Kauno apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posė­dyje iš­na­grinėjo bau­džia­mąją bylą, kurio­je:

M. M., gimęs (duomenys neskelbtini) Ru­si­jos Federacijoje, Rusijos Federacijos pilietis, rusas, aukštojo išsilavinimo, vedęs, užsiimantis indi­vi­dua­lia veikla, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Rusijos Federacijoje, neteistas, kal­ti­na­mas pagal Lietu­vos Res­publikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M. 2018 m. gegužės 28 d., tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje, iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijęs labai didelį kiekį – 99,889 kilogramus narkotinės medžiagos – kanapių dervos, paslėpęs au­to­mo­bilio „Cadillac CTS“, Rusijos Federacijos valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dugne prie atsar­gi­nio rato, abiejuose slenksčiuose įrengtose slėptuvėse, neteisėtai gabeno šią narkotinę me­džia­gą per Len­ki­jos Respubliką ir 2018 m. gegužės 31 d. 22 val. 15 min., neturėdamas leidimo, nepa­teikdamas mui­ti­nės kontrolei, gabeno ją per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kelyje Nr. A5, Kau­nas–Mari­jam­polė–Suvalkai, (duomenys neskelbtini) buvo su­lai­kytas muitinės pareigūnų, t. y. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 3 dalyje.

Kaltinamasis M. M. kaltu visiškai prisipažino. Parodė, kad Rusijoje užsiėmė nekilnojamu turtu. 2017 m. dėl blogo sandorio liko skolingas klientui 15 000 eurų. Dėl nekilnojamojo turto verslo buvo nuvykęs į Ispaniją. 2017 m. rudenį pažįstamas jam pasiūlė užsidirbti, pasakė, kad rei­kia iš Ispanijos parvežti narkotikus. Iš pradžių kaltinamasis atsisakė. Vėliau susitiko su žmogumi, kuris paaiškino, kad narkotikai bus gerai supakuoti, jų niekas neras. Kaltinamasis perdavė savo automobilį „Cadillac CTS“, kuriame darė slėptuves. Kur jos buvo įrengtos, nežinojo, iš išorės jų nesimatė. Su­grį­žus žadėjo sumokėti už reisą 5 000 eurų. Jį instruktavo, kad nereikia naudotis telefonais, kreditinėmis kor­te­lėmis, kad mašinoje įrengta GPS, parašė kur nuvažiuoti, nurodė viešbučio adresą, pasakė maršrutą. Iš­va­žiavo iš Rusijos su žmona ir dviem vaikais gegužės mėnesį. Vyko per Latviją, Daugpilį, Vieną, Ita­li­ją, Prancūziją, į Ispaniją. (duomenys neskelbtini) iš kaltinamojo ryte žmogus paėmė mašiną, apie pietus ją grąžino. Kokias ir kiek medžiagų reikės vežti, nesakė. Parašė, kad pasiimtų mašiną, kad išplautų ją. Tą ir padarė, ir išvyko atgal. Žmona nežinojo apie narkotines medžiagas. Į Lietuvą pateko per Aus­tri­ją, Čekiją, Lenkiją. (duomenys neskelbtini) pasienyje kaltinamąjį sustabdė, patikrino. Muitinėje narkotikus rado automobilio bagažinėje ir slenksčiuose. Netikėjo, kad tiek narkotikų gali tilpti mašinoje. Dėl pa­da­rytų nusikaltimų gailisi. Kaltinamojo žmona dekretinėse atostogose, gauna apie 150 eurų pašalpą. Šei­mo­je trys nepilnamečiai vaikai – 3, 8 ir 13 metų. Prieš 3-4 metus kaltinamajam konstatuotas chroniškas he­patitas C, vartoja vaistus.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimas

Kanapių derva yra įrašyta į 2000 m. sausio 6 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 5 patvirtintų „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų“ I-ąjį sąrašą „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslams“.

Esant aukščiau paminėtoms byloje nustatytoms faktinėms aplin­ky­bėms ir kaltinamojo paro­dy­mams, tyčios elementas įgyti ir gabenti narkotines medžiagas, taip pat ir per valstybės sieną, yra pa­tvir­tintas. Kaltinamasis parodė, kad žinojo, jog automobilyje buvo įrengiamos slėptuvės, Ispanijoje pateikė savo automobilį nenustatytam asmeniui, žinodamas, kad į iš anksto automobilyje įrengtas slėptuves bus patalpintos narkotinės medžiagos, paėmė šį automobilį ir juo gabeno šias medžiagas į Rusijos Fe­de­ra­ci­ją, taip pat ir per Lietuvos Respublikos valstybė sieną, siekdamas už tai gauti atlygį. Nors kaltinamasis ir tvirtina nežinojęs apie tikslesnį gabenamų narkotinių medžiagų kiekį ir rūšį, tačiau pripažino su­pra­tęs, kad jo automobilyje paslėpta ir per valstybės sieną gabenta medžiaga yra narkotinė, gabendamas ją siekė išspręsti savo finansines problemas. Teismo vertinimu, kaltinamojo pa­ro­dymai apie slėptuvių au­to­mobilyje buvimo faktą, gabenimo atstumą – iš Ispanijos į Rusiją, planuojamą gauti atlygį – 5 000 eurų ir kitais nuosprendyje aptartais įrodymų šal­tiniais nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad M. M. suvokė apie nemažą narkotinės medžiagos kiekį. Todėl teismas sprendžia, kad aplinkybė, jog kaltinamasis turėjo tikslą gabenti būtent labai didelį narkotinės medžiagos kiekį ir suvokė pa­vo­jingą pobūdį savo atliktų veiksmų, susijusių su kontrabandos dalyko gabenimu per Lietuvos Respublikos sieną, norėjo taip veikti ir taip veikė.

Pagal BK 260 straipsnio 3 dalį baudžiamoji atsakomybė numatyta už tai, kad asmuo neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Baudžiamoji atsakomybė kyla vien tik už tai, jei kaltininkas disponavo labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu ir gabenantis asmuo bent bendrais bruožais suvo­kė, koks yra narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekis. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad M. M. inkriminuotą narkotinę medžiagą įsigijo ir neteisėtai įvežė į Lietuvos teritoriją, t. y. gabeno per Lietuvos Res­pub­likos valstybės sieną. Iš aukščiau pa­minėtų bylos dokumentų matyti, kad atlikus detalų M. M. automobilio patikrinimą jame buvo rastas kaltinime nurodytas kie­kis šios narkotinės medžiagos, kurią į Lietuvos Respubliką jis atsivežė iš Lenkijos Respublikos pusės. Specialisto išvadoje nurodytas narkotinių medžiagų kiekis pagal Lie­tuvos Respublikos svei­ka­tos ap­sau­gos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymą Nr. V-239, ku­ria­me patvirtintas „Narkotinių ir psi­cho­tro­pinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nus­ta­ty­mo rekomendacijos“, rastas pas M. M. automobilyje (99,889 kilogramai kanapių dervos), yra labai didelis, nes daug kartų (apie 800) viršija 125 g. Iš to seka, kad M. M. įgijo ir gabeno labai didelį kiekį nar­ko­tinės medžiagos, kas atitinka BK 260 straipsnio 3 dalį.

Pagal BK 199 straipsnio 3 dalį baudžiamoji atsa­komybė kyla tam, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas, arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sie­ną gabeno narkotines, psichotropines medžiagas ar šiame straipsnyje nurodytus kitus daiktus. Atsa­ko­my­bė pagal šią BK normą kyla nepriklausomai nuo gabenamos, šiuo atveju narkotinės, medžiagos kie­kio. Iš kaltinamojo M. M., liudytojų S. A., G. Š., J. B., D. M. parodymų matyti, kad kaltinamasis 2018 m. gegužės 31 d. buvo sulaikytas jau kirtęs Lietuvos Res­pub­likos valstybės sieną iš Lenkijos Respublikos, vykdamas nepateikė muitinės kon­trolei gabenamos nar­kotinės medžiagos, kuri buvo paslėpta jo automobilyje. Atlikus detalų auto­mo­bi­lio patikrinimą buvo rasta minėta narkotinė medžiaga. Kaltinamasis paslėptos narkotinės medžiagos bei jos radimo aplin­ky­bių neneigia. Jis ži­nojo, kad narkotinės medžiagos negalima vežti per sieną. Iš visų aukščiau paminėtų įrodymų akivaizdu, kad M. M. tyčia nepateikė muitinei gabe­na­mos narkotinės me­džia­gos. Taigi, nustačius narkotinės me­džia­gos gabenimo per valstybės sieną faktą, M. M. veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 199 straipsnio 3 dalies požymius.

Bausmės skyrimas ir kiti klausimai

Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu ne tik tinkamai kva­lifikuoti nu­si­kalstamą veiką, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą ir teisingą baus­mę. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kal­ti­ninko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobū­džio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Formuluodamas nusikaltimo požymius ir nus­ta­ty­da­mas sankciją už nusikaltimą, įstatymų leidėjas įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo, kaip tokio, pavo­jin­gu­mą. Tačiau tam tikromis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rūšinius įsta­ty­me numatytos ka­tegorijos nusikaltimo požymius, iš tikrųjų gali neatitikti tipinio tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Be to, nusikaltimus, tarp jų ir sunkius, daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straips­nio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso ben­dro­sios dalies nuostatų. Tačiau tam, kad būtų išvengta neteisingumo, kad paskirta bausmė būtų teisin­ga, įstatymų leidėjas numatė išimtis iš bendrų bausmės skyrimo taisyklių, t. y. galimybę atskirais atve­jais paskirti švelnesnę bausmę, negu numatyta baudžiamajame įstatyme, pagal kurį kva­li­fi­kuota veika, sankcijoje. Tai numatyta BK 54 straipsnio 3 dalyje ir 62 straipsnyje. BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų tei­singumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę.

BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusi­kals­tamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad lai­kytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius baus­mės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) pa­da­ry­tos nu­sikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusi­kals­tamos vei­kos mo­ty­vus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sun­kinančias ap­linkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straips­nio 2 dalis įpareigoja teis­mą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsa­ko­mybę sunkinančias ap­lin­ky­bes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikal­ti­mas pagal rūšinį pavojingumą priskiriamas labai sunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 6 dalis), už kurį numatytas laisvės atėmimas nuo de­šimties iki penkiolikos metų. BK 199 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikal­ti­mas pagal rūšinį pavo­jin­gu­mą pris­kiriamas sunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 5 dalis), už kurį numatytas laisvės atė­mimas nuo trejų iki dešimties metų.

M. M. savo automobiliu gabeno labai didelį kiekį narkotinės medžiagos. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis būtų nusikalstamų veikų iniciatorius ar organizatorius, kad būtų da­ly­vavęs nusikalstamos veikos planavime, slėptuvių įrengime ir narkotinės medžiagos slėpime, kad veika būtų versliška ir trukusi ilgą laiką. Iš bylos aplinkybių nėra pagrindo spręsti, kad kaltinamasis atliko ki­tokią, o ne tik kurjerio funkciją, siekdamas tokiais savo veiksmais išspręsti savo finansines problemas. Nurodyta narkotinė medžiaga buvo sulaikyta ir paimta iš apyvartos, nebuvo pa­naudota.

M. M. anksčiau nebuvo teistas (1 t., b. l. 172, 2 t., b. l. 82), jo atsakomybę len­gvi­nanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sun­ki­nančių aplinkybių nenustatyta. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad M. M. serga chronišku hepatitu C (2 t., b. l. 97-98, 99-101, 102-104, 121), kaltinamojo tėvai pensininkai (2 t., b. l. 105-107, 108-109). Kaltinamasis verčiasi individualia veikla (2 t., b. l. 83-84), gyvenamojoje vietoje cha­rak­terizuojamas išskirtinai teigiamai (2 t., b. l. 85-86, 87-88), turi mažamečių vaikų, už kuriuos gau­na socialines išmokas (2 t., b. l. 89-90, 93-94). Kaltinamojo žmona D. M. dirba, pajamos nedidelės (2 t., b. l. 149-151), iki 2019-02-15 yra dekretinėse atostogose (2 t., b. l. 95-96).

Visa tai rodo, kad M. M. padarytas nusikaltimas nėra tipinis, o kaltininkas nėra tiek pa­vo­jingas, kad galima būtų daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti skiriant jam BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą laisvės atė­mi­mo bausmę. Teismas sprendžia, kad net paskyrus kaltinamajam minimalią BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą laisvės atė­mi­mo bausmę, ši bausmė nebūtų proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiui ir kaltininko asmenybei. Ilga­lai­kis kaltinamojo įkalinimas, tikėtina, neproporcingai neigiamai atsilieptų M. M. sveikatos būklei. Teismo manymu, tokios trukmės laisvės atėmimo bausmės skyrimas šioje byloje aiškiai prieš­ta­raus tei­sin­gumo principui ir nepasieks bausmei keliamų tikslų. Todėl M. M. taikytinos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, paskiriant jam mažesnės trukmės bausmę, nei numatyta BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje.

Teismas, skirdamas kaltinamajam M. M. bausmę pagal BK 199 straipsnio 3 dalį, atsižvelgdamas į aukščiau aptartus įrodymus ir aplinkybes, laisvės atėmimo bausmės trukmę nus­tato mažesnę, negu šios nusikalstamos veikos sankcijoje numatytas vidurkis (BK 61 straipsnis).

Kadangi nusikalstamos veikos buvo padarytos esant idealiajai jų sutap­čiai, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos baus­mės subendrinamos apėmimo būdu.

Ikiteisminio tyrimo metu M. M. buvo sulaikytas 2018-06-01 BPK 140 straips­nio tvarka (1 t., b. l. 198). Kauno apylinkės teismo 2018-06-01 nutartimi M. M. skirtas suėmimas dviem mėnesiams (2 t., b. l. 8-11). To paties teismo 2018-07-12 nutartimi suėmimas pra­tęs­tas dviem mėnesiams (2 t., b. l. 18-21). Kauno apygardos teismo 2018-09-27 ir 2018-12-18 nutartimis (1 t., b. l. 57-59, 131-133) suėmimo terminas pratęstas. Kadangi kaltinamajam skiriama laisvės atė­mi­mo bausmė, kardomoji priemonė paliekama iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Sulaikymo ir suė­mi­mo laikas įskai­tomas į kaltinamajam skiriamą laisvės atėmimo bausmę BK 66 straipsnio tvarka.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – transporto priemonė „Ca­di­llac CTS (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonės registracijos liudijimas Nr. „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 54), saugoma – III tipo atvirajame muitinės sandėlyje, (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 158), priklauso kaltinamajam M. M., trans­porto priemonė buvo naudojama narkotinei medžiagai gabenti kontrabanda, buvo nusikalstamos veikos priemonė, todėl konfiskuojama (BK 72 straipsnio 2 dalis ir 3 dalis, BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 99,874 kg kanapių dervos, saugomi Muitinės departamento prie LR finansų ministerijos Sulaikytų prekių administravimo skyriaus III tipo atvirajame muitinės sandėlyje, adresu Akademijos g. 7, Vilnius (1 t., b. l. 158), yra narkotinė medžiaga, kurios apyvarta uždrausta, buvo nusikalstamų veikų dalykas, todėl konfiskuojama ir su­naikinama (BK 72 straipsnio 2 dalis, BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 2 punktas).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dažų dangos pavyzdžiai nuo automobilio „Cadillac CTS (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini); automobilio „Cadillac CTS (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kairės pusės atsarginio rato montavimo vietos sienelės dalis; automobilio „Cadillac CTS (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kairės ir dešinės pusių slenksčių (galinių) elementai; pa­kuotės, likusios po specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), saugomi Muitinės departamento prie LR finansų ministerijos Sulaikytų prekių administravimo skyriaus III tipo atvirajame muitinės sandėlyje, adresu Ramygalos 151, Panevėžys (1 t., b. l. 57, 158), išnagrinėjus bylą tapo nebereikalingi, yra nedi­delės vertės, todėl su­naikinami (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – daktiloskopinės kortelės, mo­bilaus ryšio telefonų numerių skambučių išklotinės skaitmeninėse laikmenose, perduoti su bau­džia­mąja byla, išnagrinėjus bylą tapo nebereikalingi, yra nedi­delės vertės, todėl su­naikinami (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Kaltinamajame akte nurodoma, kad byloje yra proceso išlaidos – automobilio „Cadillac CTS (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tyrimo vertė – 1 172,56 Eur (1 t., b. l. 114), narkotinės medžiagos ty­ri­mo vertė – 731,23 Eur (1 t., b. l. 131), daktiloskopinio tyrimo vertė – 754,85 Eur (1 t., b. l. 135). Pri­pa­žindamas kaltinamąjį kaltu teismas turi teisę išieškoti iš jo pro­ceso išlaidas (BPK 105 straipsnio 1 dalis). Teismas sprendžia, kad išlaidų nurodytiems ty­rimams atlikti nėra pa­grin­do pri­pažinti pro­ce­so išlai­do­mis BPK 103 straipsnio 3 punkto prasme, kuris nus­tato taisyklę, kad pro­ce­so išlaidas su­da­ro eks­per­tams, specialistams, vertėjams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus tuos at­ve­jus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį. Šiuos tyrimus ikiteisminį tyrimą atliekančių pa­rei­gūnų iniciatyva atliko Lietuvos teismo eksper­tizės cen­tro ekspertai, kurie šį darbą atliko kaip tar­nybinę už­duo­tį, vyk­dydama savo tarnybines pareigas, todėl priteisti šias proceso išlaidas iš kal­ti­namojo nėra pa­grindo. Pagal BPK 104 straipsnio 1 dalies nuostatas proceso išlaidos liudytojui, nu­ken­tėjusiajam, eks­pertui, specialistui, vertėjui atly­gi­na­mos iš ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros ar teismo lėšų.

Kaltinamajame akte taip pat nurodoma, kad byloje yra proceso išlaidos – 99,874 kg kanapių dervos saugojimo išlaidos už laikotarpį nuo 2018-07-20 iki 2018-08-27 sudaro 0,84 Eur, nuo 2018-08-28 iki galutinio teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos už 1 parą preliminariai sudarys - 0,02154 Eur, paketo su automobilio Cadillac elementais saugojimo išlaidos už laikotarpį nuo 2018-07-31 iki 2018-08-27 sudaro 0,03 Eur, nuo 2018-08-28 iki galutinio teismo procesinio sprendimo įsi­tei­sė­ji­mo dienos už 1 parą preliminariai sudarys - 0,0011 Eur, automobilio „Cadillac CTS (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), transportavimo į saugojimo vietą išlaidos sudarė - 174,48 Eur, automobilio „Cadillac CTS (duomenys neskelbtini) valst. Nr.(duomenys neskelbtini), saugojimo išlaidos už laikotarpį nuo 2018-08-24 iki 2018-08-27 sudaro 1,49 Eur, nuo 2018-08-28 iki galutinio teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos už 1 parą preliminariai sudarys - 0,3725 Eur (1 t., b. l. 158-159). Įvertinus nurodytų daiktų saugojimo kainas nuo 2018-08-28 iki teismo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2019 m. sausio 29 d., šios proceso išlaidos už 154 d. sudaro 60,85 Eur ((0,02154 Eur x 154 d. = 3,32 Eur) + (0,0011 Eur x 154 d. = 0,17 Eur) + (0,3725 Eur x 154 d. = 57,36)). Su nurodytų daiktų saugojimo išlaidomis iki 2018-08-27 šios proceso išlaidos sudaro 237,69 Eur (60,85+0,84+0,03+174,48+1,49). Pagal BPK 103 straipsnio 5 punk­tą proceso išlaidas sudaro ir daiktų laikymo ir persiuntimo išlaidos. Teismo vertinimu, šios iš­laidos pripažintinos proceso išlaidomis, kurias patyrė Muitinės departamentas prie Lietuvos Res­pub­likos finansų ministerijos. Kadangi M. M. pripažįstamas kaltu dėl jam inkriminuotų nu­sikaltimų padarymo, teismas sprendžia, kad šios proceso išlaidos turi būti iš jo išieškomos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis BPK 297, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304, 305 straipsniais ir 307 straipsnio 1 dalimi teismas

nusprendžia:

M. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 199 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, ir nubausti jį:

- pagal BK 199 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu ketveriems metams;

- pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, – laisvės atėmimu penkeriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu paskirtas bausmes suben­drinus apėmimo būdu, nubausti M. M. laisvės atėmimu penkeriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2019 m. sausio 29 d.

Pagal BK 66 straipsnį į paskirtą bausmę įskaityti laiką, M. M. išbūtą laikina­jame su­lai­kyme ir suėmime – nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2019 m. sausio 29 d.

Kardomąją priemonę M. M. – suėmimą – panaikinti pradėjus bausmės vykdy­mą.

Lengvąjį automobilį „Cadillac CTS (duomenys neskelbtini) Rusijos Federacijos valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pri­klausantį M. M., konfiskuoti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 99,874 kg kanapių dervos – konfiskuoti ir su­naikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dažų dangos pavyzdžius nuo automobilio „Cadillac CTS (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini); automobilio „Cadillac CTS (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kairės pusės atsarginio rato montavimo vietos sienelės dalį, kairės ir dešinės pusių slenksčių (galinių) elementus; pa­kuotes, likusias po specialisto išvados Nr. 11-1221(18), su­naikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – daktiloskopines korteles, mo­bilaus ryšio telefonų numerių skambučių išklotines skaitmeninėse laikmenose, su­naikinti.

Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 5 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, išieškoti iš M. M. 237,69 Eur proceso išlaidų Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų mi­nis­terijos.

Dėl nuosprendžio per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtam kaltinamajam – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teis­mą.