Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2017-09-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-89-209/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-09-27
Bylos Nr.
1-89-209/2017
Teisminio proceso Nr.
01-2-00044-15
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Stasys Lemežis
Kaltinamasis
M. P.
Advokatai
Aidas Mažeika
Baudžiamoji byla Nr. 1-89-209/2017Teisminio proceso Nr. 01-2-00044-15Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.23.7.; 1.2.23.2.2.2.; 1.1.8.1.2.; 1.1.7.2.3.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugsėjo 27 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Lemežis,

sekretoriaujant Renatai Navickienei, Ilonai Lonskai, Linai Butkuvienei, Teresai Darulienei,

dalyvaujant prokurorams Aidai Japertienei, Gedgaudui Norkūnui,gynėjui advokatui Aidui Mažeikai,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB „I.“ projektų vadovu, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 265 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. P., veikdamas bendrininkų grupėje, neteisėtai augino didelį kiekį kanapių (antžeminių dalių) ir neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, o būtent:

Ne vėliau kaip nuo 2015 m. birželio mėnesio (duomenys neskelbtini) miško teritorijoje, M. P., veikdamas bendrininkų grupėje su D. K. ir T. D. nuo 2015 m. liepos mėnesio prie jų prisijungusiu G. K. (kurių atžvilgiu priimtas Vilniaus apygardos teismo 2016-06-02 įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis), susitarė užauginti didelį kiekį kanapių (antžeminių dalių), neteisėtai disponuoti labai dideliu kiekiu šių narkotinių medžiagų ir iki 2015-08-18 bendrininkų pastatytame šiltnamyje, kuriame kartu su bendrininkais laistė, tręšė, prižiūrėjo, saugojo auginamas kanapes 9antžemines dalis) ir tokiu būdu, pažeisdami nustatytą tvarką, numatytą 2013-05-23 Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatyme Nr. XII-336, užaugino didelį kiekį, tai yra 256 vienetus kanapių (antžeminių dalių) augalų.

Tęsdami nusikalstamas veikas, 2015-08-18, po to, kai G. K. atvežė M. P., D. K., T. D. prie kanapių auginimo vietos, esančios (duomenys neskelbtini) miške, tą pačią dieną, apie 23 val., M. P., D. K. ir T. D. neteisėtai gamino, įgijo ir gabeno labai didelį kiekį narkotinės medžiagos, tai yra nurodytame šiltnamyje nupjovė užaugintas kanapes (antžemines dalis), kurių bendras svoris išdžiovinus – 3395, 59 gramai, ir dalį šios narkotinės medžiagos – 3305 g kanapių (antžeminių dalių) (išdžiovintų svoris), nešė link G. K. gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje, kur nusikalstamą veiką bendrininkų sulaikymo metu nutraukė teisėsaugos pareigūnai. M. P. padarė nusikaltimus, numatytus BK 265 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje.

Kaltinamasis M. P. teisiamajame posėdyje kaltu dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 265 str. 1 d. prisipažino, dėl kaltinimo pagal BK 260 str. 3 d. neprisipažino ir parodė, kad G. K. yra jo dėdė, t. y. mamos pusbrolis. Su T. D. buvo gerais pažįstamais. Jis, M. P., yra įmonės, kurios veikla yra dėvėtų drabužių prekyba, direktorius. Į šią įmonę yra įdarbinęs T. D. draugę D. J.. Ji prekiavo dėvėtais drabužiais, to prašė T. D.. Kartais M. P. su juo susitikdavo, bendraudavo, kalbėdavosi telefonu. T. D. buvo jo vestuvėse. Jis nežinojo, kuo T. D. užsiima ir iš kur gauna pajamas, tik T. pats yra sakęs, jog yra kartingų lenktynininkas ar pan. Apie jo praeitį nieko nežinojo. Iki 2015 metų vasaros D. K. nepažinojo.

2015 metų birželio mėnesį, į jo įmonės nuomojamą sandėlį, kuriame buvo laikomi dėvėti darbužiai, atvažiavo T. D., jis buvo vienas, ir pokalbio metu pasakė M. P., kad jis bei jo draugai norėtų užsiauginti „žolės“. Jam toks pokalbis iš T. D. buvo netikėtas, bet žinojo, kad jo, M. P., giminaitis G. K. turi žemės sklypą gana nuošalioje vietoje, (duomenys neskelbtini) kaime, Širvintų rajone, prie upės (duomenys neskelbtini). T. D. yra ten buvęs keletą kartų, važiuodavo klausytis elnių rujos. Jis medžiotojas, todėl jam tai buvo įdomu. Pokalbio metu T. klausė ar jis su draugais gali pasistatyti šiltnamį ir auginti kanapes, „žolę“, būtent jo, M. P., dėdės G. K. žemėje ar šalia jos. Jis, M. P., pasimetė, nežinojo ką T. atsakyti. T. D. pasakė, kad jis tikrai neprašys G. K., kad jis leistų T. D. savo žemėje auginti kanapes. Kaltinamasis jam atsakė, kad tokioje veikloje tikrai nedalyvaus ir tegul jis, T. D., daro ką nori, bet tegu nedrįsta jokių šiltnamių su tikslu auginti kanapes statyti G. K. žemėje. Dabar supranta, kad T. D. galbūt tuo metu norėjo juo pasinaudoti, galbūt jo, T. D., draugai T. klausė, kur jie visi galėtų statytis tokį šiltnamį, o T. D., kaip minėjo, žinodamas, kad M. P. giminaitis turi žemę nuošalioje vietoje, būtent ir kreipėsi į jį, M. P., t. y., kad jam, T., nereikėtų ieškoti kažkokių kitų vietų ir pan. T. D., nieko konkretaus po pokalbio nepasakęs, išvažiavo. Maždaug po savaitės laiko po minėto pokalbio, T. D. atvažiavo vienas į jo darbą, adresu (duomenys neskelbtini), pokalbio metu T. D., pasakė, kad pastatė šiltnamį netoli G. K. žemės, jo sklypo, pasakė, kad pastatė už upės. Pokalbio metu suprato, kad būtent T. D. su kažkokiais asmenimis, kurių jis neįvardino, pastatė šiltnamį kanapėms, „žolei“ auginti. T. kaltinamojo paklausė, ar M. negali pašnekėti su savo giminaičiu G. K., kad jis nekreiptų dėmesio į pastatytą šiltnamį ir, kad „nekeltų triukšmo“. M. P. pasimetė, supyko, nežinojo, ką T. atsakyti. Visą tai T. D. padarė be M. žinios. T. D. buvo jo geras pažįstamas, T. tiesiog negalėjo paprieštarauti ir pasakyti „ne“, nors ir suvokė, kad T. D. daro neteisėtą veiklą, t. y. siekia užauginti kanapes. Kitą dieną, M. P., nuvažiavo pas G. K. ir paklausė, ar jis kur nors šalia savo sklypo matė kokį nors statomą ar pastatytą šiltnamį. G. K. jam atsakė, kad taip, kad kažkoks šiltnamis yra pastatytas, kad jis nematė nei kas, nei kada jį pastatė. G. K. nurodė vietą už upės (duomenys neskelbtini) nuo savo sklypo. G. jo paklausė, kas ten bus auginama ir kodėl, M. P. jam pasakė, kad tiksliai nežino. Jis prie to šiltnamio nebuvo nuėjęs. G. K. pasakė, kad tai yra ne G. žemė ir ne jų reikalas, kas ten ką augins ir, kad jis nepergyventų.

Pokalbių metu T. D. pats užsimindavo, kad praktiškai kiekvieną vakarą jis, T. D., su savo kažkokiu pažįstamu ar pažįstamais važiuoja laistyti auginamos „žolės“. Apie kanapių pasėjimą, augimo patį procesą, tręšimą, priežiūrą, T. jam nieko nepasakodavo. Vieną kartą T. D. buvo atvažiavęs su asmeniu, kuris M. P. prisistatė kaip D., tai yra D. K.. Su šiuo asmeniu nebuvo anksčiau niekada susitikęs, jo nepažinojo. Pažintis galėjo įvykti 2015 metų birželio mėnesio pabaigoje, liepos mėnesio pradžioje. Pažinties su D. K. metu T. D. užsiminė, kad jie kartu važiuoja prie savo pastatyto šiltnamio palaistyti kanapių. Kaip suprato, D. K. dalyvavo su T. D. „žolės“ – narkotinės medžiagos – auginimo procese. Retkarčiais, T. D. su D. K. užvažiuodavo pas jį arba po „žolės“ palaistymo, arba prieš, M. P. nesikišo, su T. D. bendravo kaip geri pažįstami. Kažkuriuo metu, tikslios datos neprisimena, tai galėjo būti 2015 metų liepos mėnesio pabaiga, jis užsiminė T. D., kad važiuos į (duomenys neskelbtini) miestelį prie Neries žvejoti lašišų, T. D. paprašė jo, kad jei jau bus (duomenys neskelbtini), tai kad atvažiuotų į tą jų pastatytą šiltnamį ir palaistyti ten augančią „žolę“, kanapes. Jis sutiko, kadangi negalėjo ir nesugebėjo atsakyti T. D.. Dabar M. P. gali paaiškinti, kad nesupranta, kodėl taip padarė ir taip pasielgė. T. D. paaiškino, kad ten, prie šiltnamio, stovės du laistytuvai ir kad su jais palaistytų kanapes. Jis paminėjo, kad tiesiog vandeniu palietų augančias kanapes ir tiek. Taigi, 2015 metų liepos pabaigoje, tikslaus laiko neprisimena, jis nuvyko pas savo dėdę, kurio namie nebuvo. Tada M. P. perėjo per upę ir pamatė stovintį šiltnamį, uždengtą su permatoma baltos spalvos polietilenine plėvele. Šiltnamis buvo apie 10 metrų ilgio. Nuo šiltnamio įėjimo po kaire puse stovėjo baltos spalvos plastikinis bakas, ar jis buvo tuščias, ar ne, jis nežino, nes nebuvo prie jo priėjęs. Jokių talpų su trąšomis, jokių kitų įrenginių nematė. Prie šiltnamio stovėjo du laistytuvai, kuruos paėmė, nuėjo iš upės pasisemti vandens ir atkėlęs šiltnamio priekyje prie įėjimo esančią plėvelę užėjo į vidų. Viduje pamatė augančius žalios spalvos ūglius, jis suprato, kad tai auga kanapės, „žolė“. Jis su laistytuvais jas laistė. Kuomet laistė, jokių pašalinių asmenų nematė. Palaistęs paliko laistytuvus, uždengė plėvele įėjimą ir išvažiavo. Po kelių dienų susitikęs su T. D., pasakė, kad palaistė šiltnamyje augančią „žolę“. Vėlesnių susitikimų su T. D. metu, T. jo paklausdavo, gal jis, M. P., dar kada važiuos žvejoti, ar galės dar kada palaistyti šiltnamyje auginamos „žolės“. M. P. leido jam suprasti, kad nenori daugiau laistyti jo auginamų narkotinių medžiagų. Kažkuriuo metu, tai galėjo būti liepos pabaiga, tikslios datos neprisimena, kai buvo susitikęs su D. K. ir T. D., jie užsiminė, kad jis, M. P., paprašytų savo dėdės G. K., kad tas dėdė kartais palaistytų šiltnamyje auginamas kanapes. Jie pasakė, kad jiems, T. su D., kas dieną per sunku ir per brangu važiuoti laistyti. Jie taip pat pasakė, kad galės G. K. už tai sumokėti kažkiek pinigų. Jis jiems atsakė, kad paklaus. M. P. žinojo, kad dėdei labai trūksta pinigų, todėl tokiu būdų linkėdamas jam gero, norėjo, kad užsidirbtų pinigų. Po kelių dienų po pokalbio, jis nuvyko pas G. K. ir pasakė, kad už tai, jog šiltnamyje palaistys augančius augalus, jam tada neįvardino kas ten per augalai ir, kad tai narkotinė medžiaga, G. K. gaus už tai pinigų. Dėdė sutiko. Tiesiog G. pasakė, kad prie šiltnamio yra laistytuvai ir, kad semtų vandenį iš upės ir su jais laistytų augalus. T. D. informavo, kad G. K. sutiko laistyti kanapes. Po šio pokalbio praėjus gal kelioms dienoms, jam paskambino dėdė ir pasakė, kad pamatė prie šiltnamio kažkokius nepažįstamus asmenis, jis sakė, kad tai buvo du asmenys, M. P. pagalvojo, kad tai buvo policijos pareigūnai, kad jie surado pastatytą šiltnamį ir ten auginamas kanapes. M. P. išsigando ir G. pasakė, kad jis ten daugiau nelįstų, kad neitų prie šiltnamio. G. K. sutiko. M. P. po šio pokalbio paskambino T. D. ir pasakė, kad G. K. matė kažkokius žmones, kad tai galėjo būti pareigūnai. T. D. po kelių valandų su D. K. atvažiavo pas M. P. į darbą ir pradėjo klausinėti „kur, kas, ką matė“. M. P. jam pasakė, tai ką jam sakė dėdė. Jo paprašė nuvykus pas G. K. išsiaiškinti konkrečias aplinkybes. M. P. nuvyko pas savo dėdę ir paklausė ką konkrečiai G. matė. Dėdė sakė, kad matė nepažįstamus asmenis, vieną iš jų apibūdino. M. P. pasakė, kad tai tikrai buvo pareigūnai ir, kad G. ten daugiau nelįstų. Tos pačios dienos vakare D. K. su T. D. atvažiavo į darbą ir jis jiems atpasakojo pokalbį su G. K.. Su T. D. paėjo atskirai į šoną ir pasakė, kad jie, T. ir D., viską naikintų, sudegintų ar pan., kad policija jau žino, jog yra auginamos kanapės ir, kad jiems bei tuo pačiu ir jam bus blogai. T. D. jam pasakė, kad tik jis nieko nedarytų ir niekur nesikreiptų, kad neitų į policiją. T. D., rodydamas į D. K., pasakė „tu nežinai, kas čia per chebra, aš tavęs nuo jo nesugebėsiu apginti“. Dar pasakė, kad jie patys susitvarkys, kad nei M. P., nei G. K. nesikištų ir nelįstų prie to šiltnamio. Pakalbėję jie išvažiavo. Po dienos ar kelių M. P. susitiko su dėde ir dar kartą pasakė, kad jis nelįstų prie šiltnamio, kad jis galimai matė policijos pareigūnus, kad reikėtų viską sudeginti, sunaikinti.

2015-08-17 pamatė savo telefone atsiųstą G. K. žinutę su tekstu „tai palikot viską likimo valiai?“. M. P. supratęs, kad kalba eina apie šiltnamį, kad dėdė matė šalia savo sklypo jį dar stovintį ir nesunaikintą. Jis susisiekė su T. D., kuris atvažiavo ir jis, M. P., jam pasakė, kad jie kuo greičiau naikintų ir likviduotų tą šiltnamį su kanapėmis, kad G. K. matė dar nesunaikintą ir jam pranešė. T. D. tada pasakė, kad rytojaus dieną, t. y. 2015-08-18 G. K. juos, t. y. kaip suprato jį, T. D. ir D. K. paimtų iš (duomenys neskelbtini) miestelio vakare, valandos neįvardino ir pasakė, kad pats G. K. nusiųs žinutę likus 30 minučių iki jų paėmimo. T. D. pasakė, kad jie bus prie kapinių. Dar pasakė, kad juos reikės nuvežti pas G. K. į sodybą ir, kad, kaip suprato iš jo kalbos, jie eis prie šiltnamio ten viską sunaikinti – kitaip M. net negalėjo pagalvoti. M. P. 2015-08-18 ryte paskambino G. K. ir sutarė susitikti. Susitikus M. P. G. persakė T. D. prašymą, G. sutiko, per daug neklausinėjęs. Dar pokalbio metu G. K. klausė apie atlygį už laistymą, M. P. nieko konkretaus jam neatsakė, pasakė, kad jis, G. K., kai paims T. D. su D. K., galės su jais pasišnekėti. Būdamas Vilniuje darbo reikalais 2015-08-18 ryte susitiko su T. D. ir pasakė, kad jo dėdė sutiko. Tada T. pasakė, kad ir M. P. važiuotų. Jis T. paaiškino, kad yra suplanavęs medžioklę, tada T. D. pasakė, kad jie jį galės paimti iš medžioklės, po to parvežti. Apie šį pokalbį M. P. kalbėjo tos pačios dienos vakare su savo žmona E. P., jai tada papasakojo apie visą situaciją. Ji jo paklausė, ko jis ten važiuoja, kad gali prisidaryti sau problemų, jis atsakė, kad būtent dėl to, jog įsitikintų, kad jie tikrai nuvykę prie šiltnamio viską sunaikins. 2015-08-18 dienos vakare apie 20 val. vakaro degalinėje (duomenys neskelbtini), pavadinimu (duomenys neskelbtini), M. P. į talpą įsipylė apie 4 l benzino. Tai darė su tikslu panaudoti naikinant šiltnamį bei sudeginant augančią „žolę“, kanapes. Iš degalinės nuvažiavo prie medžiotojų bokštelio, į vietą kur buvo suplanavęs medžioklę. Būnant bokštelyje privažiavo T. D. ir D. K. su baltos spalvos automobiliu VW Touran, vairavo T.. Jis įsėdo į automobilio galą, o savo automobilį Toyota Avensis paliko prie bokštelio. Jie pradėjo važiuoti (duomenys neskelbtini) miestelio kapinių link, tai buvo apie 21 val. Talpą su įsipiltu benzinu pamiršo savo automobilyje, kadangi jie M. labai skubino greičiau važiuoti. Kažkuriuo momentu važiuojant M. P. pasakė, kad grįžtų ją pasiimti, tačiau jie pasakė, kad „sutvarkysime“ ir taip. Važiuojant automobiliu M. P. buvo įsitikinęs, kad vyksta likviduoti to šiltnamio. Privažiavo prie (duomenys neskelbtini) miestelyje esančių kapinių, ten jau laukė su savo automobiliu Opel Frontera G. K.. Tada matė, jog T. D. ant G. K. galinės automobilio sėdynės numetė juodos spalvos šiukšlių maišus, kiek jų buvo, nepastebėjo. T. D. su savimi turėjo rankinę, kas joje buvo M. P. nežino. G. važiuojant paklausė, ar jam bus atlyginta už laistymą, tada T. pasakė, kad situacija yra tokia, jog šiemet su auginimu nieko neišėjo ir, kad pinigų G. negaus. Atvažiavo pas G. K. į sklypą. Išlipęs G. K. nuėjo į namus. Tada jiems T. pasakė, kad jis liktų kieme šalia G. K. namų ir stebėtų, ar kas nors neatvažiuoja nuo kalno pusės ir jei ką nors pamatys, pradėtų šaukti ir juos tokiu būdu įspėtų. M. P. liko prie G. K. automobilio, o T. D. su D. K. nuėjo šiltnamio link. D. K. nešėsi pirštines, o T. D. juodos spalvos maišus. M. P. tuo metu nesuprato ir net negalvojo, kam jiems bus jie reikalingi. Tai buvo laikas tarp 22 val. ir 23 val., M. P. kurį laiką pastovėjo, pamatė, kad iš namų išėjo G. K., kuris nuėjo savo garažo link, išgirdo kaip jis, G. K., stipriai trenkė garažo durimis. Kaltinamasis buvo labai įsitempęs, streso būsenoje, išsigando šito garso, pajuto pavojų ir pradėjo eiti savo automobilio, kuris buvo paliktas prie bokštelio 3 kilometrai nuo G. K. namų, link. Ėjo visai į priešingą pusę nei šiltnamis. Eidamas sparčiu žingsniu išgirdo šūvius, suprato, kad šaudoma iš ginklo. Pasileido bėgti, nes suprato, kad policijos pareigūnai juos sekė, ir, kad vyksta sulaikymas. Tai buvo gal apie 23 val. Jis negirdėjo šūksnių „Stop policija“, nematė pareigūnų, nes tuo metu jau buvo nutolęs nuo G. K. namų daugiau nei 1 kilometrą. Užlipo į bokštelį ir, būdamas streso būsenoje, nežinojo ką daryti, buvo pasimetęs. Tuo metu jis nežinojo, ar T. D. bei D. K. buvo sulaikyti, ar ne. Taip pat jis nematė ir nežinojo, ką jie ten tame šiltnamyje veikė, jis net nematė, ar prie jo buvo nuėję. Jis savo telefoną buvo palikęs automobilyje, ar jis buvo įjungtas, ar išjungtas, jis neatsimena, ar jie su savimi turėjo telefonus, jis nežino. Jis negalvojo ir negalėjo numanyti, kad T. D. ir D. K. buvo sugalvoję nupjauti kanapes ir jas nupjovė bei sudėjo į maišus. Dabar žino, kad jie buvo sulaikyti. Taip pat žino, kad buvo sulaikytas G. K.. Kai prašvito, M. P. nuvažiavo su savo automobiliu į įmonės sandėlį, po maždaug valandos atvažiavo jo brolis. Nuo 2015-08-18 visą laiką buvo Lietuvoje. Gyveno pas įvairius asmenis, kurių įvardinti nenori ir, kurie nesusiję su ikiteisminiu tyrimu. Visą tą laiką gyveno baimėje ir dideliame strese. Jis suvokė, kad yra paieškomas policijos pareigūnų, kreipėsi į advokatą, kurio nenori įvardinti ir, kuris jam gynybos sumetimais primygtinai patarė neiti į policiją. Kuomet per televiziją pamatė savo nuotrauką, kad yra ieškomas nusikaltėlis, jau buvo pasirengęs eiti į policiją, tačiau jo advokatas jam sakė, kad neitų, kad jam bus tik blogiau. Jis bijojo ne tik eiti į policiją, tačiau bijojo ir dėl savęs ir dėl savo šeimos. Nežinojo ir dabar nežino, kokių ryšių tarp nusikalstamo pasaulio atstovų turi T. D. ir D. K..

2016-06-16 į policijos įstaigą, į Lietuvos kriminalinės policijos biurą jis atėjo savo noru, nieko neverčiamas. Suvokė, kad reikėjo ateiti daug anksčiau. Pavargo slapstytis. Prisipažįsta ir suvokia, jog savo parodymuose aprašytais veiksmais prisidėjo prie kanapių, „žolės“ – narkotinių medžiagų auginimo. Dėl tokių savo veiksmų nuoširdžiai gailisi. Jis nėra niekad bandęs rūkyti žolės, nežino, kokiu būdu ji turi būti auginama, paruošiama, tik suvokė ir dabar suvokia, kad tai yra narkotinė medžiaga. Neturėjo jokio tikslo jas auginti bei užaugus nusipjauti ir jas kažkokiu būdu naudoti ar realizuoti. Prie kanapių pjovimo nėra jokiais veiksmais prisidėjęs. Pats kanapių auginimas jam buvo nepriimtinas, savo veiksmais jis norėjo, kad jos ir visas šiltnamis būtų sunaikintas, tačiau naiviai pasitikėjo savo pažįstamu T. D., kuris, kaip dabar jam yra aišku, turėjo tikslą kartu su D. K. užauginti kanapes ir jas nusipjauti (t. 3, b. l. 48-52, teisiamojo posėdžio protokolas).

Žemesnės instancijos teismas

Kaltinamasis M. P. buvo pasislėpęs nuo ikiteisminio tyrimo, vėliau atvyko į policijos komisariatą ir 2016-06-16 davė parodymus dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų (t. 3, b. l. 171-176). Ikiteisminio tyrimo metu M. P. parodymai iš esmės patvirtina teisiamajame posėdyje duotus parodymus. Teismas atkreipia dėmesį, kad kaltinamasis M. P. atvyko į policijos komisariatą po nuosprendžio, kuriuo nuteisti G. K., T. D., D. K. paskelbimo 2016-06-02. Teismo posėdyje sprendžiant klausimą dėl suėmimo termino nustatymo, M. P. paaiškino, kad atvyko savo noru, nes slapstymasis išsekino, visi nuteistieji kaltę suvertė jam, jie nenorėjo, kad jis eitų į apeliaciją (t. 2, b. l. 136).

Liudytojas G. K. (nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2016-06-02 įsiteisėjusiu nuosprendžiu) teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamasis yra jo pusseserės sūnus. Jis gyvena vienkiemyje, už 50-100 metrų nuo namo teka upė (duomenys neskelbtini). Vieną vakarą grįžęs iš darbo kitoje upės pusėje pamatė pastatytą šiltnamį, kas jį statė nežino ir nematė. Su M. P. dėl to šiltnamio pastatymo jokios kalbos nebuvo. Vėliau M. P. pasakė, kad kažkas pasistatė šiltnamį, prašė į tai nekreipti dėmesio, tylėti ir niekam nesakyti, kas jame bus auginama nesakė. Pradėjo važinėti automobiliai, Škoda, WV, Civic juodas. Vakarais prie šiltnamio atvažiuodavo automobiliai. M. P. liepė nesikišti į tų vyrų reikalus. Prie šiltnamio atvažiuodavo kas vakarą, ką tie vyrai ten darė, jis nežinojo, M. P. tarp jų nematė.

2015 metų liepos viduryje, tikslios datos neatsimena, vieno iš susitikimų su M. P. metu, jis jo paprašė kas vakarą palaistyti tame šiltnamyje augančius augalus. M. P. neaiškino, kas ten auga, o jis ir neklausinėjo. M. pasakė, kad iki tol laistė jo pažįstami, tačiau yra per brangu jiems kas dieną važinėti. M. P. pasakė, kad už tai, kad laistys tuos augalus, G. bus atlyginta materialiai, tačiau sumos neįvardino. Jokių pinigų iš M. už tai nėra gavęs. G. K. sutiko su jo prašymu ir kas vakarą su prie šiltnamio paliktu laistytuvu laistydavo šiltnamyje esančius augalus. Kai pirmą kartą jis palaistė ten augančius augalus jis suprato, kad jame auga kanapės, jis šį augalą žino, be to sklido kvapas. Kai pirmą kartą palaistė, suprato, kad tie asmenys daro kažką neteisėto. Jis žinojo, kad kanapės yra taip vadinama „žolė“, kad tai narkotinė medžiaga. Suprato, kad jie jas augina, kaip narkotines medžiagas, galbūt su tikslu parduoti. Po to, kai suprato, kad tai yra kanapės, jis susisiekė su M., atvykus jam paaiškino, kad viskas yra gerai, kad niekas nieko nežino, niekas nieko nematė, jis pasakė, kad jie jas parduos, kad G. atsilygins, tik, kad jis tylėtų ir nieko niekam nesakytų. Taip jis laistė gal apie dvi savaites. Vandenį imdavo iš upės (duomenys neskelbtini). Jokių trąšų niekada nepildavo. Vieną kartą liepos viduryje, tikslios datos neprisimena, ryte, jis išgirdo prie to šiltnamio vyriškus balsus, tada parašė M. ir jis jam pasakė, kad nelįstų ir daugiau kanapių nelaistytų. Nuo to laiko liudytojas ten nebeidavo. 2015-08-18 G. K. ryte apie 9 val. paskambino M. P. ir pasakė, kad jis atvažiuotų vakare į (duomenys neskelbtini) miestelį, ten jam reikės paimti M. ir dar du asmenis ir nuvežti iki savo sklypo, nes jie eis į šiltnamį ir, kaip M. paaiškino, pjaus kanapes. G. K. sutiko. Vakare apie 21 val. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) miestelį prie naujųjų kapinių į iš anksto sutartą vietą, kur stovėjo baltos spalvos VW Touran ir šalia buvo trys vyrai. Jie sėdo į jo automobilį Opel Frontera, jie turėjo su savimi didelės talpos juodos spalvos polietileninius maišus. Važiuojant nekalbėjo. Atvažiavo į kiemą kažkur po 20 min, M. G. K. pasakė, kad jis išliptų ir eitų į savo kambarį, prie jų neitų. Kaip suprato, jie nuėjo į šiltnamį, tačiau ką jie ten darė, jis nematė. G. nuėjo į savo kambarį. Išgirdo po kokios valandos balsus, kad jie jau G. kieme, išėjo į lauką, jie pasakė, kad G. grįžtų atgal į kambarį. Po kelių akimirkų atvyko policijos pareigūnai ir G. K. sulaikė.

Liudytojas laistė kiekvieną vakarą, vandenį nešdavo iš upės. Rugpjūčio 18 d. vežant link sodybos buvo kalba, kad niekas neužaugo, už darbą jam niekas jokio atlygio nesumokėjo, dėl konkrečios sumos nebuvo tartasi. Jis su M. P. šiltnamio tikrai nestatė. Po M. P. pasakymo, kad neitų laistyti jis daugiau ten nėjo ir nelaistė. Apie augalų sunaikinimą jokios kalbos negirdėjo (t. 3, b. l. 59-61).

Liudytojas T. D. (nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2016-06-02 įsiteisėjusiu nuosprendžiu) teisiamajame posėdyje parodė, kad su M. P. pažįstamas apie 5 metus, draugavo, medžiojo, buvo M. P. vestuvėse. Jis yra nuteistas nepagrįstai, nes šiltnamio nestatė ir kanapių nesodino bei jų neaugino. M. P. jam buvo pasakęs, kad dėdė statys šiltnamį, kur augins šilauoges. M. P. prašė padėti uždengti šiltnamį, bet jis nesutiko. M. P. su D. K. nuėjo prie šiltnamio. M. P. prašymu jis laistė kanapes kokius 3 kartus. D. K. prisidėjo tuo, kad būdavo kartu, kai jis laistė. Kanapių būtų tik parūkę, parduoti ar kitaip platinti nesitarė. Paskutinį kartą buvo šiltnamyje prieš 2 savaites iki 2015-08-18. Jis kanapių nepjovė, nerovė ir jų nenešė, šiltnamyje rugpjūčio 18 d. nebuvo. Juodi maišai buvo paimti medžioklės trofėjams sudėti, tą dieną jie važiavo medžioti. M. P. kalbėjo, kad kanapes reikia sudeginti, iš vakaro buvo sutarę važiuoti medžioti, o ne kanapes rauti (t. 3, b. l. 61-63, 64).

Liudytojas G. K. pareiškė, kad T. D. sako netiesą, jis šiltnamio nestatė ir jokių šilauogių auginti nesiruošė, o M. P. sako tiesą (t. 3, b. l. 65). Kaltinamasis M. P. nesutiko su T. D. parodymais, nes jis sako netiesą ir pakartojo savo anksčiau duotus parodymus, ne kartą prašė T. D. viską sunaikinti, nes ten buvo policijos pareigūnai, T. žadėjo viską sutvarkyti. T. D. žadėjo atsilyginti G. K. už laistymą (t. 3, b. l. 63-64).

Liudytojas D. K. (nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2016-06-02 įsiteisėjusiu nuosprendžiu), teisiamajame posėdyje atsisakė duoti parodymus, nes dėl šių nusikaltimų jis yra nuteistas, procesai dar nepasibaigė ir jis nenori sau pakenkti (t. 3, b. l. 65). Tačiau nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, kur jis buvo apklausiamas kaltinamuoju, parodė, kad T. D. pažįsta apie 10-15 metų, M. P. matė 5-6 kartus, G. K. 2 kartus. T. D. prašymu du kartus padėjo T. palaistyti šiltnamį, o M. P. padėjo užtraukti tinklą ant šiltnamio, šiltnamio viduje buvo maži daigai, iš pradžių nesuprato, vėliau suprato, kad tai kanapės. Sulaikymo dieną jis važiavo medžioti, medžiodavo su T. D., prašė M. P. parvežti jį namo, buvo tą vakarą išgėręs apie 600 g degtinės, jokių kanapių jis nerovė ir nenešė. Peilis priklausė T., jis buvo reikalingas esant reikalui apsiginti nuo šernų. T. jam žadėjo, kad gaus parūkyti kanapių, bet jų taip ir negavo. Prie šiltnamio buvo 4 kartus: vieną kartą, kai padėjo šiltnamį apdengti, du kartus T. prašymu padėjo laistyti kanapes ir ketvirtą kartą buvo, kai jį sulaikė policijos pareigūnai, paguldė ant žemės (t. 3, b. l. 114-117).

Liudytojas H. L. teisiamajame posėdyje parodė, kad įvykių metu dirbo vyriausiuoju tyrėju Lietuvos kriminalinės policijos biuro organizuoto nusikalstamumo tyrimo 3 valdybos 2 skyriuje vyriausiuoju tyrėju. 2015-08-18 šioje byloje rengiamoje pasaloje jis dalyvavo. Liudytojas buvo (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje, miške, pasaloje, netoli šiltnamio, kur buvo auginamos kanapės, iki jų atstumas buvo apie 2 km, buvo su mašina. Vakare, jau temo, jam paskambino kolega ir pasakė, kad įvyko sulaikymas, nuvyko ten ir atliko visus procesinius veiksmus. Pačiam sulaikyme nedalyvavo, nes jau buvo įtariamieji sulaikyti. Kiek pareigūnas pamena, vienas asmuo buvo sulaikytas, vienas ar du asmenys pabėgo, taip jam pasakė kolegos. Paties proceso, kaip buvo pjaunamos kanapės, jis nematė. Kratoje jis dalyvavo, ant protokolo pasirašė. Dar šioje byloje vieną kartą prieš pasalą yra buvęs prie šiltnamio, turbūt, kai buvo montuojama įranga. Kada buvo išmontuota įranga, pareigūnas negali atsakyti, nes nežino. Vykdamas į pasalą nežinojo tiksliai ar atvyks kas nors prie šiltnamio. Pareigūnai žinojo, kad gali ateiti asmenys derliaus nuimti, ar laistyti, bet jokios konkrečios informacijos neturėjo. Pasalos metu jis buvo toliau nuo šiltnamio, nes atvyko su mašina, o iki ten net prieiti sunku. Jis laukė informacijos iš kolegų ir turėjo kiek įmanoma padėti atliekamuose veiksmuose.

Liudytojas A. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad dabar jis dirba Vilniaus VPK NNTV 2 skyriuje vyriausiuoju tyrėju, 2015 metais liepos-rugpjūčio mėnesį dalyvavo pasaloje, byloje, kur buvo auginamos kanapės šiltnamyje, įvykio metu buvo sulaikyti G. K. ir D. K., jei neklysta, pareigūnai rado 3 maišus kanapių. Jis buvo nuo G. K. sodybos kitoj pusėj per upę, ant kalno. Ta vieta labai sunkiai prieinama. Nuo šiltnamio buvo apie 100-150 m. atstumu, bet ten miško vietovė ir jie nematė kas vyksta šiltnamyje. Pareigūnai turėjo stebėti, jei atvyks žmonės, bet jis nieko nematė. Tik vėliau gavo pranešimą, kad atvyko žmonės prie G. K. sodybos, paskui jiems pranešė, kad vyksta sulaikymas ir jie nuėjo žemyn link lauko, ten buvo sulaikytas D. K., kolegos sakė, kad kiti du kažkur pabėgo ir jis liko prie D. K. ir maišų, buvusių prie jo. D. K. jau buvo ėjęs link G. K. sodybos, perbridęs per upę. Tai buvo ne vienintelis kartas, kai liudytojas buvo toje vietoje, nes ten buvo sumontuota aparatūra, jos montavime dalyvavo, o aparatūra buvo išmontuota po įvykio. Ji sumontuota tam tikslui, kad nustatyti - kokie žmonės ten lankosi, aparatūra buvo išorėje, ne prie šiltnamio. Kiek pamena, kai kuriais atvejais nepavyko aparatūrai užfiksuoti veiksmų. Kolegos sakė, kad ne viską pavyko užfiksuoti. Liepos mėn. esančiuose įrašuose vaizdas matėsi, kitais atvejais ten ganėsi arklys ir trukdė vaizdui, pastumdavo kamerą. Ar ši kamera turėjo turėti naktinio matymo funkciją tiksliai negali pasakyti. Kanapių aukščio matavimo metu jis nedalyvavo, tik įrangą padėjo montuoti. Kamera turėjo įsijungti atvykus bet kam. Jis yra žiūrėjęs kai kuriuos įrašus, matė, kaip buvo laistoma, bet jam rūpėjo labiau vaizdo įrašo kokybė. Iš vaizdo įrašų buvo aišku, kad ten auginamos kanapės, G. K. buvo identifikuotas, nes ten buvo jo sodyba. D. K. sulaikymo momento nematė. Pradžioje pareigūnams rūpėjo kas atvyksta į vietą, paskui rūpėjo iš kurios vietos atvyksta asmenys, todėl įrangą permontavo į kitą vietą, kitoje upės pusėje.

Liudytojas A. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamasis jam matytas, apkalbėti tikslo neturi. Jis dirba Lietuvos Kriminalinės Policijos biure, sunkių ir labai sunkių organizuotų nusikaltimų 3-oje valdyboje, 1-ame skyriuje, vyriausiuoju tyrėju, turbūt tose pačiose pareigose dirbo ir įvykių metu. Vienam ikiteisminio tyrimo veiksmui paprašė jo pagalbos, pasaloje jis buvo. Jie nuvyko keli, išsidėstė, laukė prie šiltnamio, vienintelį kartą ten buvo, laukė kol ateis žmonės galimai pasiimti kanapių. Jie važiavo ne nakties metu, apie 17-18 val. Laukti teko ilgai. Tada pamatė, kad 3 žmonės, D. K., T. D., M. P., įėjo į šiltnamį, jis buvo 15 metrų atstumu. Pro jį niekas nepraėjo, žmonės ėjo nuo upelio, iš kitos pusės. Jų pavardes žinojo iš nuotraukų, vaizdo įrašų. Jis nematė, ką jie veikė šiltnamyje, garsai girdėjosi, kad kažką pjauna, rauna, polietileniniai maišai čežėjo, viskas vyko dinamiškai, vyrai skubėjo, jie užtruko apie 15 minučių. Kai visi išėjo iš šiltnamio, nešėsi didelius tamsius maišus. Sulaikymas vyko už upelio, reikėjo jį perbristi, nepamena ar ten buvo koks rastas, akmenys. Iš anksto nuspręsta buvo sulaikyti tuos žmones. Jis nežinojo kodėl vyrai iš šiltnamio išėjo taip greitai, jie grįš dar ten ar ne. Kai priėjo prie tos vietos, kur matosi šiltnamio vidus, pamatė, kad ten jau tuščia. Tada pasakė, kad reikia sulaikyti vyrus, nes jau kanapių nebuvo, du asmenys pabėgo, vienas sulaikytas, jis pačio sulaikymo nematė. Po sulaikymo buvo priėjęs, bet maišų nelietė. Tada jie išvažiavo pas D. K. į butą daryti kratos.

Liudytojas J. Z. teisiamajame posėdyje parodė, kad jis įvykio metu dirbo Lietuvos Kriminalinės policijos biuro organizuoto nusikalstamumo tyrimo 3 valdybos 2 skyriaus viršininku, dabar yra vyriausiasis tyrėjas. Jis dirbo tik planavime, atvyko į vietą tik kai buvo sulaikyti asmenys. 2015-08-18 jie turėjo organizuoti sulaikymą, nes įtariamieji planavo nuimti derlių. Apie kanapių deginimą informacijos nebuvo. Pasalos planavime dalyvavo, bet pačioje pasaloje fiziškai nebuvo. Sulaikymo metu jis buvo Vilniuje, atlikinėjo kitus kriminalinės žvalgybos veiksmus, bet jis radijo stotimi bendravo su kolegomis, dėl to ir pasirašė protokole. Jis sulaikytų ar pabėgusių asmenų nematė. Anksčiau prie to šiltnamio jis nėra buvęs, tik po visko nuvažiavo į įvykio vietą. Ten nuvykus matė vieną asmenį sulaikytą, gulintį arčiau namo, šalia jo buvo juodi maišai su kanapėmis, lyg buvo sulaikytas G. K., dar buvo moteris. Prie šiltnamio matė kažkokią įranga, jie surašė protokolą ir išvažiavo.

Liudytojas T. G. teisiamajame posėdyje parodė, kad jis yra Lietuvos Kriminalinės policijos biuro organizuoto nusikalstamumo tyrimo 3 valdybos 2 skyriaus vyresnysis tyrėjas. Dalyvavo 2015-08-18 sulaikyme. Atvykę į vietą pareigūnai išsidėstė aplink G. K. sodybą, jis buvo kitoje jos pusėje, kažkuriuo metu pro jį praėjo trys vyrai link šiltnamio, paskui jis pajuto stiprų kanapių kvapą. Kad jie įėjo į šiltnamį, nematė. Jis buvo nuo šiltnamio apie 20 m. atstumu. Gal po 15-20 min., tie patys 3 vyrai grįžo atgal su pilnais maišais. Tada jie praėjo pro liudytoją, jis sekė juos ir laukė kol kolegos prieis prie jo. Tada sulaikė turbūt D. K., kiti du asmenys pabėgo – M. P., kaip vėliau sužinojo ir dar vienas – T. D.. Jis tuos tris vyrus atpažino. Kitoje byloje jis buvo irgi apklaustas, tik M. P. tada nebuvo. Jis sulaikymo metu nešaudė, asmeniškai jis sulaikė D. K., kitus asmenis vijosi jo kolegos, bet nepagavo. Ar D. K. sulaikymo metu buvo girtas, negali pasakyti. M. P. jis matė tarp tų trijų vyrų, kurie pro jį praėjo, paskui atpažino juos iš nuotraukų. Kokios nuotraukos jam buvo pateiktos atpažinti, nepamena. Matė nuotraukas asmenų, kai jie laistė kanapes, bet jis tuo metu nežinojo kas yra tie vyrai. Nuotraukas jam rodė iš įvykio metu fiksuotos įrangos prieš sulaikymą, instruktažo metu. Sulaikymas vyko tamsiu paros metu. Vyrai pro jį praėjo labai arti, todėl ir atpažino juos vėliau. Jie ėjo vorele. Asmenų ūgiai skyrėsi, tiksliau nepamena, nes daug laiko praėjo. Kuris pirmas ėjo, kurie paskui, negali pasakyti.

Liudytojas T. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad jis dėl šio įvykio nedaug žino, buvo Lietuvos Kriminalinės policijos biuro organizuoto nusikalstamumo tyrimo 3 valdybos 1 skyriaus vyriausiasis tyrėjas. 2015-07-23 dėl šio įvykio su R. J. vyko prie šiltnamio, jie sunkiai jį rado, bet šiltnamis yra sunkiai prieinamas objektas. Jie įmontavo šiltnamyje sekimo priemones, apžiūrėjo šiltnamį, jame augo augalai panašūs į kanapes. Sumontavo įrangą ir paliko ją ten. Išmontavo įrangą turbūt rugpjūčio 3 d., o dėl rugpjūčio 18 d. veiksmų nieko nežino, nes atostogavo, o ar kiti kolegos montavo įrangą toje vietoje dar kartą, nežino. Montuojant įrangą jo vaidmuo buvo daugiau kaip padėjėjo. Technikos išmontavimas neatsispindi dokumentuose, bent jis jų nesurašinėjo. Patekimo protokolus jis surašė. Pareigūnas nežino ar įranga turi naktinio matymo funkciją.

Liudytojas R. J. teisiamajame posėdyje parodė, kad šioje byloje atliko tik du veiksmus – dalyvavo atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmą teritorijos ir šiltnamio apžiūroje, ir dalyvavo surašant du kriminalinės žvalgybos protokolus, kurie vėliau buvo išslaptinti. Jis atliko teritorijos apžiūrą. Pareigūnas technikos montavime dalyvavo, kitų darbuotojų negali minėti, kas buvo kartu. Antrą kartą apžiūrėjo teritoriją, augalus ir išmontavo technines priemones, kurias išsivežė, surašė protokolą. Protokolas surašytas apie tai, ką jie matė, apie montavimą ir išmontavimą nesurašomi protokolai. Ar sumontuota technika turi naktinio matymo funkciją, negali pasakyti, nes tai yra tarnybos paslaptis. Ar po jų išmontuotos technikos vėliau buvo sumontuota ji dar kartą, jis nežino, nes išėjo atostogų ir byla nesidomėjo.

Liudytojas A. Š. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamąjį pažįsta tarnybos reikalais, jis dirba Lietuvos Kriminalinės Policijos biure, organizuoto nusikalstamumo 3-oje valdyboje vyriausiuoju tyrėju. Apie 4-5 šiltnamiai vienu metu buvo aptikti skirtinguose Lietuvos kraštuose. 2015 metais buvo gauta informacija, kad prie (duomenys neskelbtini)s upės, miško masyve, stovi šiltnamis, aptrauktas kareiviška medžiaga. Žmogus pranešė apie tai, jie nuvyko ir patikrino. Buvo pastebėtas šiltnamis, jis buvo pridengtas, taip pat pastebėta, kad galimai gali būti auginamos kanapės, grįžus buvo pradėtas KŽT, kad išsiaiškinti aplinkybes. Dviese ar trise buvo nuvažiavę, nepamena su kuo, priėjimas buvo sudėtingas. Įsitikinus, kad gali būti vykdoma nusikalstama veika, buvo gautos sankcijos, vietovė pradėta kontroliuoti, sumontuota technika, tą vietą stebėjo apie mėnesį, per kameras buvo užfiksuoti 4 asmenys, kurie prižiūrėjo šiltnamį, daugiausia prižiūrėjo dienos metu. Tie asmenys nebuvo nustatyti, pareigūnai pradėjo tyrinėti kas aplink gyvena, artimiausia buvo G. K. sodyba, manė, kad gal jis susijęs su tuo, pradėjo kontroliuoti jį, naudos kontrolės metu nebuvo. Kontrolės metu, prieš pat sulaikymą, G. K. paskambino M. P., susitarė susitikti, nuiminėti derlių, sakė lyg, kad susitinka ir viską panaikina, neprisimena tiksliai, todėl nutarė padaryti pasalą. Dieną viską suorganizavo, kas kaip turi išsidėstyti, sulaikymas vyko apie 23 val. Tada atėjo trys asmenys, M. P., T. D., D. K.. Du iš jų pabėgo. Pareigūnas paskui atvažiavo, pirmiau vadovavo vietoje, iš centro. Tai buvo jo byla. Neužkirto kelio nusikalstamai veikai daryti, nes nebuvo nustatyti asmenys, nežinojo iš kur jie, kaip atvažiuoja. Vyko šiltnamio stebėjimas, kai buvo užfiksuoti asmenys, tada kitur stebėjimą perkėlė, tam, kad nustatyti automobilio atvykimo maršrutą, kelias žinomas nebuvo, ne šiltnamis buvo stebimas įvykio dieną. Kai pirmą kartą sumontuoja techniką, tai reikia pažymėti protokole, tačiau neprivaloma pažymėti, kad perkeliama į kitą vietą. Jis sulaikymo momentu nebuvo.

Liudytoja Jūratė E. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad iki įvykio nieko nežinojo apie kanapių auginimą. Jai naktį paskambino V. K., pasakė kas atsitiko, iš karto nelabai patikėjo, paskambino kitam sūnui į Vilnių, sūnus rado draugą, kuris ją nuvežė į vietą, važiuodami į ten, pareigūnai juos sustabdė, patikrino dokumentus, paaiškino situaciją. Jai davė kvietimą, kad M. atvyktų pas tyrėją. Tada jie nuvažiavo į kaimą, kiek žinojo V. K. tiek ir papasakojo, pasakė, kad darė kratą, rašė dokumentus, pasakė, kad ieškotų sūnaus, advokato. Ji nežinojo kur ieškoti sūnaus, buvo pasimetus, nuvažiavo kitą dieną pas tyrėją, ją apklausė, ji nieko apie tai nežinojo, dėl narkotikų jokių reikalų neturėjo. Nelabai sūnus jai išdrįstų pasakoti apie tokius dalykus. Ji nežinojo kur visą laiką buvo M.. Kūčių naktį pirmą kartą pamatė sūnų, po to, jis daug laiko buvo pas ją. Motina įkalbinėjo, kad nueitų į policiją. Po pirmos jos apklausos, ji, J.E. P., nuvažiavo į kaimą, G. K. buvo sulaikytas, o ten buvo jo mama, dėdė, žmona, jie aptarė situaciją. Kai G. K. grįžo, ji buvo užvažiavusi pas jį, norėjo jo paties paklausti apie įvykius, nes nebuvo žmonių, kurie galėjo teisybę papasakoti. G. K. buvo neadekvatus, įbaugintas, kai ją pamatė, šaukė, kad negali su ja bendrauti. Jokio pokalbio su G. K. nebuvo apie M. P. vaidmenį. Niekas G. neprašė, kad parodymų atsisakytų ar kažką pakeistų. J. E. P. nurodo, kad V. K. turi pagrindą ją apkalbėti. Ji su K. labai seniai pažįstamos. Kažkada dirbo kartu, tada sugavo V. K. vagiant, atleido iš darbo, tai buvo prieš 30 metų. V. K. negražiai elgiasi su savo vyro šeima, vaikais. G. turi vieną sūnų iš pirmos santuokos, V. K. nori sukiršinti tą sūnų su G., kad jie nebendrautų. Ji, J.E. P., yra tas žmogus, kuris per daug mato, ji užstoja G. mamą, jo sūnų iš pirmos santuokos, todėl jų santykiai su V. nelabai geri. Pokalbis su G. K. buvo, bet jis nenorėjo su ja bendrauti. 2015-09-20 nežinojo kokius parodymus duoda G. K., todėl ir važiavo su juo pasikalbėti ir sužinoti kas vyksta.

Liudytoja E. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad su M. P. draugauja 13 metų, santuokoje yra 3 metus, turi mažametį vaiką, gimusį (duomenys neskelbtini). T. D. pažįsta, jis buvo ne draugas, tiesiog pažįstamas. D. K. nepažįsta. G. K. vyro mamos pusbrolis, tiesiog dėdė, su juo santykius palaikydavo, nuvykdavo pas jį. T. D. žmona dirbo jų dėvėtų drabužių parduotuvėje, Vilniuje. 2015 m., vasaros pradžioje, M. buvo užsiminęs, kad T. D. pasistatė šiltnamį su kažkokiais pažįstamais, pasakė, kad lygtais „žolę“ augins, vyras buvo labai sunerimęs dėl šito, ji suprato, kad jis tikrai neprisidėjo prie to. Jai žinoma, kad 2015 metų vasaros viduryje, M. buvo suplanavęs žvejybą, T. D. buvo jo prašęs užvažiuoti palaistyti tą šiltnamį, ji, E. P., jam pasakė, kad nelįstų į tą šiltnamį, bet jis po to jai pasakė, kad buvo užsukęs palaistyti. M. P. žmonai sakydavo, kad reikia sunaikinti tą šiltnamį, nes bus bėdų visiems, jis jai pasakė, kad G. K. minėjo, jog policija buvo prie to šiltnamio, o ji pasakė, kad tuo labiau reikia kuo greičiau šiltnamį sunaikinti. Ji matė, kad M. prisibijo ne tiek T. D., bet jo pažįstamų. Žmona sakė jam, kad pats nuvažiuotų ir sudegintų tą šiltnamį. 2015-08-18 M. grįžo po darbo, pasakė, kad buvo susitikęs su T. D., sakė, kad važiuos į medžioklę, ir nuvažiuos link to šiltnamio, ji paklausė, ko jam ten reikia, jis atsakė, kad nori įsitikinti, ar jie viską ten sunaikins, pasakė, kad nori, jog jie viską sudegintų. Dar pasakė, kad važiuos benzino nusipirkti ir išvažiavo. Po to jau papasakojo, kad nuvažiavo, nusipirko benzino, kad važiavo į bokštelį, tada T. D. jį pasiėmė, pasakė, kad pamiršo benziną paimti, T. atsakė, kad nereikia to benzino, kad viską sutvarkys ir taip. Nuvažiavus į G. K. sodybą, M. liko prie automobilio, o jie nuėjo link šiltnamio, G. K. nuėjo namo. M. išsigando, kai G. K. trenkė garažo durimis, pradėjo eiti link savo automobilio, grįžo į bokštelį. Po 2016-08-18 kalbėjosi su M., jis žmoną ramino prieš važiuojant, sakė, kad neis į šiltnamį. Jis norėjo sunaikinti tas kanapes, nes pergyveno, kad įvėlė dėdę ir kaip dabar palikti viską. Jie svarstė, galvojo kaip pasielgti, ką daryti, bijojo abiejų pusių, buvo pasimetę, vienas teisės konsultantas patarė palaukti, neiti į policiją. M. P. geras žmogus, ramus, nesileisdavo į tokius reikalus, rūpinasi šeima, jokių svaigalų nevartoja, geras tėvas.

Liudytoja V. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad jos vyro pusseserės sūnus yra M. P., jos vyras nuteistas šioje byloje. 2015 m. liepos mėnesį buvo pastatytas šiltnamis, vyras eidavo laistyti. M. P. prašė dėdės laistyti, ji nežino kas pastatė, vyras iš pradžių nesakė, kad ėjo laistyti, o po to pasakė, kad laistyti prašė M., tiksliai nesakė kas auga ten. Už upelio ne jų žemė, ji dirbo viešuosius darbus, ne visada buvo namie, kartais mašina važiuodavo už ūkinių pastatų. Kitoje pusėje upės buvo šiltnamis, ji nežino ar ten yra privažiavimas, einant už ūkinių pastatų važinėjo kartais automobiliai. 2015-08-18 M. P. nematė. Taip pat tą dieną kieme buvo daug pareigūnų. Tos dienos vakarą suėmė G.. P. mama atvažiavo, kai vyrą paleido iš suėmimo, prašė, kad G. teisme pakeistų parodymus, G. pasakė, kad negali bendrauti su P. ir nepakeis parodymų. G. K. neminėjo, kad vaikščiojo žmonės prie šiltnamio, neminėjo apie sunaikinimą, sudeginimą kanapių ir apie tai, kad policija galbūt žino apie šiltnamį.

Liudytojas A. I. teisiamajame posėdyje parodė, kad M. P. nepažįsta, G. K. taip pat nepažįsta. Tyrimo metu paaiškėjo, kad šiltnamis buvo pastatytas jo sklypo teritorijoje, iš pradžių nesuprato kokioje vietoje, tai buvo priešingoje upės pusėje. Sklypas yra miške, kur nieko daryti negalima. Projektas buvo, bet dar nepabaigtas. Tai 11 hektarų miško sklypas. Į jį niekas nesikreipė, su prašymu statyti šiltnamį. Priėjimas prie sklypo yra labai sudėtingas, per upelį pereiti paprasčiau, negu važiuoti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo M. P. kaltė įrodoma ir byloje surinktais rašytiniais įrodymais:

2015-08-19 įvykio vietos, adresu Lapelių km., (duomenys neskelbtini) sen., apžiūros protokolu su priedais. Buvo apžiūrėtas šiltnamis su jame augusiomis ir nupjautomis kanapėmis, taip pat trys polietileniniai juodos spalvos maišai su nupjautomis ir sudėtomis kanapėmis (t. 1, b. l. 19-39).

2015-08-19 papildomu įvykio vietos, adresu Lapelių km., (duomenys neskelbtini) sen., apžiūros protokolu su priedais. Buvo papildomai apžiūrėtas šiltnamis su jame esančiais likusiais po kanapių nupjovimo augalų stiebais, taip pat rastas ir paimtas maskuojantis tinklas (t. 1, b. l. 40-48).

2015-09-03 apžiūros protokolu su priedais. Buvo apžiūrėti objektai, paimti įvykio vietos bei papildomos įvykio vietos apžiūros metu (t. 1, b. l. 49-61).

2015-09-17 specialisto išvada Nr. 140-(5172)-IS1-6100. Kanapių tyrimo metu, išdžiovinus tirti pateiktus augalus ir juos ištyrus buvo nustatyta, kad trijuose polietileniniuose maišuose, rastuose 144 m atstumu nuo (duomenys neskelbtini)s upelio, buvo 3305g narkotinės medžiagos – kanapių, kurioje ?9- tetrahidrokanabinolio kiekis svyruoja nuo 2,7% iki 3,1%. Šiltnamyje įvykio vietos apžiūros metu rastų 17 vnt. išmėtytų antžeminių kanapių stiebų masė buvo 90,59 g, ?9 – tetrahidrokanabinolio kiekis juose 4,3% (t. 1, b. l. 64-66).

Apklausiama teisiamajame posėdyje Lietuvos Policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialistė patvirtino savo išvadą dėl kanapėse nustatytos veikliosios medžiagos koncentracijos bei išdžiovintų kanapių kiekio. Pagal Lietuvos Respublikos narkotinių medžiagų sąrašą, kanapės ir jų antžeminės dalys yra narkotinė medžiaga, išskyrus šaknis. Iki 2013 m. buvo ir šaknys, bet paskui buvo pakeitimas. Šiuo atveju sėklų nebuvo, kanapės buvo nežydėjusios. Jos dar nebuvo didelės, atrodė nelabai užaugusios, gal per anksti nuimtos, bet veikliosios medžiagos tetrahidrokanabinolio (THC) kiekis yra didelis ir šios kanapės negali būti priskirtos prie pluoštinių kanapių, kur THC nėra arba jų koncentracija mažiau 0,2%.

2015-09-15 apžiūros protokolu su priedais. Buvo apžiūrėtas T. D. nešiojamas kompiuteris, kuriame rastos nuotraukos, kuriose T. D. užfiksuotas kartu su M. P. ir G. K. (t. 1, b. l. 141-145).

2015-07-08, 2015-07-27, 2015-08-05 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolais su priedais. Kriminalinės žvalgybos veiksmo – apžiūros metu buvo slapta apžiūrėtas šiltnamis, esantis miško masyve, adresu (duomenys neskelbtini), su jame auginamomis kanapėmis bei įranga, skirta joms auginti (t. 1, b. l. 148-162, 174-188, 189-193).

2015-08-26 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolu. Kriminalinės žvalgybos veiksmo – slapto patekimo ir sekimo metu šalia šiltnamio, kuriame buvo auginamos kanapės, užfiksuoti M. P., T. D., D. K. (t. 1, b. l. 163-164).

2015-09-23 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolu su priedais. Kriminalinės žvalgybos veiksmų – slapto patekimo ir sekimo metu buvo slapta stebimas šiltnamis, esantis miško masyve, adresu (duomenys neskelbtini). Užfiksuota kaip M. P. laisto šiltnamyje augančias kanapes, atidenginėja ir uždenginėja šiltnamį, neša laistytuvus su vandeniu (t. 1, b. l. 201-206).

2015-10-13 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolu. Nuo 2015 m. rugpjūčio 16 d. 13.58 val. iki rugpjūčio 18 d. 21.09 val. buvo slapta kontroliuota G. K. elektroninių ryšių tinklais perduodama informacija, šiam naudojant tel. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Kontrolės metu užfiksuotas G. K. bendravimas su M. P. ir savo žmona. Rugpjūčio 18 d. 9.24 val. M. P. paskambino G. K., pokalbio metu jie susitarė dėl netrukus įvyksiančio susitikimo vietos. 9.38 val. G. K. paskambino žmonai ir papasakojo, kad buvo susitikęs su M. P., kad šis paprašė atvežti vakare jį ir dar tris asmenis iš (duomenys neskelbtini), kad „viską išveš šiandien“, „gal kas nubyrės nuo šitos žolės“. 21.09 val. M. P. atsiuntė G. K. SMS be jokio teksto (t. 2, b. l. 4-10).

2015-10-30 apžiūros protokolu. Buvo apžiūrėti abonentinių telefono numerių sujungimo srauto nuo 2015-06-01 iki 2015-08-31 duomenys. Apžiūros metu nustatyta, kad telefono numerio (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi T. D., buvo užfiksuoti sujungimai su telefono numeriu (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi M. P.. Telefono numerio (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi M. P., buvo užfiksuoti sujungimai su telefono numeriu (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi T. D., numeriais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kuriais naudojasi G. K. (t. 2, b. l. 71-75).

Dėl kaltinamojo veiksmų kvalifikavimo

Vilniaus apygardos teismo 2016-06-02 nuosprendžiu D. K. ir T. D. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, neteisėtai augino didelį kanapių kiekį ir disponavo labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu, o būtent:

ne vėliau kaip 2015 m. birželio mėnesį, (duomenys neskelbtini) miško teritorijoje pastatė šiltnamį, kuriame kartu su bendrininkais bei 2015 m. liepos mėnesį prie bendrininkų grupės veiklos pagalbinių funkcijų atlikimu prisidėjusiu G. K. laistė, tręšė, prižiūrėjo, saugojo, ir tokiu būdu iki 2015 m. rugpjūčio 18 d., pažeisdami nustatytą tvarką, numatytą 2013-05-23 pluoštinių kanapių įstatyme Nr. XII-336, užaugino didelį kiekį - 256 vienetus kanapės augalų.

Taip pat bendrininkams įgyvendinant iš anksto suplanuotą nusikalstamą veiką – neteisėtai disponuoti labai dideliu narkotinės medžiagos kiekiu, 2015 m. rugpjūčio 18 dieną, apie 23 val. juos kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, G. K. atvežus iki kanapių auginimo vietos (duomenys neskelbtini) miške, jie (D. K. ir T. D.) bei asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, nupjovė šiltnamyje užaugintas kanapes, kurių bendras svoris išdžiovinus 3395,59 g, ir dalį – 3305 g. (išdžiovintų svoris) kanapių nešėsi G. K. gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje link, t. y. neteisėtai įgijo ir gabeno labai didelį narkotinės medžiagos kiekį, kol 2015 m. rugpjūčio 18 d. 23.20 val. neteisėtą disponavimą narkotine medžiaga, pradėdami bendrininkus įvykio vietoje sulaikinėti, nutraukė Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai. Jie nuteisti pagal BK 265 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį.

G. K. šiuo nuosprendžiu nuteistas pagal BK 265 str., 1d., 260 str. 3d. už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe su D. K., T. D. bei asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, padėjo bendrininkams neteisėtai auginti didelį kanapių kiekį ir disponuoti labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu (t. 2, b. l. 222-235).

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017-04-07 nuosprendžiu nuteistųjų D. K. ir T. D. apeliaciniai skundai atmesti (t. 3, b. l. 167-193).

Kaltinamasis M. P. kaltu dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 256 str. 1d. prisipažino, tačiau neigia padaręs nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje. Atlikus psichofiziologinį tyrimą (tyrimą poligrafu) iš specialisto 2017-04-12 išvados Nr. 140-(1326)IS1-2086 matosi, kad M. P. į tikrinamuosius klausimus: Ar jūs buvote tame šiltnamyje tą vakarą, ar jūs prisidėjote prie tų kanapių pjovimo (nuėmimo) tame šiltnamyje, ar jūs nešėte bent dalį tų kanapių maiše tą vakarą, ar jūs laikėte rankose bent dalį kanapių tą vakarą?, atsakė „Ne“. Specialistai R. S. ir L. K. konstatavo, kad M. P. į jam užduotus tikrinamuosius klausimus sakė netiesą (t. 3, b. l. 161-163).

Dėl kaltinimo pagal BK 265 straipsnio 1 dalį

BK 265 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pažeisdamas nustatytą tvarką augino didelį kiekį aguonų, kanapių ar kitų į narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą įtrauktų augalų. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia atliekant veiksmus, sudarančius minėtų augalų auginimo procesą – nuo jų sėjos iki priežiūros auginimo metu, siekiant, kad augalai išaugtų, subręstų ir taptų tinkami narkotinėms medžiagoms gaminti. Veikos kvalifikavimui neturi reikšmės, ar kaltininkui šiuos augalus pavyko išauginti iki jų subrendimo stadijos, ar ne. Iš BK 265 straipsnio 1 dalies dispozicijos teksto akivaizdu, kad įstatymų leidėjas baudžiamosios atsakomybės atsiradimo kriterijumi laikė neteisėtai auginamų augalų kiekį. Tokią išvadą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika panašios kategorijos bylose, pavyzdžiui, asmuo buvo nuteistas pagal BK 265 straipsnio 1 dalį už tai, kad neteisėtai augino didelį kiekį – 21 vienetą kanapių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-596/2011). Šioje byloje nustatyta, kad šiltnamyje buvo užauginta 256 vienetai kanapių augalų, todėl kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal BK 265 straipsnio 1 dalį. Kaltinamasis kaltę dėl šios nusikalstamos veikos pripažino, nurodė, jog laistydamas ir matydamas šiltnamyje augančias kanapes, suvokė, kad tai narkotinė medžiaga, ir paminėtus veiksmus atliko, kad kanapės galėtų augti. Be kaltinamojo prisipažinimo kaltė įrodyta ir aukščiau aptartais įrodymais, o būtent jau nuteistųjų įsiteisėjusiu nuosprendžiu G. K., D. K. ir T. D. parodymais, apžiūrų protokolais, kuriuose užfiksuotos šiltnamyje auginamos kanapės, techninių priemonių panaudojimo specialiąja tvarka užfiksuoti duomenys, kad šiltnamyje augančias kanapes laisto visi trys jau nuteistieji ir kaltinamasis M. P.. Kaltinamojo M. P. veiksmai kvalifikuojami pagal BK 265 straipsnio 1 dalį, nes jis, veikdamas bendrininkų grupėje, neteisėtai augino didelį kiekį kanapių (antžeminių dalių).

Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį

Pagal BK 260 straipsnio 3 dalį baudžiamas tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Kvalifikuojant veiką pagal BK 260 straipsnio atitinkamą dalį, būtina nustatyti, kad medžiagos, kuriomis buvo disponuota, jau tuo metu buvo laikomos narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis ir asmuo neturėjo leidimo jomis disponuoti. BK 269 straipsnio „Sąvokų išaiškinimas“ 1 dalyje nustatyta, kad šiame skyriuje nurodytos narkotinės ir psichotropinės medžiagos, įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus. Būtent Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymo Nr. 5 1 punktu buvo patvirtintas Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašas, kuriame įvardytos medžiagos laikytinos narkotinėmis ar psichotropinėmis. Kokį narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekį laikyti nedideliu, kokį dideliu ir labai dideliu, nustatoma remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintomis rekomendacijomis. Taigi, sprendžiant klausimą, ar medžiaga yra narkotinė ar psichotropinė, taip pat nustatant jos kiekį, turintį įtakos baudžiamosios atsakomybės diferencijavimui, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymais patvirtintais narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašais bei rekomendacijomis dėl jų kiekio nustatymo. Remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“ kanapės (ir jų dalys) yra įtrauktos į narkotinių ir psichotropinių medžiagų, draudžiamų vartoti medicinos tikslams, sąrašą. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymą „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ kanapių (ir jų dalių) nedidelis kiekis yra ne daugiau kaip 5 g, didelis kiekis – daugiau kaip 500 g, labai didelis kiekis – daugiau kaip 2500 g. Kai šios nusikalstamos veikos dalykas yra kanapės (ir jų dalys), būtina atlikti rastų medžiagų objektyvų specialių žinių reikalaujantį tyrimą, siekiant nustatyti rastose kanapėse (ir jų dalyse) esančios veikliosios medžiagos – tetrahidrokanabinolio kiekį (jo procentinę išraišką bendroje jų masėje) tam, kad būtų galima nustatyti, ar tai narkotinio tipo kanapės, draudžiamos vartoti medicinos tikslams, ar pluoštinės kanapės, kuriose tetrahidrokanabinolio kiekis neviršija 0,2 proc. ir kurios pagal Europos Sąjungos teisę (Tarybos reglamentas Nr. 1782/2003) valstybėse narėse visuotinai nedraudžiamos.

Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad šiltnamyje buvo užauginti 256 vienetai kanapių augalų. Augintų kanapių kiekis buvo tiksliai apskaičiuotas (narkotinė medžiaga buvo išdžiovinta iki stabilios masės), ir specialisto išvadoje konstatuota, kad trijuose polietileniniuose maišuose, rastuose 144 m atstumu nuo (duomenys neskelbtini) upelio, buvo 3305 g narkotinės medžiagos – kanapių - kurioje ?9-tetrahidrokanabinolio kiekis svyruoja nuo 2,7% iki 3,1%. Šiltnamyje įvykio vietos apžiūros metu rastų 17 vnt. išmėtytų antžeminių kanapių stiebų masė buvo 90,59 g, ?9-tetrahidrokanabinolio kiekis juose 4,3%. Taigi pagal byloje esančią specialisto išvadą surastų ir išdžiovintų kanapių masė yra didesnė, nei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakyme „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ nurodytas kanapių (ir jų dalių) labai didelis kiekis, ir tetrahidrokanabinolio kiekis rastose kanapėse ir jų dalyse žymiai viršija leistiną kiekį pluoštinėms kanapėms. Teisme apklausta ekspertė N. K. patvirtino, kad kanapės buvo išdžiovintos iki stabilios masės, ir visame kanapės augale yra narkotinės medžiagos koncentracija, viršijanti 0,2 proc. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintame sąraše Narkotinių ir psichotropinių medžiagų draudžiamų naudoti medicininiais tikslais, esantis nurodymas, kad narkotinės medžiagos yra kanapės ir jų dalys neprieštarauja minėtai Konvencijai. Vadinasi, visas kanapės augalas (stiebai, lapai, žiedynai, sėklos, išskyrus šaknys), priskirtinos draudžiamoms vartoti narkotinėms medžiagoms. Kad visas kanapės augalas yra narkotinė medžiaga teisiamajame posėdyje patvirtino ir ekspertė N. K..

Pagal BK 260 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji, t. y. jis laikomas baigtu nuo bet kurio iš minėtų alternatyvių veiksmų padarymo. Ši nusikalstama veika gali būti padaroma tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai, kai kaltininkas bent bendrais bruožais suvokia, kad gamina, perdirba, įgyja, laiko, gabena, siunčia, parduoda ar kitaip platina labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, ir nori taip veikti.

T. D. ir D. K. įsiteisėjusiu nuosprendžiu nuteisti už tai, kad neteisėtai įgijo ir gabeno labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), o G. K. - padėjęs padaryti šią nusikalstamą veiką. Kaltinamasis M. P., kuriam pasislėpus nuo tyrimo, byla buvo išskirta į atskirą tyrimą, veikė kartu su nuteistaisiais bendrininkų grupėje. Ši jo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, kadangi augintos kanapės jau buvo nuskintos, sudėtos į maišus ir išgabentos iš šiltnamio. Tokiu būdu buvo įgytos narkotinės medžiagos, nurodytos jau minėto įsakymo Nr. 5 Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąraše (kanapės ir jų dalys), ir gabenamos, o policijos pareigūnai buvo pasaloje ir stebėjo. Kaltinamieji turėjo galimybę disponuoti narkotinėmis medžiagomis iki to laiko, kol dalis jų buvo sulaikyti.

Nuteistieji T. D. ir D. K. bei kaltinamasis M. P. neigia narkotinių medžiagų įgijimo ir gabenimo faktą. T. D. nurodo, jog apskritai sulaikymo dieną net nebuvo prie šiltnamio su kanapėmis, nes tą dieną medžiojo, D. K. teigia taip pat vykęs į medžioklę, o prie šiltnamio buvo nuėjęs tik paprašytas M. P. ir ketindamas paieškoti narkotinių medžiagų likučių. M. P. kategoriškai neigia buvęs šiltnamyje, pjovęs ir nešęs kanapes. Tokius kaltinamojo ir nuteistųjų parodymus teismas vertina kritiškai kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes tokie jų parodymai yra paneigti įrodymų visetu. Kaip matyti iš kaltinamojo G. K. parodymų, sulaikymo dieną, paprašytas M. P., iš (duomenys neskelbtini) miestelio paėmė pastarąjį, T. D. ir dar vieną vaikiną - D. K. (kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu). Telefoninio pokalbio metu su M. P., ir vežant nurodytus asmenis iki savo namų, iš kaltinamųjų pokalbių tapo aišku, kad tą dieną kanapės bus nupjautos ir išvežtos iš šiltnamio. Taip pat G. K. matė, kad kaltinamieji tam reikalui buvo pasiruošę juodus polietileninius maišus. Tokius G. K. parodymus patvirtina ir kiti bylos duomenys, o būtent G. K. pokalbių su žmona V. K. įrašai, kur kaltinamasis pastarajai pasakoja analogiškas aplinkybes, įvykio vietos apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys, jog šalia šiltnamio rastas juodas polietileninis maišas, ant kurio, kaip nustatyta specialisto išvadoje, aptikti keturi T. D. pirštų pėdsakai, kad šalia sulaikytojo D. K. aptikti trys polietileniniai maišai su kanapėmis viduje, specialisto išvados, jog ant D. K. drabužių, pirštinės rasti kanapių pėdsakai. Taip pat šią nusikalstamą veiką įrodo ir liudytojų policijos pareigūnų parodymai, o būtent liudytojo A. Š. parodymai, kad prieš pasalą buvo patikrintas šiltnamis ir nustatyta, jog kanapių augalai dar auga, liudytojų A. B., T. G. parodymai, jog matė, kaip T. D., D. K. ir M. P. ėjo į šiltnamį ir iš jo po maždaug 20 min. išėjo, visi nešini po vieną maišą su kanapėmis, ir nuėjo link G. K. sodybos, A. B. parodymais, kad paminėtiems asmenims įėjus į šiltnamį, girdėjo augalų pjovimo ir dėjimo į maišus garsus. Šių tarpusavyje sutampančių duomenų pagrindu teismas konstatuoja, jog M. P. kartu su T. D. ir D. K. 2015-08-18 nupjovė šiltnamyje augančias kanapes, jas sudėjo į maišus, taip įgydami narkotinę medžiagą, ir šią narkotinę medžiagą gabeno iš šiltnamio link G. K. sodybos, po ko sulaikymo operacijos metu metę maišus T. D. ir M. P. pasišalino, o D. K. buvo sulaikytas. G. K. padėjo kitiems bendrininkams padaryti šią nusikalstamą veiką, o būtent, žinodamas, jog kaltinamasis ir nuteistieji važiuoja nupjauti ir išsigabenti narkotinę medžiagą, pats savo transporto priemone atvežė kaltinamuosius iki savo sodybos, taip palengvindamas pastariesiems įvykdyti nusikalstamą veiką. Iš to, kas aukščiau išdėstyta, nėra abejonių, kad kaltinamasis M. P. suvokė įgyjantis ir gabenantis būtent narkotinę medžiagą – kanapes (ir jų dalis), o G. K. – padedantis įvykdyti šią veiką. Svarbiausias nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, dalyko požymis yra medžiagų kiekis, nes būtent pagal jį yra diferencijuojama baudžiamoji atsakomybė. Už BK 260 straipsnyje 3 dalyje numatytos veikos padarymą asmuo atsako, jeigu jis bent bendrais bruožais suvokė, koks yra medžiagos, su kuriomis yra susiję jo veiksmai, kiekis. Šis požymis yra vertinamasis. Iš aukščiau aptartų įrodymų matyti, jog visi kaltinamieji laistė, o D. K. su T. D. dar ir tręšė kanapes, taigi jie bent bendrais bruožais turėjo suprasti, kad kanapių (ir jų dalių) kiekis yra labai didelis. Kaltinamajam M. P. buvo paskirtas psichofiziologinis tyrimas panaudojant poligrafą. Specialisto išvadoje nurodyta, kad M. P. neigdamas buvęs šiltnamyje 2015-08-18, pjovęs, nešęs kanapes sako netiesą (t. 3, b. l. 161-163). Pagal BPK 208 straipsnio 4 dalį teisėjas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Įrodymų visumoje ši specialisto išvada patvirtina, kad M. P. padarė jam inkriminuotas veikas. Dėl to kaltinamojo veika šiame epizode kvalifikuotina pagal BK 260 straipsnio 3 dalį.

Šioje byloje nustatyta, kad nusikalstamas veikas vykdė keturi pakaltinami ir sulaukę BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenys. Inkriminuotų nusikalstamų veikų mechanizmas yra nesudėtingas, T. D., D. K. nuo pat šiltnamio pastatymo dienos laistė, tręšė, rūpinosi, saugojo šiltnamyje auginamas kanapes, M. P. laistė kanapes, kartu su nuteistaisiais atvyko jų įgyti ir išsigabenti. Duomenų, kas buvo šios veikos organizatorius, kas skirstė konkrečius nusikalstamos veikos vaidmenis ar užduotis, nėra. Juolab, iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad kaltinamojo ir nuteistųjų veiksmai nebuvo labai koordinuoti, nes laistyti kanapių tą pačią dieną buvo atvykę ir nuteistieji T. D. su D. K., ir po to vakare – G. K.. Dėl to konstatuojama, jog asmenys veikė bendrininkų grupe, o G. K. padėjo bendrininkams daryti nusikalstamas veikas, M. P. paprašytas kelis kartus palaistydamas kanapes bei savo transporto priemone atgabendamas kitus bendrininkus narkotinės medžiagos surinkimui ir išgabenimui iš šiltnamio. T. D. ir D. K. pripažinti inkriminuotų veikų vykdytojais, kadangi, kaip matyti iš ištirtų įrodymų, buvo aktyvūs ir suinteresuoti vykdant nusikalstamas veikas, t. y. pastatė šiltnamį, jį dengė maskuojamu tinklu. Ne tik laistė, bet ir tręšė augančias kanapes, jas nupjovė ir išgabeno iš šiltnamio. Taip pat, kaip matyti iš telekomunikacijų operatoriaus pateiktų duomenų, buvo intensyvus jų tarpusavio bendravimas.

M. P. T. D. paprašytas kreipėsi į savo dėdę nuteistąjį G. K., kad jis dėl šalia jo sodybos pastatyto šiltnamio nekeltų triukšmo, niekam nepraneštų, o paskui prašė G. K. vakarais palaistyti augalus, kad vyrams nereiktų kiekvieną dieną ten važiuoti, o vyrai už tai atsilygins, nors dėl uždarbio sutarta nebuvo. Kaltinamasis M. P. pats kelis kartus palaistė kanapių augalus, juos kartu su T. D. ir D. K. šiltnamyje išrovė ir sudėję į maišus nešė link G. K. sodybos, bet jų veiksmai buvo policijos pareigūnų nutraukti. Iš surinktų byloje įrodymų teismas daro išvadą, kad ne M. P. buvo šios nusikalstamos veikos organizatorius ir sumanytojas.

Dėl bausmės skyrimo

Dėl kanapių auginimo kaltinamasis M. P. kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, kas yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). M. P. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimus padarė bendrininkų grupė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Skirdamas bausmę teismas vadovaujasi BK 41 ir 54 straipsnių reikalavimais, atsižvelgia į padarytų veikų pavojingumo laipsnį (padaryti apysunkis – BK 265 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 4 dalis ir labai sunkus – BK 260 straipsnio 3 dalis, 11 straipsnio 6 dalis nusikaltimai), nusikaltimai tyčiniai, atsižvelgiama į visas nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, kad kaltinamasis anksčiau neteistas, turi pastovų darbą, šeimą, išlaiko mažametį vaiką, charakterizuojamas tik teigiamai. Atsižvelgiam į kaltinamojo elgesį ir jo vaidmenį nusikalstamų veikų padarymo metu ir po jų. Po nusikaltimų padarymo praėjo virš dviejų metų, kaltinamasis jokių administracinių nusižengimų ir nusikalstamų veikų nepadarė. Nors kaltinamasis neigia padaręs nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, tačiau kaltinamojo (ne teisininko) pasirinkta gynybos pozicija negali tiesiogiai įtakoti skiriamos bausmės ir jos dydžio.

Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisė į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Kaip nustatyta BK 54 straipsnio 1 dalyje, teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal baudžiamosios teisės doktriną, skirdamas bausmę, teismas ne tik vykdo įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltininko asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą nusikalstamą veiką bei kaltąjį asmenį. Todėl baudžiamajame įstatyme yra įtvirtinta nuostata, kad jeigu straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą, sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas vadovaudamasis bausmės paskirtimi gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Tai reiškia, kad teismas, įvertinęs veikos pavojingumą ir visas jau paminėtas kitas bylos aplinkybes bei padaręs išvadą, jog kaltininkui konkretaus straipsnio sankcijoje numatyta švelniausioji bausmė nėra teisinga, gali motyvuotai skirti švelnesnę, negu įstatymo numatytą, bausmę, t. y. gali konkrečioje byloje kaltininkui nustatyti kitokias, individualizuotas bausmės ribas, nuosprendyje nurodydamas, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už šios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką teisingumo ir teisinės valstybės siekis įtvirtintas Lietuvos respublikos Konstitucijos preambulėje. Vadinasi, teisingumo principas neatsiejamas nuo teisinės valstybės imperatyvo ir yra vienas svarbiausių moralinių vertybių bei teisinės valstybės pagrindų. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją teisingumas gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos. Taigi, teisingumas yra vienas pagrindinių teisės, kaip socialinio gyvenimo reguliavimo būdo, tikslų (Konstitucinio Teismo 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimas). Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, Konstitucinio Teismo aiškinamas taip pat kaip reiškiantis, jog konstitucinė vertybė yra ne pats teismo baigiamojo akto priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo baigiamojo akto priėmimas (2008 m. vasario 20 d. nutarimas). Baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 straipsnis) kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Be to, įstatymų leidėjas, kaip minėta, nustatydamas sankciją už nusikalstamą veiką, kartu yra nustatęs ir tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį teismas, skirdamas bausmę už nusikalstamą veiką, turi turėti galimybę atsižvelgti į visas bylos aplinkybes ir paskirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmė (BK 54 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ne vienoje nutartyje yra pasisakyta, kad bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą, visuomenės interesą, kurį baudžiamieji įstatymai ne visada gali atspindėti, prizmę. Vienoda ir teisinga bausmė už tą patį nusikaltimą skirtingiems asmenybėms gali būti skirtingo dydžio ir (ar) rūšies (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, 2K-449-942/2016). Vilniaus apygardos teismo 2016-06-02 nuosprendžiu paskirtos griežtos laisvės atėmimo bausmės M. P. bendrininkams D. K. ir T. D. nereiškia, kad tokios griežtos bausmės yra nusipelnęs ir kaltinamasis M. P.. Bausmės turi būti individualizuojamos, atsižvelgiant į kaltinamųjų vaidmenį nusikaltimų padaryme, jų asmenybes. Jau pasisakyta, kad M. P. nebuvo inkriminuojamų veikų organizatorius, sumanytojas ir aktyvus vykdytojas. Nuteistieji D. K. ir T. D. savo parodymuose pagrindinį vaidmenį nukreipia M. P., nes jis po nusikaltimų padarymo slapstėsi, nebuvo apklaustas, todėl jie stengėsi savo vaidmenį sumenkinti, daugiau dėmesio nukreipiant į M. P. ir G. K.. Teismas daro priešingą išvadą. M. P. ir G. K. teisiamajame posėdyje paneigė D. K. ir T. D. parodymus ir paaiškino įvykių aplinkybes. Nepaneigtas kaltinamojo M. P. paaiškinimas, kad jis prie šių nusikaltimų prisijungė pastatytas prieš faktą – šiltnamis kanapių auginimui jau buvo pastatytas, sodinukais, trąšomis, įranga M. P. nesirūpino. Imtis ryžtingų priemonių – pranešti pareigūnams ar sunaikinti augalus jis bijojo, nes T. D. buvo įbaugintas, kad M. P. nesupranta, kur jis buvo įsivėlęs. Nepaneigta kaltinamojo M. P. versija, kad jis norėjo, jog auginamos kanapės būtų sunaikintos, liepė dėdei (G. K.) daugiau augalų nebelaistyti ir prie šiltnamio neiti, ką G. K. ir padarė.

Parenkant bausmės dydį ir rūšį teismas atsižvelgia į tai, kad pagal BK 260 straipsnio 3 dalį numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė nuo 10 iki 15 metų, nusikaltimas priskiriamas prie labai sunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 6 dalis). Tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad auginamos kanapės pareigūnų buvo pastebėtos, nustatyti asmenys, kurie augino kanapes, t. y. jau buvo nustatyti visi BK 265 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai, atpažinti šį nusikaltimą darantys asmenys, tačiau nebuvo užkirstas kelias sunkesnio nusikaltimo padarymui ir laukta, kol ši nusikalstam veika peraugs į labai sunkų nusikaltimą. Išrovus šiltnamyje augintas kanapes ir jas nešant link G. K. sodybos, kanapėmis buvo disponuojama labai trumpą laiką (10-15 minučių), jos iš karto buvo paimtos policijos pareigūnų. Taigi, reali žala baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms padaryta nebuvo. M. P. anksčiau neteistas, su teisėsauga susidūrė pirmą kartą, turi šeimą, dirba, iš jo elgesio teismo posėdžiuose matyti, kad labai išgyvena dėl savo padarytų nusikalstamų veiksmų, yra jauno amžiaus. Visų šių aplinkybių visuma rodo mažesnį jo padaryto nusikaltimo ir jo paties asmenybės pavojingumą. Realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas itin neigiamai paveiktų jo asmenybės formavimąsi ir socialinius ryšius. Teismas daro išvadą, kad kaltinamasis jau padarė tinkamas išvadas, daugiau nenusikals, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskyrus kitos bausmės rūšį bus pasiekti bausmės tikslai. Tačiau paskirta bausmė neturi būti nepakeliama našta jaunai šeimai. Pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį tikslinga skirti laisvės apribojimo bausmę. Paskirtos bausmės bendrinamos BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto tvarka.

Laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2016 m. birželio 16 d. iki 2016 m. birželio 23 d. (8 dienos) įskaitomas į paskirtos bausmės laiką (BK 66 straipsnis, BPK 140 straipsnio 9 dalis).

Nuosprendžiui įsiteisėjus kardomąsias priemones – 10000 eurų užstatą, dokumentų (paso ir asmens tapatybės kortelės) paėmimą bei rašytinį pasižadėjimą neišvykti (t. 2, b. l. 158-165) panaikinti.

Daiktinių įrodymų klausimas išspręstas Vilniaus apygardos teismo 2016-06-02 nuosprendžiu (t. 2, b. l. 222-235). Prie šios bylos pateikti kompaktiniai diskai (14 vnt.) nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini Lietuvos kriminalinės policijos biurui sunaikinimui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307-308 straipsniais,

nusprendė:

M. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 265 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, ir jį nuteisti pagal BK 265 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams; pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės apribojimu 2 (dvejiems) metams, įpareigojant per bausmės laiką dirbti, būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, neatlygintinai išeiginių ir švenčių dienomis išdirbti 200 (du šimtus) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir galutinę bausmę M. P. paskirti laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams, įpareigojant per bausmės laiką dirbti, būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, neatlygintinai išeiginių ir švenčių dienomis išdirbti 200 (du šimtus) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2016 m. birželio 16 d. iki 2016 m. birželio 23 d. (8 dienas), vieną sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo dienos šią bausmę vykdančioje institucijoje.

Pradėjus vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį kardomąsias priemones – 10000 eurų užstatą, dokumentų (paso ir asmens tapatybės kortelės) paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti. 10000 eurų užstatą grąžinti užstato davėjai J. E. P. (t. 2, b. l. 148), pasą ir asmens tapatybės kortelę grąžinti M. P..

Prie bylos pateiktus 14 kompaktinių diskų nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti Lietuvos kriminalinės policijos biurui sunaikinimui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo 2017 m. rugsėjo 27 d. gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėjas Stasys Lemežis