Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 1A-128-307/2022

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-04-01
Bylos Nr.: 1A-128-307/2022
Teisminio proceso Nr.: 1-03-4-00038-2018-0
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Albinas Bielskis, Nerijus Meilutis, Regina Pocienė
Nuteistasis: S. D., L. B., N. Š.
Advokatai: Drąsutis Narmontas, Saulius Alysas

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1A-128-307/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37001-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.5, 1.1.8.1.1, 1.2.23.2.2.2, 2.4.6.1. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 1 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nerijaus Meilučio, Reginos Pocienės,

sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei,dalyvaujant prokurorui Šarūnui Astrauskui,nuteistiesiems S. D., L. B.,gynėjams advokatams Sauliui Alysui, Vidmantui Baumilai, Drąsučiui Narmontui,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. D., nuteistojo N. Š., nuteistojo L. B. gynėjo advokato Drąsučio Narmonto apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. spalio 11 d. nuosprendžio, kuriuo S. D. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 265 straipsnio 1 dalį – areštu 40 parų;

- pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, – laisvės atėmimu penkeriems metams;

- pagal BK 253 straipsnio 1 dalį – areštu 50 parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir S. D. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas penkeriems metams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 2 punktu, S. D. į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2019 m. rugpjūčio 28 d. iki 2019 m. spalio 11 d.

N. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 265 straipsnio 1 dalį – areštu 40 parų;

- pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, – laisvės atėmimu penkeriems metams;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir N. Š. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas penkeriems metams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, N. Š. į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme bei suėmime išbūtas laikas nuo 2019 m. rugpjūčio 28 d. iki 2019 m. spalio 16 d.

L. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 265 straipsnio 1 dalį – areštu 40 parų;

Pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, – laisvės atėmimu penkeriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir L. B. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas penkeriems metams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 2 punktu, L. B. į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2019 m. rugsėjo 9 d. iki 2019 m. rugsėjo 20 d.

Iš S. D., N. Š. ir L. B. priteista po 12,32 Eur proceso išlaidų Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato naudai už automobilio „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pervežimą ir saugojimą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. S. D., N. Š. ir L. B. pripažinti kaltais ir pagal BK 265 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe, neteisėtai, pažeisdami nustatytą tvarką augino didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių augalų ir neteisėtai pagamino, gabeno bei laikė labai didelį kiekį – ne mažiau kaip 14 865,349 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), t. y. nuo tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko, tačiau ne vėliau kaip nuo 2019 m. birželio mėnesio iki 2019 m. rugpjūčio 29 d., 01.40 val., veikdami bendrininkų grupe, pažeisdami Lietuvos Respublikos Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 7 straipsnį, draudžiantį Lietuvos Respublikoje auginti kanapes, bei 8 straipsnį, numatantį, kad be Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduotos licencijos (leidimo) į I-ąjį sąrašą įtrauktas medžiagas (tarp jų ir kanapes) draudžiama įsigyti, laikyti, gaminti, perdirbti, S. D. išsinuomotose UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), specialiai įrengė patalpas, kuriose neteisėtai augino tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą didelį kiekį, tačiau ne mažiau kaip 55 vnt., kanapių augalų, t. y. ne vėliau kaip nuo 2019 m. birželio mėnesio ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos dienos iki 2019 m. rugpjūčio 28 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytos valandos, augino ne mažiau kaip 32 vnt., kanapių augalų ir ne vėliau kaip nuo 2019 m. rugpjūčio 26 d. iki 2019 m. rugpjūčio 29 d., 01.40 val., augino 23 vnt. kanapių augalų iki tol, kol 2019 m. rugpjūčio 29 d., apie 01.40 val., kratos metu juos rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Tęsdami savo nusikalstamą veiką ir veikdami bendrininkų grupe, S. D., N. Š. ir L. B., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2019 m. rugpjūčio 26 d. tiksliai, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą valandą, turėdami tikslą iš užaugintų kanapių augalų pagaminti narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis), S. D. išsinuomotose UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), dalį neteisėtai auginamų kanapių augalų nukirpo ir, veikdami pagal išankstinį susitarimą, S. D. automobiliu „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai nugabenus į savo gyvenamąją vietą, esančią adresu (duomenys neskelbtini), bei namo garaže kanapių augalus pakabinus, sudžiovinus, taip neteisėtai pagamino labai didelį kiekį – 5 175 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurias neteisėtai laikė S. D. namo garaže ir virtuvėje iki tol, kol 2019 m. rugpjūčio 28 d., apie 20.20 val., kratos metu labai didelį kiekį narkotinės medžiagos rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Tęsdami savo nusikalstamą veiką ir veikdami pagal išankstinį susitarimą, N. Š. dalį neteisėtai augintų kanapių augalų iš (duomenys neskelbtini), neteisėtai nugabenus į savo gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini), ir juos išdžiovinus, taip neteisėtai pagamino – 6,801 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) ir neteisėtai jas laikė N. Š. bute iki tol, kol 2019 m. rugpjūčio 28 d., apie 20.45 val., kratos metu narkotinę medžiagą rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Tęsdami savo nusikalstamą veiką ir veikdami bendrininkų grupe, S. D., N. Š. ir L. B. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2019 m. rugpjūčio 28 d., apie 18.18 val., turėdami tikslą iš užaugintų kanapių augalų pagaminti narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis), UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), kitą dalį neteisėtai auginamų kanapių augalų nukirpo ir sudėjo į S. D. priklausantį automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir, veikdami pagal išankstinį susitarimą, S. D. vairuojamu automobiliu „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai gabeno labai didelį kiekį – 5 118,548 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), iš kurių: 4 912 g automobilio salone esančiame maiše ir automobilio bagažinėje esančiose dvejose plastmasinėse dėžėse, 164,42 g automobilio salone maiše esančioje medžiaginėje džiovykloje bei kuprinėje – 40,87 g trijuose plastikiniuose maišeliuose, 1,004 g folijos paketėlyje ir 0,254 g metalinėje dėžutėje – smulkintuve iki tol, kol tą pačią dieną, 18.36 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), buvo sustabdyti policijos pareigūnų, kurie automobilio kratos metu rado ir paėmė neteisėtai gabentą labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių). Likusį labai didelį kiekį – 4 565 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), sudėtų į 3 vnt. polietileninių maišų, veikdami bendrininkų grupe, neteisėtai laikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), iki tol, kol 2019 m. rugpjūčio 29 d., apie 01.40 val., kratos metu labai didelį kiekį narkotinės medžiagos rado ir paėmė policijos pareigūnai.

2. S. D. pripažintas kaltu ir pagal BK 253 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko, savo gyvenamoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), neturėdamas leidimo, neteisėtai laikė pramoninės gamybos, 9 mm kalibro, C kategorijos, tinkamą šaudymui, „ZORAKI MOD.914 B“ dujinį–garsinį šaunamąjį ginklą, kuris skirtas šaudyti 9 mm kalibro dujiniais-garsiniais šoviniais, o taip pat šoviniais su guminiu sviediniu ir 25 šovinius, t. y. šaudmenis, pramoninės gamybos, 9 mm kalibro, tinkamus šaudymui, traumatinius šovinius su guminiu sviediniu, skirtus B kategorijos šaunamiesiems ginklams, iki tol, kol 2019 m. rugpjūčio 28 d., apie 20.15 val., kratos metu šaunamąjį ginklą ir 25 šovinius, paėmė policijos pareigūnai.

II. Apeliacinių skundų argumentai

3. Apeliaciniame skunde nuteistasis S. D. prašo pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2021 m. spalio 11 d. nuosprendžio dalį dėl jam paskirtos bausmės ir paskirti švelnesnę galutinę subendrintą bausmę arba bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

3.1. Apeliantas nurodo, kad Šiaulių apygardos teismas išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai kvalifikavo jo neteisėtus veiksmus. Teismas taip pat pagrįstai taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskyrė švelnesnę bausmę nei numatyta BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje. Teismas tinkamai įvertino ir apeliantą charakterizuojančius duomenis. Tačiau paskirta galutinė subendrinta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė, apelianto nuomone, yra per griežta ir neproporcinga.

3.2. Apeliantas nurodo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veikas padarė bendrininkų grupė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), taip pat, kad jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nuteistasis pažymi, kad jis ne tik pripažino esmines padarytų nusikaltimų aplinkybes, bet ir pats teisėsaugos pareigūnams padėjo išaiškinti nusikalstamas veikas. Sulaikymo metu, prieš pradedant daryti kratą automobilyje Audi A6, apeliantas policijos pareigūnams nurodė, kad turi draudžiamų daiktų, t. y. marihuanos, o prieš atliekant kratą patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), nurodė, jog šiose patalpose buvo auginamos kanapės, kurios buvo rastos jo automobilyje, patalpos įrengtos kanapėms auginti, taip pat, kad yra sodinukų. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu apeliantas pripažino savo kaltę dėl neteisėto kanapių auginimo, o taip pat dėl neteisėto šaunamojo ginklo laikymo, o dėl disponavimo labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos – kanapių, nurodė, jog šią veiką padarė neturėdamas tikslo narkotinę medžiagą platinti. Tokius parodymus apeliantas patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. Tokios pat pozicijos nuosekliai laikėsi ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Apelianto, pripažinusio savo kaltę, parodymai sąlygojo sklandų ir operatyvų šios bylos išnagrinėjimą pirmosios instancijos teisme. Nuteistasis taip pat nurodo, kad jis kartu su L. B. ir N. Š. nesiekė užaugintų kanapių platinti ir iš to uždirbti, jie ketino kanapes naudoti tik savo asmeniniams poreikiams. Apeliantas pažymi, kad kanapės priskiriamos prie silpnesnių narkotinių medžiagų, jų vartojimas sukelia mažesnę priklausomybę, žmogaus psichikai daro mažesnį neigiamą poveikį nei stipresni narkotikai. Be to, Kanadoje, Gruzijoje, Urugvajuje, Pietų Afrikos Respublikoje, Nyderlanduose su nustatytais apribojimais kanapes leidžiama vartoti, o kai kur ir auginti. Kanapes medicininėms reikmėms leidžiama vartoti dvidešimt devyniose Amerikos valstijose. Nuo 2018 m. aštuoniose valstijose leidžiama vartoti marihuaną rekreaciniais tikslais. Šiuo metu Lietuvoje įteisinti medikamentai, savo sudėtyje turintys kanapių.

3.3. Nuteistasis nurodo ir tai, kad didžiąją dalį tyrimo metu paimtų kanapių svorio – 14 865 g, sudaro šio augalo lapai, stiebai, kurie netinkami vartojimui (svaiginimuisi).

3.4. Apeliantas taip pat nurodo, kad kratos metu jo gyvenamojoje vietoje paimtas neteisėtai laikytas šaunamasis ginklas, tai dujinis-garsinis pistoletas, kurio dar prieš keletą metų nereikėjo registruoti, taip pat nereikėjo gauti leidimo laikyti tokį ginklą. Be to, toks ginklas yra mažiau pavojingas nei kovinis ginklas. Byloje nėra duomenų, kad apeliantas turėtą šaunamąjį ginklą, kurį įsigijo savigynai, būtų panaudojęs ar demonstravęs kitiems asmenims.

3.5. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo ir tai, kad jis anksti neteko tėvo. Tuo metu jam buvo šešeri metai. Apeliantą užaugino močiutė. Nuteistasis 2005 m. VšĮ (duomenys neskelbtini) įgijo pagrindinį išsilavinimą. 2010 m. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ išklausė vairavimo kursus. 2013 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 6 savaites mokėsi pagal krautuvų vairuotojo programą. 2015 m. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ įgijo vidurinį išsilavinimą, o 2016 m. toje pačioje įstaigoje, išklausęs staliaus mokymo programą, įgijo staliaus kvalifikaciją. Apeliantas nuo 2011 m. gegužės 2 d. iki 2018 m. balandžio 25 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Darbdavio buvo charakterizuojamas tik teigiamai. Nuo 2020 m. vasario 17 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, kurioje gyvena apeliantas, pirmininkas jį taip pat charakterizuoja teigiamai. Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2019 m. lapkričio 6 d. pažymoje nurodyta, kad apeliantas suėmimo metu laikėsi nustatytos tvarkos ir taisyklių, nebuvo baustas drausmine tvarka. Apeliantas yra vedęs, su sutuoktine augina šešerių metų sūnų. Be to, jis prižiūri vienišą, prastos sveikatos (duomenys neskelbtini) gyvenančią savo močiutę. Apeliantas kovoja ir su žalingu įpročiu, kreipėsi į gydytojus ir jam yra paskirtas medikamentinis gydymas.

3.6. Apeliantas cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį priimtą byloje Nr. 2K-64-303/2018, kurioje nurodyta, kad BK 41 straipsnis greta kitų bausmės tikslų išskiria teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimą. Tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas turi teisę paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę. Teismų praktikoje pažymima ir tai, kad baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017). Taip pat teismų praktikoje nurodoma, kad kiekvienoje konkrečioje baudžiamojoje byloje būtina į bausmę pažiūrėti ne vien per kaltininko ir nusikalstamos veikos, bet ir per visuomenės intereso, kurį baudžiamieji įstatymai ne visada gali atspindėti, prizmę. Atkreipiamas dėmesys ir į nuteistojo šeimos prigimtinius bei kitus svarbius socialinius interesus, kurie nėra baudžiamajame įstatyme įtvirtinti kaip lengvinančios aplinkybės. Tai daugiau gyvenimiškos aplinkybės, kurias teismas kiekvienoje baudžiamojoje byloje nustato ir ieško tinkamų konkrečių asmens elgesio formų įvertinimo, konkrečių veiksmų balansavimo ties viena (nustatytomis gyvenimiškomis aplinkybėmis) ar kita (padaryta nusikalstama veika) puse. Taip išreiškiamas šiuolaikinės baudžiamosios teisės ir teisėjų neformalumas įgyvendinant pusiausvyrą BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, Nr. 2K-449-942/2016, Nr. 2K-268-942/2017, Nr. 2K-334-699/2017). Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė išimtines aplinkybes, rodančias, kad BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Tačiau įvertinus, kad apeliantas anksčiau neteistas, jog narkotines medžiagas pagamino neturėdamas tikslo platinti, kad neturi polinkio nusikalsti, kovoja su žalingu įpročiu, atsižvelgus į jo stiprius socialinius ryšius su šeima, darbinę veiklą, teigiamas charakteristikas, yra pagrindas jo asmenybės pavojingumą laikyti mažesniu ir skirti dar švelnesnę bausmę. Apeliantas pažymi, kad teismų praktikoje už neteisėtą disponavimą labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, kaltininkams buvo skiriamos net su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-211-1073/2019).

4. Apeliaciniame skunde nuteistasis N. Š. prašo pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2021 m spalio 11 d. nuosprendį ir paskirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, arba sumažinti paskirtą penkerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino jo atsakomybę švelninančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, t. y. jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Teismų praktikoje pažymima, kad kaltininko prisipažinimas parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Nuteistasis teigia, kad nuoširdžiu prisipažinimu jis prisidėjo prie tinkamo bylos išnagrinėjimo, nes būtent jis pats paaiškino visas, net smulkiausiais aplinkybes kaip nusikalstama veika buvo įvykdyta. Prisipažindamas jis tikėjosi, kad jam bus paskirta žymiai švelnesnė bausmė arba bausmė nesusijusi su laisvės atėmimu. Nors skirdamas bausmę teismas pritaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, tačiau, anot nuteistojo, jam galėjo būti paskirta dar švelnesnė bausmė.

4.2. Nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos charakteristikos matyti, kad jis charakterizuojamas teigiamai (t. 8, b. l. 76). Nuteistasis atkreipia dėmesį ir į tai, kad jo šeimos materialinė padėtis yra sunki. Jis su K. M. augina mažametę dukrą, gimusią (duomenys neskelbtini) m. (t. 8, b. l. 117). Dukros motina nedirba, socialinių išmokų negauna (t. 8, b. l. 159). Taigi jis vienas išlaiko šeimą.

4.3. Apeliantas nurodo ir tai, kad po nusikalstamų veikų, už kurias jis yra nuteistas, padarymo praėjo daugiau kaip dveji metai ir naujų nusikalstamų veikų jis nėra padaręs ir pažada daugiau nenusikalsti.

5. Apeliaciniame skunde nuteistojo L. B. gynėjas advokatas D. N. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2021 m. spalio 11 d. nuosprendį dalyje dėl L. B. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir šioje dalyje priimti išteisinamąjį nuosprendį. Netenkinus šio prašymo, pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2021 m. spalio 11 d. nuosprendį dalyje dėl bausmės L. B. paskyrimo ir paskirti jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę ar trumpesnę nei paskyrė pirmosios instancijos teismas laisvės atėmimo bausmę.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas pripažindamas L. B. kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį netinkamai taikė BK 15, 24 straipsnių, 260 straipsnio 3 dalies nuostatas, taip pat padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimus, nes šioje dalyje priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį neįvertino visų proceso metu surinktų bylai teisingai išspręsti reikšmingų įrodymų, padarė klaidas dėl surinktų įrodymų turinio, neišdėstė pakankamų argumentų tokiam sprendimui pagrįsti. Taip pat apelianto nuomone, šioje byloje buvo pažeistos BPK 1, 2 straipsnių, BK 41 straipsnio, Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatos.

5.2. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino aplinkybių, jog L. B. ir kitų nuteistųjų galimus nusikalstamus veiksmus, kuriuose buvo BK 265 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai, jau kontroliavo policijos pareigūnai, tačiau šie nusikalstami veiksmai policijos pareigūnų nebuvo nutraukti, o kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo tęsiami toliau. Tokiu būdu buvo pažeisti esminiai baudžiamojo proceso principai. Gynėjas teigia, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai turėjo būti nutraukti esant pakankamai įrodymų, leidžiančių nuteistuosius patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 265 straipsnio 1 dalį, kad jie būtų greitai ir teisingai nubausti.

5.3. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose auginamos kanapės policijos pareigūnų buvo stebimos, nustatyti asmenys, kurie susiję su jų auginimu, tai reiškia, kad jau buvo nustatyti visi BK 265 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai, nustatyti ir visi šį nusikaltimą darantys asmenys, tačiau ši nusikalstama veika nebuvo nutraukta. Nors skundžiamame nuosprendyje teismas nurodė, kad atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus buvo gauta duomenų, jog S. D. yra išsinuomojęs patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), kuriose su kitais bendrininkais užsiima kanapių auginimu, šiose patalpose nuo 2019 m. birželio reguliariai lankosi S. D., N. Š. bei kiti bendrininkai, kurie siekia pagaminti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos, taip pat, kad Šiaulių apygardos teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartimi tenkintas Šiaulių apygardos prokuratūros teikimas dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka ir leista taikyti specialias priemones, tačiau šių duomenų turinio bei kitų byloje surinktų duomenų turinio teismas nepagrįstai neanalizavo. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai turi trukti tik tą laiką, kuris reikalingas nusikalstamos veikos atskleidimui, o nustačius nusikalstamą veiką kriminalinės žvalgybos veiksmai negali būti naudojami siekiant praplėsti asmens atsakomybę ar paskatinti asmenį padaryti sunkesnį nusikaltimą. Pabrėžiama, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai turi būti nutraukti nustačius nusikalstamos veikos požymius ir negali būti naudojami tam, kad būtų pasunkinta kaltininko atsakomybė. Apeliantas teigia, kad iš byloje surinktų duomenų matyti, kad apie L. B. ir kitų nuteistųjų galimus nusikalstamus veiksmus, kuriuose buvo BK 265 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai, policijos pareigūnams buvo žinoma, tokie veiksmai buvo policijos pareigūnų kontroliuojami, tačiau šie nusikalstami veiksmai pareigūnų nebuvo nutraukti, kriminalinės žvalgybos veiksmai toliau buvo tęsiami, iki kol atsirado sunkesnio nusikaltimo požymiai.

5.4. Pasisakydamas dėl netinkamo BK 260 straipsnio 3 dalies taikymo, apeliantas nurodo, kad reikalavimas įrodymais pagrįsti kiekvieną inkriminuojamos nusikalstamos veikos požymį draudžia padarytas nusikalstamas veikas preziumuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009). Kaltininkas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį atsako tik tuo atveju, kai nustatoma jo tiesioginė tyčia. BK 260 straipsnyje numatyta atsakomybė tam, kas neteisėtai disponavo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti arba neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu. Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje nurodoma, kad disponavimas (lot. dispono – išdėstau), nuosavybės teisės turinio elementas, kuris pasireiškia savininko galimybe turėti daiktą savo žinioje ir savarankiškai jį tvarkyti (nustatyti daikto teisinę padėtį, jo teisinį likimą ir ekonominę būklę) nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

5.5. Apeliaciniame skunde gynėjas cituoja nuteistojo L. B. ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. rugsėjo 10 d. atliktos apklausos metu duotus parodymus, kuriuose L. B. parodė: <...> S. žinojo, jog aš parūkantis „žolės“. S. paklausė manęs, ar nenorėčiau pats užsiauginti „žolės“. <...> aš sutikau su S. pasiūlymu auginti narkotinę kanapę. Iš kur S. gavo kanapių sėklų, aš nežinau. <...> Aš nežinau, ar S. tik man pasiūlė auginti kanapes, ar ir N. <...> Patalpas įrenginėjom 2019 m. vasarą, įrenginėjom trise: aš, S., N. <...> aš ant sienų ištempiau blizgią plėvelę, ant grindų dėjau lenteles. Aš nuo tų patalpų raktų neturėjau. <...> Aš asmeniškai padėjau įrengti vieną patalpą, kuri yra prieš lentynas <...> Aš prisidėjau tik savo darbu. <..> Augalai užaugo ir tada man S. su N., abu kartu pasakė, kad augalus reikės kirpti <...> Nukirpom tą syk gal kokius 7 augalus. <... > S. man pasakė, kad augalus išsivežė į savo namus <...> supratau, kad augalus į namus S. išsivežė išdžiovinti. Šios apklausos metu L. B. taip pat parodė, kad matė apie 16 vazonų su daigeliais. Už darbą kurį jis atliko, S. buvo pažadėjęs, kad duos parūkyti „žolės“. Analogiškus parodymus L. B. davė ir duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme. Gynėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas šių L. B. parodymų, kuriuos patvirtina ir kiti byloje surinkti duomenys, nepagrįstai neanalizavo ir tinkamai neįvertino. Apelianto manymu, šių parodymų turinys prieštarauja teismo padarytoms išvadoms, kad L. B. tiesioginė tyčia buvo nukreipta į labai didelio kiekio narkotinių medžiagų pagaminimą, gabenimą bei laikymą.

5.6. Apeliantas nurodo, kad iš liudytojo V. Č. parodymų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartį dėl patalpų nuomos sudarė su S. D., kuris mokėjo už elektrą, vandenį. L. B. dėl šių patalpų nuomos su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesitarė, taip pat nesitarė dėl šių patalpų nuomos ir su kitais nuteistaisiais. L. B. neturėjo raktų nuo šių patalpų, šiomis patalpomis nesinaudojo, į jas patekti negalėjo. Be to, L. B. neįsigijo kanapių sėklų, jų įsigijime nedalyvavo, nesitarė su kitais nuteistaisiais dėl jų įsigijimo ar su tuo susijusių aplinkybių. Jam tik buvo pasiūlyta užsiauginti kanapių savo reikmėms ir jis sutiko prisidėti prie jų auginimo savo darbu. L. B. nedalyvavo sodinant kanapes, nežinojo ir nesitarė su kitais nuteistaisiais, kiek iš viso bus auginama ir užauginta kanapių; jam padėjus nukirpti dalį augalų jie liko patalpose ir jis nežinojo, kaip ir kur jie buvo išvežti bei nesitarė su kitais nuteistaisiais, kur jie bus vežami, kur bus laikomi. Jo tyčia nebuvo nukreipta į labai didelio kiekio narkotinės medžiagos gaminimą, gabenimą, laikymą. Jis nedisponavo labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos.

5.7. Apeliantas remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse, priimtose bylose Nr. 2K-P-218/2009, Nr. 2K-P-1/2014, Nr. 2K-186-303/2017, pateiktais išaiškinimais, aptaria BK 2 straipsnio 3 dalies BK 24 straipsnio 1, 3 dalių nuostatas, ir teigia, kad byloje nėra duomenų, kad L. B. su kitais dviem nuteistaisiais būtų sutaręs daryti nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje. Skundžiamame nuosprendyje neišvardinti konkretūs įrodymai, kurie patvirtintų, jog L. B. veiksmuose yra visi BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos požymiai ir, kad L. B. yra šios nusikalstamos veikos bendravykdytojas. Teismas nenurodė įrodymų, kurie pagrįstų L. B. ir kitų nuteistųjų veiksmų bendrumą, jų suderintą atlikimą. Taip pat įrodymų, kurie pagrįstų, kad L. B. tikslas buvo veikti su kitais nuteistaisiais siekiant disponuoti labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, kad L. B. tokiam tikslui siekti buvo susitaręs su kitais nuteistaisiais veikti bendrai, ir, kad L. B. norėjo taip veikti. Teismas nepagrindė išvados, kad L. B. veiksmai atitiko BK 25 straipsnio 2 dalyje numatytos bendrininkų grupės požymius. Gynėjas teigia, kad L. B. parodymai, kiti bylos duomenys, nepatvirtina, kad L. B. disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų kiekiu ir taip veikti norėjo, todėl priešingai nei nustatė teismas, jo veiksmuose nėra BK 260 straipsnio 3 dalies įtvirtintos nusikalstamos veikos būtinų požymių. L. B. tyčia nebuvo nukreipta į neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu. L. B., priešingai nei nustatė teismas, labai didelio kiekio narkotinių medžiagų negamino, negabeno ir nelaikė, tokio tikslo neturėjo, taip nenorėjo veikti ir neveikė. L. B. galimybės gauti narkotinės medžiagos savo reikmėms ir jos kiekio priklausė nuo kito asmens valios. L. B. paaiškino, jog jis nežinojo, kiek „žolės“ jam duos. Todėl skundžiamu nuosprendžiu L. B. veiksmai nepagrįstai kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 3 dalį.

5.8. Apeliaciniame skunde gynėjas pasisakydamas dėl L. B. paskirtos bausmės nurodo, kad teismų praktikoje pažymima, jog šiuolaikinė teisės samprata remiasi aiškiu teisės ir įstatymo skyrimu pripažįstant teisę fundamentalesniu dalyku negu įstatymas. Tuo atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu būtų formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyse, priimtose baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, Nr. 2K-390/2011, Nr. 2K-315/2013 yra nurodęs, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Apeliantas aptaria BK 54 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-348/2013, nurodė, kad BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymui labai svarbi yra kaltininko asmenybė, kurios vertinimas gali suponuoti išvadą, kad net minimalios įstatymo sankcijoje nurodytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas; vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo.

Šalies argumentai

5.9. Apeliantas nurodo ir tai, kad nuteistasis L. B. nuo sulaikymo momento pripažino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, niekieno neverčiamas davė išsamius parodymus, kurie prisidėjo prie nusikalstamų veikų išaiškinimo bei tyrimo palengvinimo. Taip pat nuteistasis L. B. paaiškino, kad padarė išvadas dėl savo neteisėtos veikos. Iki šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo jis nebuvo nusikaltęs, nenusikalto ir po nusikalstamų veikų padarymo. Šios aplinkybės parodo jo pavojingumo laipsnį, rodo teigiamus pokyčius jo gyvenime. Byloje surinktų duomenų visuma leidžia daryti išvadą, kad L. B. veiksmai, jo vaidmuo (net ir apeliacinės instancijos teismui pripažinus, kad L. B. veiksmuose yra visi BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai) yra mažesnis nei rūšinis nusikaltimo, nurodyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, pavojingumas. Be to, jo vaidmuo nebuvo lygiavertis kitų nuteistųjų vaidmeniui. Pasak gynėjo, L. B. parodymai, jų nuoseklumas leidžia tvirtinti, kad L. B. labai neigiamai vertino atliktus neteisėtus veiksmus, išgyveno dėl padarytų veiksmų bei stengėsi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Tai parodo jo požiūrį į padarytus neteisėtus veiksmus. Be to, jo parodymai prisidėjo prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje, o tai, kaip teigiama aplinkybė akcentuojama ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-281-942/2018). Atsižvelgtina ir į jo elgesį bylą nagrinėjant teisme – jis atvykdavo į paskirtus teismo posėdžius, netrukdė bylos nagrinėjimui, o, priešingai, išsamiai paaiškindamas aplinkybes teismui padėjo vykdyti teisingumą šioje byloje.

5.10. Apeliantas taip pat nurodo, kad pagal kasacinio teismo praktiką neproporcingų kriminalinės žvalgybos veiksmų taikymas asmens atžvilgiu gali būti jam kompensuojamas ir skiriant švelnesnę bausmę. Be to, teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad esant tokiai situacijai, kuomet neteisėti veiksmai yra atliekami juos kontroliuojant policijos pareigūnams, kaltininkų įvykdytos nusikalstamos veikos vertintinos kaip mažiau pavojingos ir nekeliančios tokio pavojaus, kokį paprastai kelia labai sunkūs nusikaltimai, todėl tokia byloje nustatyta aplinkybė laikytina mažinančia L. B. įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

5.11. Apeliaciniame skunde gynėjas aptaria teismų praktiką šios kategorijos baudžiamosiose bylose, kuri, pasak apelianto, patvirtina, kad L. B. paskirta per griežta bausmė. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-89-209/2017 nuteistasis pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 265 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, ir nuteistas pagal BK 265 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams; pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės apribojimu dvejiems metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas byloje Nr. 2K-49-976/2020 paliko galioti Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio dalį dėl V. R. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirtos trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės. Be to, faktinės šios bylos aplinkybės rodo, kad šioje byloje nuteisto asmens atlikti veiksmai buvo gerokai pavojingesni, intensyvesni, nes jis buvo nuteistas už tai, kad, turėdamas tikslą platinti, neteisėtai įgijo labai didelį kiekį narkotinių medžiagų – 5 412,71 g kanapių (antžeminių dalių). Nuteistasis nutylėjo ir tam tikras nusikaltimo padarymo aplinkybes, klaidino teismą, be to, jis buvo teistas (teistumas išnykęs). Baudžiamojoje byloje (teisminio proceso Nr. 1-03-4-00038-2018-0) asmuo nuteistas penkerių metų laisvės atėmimo bausme už tai, kad kontrabanda gabeno ir tuo pačiu neteisėtai disponavo 99,889 kg kanapių dervos. Baudžiamojoje byloje (teisminio proceso Nr. 1-02-4-00162-2016-5) du asmenys nuteisti atitinkamai ketverių ir aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmėmis už tai, kad, dalyvaudami organizuotos grupės veikloje, neteisėtai disponavo 33,981 kg kanapių dervos. Baudžiamojoje byloje (teisminio proceso Nr. 1-02-2-00540-2016-3) du asmenys (sutuoktiniai) nuteisti atitinkamai septynerių metų laisvės atėmimo ir dvejų metų laisvės apribojimo bausmėmis už tai, kad neteisėtai disponavo dideliu kiekiu heroino ir 0,07838 g karfentanilio. Baudžiamojoje byloje (teisminio proceso Nr. 1-01-2-00044-2015-0) asmuo nuteistas ketverių metų laisvės atėmimo bausme už tai, kad pasikėsino pagaminti 3 395,59 g kanapių ir jų dalių. Baudžiamojoje byloje (teisminio proceso Nr. 1-40-1-00245-2014-4) asmuo nuteistas trejų metų laisvės atėmimo bausme už tai, kad gamino 4 303,185 g kanapių ir jų dalių. Baudžiamojoje byloje (teisminio proceso Nr. 1-01-1-59590-2017-1) du asmenys nuteisti atitinkamai ketverių ir trejų metų laisvės atėmimo bausmėmis už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe, neteisėtai disponavo (turėdami tikslą parduoti ir kitaip platinti) įvairiomis narkotinėmis medžiagomis, tame tarpe ir 193,845 g kokaino. Baudžiamojoje byloje (teisminio proceso Nr. 1-38-1-00107-2011-5) asmuo nuteistas dvejų metų laisvės apribojimo bausme už tai, kad, veikdamas organizuota grupe, kontrabandos būdu gabeno 2,4024 kg metamfetamino.

5.12. Apelianto manymu, bausmės tikslai, atsižvelgiant į visumą byloje surinktų duomenų, rodančių L. B. veiksmų pobūdį, intensyvumą, motyvus, tikslą, elgesį procese bei į jo asmenybę, gali būti pasiekti ir neskiriant jam realios laisvės atėmimo bausmės. Ilgas izoliavimas nuo šeimos ir visuomenės turės negrįžtamų neigiamų pasekmių L. B. socialiniams ryšiams, jo darbinei veiklai, jis praras profesinius įgūdžius, atlikęs bausmę susidurs su sunkumais rasti kvalifikuotą darbą ir kt. Be to, skundžiamame nuosprendyje konstatuota, kad L. B. nusikalto atsitiktinai, nėra linkęs nusikalsti, o tai suteikia pagrindo manyti, kad L. B. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Apeliantas teigia, kad laisvės atėmimo bausmė nėra efektyviausia ir teisingiausia bausmė L. B..

Šalies argumentai

6. Teismo posėdžio metu nuteistasis S. D. ir jo gynėjas advokatas S. Alysas prašė tenkinti nuteistojo S. D. apeliacinį skundą, nuteistasis L. B. ir jo gynėjas advokatas D. N. prašė tenkinti nuteistojo L. B. gynėjo apeliacinį skundą, nuteistojo N. Š. gynėjas advokatas V. Baumila prašė tenkinti nuteistojo N. Š. apeliacinį skundą, prokuroras prašė nuteistųjų S. D., N. Š. ir nuteistojo L. B. gynėjo apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

7. Nuteistųjų S. D., N. Š. ir L. B. apeliaciniai skundai atmetami.

Žemesnės instancijos teismas

8. Skundžiamu apygardos teismo nuosprendžiu S. D., N. Š. ir L. B. pripažinti kaltais ir pagal BK 265 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį nuteisti už tai, kad jie ne vėliau kaip nuo 2019 m. birželio mėnesio iki 2019 m. rugpjūčio 29 d. S. D. išsinuomotose patalpose specialiai įrengė patalpas, kuriose neteisėtai augino ne mažiau kaip 55 vnt. kanapių augalų, iš kurių dalį nukirpo ne vėliau kaip 2019 m. rugpjūčio 26 d. ir nuvežę į S. D. gyvenamojo namo garažą išdžiovino, tokiu būdu pagamino labai didelį kiekį – 5175 g narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių), be to, dalį šių nukirptų augalų išdžiovino N. Š. namuose, taip pagamino 6,801 g narkotinės šios medžiagos. Tęsdami nusikalstamą veiką S. D., N. Š. ir L. B. 2019 m. rugpjūčio 28 d. nukirpo dar dalį auginamų kanapių, iš kurių dalį – 5 118,548 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) sukrovę į S. D. vairuojamą automobilį gabeno džiovinimui, o kitą dalį – 4565 g šios narkotinės medžiagos laikė S. D. nuomojamose patalpose. Tokiu būdu S. D., N. Š. ir L. B. iš viso gamino, laikė bei gabeno labai didelį kiekį – ne mažiau kaip 14 865,349 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių).

9. Be to, skundžiamu nuosprendžiu S. D. taip pat pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis savo gyvenamoje vietoje, neturėdamas leidimo, neteisėtai laikė pramoninės gamybos, 9 mm kalibro, C kategorijos, tinkamą šaudymui, „ZORAKI MOD.914 B“ dujinį-garsinį šaunamąjį ginklą, kuris skirtas šaudyti 9 mm kalibro dujiniais-garsiniais šoviniais, o taip pat šoviniais su guminiu sviediniu ir 25 šovinius, t. y. šaudmenis, pramoninės gamybos, 9 mm kalibro, tinkamus šaudymui, traumatinius šovinius su guminiu sviediniu, skirtus B kategorijos šaunamiesiems ginklams.

Dėl L. B. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį

10. Apeliaciniame skunde nuteistojo L. B. gynėjas nesutikdamas su L. B. nuteisimu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad kriminalinės žvalgybos veiksmus atlikę policijos pareigūnai nepagrįstai praplėtė nuteistųjų baudžiamosios atsakomybės ribas, kadangi nustatę visus BK 265 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius, šią veiką padariusius asmenis, nusikalstamų veiksmų nenutraukė, o toliau tęsė kriminalinės žvalgybos veiksmus. Apeliantas nesutinka ir su tuo, kad L. B. veikė tiesiogine tyčia siekdamas disponuoti labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos, be to, anot nuteistojo gynėjo, byloje nėra jokių duomenų, kad L. B. su kitais byloje nuteistais asmenimis susitarė daryti BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Teisėjų kolegijos nuomone, tokie apelianto argumentai yra nepagrįsti, todėl atmetami.

11. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji L. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, požymiai nustatyti tinkamai, keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio šiais apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad Šiaulių apygardos teismas tinkamai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai L. B. pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje.

12. Byloje surinktų įrodymų visuma – nuteistųjų L. B. (t. 8, b. l. 107–108), S. D. (t. 8, b. l. 105–107), N. Š. (t. 8, b. l. 108–109), liudytojų V. Č. (t. 8, b. l. 131), E. P. (t. 8, b. l. 132–133), T. K. (t. 8, b. l. 146–147) parodymai, išslaptintuose kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose ir jų prieduose – suvestinėse (t. 1, b. l. 52–54, 55–57, 58–60, 61–63, 64–66, 67–68, 69–72), automobilio „Audi A6“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių patalpų, S. D., N. Š. gyvenamosiose vietose atliktų kratų protokoluose (t. 1, b. l. 82–97, 120–154, 164–178; t. 3, b. l. 3–7), apžiūrų protokoluose (t. 2, b. l. 28–38, 43–45), Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadose 140-(3869)-IS1-5088, Nr. 140-(4028)-IS1-4653, Nr. 140-(4206)-IS1-4747 bei 140-(4025)-IS1-4556 (t. 2, b. l. 63–64, 73–76, 83–85, 107–109), medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktuose Nr. 312, Nr. 313, Nr. 341 (t. 5, b. l. 111; t. 6, b. l. 48, 148) užfiksuoti duomenys bei kita bylos medžiaga patvirtina, kad nuteistasis L. B. nuosprendžio nustatomojoje dalyje aprašytomis aplinkybėmis disponavo labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) ir taip padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje.

13. Visų pirmiausia, nuteistojo L. B. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nepatikrinęs, ar šioje byloje teisėsaugos pareigūnų atlikti operatyviniai veiksmai netruko ilgiau nei buvo būtina, padarė esminį BPK pažeidimą.

14. Pagal teismų praktiką, teismas, nagrinėjantis bylą, kurioje kaltinimas grindžiamas duomenimis, gautais atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus, privalo patikrinti tris pagrindinius aspektus: 1) ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas atlikti kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus; 2) ar tyrimo veiksmai atlikti nepažeidžiant Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme (toliau – ir KŽĮ) nustatytos tvarkos; 3) ar duomenis, gautus atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą, patvirtina duomenys, gauti BPK nustatytais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-168-139/2015, Nr. 2K-90-303/2019, Nr. 2K-119-689/2020). Vienas iš teisinių pagrindų atlikti kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus yra apygardų teismų pirmininkų ar jų įgaliotų teisėjų motyvuotos nutartys. Faktinis kriminalinės žvalgybos veiksmų pagrindas nustatytas KŽĮ 8 straipsnyje – tai turima informacija apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba apie apysunkius nusikaltimus, išvardytus šiame straipsnyje, arba apie nusikaltimą rengiantį, darantį ar padariusį asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-413/2011, Nr. 2K-P-94-895/2015).

15. Iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato įslaptintų dokumentų išslaptinimo akto Nr. 40.IL.-1521-(5.33) (t. 1, b. l. 46–51) matyti, kad teisėsaugos institucijos 2019 m. balandžio 30 d. jau disponavo informacija apie tai, kad N. Š. ir S. D. galimai (duomenys neskelbtini) mieste dideliais arba labai dideliais kiekiais platina narkotines ar/ir psichotropines medžiagas, t. y. kad jie galimai daro sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, numatytus BK 260 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Be to, kriminalinės žvalgybos tyrimo metu buvo gauta ir duomenų, kad N. Š. ir S. D. galimai užsiima didelio kiekio kanapių auginimu ir platinimu, nustatytos ir patalpos, kuriose šios kanapės galimai yra auginamos. Siekiant nustatyti nusikalstamos veikos požymius bei atskleisti ir užkardyti jų planuojamus ar daromus nusikaltimus, apginti visuomenės, valstybės interesus Šiaulių apygardos teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartimi nuspręsta tęsti N. Š. ir S. D. techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka – elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos asmenų turinio kontrolę ir jos fiksavimą bei pokalbių, kitokio susižinojimo ar veiksmų slaptą kontrolę ir fiksavimą (Kriminalinės žvalgybos įstatymo (toliau – KŽĮ) 10 straipsnis) (t. 1, b. l. 44–45, 46–51). Šiaulių apygardos teismo 2019 m. liepos 30 d. nutartimi šių techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka N. Š. ir S. D. buvo pratęstas, be to, N. Š. bei S. D. buvo sankcionuotas slaptas sekimas (KŽĮ 15 straipsnis). Ta pačia Šiaulių apygardos teismo nutartimi nustatyta, kad kriminalinės žvalgybos tyrimo metu buvo gauta papildomai duomenų apie tai, kad L. B. taip pat galimai (duomenys neskelbtini) mieste dideliais ar labai dideliais kiekiais platina narkotines ar/ir psichotropines medžiagas, t. y. galimai daro sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, numatytus BK 260 straipsnio 2 ir 3 dalyse, be to, jis galimai kaip N. Š. ir S. D. bendrininkas augina dideliais arba labai dideliais kiekiais narkotines medžiagas – kanapes, vėliau šias narkotines medžiagas paruošia ir platina kitiems asmenims. Todėl L. B. taip pat buvo sankcionuotas techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka bei jo sekimas (t. 1, b. l. 42–43). Tai reiškia, kad esant informacijai apie S. D., N. Š. ir L. B. galimai daromus sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, numatytus BK 260 straipsnio 2 ir 3 dalyse, buvo faktinis ir teisinis pagrindas sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmus, numatytus KŽĮ 10 ir 15 straipsniuose. Atkreiptinas dėmesys, kad BK 265 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika nepatenka į KŽĮ 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų apysunkių nusikaltimų sąrašą, dėl kurių gali būti atliekamas kriminalinės žvalgybos tyrimas. Taigi, priešingai nei teigiama L. B. gynėjo apeliaciniame skunde, kriminalinės žvalgybos veiksmai L. B. buvo pradėti taikyti ne dėl galimai jo vykdytos BK 265 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, bet dėl turimų duomenų apie jo vykdomą sunkų arba labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 2 ar 3 dalyse.

16. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad neteisėtas kanapių auginimas – tai jų sėjimas, priežiūra auginimo metu ir pan., siekiant, kad augalai išaugtų, subręstų ir taptų tinkami narkotinėms medžiagoms gaminti, tuo tarpu gaminimas – tai aktyvus procesas, kurio metu siekiama bet kokiu būdu išgauti iš augalo (kanapių) tinkamas svaiginimuisi medžiagas, toks procesas apima augalų nupjovimą, rūšiavimą, smulkinimą, džiovinimą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys kasacinėse bylose Nr. 2K-496/2014, 2K-452-788/2016). Tiek kanapių auginimas, tiek iš jų narkotinės medžiagos gaminimas yra itin glaudžiai susiję procesai, todėl nustatyti tiksliai, kada pasibaigia vienas procesas ir prasideda kitas, dažnai nėra galimybės. Šiuo atveju nuteistieji ne tik augino kanapių augalus, tačiau jiems suaugus per du kartus juos nukirpo bei džiovino, taigi, šie procesai kurį laiką vyko tuo pačiu metu. Tai atsispindi ir nuteistiesiems suformuluotame kaltinime. Pagal kaltinime aprašytas nusikalstamų veikų, numatytų BK 265 straipsnio 1 dalyje bei 260 straipsnio 3 dalyje, padarymo aplinkybes matyti, kad nuteistųjų veiksmai nėra griežtai atriboti laike, nurodyta, kad nuteistieji augino kanapes bei gamino iš jų narkotines medžiagas nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip nuo 2019 m. birželio mėnesio iki 2019 m. rugpjūčio 28 d. Tokiu atveju, nepagrįstai L. B. gynėjo apeliaciniame skunde teigiama, kad policijos pareigūnai turėdami informacijos apie nuteistųjų auginamas kanapes ir iš jų gaminamą narkotinę medžiagą turėjo galimybę tiksliai nustatyti, kada nuteistieji nusprendė iš užaugintų kanapių pradėti gamybos procesą ir taip užkardyti šią labai sunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą nusikalstamą veiką.

17. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atliekant minėtus operatyvinius veiksmus iš esmės pasitvirtino pirminė operatyvinė informacija apie tai, kad nuteistieji S. D. ir N. Š. disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, be to, tik kriminalinės žvalgybos tyrimo eigoje buvo nustatytas ir šių nuteistųjų bendrininkas L. B.. Būtent operatyvinių veiksmų metu surinktų duomenų pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, o kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinktą informaciją patvirtino BPK nustatyta tvarka vėliau gauti duomenys. Be to, svarbu ir tai, kad operatyviniai veiksmai nuteistiesiems buvo nutraukti, o ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas iš karto po to, kai pareigūnai 2019 m. rugpjūčio 28 d. slapto sekimo metu nustatė, kad nuteistųjų auginamų kanapių augalų derlius buvo nupjautas ir didžioji dalis jų buvo išgabentos automobiliu. Taigi, kriminalinės žvalgybos veiksmai leido ne tik atskleisti BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, dėl kurios ir buvo atliekamas kriminalinės žvalgybos tyrimas, požymius, bet kartu nustatyti ir visus šią nusikalstamą veiką įvykdžiusius asmenis.

18. Byloje nustatyta, kad L. B., N. Š. ir S. D., pastarojo išnuomotose UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, specialiai jų paties kanapėms auginti įrengtoje patalpoje, augino didelį kanapių kiekį – ne mažiau kaip 55 vienetus augalų. Nuteistieji ne vėliau kaip 2019 m. rugpjūčio 26 d. dalį auginamų kanapių nukirpo ir nugabenę dalį jų į S. D. garažą jo gyvenamojoje vietoje bei N. Š. gyvenamąją vietą ir ten jas džiovino. Dar kitą dalį S. D. nuomotoje patalpoje augintų kanapių nuteistieji nukirpo 2019 m. rugpjūčio 28 d., iš jų dalį nukirptų kanapių augalų paliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, o kitą dalį sukrovę į S. D. automobilį „Audi A6“ gabeno, tačiau automobilį vairuojantis S. D. buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Iš kratų protokolų, Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadų Nr. 140-(3869)-IS1-5088, Nr. 140-(4028)-IS1-4653, Nr. 140-(4206)-IS1-4747 bei 140-(4025)-IS1-4556 matyti, kad iš viso automobilyje „Audi A6“, S. D. nuomotoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje patalpoje bei S. D. ir N. Š. gyvenamosiose vietose kratų metu buvo rastas labai didelis kiekis – 14 865,349 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) (t. 1, b. l. 82–87, 88–97, 120–127, 128–154, 164–169, 170–178; t. 2, b. l. 3–7, 63–64, 73–76, 83–85, 107–109).

19. Apeliaciniame skunde neginčijama L. B. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 265 straipsnio 1 dalyje, iš esmės nuteistojo gynėjas neneigia ir byloje nustatytų BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių, t. y. kad L. B. gamino, laikė ir gabeno labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (jų antžeminių dalių). Tačiau apelianto teigimu, L. B. vaidmuo darant nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, patvirtina, kad jo tyčia neapėmė siekio disponuoti labai dideliu kiekiu šios narkotinės medžiagos. Tačiau tokie apelianto teiginiai niekuo nepagrįsti, todėl atmetami.

20. BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji – jis laikomas baigtu nuo bet kurio iš minėtų alternatyvių veiksmų padarymo. Kaip jau minėta, narkotinių medžiagų gaminimas – tai aktyvus procesas, kurio metu siekiama bet kokiu būdu išgauti iš augalo (kanapių) tinkamas svaiginimuisi medžiagas, toks procesas apima augalų nupjovimą, rūšiavimą, smulkinimą, džiovinimą ir pan. Laikymas šio baudžiamojo įstatymo prasme – tai psichotropinių ar narkotinių medžiagų buvimas kaltininko žinioje nepriklausomai nuo jų turėjimo laiko trukmės ar buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose). Narkotinių medžiagų gabenimas – tai narkotinių medžiagų buvimo, laikymo vietos pakeitimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, Nr. 2K-162/2011, Nr. 2K-53-895/2016). Kaltininko nusikalstamos veikos kvalifikavimą pagal BK 260 straipsnio 3 dalį lemia šios veikos dalykas – narkotinių ar psichotropinių medžiagų labai didelis kiekis. Teismų praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-72/2007, Nr. 2K-33/2009, Nr. 2K-593/2009, Nr. 2K-587/2012, Nr. 2K-7-107/2013, Nr. 2K-604/2014) yra išaiškinta, kad šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. jį darydamas asmuo suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip veikti. Asmuo už BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytų alternatyvių veiksmų padarymą atsako, jeigu jis bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės, taip pat jų kiekį ir pan. Tam, kad būtų galima inkriminuoti šį požymį, nebūtina įrodyti, jog kaltininkas tiksliai žinojo narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekį, koncentraciją. Subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, todėl kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Įrodymais, patvirtinančiais tokį suvokimą, gali būti šių medžiagų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės.

21. L. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje parodė, kad jis ir kiti nuteistieji dažnai kartu rūkydavo kanapes, todėl kartą susitarė, kad reikia patiems jų užsiauginti. Informacijos apie šių augalų auginimą visi ieškojo internete. Kiek vėliau S. D. pasakė, kad turi sėklų ir patalpą, kur jas būtų galima auginti. Jis veikdamas kartu su kitais nuteistaisiais įrengė specialiai kanapių auginimui skirtas patalpas. Jis (L. B.) tuo metu neturėjo pinigų ir kanapių priežiūrai reikalingų daiktų (ventiliatorių, lempų ir pan.), todėl prie jų auginimo prisidėjo savo konkrečiais darbais. Sėklų sėjime jis nedalyvavo, tačiau kai augalai paaugo jis kartu su S. D. ir N. Š. juos persodino, pakaitomis laistė, tręšė, augalams suaugus juos per du kartus nukirpo. Po antrojo kirpimo kanapių augalus, sudėtus į maišus bei dėžes, sukrovė į S. D. automobilį. Pripažino, kad bendras augalų kiekis galėjo būti apie 14 kg. Anot nuteistojo, iš jo ir nuteistųjų susitarimo jis suprato, kad išdžiovinus kanapes jis už darbą būtų gavęs kažkokią dalį šių narkotinių medžiagų (t. 8, b. l. 107–108; t. 5, b. l. 132–134, 143–144, 151–160, 177). Taigi, L. B. pripažino ne tik suvokęs, kad neteisėtai gamino narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis), bet ir suvokė tai, jog bus pagamintas didelis jų kiekis. Apeliaciniame skunde teigiama, kad aplinkybės, jog L. B. nesitarė su kitais nuteistaisiais dėl sėklų kiekio, jų nepirko, nesėjo, prie patalpų įrengimo prisidėjo tik savo darbu, todėl manė, jog jam bus atsilyginta tam tikra dalimi „žolės“ leidžia spręsti, kad jo tyčia nebuvo nukreipta disponuoti labai dideliu kiekiu šių psichiką veikiančių medžiagų. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu tokie apelianto teiginiai niekaip nepaneigia L. B. tyčios dėl BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo. Visų pirma, L. B. kartu su kitais nuteistaisiais bendrai susitarė dėl žinomai draudžiamų augalų – kanapių auginimo. Tikslą užsiauginti didesnį šių augalų kiekį neabejotinai atskleidžia ir specialiai tam pritaikytų patalpų, už kurias S. D. net mokėjo nuomos mokestį, įrengimas. Antra, L. B., jo paties teigimu, pats dalyvavo persodinant paaugusius kanapių augalus į didesnius vazonus, kartu su kitais nuteistaisiais ar pakaitomis nuolat jais rūpinosi – laistė, tręšė, taigi matė augalų skaičių ir akivaizdu pats vartodamas kanapes numanė, koks narkotinės medžiagos kiekis iš jų gali būti pagamintas. Tokiu būdu L. B. išreiškė pritarimą kartu su S. D. ir N. Š. auginti būtent tokį – ne mažiau kaip 55 vnt. kanapių augalų kiekį. Akivaizdu, kad 55 kanapių daigai šiems augalams išaugus nebūtų mažas kiekis, be to, nuteistieji gamybos procesą pradėjo jau tiksliai žinodami, kiek kanapių augalų sudygo ir iš jų suaugo, t. y. iš kokio kiekio augalų bus pradėta gaminti narkotinę medžiagą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nei kanapių sėklų įsigijimas, nei jų pasėjimas baudžiamosios atsakomybės pagal BK 260 straipsnio 3 dalį neužtraukia. Kvalifikuojant nusikalstamą veiką pagal šį BK straipsnį būtina, kad kaltininkai iš pasodintų augalų būtų pradėję narkotinių medžiagų gaminimo procesą. Taigi, aplinkybės, jog L. B. sėklų nepirko, jų nesėjo nepaneigia, kad šiems neteisėtai auginamiems augalams suaugus kartu su kitais nuteistaisiais juos nukirpo ir taip pradėjo labai didelio kiekio narkotinių medžiagų gaminimo procesą. Kita vertus, nuteistasis L. B. teigė, kad pagal jo ir kitų nuteistųjų tarpusavio susitarimą jis tikėjosi gauti dalį pagamintos „žolės“, tačiau kokia konkrečiai tai būtų dalis, teigė nesusitarę. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis, patvirtintomis Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239, labai dideliu kanapių (antžeminių dalių) kiekiu laikoma daugiau kaip 2500 g. Kaip jau minėta, bendras nuteistųjų kartu pagamintas narkotinių medžiagų kiekis siekė 14 865,349 g, t. y. beveik šešis kartus viršijo nustatytą labai didelio kiekio ribą. Tokiu atveju, nuteistasis L. B., žinodamas augintų kanapių augalų skaičių, apytikslį iš jų pagamintų narkotinių medžiagų kiekį, masę, akivaizdžiai numanė, kad vien tik jam galimai teksianti psichiką veikiančių medžiagų dalis bus pakankamai didelė. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, aptartų aplinkybių visuma neabejotinai patvirtina, kad L. B. ne tik suvokė, kad kartu su nuteistaisiais S. D. bei N. Š. augino kanapių augalus, iš kurių vėliau gamino labai didelį kiekį narkotinės medžiagos, bet ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

22. Niekuo nepagrįsti ir apelianto teiginiai, kad L. B. nebuvo susitaręs su S. D. bei N. Š. dėl BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos darymo. Bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Kiekvieno bendrininkavimo atveju yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos Baudžiamojo kodekso specialiojoje dalyje, požymius ir t. t. Subjektyviojo bendrininkavimo požymio – tyčios esmė yra ta, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis daromoje nusikalstamoje veikoje. Tyčia padaryti nusikalstamą veiką bendrininkaujant yra susitarimo, kuris sudaromas tarp bendrininkų iki veikos padarymo ar jos metu, padarinys. Teismų praktikoje įsitvirtino nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, ar visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės bylos Nr. 2K-245/2006, Nr. 2K-275/2007, Nr. 2K-229/2008 ir kt.).

23. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde byloje esantys duomenys patvirtina, kad tarp L. B. ir kitų nuteistųjų buvo išankstinis susitarimas daryti nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, todėl jie visi gamindami, laikydami bei gabendami labai didelį kiekį narkotinių medžiagų veikė kaip bendravykdytojai. Tokią išvadą neabejotinai pagrindžia jau anksčiau aptartos aplinkybės, o būtent, kad užsiauginti patiems „žolės“ buvo visų nuteistųjų bendras sprendimas, visi internete ieškojo informacijos apie kanapių auginimą, pagal bendrą sutarimą specialiai šiam tikslui įrengė S. D. nuomojamas patalpas, nepertraukiamai rūpinosi augalų priežiūra, o augalams suaugus bendru sprendimu juos nukirpo bei gabeno džiovinti. Taigi, į neteisėtą kanapių auginimo procesą buvo aktyviai įsitraukę visi nuteistieji, tarp jų ir L. B.. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistojo gynėjas siekia sumenkinti L. B. vaidmenį tiek kanapių auginimo, tiek narkotinių medžiagų gaminimo procese. Priešingai nei teigiama L. B. gynėjo apeliaciniame skunde tai, kad S. D., veikdamas pagal visų nuteistųjų bendrą susitarimą auginti konkrečiai neaptartą kanapių augalų skaičių, vienas nupirko šių augalų sėklas, kurios vėliau buvo pasėtos galimai L. B. nedalyvaujant, nepaneigia nuteistojo L. B. bendro veikimo su kitais nuteistaisiais siekiant pagaminti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos.

24. Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, jog L. B. nedalyvavo išnuomojant patalpas, kuriose buvo auginamos kanapės, neturėjo nuo jų rakto, todėl jomis naudotis negalėjo. Tačiau tokie apelianto teiginiai nepagrįsti. Jie prieštarauja byloje esantiems duomenims. Apklausti teisme nuteistieji S. D. ir N. Š. parodė, kad S. D. kanapių auginimui pasiūlė savo jau anksčiau išsinuomotas patalpas. S. D. nuo šių patalpų turėjo du raktų komplektus. Anot nuteistųjų, auginamas kanapes reikėjo nuolat prižiūrėti, kasdien laistyti, todėl jie tai darydavo visi kartu arba pakaitomis, todėl raktais nuo patalpų jie keisdavosi (t. 8, b. l. 105–107, 108–109). Tokius nuteistųjų parodymus patvirtina ir 2019 m. spalio 2 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole užfiksuoti duomenys. 2019 m. rugpjūčio 28 d. patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), stebėjimo metu užfiksuota, kaip 9.41 val. prie šio pastato atvyko S. D., N. Š. bei L. B., ir būtent pastarasis raktais atrakino patalpų, kuriose buvo auginamos kanapės, duris (t. 1, b. l. 52–54). Taigi, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, L. B. naudojosi patalpų raktais, taigi akivaizdu, kad į patalpas, kuriose buvo auginamos kanapės, jis galėjo patekti bet kuriuo metu kaip ir kiti nuteistieji. Nepagrįsti ir nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo teiginiai, kad L. B. nebuvo žinoma, kur nukirpti kanapių augalai bus vežami ir džiovinami. Anot nuteistųjų N. Š. ir S. D., matydami, kad kanapės suaugo jie visi nusprendė jas nukirpti. Pirmą kartą nukirptus augalus bandė džiovinti tose pačiose patalpose, tačiau supratę, kad tose pačiose patalpose jau nukirptos kanapės džiūsta nepakankamai greitai, jas džiovinti išvežė pas S. D.. Nuteistieji S. D. ir N. Š. patvirtino, kad sprendimas vežti kanapes pas D. D. buvo priimtas kaip savaime suprantamas, nes jis vienintelis iš jų gyveno nuosavame name ir turėjo tam tinkamas sąlygas. Anot nuteistųjų, 2020 m. rugpjūčio 28 d. nukirpę ir supakavę kanapes jie sukrovė jas į S. D. automobilį. Važiuodamas į savo namus S. D. N. Š. ir L. B. išleido mieste. Tokias nuteistųjų nurodytas aplinkybes patvirtina ir jau anksčiau paminėtas kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas, iš kurio matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 28 d. 18.21 val. L. B., N. Š. ir S. D. iš patalpų išnešė ir į pastarojo automobilio bagažinę bei saloną sudėjo dėžę bei tris maišus su žinomai nukirptais kanapių augalais. Tuomet visi susėdo į S. D. vairuojamą automobilį ir išvažiavo. 18.27 val. automobiliui privažiavus prie namo, adresu (duomenys neskelbtini), iš automobilio išlipo L. B., o S. D. ir N. Š. nuvažiavo toliau. Netrukus S. D. sustojo prie pramogų centro „(duomenys neskelbtini)“, išlipus N. Š. S. D. nuvažiavo, tačiau netrukus buvo sulaikytas (t. 1, b. l. 52–53). Visos šios aptartos aplinkybės patvirtina pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, jog L. B. kartu su S. D. ir N. Š. bendrai susitarę auginti kanapes bei gaminti iš jų narkotinę medžiagą aktyviais veiksmais prisidėjo prie labai didelio kiekio narkotinės medžiagos gaminimo, jų gabenimo į džiovinimo vietą bei laikymo, taigi, jie visi nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje padarė veikdami kaip bendravykdytojai.

25. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pakartotinai patikrinusi byloje surinktus įrodymus sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas pripažindamas, kad L. B. veikdamas iš anksto susitaręs su S. D. ir N. Š. gamino, laikė bei gabeno labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių). Šie nuteistojo L. B. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 3 dalį.

Dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių

26. Apeliaciniame skunde nuteistojo L. B. gynėjas, tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas pripažintų, jog L. B. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį nuteistas pagrįstai, prašo pakeisti skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam L. B. skirtą galutinę subendrintą penkerių metų laisvės atėmimo bausmę ir paskirti jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę ar trumpesnę laisvės atėmimo bausmę nei skyrė pirmosios instancijos teismas. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas laisvės atėmimo bausmę L. B., nepakankamai atsižvelgė į aplinkybes apibūdinančias tiek jo asmenybę, tiek padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

27. Nuteistieji S. D. ir N. Š. savo apeliaciniuose skunduose taip pat prašo skirti jiems švelnesnes laisvės atėmimo bausmes arba bausmes, nesusijusias su laisvės atėmimu. Savo prašymus apeliantai taip pat grindžia tuo, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas jiems laisvės atėmimo bausmę, nepakankamai atsižvelgė į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – nuteistųjų asmenybes, jų šeimines aplinkybes, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes ir pan.

28. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Šie atvejai numatyti BK 62 straipsnyje ir BK 54 straipsnio 3 dalyje.

29. Bendrieji bausmių skyrimo pagrindai nurodyti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tuomet, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė.

30. Skirdamas bausmes už atskiras nusikalstamas veikas nuteistiesiems pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino tai, kad nustatyta viena jų atsakomybę lengvinanti aplinkybė, t. y. jie prisipažino padarę nusikalstamas veikas, dėl jų nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nustatyta ir viena jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė, t. y. kad jie nusikalstamas veikas, numatytas BK 265 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, padarė veikdami bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). S. D. padarė tris tyčines nusikalstamas veikas, iš kurių dvi priskiriamos apysunkėms nusikalstamoms veikoms (BK BK 11 straipsnio 4 dalis), o viena – labai sunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 6 dalis), tuo tarpu N. Š. ir L. B. padarė po vieną apysunkę ir labai sunkią nusikalstamą veiką. Nuteistųjų padarytos nusikalstamos veikos baigtos, padarytos tiesiogine tyčia, jomis visuomenei žala padaryta nebuvo.

31. Vertinant nuteistuosius charakterizuojančias aplinkybes nustatyta, kad S. D. vedęs, augina mažametį vaiką (t. 6, b. l. 119), dirba (t. 6, b. l. 123), baustas administracine tvarka (t. 6, b. l. 130–137), neteistas (t. 6, b. l. 116–118). N. Š. su gyvenimo drauge taip pat augina mažametį vaiką (t. 6, b. l. 20), dirba (t. 6, b. l. 22), darbovietės charakterizuojas teigiamai (t. 8, b. l. 76), baustas administracine tvarka (t. 6, b. l. 14–18), Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 8 d. baudžiamuoju įsakymu buvo teistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, buvo teistas ir užsienyje (t. 6, b. l. 5–13). Tuo tarpu L. B. nevedęs (t. 5, b. l. 98), dirbo pagal verslo liudijimą (t. 5, b. l. 100), dalyvavo Užimtumo tarnybos organizuojamame projekte (t. 8, b. l. 78), charakterizuojamas teigiamai (t. 8, b. l. 80), anksčiau neteistas (t. 5, b. l. 104–105), baustas administracine tvarka (t. 106, 107). Skirdamas bausmes pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į tai, kad po šioje byloje nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo nuteistieji naujų teisės pažeidimų nepadarė.

32. Už BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme numatytos arešto arba laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmės; BK 265 straipsnio 1 dalis numato alternatyvias bausmes: viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki penkerių metų; tuo tarpu BK 260 straipsnio 3 dalies sankcija numato tik laisvės atėmimo nuo dešimties iki penkiolikos metų bausmę.

33. Pirmosios instancijos teismas S. D. už BK 265 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką paskyrė 40 parų areštą; pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, – laisvės atėmimą penkeriems metams; pagal BK 253 straipsnio 1 dalį – 50 parų arešto bausmę. Vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais apygardos teismas paskirtas bausmes subendrino apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę S. D. paskyrė penkerius metų laisvės atėmimo. N. Š. ir L. B. apygardos teismas už BK 265 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką skyrė 40 metų laisvės atėmimo bausmę, o už 260 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą, pritaikęs BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, – laisvės atėmimą penkeriems metams. Vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu apygardos teismas paskirtas bausmes subendrino apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę N. Š. bei L. B. paskyrė po penkerius metus laisvės atėmimo. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, būtent įvertinęs ne tik nuteistųjų apeliaciniuose skunduose išdėstytas aplinkybes, apibūdinančias jų asmenybes, padarytų veikų pobūdį, bet ir tai, kad byloje nėra duomenų, jog nuteistieji jų žinioje esančias narkotines medžiagas ketino platinti, apygardos teismas sprendė, kad skiriant bausmes pagal BK 260 straipsnio 3 dalį yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir nuteistiesiems paskirti perpus mažesnes laisvės atėmimo bausmes, nei sankcijoje numatyta minimali bausmė.

34. Nesutikdamas su skundžiamu nuosprendžiu skirta bausme S. D. be kita ko teigia, kad apygardos teismas neįvertino aplinkybės, kad didžiąją dalį tyrimo metu paimtų kanapių svorio – 14 865 g sudaro šio augalo lapai, stiebai, kurie, apelianto teigimu, nėra tinkami svaiginimuisi. Tačiau tokie apelianto teiginiai nepagrįsti. BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo dalykas yra narkotinės ar psichotropinės medžiagos, įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintame narkotinių ir psichotropinių medžiagų, draudžiamų vartoti medicinos tikslams, sąraše (pagal 1961 m. Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos IV sąrašą), galiojusiame nusikalstamos veikos padarymo metu (šio įsakymo 2019 m. birželio 4 d. redakcija), be kita ko, nurodyta, kad draudžiama vartoti medicinos tikslais medžiaga yra kanapės (antžeminės dalys) (Cannabis plant). Būtent antžeminės kanapių dalys nuteistiesiems ir yra inkriminuotos. Taigi S. D. apeliacinio skundo teiginiai, kad ne visos pas nuteistuosius rastų kanapių augalų dalys yra narkotinės medžiagos, yra atmestini. Tai, jog apelianto teigimu, kitose šalyse kanapės net leidžiamos vartoti savaime nėra pagrindas švelninti apygardos teismo apeliantui paskirtą bausmę.

35. S. D. savo apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į tai, jog jo neteisėtai laikytas šaunamasis ginklas – dujinis pistoletas, kuriam įgyti, laikyti prieš keletą metų net nereikėjo leidimo, nėra toks pavojingas kaip koviniai ginklai. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, šis apelianto argumentas lemiamos reikšmės bausmės švelninimui neturi.

36. S. D. ir L. B. gynėjas savo apeliaciniuose skunduose akcentuoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (Nr. 2K-211-1073/2019, Nr. 2K-49-976/2020), apygardų teismuose nagrinėtose baudžiamosiose bylose (pavyzdžiui, Nr. 1-89-209/2017, proceso Nr. 1-03-4-00038-2018-0 ir pan.) priimtus sprendimus, kuriuose už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas nuteistiems asmenims buvo paskirtos švelnesnės bausmės. Šiame kontekste būtina pažymėti, kad teismas net už tas pačias veikas skirtingiems asmenims neprivalo skirti vienodų bausmių. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino aplinkybes, turinčias įtakos bausmių, skirtinų S. D., L. B. ir N. Š., individualizavimui. Kitose bylose nuteistiems asmenims skiriamų bausmių rūšis, dydis, negali turėti įtakos nustatant bausmės dydį šioje byloje nuteistiems S. D., L. B. ir N. Š.. Pagal teismų praktiką teisinga bausmė už tą patį nusikaltimą ar nusižengimą skirtingoms asmenybėms gali būti visiškai skirtingo dydžio ir (ar) rūšies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-204-942/2015, Nr. 2K-194-942/2017, Nr. 2K-449-942/2016 ir kt.). Pastebėtina ir tai, kad nuteistojo L. B. gynėjo minimas Vilniaus apygardos teismo nuosprendis, priimtas baudžiamojoje byloje Nr. 1-89-209/2017, buvo pakeistas bylą instancine tvarka išnagrinėjusio Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu (baudžiamoji byla Nr. 1A-81-449/2018), kuriuo nuteistajam pirmosios instancijos teismo paskirta laisvės apribojimo bausmė buvo sugriežtinta paskiriant terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Šią bylą kasacine tvarka išnagrinėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (baudžiamoji byla Nr. 2K-270-719/2018) paliko galioti būtent Lietuvos apeliacinio teismo priimtą nuosprendį dėl bausmės sugriežtinimo.

37. Taigi, įvertinus nuteistųjų S. D., N. Š. ir L. B. asmenybes, padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų padarymo motyvus ir tikslus, nustatytas baudžiamąją atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, nėra pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismo nuteistiesiems paskirtos galutinės subendrintos bausmės yra aiškiai per griežtos. S. D., N. Š. ir L. B. paskirtos bausmės yra proporcingos padarytoms nusikalstamoms veikoms bei nuteistųjų asmenybių pavojingumui, atitinka bausmės tikslus, bendrąsias bausmės skyrimo taisykles, yra teisingos ir tinkamai individualizuotos, neprieštarauja teisingumo, proporcingumo principams ir bausmės paskirčiai, jas švelninti nėra teisinio pagrindo. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės šios išvados nepaneigia.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistųjų S. D., N. Š. ir nuteistojo L. B. gynėjo advokato Drąsučio Narmonto apeliacinius skundus atmesti.

Teisėjas Albinas BielskisNerijus MeilutisRegina Pocienė