Kauno apygardos teismo nutartis

2015-01-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-71-327/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-01-13
Bylos Nr.
1S-71-327/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Viktoras Preikšas
Nr. 1S-71-327/2015
Procesinio sprendimo kategorija (S) 2.12.4.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. sausio 13 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Preikšas, teismo po­sė­dyje išnagrinėjo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – Tarnyba) skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutarties ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-185-288/2015 (buvęs Nr. 1-1932-288/2014) kaltinant V. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d., kurioje teismas 2014 m. gruodžio 10 d. nutartimi nutarė paskirti advokatą atstovauti nukentėjusiąją V. K. teisiamajame posėdyje ir nutartį pavesti vykdyti Kauno m. Vals­tybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamosiose bylose koordinatoriui.

Kauno apygardos teisme gautas Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos skundas, kuriuo prašoma Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartį panaikinti dalyje dėl atstovo paskyrimo nukentėjusiajai V. K.. Skunde nurodoma, kad teismas be tei­sinio pagrindo įpareigojo Tarnybos koordinatorių parinkti gynėją nukentėjusiajai. Tik siekiant už­tikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo teisių gynybą, o ne užtikrinti nukentėjusiojo teisių ats­to­va­vi­mą, teismas turi teisinį pagrindą, esant koordinatoriaus parinkimui, paskirti gynėją, kai gynėjo da­ly­va­vimas yra būtinas, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 51 str. ir kitais BPK nustatytais atvejais. BPK 53 str., 56 str. reglamentuoja nepilnamečio ar ne­veiks­naus įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo ar nukentėjusiojo atstovavimą pagal įstatymą, bet ne ats­tovo paskyrimą veiksniam pilnamečiui nukentėjusiajam. Nors BPK 55 str. 4 d. numato, kad nu­ken­tėjusysis turi teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą įstatymų, reglamentuojančių vals­tybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, pagrindais, tačiau sprendimą skirti ar atsisakyti skir­ti atstovą asmeniui baudžiamojoje byloje pripažintam nukentėjusiuoju turi teisę priimti tik Tar­ny­ba (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (žin., 2000, Nr. 30-827; 2005, Nr. 18-572) (toliau — VGTPĮ) 9 str. 3 d. 3 p.; Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1S-761-133/2012). Re­miantis VGTPĮ 18 str., asmuo dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo turi kreip­tis tiesiogiai į Tarnybą. Skunde taip pat pažymima, kad Tarnyba turi teisę skųsti žemesniųjų teismų instancijų priimtas nutartis, kadangi BPK 439 str. 1 d. reglamentuoja, kad ne tik bylos na­gri­nėjamo teisme dalyviai, bet ir kiti asmenys turi teisę BPK dalyje nustatyta tvarka apskųsti že­mes­nių­jų teismų bylos parengimo nagrinėti ar teisiamajame posėdyje priimtas nutartis, taip pat BPK nu­matytais atvejais – kitas teismų priimtas nutartis aukštesniems teismams, išskyrus atvejus, kai BPK numato specialiąją atskirų teismo nutarčių apskundimo tvarką. Tarnybos teisę skųsti tokias nutartis patvirtina ir Kauno apygardos teismo praktika (Kauno apygardos teismo 2012-04-20 nu­tar­tis Nr. 1S-828-478/2012; 2013-06-11 nutartis Nr. 1S-842-238/2013; 2012-04-11 nutartis Nr. 1S-761-133/2012).

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos skundas ten­ki­na­mas.

Motyvuojamoji dalis

Iš pateiktos medžiagos matyti, kad Kauno apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 10 d. nu­tar-ti­mi, paskirdamas nukentėjusiajai Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pa­rink­tą advokatą, savo sprendimą motyvavo tik tuo, kad nukentėjusioji pageidavo atstovo teisia­ma­jame posėdyje. Tačiau BPK numato, kad tik siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo teisių gynybą, teismas turi teisinį pagrindą, esant koordinatoriaus parinkimui, paskirti gynėją, kai gy­nėjo dalyvavimas yra būtinas, remiantis BPK 51 str. ir kitais BPK nustatytais atvejais.

Pažymėtina ir tai, kad BPK 55 str. 4 d. numato, kad nukentėjusysis turi teisę gauti vals­ty­bės garantuojamą teisinę pagalbą įstatymų, reglamentuojančių valstybės garantuojamos teisinės pa­galbos teikimą, pagrindais, tačiau sprendimą skirti ar atsisakyti skirti atstovą asmeniui bau­džia­mo­jo­je byloje pripažintam nukentėjusiuoju turi teisę priimti tik Tarnyba (VGTPĮ 9 str. 3 d. 3 p.). Re­miantis VGTPĮ 18 str., asmuo dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo turi kreiptis tiesiogiai į Tarnybą, pateikdamas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintą nustatytos formos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo ir dokumentus, įrodančius asmens teisę gauti antrinę teisinę pagalbą bei dokumentus, pagrin­džian­čius pareiškėjo reikalavimus.

Atsižvelgdamas į visa tai, aukštesnysis teismas sutinka su Tarnybos skundo argumentais, kad teismas nepagrįstai, be teisinio pagrindo paskyrė advokatą nukentėjusiajai V. K. ir įpareigojo jį parinkti Tarnybos koordinatorių, todėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis neteisėta, nepagrįsta ir turi būti panaikinta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 441 str., 442 str. 1 d. 2 p.,

nutaria:

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nu­tartį dėl advokato atstovauti nukentėjusiąją V. K. paskyrimo.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Viktoras Preikšas