Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. R. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 17 d. nutarimo, kuriuo panaikintas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės (toliau – Šiaulių AVPK Raseinių rajono PK VPS KPG) vyresniosios specialistės L. J. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinė byla nutraukta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. R. Šiaulių AVPK (duomenys neskelbtini) rajono PK VPS KPG vyresniosios specialistės 2015 m. gruodžio 7 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį buvo nubaustas 28 Eur bauda už tai, kad 2014 m. rugsėjo 23 d. 12.36 val. (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, vairuodamas transporto priemonę „Opel Omega“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas pirma eismo juosta, sankryžoje sukdamas į kairę neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, prieš sukdamas į kairę iš anksto nepersirikiavo prie pat važiuojamosios dalies atitinkamo krašto ir susidūrė su automobiliu „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojančiu antra eismo juosta. Eismo įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai.

Nesutikdamas su minėtu nutarimu, V. R. jį apskundė Raseinių rajono apylinkės teismui.

Raseinių rajono apylinkės teismas, konstatavęs, kad skundžiamas nutarimas yra neteisėtas – praleistas administracinės nuobaudos skyrimo terminas, 2016 m. vasario 17 d. nutarimu Šiaulių AVPK (duomenys neskelbtini) rajono PK VPS KPG vyresniosios specialistės 2016 m. vasario 17 d. nutarimą panaikino.

Skunde nurodoma, jog teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad tuo atveju, jei administracinės nuobaudos skyrimo terminai yra pasibaigę, administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti priimtas tik vienintelis sprendimas – administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti. Priežastys, dėl kurių administracinė nuobauda per Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 straipsnyje numatytus terminus nebuvo paskirta, priimant byloje sprendimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo teiseną, jokios reikšmės neturi (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. N16-1491/2007, nutartis administracinėje byloje Nr. N575- 1253/2010 ir kt.). Procesinės kliūties – senaties termino suėjimo – panaikinti negali nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas. Pagal teismų praktiką, nutraukus administracinio teisės pažeidimo bylą dėl to, kad suėjo administracinės nuobaudos skyrimo terminai, administracinio teisės padarymo ar nepadarymo klausimas negali būti iš esmės sprendžiamas (kasacinės nutartys administracinėse bylose Nr. AT-52-2014; Nr. 2AT-7-47-511/2015).

Be to, V. R. įsitikinimu, teismas neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus. Nurodo, kad teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad Kelių eismo taisyklių 8 punkte teigiama, jog tuo atveju, jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais.

Apeliantas taip pat pažymi, kad Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių 157 punkte nurodoma, jog ženklas Nr. 503 turi būti naudojamas keliui arba važiuojamajai daliai, kur eismas vyksta viena kryptimi visu kelio pločiu viena kryptimi, pažymėti ir turi būti įrengiamas kelio su vienpusiu eismu pradžioje bei gali būti kartojamas už sankryžų. Ženklo nereikia įrengti keliuose su skiriamąja juosta bei skirtingų lygių sankryžų įvažose. Tų pačių taisyklių 159 punkte nurodyta, kad ženklai Nr. 505 ir 506 turi būti įrengiami visuose šoniniuose keliuose prieš įvažiavimą į kelią, pažymėtą ženklu Nr. 503. Atkreipia dėmesį, kad bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog atitinkamų kelio ženklų nebuvo, o joks papildomas kelio ženklinimas negali jų pakeisti ir nustatyti, kad eismas tam tikru keliu vyksta tik viena kryptimi. Mano, kad kelio pradžioje esantis ženklinimas 1.15.1, priešingai nei teigia Raseinių rajono apylinkės teismas, negali informuoti vairuotojo, kad jis įvažiuoja į kelio ruožą, kur eismas vyksta viena kryptimi per visą kelio plotį, priešingai, informuoja, kad kelyje važiuojama priešingomis kryptimis. Kartu pažymi, kad minėtų taisyklių 106 punkte teigiama, jog užrašai ir simboliai ant kelio važiuojamosios dalies (ženklinimas 1.16–1.21, 1.23–1.25, 1.28) turi būti naudojami kartu su atitinkamais kelio ženklais (o tai dar kartą patvirtina, kad ženklinimas 1.15.1 nepakeičia kelio ženklo Nr. 503).

Pasak V. R., Kelių eismo taisyklių ir kitų norminių aktų, reglamentuojančių eismo saugumo Lietuvos Respublikos keliuose tvarką analizė leidžia teigti, kad eismas (duomenys neskelbtini) gatve toje vietoje, kur įvyko eismo įvykis, kurios dalyviu jis tapo, 2014 m. rugsėjo 23 d. buvo leidžiamas priešingomis kryptimis ir jis Kelių eismo taisyklių reikalavimų nepažeidė.

V. R. apeliacinis skundas netenkinamas.

Administracinės nuobaudos skyrimo terminai kartu yra ir trauktino atsakomybėn asmens garantija, turinti užtikrinti, kad byla būtų išsprendžiama per protingą laiką, ir taip saugoti asmenį nuo pernelyg ilgo persekiojimo (kasacinės nutartys administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. 2AT-12-2013, 2AT-5-2014).

ATPK 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta galimybė pratęsti nuobaudos skyrimo terminą, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo ar paaiškėjimo dienos. Svarbu, kad motyvuotas sprendimas dėl termino pratęsimo turi būti priimtas dar nepasibaigus ATPK 35 straipsnyje nustatytiems terminams. Jei šie terminai yra pasibaigę, administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti priimtas tik vienintelis sprendimas – administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti. Priežastys, dėl kurių administracinė nuobauda per minėtą terminą nebuvo paskirta, priimant byloje sprendimą jokios reikšmės neturi. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi būti nutraukiama tiek tuo atveju, kai nuobaudos nesuspėta paskirti dėl objektyvių priežasčių, tiek ir tuo atveju, kai terminai yra suėję dėl netinkamo pareigūnų pareigų atlikimo. Sprendimą dėl termino administracinei nuobaudai skirti pratęsimo gali priimti institucija (organas), kurio žinioje yra byla tuo metu, kai atsiranda aplinkybės, sudarančios pagrindą terminui pratęsti (pvz., kasacinė nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-2-2012). Taigi, nepaskyrus nuobaudos per ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatytą šešių mėnesių terminą ir šio termino laiku nepratęsus, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena tampa negalima (kasacinė nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-37-2014). Kartu pažymima, kad ATPK 250 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 35 straipsnyje numatyti terminai.

Iš administracinio teisės pažeidimo bylos matyti, kad eismo įvykis (duomenys neskelbtini) įvyko 2014 m. rugsėjo 23 d. Kaip teisingai pastebėta skundžiamame apylinkės teismo nutarime, Šiaulių AVPK (duomenys neskelbtini) rajono PK apie šį įvykį sužinojo iš karto po jo: į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai patikrino V. R. ir A. K. blaivumą, paėmė A. K. ir V. R. paaiškinimus, nubraižė eismo įvykio vietos schemą, surašė tarnybinį pranešimą. Taigi, policijos pareigūnams apie eismo įvykį ir jame dalyvavusius asmenis tapo žinoma iš karto po šio įvykio. 2014 m. lapkričio 10 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl minėto eismo įvykio buvo surašytas A. K. ir pastarasis nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nubaustas pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį. Raseinių rajono apylinkės teismas 2015 m. vasario 11 d. nutarimu panaikino minėtą nutarimą ir administracinę bylą A. K. atžvilgiu nutraukė. Šiaulių apygardos teismas 2015 m. kovo 26 d. nutartimi V. R. apeliacinio skundo netenkino, paliko galioti Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 11 d. nutarimą. Apygardos teismo nutartyje konstatuota, kad pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti buvo V. R. veiksmai. V. R. 2015 m. birželio 3 d. prašymu kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, prašydamas peržiūrėti administracinio teisės pažeidimo bylą ir panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2015 m. kovo 26 d. nutartį, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. lapkričio 12 d. nutartimi atmetė V. R. prašymą atnaujinti A. K. administracinio teisės pažeidimo bylą.

Šiaulių AVPK (duomenys neskelbtini) rajono PK VPS KPG vyresnioji specialistė L. J. 2015 m. balandžio 10 d. nutarimu pratęsė administracinės nuobaudos skyrimo terminą 6 mėnesiams, kol bus nustatytas ir patrauktas administracinėn atsakomybėn automobilį vairavęs asmuo, bet ne ilgiau kaip 1 metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo dienos. Nutarime nurodyta, kad medžiagos nagrinėjimo terminas baigėsi 2015 m. kovo 23 d., todėl medžiagos nagrinėjimo terminą būtina pratęsti, taip pat nurodyta, kad terminą pratęsti būtina, kol bus nustatytas ir patrauktas administracinėn atsakomybėn automobilį vairavęs asmuo, nors, kaip minėta, įvykyje dalyvavę asmenys policijai tapo žinomi iš karto po šio įvykio. Taigi akivaizdu, kad 2015 m. balandžio 10 d. nutarimu buvo nutarta pratęsti jau pasibaigusį administracinės nuobaudos skyrimo terminą. Kadangi administracinio teisės pažeidimo protokolas V. R. buvo surašytas ir nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas 2015 m. gruodžio 7 d., t. y. jau pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui, konstatuojama, kad apylinkės teismas pagrįstai pripažino minėtą nutarimą neteisėtu ir jį panaikino, o administracinę bylą V. R. atžvilgiu pagrįstai nutraukė pasibaigus ATPK 35 straipsnyje numatytiems terminams (ATPK 250 straipsnio 7 punktas). Taigi, nors teismas 2016 m. vasario 17 d. nutarime pasisakė ir dėl Šiaulių AVPK (duomenys neskelbtini) rajono PK 2015 m. gruodžio 7 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagrįstumo, tai nėra pagrindas pripažinti skundžiamą nutarimą neteisėtu ir jį keisti ar naikinti.

V. R. skundo argumentai, susiję su įrodymų vertinimu, paliekami nenagrinėti, nes, kaip jis pats teisingai nurodė savo skunde, pagal teismų praktiką, nutraukus administracinio teisės pažeidimo bylą dėl to, kad suėjo administracinės nuobaudos skyrimo terminai, administracinių teisės pažeidimų padarymo ar nepadarymo klausimas negali būti iš esmės sprendžiamas (kasacinė nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-52-2014).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 17 d. nutarimą nepakeistą ir V. R. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.