Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2018 m. lapkričio 2 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) byloje pateikė išvadą dėl ginčo, kurioje nurodė, kad adresu (duomenys neskelbtini), 4 kambarių, nuomojamame bute su patogumais, gyvena ieškovas ir nepilnametis jo sūnus V. A.. Ieškovo namuose sudarytos tinkamos sąlygos nepilnamečiui augti, ugdytis ir ilsėtis. Tarnybos atstovui pabendravus su atsakove nustatyta, kad ji reguliariai perveda išlaikymą nepilnamečiui sūnui po 150 Eur per mėnesį, neturi jokių įsiskolinimų dėl išlaikymo, stengiasi aplankyti sūnų (duomenys neskelbtini) bent vieną kartą į savaitę. V. A. mokosi (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje, 8-oje klasėje. Tarnyba atkreipė dėmesį, kad išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos, o ieškovas turėtų teikti įrodymus dėl atsiradusių papildomų vaiko priežiūros išlaidų (I tomas, b. l. 58-59).

Priešieškinyje atsakovė nurodė, jog ieškovo įtaka šalių nepilnametis sūnus ėmė vesti žalingą gyvenimo būdą, privedusį jį prie didelės grėsmės sveikatai ir sunkių priklausomybių narkotinėms/psichotropinėms medžiagoms, ėmė vangiai bendrauti su atsakove, praleidinėti pamokas ir galiausiai atsidūrė gydymo įstaigoje. Atsakovės teigimu, vaiko tolimesnis gyvenimas su tėvu tapo tiesiogiai žalingu jo sveikatai ir kelia jam realią grėsmę. Atsižvelgiant į tai, kad šalių sūnaus gyvenamoji aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, juo labiau, kai nepilnametis sūnus jau de facto gyvena su atsakove, nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta keistina, nustatant ją su atsakove (motina). 2018 m. spalio 30 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) miesto Socialinių paslaugų centre buvo suorganizuotas „pirmojo atvejo“ nagrinėjimas, kurio metu (duomenys neskelbtini) miesto pedagoginės - psichologinės tarnybos psichologė A. G. atkreipė dėmesį į tai, kad vaikui yra nustatyta (duomenys neskelbtini), galimai per dėl ne vienerius gyvenimo su ieškovu metus susikaupusių įvykių, o tokia liga, psichologės nuomone, gali išsivystyti į (duomenys neskelbtini). 2019 m. sausio 25 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) miesto Socialinių paslaugų centre buvo suorganizuotas dar vienas atvejo nagrinėjimo posėdis, kurio metu buvo priimtas sprendimas skirti socialinių paslaugų teikimą M. A. A., sudarytas pagalbos planas, numatyti įpareigojimai. 2019 m. vasario 13 d. Tarnybos ir (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus aktu vaikas buvo perduotas atsakovės globai. Tokia situacija susiklostė dėl to, kad ieškovas, vaiko tėvas išvijo sūnų iš namų. Dėl minėtų įvykių Vaiko teisių apsaugos skyriuje buvo atliktas grėsmės lygio įvertinimas, parengta grėsmės vaikui lygio nustatymo anketa, kuria patvirtinamas netinkamas ieškovo pareigų vykdymas, autodestruktyvus vaiko elgesys, o 2019 m. vasario 14 d. atlikus specialų testą, buvo nustatytas teigiamas rezultatas kokainui ir metadonui. Atsižvelgiant į tai, kad nepilnametis šalių sūnus turi didelių sveikatos sutrikimų, yra gydomas nuo priklausomybių narkotinėms ir psichotropinėms medžiagoms, vertinant faktą, kad į šią situaciją nepilnametis vaikas pateko iš dalies dėl paties ieškovo kaltės, kad vaiko bendravimas su tėvu aplinkoje, kurioje jis gali susisiekti su jam neigiamą įtaką darančiais asmenimis, narkotinių medžiagų tiekėjais, artimiausiu metu (bent vienerius metus), nepilnamečio sūnaus ir ieškovo bendravimo tvarka turi būti nustatyta tokia, kad būtų apeinamos bet kokios galimybės vaikui sugrįžti prie blogų įpročių. Atsižvelgiant į tai, kad sūnaus poreikiai ženkliai padidėjo dėl jam reikalingo gydymo, įvertinus ieškovo gaunamas didesnes pajamas ir galimybes teikti sūnui išlaikymą, priešieškiniu reiškiamas reikalavimas dėl 215 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis teikiamo išlaikymo nepilnamečiui V. A. priteisimo, indeksuojant šias lėšas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, paskiriant atsakovę A. T. – B. šių lėšų valdytoja uzufrukto teise (III tomas, b. l. 2-14).

2019 m. birželio 3 d. ieškovas M. A. A. teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog pats ieškovas ėmėsi iniciatyvos dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir jo globos, todėl ieškovas nesutinka mokėti 600 Eur atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dėl šio reikalavimo. Nurodė, jog ieškovas sūnui kas mėnesį atideda po 500 Eur, todėl mano, kad sūnaus išlaikymui priteistina reguliari nuo 150 Eur iki 180 Eur suma. Ieškovas taip pat prašo teismo nustatyti jo su sūnumi susitikimus savaitgaliais nuo penktadienio vakaro iki sekmadienio vakaro kas 15 dienų, o mokyklos suteikiamas atostogas dalinti lygiomis dalims abiem tėvams (IV tomas, b. l. 61).

2019 m. lapkričio 13 d. teisme gauta patikslinta Tarnybos išvada dėl ginčo, kurioje nurodyta, jog gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), gyvena atsakovė, jos sutuoktinis ir nepilnamečiai vaikai J. B., A. B. ir V. A.. Pasak A. T. – B., jos šeimos pajamas sudaro darbo pajamos (Vilniaus kolegija) - 1500 Eur per mėnesį, išmoka vaikams - 210 Eur per mėnesį bei ieškovo teikiamas išlaikymas sūnui - 250 Eur per mėnesį. Nepilnamečio motina teigė, kad sūnus su tėvu nuo 2019 m. vasario mėnesio nesimatė, retkarčiais susirašinėja žinutėmis, sūnus nenori bendrauti su tėvu. Nurodė, kad sūnus labai jautrus, bet jau priprato gyventi naujuose namuose, atrado bendrą kalbą su patėviu, broliu ir seserimi. V. A. lanko 9 klasę (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, riedlenčių būrelį bei dailės užsiėmimus. Motinos teigimu, V. nustatytos (duomenys neskelbtini) problemos, šiuo metu atliekami išsamūs tyrimai, lanko (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) konsultacijas. Pasak nepilnamečio V. A., jam patinka gyventi su mama, nes (duomenys neskelbtini) didesnis, smagesnis miestas, susirado čia draugų, su kuriais važinėja riedlente, patinka nauja klasė. V. nurodė, jog su tėvu nebendrauja, nesimatė nuo vasario mėnesio, tėvui neįdomu kaip jam sekasi. Vaikinas teigė, kad santykiai su mama geri, mama jį myli, rūpinasi, jis gali mamos paprašyti pagalbos. Nepilnametis nurodė, jog ir toliau nori gyventi su mama, į (duomenys neskelbtini) norėtų nuvažiuoti aplankyti draugus, tačiau tėvo matyti nenori. Tarnybos nuomone, nepilnamečio gyvenamosios vietos nustatymas su motina labiau atitiktų vaiko interesus. Bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu turi būti nustatyta tokia, kad būtų tenkinami vaiko interesai tėvams randant tarpusavio kompromisą bei atsižvelgiant į nepilnamečio sūnaus nusistovėjusį dienos režimą, tėvų darbų pobūdį, gyvenimą skirtinguose miestuose bei galimybes dalyvauti vaiko auklėjime. Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, būtina atsižvelgti į vaiko interesus bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti (IV tomas, b. l. 113-115).

Pasisakydamas dėl sūnui atliktos plastinės ausų korekcijos operacijos ieškovas paaiškino, kad sūnus nuo mažens turėjo kompleksą dėl atlėpusių ausų, buvo pravardžiuojamas „drambliu“, „vėžliu“ ir dėl to labai pergyveno, verkdavo. Pasak ieškovo 7 procentai vaikų turi tokią ausų problemą, kai trūkstant vienos sausgyslės yra atlėpę ausys. Ieškovas iš pradžių manė, kad ausų korekcija yra itin brangi operacija, tačiau, kai sužinojo, kad jos kaina yra apie 700-750 Eur, priėmė sprendimą šią operaciją atlikti. Pasak ieškovo, atlikta operacija pakeitė sūnaus gyvenimą, jis pradėjo geriau jaustis ir pirma ką padarė po operacijos – nusikirpo plaukus (pateikė į bylą tai patvirtinančią nuotrauką), kurios nešiodavo ilgus ir lankydavosi pas specialų kirpėją tik tam, kad paslėptų dideles ausis. Ieškovas nurodė, jog dėl operacijos kreipėsi į rekomenduotą Kauno kliniką (gyd. S. V.), kurioje sūnus pirmiausia buvo konsultuojamas, vėliau – atlikta operacija. Pasak ieškovo, jie su atsakove apie dvejus su puse metų visiškai nebendravo, atsakovė sūnumi visiškai nesidomėjo, todėl apie planuojamą atlikti operaciją atsakovei nebuvo žinoma. Atsakydamas į klausimą, dėl kokių priežasčių (estetinių ar medicininių) buvo atlikta šį operacija, ieškovas paaiškino, kad sūnus nuolatos visais įmanomais būdais slėpdavo savo ausis. O slepiama tai, dėl ko yra gėda. Todėl, pasak ieškovo, operacija buvusi atlikta dėl turėtos sūnaus psichologinės problemos, o tai reiškia, kad dėl medicininių priežasčių.

Paaiškindamas aplinkybes, susijusias su sūnui taikytu ortodontiniu gydymu breketais, ieškovas nurodė, jog sūnų (duomenys neskelbtini) prižiūrėjo prancūzų kalba kalbantis dantų gydytojas. V. A. turi problemų dėl dantų išsidėstymo ir apatinio žandikaulio padėties. Dėl šių priežasčių ieškovui buvo rekomenduota kreiptis į specialistą, kuris nurodė, jog yra reikalinga taikyti gydymą breketais, todėl šis gydymas buvo atliktas. Pirmiausia buvo kreiptasi į gydytoją (duomenys neskelbtini), tačiau ieškovui nesant patenkintu jo teikiamų paslaugų kokybe bei (duomenys neskelbtini) nesant kitų gydytojų alternatyvų (tiek kainos, tiek paslaugų prasme), buvo kreiptasi į gydytojus (duomenys neskelbtini).

Pasisakydamas dėl sūnui pirktų akinių ieškovas nurodė, jog sūnui blogėjo regėjimas, todėl buvo įsigyti nauji akiniai. Pasak ieškovo, tai buvo ne pirmi akiniai, kurie perkami sūnui. Vertinant akinių kainą, tai nebuvo prabangūs ar kažkuo išskirtiniai (stiklai paprasti, be tamsinimų ir pan.) akiniai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnametis V. A., gim. (duomenys neskelbtini)., yra ieškovo M. A. A. ir atsakovės A. T. – B. sūnus.

Ieškovas nurodė, kad 2018 m. vasario 28 d. šalių nepilnamečiui sūnui V. A. buvo užsakyti nauji akiniai, kurie kainavo 167,69 Eur. Dalį šios sumos (71,69 Eur) ieškovas sumokėjo užsakymo pateikimo metu, ką patvirtina įrašas užsakymo pareiškime (I tomas, b. l. 9, IV tomas, b. l. 125) bei mokėjimo operacijos išrašas (IV tomas, b. l. 126), o likusi sumos dalis, sudaranti 98,00 Eur, ieškovo buvo sumokėta 2018 m. kovo 2 d. Šių išlaidų faktą patvirtina ieškovo pateiktas 2018 m. kovo 2 d. mokėjimo operacijos išrašas (IV tomas, b. l. 127), todėl ieškovo patirtos 167,69 Eur išlaidos naujų sūnaus akinių įsigijimui byloje pripažintinos įrodytomis. Vadovaujantis teismo posėdžio metu duotais atsakovės paaiškinimais, jog 2018 m. ieškovo pirkti akiniai skyrėsi nuo anksčiau sūnaus nešiotų savo medicininiais parametrais (akinių stiprumu, atstumu tarp akių) ir juos buvo reikalinga įsigyti, teismas šias ieškovo patirtas išlaidas pripažįsta būtinomis, susijusiomis su būtinųjų sūnaus sveikatos poreikių patenkinimu.

Nesutikdama su ieškinio reikalavimu dėl ½ dalies ieškovo patirtų išlaidų sūnaus akiniams įsigyti atlyginimo, atsakovė nurodė, kad ji taip pat pirkusi sūnui akinius, kurių įsigijimo kainos ieškovas jai nekompensavo. Atsakovės argumentai apie iki tol tarp šalių susiklosčiusią praktiką, jog atsakovės sūnui pirktų akinių ieškovas nekompensuodavęs, bylos nagrinėjimo teisme metu buvo paneigti tiek ieškovo, tiek ir atsakovės paaiškinimais, kad 2015 m. ieškovui nupirkus sūnui akinius, kainavusius 175,00 Eur, šia suma ieškovas sumažino jo teiktino išlaikymo sūnui periodinėmis išmokomis dydį, tačiau dėl to atsakovė kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, o vėliau ir dėl priverstinio išlaikymo iš ieškovo išieškojimo ir ši suma (175,00 Eur) atsakovės naudai buvo išieškota. Šios teismo nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog net ir tuo metu, kai šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakove, būtent ieškovo, o ne atsakovės lėšomis buvo įsigyti akiniai sūnaus regėjimui koreguoti.

Byloje tarp šalių nėra ginčo, jog šalių nepilnametis sūnus turi sąkandžio problemų ir šios problemos buvo gydomos naudojant atsakovės pirktus specialius dantų plastiko įdėklus „treinerius“. Pasak atsakovės, toks gydymo metodas turėjo išspręsti sūnaus turimas sąkandžio problemas, be to, augant vaikui sąkandžio gydymas breketų pagalba nėra tinkamas. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, jog nepaisant sūnui taikyto gydymo „treineriais“, kuriuos sūnus kas vakarą įsidėdavo, toks gydymo metodas nebuvo veiksmingas. Dėl šios priežasties bei pasikonsultavus su sūnaus odontologu (duomenys neskelbtini), buvo priimtas sprendimas kreiptis į „(duomenys neskelbtini)“ kliniką (duomenys neskelbtini), kurioje V. A. buvo taikytas ortodontinis gydymas breketais, kainavęs 1028,00 Eur.

Vadovaujantis byloje esančio V. A. medicininio dokumentų išrašo/siuntimo duomenimis, nustatyta, kad berniukui nustatytas gilus sąkandžio dantų dygimo sutrikimas ((duomenys neskelbtini)), rekomenduojamas gydymas breketų sistema (I tomas, b. l. 148). Iš nurodyto dokumento darytina išvada, kad nurodyto pobūdžio gydymas yra susijęs su vaiko interesais ir tinkamu jo sveikatos priežiūros užtikrinimu.

Iš byloje pateikto medicinos dokumentų išrašo matyti, kad šalių nepilnametis sūnus gydėsi E. K. įmonėje, bylos duomenimis ieškovas už nepilnamečio sūnaus odontologinį gydymą jau sumokėjo 1028,00 Eur. Šias aplinkybes pagrindžia byloje esanti 2018 m. rugpjūčio 23 d. sąskaita faktūra bei mokėjimo kvitas 503,00 Eur sumai (I tomas, b. l. 6) bei 2018 m. sausio 23 d. sąskaita faktūra 525,00 Eur sumai (I tomas, b. l. 10). Ieškovas taip pat pateikė teismui mokėjimo kvitą, patvirtinantį dalies sumos, sudarančios 490,00 Eur sumokėjimą (I tomas, b. l. 10). Nepaisant bylos nagrinėjimo teisme atsakovės išdėstytų argumentų, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių likusios sumos dalies (525,00 Eur – 490,00 Eur =35,00 Eur) pagal 2018 m. sausio 23 d. sąskaitą faktūrą sumokėjimą, teismas atsižvelgdamas į ieškovo paaiškinimus, kad už kitas suteiktas paslaugas, t. y., ortodontės konsultaciją (20,00 Eur) bei panoraminės rentgeno nuotraukos darymą (15,00 Eur) buvo sumokėta atskirai, taip pat įvertindamas tai, jog pačioje 2018 m. sausio 23 d. sąskaitoje faktūroje nurodoma, kad ji buvo apmokėta pagal tris mokėjimo kvitus, kurių numeriai yra Nr. 0157 (pateiktas į bylą), 9786 ir 0145, ieškovo patirtas 525,00 Eur išlaidas gydytojo ortodonto konsultacijai, panoraminės nuotraukos darymui bei metalinei – ligatūrinei pripažįsta įrodytomis. Sprendžiant dėl V. A. taikyto ortodontinio gydymo kainos, pažymėtina, jog dėl vieno dantų lanko/metalinės ligatūrinės įsigijimo ieškovas su sūnumi lankėsi ir buvo konsultuojamas T. L. individualioje įmonėje, (duomenys neskelbtini) (I tomas, b. l. 10), o dėl antrojo dantų lanko/metalinių ligatūrinių breketų įsigijimo – E. K. įmonėje (duomenys neskelbtini) (I tomas, b. l. 60). Tiek vienoje, tiek kitoje gydymo įstaigoje analogiškų paslaugų kainos yra panašios ir atitinkamai sudarė 490,00 Eur ir 460,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, šalių nepilnamečiui sūnui taikytas gydymas breketais bei tam ieškovo patirtos išlaidos, sudarančios 1028,00 Eur, pripažintinos protingomis bei atitinkančiomis vidutines šių paslaugų rinkos kainas. Įvertinus aplinkybę, jog Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. 17 patvirtintame ortodontinių anomalijų, gydomų nuimamaisiais ir profilaktiniais ortodontiniais aparatais bei naudojant breketų sistemą, už kuriuos mokama privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, sąraše nurodytos ligos ar būklės pagal šiuo atveju aktualų V. A. nustatytą ligos kodą nėra įtraukta, nėra pagrindo pripažinti, kad esant V. A. nurodytam ligos kodui yra galimas gydymas, kuris būtų kompensuojamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovo turėtos 1028,00 Eur išlaidos šalių nepilnamečio sūnaus ortodontiniam gydymui pripažintos pagrįstomis, susijusiomis su būtinųjų sūnaus sveikatos poreikių patenkinimu ir ½ šių išlaidų dalis, sudaranti 514,00 Eur, priteistina ieškovo naudai iš atsakovės.

Atsakovė pareiškė byloje priešieškinį, kuriuo prašė pakeisti nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą ir nustatyti ją su motina. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu neprieštaravo ir sutiko, kad sutiko, jog nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų pakeista ir nustatyta su motina.

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (CK 3.169 straipsnio 1 dalis). Nurodyto straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, jog tais atvejais, kai kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų, o šio straipsnio trečiojoje dalyje nustatyta, jog, pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Sprendžiant ginčą dėl teismo sprendimu nustatytos vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, pagal šalių pateiktus duomenis būtina įvertinti kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas – tiek tas, kuriose vaikas gyveno teismo sprendimo priėmimo momentu, tiek tas kuriose jam tektų gyventi, nustačius gyvenamąją vietą su kitu iš tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011). Keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006).

Nagrinėjamoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės, išklausyti šalių paaiškinimai, leidžia daryti išvadą, kad nepilnametis V. A., gim. (duomenys neskelbtini)., iki 2019 m. vasario 13 d. gyveno su tėvu – ieškovu M. A. A. Bylos nagrinėjimo teisme metu šalių nurodytos aplinkybės apie 2019 m. vasario 13 d. įvykius išsiskyrė. Ieškovas nurodė, jog dar 2018 m. spalio mėnesį V. A. psichologui prisipažino, jog vartoja narkotines medžiagas. 2018 m. spalio mėnesį ieškovui su sūnumi atvykus į susitikimą su socialiniais darbuotojais, apie tai V. informavo ten dalyvavusius asmenis, įskaitant ir atsakovę. Sužinojęs apie sūnaus problemas, susijusias su narkotinių medžiagų vartojimu, ieškovas ėmėsi priemonių – sūnaus neišleisdavo iš namų, nuveždavo ir paimdavo iš mokyklos, direktorė kontroliavo sūnų mokykloje, buvo dirbama su (duomenys neskelbtini). 2019 m. vasario 12 d. sūnus pasiskundė, kad jam skauda pilvą, jo vyzdžiai buvo išsiplėtę, todėl nėjo į mokyklą. Ieškovas, apieškojęs sūnaus daiktus, rado „žolės“, tuščių vaistų plokštelių bei baltų miltelių. Ieškovas visą naktį kalbėjosi su sūnumi, o 2019 m. vasario 13 d. paskambino atsakovei. Iš pradžių atsakovė nesutikusi pasiimti sūnaus, ir nurodžiusi, jog neturės kaip to paaiškinti savo sutuoktiniui, tačiau vėliau sutikusi sūnų paimti iš Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos skyriaus, kur ieškovas turėjo jį pristatyti. Ieškovas nurodė, jog atsižvelgiant į aplinkybę, kad ligoninėje atlikus sūnaus tyrimus, buvo rasta ir heroino pėdsakų, jis turėjo priimti radikalų sprendimą dėl sūnaus gyvenamosios vietos pakeitimo. Ieškovas paaiškino, jog šiuo atveju buvo reikalinga V. A. skubiai gydyti, sūnui reikėjo skubiai išvykti iš (duomenys neskelbtini), nutolti nuo blogą įtaką turinčių žmonių. Atsižvelgiant į aplinkybę, jog jis nemoka lietuvių kalbos, o ilgalaikio gydymo metu būtų reikėję kontaktuoti su gydytojais ir (duomenys neskelbtini), todėl su sūnaus sutikimu nusprendė, jog jis turėtų gyventi pas mamą. M. A. A. susitarus su sūnumi, jis išvyko pas motiną, susikrovęs didelį krepšį daiktų, buvo sutarta, kad sūnus važiuos gydytis. Likusius smulkius daiktus ieškovas nuvežė į (duomenys neskelbtini). Pasak ieškovo, sūnus itin jaudinosi, prisimindamas ankstesnę patirtį, kai atsakovė su juo fiziškai blogai elgėsi, bijojo savo motinos. Dėl šios priežasties dar ir šiuo metu sūnus ant ieškovo pyksta. M. A. A. šiuo klausimu konsultavosi su (duomenys neskelbtini), kurie jam paaiškino, kad galimai taip yra todėl, kad anksčiau sūnų yra palikusi motina, o dabar berniukas galvoja, kad ir tėvas jį paliko, todėl sūnus yra kupinas pykčio ieškovui.

Bylos nagrinėjimo metu atsakovė palaikė priešieškinyje išdėstytas aplinkybes, jog ieškovas išvijo sūnų iš namų, apie tai vaikas informavo atsakovę, o šį – Tarnybos (duomenys neskelbtini) skyrių. V. A. atvykus į skyrių, pats vaikas paaiškino, kad susipyko su ieškovu ir tėvo sprendimu vaikas turi gyventi pas motiną. Atsakovė priešieškinyje nurodė, jog V. A. po pokalbio nbuvo nuvežtas (duomenys neskelbtini) konsultacijai, o vėliau išvyko pas atsakovę į namus. Faktiškai sūnus atsakovei buvo perduotas 2019 m. vasario 13 d. šią aplinkybę, patvirtina byloje esantis vaiko perdavimo atsakovei aktas.

Nepaisant šalių nurodytų skirtingų aplinkybių, susijusių su faktiniu šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos pasikeitimu, bylos nagrinėjimo teisme metu tarp šalių nebuvo ginčo dėl V. A. gyvenamosios vietos pakeitimo, nustatant ją su atsakove.

Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, jog yra pensininkas, jo vidutinės pajamos iš dviejų pensijų fondų sudaro iki 2000 Eur. Ieškovas neturi nekilnojamojo turto, gyvena nuomojamame bute bei turi vieną išlaikytinį. VĮ Registrų centro duomenimis ieškovo vardu nėra įregistruotų nekilnojamųjų daiktų (tomas 4, b. l. 93), ieškovo vardu yra registruotos dvi transporto priemonės (tomas 4, b. l. 17-18).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, atsakovė A. T. – B. dirba (duomenys neskelbtini), jai priskaičiuotas darbo užmokestis per mėnesį vidutiniškai sudaro apie 3000 Eur (tomas 4, b. l. 99-100), be to, atsakove gauna papildomų pajamų iš vykdomos individualios vertimų veiklos.

Atsakovei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (tomas 4, b. l. 94-95). Atsakovė gyvena sutuoktiniui nuosavybės teise priklausančiame bute. Be V. A., atsakovė turi dar du nepilnamečius vaikus: A. B., gim. (duomenys neskelbtini) ir J. B., gim. (duomenys neskelbtini).

Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžių nustatymui taikytinus kriterijus, yra pažymėjęs, kad turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti ir pan.

Nagrinėjamu atveju 2019 m. lapkričio 14 d. vykusio teismo posėdžio metu abi šalys sutiko, jog vaiko tėvas nepilnamečio sūnaus išlaikymui kas mėnesį skirs po 215 Eur, mokamų periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės. Bylos nagrinėjimo teisme metu tarp šalių kilo ginčas dėl to, nuo kada ieškovas turėtų teikti sūnui išlaikymą: atsakovė prašė išlaikymą teikti nuo 2019 m. vasario 13 d., t. y., nuo tos dienos, kai sūnus faktiškai buvo jai perduotas, o ieškovas su tokia pozicija nesutiko ir nurodė, jog pirmąjį mėnesį sūnus buvo gydomas, visą laiką praleido gydymo įstaigose, todėl atsakovė nepatyrė išlaidų jo išlaikymui. 2019 m. lapkričio 14 d. vykusio teismo posėdžio metu, atsakovė atsisakė dalies priešieškinio reikalavimų, t. y., dėl reikalavimo priteisti išlaikymą už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 13 d. iki 2019 m. kovo 15 d., tokiu būdu šioje dalyje eliminuodama tarp šalių kilusį ginčą. Atsakovei bei jos atstovui nurodžius, jog dalies priešieškinio reikalavimų atsisakymo pasekmės, numatytos CPK 140 straipsnio 1 d., 293 straipsnio 1 dalies 4 punkte, 294 straipsnio 2 dalyje, yra žinomos, teismas šį atsisakymą priėmė, todėl civilinė bylas šioje dalyje nutrauktina.

Atsižvelgiant į aplinkybę, jog šalių nepilnametis sūnus su atsakove gyvena nuo 2019 m. vasario 13 d. 2019 m. vasario 14-26 dienomis nepilnametis buvo gydytas (duomenys neskelbtini), vėliau dar pora savaičių praleido gydymo įstaigoje, atsakovei atsisakius dalies priešieškinio reikalavimo dėl išlaikymo priteisimo bei tarp šalių nesant ginčo, išlaikymas iš ieškovo priteisiamas nuo 2019 m. kovo 15 dienos.

Atsakovė prašė teismo nustatyti priešieškinyje nurodytą ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką bei siūlė svarstyti klausimą dėl ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi, dalyvaujant psichologui, nustatymo. Ieškovas su šia tvarka iš esmės sutiko, tačiau prieštaravo dėl vienerių metų pereinamojo laikotarpio nustatymo. Ieškovas sutiko, jog šiuo metu V. A. dar neturėtų savarankiškai grįžti į (duomenys neskelbtini), tačiau ieškovo manymu, sūnui atvykus į (duomenys neskelbtini) jie galėtų užsiimti įvairia veikla, M. A. A. asmeniškai pasirūpintų, kad sūnus nesusitiktų su netinkamais draugais. Ieškovas taip pat pažymėjo, jog jau yra praėję beveik vieneri metai, nuo to laiko, kai sūnus faktiškai gyvena (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nebesilanko (nuo 2019 m. vasario 13 d.), todėl dar papildomo vienerių metų termino, skaičiuojamo nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, nustatymas būtų neproporcingas.

Atsakovė su tuo nesutiko ir nurodė, jog ir šiuo metu sūnus elektroninių ryšių priemonėmis palaiko ryšius su draugais (duomenys neskelbtini), todėl nuvykus į šį miestą, ieškovas nesugebėtų sūnaus apsaugoti nuo neigiamą įtaką sūnui turinčių draugų bei trečiųjų asmenų (narkotinių medžiagų platintojų) įtakos.

Ieškovas nurodė, jog vaiku privalo rūpintis (duomenys neskelbtini) ir jis tiki, kad tai yra daroma. Pasisakydamas dėl bendravimo, dalyvaujant psichologui, M. A. A. paaiškino, kad jis nenori sūnaus spausti, versti bendrauti. Pasak ieškovo, galimai sūnui yra reikalingas papildomas laikas suvokti susidariusią situaciją, prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. Dėl šios priežasties, ieškovas manytų, jog iki naujųjų metų, bendravimas dalyvaujant psichologui neturėtų būti nustatomas. Tuo atveju, jei artimiausiu metu ieškovui nepavyktų atkurti ryšio su sūnumi, jų bendravimą galėtų dalyvauti psichologas, žinantis prancūzų kalbą, kad sūnui netektų būtų vertėju.

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje nurodyta, jog tėvų ir vaikų bendravimo teisių siaurinimas (minimalios bendravimo tvarkos, bendravimo tarpininkaujant tretiesiems asmenims nustatymas) yra rimtas nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu pripažįstamos tėvo (motinos) ir vaiko teisės į šeimos gyvenimo gerbimą ribojimas, reikalaujantis svarių, įtikinamų argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005; Europos Ž. T. Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Diamante and Pelliccioni prieš San Mariną (peticijos Nr. 32250/08).

2.3. Esant abiejų nepilnamečio V. A. tėvų susitarimui telefonu, elektroniniu paštu ar šalims abiem tiesiogiai bendraujant, galima nukrypti nuo nustatytos tvarkos, jeigu tai nekenkia vaiko interesams.