Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Loreta Bujokaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi trečiojo asmens UAB „PPP Invest“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo UAB „Vidmil“ ieškinį atsakovui UAB „MG Valda“, trečiajam asmeniui UAB „PPP Invest“ dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, sutarties 6.2.9 punkto pripažinimo negaliojančiu ir nuostolių atlyginimo.

Tenkindamas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 30 d. nutartimi įpareigojo trečiąjį asmenį UAB „PPP Invest“ vykdyti 2012-05-23 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 12/01 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo bei išduoti leidimą ieškovui UAB „Vidmil“ sudaryti elektros tiekimo sutartį dėl elektros tiekimo patalpose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Vilnius, (patalpų unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) su elektros tiekėju AB LESTO tiesiogiai.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinę, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis negalima tiesiogiai varžyti asmenų, kurie nėra atsakovai byloje, teisių, nes teismo sprendimu negalima nuspręsti dėl tokių asmenų teisių ir pareigų (CPK 266 straipsnis), taigi nėra ir pagrindo teigti, kad dėl tų asmenų gali būti priimtas teismo sprendimas, kurio įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. (Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga, Teismų praktika Nr. 34)

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nors byloje atsakovu patrauktas yra UAB „MG Valda“. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas UAB „MG Valda“ nuosavybės teisę į ginčo patalpas perleido UAB „PPP Invest“. Nors teismas ieškovui siūlė pakeisti atsakovą, ieškovas tokių veiksmų neatliko. Taigi, pagrindinis ieškinio reikalavimas, t.y. patalpų nuomos sutarties nutraukimą pripažinti neteisėtu, reiškiamas UAB „MG Valda“, nors patalpos, kurias ieškovas siekia toliau valdyti nuomos pagrindais, nuosavybės teise priklauso UAB „PPP Invest“. Taikant ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, vykdyti nuomos sutartį būtų įpareigotas ne UAB „MG Valda“, kuriam reiškiamas ieškinio reikalavimas, tačiau UAB „PPP Invest“, kas apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tiesiogiai varžytų UAB „PPP Invest“, kuris nėra atsakovas byloje, teises.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į aukščiau pateiktą kasacinio teismo išaiškinimą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo UAB „PPP Invest“, todėl nutartis šioje dalyje keistina, ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinant.

Nors pirmos instancijos teismo nutartis keistina nurodytu pagrindu, apeliacinės instancijos teismas taip pat pasisako dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjamu atveju pagrįstumo iš esmės.

Laikinųjų apsaugos priemonių instituto reikšmė ir paskirtis – preliminariomis priemonėmis pašalinti arba sumažinti galimos žalos ateityje kilimą. Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nevertina pareikšto materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo ir tik nustato, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Tačiau iš CPK 144 straipsnio 1 dalyje suformuluoto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo matyti, kad teismas, taikydamas tokias priemones, pirmiausia turėtų nustatyti, ar yra tikimybė, jog bus priimtas ieškovui palankus sprendimas. Jei preliminariai (lot. prima facie) įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas negalėtų būti priimtas, kartu tampa aišku, jog negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas. Kaip nurodoma teismų praktikoje, tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Preliminarus ieškovo pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, o tik sudaro pagrindą įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą. Jis taip pat neturi prejudicinės galios nei bylos nagrinėjimui iš esmės, nei pakartotiniam klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sprendimui, t. y. bylos nagrinėjimo metu surinkus papildomą medžiagą, įvertinus šalių papildomus argumentus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas gali būti sprendžiamas pakartotinai. Jei teismas taiko laikinąsias apsaugos priemones ir nurodo, kad jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, vadinasi, teismui nekilo abejonių dėl to, kad ieškovui palankaus teismo sprendimo tikimybė egzistuoja. Nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas nurodė, kad laikinąsias apsaugos priemones būtina taikyti, kadangi jų nepritaikius, tikėtina, jog ieškovas patirtų didelių nuostolių. Pažymėtina, kad ieškovas, manydamas, jog patyrė nuostolių, savo teises gali ginti atitinkamais civilinių teisų gynybos būdais, visgi nesant nustatytų aplinkybių, jog nepritaikius ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, tai būtų vienas iš pagrindų netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Jeigu, išnagrinėjus bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas, nevertindamas pareikšto materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo iš esmės, tačiau vertintų, ar yra tikimybė, jog būtų priimtas ieškovui priimtas ieškovui palankus sprendimas, spręstų, jog labiau tikėtina, kad ieškovui palankus sprendimas negalėtų būti priimtas, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nevykdė esminių sutarties sąlygų, t.y. nemokėjo nuomos mokesčio ir šios aplinkybės ieškovas neginčijo, dėl ko atsakovas sutartį vienašališkai nutraukė. Atkreiptinas dėmesys, jog tokia apeliacinės instancijos teismo išsakyta nuomonė neturi prejudicinės galios nei bylos nagrinėjimui iš esmės, nei pakartotiniam klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sprendimui.

Taip pat pažymėtina ir tai, kad sprendžiant, ar taikyti ir kokia apimtimi laikinąsias apsaugos priemones, teismas nustato, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes bei ekonomiškumo, proporcingumo ir kitus laikinųjų apsaugos priemonių taikymui aktualius principus. Proporcingumas yra vienas iš bendrųjų teisės principų. Šio principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Teismas turėtų atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylos aplinkybės leistų daryti išvadą, kad įpareigojus šalis vykdyti nuomos sutartį, ieškovas galimai ir toliau nemokėtų nuomos mokesčio, kaip pats nurodo, dėl tokios tariamai susiklosčiusios sutarties vykdymo praktikos, dėl ko įsiskolinimas atsakovui tik augtų. Duomenų apie tai, kad ieškovas padengė esamą įsiskolinimą ar ketina tai daryti, byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, įpareigojimas atsakovą leisti ieškovui toliau naudotis nuomos patalpomis, neatitiktų proporcingumo principo iš to atsakovui galintiems kilti padariniams.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 4 p., teismas

nutarė:

UAB „PPP Invest“atskirąjį skundą tenkinti.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartį dalyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo UAB „PPP Invest“ ir jos rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„ieškovo UAB „Vidmil“, juridinio asmens kodas 302777890, Sėlių g. 29/2-38, Vilnius, prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti.

Panaikinti teisimo 2014-03-25 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – įpareigojimą atsakovui UAB „MG Valda“, juridinio asmens kodas 123010339, Ąžuolyno g. 7, Vilnius, vykdyti 2012-05-23 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 12/01 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo ir atstatyti nutrauktą interneto ryšį ieškovui patalpose adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Vilnius (patalpų unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)).

Netenkinti ieškovo prašymo dėl teismo 2014-04-07 nutarties peržiūrėjimo bei baudos atsakovui skyrimo.

Pasiūlyti ieškovui UAB „Vidmil“ pakeisti civ. byloje atsakovą UAB „MG Valda“ atsakovu UAB „PPP Invest“.