- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-11
- Bylos Nr.
- 1S-842-238/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Danguolė Šiugždinytė
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė, sekretoriaujant Jurgitai Barauskaitei, teismo posėdyje išnagrinėjusi Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013-05-22 nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje A. L. kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje ir BK 144 straipsnyje.
Kauno apylinkės teismas 2013-05-22 nutartimi nutarė į teisiamąjį posėdį, paskirtą 2013 m. birželio 18 d., 9 val., nukentėjusiesiems G. I. ir U. P. I. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 55 straipsnio 4 dalies tvarka kviesti advokatą. Paskirti nukentėjusiesiems G. I. ir U. P. I. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo baudžiamosiose bylose koordinatoriaus parinktą advokatą. Informuoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo baudžiamosiose bylose koordinatorių dėl advokato parinkimo. Teismas nutartyje nurodė, kad Kauno apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje A. L. kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 3 d. ir 144 str., padarymu. Į teisiamąjį posėdį neatvyko nukentėjusieji G. I. ir jos mažametis sūnus nukentėjusysis U. P. I., gyvenantys (duomenys neskelbtini), Talinas, Estijos Respublika. Nukentėjusioji raštu pranešė, kad jos sūnus šiuo metu gydomas, ir prašo paskirti jai ir jos mažamečiui sūnui įgaliotą atstovą jų teisėms apginti. Kadangi nukentėjusieji pareiškė civilinį ieškinį dėl 100 000 eurų nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo, nukentėjusieji dėl nusikaltimų atsiradusios žalos atlyginimo bylose, įskaitant atvejus, kai žalos atlyginimo klausimas yra sprendžiamas baudžiamojoje byloje, turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, neatsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą (Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 12 str. 2 p.). Teismas pripažino, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą, nukentėjusieji turi teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, todėl darė išvadą, kad nukentėjusiesiems kviestinas atstovas advokatas (BPK 55 str. 4 d.).
Šalies argumentai
Skundu Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašo panaikinti teismo 2013-05-22 nutartį. Skunde Tarnyba nurodo, kad 2013-05-22 teismo nutartis nepagrįsta dėl šių motyvų: Tarnyba organizuoja ir koordinuoja antrinės teisinės pagalbos teikimą, priima sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje (Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau - VGTPĮ) 9, 21 str.). Vadovaujantis LR BPK 51 straipsniu, VGTPĮ 21 straipsniu ir 2009-06-14 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. IR-179 „Dėl advokato parinkimo teikti antrinę teisinę pagalbą baudžiamosiose bylose rekomendacijų patvirtinimo“ (Žin., 2009, Nr. 70-2869), kai būtiną gynėjo dalyvavimą nagrinėjant baudžiamąsias bylas nustato LR BPK 51 straipsnis ir kitais įstatymų nustatytais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra privalomas, ginant įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo, bet ne nukentėjusiojo teises. Tik tuo atveju, jeigu įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis, bet ne nukentėjusysis, siekia apginti savo teises, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas, vadovaudamiesi LR BPK 51 straipsnio 3 d., praneša Tarnybai ar jos nurodytam koordinatoriui apie tai, kad įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būtinas gynėjas. Koordinatorius, gavęs ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo pranešimą dėl gynėjo parinkimo, parenka gynėją. LR BPK 55 straipsnio 4 dalis numato nukentėjusiojo teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą įstatymų, reglamentuojančių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, pagrindais. Remiantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsniu, asmuo tiesiogiai į Tarnybą pateikia 2008-06-28 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-260 „Dėl teisingumo ministro 2005 m. balandžio 27 d. įsakymo Nr. IR-124 „Dėl prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą formos patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2008, Nr. 75-2987) nustatytos formos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, dokumentus, įrodančius asmens teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, bei dokumentus, pagrindžiančius pareiškėjo reikalavimus. Neatsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius teisinei pagalbai gauti, turi nukentėjusieji dėl nusikaltimų atsiradusios žalos atlyginimo bylose, įskaitant atvejus, kai žalos atlyginimo klausimas yra sprendžiamas baudžiamojoje byloje (VGTPĮ 12 str. 2 d.). Šių asmenų teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą įrodo ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimas ar teismo nutartis, kuriais asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju, ir (ar) teismo nuosprendis. VGTPĮ nurodyta, jog sprendimą dėl antrinės teisinė pagalbos teikimo priima tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjo pateiktus dokumentus, bet ne Teismas (VGTPĮ 9 str. 3 d. 3 p.). Tarnyba atkreipia dėmesį, kad Kauno apygardos teismas, 2012-04-11 nutartyje Nr. 1S-761 -133/2012 konstatavęs, kad tik tarnyba, įvertinusi nukentėjusiojo prašymą dokumentus, pagrindžiančius teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą bei dokumentus, pagrindžiančius jo reikalavimą, priima sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo ar atsisakymo ją teikti. 2003 m. sausio 27 d. Tarybos direktyva 2003/8/EB nustato teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tarpvalstybinių ginčų atveju pagerinimą nustatant minimalias bendrąsias teisinės pagalbos sprendžiant tokius ginčus taisykles. Taisyklių 13 str. numatyta, kad teisinės pagalbos prašymai gali būti įteikiami arba: a) valstybės narės, kurioje prašytojas turi nuolatinę gyvenamąją vietą ar vietą kurioje jis paprastai gyvena, kompetentingai institucijai (perduodančiajai institucijai), arba institucijai (priimančiajai institucijai). Nagrinėjamu atveju teisinė pagalba baudžiamojoje byloje reikalinga nukentėjusiajai G. I. (Unwana P. I. įstatyminei atstovei), kuri yra Estijos pilietė. Atsižvelgiant į tai, kad G. I. gyvena Lasnamae, Taline, Estijoje, todėl ji su prašymu teisinei pagalbai gauti turėtų kreiptis į Estijos prašymus perduodančiąją instituciją H. M. K. kohtumaja, adresu: Kentmanni 13; Tallinn 15158, tel. +372 62 00 149, arba Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, adresu Kęstučio g. 21, Kaunas, LT- 44320, Lietuva. Tarnyba, įvertinusi G. I. prašymą, dokumentus, pagrindžiančius teisę gauti valstybės garantuojamą pagalbą, bei dokumentus, pagrindžiančius jo reikalavimą, priims sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo ar atsisakymo ją teikti.
Motyvuojamoji dalis
Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos skundas tenkintinas, teismo nutartis naikintina.
Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas reglamentuoja ir nustato valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą fiziniams asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus. Taip pat nustato sąlygas ir tvarką, įgyvendinat minėtą įstatymą.
Įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, kad teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, neatsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą, turi nukentėjusieji dėl nusikaltimų atsiradusios žalos atlyginimo bylose, įskaitant atvejus, kai žalos atlyginimo klausimas yra sprendžiamas baudžiamojoje byloje.
Įstatymo 18 straipsnis numato antrinės teisinės pagalbos teikimo tvarką. Šio įstatymo 18 straipsnio 1 ir 2 dalys numato, kad norintis gauti antrinę teisinę pagalbą asmuo pateikia tarnybai prašymą ir dokumentus, įrodančius jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą. Prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą rekvizitus ir formą tvirtina teisingumo ministras. Prašymas ir asmens teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodantys dokumentai gali būti pateikiami asmeniškai arba paštu. Sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priima tarnyba. Sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priimamas iš karto, kai asmuo kreipiasi. Jeigu nėra galimybės priimti sprendimą iš karto, jis priimamas ne vėliau kaip per 3 dienas nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų gavimo dienos. Apie priimtą sprendimą tarnyba nedelsdama raštu praneša pareiškėjui.
Esant šioms aplinkybėms, pagrįstai skunde teigiama, kad nukentėjusioji privalo kreiptis į tarnybą ir pateikti prašymą bei dokumentus, įrodančius jos teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, o pateiktų dokumentų pagrindu tarnyba priims sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo.
Teismas pagrįstai nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 55 straipsnio 4 dalį nukentėjusieji turi teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, tačiau neįvertino tos aplinkybės, kad tai turi būti įgyvendinta laikantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme numatytos tvarkos (ji paminėta anksčiau). Daroma išvada, kad savo iniciatyva teismas negalėjo skirti advokato, kuris teiktų valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nukentėjusiesiems. Esant šioms aplinkybėms skundas tenkinamas, teismo nutartis naikinama ir priimamas naujas sprendimas.
Apylinkės teismas privalo išaiškinti nukentėjusiajai Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo fiziniams asmenims sąlygas ir tvarką. Atsižvelgiant į tai, kad G. I. gyvena Lasnamae, Taline, Estijoje, todėl ji su prašymu teisinei pagalbai gauti gali kreiptis į Estijos prašymus perduodančiąją instituciją H. M. Kentmanni kohtumaja, adresu: Kentmanni 13; Tallinn 15158, tel. +372 62 00 149, arba Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, adresu Kęstučio g. 21, Kaunas, LT- 44320, Lietuva.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n utaria:
Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos skundą tenkinti. Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013-05-22 nutartį ir atmesti nukentėjusiosios G. I. prašymą skirti advokatą.
Nutartis neskundžiama.