- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-14
- Bylos Nr.
- e2S-838-894/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-00104-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Urbanavičiūtė
- Ieškovas
- K. M.
- Atsakovas
- I. C.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal i eškovo K. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3621-1087/2022 pagal ieškovo K. M. ieškinį atsakovei I. C. dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo ir neturtinės žalos priteisimo, išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas K. M. (toliau – ieškovas) pateiktu ieškiniu teismo prašė: 1) nustatyti šalių vaiko L. L. C. (toliau – vaikas) gyvenamąją vietą su ieškovu; 2) priteisti iš atsakovės I. C. (toliau – atsakovė) šalių vaikui skirtą 300,00 Eur per mėnesį išlaikymą; 3) nustatyti atsakovės ir šalių vaiko bendravimo tvarką; 4) priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 10 000,00 Eur neturtinę žalą už trukdymą bendrauti su šalių vaiku.
2. Ieškovas ieškiniu taip pat teismo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Minėtą prašymą Kauno apylinkės teismas 2022 m. kovo 4 d. nutartimi tenkino ir nutarė: 1) laikinai, iki teismo sprendimo priėmimo, pakeisti vaiko L L. C. gyvenamąją vietą ir nustatyti ieškovo K. M. ir atsakovės I. C. vaiko L L. C. gyvenamąją vietą su ieškovu K. M., įpareigoti atsakovę I. C. perduoti vaiką L L. C.; 2) nustatyti atsakovės I. C. ir vaiko L L. C. bendravimo tvarką ieškovo K. M. gyvenamojoje vietoje ieškovo K. M. priežiūroje kiekvieno mėnesio paskutinį šeštadienį ir sekmadienį nuo 10:00 val. iki 18:00 val.; 3) bylos nagrinėjimo metu priteisti iš atsakovės I. C. vaikui L. L. C. skirtą 300,00 Eur per mėnesį išlaikymą, indeksuojamą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; 4) ieškovą K. M. paskirti priteisto laikino išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise.
3. 2022 m. kovo 29 d. teisme gautas ieškovo prašymas dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 4 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, t. y., ieškovas teismo prašė iš dalies pakeisti 2022 m. kovo 4 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, papildomai nustatant, kad ieškovas K. M. yra paskiriamas viso priteisto išlaikymo vaikui vieninteliu tvarkytoju uzufrukto teise, įskaitant išlaikymą vaikui, mokėtiną iki ir po 2022 m. kovo 4 d., o vaiko išlaikymo, mokėtino iki 2022 m. kovo 4 d., išieškojimas iš ieškovo nutraukiamas.
Šalies argumentai
4. Prašyme nurodė, kad ieškovas kreipėsi į N. centrinę įstaigą, jog būtų nutrauktas vaiko išlaikymo išieškojimas iš ieškovo pajamų, visos išieškotos, tačiau iki šiol atsakovei I. C. nepervestos vaiko išlaikymo lėšos būtų grąžintos ieškovui, o bet koks ieškovo mokėtino vaiko išlaikymo įsiskolinimas, susikaupęs iki 2022 m. kovo 4 d., būtų nutrauktas ieškovui pradėjus valdyti vaiko išlaikymo lėšas uzufrukto teise. Tačiau N. centrinė įstaiga nusprendė nutraukti tik vaiko išlaikymo, mokėtino po 2022 m. kovo 4 d., išieškojimą, bei nusprendė toliau tęsti vaiko išlaikymo, kuris turėjo būti sumokėtas iki 2022 m. kovo 4 d., išieškojimą į specialią vaiko depozitinę sąskaitą, kurią uzufrukto teise bendrai valdytų ieškovas ir atsakovė, nes pirmos instancijos teismo sprendime nėra nurodyta, kad ieškovas yra paskiriamas uzufrukto teise valdyti ir vaiko išlaikymo lėšas, mokėtinas iki 2022 m. kovo 4 d. Pažymėjo, kad galiojant laikinosioms apsaugos priemonėms atsakovė negali būti laikoma turinčia uzufrukto teisę į vaiko išlaikymo lėšas, kurios turėjo būti, tačiau nebuvo sumokėtos atsakovei, ji kartu neteko ir nepilnamečio vaiko turto tvarkymo teisės, įskaitant teisės gauti vaiko išlaikymo įmokas, kurios turėjo būti sumokėtos iki 2022 m. kovo 4 d. Nurodė, kad panašiomis aplinkybėmis Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1625-869/2019 nusprendė, kad pakeitus nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą ir nustačius ją su motina, priteisto iš motinos išlaikymo išieškojimas nutraukiamas. Papildomai pateiktuose paaiškinimuose pažymėjo, kad byla dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo prasidėjo 2013 m., o sprendimas įsiteisėjo 2018 m. Nors ieškovas nuolat vaiko išlaikymui skyrė lėšas, tačiau teismas tik 2017 m. sausio 12 d. nustatė laikiną išlaikymą po 190,00 Eur per mėnesį, o bylą išnagrinėjus iš esmės 2017 m. birželio 19 d., skyrė išlaikymą 300,00 Eur per mėnesį nuo 2013 m., kuris beveik pusantro karto didesnis nei laikinasis išlaikymas. Teismo sprendimui įsiteisėjus 2018 m., susidarė išlaikymo įsiskolinimas nuo 2013 m., kuris buvo dengiamas ieškovui mokant einamuosius išlaikymo mokėjimus ir papildomai dengiant įsiskolinimą N, teisės aktų nustatyta tvarka ir kuris šiuo metu sudaro 94 814 kronų (9 964,83 Eur).
5. Atsakovė atsiliepimo į prašymą per teismo nustatytą terminą (t. y., iki 2022 m. balandžio 6 d. teismo darbo dienos pabaigos) nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2022 m. balandžio 7 d. nutartimi atmetė ieškovo K. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.
7. Teismas nesutiko su ieškovo nuomone, kad jam šiuo atveju turi būti leista uzufrukto teise tvarkyti ir iki 2022 m. kovo 4 d. nutarties priėmimo susikaupusį išieškomą išlaikymo įsiskolinimą, o išlaikymo išieškojimas už laikotarpį iki 2022 m. kovo 4 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių priėmimo turėtų būti nutrauktas.
8. Teismas pažymėjo, kad nepilnamečio vaiko išlaikymas iš ieškovo buvo priteistas šiuo metu įsiteisėjusia 2017 m. birželio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2A-65-230/2018 dalimi. Taigi, ieškovas turėjo pareigą teikti teismo nustatytą išlaikymą, o atsakovė turėjo teisę jį tvarkyti uzufrukto teise. Išlaikymo teikimo pareigos vykdymas ir lėšų tvarkymas iki ieškinio nagrinėjamoje byloje pateikimo, 2017 m. birželio 19 d. Kauno apylinkės teismo sprendimo ir 2018 m. sausio 4 d. Kauno apygardos teismo nutarties teisėtumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Todėl teismas sprendė, kad neturi pagrindo keisti išlaikymo lėšų, priteistų įsiteisėjusiu teismo sprendimu (jo dalimi) už laikotarpį iki 2022 m. kovo 4 d. nutarties priėmimo, tvarkytojo uzufrukto teise. Teismas taip pat pažymėjo, kad priežastys, dėl kurių ieškovui iki 2022 m. kovo 4 d. nutarties priėmimo buvo susidaręs išlaikymo įsiskolinimas, neturi įtakos išlaikymo lėšų tvarkytojo uzufrukto teise pakeitimui.
9. Teismas pastebėjo, kad byloje esamais duomenimis nepilnametis šalių vaikas iki 2022 m. kovo 4 d. nutarties priėmimo (ir iki šiol) su ieškovu negyvena, todėl laikė, kad vaikas buvo ir yra su motina (atsakove), t. y. atsakovė rūpinosi ir rūpinasi L L. C. išlaikymu. Iki 2022 m. kovo 4 d. nutarties priėmimo susidarius išlaikymo įsiskolinimui, ieškovo turėto teikti išlaikymo trūkumą, dėl kurio prašyme nurodoma N. esant pradėtą išieškojimą, tikėtinai už ieškovą padengė atsakovė iš savo lėšų. Atsižvelgiant į tai, teismas vertino, kad ieškovo paskyrimas iki 2022 m. kovo 4 d. nutarties priėmimo susikaupusio išlaikymo įsiskolinimo tvarkytoju uzufrukto teise (o tuo pačiu ir išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo iki 2022 m. kovo 4 d. nutraukimas) prieštarautų teisingumo ir protingumo principams bei neproporcingai pažeistų atsakovės interesus.
10. Teismas atmetė kaip nepagrįstą ieškovo prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo nurodytą argumentą, kad jo reikalavimo teisėtumą įrodo teismų praktika, t. y., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1625-869/2019. Teismas nustatė, kad minėtame sprendime išlaikymo išieškojimas buvo nutrauktas nuo 2019 m. vasario 13 d., t. y., nuo datos, kai byla jau buvo nagrinėjam teisme. Be to, išieškojimas nutrauktas nuo minėtos datos iš esmės todėl, kad nuo 2019 m. vasario 13 d. nepilnametis vaikas jau gyveno su motina, su kuria ir buvo nustatyta (pakeista) nepilnamečio gyvenamoji vieta 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimu, motina laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 13 d. vaiku rūpinosi, prižiūrėjo ir išlaikė. Šios bylos ir nagrinėjamos bylos aplinkybės iš esmės skiriasi, todėl į 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1625-869/2019 sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo teismas neatsižvelgė.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
11. Atskiruoju skundu ieškovas prašo teismo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 7 d. nutartį ir priimti naują nutartį – patenkinti ieškovo prašymą pakeisti 2022 m. kovo 4 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, papildomai nustatant, kad ieškovas yra paskiriamas viso priteisto išlaikymo vaikui vieninteliu tvarkytoju uzufrukto teise, įskaitant išlaikymą vaikui, mokėtiną iki ir po 2022 m. kovo 4 d., o vaiko išlaikymo, mokėtino iki 2022 m. kovo 4 d., išieškojimas iš ieškovo nutraukiamas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Pirmos instancijos teismas neįvertino, kad šiuo atveju sprendžiant klausimą dėl ieškovo teisės tvarkyti visą vaiko turtą uzufrukto teises teisiškai nėra reikšminga aplinkybė, kad atsakovė iki šiol nėra įvykdžiusi 2022 m. kovo 4 d. nutartimi nustatytų apsaugos priemonių, įpareigojančių atsakovę I. C. perduoti vaiką L L. C. ieškovui K. M., nes įstatymas imperatyviai nustato, kad ištuokos ar tėvų gyvenimo skyrium atveju nepilnamečio vaiko turto tvarkymo teisė priklauso tam iš tėvų, su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, nagrinėjamu atveju – ieškovui.
11.2. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai ir remdamasis išimtinai prielaidomis nurodė, kad neturi pagrindo keisti išlaikymo lėšų, priteistų įsiteisėjusiu teismo sprendimu (jo dalimi) už laikotarpį iki 2022 m. kovo 4 d. nutarties priėmimo, tvarkytojo uzufrukto teise, nes iki 2022 m. kovo 4 d. nutarties priėmimo susidarius išlaikymo įsiskolinimui, ieškovo turėto teikti išlaikymo trūkumą, dėl kurio prašyme nurodoma N. esant pradėtą išieškojimą, tikėtinai už ieškovą padengė atsakovė iš savo lėšų. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė už ieškovą padengė vaiko išlaikymui skirtą sumą iš savo lėšų. Ieškovas tvirtina, kad byloje aiškiai yra nustatyta, jog N. yra išieškomas išlaikymas vaikui, o ne skola atsakovei, nes išlaikymas priteisiamas vaikui, o ne jo įstatyminiam atstovui.
11.3. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad išlaikymo teikimo pareigos vykdymas ir lėšų tvarkymas iki ieškinio nagrinėjamoje byloje pateikimo, 2017 m. birželio 19 d. Kauno apylinkės teismo sprendimo ir 2018 m. sausio 4 d. Kauno apygardos teismo nutarties teisėtumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Ieškovas tvirtina priešingai, kad vaikui priklausantis turtas yra nedalomas, todėl visų lėšų, kurios priklauso vaikui iki ir po 2020 m. kovo 4 d. pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, tvarkymas uzufrukto teise yra šios nagrinėjamos bylos dalykas, nes nuo 2022 m. kovo 4 d. nustačius vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu, kartu ieškovas įgijo teisę tvarkyti visą vaiko turtą. Pažymi, kad įstatymas nenumato jokių išimčių, kad vaiko pagrobimo arba neteisėto laikymo atvejais nevykdant teismo sprendimo atsakovė turėtų išsaugoti teisę tvarkyti dalį vaiko turto, į kurį vaikas įgijo teisę iki 2022 m. kovo 4 d., todėl pirmos instancijos teismas nepagrįstai atsisakė patenkinti ieškovo prašymą tik todėl, kad byloje esamais duomenimis nepilnametis šalių vaikas iki 2022 m. kovo 4 d. nutarties priėmimo (ir iki šiol) su ieškovu negyvena, todėl pagrįstai manytina, kad vaikas buvo ir yra su motina (atsakove). Byloje nėra jokių duomenų, kad vaikas buvo ir yra su atsakove – tai dar viena teismo prielaida. Priešingai, byloje esančiais duomenimis vaikas yra apskritai dingęs, todėl ieškovas kreipėsi dėl vaiko tarptautinės paieškos paskelbimo, paaiškėjus, kad Lietuvos paskelbta paieška baigėsi be jokių rezultatų.
11.4. Teismas, nenutraukdamas išlaikymo išieškojimo iš ieškovo, su kuriuo yra nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, iš esmės toliau skatina atsakovę nevykdyti teismo sprendimų, neperduoti vaiko ir toliau tęsti smurtą prieš vaiką, žinant, kad kuo ilgiau slėps vaiką, tuo ilgiau bus išieškomos lėšos iš ieškovo, todėl pirmos instancijos teismas skundžiama nutartimi iš esmės skatina atsakovę toliau nevykdyti teismų sprendimų.
11.5. Teismas neįvertino, kad N. centrinė įstaiga nutraukė bet kokius lėšų pervedimus atsakovei, įskaitant ir lėšas, mokėtinas iki 2022-03-04, kurias ruošiasi toliau išieškoti iš ieškovo, tačiau minėtas išlaikymo lėšas už laikotarpį iki 2022-03-04 N. centrinė įstaiga ruošiasi pervesti į specialią depozitinę sąskaitą N., kuria vaikas galės naudotis tik jam suėjus 18 metų, o šios sąskaitos tvarkytojais uzufrukto teise yra paskiriami ieškovas ir atsakovė. Todėl ieškovas negalės šių N. depozitinėje sąskaitoje kaupiamų lėšų panaudoti vaiko naudai, užtikrinant jo poreikius, ypač įvertinus, kad atsakovė tikėtina nemokės vaikui priteisto išlaikymo, nes neturi jokio turto, jokio darbo ir jokių pajamų ir šiuo metu nemoka vaikui priteisto išlaikymo nuo 2022-04-03. Todėl esamoje padėtyje labiausiai nukentės vaikas, kuris negalės naudotis jam priklausančiu turtu iki jam sueis 18 metų, o ieškovui teks neproporcinga našta vienam išlaikyti vaiką ir papildomai kaupti įmokas depozitinėje sąskaitoje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
13. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovo prašymas dėl byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Civilinio proceso kodekso 148 straipsnio pirmoji dalis numato, kad teismas gali dalyvaujančių byloje ir kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita. Laikinosios apsaugos priemonės pakeitimas iš esmės reiškia dviejų procesinių sprendimų priėmimą: vienos laikinosios apsaugos priemonės panaikinimą bei kitos priemonės taikymą. Siekiant teisingai išspręsti klausimą dėl pritaikytos vienos laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo kita, būtina atsižvelgti į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, tikslą, ištirti faktines aplinkybes ir nustatyti, ar ši priemonė užtikrina ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymą, ar atitinka šalių interesų pusiausvyrą, proporcingumo bei ekonomiškumo principus.
15. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1750-944/2017 šalių nepilnamečiui vaikui L. L. C. buvo priteistas išlaikymas iš ieškovo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300,00 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2013 m. lapkričio 27 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise teismas paskyrė atsakovę (vaiko motiną). Ši sprendimo dalis Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-65-230/2018 palikta nepakeista ir yra įsiteisėjusi.
16. Nagrinėjamoje byloje ieškovas ieškiniu prašo teismo: 1) nustatyti šalių vaiko L L. C. (toliau – vaikas) gyvenamąją vietą su ieškovu; 2) priteisti iš atsakovės I. C. (toliau – atsakovė) šalių vaikui skirtą 300,00 Eur per mėnesį išlaikymą; 3) nustatyti atsakovės ir šalių vaiko bendravimo tvarką; 4) priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 10 000,00 Eur neturtinę žalą už trukdymą bendrauti su šalių vaiku.
17. Kauno apylinkės teismas 2022 m. kovo 4 d. nutartimi tenkinęs ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo: 1) laikinai, iki teismo sprendimo priėmimo, pakeitė vaiko L. L. C. gyvenamąją vietą ir nustatė ieškovo K. M. ir atsakovės I. C. vaiko L. L. C. gyvenamąją vietą su ieškovu K. M., įpareigojo atsakovę I. C. perduoti vaiką L. L. C.; 2) nustatė atsakovės I. C. ir vaiko L. L. C. bendravimo tvarką ieškovo K. M. gyvenamojoje vietoje ieškovo K. M. priežiūroje kiekvieno mėnesio paskutinį šeštadienį ir sekmadienį nuo 10:00 val. iki 18:00 val.; 3) bylos nagrinėjimo metu priteisė iš atsakovės I. C. vaikui L. L. C. skirtą 300,00 Eur per mėnesį išlaikymą, indeksuojamą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; 4) ieškovą K. M. paskyrė priteisto laikino išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise.
18. Ieškovas teismui pateikė prašymą dėl 2022 m. kovo 4 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, t. y., iš dalies pakeisti 2022 m. kovo 4 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, papildomai nustatant, kad ieškovas K. M. yra paskiriamas viso priteisto išlaikymo vaikui vieninteliu tvarkytoju uzufrukto teise, įskaitant išlaikymą vaikui, mokėtiną iki ir po 2022 m. kovo 4 d., o vaiko išlaikymo, mokėtino iki 2022 m. kovo 4 d., išieškojimas iš ieškovo nutraukiamas.
19. Skundžiama nutartimi teismas netenkino pareikšto prašymo.
20. Nesutikdamas su skudžiama nutartimi, ieškovas teigia, kad teismas nepagrįstai ir remdamasis išimtinai prielaidomis kostatavo, kad neturi pagrindo keisti išlaikymo lėšų, priteistų įsiteisėjusiu teismo sprendimu (jo dalimi) už laikotarpį iki 2022 m. kovo 4 d. nutarties priėmimo, tvarkytojo uzufrukto teise, nes iki 2022 m. kovo 4 d. nutarties priėmimo susidarius išlaikymo įsiskolinimui, ieškovo turėto teikti išlaikymo trūkumą, dėl kurio prašyme nurodoma N. esant pradėtą išieškojimą, tikėtinai už ieškovą padengė atsakovė iš savo lėšų. Ieškovo nuomone, byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė už ieškovą padengė vaiko išlaikymui skirtą sumą iš savo lėšų. Be to, N. yra išieškomas išlaikymas vaikui, o ne skola atsakovei. Kartu ieškovas pažymi, jog nėra jokių duomenų, kad vaikas iki 2022 m. kovo 4 d. gyveno su atsakove. Su šiais atskirojo skundo argumentais teismas neturi pagrindo sutikti.
21. Pagal CPK 18 straipsnį įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, tai reiškia, jog šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Sprendimo res judicata galia yra taikoma tik šalims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims. Teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis).
22. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1750-944/2017 šalių nepilnamečiui vaikui L L. C. buvo priteistas išlaikymas iš ieškovo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300,00 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2013 m. lapkričio 27 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise teismas paskyrė atsakovę. Ši sprendimo dalis Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-65-230/2018 palikta nepakeista ir yra įsiteisėjusi. Taigi, vadovaujantis šios nutarties 21 punkte nurodytu teisiniu reglamentavimu, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagal minėtą teismo sprendimą, ieškovas turėjo pareigą teikti teismo nustatytą išlaikymą šalių vaikui, o atsakovė turėjo teisę jį tvarkyti uzufrukto teise, todėl nėra pagirndo keisti išlaikymo lėšų, priteistų įsiteisėjusiu teismo sprendimu (jo dalimi) už laikotarpį iki 2022 m. kovo 4 d. nutarties priėmimo, tvarkytojo uzufrukto teise.
23. Ieškovas teigia, jog byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė už ieškovą padengė vaiko išlaikymui skirtą sumą iš savo lėšų. Pažymėtina, kad vadovaujantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. – ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat). Būtent ieškovui teko pareiga įrodyti, kad vaiko išlaikymui skirtą dalį už jį padengė ne vaiko motina. Tokių įrodymų ieškovas byloje nepateikė. Be to, nors atsakovas nurodo, kad vaikas nežinia kur gyvena ir abejoja, kad jis iki 2022 m. kovo 4 d. nutarties priėmimo gyveno su atsakove, šioms palinkybėms pagrįsti nepateikė svarių įrodymų. Vien tai, kad ieškovas nurodė kreipęsis dėl vaiko tarptautinės paieškos paskelbimo, paaiškėjus, kad Lietuvos paskelbta paieška baigėsi be jokių rezultatų, nepatvirtina aplinkybės, kad bylos šalių vaikas iki 2022 m. kovo 4 d. nutarties priėmimo su motina negyveno.
24. Ieškovas nurodo, kad ištuokos ar tėvų gyvenimo skyrium atveju nepilnamečio vaiko turto tvarkymo teisė priklauso tam iš tėvų, su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta (CK 3.190 straipsnio 1 dalis), nagrinėjamu atveju – ieškovui, pažymėtina, kad vaiko gyvenamoji viena nustatyta su ieškovu tik 2022 m. kovo 4 d. nutartimi taikius laikinąsias pasaugos priemones.
25. Pastebėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos ir galioja tik į ateitį, jos neturi retrospektyviosios veikimo galios, todėl nesukelia teisinių padarinių įvykiams, kurie yra įvykę iki laikinųjų apsaugos priemonių priėmimo. Sutiktina su apeliantu, kad išlaikymas priteisiamas vaikui, o ne jo įstatyminiam atstovui. Tačiau, pastebėtina, kad piniginės lėšos vaiko išlaikymui yra skiriamos jo kasdieninių būtinųjų poreikių tenkinimui. Preziumuotina, kad vaiko išlaikymui skirtos lėšos, kurios minėtu teismo spendimu priteistos iš ieškovo kaip išlaikymo įsiskolinimas, jau yra panaudotos kasdieniams vaiko poreikiams patenkinti. Nurodytų motyvų pagrindu konstatuotinas ieškovo prašymo paskirti jį priteisto išlaikymo vaikui, mokėtino iki 2022 m. kovo 4 d., vieninteliu tvarkytoju uzufrukto teise, nepagrįstumas. Tik nuo 2022 m. kovo 4 d. nutarties priėmimo, kuria vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškovu, ieškovas įgijo teisę tvarkyti visą vaiko turtą, kartu ir pinigines lėšas.
26. Be to, nors apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad N centrinė įstaiga nutraukė bet kokius lėšų pervedimus atsakovei, įskaitant ir lėšas, mokėtinas iki 2022 m. kovo 4 d., tačiau pastebėtina, kad kartu nusprendė toliau tęsti vaiko išlaikymo, kuris turėjo būti sumokėtas iki 2022 m. kovo 4 d., išieškojimą iš ieškovo į specialią vaiko depozitinę sąskaitą, kurią uzufrukto teise bendrai valdytų ne tik ieškovas, bet ir atsakovė.
27. Teismas neturi pagrindo sutikti ir su atskirojo skundo argumentu, kad teismas, nenutraukdamas išlaikymo išieškojimo iš ieškovo, su kuriuo yra nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, iš esmės toliau skatina atsakovę nevykdyti teismo sprendimų, neperduoti vaiko ir toliau tęsti smurtą prieš vaiką, žinant, kad kuo ilgiau slėps vaiką, tuo ilgiau bus išieškomos lėšos iš ieškovo.
28. Kaip minėta, bylos šalių vaiko gyvenamoji vieta iki 2022 m. kovo 4 d. nutarties priėmimo buvo nustatyta su motina, todėl už laikotarpį nuo 2013 m. iki 2022 m. kovo 4 d. susidaręs išlaikymo vaikui įsiskolinimas iš ieškovo išieškomas pagrįstai ir nėra pagrindo jo nutraukti, kadangi jis buvo priteistas įsiteisėjusio ir vykdytino Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1750-944/2017 pagrindu. Atsakovei nevykdant teismo 2022 m. kovo 4 d. nutartimi nustatyto įpareigojimo mokėti vaikui išlaikymą, ar neperduodant ieškovui vaiko, ieškovas turi teisę pasinaudoti įstatymo numatytomis priverstinio teismo procesinio sprendimo vykdymo priemonėmis, tačiau minėta aplinkybė nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžamą nutartį. Apelianto teiginiai, kad atsakovė neteiks teismo nustatyto išlaikymo vaikui laikytini deklaratyviais ir nepagrįstais jokiais įrodymais (CPK 178 straipsnis).
29. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą gali nulemti priežastys, susijusios su byloje pareikštų materialinių teisinių reikalavimų dalyku, jų pobūdžiu. CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Šis principas iš esmės reiškia draudimą laikinosiomis apsaugos priemonėmis taikyti didesnius suvaržymus, nei absoliučiai būtina siekiant užtikrinti būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Ekonomiškumo principas siejamas su bendruoju teisės principu – proporcingumu, kuris reiškia, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Teismas turėtų atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-663-186/2017).
30. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo paskyrimas iki 2022 m. kovo 4 d. nutarties priėmimo susikaupusio išlaikymo įsiskolinimo tvarkytoju uzufrukto teise (o tuo pačiu ir išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo iki 2022 m. kovo 4 d. nutraukimas) prieštarautų teisingumo ir protingumo principams bei neproporcingai pažeistų atsakovės interesus.
31. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 42 punktas).
Dėl procesinės bylos baigties
32. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog nėra pagrindo pakeisti byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones, tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamos nutarties, todėl atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.