Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Joana Kvaselytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos skundą dėl antstolio D. J. veiksmų (suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Prasila“).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Iš byloje pateiktų ir vykdomojoje byloje Nr. 0070/22/00203 esančių rašytinių įrodymų matyti, kad antstolio D. J. kontoroje yra pradėta vykdomoji byla pagal Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų vykdomąjį raštą Nr. e2-9155-359/2021 dėl įpareigojimo Pravieniškių pataisos namus – atvirąją koloniją per 7 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pasirašyti šilumos pirkimo – pardavimo sutartį su nepriklausomu šilumos gamintoju UAB „Prasila“.

Antstolis 2022 m. vasario 17 d. priėmė raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-22-117-6076, kuriuo paragino per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos skolininkę Pravieniškių pataisos namus – atvirąją koloniją pasirašyti pirkimo – pardavimo sutartį su nepriklausomu šilumos gamintoju UAB „Prasila“, pagal Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių sprendimą ir sumokėti 35,99 Eur vykdymo išlaidas, bei nurodytos šio raginimo neįvykdymo pasekmės, kad bus taikomos CPK 624 straipsnyje nustatytos priverstinio vykdymo priemonės. Raginimas skolininkei įteiktas 2022 m. vasario 19 d.

Pareiškėja Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija prašo įpareigoti antstolį sustabdyti vykdomąją bylą Nr. 0117/22/00203 ir kreiptis į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad būtų išaiškinta sprendimo vykdymo tvarka arba įstatymo ar kito teisės akto norma, kurią reikia taikyti, tačiau iš skundo dėl antstolio veiksmų turinio, taip pat matyti, kad nesutinkama ir su pačios vykdomosios bylos pradėjimu, todėl teismas pasisako ir dėl vykdomosios bylos pradėjimo.

Pirmiausia paminėtina, kad Kauno apylinkės teismas 2021 m. birželio 14 d. civilinėje byloje Nr. e2-9155-359/2021 patenkino ieškovės UAB „Prasila“ ieškinį, t. y. įpareigojo atsakovę Pravieniškių pataisos namus – atvirąją koloniją per 7 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pasirašyti UAB „Prasila“ 2018 m. gegužės 28 d. pateiktą katilinės bandomosios eksploatacijos užbaigimo aktą, taip pat įpareigojo atsakovę Pravieniškių pataisos namus – atvirąją koloniją per 7 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo įpareigojamas pasirašyti šilumos pirkimo –pardavimo sutartį su nepriklausomu šilumos gamintoju UAB „Prasila“ bei priteisė iš atsakovės ieškovei bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija apskundė apylinkės teismo sprendimą aukštesniajam teismui, tačiau Kauno apygardos teismas 2021 m. lapkričio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1653-390/2021 sprendimą paliko nepakeistą. Dėl šių aplinkybių Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 14 d. sprendimas įsiteisėjo 2021 m. lapkričio 29 d., ir sprendime nustatyti įpareigojimai turėjo būti įvykdyti iki 2021 m. gruodžio 8 d.

Išieškotoja 2021 m. lapkričio 30 d. raštu skolininkei Pravieniškių pataisos namams – atvirajai kolonijai pareikalavo, kad Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 14 d. sprendimas būtų įvykdytas per sprendime nustatytą terminą. Skolininkė 2021 m. gruodžio 7 d. pateikė išieškotojai pasirašytą 2018 m. gegužės 28 d. katilinės bandomosios eksploatacijos užbaigimo aktą, pateikė mokėjimo nurodymus patvirtinančius bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo faktą bei nurodė, kad šilumos pirkimo – pardavimo sutarties projektą pateiks kaip galima greičiau. Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija 2021 m. gruodžio 8 d. nusiuntė išieškotojai šilumos pirkimo – pardavimo sutarties ir jos priedų projektą. Išieškotoja UAB „Prasila“ 2021 m. gruodžio 10 d. pateikė pastabas dėl šilumos pirkimo – pardavimo sutarties, bei pasiūlė sutartį patikslinti ir papildyti, jos nurodytais punktais, šilumos pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo pasirašyta. Skolininkė atsakydamas į pastabas nurodė kviečianti atvykti suderinti sutarties projekto sąlygų. 2021 m. gruodžio 22 d. įvyko susitikimas, surašytas šilumos pirkimo – pardavimo sutarties derinimo protokolas, kuriuo sutarta: 1) sutartis gali būti suderinta ir pasirašyta tik tuomet, kai skolininkė teisiškai pakeis savo statusą iš šilumos tiekėjo į šilumos vartotoją ir bus panaikinta šiuo metu galiojanti licencija; 2) pasikeitus statusui ir skolininkei panaikinus šilumos tiekėjo licenciją skolininkė įsipareigoja nedelsiant organizuoti pasitarimą ir pakviesti UAB „Prasila“ dėl sutarties sąlygų aptarimo ir pasirašymo; 3) iki bus organizuotas kitas pasitarimas UAB „Prasila“ atstovams: 3.1) pateikti skolininkės 2012 m. preliminarią sutartį Word versijoje, t. p. techninius duomenis apie katilinės projektinius galingumus; 3.2) UAB „Prasila“ išsiaiškins savo, kaip šilumos pardavėjo būsimą statusą, t. y. kokiu statusu pardavėjas bus pripažintas Valstybinės kainų ir energetikos komisijos, ir pateiks skolininkės pasiūlymus dėl kainos apskaičiavimo, kurie turėtų būti numatyti rengiamos sutarties projekte; 4) skolininkės teisininkui K. V. iki sekančio pasitarimo pakoreguoti, patikslinti ir parengti preliminarios sutarties projektą, kurį suderinti su skolininkės vadovybe ir UAB „Prasila“ atstovais; 5) šalims parengus ir suderinus sutarties projektą organizuoti susitikimą sutarties pasirašymui. 2022 m. sausio 4 d. išieškotoja el. paštu skolininkei parašė, kad sutartis turėtų būti rengiama 2012 m. rugpjūčio 16 d. preliminarios šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 76-51 pagrindu. Tačiau iki pat kreipimosi į antstolį dienos šilumos pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo pasirašyta.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 594 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolio procesinę veiklą kontroliuoja apylinkės teismo, kurio veiklos teritorijoje yra antstolis, teisėjas. Antstolio procesinės veiklos kontrolė suprantama kaip CPK VI dalyje nurodytų antstolio surašytų vykdymo proceso dokumentų tikrinimas ir patvirtinimas bei skundų dėl antstolio veiksmų teisėtumo nagrinėjimas. Nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, teismas tikrina jo veiksmų pagrįstumą ir tokiu būdu atlieka antstolio procesinės veiklos kontrolę.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad priverstinio vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją), o bet koks už įgalinimų ribų (lot. ultra vires) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012). Todėl vykdymo procese privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei kitų suinteresuotų asmenų teisės ir teisėti interesai.

Antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per 3 darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis (CPK 651 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, patikrinama: 1) ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo (CPK 650 straipsnis); 2) ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio (CPK 590 straipsnis); 3) ar vykdomojo dokumento turinys atitinka šio Kodekso 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai (CPK 646 straipsnio 5 dalis); 4) ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino (šio Kodekso 606 straipsnis); 5) jeigu išieškotojui ar skolininkui mirus vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia įpėdinis, – ar po išieškotojo ar skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas; 6) jeigu išieškotoją ar skolininką juridinį asmenį likvidavus ar reorganizavus vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti jo teisių perėmėjas, – ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas; 7) ar Valstybinė mokesčių inspekcija administracinių nusižengimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka; 8) ar nėra kitokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Nenustatęs šio straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti (CPK 651 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja nenurodė, nė vieno iš įstatyme nustatytų pagrindų, dėl kurių būtų pagrindas spręsti, kad vykdomasis dokumentas negalėjo būti priimtas vykdyti. Teismas taip pat tokių aplinkybių nenustatė. Antstoliui, turinčiam teisė vykdyti vykdomąjį dokumentą, pagal įsiteisėjusi teismo sprendimą išduotas vykdomasis raštas pateiktas asmens turinčio tam teisę, nėra suėjęs senaties terminas, bei jokių kitų akivaizdžių kliūčių priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą nenustatytą. Pareiškėja teigia, kad pasikeitus abiejų šalių teisiniam statusui Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų sprendimo dalis dėl įpareigojimo sudaryti šilumos pirkimo – pardavimo sutartį tapo neįvykdoma ir prieštarauja teisės aktų reikalavimams, kurie taikytini šilumos vartotojams, o ne šilumos tiekėjams, dėl ko raginimas yra neįvykdomas ir nepagrįstas. Tačiau tokie argumentai yra susiję su pačio sprendimo teisėtumu, kas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Teismas nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų negali paneigti įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuris gali būti pakeistas tik įstatymų nustatyta tvarka (pavyzdžiui, skundžiant aukštesniajam teismui ar kita).

Antstolis 2022 m. vasario 17 d. priėmė raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-22-117-6076. Paminėtina, kad raginimas įvykdyti sprendimą yra dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (CPK 655 straipsnio 1 dalis). Jeigu vykdomajame dokumente įvykdymo terminas nenustatytas, antstolis skolininkui įvykdyti sprendimą paskiria dešimt dienų, skaičiuojant nuo raginimo įteikimo dienos. Nors šiuo atveju, teismo sprendime buvo nurodytas konkretus terminas per kiek skolininkė turi įvykdyti sprendimą, t. y. 7 darbo dienas, tačiau šiuo atveju matyti, kad antstolis įpareigojo skolininkę įvykdyti sprendimą per 10 dienų. Raginime esantys netikslumai dėl termino, nėra esminiai, ir vien šiuo pagrindu raginimas įvykdyti sprendimą negali būti panaikintas, kadangi, skolininkei nevykdant Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 14 d. sprendimo, jis priimtas pagrįstai.

Pagal CPK 625 straipsnio 1 dalį vykdomoji byla gali būti laikinai sustabdyta ar vykdymo veiksmai atidėti CPK nustatyta tvarka antstolio iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu. Vykdomosios bylos sustabdymas pagal diskrecijos teisės suteikimą antstoliui spręsti sustabdymo reikalingumą skirstomas į dvi rūšis: privalomąjį (CPK 626 straipsnis) ir fakultatyvųjį (CPK 627 straipsnis). Konstatavus CPK 626 straipsnyje įtvirtintus vykdomosios bylos sustabdymo pagrindus, antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą. CPK 627 straipsnyje nurodyti pagrindai ne įpareigoja, bet suteikia teisę antstoliui sustabdyti vykdomąją bylą. Visi vykdomosios bylos sustabdymo pagrindai yra aiškiai ir vienareikšmiškai įtvirtinti įstatyme. Tai reiškia, kad vykdomoji byla gali būti sustabdyta tik esant įstatyme nustatytam pagrindui.

CPK 626 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą šiais atvejais: 1) skolininkui ar išieškotojui mirus, taip pat reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį, kuris yra skolininkas ar išieškotojas, jeigu atsižvelgiant į teisinius santykius yra galimas teisių ir pareigų perėmimas; 2) skolininkui netekus veiksnumo; 3) iškėlus skolininkui bankroto ar restruktūrizavimo bylą. Šiuo atveju vykdomasis dokumentas persiunčiamas bankroto ar restruktūrizavimo bylą iškėlusiam teismui; 4) skolininkui bankui ar Centrinei kredito unijai paskelbus veiklos apribojimą (moratoriumą); 5) gavęs išieškotojo ir skolininko sudarytą taikos sutartį; 6) kai atnaujinamas apeliacinio skundo padavimo terminas, jeigu pagrindas vykdomajam raštui išduoti buvo apskųstasis sprendimas (išskyrus skubiai vykdytinus sprendimus).

CPK 627 straipsnio 1 dalyje nustatyta kad, antstolis gali visiškai ar iš dalies sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus šiais atvejais: 1) kai raštu prašo išieškotojas; 2) skolininkui sunkiai susirgus, jeigu liga nėra chroniška, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos; 3) kai skolininkas gydosi ligoninėje; 4) kai paskelbta skolininko paieška (CPK 620 straipsnis); 5) kai yra iškeldinimo byla, jei skolininkas ar jo šeimos narys suserga, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos, jeigu liga ne chroniška; 6) teismui išreikalavus vykdomąją bylą; 7) kai vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo nuostatomis skolininkui ar išieškotojui yra atliekami finansų sektoriaus subjekto pertvarkymo veiksmai (CPK 627 straipsnis).

Atsižvelgiant į aukščiau nurodyta teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad pareiškėja nenurodė nė vieno iš įstatyme nustatytų pagrindų, dėl kurių būtų galima stabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. Nr. 0070/22/00203. Įstatyme nėra nustatyta pagrindo stabdyti vykdomąją bylą, jei prašoma kreiptis į teismą dėl sprendimo vykdymo išaiškinimo.

Pažymėtina, kad Kauno apylinkės teismas 2022 m. sausio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-9155-359/2021 atmetė atsakovės Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos prašymą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. birželio 14 d. sprendimo išaiškinimo, nurodydamas, kad sprendimas yra aiškus, o išaiškinimas tokiu būdu, kokį nurodė atsakovė, reikštų galutinio teismo sprendimo turinio keitimą. Paminėtina, kad pareiškėja prašė išaiškinti sprendimą dėl tų pačių motyvų, kaip ir skusdama antstolio veiksmus, t. y. dėl to, kad pasikeitė jos teisinis statutas, dėl ko iš esmės pats sprendimo vykdymas yra neįmanomas. Nutarties pareiškėja neskundė, ji įsiteisėjo 2022 m. vasario 2 d.

Pagal CPK 589 straipsnio 1 dalį jeigu teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka arba įstatymo ar kito teisės akto norma, kurią reikia taikyti vykdymo procese, yra neaiški, antstolis kreipiasi su prašymu į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką arba įstatymo ar kito teisės akto normą, kurią reikia taikyti. Taigi, pagal šį straipsnį teismas teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarką aiškina tik pagal antstolio prašymą, kurį antstolis pateikia teismui tuo atveju, jei vykdymo tvarka jam yra neaiški. Kreiptis ar nesikreipti į teismą dėl teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo yra antstolio diskrecija, t. y. antstolis kreipiasi į teismą su prašymu dėl vykdymo tvarkos išaiškinimo tik tuo atveju, kai pačiam antstoliui kyla neaiškumų dėl vykdymo tvarkos, o įpareigoti antstolį atlikti šį veiksmą nėra galimybės. Tokios teisės nėra nustatyta ir pačiam teismui, nagrinėjančiam skundus dėl antstolio veiksmų.

Antstolis nurodė, kad nemato būtinybės kreiptis į teismą dėl sprendimo vykdymo tvarkos ar įstatymo ar kito teisės akto normos, kurią reikia taikyti, išaiškinimo, kadangi teismo sprendime nurodytas konkretus ir aiškus nurodymas – pasirašyti šilumos pirkimo – pardavimo sutartį su nepriklausomu šilumos gamintoju UAB „Prasila“. Tokia antstolio pozicija laikytina pagrįsta ir atsižvelgiant į Kauno apylinkės teismas 2022 m. sausio 24 d. nutartį, kuria atmestas pareiškėjos prašymas išaiškinti sprendimą.

Paminėtina, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Iki kol teismo sprendimas, pagal kurį išduotas vykdomasis dokumentas, nėra panaikintas ar pakeistas, jis vykdomas taip kaip nurodyta teismo sprendime.

Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes pareiškėjos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos skundas dėl antstolio D. J. veiksmų atmestinas, kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 510 ir 513 straipsniais,

nutaria:

Atmesti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos skundą dėl antstolio D. J. veiksmų.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.