- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-10-30
- Bylos Nr.
- e2-1586-635/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-00548-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daiva Jazbutienė
- Atsakovas
- B. A., A. B.
- Ieškovas
- akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“
- Trečiasis asmuo
- S. L.
- Advokatai
- Vytautas Agintas
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovui A. B., trečiajam asmeniui S. L. dėl išmokėtų sumų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovės akcinės draudimo bendrovės (toliau – ADB) „Gjensidige“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant.
Esant šioms aplinkybėms, byla nagrinėtina ieškovės atstovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK ) 246 straipsnio 1 dalis).
Šalies argumentai
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 596,76 Eur išmokėtos draudimo išmokos, 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2019-09-05 iš atsakovui A. B. nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), buvo aplietas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Aplietasis butas buvo apdraustas ieškovės ADB „Gjensidige“ Gyventojų turto draudimu (draudimo apsauga galiojo apliejimo momentu). Ieškovė dėl šio įvykio išmokėjo 596,76 Eur draudimo išmoką aplieto buto savininkei trečiajam asmeniui S. L.. Šias aplinkybes patvirtina draudimo liudijimo, turto apžiūros akto, sąmatos, draudimo išmokos skaičiavimo išvados, nuotraukų, paklausimų, pretenzijų kopijos. Atsakovui, buvo išsiųsta pretenzija apmokėti reikalaujamą sumą, tačiau jis geranoriškai ieškovės reikalavimo netenkino.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašo ieškinio netenkinti. Nurodo, kad iš prie ieškinio pridėtų buto, esančio virš užlieto buto, t. y. adresu (duomenys neskelbtini), nuotraukų matyti, jog bute nėra jokių vandens išsiliejimo žymių nei ant grindų, nei ant sienų, nei ant kitų objektų. Iš prie ieškinio pridėtų aplieto buto nuotraukų matyti, kad esminė žala padaryta buto vidaus apdailai: apačioje per 20-30 cm nuo grindų - matosi supeliję tapetai, durys ir jų staktos, apvadai, grindų danga. Pagal tai spręstina, kad vandens lygis galėjo būti apie keliolika ar net keliasdešimt centimetrų ir atitinkamai susikaupęs vandens kiekis turėjo būti be galo didelis. Esant tokiam vandens nuotėkiui iš viršaus esančio atsakovo buto, turėtų būti žymūs padariniai lubų ir sienų atžvilgiu (turėtų būti išilginiai atšokusių tapetų ruožai), ko negalima pastebėti iš pateiktų nuotraukų, taip pat turėtų būti aiškiai matomų vandens pėdsakų ir ant viršutinio buto sienų ar kitų objektų.
Vėlesniame, t. y. 2019-09-21 aplieto buto apžiūros akte patvirtinama, kad ant lubų ir sienų pelėsio nesimato. Pažymėtina, kad per pastaruosius keletą metų įvyko net trys vandens/nuotekų išsiliejimo atvejai bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Namo laiptinės gyventojai kartu tvarkė butą, kuris iš esmės buvo negyvenamas. Būtent dėl nevienkartinių vamzdžių avarijų nutekėjusio didelio kiekio vandens, kuris galimai buvo aplietame bute ilgą laiką dėl to, kad jame niekas negyveno ir pradėjo drėgmė skverbtis aukštyn, buvo padaryta sienų tapetams ir metalinėms perdengimų konstrukcijoms. Kaip matyti iš prie ieškinio pridėtų nuotraukų - iššokusios pūslelės po tapetais, kurios yra ne nuo nubėgimų, bet nuo perteklinės drėgmės, o korozijos židiniai ant metalinių perdangų dalių (lubų) būdingi esant ilgalaikei drėgmei jai garuojant iš apačios, o ne esant vienkartiniam vandens nuotėkiui iš viršaus. Uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Mano Būstas Vakarai“ raštu patvirtino, kad duomenų apie aplietą butą nėra, niekas dėl to nesikreipė, todėl nėra galimybės išsiaiškinti galimo užliejimo priežastis ir kaltininkus. Taip pat, svarbi aplinkybė yra ir tai, kad ieškovė aplietame bute pakeitė duris, nors tai brangiausiai kainavo, jų keitimo būtinumas yra labai kvestionuotinas, kadangi pirmosios aplieto buto apžiūros metu parengtame akte nurodyta, kad durys nesugadintos, tik apipelijusios, o po antrojo apžiūros akto parengtame žalos apskaičiavime net nėra numatyta pakeisti duris, o tik jas remontuoti. Nepaisant to, visgi ieškovė nusprendė apmokėti už medžio masyvo duris aplieto buto savininkei, bet tik po to, kai bus pateikta sąskaita-faktūra ir durų nuotraukos. Esant tokioms aplinkybėms, akivaizdu, kad ieškovė pati sau prieštaraudama nepagrįstai iš anksto apmokėjo 60 Eur buto savininkei už durų demontavimą ir naujų įstatymą neturėdama įrodymų, jog šios išlaidos yra jau realiai patirtos.
Atsiliepimas
Ieškovė pateikė dubliką į atsakovo atsiliepimą, kuriame nurodė, kad 2019-09-05 name esančiame (duomenys neskelbtini), buvo apipiltas butas esantis adresu (duomenys neskelbtini), Šilutės raj. 2019-09-11 buvo gautas nukentėjusiojo asmens gyvenančio bute esančiame (duomenys neskelbtini) pranešimas apie įvykį, kuriame buvo nurodytos sekančios įvykio aplinkybės: „Nustatytas ar numanomos įvykio kaltininkas: Kaimynai II-ame aukšte, (duomenys neskelbtini). Papildoma informacija: (...) Informavome kaimynus gyvenančius virš mūsų. Jų bute įvyko vandens nutekėjimas krane šildymo sistemoje“. 2019-09-12 turto apžiūros akte papildomai buvo nurodyta, kad ,,Įvykio priežastis: Viršutinio aukšto bute vandenį praleido šildymo katilas. Kalt. Adresas (buto Nr): (duomenys neskelbtini)“. Ieškovei išmokėjus išmoką, pagal nukentėjusio asmens pateikta informacija buvo kreiptasi su pretenzija dėl žalos atlyginimo į viršutinio buto esančio (duomenys neskelbtini) savininką, t.y. atsakovą. Atsakovas atsisakė patenkinti pretenziją, siekiant išsiaiškinti pakartotinai užliejimo aplinkybes, ieškovas 2019-11-27 pakartotinai išsiuntė el. paštu paklausimą dėl įvykio aplinkybių nukentėjusiajai. 2019-11-27 nukentėjusioji pateikė atsakymą kuriame nurodė, kad ,,(...) prieš registruojant draudiminį įvykį kaimynai buvo informuoti apie buto apliejimą po ko jie atėjo apžiūrėti buto ir pripažino, kad tai dėl jų kaltės įvyko apliejimas. Apliejimo priežastis buvo vandens nutekėjimas iš jų buto šildymo sistemos.“. Atsižvelgiant į nuoseklius bei aiškius nukentėjusiojo asmens parodymus, bei byloje surinktą medžiagą, šioje proceso stadijoje ieškovė neturi pagrindo netikėti, bei nesivadovauti nuosekliais bei aiškiais nukentėjusiojo asmens parodymais. Vadovaujantis teismų praktika, ieškovė neprivalo įrodinėti dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo. Ji privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis butas, o ne kiti šaltiniai. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, t.y. netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala, pvz., vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas. Iš bylos medžiagos visumos yra akivaizdu, kad 2019-09-05 įvykis įvyko atsakovo bute, atsakovo atsakomybės ribose. Atvykus įvertinti sugadinto turto buvo sudarytas turto apžiūros aktas, kurio 4 punkte ir yra nurodyti visi nuostoliai (sugadinimai), bei detaliai aprašyta turto būklė po įvykio, bei nurodyti pažeidimų kiekiai. Atsakovas savo atsiliepime ginčija žalos dydį, bei nesutinka su žalos atlyginimu už apgadintas duris. Tačiau ieškovė ir neišmokėjo išmokos už apgadintas duris. Ieškovės atstovas ekspertas gavęs UAB „Mano statyba“ sąmatą įvertino jos pagrįstumą ir 2020-05-08 draudimo išmokos apskaičiavimo išvadoje nurodė, kad išmoka mažinama: neatlyginama už durų keitimą (minusuojama durų kaina pagal sąmatą) 350 Eur. T.y. į ieškovo prašomą priteisti 596,76 Eur sumą, nėra įskaičiuota durų keitimo kaina. Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas ginčydamas ieškovės eksperto nustatytą žalos dydį nepateikia jokių alternatyvių paskaičiavimų ir įrodymų, o tik deklaratyviai nurodo nesutikimo motyvus.
Atsakovas pateikė tripliką į ieškovės dubliką, kuriame nurodė, kad nesutinka su dublike nurodytomis aplinkybėmis. Kilusi žala dėl buto apliejimo įrodinėjama tik pagal aplieto buto savininkės paaiškinimus, ieškovė ignoruoja kito pobūdžio vandens nuotėkio židinį. Atsakovas užsakė ir pateikė byloje statinio apžiūros aktą, kuri parengė statinių techninės priežiūros vadovas A. B.. Pateikto 2020-04-21 apžiūros akto Nr. Š-20/04 išvadoje nurodyta: „vizualiai apžiūrėjus butą priklausantį B. A., adresų (duomenys neskelbtini), vandentiekio, buitinių nuotekų ar šildymo sistemos gedimų, neseniai buvusių avarijų ar jų likvidavimo požymių nepastebėta. UAB „Šilutės vandenys“ ir UAB „Mano būstas“ pagal gautas pažymas avarinių pranešimų dėl butų Nr. 7 ir Nr. 9 laikotarpiu 2019-08-01-2019-09-30 nebuvo gavę. Patekti į butą Nr. 7 man nepavyko, tačiau pagal pateiktas nuotraukas iš draudimo kompanijos ADB „Gjensidige“ matosi kad, buto Nr. 7 vidaus apdaila nukentėjo nuo tuo kad, buto šildymas nebuvo įjungtas žiemos sezonu, patalpos nebuvo eksploatuojamos, nebuvo ventiliuojamos. Ant sienų nesimato vandens pabėgimai, o tik pūslės ir pelėsis kuris atsiranda nuo didelės drėgmės. Grindų danga (laminuotos dailylentės) išsipūtė tik kampuose ir prie sienų. Butas šildomas dujomis iš dujų balionų, kurie stovi bute žinant, kad buto savininkė gyvena užsienyje (tai patvirtina ir pati savininkė) tikėtina, kad patalpos nebuvo šildomos, kas sąlygojo žalos atsiradimą.“.
Trečiasis asmuo S. L. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad 2019-09-05 grižus atostogų pastebėjo, kad pažeisti (sugadinti) miegamojo sienos tapetai (prie lubų). Apžiūrėjus butą, pagalbiniame kambaryje (sandėliuke) siena, lubos, durys, staktos, apvadai buvo padengti pelėsiu. Durys, laminuota grindų danga buvo pažeistos drėgmės. Buto Nr. 9 savininko žmona N. A. patvirtino, kad jų bute buvo įvykęs vandens nutekėjimas. Agintai apsilankė trečiojo asmens bute ir pripažino savo kaltę. S. L. draudiminį įvykį rugsėjo 11 d. užregistravo ADB „Gjensidige“. Su pareikštu ieškiniu sutinka.
Liudytojas A. R. teismo posėdžio metu parodė, kad įrenginėjant kanalizaciją neteisingai buvo nuvestas vamzdis, todėl kartą į mėnesį rūsyje užsikišdavo vamzdis, dėl ko kanalizacijos vanduo kildavo į viršų. Praeitą rudenį atvažiavo iš Būsto ir sutvarkė vamzdį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys atmestinas.
Bylos medžiaga, šalių paaiškinimais nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuo 2019-08-12 buvo apdraustas ieškovės ADB „Gjensidige“ gyventojų turto draudimu. Minėtas butas asmenine nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui S. L.. Ieškovė 2019-09-11 užregistravo draudiminį įvykį Nr. CLT1953231 dėl buto užliejimo. 2019-09-12 ieškovė surašė turto apžiūros aktą Nr. OLT1953231, kuriame aprašytos 2019-09-05 įvykio aplinkybės, t.y. pasak nukentėjusio: „Grįžę radome užlietą butą. Sugadintos sienos, lubos, apipelijusios durys. Klientas bute pastoviai negyvena“. Įvykio priežastimi nurodytas viršutiniame aukšte esantis butas (duomenys neskelbtini), kuriame vandenį praleido šildymo katilas. Minėto apžiūros akto pastabose nurodyta: „durys nesugadintos, tik apipelijusios“. Vėlesniame 2019-09-21 ieškovės surašytame turto apžiūros akte Nr. CLT1953231, kuriame aprašytos įvykio (be datos) aplinkybės: „Radome supiltas patalpas. Apžiūros metu matosi, atšokę tapetai, pūslės, iškilusios grindys, pažeistos durys, staktos. Į aukščiau esantį butą Nr. 9 patekti nepavyko.“. Minėtame apžiūros akte įvykio kaltininkas nėra įvardintas. Akto pastabose nurodyta, kad pelėsio ant lubų ir sienų nėra, kadangi jis buvo nuvalytas, o patalpos buvo džiovinamos. Ieškovė 2019-10-30 informavo trečiąjį asmenį S. L., kad žalos Nr. CLT1953231 reguliavimas yra baigtas, apskaičiuota 596,76 Eur draudimo išmoka.
Ieškovė dėl draudiminio įvykio 2019-09-21 kreipėsi į atsakovą, rašte nurodė, kad žala galimai atsirado iš atsakovui priklausančio buto (duomenys neskelbtini). Ieškovė 2019-10-29 raštu kreipėsi į UAB „Mano būstas Vakarai“ dėl informacijos pateikimo, į kurį 2020-01-14 gautas UAB „Mano būstas Vakarai“ atsakymas, kuriame nurodoma: <...2019-09-05 niekas nesikreipė į UAB „Mano būstas Vakarai“ dėl buto Nr. 7 užliejimo. Todėl neturime galimybės atsakyti ar tikrai buvo užlietas butas Nr. 7, kokios galimai užliejimo priežastys ir kas galimas kaltininkas. Mūsų žiniomis bute Nr. 7 niekas negyvena, buto savininkas išvykęs į užsienį....>“. 2019-11-05 ieškovė su pretenziją kreipėsi į atsakovą dėl 596,76 Eur sumos. Atsakovas laikotarpiu nuo 2019-11-16 iki 2019-11-19 elektroniniais laiškais aiškinosi su ieškove aplinkybes dėl buto Nr. 7 apliejimo, susirašinėjimo metu atsakovas nepripažino savo kaltės ir įrodinėjo, kad jokio vandens nutekėjimo iš jo buto nebuvo, pateikė tai įrodančias nuotraukas.
Atsakovo atstovas byloje pateikė UAB „Šilutės vandenys“ 2020-04-23 raštą, kuriame pateikiama informacija, jog laikotarpiu nuo 2019-08-01 iki 2019-09-30 negauta pranešimu apie atsakovui priklausančiame bute įvykusią avarija buto vidaus vandentiekio ar nuotekų tinkluose. Taip pat atsakovo atstovas byloje pateikė UAB „Mano būstas Vakarai“ 2020-05-15 raštą, kuriame pateikiama informacija, jog namo, esančio (duomenys neskelbtini), II-os laiptinės rūsyje 2018 m. gegužės mėn., atlikti nuotekų vamzdyno remonto darbai.
Atsakovo pateiktame sertifikuoto techninės priežiūros vadovo A. B. (A. B.), sertifikato Nr. 29762, 2020-04-21 apžiūros akto Nr. Š-20/04 išvadoje nurodoma „<...vizualiai apžiūrėjus butą priklausantį B. A., adresų (duomenys neskelbtini), vandentiekio, buitinių nuotekų ar šildymo sistemos gedimų, neseniai buvusių avarijų ar jų likvidavimo požymių nepastebėta. UAB „Šilutės vandenys“ ir UAB „Mano būstas“ pagal gautas pažymas avarinių pranešimų dėl butų Nr. 7 ir Nr. 9 laikotarpiu 2019-08-01-2019-09-30 nebuvo gavę. Patekti į butą Nr. 7 man nepavyko, tačiau pagal pateiktas nuotraukas iš draudimo kompanijos ADB „Gjensidige“ matosi kad, buto Nr. 7 vidaus apdaila nukentėjo nuo to kad, buto šildymas nebuvo įjungtas žiemos sezonu, patalpos nebuvo eksploatuojamos, nebuvo ventiliuojamos. Ant sienų nesimato vandens pabėgimai, o tik pūslės ir pelėsis kuris atsiranda nuo didelės drėgmės. Grindų danga (laminuotos dailylentės) išsipūtė tik kampuose ir prie sienų. Butas šildomas dujomis iš dujų balionų, kurie stovi bute žinant, kad buto savininkė gyvena užsienyje (tai patvirtina ir pati savininkė) tikėtina, kad patalpos nebuvo šildomos, kas sąlygojo žalos atsiradimą....>.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji civilinių teisinių santykių dalyvių pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Pagal CK 6.263 straipsnio 2 dalį žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais - ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Tai reiškia, kad šio straipsnio pirmoje dalyje įtvirtintos bendrosios civilinių teisinių santykių dalyvių pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę.
Tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų - neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės - buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs ieškovas privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246 straipsnis, 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnis).
Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Padarytą žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio (CK 6.280 straipsnio 1 dalis). Jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis).
Pažymėtina tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje yra konstatuojama, kad teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-08-08 nutartis Nr. 3K-3-340/2011; LAT 2013-01-10 nutartis Nr. 3K-3-84/2013). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje taip pat yra konstatuojama, kad subrogacija yra apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi ir būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-10 nutartis Nr. 3K-3-415/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-12-16 nutartis Nr. e3K-3-690-415/2015).
Ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių ir jų atstovų paaiškinimus bei liudytojo parodymus, teismas daro išvadą, jog ieškovė neįrodė savo ieškinyje nurodytų aplinkybių, todėl ieškovės ieškinys yra laikytinas nepagrįstu, neįrodytu ir yra atmestinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176 – 179 straipsniai). Tarp šalių kilo ginčas nustatant kaltininką dėl kurio veiksmų trečiajam asmeniui buvo padaryta žala. Pažymėtina tai, kad esant tarp šalių ginčui, šalims kyla pareiga įrodyti savo dėstomas aplinkybes, t. y. ieškovui – ieškinį pagrindžiančias aplinkybes, o atsakovui – prieštaravimus pagrindžiančias aplinkybes. Kaip matyti, šiuo atveju ieškovui iškilo pareiga įrodyti tas aplinkybes, jog dėl butui, esančiam (duomenys neskelbtini), žala atsirado dėl atsakovo bute, esančiam (duomenys neskelbtini), įvykusio vandens išsiliejimo. Atsakovo pateiktas apžiūros aktas, byloje esančios aplieto buto foto nuotraukos patvirtina, kad bute (duomenys neskelbtini), nustatyti defektai galėjo atsirasti dėl drėgmės, o ne dėl vandens užliejimo iš viršutinio, t. y. atsakovui priklausančio buto. Drėgmės atsiradimą sąlygojo tai, kad butas nebuvo šildomas ir galimai dėl vandens išsiliejimo iš kanalizacijos sistemos. Ieškovui pasiūlius pateikti papildomus įrodymus dėl žalos atsiradimo priežasčių, kitų atsakovo kaltės įrodymų, iš kurių būtų galima matyti, kad vanduo tekėjo iš jam priklausančio buto, ieškovas nepateikė. Teismas, vertindamas byloje esančių įrodymų visumą, daro išvadą, jog ieškovė neįrodė, kad trečiajam asmeniui žala padaryta dėl atsakovo kaltės.
Atmetus ieškinį, iš ieškovės atsakovui priteistinos jo turėtos 1800 Eur bylinėjimosi išlaidos už atstovavimą ir 250 Eur išlaidos už techninės priežiūros akto surašymą, kurios pagrįstos prie 2020-09-29 prašymo pridėtais dokumentais – pinigų priėmimo kvitais (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Valstybės turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra 6,68 Eur, kurios išieškotinos iš ieškovės (CPK 96 straipsni 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“, juridinio asmens kodas 110057869, atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 2050 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Išieškoti iš ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“, juridinio asmens kodas 110057869, valstybės naudai 6,68 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.