- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-08-12
- Bylos Nr.
- 1S-487-485/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-4-00038-2018-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis: atmesti skundą ir palikti galioti teismo nutartį/sprendimą
- Teisėjai
- Algirdas Remeika (pirm.), Aurelijus Rauckis, Daiva Jankauskienė
- Nuteistasis
- M. M.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jankauskienės, Aurelijaus Rauckio ir Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo M. M. gynėjos advokatės A. V. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. liepos 14 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo M. M. skundas dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2021 m. birželio 10 d. nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. M. M. nuteistas Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 54 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 5 metų laisvės atėmimo bausmė.
2. Nuteistasis bausmę atlieka nuo 2018 m. birželio 1 d., bausmės pabaiga – 2023 m. birželio 1 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai buvo 1 metai 11 mėnesių 22 dienos.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisijos 2021 m. birželio 10 d. nutarimu priimtas sprendimas netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Nuteistajam apskundus šį nutarimą, Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. liepos 14 d. nutartimi jo skundas atmestas.
Šalies argumentai
4. Nuteistojo gynėja pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Komisijos 2021 m. birželio 10 d. nutarimą ir Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. liepos 14 d. nutartį dėl lygtinio paleidimo netaikymo ir taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam M. M.
4.1. Skunde nurodoma, kad nuteistasis M. M. yra atlikęs daugiau nei tris metus jam paskirtos bausmės. Šiuo atveju nuteistasis M. M. yra atlikęs ženkliai didesnę dalį bausmės nei reikalauja įstatymas, todėl atitinki formalųjį lygtinio paleidimo pagrindą. Atsižvelgiant į tai, teismo motyvas netaikyti M. M. lygtinio paleidimo, nes nėra atlikęs pakankamos bausmės dalies, yra nepagrįstas ir prieštarauja BVK 157 straipsnio nuostatoms.
4.2. Pažymėtina ir tai, kad naujausi tyrimai rodo, kad Lietuva įkalintų asmenų skaičiumi beveik tris kartus viršija ES vidurkį, o laisvės atėmimo bausmės taikymo praktika ir atlikti kriminologiniai tyrimai paneigė laisvės atėmimo bausmės taikymo efektyvumą, ilgas įkalinimo laikas ne tik nelemia efektyvios nuteistojo resocializacijos, o priešingai skatina žalingų įgūdžių formavimąsi, todėl teismo motyvai ignoruoti lygtinio paleidimo taikymą, prieštarauja ne tik BVK, bet ir ES bausmių vykdymo politikai.
4.3. Nurodoma, kad nuteistajam M. M. įvertinus nusikalstamo elgesio riziką pagal OASys metodiką, nustatyti 22 balai, kas priskirtina žemai nusikalstamo elgesio rizikai. Be to, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra sumažėjusi nuo 42 iki 22 balų, kas reiškia, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu yra padaręs ir akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Todėl jis atitinka net du alternatyvius materialiuosius lygtinio paleidimo pagrindus, nors materialiajam lygtinio paleidimo pagrindui pakanka nustatyti vieną alternatyvą: žemą nusikalstamo elgesio riziką arba akivaizdžią jos pažangą.
4.4. Akcentuojama, kad nuteistasis M. M., atitinka visus BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytus lygtinio paleidimo reikalavimus, todėl skundžiamuose komisijos ir teismo sprendimuose nurodytos aplinkybės dėl nuteistojo padarytų nusikaltimų sunkumų, negaliojančios nuobaudos, neatliktos bausmės dalies, nėra nurodytos BVK 157 straipsnyje kaip reikalavimai, kuriuos turi atitikti nuteistasis sprendžiant jo lygtinio paleidimo klausimą. Taigi darytina išvada, kad priimant sprendimus dėl M. M. lygtinio paleidimo buvo sureikšmintos aplinkybės, kurių bausmių vykdymo įstatymas nenumato, o numatyti BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte reikalavimai nepagrįstai laikyti mažareikšmiais ir ignoruojami.
4.5. Skundžiamuose sprendimuose nepagrįstai teigiama, kad nuteistasis nedirbo, nes kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados jis darbu nebuvo aprūpintas, t.y. jis nedirbo dėl objektyvių priežasčių, nes nemoka lietuvių kalbos, dėl ko jam nebuvo suteikta galimybė dirbti. Nors nuteistasis ir turi vieną nuobaudą, tačiau ši nuobauda yra negaliojanti, ji gauta daugiau nei prieš metus laiko. Vėliau nuteistasis buvo tik skatintas už nepriekaištingą elgesį. Nuteistasis dalyvauja įvairiose socialinės reabilitacijos programose. Turi šeimą, nepilnamečių vaikų. Praeityje dirbo, taip pat yra pateikęs pažymą apie įdarbinimą UAB „Autoekspresas“.
4.6. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors nuteistas bausmę atlieka už sunkų ir labai sunkų nusikaltimus, tačiau įvertinus jo padarytų konkrečių veikų pavojingumą ir asmenybę, jam yra pritaikyta BK 54 straipsnio 3 dalis ir paskirta švelnesnė bausmė nei numatyta įstatyme, tai rodo, jog nuteistojo padarytos veikos yra ženkliai mažesnio pavojingumo nei rūšinis tokių veikų pavojingumas.
4.7. Teismas ir komisija pervertino aplinkybes, egzistavusias nuosprendžio, pagal kurį M. M. atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, priėmimo metu. Nepagrįstai neįvertino aplinkybių, susijusių su nuteistojo rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu (t.y. maža nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika), kurių reikalauja BVK; iš esmės nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių M. M. asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei, lakoniškai konstatuodamas, kad sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą reikia vadovautis bendra taisykle, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes teismas, skirdamas bausmę įvertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Šie teismo motyvai yra formalūs ir deklaratyvūs, todėl paneigia nuteistojo teisę tikėti pasinaudoti lygtinio paleidimo teise, jeigu jis įvykdys visus įstatyme keliamus reikalavimus.
4.8. Pažymėtina ir tai, kad ilgas įkalinimo laikas praleidžiamas uždaroje erdvėje, tarp kitų nuteistųjų, nėra tinkama nuteistųjų resocializacijos priemonė. Kadangi nutrūksta tarpasmeniniai ryšiai, prarandama viltis ką nors keisti ar pasikeisti. Tam, kad išgyventų tarpe kitų nuteistųjų, toks asmuo turi prisitaikyti, perimti kitų nuteistųjų elgesį ir mąstymą. Taip pat dėl ilgo įkalinimo laiko prarandami ryšiai su visuomene, nesiorientuojama pokyčiuose, palikęs įkalinimo įstaigą buvęs nuteistasis tiesiog nežino, kaip gyventi toje visuomenėje ir ką joje veikti. Šios aplinkybės, priešingai nei teigia teismas, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, trukdo užtikrinti efektyvią visuomenės apsaugą.
Atsiliepimas
5. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras O. M. pateikė atsiliepimą į nuteistojo skundą, kuriuo prašoma nuteistojo M. M. gynėjos advokatės A. V. skundą atmesti ir Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. liepos 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
5.1. Atsiliepime nurodoma, kad nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis lygtinai paleistas laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistasis atlieka bausmę už sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimo padarymą. Nusikalstamą veiką padarė siekdamas išspręsti turimas finansines problemas.
5.2. Prokuroras nurodo, kad M. M. nusikaltimą ryžosi įvykdyti būdamas pakankamai subrendęs - 41 m. amžiaus. Tai rodo, kad nuteistajam negalioja visuomenėje egzistuojančios moralės normos, jis yra pavojingas visuomenei, vertintina, kad tokios asmenybės pataisos procesas laisvėje, t. y. paleidus lygtinai, yra sunkiai įgyvendinamas.
Atsiliepimas
5.3. Prokuroro teigimu, nuteistasis turėdamas tikslą išeiti anksčiau laiko, negeba laikytis rėžimo reikalavimų, buvo baustas drausmine tvarka. Nors nuobauda negalioja, tačiau tai rodo, jog net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, nesistengia elgtis nepriekaištingai. Be to, nuteistasis savo teigiamu elgesiu dar gali mažinti dinaminius nusikalstamo elgesio balus.
5.4. Nėra pagrindo spręsti, jog apylinkės teismas neįvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Nutartis priimta įvertinus aktualią M. M. asmenybę charakterizuojančią medžiagą. Nuteistojo asmenybės korekcija, pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankama lygtinio paleidimo taikymui.
Motyvuojamoji dalis
6. Nuteistojo M. M. skundas atmetamas.
7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Iš aptarto straipsnio lingvistinio aiškinimo matyti, kad teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Sprendžiant klausimą dėl galimybės asmeniui taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
8. Bylos duomenimis, M. M. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, todėl pagrindo teigti, jog nuteistojo neatlikta bausmės dalis šiuo metu dar nėra pakankama lygtiniam paleidimui, nėra. Ši aplinkybė sudaro pagrindą spręsti, kad nuteistasis atitinka formaliuosius reikalavimus lygtiniam paleidimui taikyti.
9. Be to, nuteistasis vykdo individualų socialinės reabilitacijos planą. Šio plano vykdymo metu, dalyvavo socialinės reabilitacijos programoje „Relaksacija“ užsiėmimuose. Užsiėmimus lankė sistemingai, programa skirta atsipalaidavimo pratyboms, savikontrolės, savęs valdymo galimybes, sušvelninti nuteistųjų adaptaciją, ugdyti pozityvų mąstymą ir vaizduotę, išmokti valdyti stresą ir įtampą. Taip pat sutiko dalyvauti programos „Nuteistųjų, kuriuos ruošiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo“ užsiėmimuose. Socialinės reabilitacijos programų lankymo ir mokymosi metu, nuteistasis siekė pozityvių savo elgesio pokyčių, identifikuoti problemas. Dalyvavo nuteistųjų rašinių konkurse „Laiškas mamai“, taip pat dalyvavo programos „Keisk požiūrį“ užsiėmimuose, siekiant suvokti padarytų veiksmų pasekmes, ugdyti atsakomybę už savo veiksmus, suteikti žinių apie savo asmenybės ypatumus, skatinti motyvaciją keistis teigiama linkme, suteikti įgūdžius integravimuisi į visuomenę, įveikti psichologinius barjerus ir įsitvirtinti visuomenėje po bausmės atlikimo.
10. Sutinkant su M. M. skundo argumentais, šios aplinkybės jį charakterizuoja teigiamai, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengiasi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vis tik, kaip pagrįstai nurodoma skundžiamoje nutartyje, vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, kadangi kitos nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu apibūdinančios aplinkybės dar nesudaro pagrindo spręsti, kad jam jau šiuo metu gali būti taikoma probacija. Todėl nepritartina nuteistojo skundo argumentams, jog šiuo atveju teismas nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą, kadangi galimybė taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos vertintina kiekvienu atveju individualiai.
11. Iš socialinio tyrimo išvados duomenų matyti, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema (22 balai) ir nuo bausmės atlikimo pradžios ji ženkliai sumažėjo (nuo 42 balų iki 22 balų), tačiau ją sudaro pakankamai reikšmingas dinaminių balų skaičius – 17 balų, kuriuos nuteistasis likusios bausmės atlikimo metu savo kryptingu elgesiu turi galimybę sumažinti. Toks didelis dinaminių nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatų skaičius sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad M. M. deda per mažai pastangų mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, o jo pataisos procesas vis dar nėra baigtas.
12. Nors, kaip jau minėta, nuteistasis buvo vieną kartą skatintas, tačiau jis taip pat buvo pažeidęs pataisos įstaigos nustatytas vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus - vieną kartą baustas drausmine nuobauda – 2020 m. balandžio 30 d. už mobilaus ryšio telefono turėjimą. Nors nuo 2020 m. spalio 30 d. nuobauda negalioja, tačiau atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo iš dalies neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi atliekant bausmę, o sprendžiant dėl lygtinio paleidimo vertintinas visas nuteistojo resocializacijos procesas. Kadangi akivaizdi nuteistojo pažanga stebima tik nuo jam skirtos nuobaudos, darytina išvada, kad aptariamas terminas, jį vertinant sistemiškai su jau atlikta bausmės dalimi, šiuo metu dar nėra pakankamas spręsti, kad nuteistojo pažanga pataisos proceso metu jau yra akivaizdi sprendžiant, kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
13. Iš socialinio tyrimo išvados nustatyta, kad nuteistasis žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau jį menkina ar mano, kad neturėjo kito pasirinkimo. Praeityje buvo įtakojamas asocialios grupės ir suvokia, kad ši įtaka buvo vienas iš veiksnių, susijusių su jo nusikalstamumu. Atsižvelgiant į nuteistojo kriminalinę istoriją galima teigti, kad nuteistasis ne visuomet pasirenka tinkamą elgesio strategiją, siekdamas finansinės naudos dėmesį sutelkia tik į teigiamas pasekmes, pernelyg pasitiki sėkmės tikimybe. Bausmės atlikimo metu nedirba. Ir nors teigia, kad suvokia teigiamą darbo naudą, tačiau bausmės atlikimo metu vis tiek reiškia abejones dėl poreikio dirbti, atlyginimo dydžio ar jam prieinamų darbo sąlygų. Nuteistasis pakankamai gerai atpažįsta veiksnius, kurie paskatino jį nusikalsti ir daugeliu atvejų numato tam tikrus alternatyvius sprendimus, tačiau ne visuomet tai sekasi pritaikyti sau. Įvertinus nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, galima teigti, kad struktūruotoje aplinkoje nuteistasis ne visada geba laikytis nustatytų tvarkos reikalavimų. Tai gali apsunkinti nuteistojo adaptaciją ir integraciją laisvėje, gebėjimą gyventi laikantis įstatymų keliamų reikalavimų.
14. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo sutikti su nuteistojo skundo argumentais, jog jo resocializacija pataisos įstaigoje yra pakankama ir teigiamų jo elgesio ir mąstymo pokyčių taikomomis socialinės reabilitacijos priemonėmis pasiekti nebėra galimybės. Lygtinis paleidimas yra atitikimas įstatyme numatytų sąlygų, kurios turi būti taikomos tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo nepriekaištingas, o jo akivaizdi pažanga pataisos proceso metu ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Būtent šiems baudžiamojo įstatymo tikslams, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę, yra teikiamas prioritetas, kadangi nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti.
15. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo lygtinio paleidimo institutui taikyti reikšmingas aplinkybes ir išsamiai motyvavo. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė.
16. Nuteistojo gynėja apeliaciniame skunde aukštesnės instancijos teismui nepateikė jokių naujų duomenų, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas. Nėra pagrindo konstatuoti, jog apylinkės teismas klaidingai įvertino nuteistojo asmenybės charakteristiką, iškraipė kuriuos nors asmens byloje esančius duomenis ar juos nurodė klaidingai, selektyviai vertindamas vien neigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes. Teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi nuteistojo lygtinio paleidimo klausimui spręsti aktualias įstatymo nuostatas bei pateiktą bylos medžiagą, konstatuoja, kad M. M. vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, kadangi jo asmenybės korekcija pataisos proceso metu vis dar nėra pakankama. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadą, kad jis jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.
17. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad abejoti pirmosios instancijos teismo ir Komisijos priimtais sprendimais nuteistajam M. M. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Skundžiama Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. liepos 14 d. nutartis, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Komisijos 2021 m. birželio 10 d. nutarimo panaikinimo, yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo M. M. gynėjos advokatės A. V. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. liepos 14 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.