- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-25
- Bylos Nr.
- e2A-129-730/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-00548-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Jolanta Gailevičienė, Kristina Domarkienė
- Ieškovas
- akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“
- Atsakovas
- B. A.
- Trečiasis asmuo
- S. L.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2020 m. spalio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovui B. A., trečiajam asmeniui S. L. dėl išmokėtų sumų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 596,76 EUR išmokėtą draudimo išmoką, 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 5 d. iš atsakovui nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), buvo aplietas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Aplietasis butas buvo apdraustas ieškovės gyventojų turto draudimu (draudimo apsauga galiojo apliejimo momentu). Ieškovė dėl šio įvykio išmokėjo 596,76 EUR draudimo išmoką aplieto buto savininkei trečiajam asmeniui S. L.. Šias aplinkybes patvirtina draudimo liudijimo, turto apžiūros akto, sąmatos, draudimo išmokos skaičiavimo išvados, nuotraukų, paklausimų, pretenzijų kopijos. Atsakovui buvo išsiųsta pretenzija prašant sumokėti reikalaujamą sumą, tačiau jis geranoriškai ieškovės reikalavimo netenkino.
Atsiliepimas
2. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašo ieškinio netenkinti. Nurodo, kad iš prie ieškinio pridėtų buto, esančio virš užlieto buto, tai yra adresu (duomenys neskelbtini), nuotraukų matyti, jog bute nėra jokių vandens išsiliejimo žymių nei ant grindų, nei ant sienų, nei ant kitų objektų. Iš prie ieškinio pridėtų aplieto buto nuotraukų matyti, kad esminė žala padaryta buto vidaus apdailai: apačioje apie 20–30 cm nuo grindų matyti supeliję tapetai, durys ir jų staktos, apvadai, grindų danga, todėl vandens lygis galėjo būti apie keliolika ar net keliasdešimt centimetrų ir vandens kiekis turėjo būti didelis. Esant tokiam vandens nuotėkiui iš viršaus esančio buto, turėtų būti didelių padarinių luboms ir sienoms, o to negalima pastebėti iš pateiktų nuotraukų. Vėlesniame aplieto buto apžiūros akte patvirtinama, kad ant lubų ir sienų pelėsio nematyti. Pažymi, kad per pastaruosius keletą metų įvyko trys vandens / nuotekų išsiliejimo atvejai ginčo bute. Namo laiptinės gyventojai kartu tvarkė butą, kuris buvo negyvenamas. Iš prie ieškinio pridėtų nuotraukų matyti iššokusios pūslelės po tapetais, kurios yra ne nuo nubėgimų, bet nuo drėgmės, o korozijos židiniai ant metalinių perdangų dalių būdingi esant ilgalaikei drėgmei, o ne esant vienkartiniam vandens nuotėkiui. Uždaroji akcinė bendrovė „Mano Būstas Vakarai“ raštu patvirtino, kad duomenų apie aplietą butą nėra, niekas dėl to nesikreipė, todėl nėra galimybės išsiaiškinti galimo užliejimo priežastis. Pažymi, kad ieškovė aplietame bute keitė duris, tačiau jų keitimo būtinumas yra kvestionuotinas, kadangi pirmosios aplieto buto apžiūros metu parengtame akte nurodyta, kad durys nesugadintos, tik apipelijusios, o po antrojo žalos apskaičiavimo nėra numatyta pakeisti duris, o tik jas remontuoti. Nepaisant to, ieškovė nusprendė sumokėti už medžio masyvo duris aplieto buto savininkei, bet tik po to, kai bus pateikta sąskaita faktūra ir durų nuotraukos. Teigia, kad ieškovė nepagrįstai iš anksto sumokėjo 60 EUR buto savininkei už durų demontavimą ir naujų įstatymą neturėdama įrodymų, jog šios išlaidos yra jau realiai patirtos.
3. Ieškovė pateikė dubliką į atsakovo atsiliepimą, jame nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 5 d. name, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo apipiltas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Buvo gautas nukentėjusio asmens, gyvenančio bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pranešimas apie įvykį, pranešime nurodytos tokios aplinkybės: „Nustatytas ar numanomos įvykio kaltininkas: Kaimynai II-ame aukšte, (duomenys neskelbtini). Papildoma informacija: <...> Informavome kaimynus gyvenančius virš mūsų. Jų bute įvyko vandens nutekėjimas krane šildymo sistemoje.“ 2019 m. rugsėjo 12 d. turto apžiūros akte papildomai buvo nurodyta, kad ,,įvykio priežastis: Viršutinio aukšto bute vandenį praleido šildymo katilas“. Ieškovei išmokėjus išmoką, pagal nukentėjusio asmens pateiktą informaciją buvo kreiptasi su pretenzija dėl žalos atlyginimo į viršutinio buto savininką – atsakovą. Atsakovas atsisakė patenkinti pretenziją, todėl ieškovė pakartotinai išsiuntė paklausimą dėl įvykio aplinkybių nukentėjusiajai. Nukentėjusioji pateikė atsakymą, nurodė, kad ,,<...> prieš registruojant draudiminį įvykį kaimynai buvo informuoti apie buto apliejimą po ko jie atėjo apžiūrėti buto ir pripažino, kad tai dėl jų kaltės įvyko apliejimas. Apliejimo priežastis buvo vandens nutekėjimas iš jų buto šildymo sistemos“. Atsižvelgdama į nukentėjusio asmens parodymus, surinktą medžiagą, ieškovė neturi pagrindo netikėti, nesivadovauti nukentėjusio asmens parodymais. Ieškovė neprivalo įrodinėti, dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto. Ji privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis butas. Pažymi, kad į prašomą priteisti sumą neįskaičiuota durų keitimo kaina.
4. Atsakovas pateikė tripliką į ieškovės dubliką, nurodė, kad nesutinka su dublike nurodytomis aplinkybėmis. Kilusi žala dėl buto apliejimo įrodinėjama tik pagal aplieto buto savininkės paaiškinimus, ieškovė ignoruoja kito pobūdžio vandens nuotėkio židinį. Atsakovas užsakė statinio apžiūros aktą, jį parengė statinių techninės priežiūros vadovas. Pateikto apžiūros akto Nr. Š-20/04 išvadoje nurodyta: „Vizualiai apžiūrėjus butą priklausantį B. A., vandentiekio, buitinių nuotekų ar šildymo sistemos gedimų, neseniai buvusių avarijų ar jų likvidavimo požymių nepastebėta.“ Uždaroji akcinė bendrovė „Šilutės vandenys“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Mano būstas“ pagal gautas pažymas avarinių pranešimų dėl ginčo butų 2019 m. rugpjūčio 1 d.–2019 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiu nebuvo gavę. Patekti į butą Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui nepavyko, tačiau iš pateiktų nuotraukų matyti, kad buto Nr. (duomenys neskelbtini) vidaus apdaila nukentėjo nuo to, kad buto šildymas nebuvo įjungtas, patalpos nebuvo eksploatuojamos ir ventiliuojamos. Ant sienų nematyti nubėgusio vandens, o matyti tik pūslės ir pelėsis, kuris atsiranda nuo didelės drėgmės. Grindų danga (laminuotos dailylentės) išsipūtė tik kampuose ir prie sienų.
5. Trečiasis asmuo S. L. pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 5 d. pastebėjo, kad pažeisti (sugadinti) miegamojo sienos tapetai (prie lubų). Apžiūrėjusi butą, pamatė, kad pagalbiniame kambaryje (sandėliuke) siena, lubos, durys, staktos, apvadai padengti pelėsiu. Durys, laminuota grindų danga buvo pažeistos drėgmės. Buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininko žmona patvirtino, kad jų bute buvo įvykęs vandens nutekėjimas. Atsakovas apsilankė trečiojo asmens bute ir pripažino savo kaltę. Su pareikštu ieškiniu sutinka.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
6. Tauragės apylinkės teismas 2020 m. spalio 30 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės 2050 EUR bylinėjimosi išlaidų atsakovo naudai, priteisė iš ieškovės 6,68 EUR procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybės naudai. Pagrindiniai sprendimo motyvai:
6.1. Pirmosios instancijos teismas dėl faktinių aplinkybių nurodė, kad trečiajam asmeniui priklausantis butas buvo apdraustas ieškovės. Trečiasis asmuo užregistravo įvykį dėl buto apliejimo. Ieškovė parengė turto apžiūros aktą, jame nurodytos įvykio aplinkybės, įvykio priežastimi nurodant aukščiau esantį atsakovo butą, kur praleido šildymo katilas. Akte nurodyta, kad durys tik apipelijusios, vėlesniame akte įvykio kaltininkas nėra įvardytas. Akto pastabose nurodyta, kad pelėsio ant lubų ir sienų nėra, kadangi jis buvo nuvalytas, o patalpos džiovinamos. Ieškovė informavo trečiąjį asmenį, kad apskaičiuota 596,76 EUR draudimo išmoka. Atsakovas su aplinkybėmis dėl buto apliejimo nesutinka, pateiktame techninės priežiūros vadovo akte nurodyta, kad atsakovo bute vandentiekio, nuotekų ar šildymo sistemos gedimų, neseniai buvusių avarijų ar jų likvidavimo požymių nepastebėta.
6.2. Pirmosios instancijos teismas dėl atsakovo civilinės atsakomybės nurodė, kad būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, kaltės – buvimą. Teismas ištyręs, byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių ir jų atstovų paaiškinimus, liudytojo parodymus, konstatavo, kad ieškovė neįrodė ieškinyje nurodytų aplinkybių. Pažymėjo, kad ieškovė turi pareigą įrodyti, jog butas buvo aplietas iš atsakovui priklausančių patalpų, o atsakovas su tuo nesutikdamas tokias aplinkybes turi paneigti. Nurodė, kad pateiktas apžiūros aktas, buto fotofiksacijos patvirtina, jog defektų galėjo atsirasti dėl drėgmės, ieškovei pasiūlius pateikti papildomus įrodymus dėl vandens išsiliejimo, ieškovė tokių įrodymų nepateikė, todėl teismas nusprendė ieškovės ieškinį atmesti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
7. Apeliaciniu skundu apeliantė (ieškovė) prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2020 m. spalio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
7.1. Apeliantė dėl netinkamo įrodymų vertinimo nurodo, kad pirmosios instancijos teismas vertino ne byloje esančių dokumentų visumą, o išimtinai rėmėsi atsakovo teiktais rašytiniais įrodymais. Teigia, kad žala nustatyta turto apžiūros aktais, be to, atsakovas taip pat ginčijo ir žalos dydį, tačiau jokių alternatyvių skaičiavimų ir įrodymų neteikė. Nurodo, kad trečiojo asmens paaiškinimai, byloje surinkti įrodymai patvirtina atsakovo atsakomybę ir nėra pagrindo netikėti bei nesivadovauti nuosekliais trečiojo asmens parodymais. Pažymi, kad atsakovo pateiktas aktas yra parengtas 8 mėnesiai po įvykio, todėl atsakovas galėjo pašalinti avarijos padarinius.
7.2. Apeliantė dėl netinkamo materialinės teisės normų taikymo nurodo, kad CK 6.263 straipsnio 1 dalis nustato, jog kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Teigia, kad to, dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, apeliantė neprivalo įrodinėti, o privalo įrodyti tik aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis butas, o ne kiti šaltiniai. Pažymi, kad trečiojo asmens atsiliepime nurodyta, kad atsakovas po įvykio patvirtino savo atsakomybę dėl kilusios žalos.
7.3. Apeliantė dėl netinkamo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nurodo, kad atsakovui priteistos bylinėjimosi išlaidos neatitinka ir viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu nustatytus maksimalius rekomenduojamus dydžius, kadangi byla nėra sudėtinga, joje nebuvo sprendžiami sudėtingi ir nauji klausimai. Pažymi, kad atsakovo atstovė buvo atvykusi tik į 3 posėdžius, kurių bendra trukmė 70 min., todėl prašo sumažinti atsakovui priteistas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
8. Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašo atmesti apeliantės apeliacinį skundą kaip nepagrįstą ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
8.1. Atsakovas dėl įrodymų vertinimo nurodo, kad, esant tarp šalių ginčui, šalims kyla pareiga įrodyti savo dėstomas aplinkybes. Apeliantė turėjo įrodyti, kad žala trečiojo asmens butui atsirado dėl atsakovo bute įvykusio vandens išsiliejimo. Atsakovo pateiktas apžiūros aktas, byloje esančios fotonuotraukos patvirtina, kad žala galėjo atsirasti dėl paties buto drėgmės. Pažymi, kad apeliantei buvo pasiūlyta teikti papildomus įrodymus dėl žalos kilmės, tačiau ieškovė įrodymų nepateikė. Teigia, kad apeliantė vadovaujasi subjektyviais ir preliminariais dokumentais, pranešimu apie įvykį, apeliantės darbuotojų parengtais tik aplieto buto apžiūros aktais, viena kitai prieštaraujančiomis sąmatomis. Nesutinka su apeliantės argumentu, jog trečiajam asmeniui pripažino savo kaltę dėl apliejimo, ir teigia, kad su apeliante bendradarbiavo.
8.2. Atsakovas dėl materialinės teisės normų taikymo nurodo, kad apeliantė, įrodinėdama žalą, turi įrodyti, kad vandens nuotėkis buvo iš atsakovo buto, tačiau ieškinyje šabloniškai nurodyta, kad vandens nuotėkis buvo iš aukščiau esančio buto, patikint aplieto buto savininko paaiškinimais, kurie tėra spėjimas arba galbūt melagingi teiginiai siekiant gauti draudimo išmoką, kurios buto savininkė negautų nustačius buto užpylimo židinį tame pačiame bute dėl vamzdžių avarijos iki draudimo sutarties sudarymo.
8.3. Atsakovas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nurodo, kad apeliantė teigdama, jog atsakovo bylinėjimosi išlaidos viršija rekomendacinius maksimalius dydžius, savo argumentų nedetalizuoja, jų nepagrindžia, dėsto abstrakčias frazes. Teigia, kad, priešingai, nei teigia apeliantė, bylinėjimosi išlaidos neviršija maksimalių rekomenduojamų dydžių, yra daugiau nei 4 kartus mažesnės nei rekomendacijose nurodyti maksimalūs dydžiai. Pažymi, jog atsakovo atstovas vykdavo į teismo posėdžius ir antras posėdis buvo atidėtas dėl ieškovo pasyvumo. Teigia, kad byla nėra lengva ar nesudėtinga, nes atsakovui reikėjo rinkti įrodymus, gauti specialisto išvadas.
9. Trečiasis asmuo pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašo apeliacinį skundą tenkinti. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
9.1. Trečiasis asmuo dėl apliejimo aplinkybių nurodo, kad atsakovo bute įrengtame sandėliuke yra įrengta šildymo sistema, iš kurios ir įvyko vandens nutekėjimas. Teigia, kad tokias aplinkybes patvirtino pats atsakovas ir jo sutuoktinė. Nurodo, kad po pirmojo buto apžiūros surašymo akto apeliantės atstovas leido pradėti dalinį patalpų tvarkymą ir jo metu buvo džiovinamos sienos ir valomas pelėsis. Teigia, kad atsakovas nurodo klaidingas aplinkybes dėl patalpų tvarkymo, kadangi jokie kiti asmenys trečiojo asmens buto netvarkė, ir buto apliejimas įvyko vieną kartą.
9.2. Trečiasis asmuo dėl buto priežiūros nurodo, kad šaltuoju metu laiku butas yra šildomas dujiniu katilu ir bute temperatūra reguliuojama programuojamu termostatu, butas yra nuolatos prižiūrimas ir ventiliuojamas. Pažymi, kad atsakovo pateikta statinio apžiūros akto išvada yra parengta praėjus 8 mėnesiams po draudžiamojo įvykio, todėl per visą šį laikotarpį galėjo būti pakeista visa šildymo sistema.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkinamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
11. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
12. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl 596,76 EUR išmokėtos draudimo išmokos priteisimo, nurodo, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus, išimtinai vadovavosi atsakovo pateiktais duomenimis, netinkamai taikė materialinės teisės normas, kadangi apeliantė neprivalo įrodyti užpylimo priežasties, o turi įrodyti užpylimo židinio vietą. Atsakovas su apeliante nesutinka, teigia, kad apeliantė neįrodė, jog žalos atsiradimo židinys yra atsakovui priklausantis butas, apeliantės argumentus paneigia rašytiniai įrodymai.
13. Atsižvelgiant į šalių nurodytus argumentus (nutarties 12 punktas) daroma išvada, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes ir taikė materialinės teisės normas spręsdamas klausimą dėl ieškinio, kuriuo keliamas klausimas dėl atsakovo, kaip būsto savininko, civilinės atsakomybės, galbūt apliejus trečiajam asmeniui priklausančias patalpas, pagrįstumo.
14. CK 6.266 straipsnio 1 dalis numato, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Nagrinėjamu atveju apeliantė, teikdama ieškinį dėl žalos atlyginimo, įrodinėja, kad vanduo išsiliejo iš viršuje esančių patalpų (atsakovo buto) ir apliejo žemiau esantį draudėjos (trečiojo asmens) butą.
15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje konstatuota, kad asmens neteisėti veiksmai užliejimo atveju turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, tai yra netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014).
16. Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklausantis trečiajam asmeniui, nuo 2019 m. rugpjūčio 12 d. buvo apdraustas apeliantės, gyventojų turto draudimu. Draudžiamasis įvykis registruotas 2019 m. rugsėjo 11 d. Apeliantės pateiktame 2019 m. rugsėjo 12 d. akte nurodyta, kad įvykis įvyko 2019 m. rugsėjo 5 d. ir įvykio priežastis yra aukščiau esančio buto šildymo katilo vandens praleidimas. Nustatyti nuostoliai – sugadintos lubos, sugadintos sienos, matyti pelėsis, laminuotos grindys išbrinkusios, grindiniai apvadai su pelėsiu, sugadinta ištapetuota siena, lubų apvadas, durys sveikos, tačiau matyti pelėsis.
17. Apeliantė taip pat pateikė 2019 m. rugsėjo 21 d. aktą, jame nurodyti šie nuostoliai: apgadintos lubos, grindų laminatas iškilęs, yra medienos durų įtrūkių, tapetuota siena pūslėta. Pažymėta, kad pelėsis yra nuvalytas. Šiame akte įvykio kaltininkas nenurodytas. Apeliacinės instancijos teismas ištyręs byloje pateiktas fotofiksacijas nustatė, kad trečiajam asmeniui priklausančiame bute matyti pelėsis ant durų staktos, grindų ir lubų kampuose, suaižėjęs lubų tinkas, įskeltos medienos durys, užfiksuota viena siena, kurioje matyti vietomis atšokę tapetai (pūslėmis). Pažymėtina, kad nuotraukomis užfiksuota tik viena siena su aiškiais galimos drėgmės požymiais. Apeliantės aktuose kaip galimas žalos šaltinis (nutarties 16, 17 punktai) nurodytas aukščiau esančio buto vandens katilas, remiantis trečiojo asmens paaiškinimais.
18. Byloje pateiktas uždarosios akcinės bendrovės „Šilutės vandenys“ raštas, jame nurodoma, jog laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. negauta pranešimų apie avarijas buto vidaus vandens ar nuotekų tinkluose. Atsakovas byloje pateikė sertifikuoto techninės priežiūros vadovo A. B. (A. B.) 2020 m. balandžio 21 d. apžiūros aktą Nr. Š-20/04, kuriame konstatuota, kad atsakovui priklausančiame bute vandentiekio, buitinių nuotekų ar šildymo sistemos gedimų, neseniai buvusių avarijų ar jų likvidavimo požymių nepastebėta. Akto 12–14 punktuose pažymėta, kad rūsio patalpose, virš trečiajam asmeniui priklausančio būsto, drėgmės požymių nepastebėta.
19. Pirmiausia, atsižvelgiant į nutarties 15 punkte nurodytą kasacinio teismo praktiką pažymėtina, kad apeliantė įrodinėdama, jog ginčo patalpos buvo aplietos iš atsakovui priklausančių patalpų, turi įrodyti, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus nustatė, kad apeliantė rašytiniais įrodymais nepagrindė įrodinėjamos aplinkybės, jog trečiajam asmeniui priklausančios patalpos buvo aplietos iš atsakovui priklausančio būsto. Aiškios vandens pratekėjimo aplinkybės nenurodytos ir teikiant apeliacinį skundą. Ištyrus byloje esančius įrodymus nustatyta, kad apeliantės pateiktame 2019 m. rugsėjo 12 d. akte nurodoma, kad draudžiamojo įvykio priežastis yra aukščiau esančio buto šildymo katilo vandens praleidimas, tačiau pažymėtina, jog tokia išvada iš esmės padaryta remiantis tik paties trečiojo asmens paaiškinimais, tačiau apeliantės faktiškai netirtomis aplinkybėmis, nefiksuojant galimos vandens pratekėjimo vietos, tai yra - galimo žalos židinio.
20. Byloje pateiktos fotofiksacijos (nutarties 17 punktas) nepagrindžia apliejimo fakto iš atsakovui priklausančių patalpų. Įvertinus apeliantes pateiktas fotofiksacijas (CPK 185 straipsnis) nėra matyti, kad ginčo lubos per perdangas, sujungimus ar šviestuvo montavimo vietas yra apibėgusios vandeniu iš aukščiau esančių patalpų. Pažymėtina, jog fotofiksacijose matyti paaižėjęs lubų tinkas, tačiau ši aplinkybė nepagrindžia apliejimo fakto, tokia aplinkybė, kaip apliejimo šaltinis, nenurodyta ir apeliantės teikiamuose aktuose. Kita vertus, byloje taip pat nepateikta jokių duomenų, jog vanduo iš atsakovo patalpų pateko per kitas daugiabučio namo sujungimo vietas – namo sienų vidinių kampų sujungimus, šviestuvų ir (ar) kitus elektros jungiklius. Fotofiksacijose iš esmės užfiksuotas pelėsis, viena pūslėta tapetuota siena, nelygios medienos laminato grindys galbūt dėl drėgmės, kurios aiškus šaltinis apeliantės nenustatytas ir neįrodytas (nutarties 15 punktas). Pažymėtina ir tai, kad pateiktose fotofiksacijose taip pat neužfiksuoti baldai, kurie galbūt būtų paveikti vandens iš aukščiau esančių patalpų, kas leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad trečiajam asmeniui priklausantis butas nebuvo aplietas aukščiau esančių patalpų.
21. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje užfiksuotas įvykio, kurio metu buvo aplietos pirmo aukšto patalpos, fotofiksacijas, ieškovės pateiktus draudžiamojo įvykio aktus, techninės priežiūros vadovo A. B. 2020 m. balandžio 21 d. apžiūros aktą Nr. Š-20/04, nutaria, kad nagrinėjamu atveju apeliantė neįrodė, kad trečiajam asmeniui priklausančios patalpos buvo aplietos ar kitaip paveiktos drėgmės iš atsakovui priklausančių patalpų (CPK 185 straipsnis). Apeliantė žalos šaltinį iš esmės įrodinėja trečiojo asmens paaiškinimais ir trečiojo asmens atsiliepime nurodytais argumentais, kad žalos padarymo metu atsakovas kaltę pripažino, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nenustačius žalos židinio (nutarties 15 punktas), pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes, taikė materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, kuriuo atmetė apeliantės reikalavimus, kadangi priešingas situacijos vertinimas prieštarautų CPK 263 straipsniui, teismo sprendimas negali būti grįstas nenustatytomis aplinkybėmis byloje, šiuo atveju preziumuojant, jog drėgmė trečiojo asmens patalpose susikaupė dėl atsakovo kaltės.
22. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, nurodo, kad atsakovui priteistos bylinėjimosi išlaidos viršija maksimalius rekomenduojamus dydžius, kadangi byla nėra sudėtinga, joje nebuvo sprendžiami sudėtingi ir nauji teisei klausimai. Atsakovas su apeliantės argumentais nesutinka, teigia, kad patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija maksimalių rekomendacinių dydžių, byla nėra lengva ar nesudėtinga, atsakovui reikėjo rinkti įrodymus, gauti specialisto išvadas.
23. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė – šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą reglamentuoja CPK 98 straipsnis. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
24. Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas). Taigi, sprendžiant dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo šaliai, turi būti atsižvelgiama tiek į bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, tiek ir į konkrečios jų rūšies – išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai atlyginti – dydžio nustatymo kriterijus.
25. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas patyrė 1800 EUR advokato pagalbos išlaidų ir 250 EUR išlaidų už techninės priežiūros akto surašymą. Nagrinėjamu atveju atsakovas byloje buvo atstovaujamas advokato, kuris parengė atsiliepimą (maksimalus rekomenduojamas dydis 3395 EUR), tripliką (maksimalus rekomenduojamas dydis 2037 EUR), atstovavo atsakovui trijuose teismo posėdžiuose. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į Rekomendacijų (nutarties 24 punktas) 2 punkte nustatytus kriterijus, pažymi, kad nagrinėjamu atveju atsakovo atstovo teisinė pagalba byloje buvo kompleksiška ir pastovi, atsakovo atstovas parengė ir pateikė teismui tiek atsiliepimą, tiek tripliką, atstovavo atsakovą teismo posėdžiuose, proceso metu elgėsi tinkamai ir sąžiningai, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, taikė proceso teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, ją naikinti ar pakeisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.
Dėl procesinės bylos baigties
26. Kiti apeliantės skundo argumentai neturi teisinės reikšmės ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
27. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas bylos aplinkybes, nepažeidė materialinės ir proceso teisės normų, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
28. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Apeliacinį skundą atmetus, apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Atsakovas pateikė įrodymus, jog patyrė 1200 EUR advokato pagalbos išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantės apeliacinis skundas atmestas, atsakovui iš apeliantės priteisiamos 1200 EUR bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad trečiasis asmuo duomenų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl, vadovaujantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, jų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo 2020 m. spalio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apeliantės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ 1200 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atsakovo B. A. naudai.