- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-13
- Bylos Nr.
- 1S-71-327/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Viktoras Preikšas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Preikšas, teismo posėdyje išnagrinėjo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – Tarnyba) skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutarties ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-185-288/2015 (buvęs Nr. 1-1932-288/2014) kaltinant V. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d., kurioje teismas 2014 m. gruodžio 10 d. nutartimi nutarė paskirti advokatą atstovauti nukentėjusiąją V. K. teisiamajame posėdyje ir nutartį pavesti vykdyti Kauno m. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamosiose bylose koordinatoriui.
Kauno apygardos teisme gautas Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos skundas, kuriuo prašoma Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartį panaikinti dalyje dėl atstovo paskyrimo nukentėjusiajai V. K.. Skunde nurodoma, kad teismas be teisinio pagrindo įpareigojo Tarnybos koordinatorių parinkti gynėją nukentėjusiajai. Tik siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo teisių gynybą, o ne užtikrinti nukentėjusiojo teisių atstovavimą, teismas turi teisinį pagrindą, esant koordinatoriaus parinkimui, paskirti gynėją, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 51 str. ir kitais BPK nustatytais atvejais. BPK 53 str., 56 str. reglamentuoja nepilnamečio ar neveiksnaus įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo ar nukentėjusiojo atstovavimą pagal įstatymą, bet ne atstovo paskyrimą veiksniam pilnamečiui nukentėjusiajam. Nors BPK 55 str. 4 d. numato, kad nukentėjusysis turi teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą įstatymų, reglamentuojančių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, pagrindais, tačiau sprendimą skirti ar atsisakyti skirti atstovą asmeniui baudžiamojoje byloje pripažintam nukentėjusiuoju turi teisę priimti tik Tarnyba (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (žin., 2000, Nr. 30-827; 2005, Nr. 18-572) (toliau — VGTPĮ) 9 str. 3 d. 3 p.; Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1S-761-133/2012). Remiantis VGTPĮ 18 str., asmuo dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo turi kreiptis tiesiogiai į Tarnybą. Skunde taip pat pažymima, kad Tarnyba turi teisę skųsti žemesniųjų teismų instancijų priimtas nutartis, kadangi BPK 439 str. 1 d. reglamentuoja, kad ne tik bylos nagrinėjamo teisme dalyviai, bet ir kiti asmenys turi teisę BPK dalyje nustatyta tvarka apskųsti žemesniųjų teismų bylos parengimo nagrinėti ar teisiamajame posėdyje priimtas nutartis, taip pat BPK numatytais atvejais – kitas teismų priimtas nutartis aukštesniems teismams, išskyrus atvejus, kai BPK numato specialiąją atskirų teismo nutarčių apskundimo tvarką. Tarnybos teisę skųsti tokias nutartis patvirtina ir Kauno apygardos teismo praktika (Kauno apygardos teismo 2012-04-20 nutartis Nr. 1S-828-478/2012; 2013-06-11 nutartis Nr. 1S-842-238/2013; 2012-04-11 nutartis Nr. 1S-761-133/2012).
Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos skundas tenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
Iš pateiktos medžiagos matyti, kad Kauno apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 10 d. nutar-timi, paskirdamas nukentėjusiajai Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktą advokatą, savo sprendimą motyvavo tik tuo, kad nukentėjusioji pageidavo atstovo teisiamajame posėdyje. Tačiau BPK numato, kad tik siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo teisių gynybą, teismas turi teisinį pagrindą, esant koordinatoriaus parinkimui, paskirti gynėją, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, remiantis BPK 51 str. ir kitais BPK nustatytais atvejais.
Pažymėtina ir tai, kad BPK 55 str. 4 d. numato, kad nukentėjusysis turi teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą įstatymų, reglamentuojančių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, pagrindais, tačiau sprendimą skirti ar atsisakyti skirti atstovą asmeniui baudžiamojoje byloje pripažintam nukentėjusiuoju turi teisę priimti tik Tarnyba (VGTPĮ 9 str. 3 d. 3 p.). Remiantis VGTPĮ 18 str., asmuo dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo turi kreiptis tiesiogiai į Tarnybą, pateikdamas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintą nustatytos formos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo ir dokumentus, įrodančius asmens teisę gauti antrinę teisinę pagalbą bei dokumentus, pagrindžiančius pareiškėjo reikalavimus.
Atsižvelgdamas į visa tai, aukštesnysis teismas sutinka su Tarnybos skundo argumentais, kad teismas nepagrįstai, be teisinio pagrindo paskyrė advokatą nukentėjusiajai V. K. ir įpareigojo jį parinkti Tarnybos koordinatorių, todėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis neteisėta, nepagrįsta ir turi būti panaikinta.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos skundą tenkinti.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartį dėl advokato atstovauti nukentėjusiąją V. K. paskyrimo.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.