Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Aleksandras Prygunkovas, sekretoriaujant Jurgitai Juškuvienei, dalyvaujant prokurorei Rasai Valančienei, nukentėjusiojo A. P. atstovei pagal įstatymą R. P., atstovei advokatei S. V. – Gavorskienei, kaltinamajam G. K., jo gynėjui advokatui A. A., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Joniškyje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) Kaunas, vedęs, profesinio išsilavinimo, dirba (duomenys neskelbtini) direktorius, teistas: 1) 2011-12-15 Kauno miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 22 str. 1 d., 182 str. 1 d. (2 epizodai), 6 mėn. viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 val. per mėnesį visuomenės labui; 2) 2012-11-20 Joniškio rajono apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d., 1 m. 5 mėn. laisvės apribojimo, įpareigojant būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val., ir per 5 mėnesius neatlygintinai išdirbti 95 valandas sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose, ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. 2013-03-21 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu 2012-11-20 Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendis pakeistas, paskiriant 1 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val., ir per 5 mėnesius neatlygintinai išdirbti 95 valandas sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose, ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 3) 2014-04-23 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 214 str., 215 str. (14 epizodų), laisvės atėmimu 1 m. 6 mėn., pritaikius BK 64(1) str., bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 1 m. laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 5 p., 8 p., 3 d., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant tęsti darbą, neišvykti iš gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, per 4 mėnesius atlyginti proceso išlaidas; 2015-05-15 išbrauktas iš pruobojmųjų asmens duomenų registro; 4) 2018-07-23 Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str.1 d., 182 str. 2 d., 22 str. 1 d., 182 str. 2 d. 2 m. 4 mėn. laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d., 2 d. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 m., 5) 2018-07-23 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d., 182 str. 2 d. (2 epizodai) 2 m. 4 mėn. laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 str.,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. K., žinodamas apie (duomenys neskelbtini) teismo sprendimą, kuriuo priteistas išlaikymas sūnaus A. P. gim(duomenys neskelbtini)., mokant išlaikymą periodinėmis išmokos kas mėnesį po 450 litų, (130.33 eurų) nuo 2009-11-10 iki A. P. pilnametystės, nemokėdamas teismo priteistų lėšų sūnaus A. P. išlaikymui laikotarpiais nuo (duomenys neskelbtini), vengia pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką.

Kaltinamasis G. K. kaltu neprisipažino bei parodė, kad R. P. (P.) pažįsta nuo 2007 metų vasario mėnesio. Po jų susipažinimo, jis įsisteigė (duomenys neskelbtini)“. Ją įmonėje įdarbino vadybininke. Po pusmečio pradėjo pyktis su R. P., nes pastaroji ilgam dingdavo iš namų. Kartu gyveno iki 2008 m. vidurio. Po to santykiai pašlijo. Vėliau R. P. jam pranešė, kad pastojo. Jis davė pastarajai savo banko mokėjimo kortelę ir paprašė pasidaryti išvalymą. R. P. pažadėjo pasidaryti išvalymą bei nuo jo banko sąskaitos nuėmė 1 000 Lt. Po to jie išsiskyrė. Po 1,5 metų, gyvendamas su kita drauge, atsitiktinai sužinojo, kad R. P. pagimdė. Jos nėjo lankyti, nes nežinojo kieno tas vaikas. Po to iš teismo gavo dokumentus, kuriose buvo nurodyta, kad R. P. iš jo reikalauja išlaikymo vaikui. Teismas nustatė, kad vaiko tėvas yra jis. Teismas vaikui iš jo priteisė išlaikymą kiekvieną mėnesį po 400 litų. Jis teismą informavo, kad įmonė, kurioje jis dirba, bankrutuoja ir jis lieka be darbo ir su skolomis. Vėliau jis tapo bedarbiu. Gyveno iš 3000 Lt santaupų, kurie liko po ankstesnio verslo. Santaupos buvo grynais pinigais. Prie vaiko išlaikymo neprisidėjo, nes nežinojo kur pervesti pinigus. Žinojo, kad nukentėjusioji gyveno pas savo tėvus. Negalėjo mokėti išlaikymo, nes pats buvo be darbo. Jam nebuvo galimybės prisidėti prie vaiko išlaikymo. Pinigų nesiuntė nukentėjusiajai per paštą pagal pareikalavimą, nes apie tokį pinigų pervedimą nežinojo. Pats asmeniškai nukentėjusiajai nevežė pinigų vaiko išlaikymui, nes kelionė į Joniškį užtruktų visą dieną. Gyveno iš santaupų kelis mėnesius, po to 2012 m. užsiėmė nusikalstama veikla – sukčiavimu. Už sukčiavimą buvo nuteistas 2014m. Už sukčiavimo būdu įgytus pinigus jis nupirko R. P. automobilį BMW 7 klasės ir apmokėjo vaiko buvimą privačiame darželyje. Automobilį pirko nukentėjusiosios vardu, nes jis buvo skoloje antstoliams ir negalėjo automobilio registruoti savo vardu. Už automobilį „BMW“ mokėjo 12 000 Lt. Po to automobilis buvo išnuomotas jo draugui, pastarasis mokėtų R. P. nuomos pinigus. Nuo 2012 metų jie vėl susėjo gyventi kartu. Jis dirbo oficialiai. Už trijų savaičių darbą gavo 40 Lt. R. P. neturėjo jokių pajamų. Už vaiko darželį 800 Lt mokėjo jis. Išlaidos už buto nuomą ir darželį jam per mėnesį kainavo 2300 Lt. Vaiką rūbais apipirkdavo bazėse. Išlaikymą vaikui mokėjo. Sutartį su darželiu sudarė R. P., nes jis buvo skolingas antstoliams. Kai pamatė, kad su R. P. nebegalės sugyventi, paprašė pastarosios nueiti pas antstolius ir pranešti kiek jis sumokėjo pastarajai vaiko išlaikymui. R. P. to nepadarė. Jis nukentėjusiajai pareiškė, kad pastaroji gaus alimentus po to, kai nueis ir praneš antstoliams kiek jis jau sumokėjo pinigų vaiko išlaikymui. Kai 2012m. gyveno kartu, jis R. P. sumokėjo 27 700 Lt. 27 700 Lt sumą sudaro: už jo pinigus pirktas automobilis 12 000 Lt vertės, įmokos už vaiko privatų darželį 4 mėnesius- 3200 Lt, busto nuoma ir patarnavimai nuo pavasario iki gruodžio mėnesio – 1500, 1700 Lt, nukentėjusiojo dantų remontas 2500 - 3000 Lt, vaiko aprengimas. Mokėdamas pinigus, nepasirašė jokio raštelio. Kaltinime minėtu laikotarpiu turėjo keletą įmonių, kuriose jo atlyginimas buvo nustatytas 20-30 eurų. Kadangi jam neužtekdavo pinigų pragyvenimui, jį išlaikė jo dabartinė žmona. Įmonių darbuotojai gaudavo po 400 eurų, o jis gaudavo 10-20 eurų, nes nenorėdavo ištaškyti įmonės pinigų. Jo žmona į mėnesį gauna po 1000 eurų ir tų pinigų jiems užtenka. Koks tikslas sakyti, kad jis slepia pajamas. Jis tiesiog neturi pajamų. Jis žinojo, kad nukentėjusioji yra principinga ir reikalaus pinigų vaiko išlaikymui. R. P. pasielgė nesąžiningai kreipdamasi dėl alimentų nesumokėjimo į policiją, nes pastaroji gauna pinigus vaiko išlaikymui iš vaikų išlaikymo fondo ir tas fondas turėjo iš jo prisiteisti išmokėtą pinigų sumą civilinio proceso tvarka. Jis negrasino R. P. ir nereikalavo atsiimti vykdomąjį raštą iš antstolių. Jei būtų ėjęs dirbti ten, kur moka minimumą, tai dirbtų visą mėnesį fizinį darbą, lenkdamas nugarą. To pasėkoje gautų tik 100 eurų. Jam net maistui neliktų pinigų. Dirbdamas vadovu įmonėse, jis net iš namų nekelia kojos. Visus reikalus sutvarko telefonu. Jis yra teistas už sukčiavimus nuo 2012 m. iki 2013 m.. Jis yra dviejų įmonių savininkas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) o įmonei (duomenys neskelbtini) paskelbtas bankrotas. Įmonę (duomenys neskelbtini)“ įkūrė 2013 m. pabaigoje. Įmonė (duomenys neskelbtini) buvo įkurta 2014 m.. Už (duomenys neskelbtini) akcijas 2016 m. nieko nemokėjo(duomenys neskelbtini) jam dovanojo žmona G. K.. Įmonę (duomenys neskelbtini) įsteigė A. Ž., vėliau tą įmonę perėmė jis. Įmonę (duomenys neskelbtini) kaip atsarginę įmonę, įsigijo už butelį. Nuo 2011-08-09 iki 2011-08-26 dirbo UAB (duomenys neskelbtini) Jam buvo nustatytas 1500 litų atlyginimas. Yra dirbęs AB (duomenys neskelbtini) kur jam buvo mokamas 40 Lt atlyginimas. Apie metus laiko UAB (duomenys neskelbtini) Per visą darbo šioje įmonėje laikotarpį uždirbo 100 Lt. Dirbo UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2013-04-26 iki 2013-05-03, 2015 m. ir 2016 m. Viso uždirbo gal 50 Lt. Kiti įmonėje dirbantys asmenys uždirbo daugiau nei jis. Jo atlyginimo dydį nustatė jo žmona. Dirbdamas bendrovėje (duomenys neskelbtini) uždirbo 20-50 eurų per mėnesį. Yra pilnai darbingas, neturi sveikatos problemų.

Liudytoja R. P. (Paulauskaitė) parodė, kad su kaltinamuoju kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį nuo 2007metų. 2009m. rugpjūčio 27d. gimė sūnus, tačiau kaltinamasis to vaiko nepripažino. Ją paliko dar iki vaiko gimimo. 2009, ar 2010 metais už savo lėšas nusipirko automobilį BMW 7 klasės. Teismas sprendimu pripažino, kad vaiko tėvu yra kaltinamasis. G. K. atsisakė mokėti išlaikymą vaikui. Jai pareiškė, kad slėps savo pajamas. 2013 metais apie du mėnesius jie bandė vėl gyventi kartu, tačiau nepavyko. Tuo metu ji dirbo Kaune, sūnus lankė darželį, už kurį mokėjo ji. Dirbo transporto įmonėje vadybininke iki 2013 m. gruodžio ar 2014 m. sausio mėnesio. Atlyginimas sudarė apie 900 Lt per mėnesį. Ji nebuvo G. K. išlaikoma. Kaltinamasis dirbo 0.5 etato, prie vaiko išlaikymo neprisidėjo. Po antro išsiskyrimo ji grįžo pas tėvus. Iki šiol G. K. tik kelis kartus susitiko su vaiku. Iki Joniškio teismo sprendimo priėmimo G. K. niekuo nepadėjo, net nebuvo sūnaus aplankęs. 2013m. G. K. prašymu ji išnuomojo savo automobilį pastarojo draugui. Iš nuomos sutarties ji jokių lėšų negavo. Per kaltinime nurodytą laikotarpį kaltinamasis nepirko vaikui jokių rūbų ir daiktų.

2010-11-04 Joniškio rajono apylinkės teismo sprendimu iš G. K. sūnaus A. P. išlaikymui priteista 450 litų periodinėmis išmokomis, mokomomis kiekvieną mėnesį iki vaiko pilnametystės (1 t., b.l. 23-25).

2011-03-23 (duomenys neskelbtini) teismas išdavė vykdomąjį raštą byloje (duomenys neskelbtini).

2018-01-18 (duomenys neskelbtini) sprendimu buvo pakeistas 2010-11-04 (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) iš ieškovo G. K. priteistą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 450 Lt (130.33 Eur) išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. P. po 160 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2017-05-19 iki vaiko pilnametystės (t. 1 b.l. 179-194).

2017-12-04 antstolė J. Ž. nurodė, kad G. K. skolos likutis sudaro 9 135.78 Eur vaiko išlaikymui (t. 1 b.l. 15).

2017-11-16 (duomenys neskelbtini) sprendimu G. K. paskirtas šiuos bendrovės direktoriumi (t. 1 b.l. 54).

2017-11-27 (duomenys neskelbtini)“ pažymoje nurodyta, kad apdraustam G. K. nuo 2017-11-27 mokamas 400 eurų darbo užmokestis (t. 1 b.l. 55).

2011-05-02 kaltinamasis G. K. informavo antstolė raštu parodė, kad turto neturi, bankuose sąskaitų nėra, darbo užmokesčio negauna, kilnojamojo turto neturi, nekilnojamojo turto neturi (t. 2 b.l. 66).

Iš administracinių nuobaudų paskirtų pažymos matyti, kad 2017-07-05 nutarimu paskirtą 300 Eur baudą už kelių eismo taisyklių pažeidimus G. K. sumokėjo 2017-08-16. Jokio prašymo dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo, ar paskirtos baudos keitimo viešaisiais darbais dėl sunkios finansinės padėties G. K. nepateikė (t. 1 b.l. 76-79).

Iš 2018-01-05 VSDFV pažymos matyti, kad: nuo 2011-08-09 iki 2011-08-26 G. K. dirbo UAB „B.“;nuo 2011-08-31 iki 2011-09-21 dirbo UAB „ P.“; nuo 2012-07-18 iki 2013-12-01 dirbo UAB „A.“; nuo 2013-02-26 iki 2013-02-28 ir nuo 2013-04-26 iki 2013-05-03 dirbo UAB „R.“; nuo 2015-11-16 iki 2016-03-14, nuo 2016-09-16 iki 20165-10-03, nuo 2016-12-30 iki 2017-03-20, dirbo UAB „A.“; nuo 2016-12-30 iki 2017-03-20 dirbo UAB „N.“; nuo 2017-06-15 iki šiol dirba UAB „D.“; nuo 2017-12-11 iki šiol dirba UAB „N.“ (t. 1 b.l.80).

Iš SODROS pažymos matyti, kad nuo 2011-08-09 iki 2011-08-26 G. K. buvo išmokėtas 945 eurų atlyginimas; nuo 2011-09-01 iki 2011-09-21 išmokėtas 294.21 eurų atlyginimas; nuo 2012-07-18 iki 2013-12-01 kiekvieną mėnesį mokamas atlyginimas po 200 ir 100 eurų; nuo 2013-02-26 iki 2013-02-28 išmokėtas 158.05 eurų atlyginimas; nuo 2013-04-26 iki 2013-04-30 išmokėtas 285.71 euro atlyginimas; nuo 2013-05-01 iki 2013-05-03 išmokėtas 222.73 eurų atlyginimas; nuo 2015-11-16 iki 2015-11-30 170 eurų atlyginimas; nuo 2015-12-01 iki 2015-12-31 325 eurų atlyginimas; nuo 2016-01-01 iki 2016-01-31 297.5 eurų atlyginimas; nuo 2016-02-01 iki 2016-02-29 350 eurų atlyginimas; nuo 2016-03-01 iki 2016-03-14 262.74 eurų atlyginimas; nuo 2016-09-16 iki 2016-09-30 25 eurų atlyginimas; nuo 2016-10-01 iki 2016-10-03 4.59 eurų atlyginimas; nuo 2016-12-30 iki 2016-12-31 1,43 eurų atlyginimas; nuo 2017-01-01 iki 2017-01-31 30 eurų atlyginimas; nuo 2017-02-01 iki 2017-02-28 30 eurų atlyginimas; nuo 2017-03-01 iki 2017-03-20 24.62 eurų atlyginimas; nuo 2017-06-15 iki 2017-06-30 9 eurų atlyginimas; nuo 2017-07-01 iki 2017-07-31 12 eurų atlyginimas; nuo 2017-08-01 iki 2017-08-31 15 eurų atlyginimas; nuo 2017-09-01 iki 2017-09-30 12 eurų atlyginimas; nuo 2017-10-01 iki 2017-10-31 12 eurų atlyginimas; nuo 2017-11-01 iki 2017-11-30 12 eurų atlyginimas; nuo 2017-12-01 iki 2017-12-31 2216.07 eurų atlyginimas; nuo 2017-12-11 iki 2017-12-31 42.11 eurų atlyginimas (t. 1 b.l. 82-84); nuo 2018-01-01 iki 2018-01-31 2631.58 eurų atlyginimas; nuo 2017-12-11 iki 2017-12-31 42.11 eurų atlyginimas nuo 2018-01-01 iki 2018-01-31 43.18 eurų atlyginimas; nuo 2018-02-01 iki 2018-02-28 50 eurų atlyginimas (t. 1 b.l. 105).

Iš SODROS pažymos matyti, kad UAB „N.“, kurios direktoriumi yra kaltinamasis, darbuotojo T. G. mėnesio atlyginimas nuo 2014-12-01 iki 2017-04-01 sudarė 605.27 eurus, nuo 2017-06-01 iki 2017-12-31 sudarė 1053 eurus (t. 1 b.l. 107). Įmonėje dirba 5 darbuotojai (t. 1 b.l. 106).

Iš 2018-01-05 darbo biržos pažymos matyti, kad nuo 2016-12-02 iki 2016-12-09 G. K. buvo registruotas darbo biržoje. 2016-12-09 buvo išbrauktas iš darbo biržos be teisės registruotis darbo biržoje 6 mėn. (t. 1 b.l. 81).

Iš 2017-12-06 darbo sutarties matyti, kad UAB „N.“ atstovaujantis G. K. sudarė su savimi, t.y. G. K. neterminuotą darbo sutartį, kuria įsipareigojo mokėti kiekvieną mėnesį po 50 eurų atlyginimo (t. 4 b.l. 126)

Iš 2018-01-05 SODROS pažymos matyti, kad G. K. dirbo ir šiuo metu dirba UAB „D.ir UAB „N.“. (1 t., b.l. 80, 82-84)

Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos pažymos matyti, kad G. K. nėra pateikęs deklaracijų VMI. (1 t., b.l. 85-92)

Iš SODROS pažymos matyti, kad R. P. nuo 2011-09-12 iki 2012-04-16 dirbo UAB „Medicinos banke“ Vilniuje, nuo 2012-04-17 iki 2012-07-22 buvo vaiko auginimo atostogose, nuo 2012-07-23 iki 2012-12-13 dirbo Kauno mieste UAB „R.“ (t. 4 b.l. 156-157).

Iš 2012-09-03 ikimokyklinio ugdymo sutarties Nr. 2807 matyti, kad sutartį dėl vaiko A. P. lankymo Kauno A. S. pagrindinę mokyklą sutartį pasirašė R. P. (t. 4 b.l. 172).

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertino teisiamojo posėdžio metu išnagrinėtus įrodymus.

Vienas iš pagrindinių vaiko teisių, be kurios tinkamo įgyvendinimo neįmanoma normali vaiko raida, yra jo teisė į materialinį aprūpinimą. Šią vaiko teisę atitinka tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis skelbia, kad tėvai turi pareigą auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1 dalyje, o atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką – Baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje. Tėvai, siekdami garantuoti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tenkinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, privalo šias pareigas vykdyti tinkamai (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3–193/2005).Tėvų pareiga išlaikyti vaikus yra prigimtinė. Motinos ir tėvo pareiga rūpintis vaiku, auklėti ir išlaikyti jį, kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą tinkamai rūpintis vaiku. Priešingu atveju tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudaryti būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir padarinius tenka patiems tėvams (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006).

Vengimas išlaikyti vaiką nebūtinai reiškia tiesioginį atsisakymą mokėti priteistas lėšas (ar teikti kitą būtiną materialią paramą), nors ir turint tam galimybių. Vengimas konstatuojamas nustačius, kad pareiga išlaikyti vaiką nevykdoma ne dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių, o sąmoningai sukuriant situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialinės paramos išieškojimas. Vengimas gali pasireikšti įvairiais būdais: kaltininkui neįsidarbinant ar dirbant nelegaliai, slepiant pajamas ar kitokias turtines lėšas, panaudojant jas kitiems tikslams ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-139/2011).

Kaltinamasis nesutiko su pareikštu kaltinimu ir nurodė, kad išlaikymo vaikui nemokėjo dėl objektyvių priežasčių – buvo bedarbis, darbovietėse gaudavo per mažus atlyginimus. Teismas šias kaltinamojo nurodytas aplinkybes nepripažįsta pateisinamomis, nes kaltinamasis yra darbingas, minėtose įmonėse dirbdavo ir šiuo metu dirba direktoriumi, kaip įmonių atstovas, pats su savimi sudarydavo neterminuotas darbo sutartis, nustatydamas sau atlyginimą nuo 20 iki 50 eurų, nors darbuotojams įmonės mokėjo nuo 400 iki 1000 eurų atlyginimą. Tokiu būdu jis tyčia dirbtinai sudarė sąlygas, kad priverstine tvarka nebūtų išieškotos lėšos jo vaiko išlaikymui. Iš SODROS pažymos matyti, kad kaltinamajam atskirais atvejais buvo mokamas atlyginimas nuo 200 iki 2600 eurų (t. 1 b.l. 105). Net gaudamas ir tokį atlyginimą, jis nemokėjo teismo nustatytos pinigų sumos vaiko išlaikymui. Savo nemokėjimą jis teisina neturėjimu duomenų apie R. P. banko sąskaitą neturėjimu, nenorėjimu gaišti laiką vežant grynus pinigus R. P., nežinojimu, kad pinigus galima pervesti paštu. Teismo posėdžio metu kaltinamasis ciniškai elgėsi vaiko atžvilgiu - reiškė priekaištus R. P. dėl nesąžiningumo kreipiantis pareiškimu į policiją dėl jo galimo vengimo išlaikyti vaiką. Nors kaltinamasis ir nurodė, kad sumokėjo R. P. grynais 27 700 Lt, pirko jai automobilį BMW 7 klasės, jis negalėjo tai pateisinti jokiais dokumentais. R. P. paneigė jo parodymus apie minėtų pinigų mokėjimą jai. Be to nurodė, kad automobilį BMW 7 klasės pirko iš savo lėšų. Atkreiptinas dėmesys į R. P. parodymus, kuriose nurodyta, kad kaltinamasis po lėšų priteisimo vaiko išlaikymui jai minėjo, kad jis slėps savo pajamas, kad nebūtų išieškos lėšos vaiko išlaikymui. Į teismo klausimą – kodėl neieškojo kito daugiau apmokamo darbo, kaltinamasis pareiškė, kad nesiruošia dirbti fizinio darbo, kur jam būtų mokamas minimalus atlyginimas. Visos minėtos objektyvios aplinkybės parodo kaltinamojo tyčinį vengimą išlaikyti vaiką. Jokių pateisinamų priežasčių, dėl kurių nebuvo mokamos lėšos vaiko išlaikymui, nėra. Padarytos nusikalstamos objektu yra vaiko teisė į materialinį išlaikymą. Objektyvioji pusė pasireiškė nevykdymu įsiteisėjusio teismo sprendimo mokėti lėšas vaiko išlaikymui. Subjektyvioji pusė pasireiškė tiesiogine tyčia. Kaltinamasis tyčia vengė mokėti lėšas vaiko išlaikymui, žinojo savo pareigą mokėti lėšas vaiko išlaikymui ir sąmoningai to nevykdė. Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 str.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis dirbantis, anksčiau teistas 5 kartus, padarė tęstinio pobūdžio nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, kuri yra artima sankcijoje numatytos bausmės vidurkio.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d. 5 d. 2 p. skirtina bausmė bendrintina apėmimo būdu su 2018m. liepos 23d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu jam paskirta 2 m. 4 mėn. laisvės atėmimo bausme, nes padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą. Subendrinus paskirtas bausmes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. taikytinas skiriamos bausmės vykdymo atidėjimas su įpareigojimais.

Iki nuosprendžio vykdymo pradžios taikytina paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 55 str., 103-106 str., įstatyminės atstovės turėtos išlaidos – 847 eurai pripažįstamos proceso išlaidomis, nes yra susijusios su advokato pagalbos teikimu nukentėjusiajam.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 str. 2 d.,-

nusprendžia:

G. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 str. ir skirti jam bausmę – 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d. 5 d. 2 p. paskirtą bausmę subendrinti su 2018-07-23 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu jam paskirta 2 m. 4 mėn. laisvės atėmimo bausme ir skirti jam galutinę bausmę – 2 (dvejus) metus 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d., 2 d. 5, 8., 9 p. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams.

- tęsti darbą arba būti registruotam darbo biržoje;

- neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

- per 1 (vienerius) metus 9 (devynis) mėnesius atlyginti padarytą turtinę žalą -17 449.67 eurų, kuri 2018-07-23 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu iš G. K. buvo priteistą Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai.

Iki nuosprendžio vykdymo pradžios taikyti paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Iš G. K. priteisti nukentėjusiojo A. P. įstatyminei atstovei R. P. 847 (aštuonis šimtus keturiasdešimt septynis) eurus proceso išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.