Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. M. (M. M.) gynėjos advokatės A. V. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Antrajame sektoriuje 2021 m. lapkričio 26 d. nutarimo Nr. 93-368 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje laisvės atėmimo bausmę atlieka M. M., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirta 5 metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2018 m. birželio 1 d., pabaiga – 2023 m. gegužės 31 d.

Anksčiau neteistas.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Antrajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2021 m. lapkričio 26 d. priėmė nutarimą Nr. 93-368 netaikyti nuteistajam M. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Komisijos nutarimas motyvuotas tuo, kad nustatyta žema nusikalstamo elgesio rizika, tačiau nenustatyta pažanga ją mažinant. Nuteistasis siekia įsitraukti į resocializacijos procesą ir vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones: dalyvauti pozityvaus užimtumo priemonėse, tęsti pataisą pagal individualų reabilitacijos planą, gerai elgtis, nepažeidinėti rėžimo reikalavimų, tačiau nuteistasis nevykdo jam nustatytų rekomendacijų, t. y. pataisos įstaigoje nedirba, nei žodžiu, nei raštu nesikreipė į administraciją dėl įdarbinimo. Nors jis suvokia teigiamą darbo naudą, tačiau bausmės atlikimo metu vis tiek reiškia abejones dėl poreikio dirbti, atlyginimo dydžio ar jam prieinamų darbo sąlygų. Išlieka pakartotinio nusikalstamumo riziką didinantys kriminogeniniai veiksniai – teisės pažeidimai; negeba atpažinti problemų; gyvenimo stilius ir draugai; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių. Komisija, įvertinusi nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą, padarė išvadą, kad teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.

Nuteistojo M. M. gynėja advokatė A. V. skundžia Komisijos nutarimą ir prašo jį panaikinti. Skundas motyvuotas tuo, jog šiuo atveju yra tiek formalūs, tiek ir materialūs pagrindai, nustatyti BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte, dėl kurių yra pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. Neatlikta bausmės dalis yra 1 metai 6 mėnesiai, t. y. jis yra atlikęs didesnę bausmės dalį nei reikalauja įstatymas. Nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, be to, jis taip pat padarę pažangą ją mažindamas, nors Komisijos nutarime nepagrįstai nurodoma, kad pažanga nepadaryta. Komisija priimdama nutarimą sureikšmino aplinkybes, t. y. nuteistojo nedarbas ir viena negaliojanti nuobauda, kurios nėra nurodytos BVK 157 straipsnyje kaip reikalavimai, kuriuos turi atitikti nuteistasis sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo. Pažymima, kad nuteistasis nedirbo dėl objektyvių priežasčių, kadangi nemoka lietuvių kalbos, bei jo prašymai rusų kalba nebuvo priimami. Jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones, teigiama, kad nuteistasis atlieka nemokamus darbus, todėl Komisijos nutarime nurodoma aplinkybė, kad jis nedirba, yra klaidinga. Nuteistasis neturi galiojančių nuobaudų, skatintas, nepažeidinėja režimo reikalavimų, yra motyvuotas, išreiškia savo interesus, teikia pasiūlymus dėl norimos veiklos, turi šeimą. Pateikta pažymą apie galimybę įdarbinti ir gyvenamosios vietos suteikimą. Teigiama, kad nustatyti kriminogeniniai veiksniai reikšmingi sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo ar netaikymo, bet įvairių priemonių nuteistajam parinkimui.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos.

Vertinant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Susipažinus su visa Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pateikta medžiaga: Komisijos 2021 m. lapkričio 26 d. nutarimu Nr. 93-368 netaikyti nuteistajam M. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, Komisijos susirinkimo, kuriame buvo svarstytas klausimas dėl lygtinio paleidimo taikymo, protokolu, socialinio tyrimo išvada, išvada apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus, darytina išvada, jog Komisijos 2021 m. lapkričio 26 d. nutarimas Nr. 93-368 netaikyti nuteistajam M. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra pagrįstas ir motyvuotas.

Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, t. y. labai sunkaus ir sunkaus nusikaltimų padarymą. Surinkti duomenys neleidžia teigti, jog nuteistasis nuosekliai stengėsi koreguoti savo elgesį vien teigiama linkme. Ta aplinkybė, jog M. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos svarstymo metu galiojančių nuobaudų neturėjo, nereiškia, kad jis bausmės atlikimo metu elgėsi nepriekaištingai. Priešingai, nuteistasis per bausmės atlikimo laiką vieną kartą pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus, už ką jam buvo taikyta drausminė nuobauda. Pažymėtina, kad nepaklusimas pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklėmis rodo, jog nuteistasis, net ir gerai žinodamas tvarkos taisykles bei galimas neigiamas pasekmes už jų pažeidimą, nesugebėjo paklusti pataisos įstaigoje nustatytiems ribojimams, laikytis nustatytų reikalavimų. Nuteistieji pataisos įstaigoje privalo elgtis nepriekaištingai, o net ir vienas nustatytų taisyklių pažeidimas rodo, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas ir neigiamai jį charakterizuoja. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat paminėta, kad nuteistojo nuostatos į priežiūrą yra dviprasmiškos.

Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad naujausio įvertinimo metu nebuvo nustatyta nuteistojo pažanga. Nors nuteistasis siekia vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones, tačiau nevykdo Komisijos rekomendacijų, t. y. nedirbo, nei žodžiu nei raštu nesikreipė į administraciją dėl įdarbinimo. Nors nuteistasis suvokia teigiamą darbo naudą, tačiau bausmės atlikimo metu vis tiek reiškia abejones dėl poreikio dirbti, atlyginimo dydžio ar jam prieinamų darbo sąlygų, be to, bausmės atlikimo metu nedirbo. Tuo pačiu įvertintina, tai kad nusikaltimą įvykdė sprendžiant savo finansines problemas. Vertinant nuteistojo mąstymą ir elgesį, padaryta išvada, kad nuteistasis ne visuomet pasirenka tinkamą elgesio strategiją, siekdamas finansinės naudos dėmesį sutelkia į teigiamas pasekmes, pernelyg pasitiki sėkmės tikimybe. Nors nuteistasis gerai atpažįsta veiksnius, kurie paskatino jį nusikalsti ir daugeliu atvejų numato tam tikrus alternatyvius sprendimus, tačiau remiantis jo kriminaline istorija padaryta išvada, kad ne visuomet tai sekasi pritaikyti sau. Nuteistasis žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau jį menkina ar mano, kad neturėjo kito pasirinkimo, nurodo, kad kartais žmogus yra „aplinkybių auka“ ir dėl to nieko negalima padaryti. Praeityje buvo įtakojamas asocialios grupės ir suvokia, kad ši įtaka buvo vienas iš veiksnių, susijusių su jo nusikalstamumu.

Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika – žema, išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai: statiniai – teisės pažeidimai; dinaminiai – negebėjimas atpažinti problemų, gyvenimo stilius ir draugai, stokojama tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negebėjimas tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, todėl nuteistasis, vykdymas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, nusikalstamo elgesio riziką ne tik gali, bet ir privalo mažinti.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, nuteistojo neatliktos bausmės dalis (1 metai 6 mėnesiai 6 dienos), kai nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, pažangos mažinant nusikalstamą elgesio riziką nepadarė, bei įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.

Pastebėtina, kad Komisijos nutarime netaikyti nuteistajam M. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pateikti argumentai yra pagrįsti nuteistojo asmens byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kompetentingų specialistų išvadomis ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rezultatais, parengtais pagal teisės aktų patvirtintas metodikas.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, taip pat, kad bus pasiekti paskirtos bausmės tikslai. Teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Komisija, atsisakydama taikyti nuteistajam M. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.

Dėl išdėstyto nuteistojo M. M. gynėjos skundas dėl Komisijos 2021 m. lapkričio 26 d. nutarimo Nr. 93-364 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 164 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas

nutaria:

nuteistojo M. M. (M. M.) gynėjos advokatės A. V. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Antrajame sektoriuje 2021 m. lapkričio 26 d. nutarimo Nr. 93-368 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.