Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir Bendrovė) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros (toliau – ir Agentūra) 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimus Nr. IT01 (toliau – ir Sprendimas 1) ir Nr. IT02 (toliau – ir Sprendimas 2) (toliau kartu – ir Sprendimai). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovo pareiškėjo naudai bylinėjimosi išlaidas.

2.1. Pareiškėjui atsakovas Agentūra Sprendimais paskyrė taikyti iš viso 90 672,33 Eur finansinę korekciją dėl, atsakovo vertinimu, pareiškėjo pažeistų Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 17 straipsnio 1 dalies nuostatų įgyvendinant projektą Nr. 05.2.1-APVA-R-008-81-0001 „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Telšių regione (toliau – ir Projektas). Sprendimai yra nepagrįsti.

2.2. Projektas buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. D1-754 (toliau – ir Įsakymas). Įsakymu pareiškėjui Projekto įgyvendinimui buvo paskirtas finansavimas, kuris sudaro 3 394 217,33 Eur. Visas Projekto finansavimas yra vykdomas iš Europos Sąjungos (toliau – ir ES) fondų struktūrinių lėšų. Tarp pareiškėjo ir Agentūros 2017 m. spalio 6 d. buvo pasirašyta iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto Nr. 05.2.1-APVA-R-008-81-0001 „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Telšių regione“ sutartis Nr. 05.2.1-APVA-R-008-81-0001 (toliau – ir Sutartis). Sutartimi šalys sulygo dėl Projekto finansavimo tvarkos ir sąlygų. Sutartis buvo pakeista 2019 m. birželio 17 d. papildomu susitarimu Nr. 1, kuriuo pareiškėjas ir atsakovas pratęsė sutartyje numatytus terminus. Bendrovė, vykdydama Projektą, 2019 m. gruodžio 25 d. paskelbė viešąjį pirkimą atvirojo konkurso būdu Nr. 467571 „Pusiau požeminių ir požeminių konteinerių įsigijimas su įrengimu Telšių raj. savivaldybėje“ (toliau – ir Pirkimas), kurį sudarė dvi dalys. Pirmoji dalis – „Pusiau požeminių konteinerių įsigijimas su įrengimu Telšių raj. savivaldybėje“, kurios objektas – pusiau požeminių konteinerių įsigijimas su įrengimu Telšių raj. savivaldybėje: kolektyviniai komunalinių atliekų surinkimo konteineriai, kolektyvinių konteinerių aikštelių projektavimo paslaugos, konteinerių ir aikštelių įrengimo darbai (toliau – ir I pirkimo dalis, dėl kurios priimtas Spendimas 1). Antroji Pirkimo dalis – „Požeminių konteinerių įsigijimas su įrengimu Telšių raj. savivaldybėje“, kurios objektas – požeminių konteinerių įsigijimas su įrengimu Telšių raj. savivaldybėje. Šios pirkimo dalies objektas – kolektyviniai komunalinių atliekų surinkimo konteineriai, kolektyvinių konteinerių aikštelių projektavimo paslaugos, konteinerių ir aikštelių įrengimo darbai (toliau – ir II pirkimo dalis, dėl kurios priimtas Spendimas 2). Įvykdžius viešojo pirkimo procedūras: dėl I pirkimo dalies su pirkimo laimėtoju UAB „Telšių keliai“ 2020 m. gegužės 29 d. buvo sudaryta viešojo pirkimo sutartis Nr. TRATC-200528-1; dėl II pirkimo dalies su pirkimo laimėtoju BWaste International BV buvo sudaryta 2020 m. birželio 1 d. pirkimo sutartis Nr. TRATC-200528-2. Viešojo pirkimo sutartys buvo pradėtos vykdyti ir šiuo metu yra sėkmingai įgyvendinamos, tačiau atsakovas dėl abejų pirkimo dalių pradėjo pažeidimo tyrimo procedūras, dėl kurių buvo priimti nepagrįsti ir neteisėti Sprendimai. Atsakovas, grįsdamas pareiškėjui skirtinos finansinės pataisos dydį, apsiribojo tik deklaratyvaus pobūdžio argumentais apie pareiškėjui skirtinos finansinės pataisos dydį. Priimdamas Sprendimus atsakovas iš esmės nukopijavo Sprendimų projektus, todėl realus pareiškėjo paaiškinimų argumentų tyrimas nebuvo vykdytas. Atsakovas iš esmės nevertino ir neatsižvelgė į rašytiniuose paaiškinimuose pareiškėjo nurodytus argumentus, neįvertino pažeidimo pobūdžio ir galimų neigiamų pasekmių (jų nebuvimo), Pirkimo aplinkybių. Atsakovas skirdamas maksimalią 10 proc. finansinę korekciją pažeidė proporcingumo principą.

2.3. Pareiškėjo atliktas Pirkimo sąlygų paaiškinimas padidino tiekėjų konkurenciją, todėl atsakovas nepagrįstai konstatavo pareiškėjo padarytus pažeidimus. Pirkimo sąlygų paaiškinimai pirkimo metu negali būti laikomais konkurenciją ribojančiais Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimais. Pareiškėjo sprendimas paaiškinti Pirkimo sąlygas dėl atliekų konteinerių matmenų padidino tiekėjų konkurenciją, nes Pirkime dalyvavo daugiau tiekėjų nei kituose analogiškuose pirkimuose (4 tiekėjai dalyvavo I pirkimo dalyje ir 5 tiekėjai dalyvavo II pirkimo dalyje). Pareiškėjo sprendimas paaiškinti Pirkimo sąlygas dėl konteinerių matmenų užtikrino efektyvesnį Projekto lėšų panaudojimą ir viešųjų lėšų sutaupymą.

2.4. Atsakovo Sprendimais paskirtos finansinės korekcijos yra neproporcingos. Proporcingumo principas yra vienas iš esminių ES veikimo principų (Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – ir SESV) 5 str.), kuris įpareigoja ne tik ES institucijas teisės aktų leidyboje vadovautis šiuo principu, tačiau ir valstybes nares užtikrinti, kad teisėkūros iniciatyvos neprieštarautų proporcingumo principui. Be to, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) taip pat laikosi pozicijos, kad proporcingumo principas, kuris yra vienas bendrųjų Bendrijos teisės principų, reikalauja, jog Bendrijos narių numatytos priemonės turi būti tinkamos siekiamam tikslui įgyvendinti ir neviršytų to, kas būtina jam pasiekti. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 10 punkte taip pat numatytas proporcingumo principas, kurio privalo laikytis visi viešojo administravimo subjektai priimdami savo sprendimus. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 311 punkte numatyta, jog finansinė korekcija taikoma atsižvelgiant į Taisyklių 7 priedo 6–12 punktus, kuriuose nurodoma, kad finansinė korekcija taikoma laikantis proporcingumo principo, sprendžiama atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir įvertinant su juo susijusias aplinkybes. Pagal Taisyklių 7 priedo 6 punkto nuostatas, nustačius su pirkimu susijusį pažeidimą, vadovaujamasi Europos Komisijos 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. C(2013) 9527 patvirtintomis Gairėmis dėl Komisijos finansinių korekcijų, taikytinų Sąjungos išlaidoms, valdomoms pagal pasidalijamojo valdymo principą, kai nesilaikyta viešojo pirkimo taisyklių, nustatymo (toliau – ir Gairės). Vadovaujantis Gairių 2.1 punkto ,,Skelbimas apie pirkimą ir konkurso specifikacijos“ 12 dalimi ,,Nepakankamai apibrėžtas sutarties dalykas“ už pažeidimą dėl to, kad aprašymas skelbime apie pirkimą ir (arba) konkurso specifikacijose yra nepakankamas, jog galimi konkurso dalyviai ir (arba) kandidatai galėtų nustatyti sutarties dalyką, taikoma 10 proc. finansinė pataisa. Pataisa gali būti sumažinta iki 5 proc., atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą. Šiuo atveju pareiškėjo veiksmai, kuriuos atsakovas Sprendimuose vertina kaip pažeidimą, nepatenka į šios nuostatos reguliavimo sritį. Pareiškėjas išsamiai pagrindė, kad jis nurodytų pažeidimų iš viso nepadarė. Pareiškėjo veiksmai paaiškinant Pirkimo sąlygas nėra laikytini pažeidimu. Antra, proporcingumas gali būti nustatytas, tik įvertinus pažeidimo pobūdį. Planuojant taikyti finansinę korekciją, tyrimo metu atsakovas visiškai neįvertino tariamai padaryto pažeidimo pobūdžio Sprendimų projektuose. To atsakovas nepadarė ir priimdamas galutinius Sprendimus. Nuosekliai formuluojamoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje yra konstatuojama, kad sprendžiant dėl pareiškėjui taikytinos finansinės korekcijos dydžio, nacionalinės nuostatos, kurias pažeidusiu pripažintas pareiškėjas, paskirties ir turinio kontekste, taip pat, be kita ko, turėtų būti įvertinta tai (su sąlyga, kad atsakovas šias aplinkybes patikrins), kad: nėra duomenų, jog Įsakyme konstatuotas pažeidimas padarytas pareiškėjui piktnaudžiaujant, kad Projekto tikslai nepasiekti dėl didelio pareiškėjo nerūpestingumo; nėra nustatytas trečiųjų asmenų teisių, saugomų ginčo teisinius santykius reglamentuojančių Sąjungos ir (ar) nacionalinės teisės aktų nuostatomis, pažeidimas (pvz., konkurencijos, viešųjų pirkimų, vartotojų teisių ir kt.). Be to, pagal teismo praktiką, bendrieji principai, tarp jų ir proporcingumo principas, yra imperatyvios normos, kurių nesilaikius, individualus administracinis aktas turi būti laikomas neteisėtu ir turi būti panaikintas, o finansinė korekcija pareiškėjui netaikoma. Atsižvelgiant į tai, kad pats atsakovas tyrimo metu nenustatė jokių duomenų/aplinkybių dėl pareiškėjo nesąžiningumo, piktnaudžiavimo ar nerūpestingumo, skirti maksimalaus dydžio finansinę korekciją yra nepagrįsta. Priešingai, pareiškėjas rūpinosi, kad konkurencija Pirkime būtų kuo didesnė ir tai laikytina pareiškėjo padėtį lengvinančia aplinkybe. Trečia, atsakovas Sprendimuose neįvertino, jog tinkama tiekėjų konkurencija šiame Pirkime buvo užtikrinta. Ketvirta, atsakovas tik deklaratyviai nurodė, bet jokiais konkrečiais įrodymais nepagrindė, kad šioje specifinėje atliekų konteinerių rinkoje po Pirkimo sąlygų paaiškinimo sąlygos būtų pasikeitę tiek iš esmės, jog tiekėjų ratas galėjo dar labiau išaugti (primintina, kad dalyvių skaičius Pirkime buvo dviguba didesnis nei įprastai). Pasiūlymus pateikė ir visi tiekėjai, kurie Pirkime buvo pateikę pretenzijas. Dėl to, vertinant Taisyklių 7 priedo 10.3 punkto nuostatas, tokia situacija yra pareiškėjo padėtį lengvinanti aplinkybė. Penkta, Taisyklių 7 priedo „Su pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti projekto išlaidų apskaičiavimo tvarkos aprašo“ 10 punkte nurodoma, kad, be kita ko, kai dėl nustatyto pažeidimo pagal Gaires galėtų būti taikomos skirtingos netinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo normos, dėl atitinkamos normos taikymo, laikantis proporcingumo principo, sprendžiama atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir įvertinant su juo susijusias aplinkybes: ar pirkimas (išskyrus tarptautinį pirkimą) nekelia tarptautinio susidomėjimo. Šiuo atveju pareiškėjas savo veiksmais visiškai nekliudė Pirkime dalyvauti užsienio bendrovėms. Pareiškėjo atžvilgiu taikytina sankcija turėjo būti proporcingai mažinama (1–5 proc. vietoje skirtų 10 proc.).

2.5. Atsakovas skirdamas pareiškėjui finansinę korekciją neįvertino to, kad pareiškėjo atlikti Pirkimo sąlygų paaiškinimai nesukėlė nei galimos, nei realios žalos Projekto įgyvendinimui, jo galutiniam rezultatui. Visos Projektu skirtos lėšos Pirkimu yra naudojamos ir toliau bus panaudotos pagal paskirtį. Atsakovas nesivadovavo LVAT praktikoje išskirtais kriterijais, kuriais remiantis turi būti vertinamas padarytas pažeidimas.

2.6. Atsakovas Sprendimuose skirdamas finansinę korekciją neįvertino to, jog pareiškėjui finansinė korekcija yra skiriama pirmą kartą, tuo nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos bei taip pažeidė proporcingumo principą.

2.7. Nemotyvuodamas Sprendimų, atsakovas pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktus. Sprendimai yra nemotyvuoti, iš esmės nesiskiriantys nuo Sprendimų projektų bei parengti neatsižvelgus į pareiškėjo paaiškinimuose nurodytas pastabas. Pareiškėjas įsigijo Pirkimo sąlygose numatytus pusiau požeminius konteinerius rūšiuojamoms atliekoms, jų kokybė ir kaina nesikeitė dėl to, kad tiekėjai galėjo pasiūlyti ne tik 1,8 m³ konteinerį, o ir konteinerį, kurio talpa 1,8 m³ ar daugiau, bet ne didesnė kaip 3 m³. Priimdamas Sprendimus atsakovas nevertino pareiškėjo argumentų, kad dėl Pirkimo sąlygų paaiškinimo nėra nustatyta jokių nuostolių bei nėra konstatuota kokia nors nepagrįstai gauta nauda, dėl ko reikėtų taikyti finansinę korekciją. Atsakovas visiškai nemotyvavo, kodėl pareiškėjui paskyrė maksimalias finansines korekcijas. Sprendimuose atsakovas nenurodė, kodėl pareiškėjo galbūt padarytas pažeidimas paaiškinant Pirkimo sąlygas dėl konteinerių matmenų savaime yra pavojingesnis vien tik dėl to, kad viešojo pirkimo II dalyje dalyvavo ir užsienio subjektas. Priešingai, į Pirkimą pavykus pritraukti ir užsienio tiekėjų, tai patvirtino padidėjusią konkurenciją ir lėmė mažesnes pasiūlymų kainas.

3. Atsakovas Agentūra atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Atsakovas nurodė, kad:

3.1. Agentūroje buvo atliktas Pirkimo procedūrų vertinimas, kurio metu nustatyta, jog pareiškėjas galbūt pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1 dalies nuostatas. 2020 m. lapkričio 9 d. užbaigus pažeidimo tyrimą buvo nustatyta, kad pareiškėjas, pakeitęs techninės specifikacijos esmines sąlygas ir nenutraukęs Pirkimo bei nepaskelbęs jo iš naujo, pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo, skaidrumo principus bei apribojo galimybę Pirkime dalyvauti didesniam tiekėjų ratui.

3.2. Vadovaujantis VPĮ 17 straipsnio 1 dalimi, perkančiajai organizacijai nustatyta pareiga užtikrinti, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Šie reikalavimai taikomi ir pirkimo dokumentų (pirkimo sąlygų) parengimo etape, nes tik pagal teisėtas ir nediskriminacines pirkimo sąlygas įvykdytas pirkimas atitiks šiuos principus ir tik tokiu pirkimu bus pasiekti jo tikslai. Agentūroje atlikus Pirkimo patikrą buvo nustatyta, jog pareiškėjas I pirkimo dalies techninės specifikacijos 1.2.1 punkte nurodė, kad konteinerių talpa pusiau požeminiams konteineriams rūšiuojamosioms atliekoms yra 1,8 m³, 3 m³ ir 5 m³. Taip pat ir II pirkimo dalies techninės specifikacijos 1.2.1 punkte nurodė, kad konteinerių talpa požeminiams konteineriams rūšiuojamosioms atliekoms yra 1,8 m³, 3 m³ ir 5 m³. Tačiau pateiktuose atsakymuose tiekėjams nurodė, kad vietoje 1,8 m³ talpos galima siūlyti iki 3 m³ talpos konteinerius, bet ne didesnius. Be to, tiekėjai UAB „Pi technologijos“ ir UAB „Ginota“ pateikė pretenzijas perkančiajai organizacijai dėl pakeisto esminio reikalavimo. Agentūra 2020 m. rugpjūčio 20 d. raštu Nr. (29-2-2)-APVA-1306 pareiškėjo paprašė paaiškinti, kodėl pakeitęs techninės specifikacijos sąlygas nenutraukė Pirkimo bei neskelbė jo iš naujo, arba pagrįsti, kodėl toks pakeitimas nėra laikomas esminiu Pirkimo sąlygų pakeitimu. Pareiškėjas 2020 m. rugpjūčio 26 d. raštu Nr. S-370 paaiškino, kad atsakydamas į tiekėjų klausimus dėl talpų dydžio minėjo, jog talpos negali būti mažesnės nei nurodyta pirkimo dokumentų techninėje specifikacijoje. Be to, pirkime dalyvavo ir pasiūlymus pateikė keturi tiekėjai, iš kurių trys pateikė 3 m³ ir vienas 1,8 m³ talpos konteinerius. Sprendžiant iš pirkime dalyvavusių tiekėjų pobūdžio ir turimos informacijos rinkoje, galima teigti, kad, leidę pateikti didesnės talpos konteinerius, išplėtė tiekėjų ratą – priešingu atveju pirkime dalyvautų tik vienas tiekėjas su didžiausios kainos pasiūlymu. Iš pateikto pareiškėjo paaiškinimo matyti, kad pareiškėjas nepagrindė, jog tai nėra esminis Pirkimo sąlygų pakeitimas ir dėl šio pakeitimo daugiau tiekėjų negalėtų dalyvauti Pirkime. Pareiškėjas kaip tik ir nurodė, kad siūlydamas pateikti didesnės talpos konteinerius, pastaroji nesumažino galimybės dalyvauti tiekėjams, bet jas išplėtė. Pirkimo sąlygų pakeitimu buvo keičiamos esminės sąlygos ir dėl šio pakeitimo daugiau tiekėjų būtų galėję dalyvauti Pirkime.

3.3. Siekiant tinkamai įgyvendinti viešąjį pirkimą ir sukurti vienodas sąlygas visiems galimiems pusiau požeminių ir požeminių konteinerių tiekėjams dalyvauti nagrinėjamame Pirkime, pareiškėjas privalėjo atviro konkurso sąlygose tiksliai nurodyti technines specifikacijas. Tuo metu pareiškėjas, nustatęs, kad I ir II pirkimo dalių techninės specifikacijos 1.2.1 punktas keistinas, t. y. vietoje 1,8 m³ talpos konteinerių gali būti įrengiami ir 3 m³ talpos konteineriai, bet ne didesni, apie šį pakeitimą atsakydamas į klausimus informavo tik prie Pirkimo prisijungusius tiekėjus. Todėl aprašymas konkurso techninėje specifikacijoje buvo nepakankamas, kad galimi konkurso dalyviai arba potencialūs kandidatai galėtų aiškiai nustatyti sutarties dalyką ir tuo remiantis priimti sprendimą pateikti pasiūlymą arba, atvirkščiai, nedalyvauti šiame konkurse.

3.4. Agentūra, įvertinusi nurodytas aplinkybes, Viešųjų pirkimų tarnybos išaiškinimus bei teisminę praktiką, pagrįstai padarė išvadą, kad perkančiajai organizacijai pakeitus techninės specifikacijos esmines sąlygas ir nenutraukus Pirkimo bei nepaskelbus jo iš naujo, buvo pažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti lygiateisiškumo, skaidrumo principai bei apribota galimybė Pirkime dalyvauti didesniam tiekėjų ratui. Be to, pats pareiškėjas savo paaiškinimuose patvirtino, kad pakeitė techninėje specifikacijoje nurodytų konteinerių talpas, t. y. pakeitė techninę specifikaciją, t. y. esmines Pirkimo sąlygas. Pareiškėjas apie techninės specifikacijos pakeitimą informavo tik prie Pirkimo prisijungusius dalyvius, Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (toliau – ir CVP IS) skelbime apie Pirkimą nėra informacijos apie techninės specifikacijos pakeitimą, jame taip ir liko pirminė techninė specifikacija, kurioje nurodyti 1,8 m³, 3 m³ ir 5 m³ tūrio konteineriai. Tuo metu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad, siekiant tinkamai suprasti pirkimo sąlygų turinį, būtina vertinti ne tik sąlygas, kaip tokias, bet ir jų paaiškinimus ar patikslinimus. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pareiškėjo paaiškinimai kvalifikuotini sudėtine pirkimo dokumentų dalimi (LAT 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2009, 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2011). Atsižvelgiant į tai, CVP IS kartu su viešojo pirkimo dokumentais turi būti paskelbti ir visi viešojo pirkimo dokumentų paaiškinimai, patikslinimai, atsakymai į tiekėjų klausimus. Viešojo pirkimo dokumentų paaiškinimai, patikslinimai, atsakymai į tiekėjų klausimus turi būti skelbiami taip, kad visi potencialūs viešojo pirkimo dalyviai galėtų su jais susipažinti tokiomis pačiomis sąlygomis ir tuo pačiu metu, t. y. taip, jog apie pirkimo sąlygų paaiškinimus, patikslinimus būtų informuoti ne tik tie ūkio subjektai, kurie buvo prisijungę (priėmę kvietimą) prie konkretaus viešojo pirkimo, bet ir tie, kurie tokių veiksmų anksčiau atlikę nebuvo. Priešingu atveju, perkančiajai organizacijai neužtikrinus vienodo visų potencialių viešojo pirkimo dalyvių informavimo, yra pažeidžiami tiekėjų lygiateisiškumo (nediskriminavimo) bei viešųjų pirkimų skaidrumo principai. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas šių reikalavimų nesilaikė, todėl tokiu būdu pažeidė tiekėjų lygiateisiškumo (nediskriminavimo) bei viešųjų pirkimų skaidrumo principus.

3.5. ESTT praktikoje, tiek ir kasacinio teismo praktikoje laikomasi griežtos pozicijos, kad paskelbtų viešojo pirkimo dokumentų (sąlygų) pakeitimai, nors ir svarbūs, neturi būti tokie esminiai, kad pritrauktų potencialių dalyvių, kurie, jei šių pakeitimų nebūtų padaryta, nebūtų galėję pateikti pasiūlymo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, pakeisdamas techninę specifikaciją, t. y. nurodydamas, kad vietoje 1,8 m³ galima siūlyti iki 3 m³ talpos konteinerius, bet ne didesnius, atliko esminius Pirkimo dokumentų pakeitimus, kadangi ne visi tiekėjai gali pateikti 1,8 m³ talpos konteinerius. Tai patvirtina tiekėjų pasiūlymai, iš kurių matyti, kad tik vienas tiekėjas pasiūlė pateikti 1,8 m³ talpos konteinerius, o likusieji 3 m³ talpos konteinerius. Tokiu būdu, jeigu pareiškėjas paskelbdamas Pirkimą techninėje specifikacijoje iš karto būtų nurodęs, kad ketina įsigyti ne 1,8 m³, o 3 m³ talpos konteinerius, daugiau tiekėjų būtų galėję dalyvauti Pirkime.

3.6. Atsižvelgdama į nustatyto pažeidimo pobūdį, Agentūra už Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1 dalies pažeidimą pagrįstai pritaikė 10 proc. finansinę pataisą nuo Pirkimo sutarčių vertės be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM). I pirkimo dalies sutarties vertė be PVM 556 823,30 Eur, finansinės pataisos dydis – 55 682,33 Eur be PVM (556 823,30 x 10 proc.). II pirkimo dalies sutarties vertė be PVM – 349 900,00 Eur, finansinės pataisos dydis – 34 990,00 Eur be PVM (349 900,00 x 10 proc.).

II.

4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. sausio 26 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

5. Teismas pažymėjo, kad byloje ginčas kilo dėl Agentūros Sprendimų, kuriais pareiškėjui už Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1 dalies pažeidimą pritaikyta 10 proc. finansinė pataisa nuo Pirkimo sutarčių vertės, teisėtumo ir pagrįstumo.

6.1. Pareiškėjas, įgyvendindamas Projektą, įvykdė pirkimą „Pusiau požeminių ir požeminių konteinerių įsigijimas su įrengimu Telšių raj. savivaldybėje“. Pirkimą sudarė dvi dalys. I pirkimo pirmoji dalis – ,,Pusiau požeminių konteinerių įsigijimas su įrengimu Telšių raj. savivaldybėje“, kurios objektas – pusiau požeminių konteinerių įsigijimas su įrengimu Telšių raj. savivaldybėje: kolektyviniai komunalinių atliekų surinkimo konteineriai, kolektyvinių konteinerių aikštelių projektavimo paslaugos, konteinerių ir aikštelių įrengimo darbai. I pirkimo dalies laimėtoju paskelbta UAB „Telšių keliai“, su kuria UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ 2020 m. gegužės 29 d. pasirašė sutartį Nr. TRATC-200528-1. II pirkimo antroji dalis – ,,Požeminių konteinerių įsigijimas su įrengimu Telšių raj. savivaldybėje“, kurios objektas – požeminių konteinerių įsigijimas su įrengimu Telšių raj. savivaldybėje: kolektyviniai komunalinių atliekų surinkimo konteineriai, kolektyvinių konteinerių aikštelių projektavimo paslaugos, konteinerių ir aikštelių įrengimo darbai. II pirkimo dalies laimėtoju paskelbta BWaste International BV, su kuria UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ 2020 m. birželio 1 d. pasirašė sutartį Nr. TRATC-200528-2;

6.2. Agentūroje buvo atliktas Pirkimo procedūrų vertinimas, kurio metu nustatyta, jog pareiškėjas galbūt pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1 dalies nuostatas. Atsižvelgiant į nustatytus galimus pažeidimus, Agentūroje buvo inicijuotas pažeidimo tyrimas. Agentūra atliko Pirkimo patikrą ir nustatė, kad perkančioji organizacija I pirkimo dalies techninės specifikacijos 1.2.1 punkte nurodė, kad konteinerių talpa pusiau požeminiams konteineriams rūšiuojamosioms atliekoms yra 1,8 m³, 3 m³ ir 5 m³. Tačiau pateiktuose atsakymuose tiekėjams nurodė, kad vietoje 1,8 m³ talpos galima siūlyti iki 3 m³ talpos konteinerius, bet ne didesnius. Agentūra taip pat nustatė, kad tiekėjai UAB „Pi technologijos“ ir UAB „Ginota“ pateikė pretenzijas perkančiajai organizacijai dėl pakeisto esminio reikalavimo. Tiekėjas UAB „Ginota“ pretenzijoje nurodė, kad „Perkančioji organizacija savo atsakymu vienareikšmiškai pakeitė pirkimo sąlygas, todėl, kad įvardinus, jog tiekėjai gali siūlyti ir 3,0 m³ talpos konteinerius vietoj 1,8 m³ talpos konteinerių, viešajame pirkime atsivėrė galimybė dalyvauti tiems tiekėjams, kurie neturėjo galimybės pasiūlyti 1,8 m³ talpos konteinerių, nes tokio tipo konteinerius gali pasiūlyti ne kiekvienas gamintojas“;

6.3. Agentūra 2020 m. rugpjūčio 20 d. raštu Nr. (29-2-2)-APVA-1306 perkančiosios organizacijos paprašė paaiškinti, kodėl pakeitusi techninės specifikacijos sąlygas nenutraukė Pirkimo bei neskelbė jo iš naujo, arba pagrįsti, kodėl toks pakeitimas nėra laikomas esminiu Pirkimo sąlygų pakeitimu. Perkančioji organizacija 2020 m. rugpjūčio 26 d. raštu Nr. S-370 paaiškino, kad „atsakydama į tiekėjų klausimus dėl talpų dydžio minėjo, kad talpos negali būti mažesnės nei nurodyta pirkimo dokumentų techninėje specifikacijoje. Be to, pirkime dalyvavo ir pasiūlymus pateikė keturi tiekėjai, iš kurių trys pateikė 3 m³ ir vienas 1,8 m³ talpos konteinerius. Sprendžiant iš pirkime dalyvavusių tiekėjų pobūdžio ir turimos informacijos rinkoje, galima teigti, kad leidę pateikti didesnės talpos konteinerius, išplėtėme tiekėjų ratą – priešingu atveju pirkime dalyvautų tik vienas tiekėjas su didžiausios kainos pasiūlymu“. Taigi, iš pateikto perkančiosios organizacijos paaiškinimo matyti, kad perkančioji organizacija nepagrindė, kad tai nėra esminis Pirkimo sąlygų pakeitimas ir dėl šio pakeitimo daugiau tiekėjų negalėtų dalyvauti Pirkime. Perkančioji organizacija kaip tik ir nurodė, kad siūlydama pateikti didesnės talpos konteinerius, pastaroji nesumažino galimybės dalyvauti tiekėjams, bet jas išplėtė. Todėl buvo keičiamos esminės sąlygos ir dėl šio pakeitimo daugiau tiekėjų būtų galėję dalyvauti Pirkime;

6.4. Agentūra, įvertinusi surinktą medžiagą, nusprendė, kad perkančiajai organizacijai pakeitus techninės specifikacijos esmines sąlygas ir nenutraukus Pirkimo bei nepaskelbus jo iš naujo, buvo pažeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti lygiateisiškumo, skaidrumo principai bei apribota galimybė Pirkime dalyvauti didesniam tiekėjų ratui. Agentūra 2020 m. spalio 6 d. raštu Nr. (29-2-2)-APVA-1486 „Dėl įtariamo pažeidimo“ informavo perkančiąją organizaciją apie atliktą įtariamo pažeidimo tyrimą ir kokį netinkamų finansuoti Projekto išlaidų dydį numatoma taikyti, bei paprašė pateikti papildomos informacijos ar paaiškinimų, jei nesutinka su sprendimo dėl pažeidimo projektu. Perkančioji organizacija 2020 m. spalio 13 d. raštu Nr. S-443 paaiškino, kad „<<...>> Pirkimo vykdytojas, atsakydamas į dalyvių paklausimus, 2020 m. sausio 24 d. rašte Nr. VP-S-2 ir 2020 m. sausio 29 d. rašte Nr. VP-S-4 paaiškino Pirkimo sąlygas, nurodydamas, kad vietoje 1,8 m³ talpos Pirkime galima siūlyti šiek tiek didesnius konteinerius. 1,8 m³ talpos konteineriai turi būti ne mažesni kaip 1,8 m³, bet gali būti ir didesni, tačiau ne didesni kaip sekanti siekiamų nupirkti prekių pozicija – pusiau požeminiai 3 m³ talpos atliekų konteineriai. Tokie paaiškinimai nėra ir negali būti laikomi Pirkimo sąlygų keitimu. Pirkimo vykdytojas negali būti laikomas pažeidusiu viešųjų pirkimų principus ir jam negali būti taikomos finansinės korekcijos už „nepakankamai apibrėžtą sutarties dalyką“ dėl to, kad jis įgyvendino VPĮ ir teismų praktikos užtikrintą teisę ir pareigą atsakyti į tiekėjų klausimus dėl Pirkimo sąlygų ir jiems papildomai paaiškino Pirkimo sąlygas. <<...>> Pirkimo sąlygų pakeitimu laikomi tik esminiai ir reikšmingi pakeitimai, dėl kurių iš esmės pasikeičia esamų dalyvių ir potencialių tiekėjų padėtis. Pirkimo vykdytojo pateikti Pirkimo sąlygų paaiškinimai (patikslinimai) yra neesminiai. Kitaip tariant, Pirkimo vykdytojas teiktais paaiškinimais nepakeitė Pirkimo objekto esmės – Pirkimo objektas ir toliau liko pusiau požeminiai konteineriai rūšiuojamoms atliekoms. <<...>> Pirkimo vykdytojo pateikti Pirkimo sąlygų paaiškinimai (patikslinimai) buvo tinkamai paskelbti Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis, todėl visi potencialiai Pirkime ketinantys dalyvauti tiekėjai galėjo su jais susipažinti lygiais pagrindais ir vadovautis rengiant pasiūlymus Pirkime. Pasiūlymų pateikimui po papildomų paaiškinimų 2020 m. sausio 24 d. ir 29 d., buvo duota papildomo laiko. Po paaiškinimų, pasiūlymus buvo galima pateikti jau ne iki 2020 m. vasario 3 d. (pirminis pasiūlymų pateikimo terminas), o iki 2020 m. vasario 13 d. (pratęstas pasiūlymų pateikimo terminas). Taigi visi tiekėjai turėjo dar daugiau laiko įvertinti Pirkimo sąlygas, joms pasirengti ir apsispręsti dėl dalyvavimo Pirkime. Atitinkamai, nėra jokio pagrindo kalbėti apie tariamus viešųjų pirkimų lygiateisiškumo, skaidrumo principų (VPĮ 17 str. 1 d.), sąžiningos konkurencijos tikslo (VPĮ 17 str. 3 d.) pažeidimus ar potencialių tiekėjų dalyvavimo Pirkime ribojimą, nes jokių pažeidimų nebuvo. <<...>> net jei APVA nuspręstų, jog vykdant Pirkimo procedūras buvo atlikti kokie nors nežymūs pažeidimai (su kuo Pirkimo vykdytojas nesutinka), APVA, tirdama galimą pažeidimą, privalo atsižvelgti į aplinkybes, kad: a) šiuo atveju Pirkimo sąlygos aiškiai ir suprantamai apibrėžė sutarties dalyką tiek, kad tiekėjai suprato, kad turi siūlyti, atliekų konteinerius ir kokie tie konteineriai turi būti; b) įgyvendinamo projekto tikslas bus pasiektas visiškai. <<...>> Pirkimo vykdytojui siūloma skirti finansinė korekcija yra nepagrįsta jokiais realiais nuostoliais ar nepagrįstai gauta nauda ir yra visiškai neproporcinga.“;

6.5. Agentūra, įvertinusi turimą medžiagą ir perkančiosios organizacijos pateiktus papildomus įrodymus, konstatavo, kad perkančiosios organizacijos paaiškinimai nepaneigia nustatyto pažeidimo. Priešingai, jie tik dar labiau jį pagrindžia. Agentūra, atlikusi įtariamo pažeidimo tyrimą dėl Projekto, nustatė Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1 dalies pažeidimą ir ginčijamais Sprendimais taikė 10 proc. finansinę pataisą nuo tinkamos Pirkimui finansuoti sumos.

7. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, konstatavo, kad perkančioji organizacija pakeitė techninę specifikaciją, t. y. esmines Pirkimo sąlygas. Perkančioji organizacija nustačiusi, kad I pirkimo dalies techninės specifikacijos 1.2.1 punktas keistinas, t. y. vietoje 1,8 m³ talpos konteinerių gali būti įrengiami ir 3 m³ talpos konteineriai, bet ne didesni, apie šį pakeitimą atsakydama į klausimus informavo tik prie Pirkimo prisijungusius tiekėjus. Todėl aprašymas konkurso techninėje specifikacijoje buvo nepakankamas, kad galimi konkurso dalyviai arba potencialūs kandidatai galėtų aiškiai nustatyti sutarties dalyką ir tuo remiantis priimti sprendimą pateikti pasiūlymą arba, atvirkščiai, nedalyvauti šiame konkurse. Skelbime apie Pirkimą nėra jokios informacijos apie techninės specifikacijos pakeitimą, jame taip ir liko pirminė techninė specifikacija, kurioje nurodyti 1,8 m³, 3 m³ ir 5 m³ tūrio konteineriai.

8. Teismas akcentavo, kad LAT praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog, siekiant tinkamai suprasti pirkimo sąlygų turinį, būtina vertinti ne tik sąlygas, kaip tokias, bet ir jų paaiškinimus ar patikslinimus. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad perkančiosios organizacijos paaiškinimai kvalifikuotini sudėtine pirkimo dokumentų dalimi (LAT 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2009, 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2011). Teismas priėjo prie išvados, kad viešojo pirkimo dokumentų paaiškinimai, patikslinimai, atsakymai į tiekėjų klausimus turi būti skelbiami taip, kad visi potencialūs viešojo pirkimo dalyviai galėtų su jais susipažinti tokiomis pačiomis sąlygomis ir tuo pačiu metu, t. y. taip, kad apie pirkimo sąlygų paaiškinimus, patikslinimus būtų informuoti ne tik tie ūkio subjektai, kurie buvo prisijungę (priėmę kvietimą) prie konkretaus viešojo pirkimo, bet ir tie, kurie tokių veiksmų anksčiau atlikę nebuvo. Priešingu atveju, perkančiajai organizacijai neužtikrinus vienodo visų potencialių viešojo pirkimo dalyvių informavimo, yra pažeidžiami tiekėjų lygiateisiškumo (nediskriminavimo) bei viešųjų pirkimų skaidrumo principai. Nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija šių reikalavimų nesilaikė, todėl tokiu būdu pažeidė tiekėjų lygiateisiškumo (nediskriminavimo) bei viešųjų pirkimų skaidrumo principus.

9. Teismas pažymėjo, kad tiek ESTT praktikoje, tiek ir kasacinio teismo praktikoje, laikomasi griežtos pozicijos, jog paskelbtų viešojo pirkimo dokumentų (sąlygų) pakeitimai, nors ir svarbūs, neturi būti tokie esminiai, kad pritrauktų potencialių dalyvių, kurie, jei šių pakeitimų nebūtų padaryta, nebūtų galėję pateikti pasiūlymo. Teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija, pakeisdama techninę specifikaciją, t. y. nurodydama, kad vietoje 1,8 m³ galima siūlyti iki 3 m³ talpos konteinerius, bet ne didesnius, atliko esminius Pirkimo dokumentų pakeitimus, kadangi ne visi tiekėjai gali pateikti 1,8 m³ talpos konteinerius. Tai patvirtina tiekėjų pasiūlymai, iš kurių matyti, kad tik vienas tiekėjas pasiūlė pateikti 1,8 m³ talpos konteinerius, o likusieji – 3 m³ talpos konteinerius. Tokiu būdu, jeigu perkančioji organizacija paskelbdama Pirkimą techninėje specifikacijoje iš karto būtų nurodžiusi, kad ketina įsigyti ne 1,8 m³, o 3 m³ talpos konteinerius, tuomet daugiau tiekėjų būtų galėję dalyvauti Pirkime.

10. Teismas pabrėžė, kad viešųjų pirkimų tikslas, įtvirtintas Viešųjų pirkimų įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje, yra užtikrinti efektyvių ir skaidrių viešųjų pirkimų ir projekto konkursų atlikimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas analogiško pobūdžio bylas ir pasisakydamas dėl viešųjų pirkimų pažeidimų, yra pažymėjęs, kad vien tik aplinkybė, jog konkreti nuostata nebuvo įgyvendinta, nereiškia, kad pažeidimas nebuvo padarytas ir jis neturi reikšmės. Taigi, net ir formalūs viešojo pirkimo trūkumai konkrečioje situacijoje gali patvirtinti, kad pirkimas buvo atliktas pažeidžiant skaidrumo, viešumo, vienodo vertinimo ar kitus pagrindinius viešųjų pirkimų vykdymo imperatyvus. Vien tik šių principų pažeidimas gali sudaryti pagrindą taikyti griežtas poveikio priemones, nes tokie pirkimo trūkumai paprastai negali būti laikomi mažareikšmiais (LVAT administracinė byla Nr. A756-2046/2013). Taigi, perkančioji organizacija, pakeitusi techninės specifikacijos esmines sąlygas ir nenutraukusi Pirkimo bei nepaskelbusi jo iš naujo, pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo, skaidrumo principus bei apribojo galimybę Pirkime dalyvauti didesniam tiekėjų ratui. Agentūra pagrįstai nustatė pažeidimą ir priėmė skundžiamus sprendimus.

11. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Pirkimo sutartis jau yra sudaryta ir, kaip teigia pareiškėjas, vykdoma, t. y. neįmanoma ištaisyti nustatyto pažeidimo, Agentūra pagrįstai vadovavosi Taisyklių 311 punktu bei šių Taisyklių 7 priedo ,,Su pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti projekto išlaidų apskaičiavimo tvarkos aprašas” 6 punktu, taip pat Gairėmis ir pagrįstai taikė pareiškėjui finansinę pataisą.

12. Teismas nurodė, jog vadovaujantis Gairių 2.1 punkto ,,Skelbimas apie pirkimą ir konkurso specifikacijos“ 12 dalimi ,,Nepakankamai apibrėžtas sutarties dalykas“ už pažeidimą dėl to, kad aprašymas skelbime apie pirkimą ir (arba) konkurso specifikacijose yra nepakankamas, jog galimi konkurso dalyviai ir (arba) kandidatai galėtų nustatyti sutarties dalyką, taikoma 10 proc. finansinė pataisa. Pataisa gali būti sumažinta iki 5 proc., atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą. Vadovaujantis Gairių 1.3 punktu, sprendžiant dėl finansinės korekcijos dydžio parinkimo turi būti atsižvelgiama į konkurenciją, skaidrumą ir vienodą tiekėjų vertinimą. Šias aplinkybes detalizuoja Taisyklių 7 priedo „Su pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti projekto išlaidų apskaičiavimo tvarkos aprašo“ 10 punktas, kuriame nurodoma, kad kai dėl nustatyto pažeidimo pagal Gaires galėtų būti taikomos skirtingos netinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo normos, dėl atitinkamos normos taikymo, laikantis proporcingumo principo, sprendžiama atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir įvertinant su juo susijusias aplinkybes: ar pirkimas (išskyrus tarptautinį pirkimą) nekelia tarptautinio susidomėjimo; ar nebuvo neteisėtai ribojama rangovų, prekių tiekėjų ir (ar) paslaugų teikėjų konkurencija (pvz., vertinama, ar sudarytos sąlygos potencialiam rangovui, prekių tiekėjui ir (ar) paslaugų teikėjui pateikti pasiūlymą, pateiktų pasiūlymų skaičius ir kt.); ar dėl nustatytų diskriminuojančių reikalavimų nebuvo atmesta pasiūlymų; ir ar yra kitų, atsižvelgiant į taikytinų teisės normų pažeidimo pobūdį ir sunkumą, laikantis proporcingumo principo įgyvendinančiosios institucijos nustatytų aplinkybių (pretenzijų ir skundų nebuvimas savaime nėra lengvinanti aplinkybė). Sprendimuose nurodyta, kad nustatant taikytinos finansinės pataisos dydį Agentūra vadovavosi tuo, kad Pirkimas kėlė tarptautinį susidomėjimą: nagrinėjamu atveju pasiūlymą dalyvauti Pirkimo konkurse pateikė Nyderlandų bendrovė; buvo ribojama tiekėjų konkurencija, pakeitus techninės specifikacijos esmines sąlygas ir nenutraukus Pirkimo bei nepaskelbus iš naujo, buvo apribota galimybė konkurse dalyvauti didesniam tiekėjų ratui; pasiūlymus pateikė 4 tiekėjai, nei vieno tiekėjo pasiūlymas dėl konkurenciją ribojančių reikalavimų nebuvo atmestas; dėl techninės specifikacijos pakeitimo buvo gautos dvi pretenzijos.

13. Teismo įsitikinimu, ginčijamuose Sprendimuose Agentūra, atsižvelgdama į nustatyto pažeidimo pobūdį, sunkumą, pagrįstai pritaikė 10 proc. finansinę pataisą nuo galutinės Pirkimo vertės sumos. Aplinkybių, sudarančių pagrindą šią korekciją sumažinti, nenustatyta, jų nenurodė ir pats pareiškėjas. Teismas, ištyręs ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir bylos rašytinę medžiagą, priėjo prie išvados, kad Agentūra sprendimus dėl pažeidimo priėmė ištyrusi visas reikšmingas faktines aplinkybes ir įvertinusi visus ginčo aspektus. Teismas nenustatė, jog atsakovas, priimdamas Sprendimus, būtų pažeidęs VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktuose nustatytus reikalavimus individualiems administraciniams aktams. Skundžiami sprendimai pagrįsti faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų nuostatomis. Agentūra sprendimuose detaliai aprašė, koks Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimas buvo padarytas vykdant Pirkimą, rėmėsi LAT ir ESTT praktika konkrečiose bylose dėl VPĮ pažeidimo, taip pat, įvertinusi su minėtu Pirkimu susijusias aplinkybes, pritaikė finansinę pataisą minėtam Pirkimui. Nagrinėjamu atveju Agentūra tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, bei, nustatydama taikytinos finansinės korekcijos dydį, atsižvelgė į nustatytų pažeidimų pobūdį ir sunkumą, todėl priėmė teisėtus ir pagrįstus Sprendimus, kurie atitinka VAĮ 10 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus. Teismas, atmetęs pareiškėjo skundą, netenkino pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

III.

14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 26 d. sprendimo dalį dėl finansinės pataisos taikymo ir priimti naują sprendimą – už nustatytus pažeidimus Sprendime 1 ir Sprendime 2 taikyti 5 proc. finansinę pataisą; priteisti iš atsakovo pareiškėjo naudai bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria palikta galioti maksimali 10 proc. dydžio finansinė pataisa už nustatytus pažeidimus, yra nepagrįsta, prieštarauja teisės aktų nuostatoms, aktualiai teismų praktikai. Pareiškėjas neginčija pažeidimų nustatymo fakto.

14.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino tik Pirkimo sąlygų pakeitimo faktą ir apskritai nevertino, kad pareiškėjo atliktas Pirkimo sąlygų, o konkrečiai – techninės specifikacijos paaiškinimas nepakeitė pirkimo pobūdžio. Teismas nepagrįstai pritarė atsakovo pozicijai, kad pareiškėjo Pirkimo metu pateikti techninės specifikacijos 1.2.1 punkto paaiškinimai, jog vietoje numatytų 1,8 m³ pusiau požeminių konteinerių rūšiuojamosios atliekoms tiekėjai gali siūlyti ir iki 3m³ talpos konteinerius, bet ne didesnius, neva yra esminis neteisėtas pirkimo sąlygų keitimas. Teismas visiškai nevertino pareiškėjo argumentų, kad VPĮ pareiškėjui nedraudžia aiškinti pirkimo sąlygų. Priešingai, VPĮ tokią teisę pareiškėjui suteikia, o viešojo pirkimo sąlygų aiškinimai yra sudėtinė Pirkimo sąlygų dalis, todėl privalomi visiems Pirkime dalyvaujantiems tiekėjams (VPĮ 2 str. 39 p., 35 str. 2 d. 20 p.). Pirkimo sąlygų 8.1 punktu tiekėjui buvo suteikta teisė CVP IS susirašinėjimo priemonėmis prašyti, kad Pirkimo vykdytojas paaiškintų ar pataisytų pirkimo dokumentus. Pirkimo sąlygų 8.5 punktu Pirkimo vykdytojui suteikta teisė savo iniciatyva paaiškinti (pataisyti) pirkimo dokumentus CVP IS priemonėmis. LAT nuoseklioje praktikoje yra nurodyta, kad perkančioji organizacija turi teisę neprašyta patikslinti savo pačios rengtas pirkimo sąlygas. Kasacinio teismo praktikoje yra laikomasi nuostatos, kad tokie perkančiosios organizacijos pirkimo sąlygų paaiškinimai yra kvalifikuotini sudėtine pirkimo sąlygų dalimi. O pirkimo sąlygos aiškintinos ir taikytinos sistemiškai, nesuabsoliutinant lingvistinio aiškinimo metodo, atsižvelgiant į tikrąją perkančiosios organizacijos valią. ESTT taip pat savo praktikoje nurodė, jog perkančiajai organizacijai, paskelbusiai vykdomo viešojo pirkimo sąlygas, turi būti leidžiama daryti tam tikrus pirkimo sąlygų pakeitimus, nepriklausomai nuo keičiamų sąlygų pobūdžio. Tačiau privalo būti paisoma nediskriminavimo ir vienodo požiūrio principų, taip pat – skaidrumo pareigos. Tai reiškia, kad: a) Pirkimo vykdytojas gali aiškinti Pirkimo sąlygas jau po jų paskelbimo; b) Pirkimo vykdytojo pateikti Pirkimo sąlygų paaiškinimai yra vienodos reikšmės, kaip ir Pirkimo sąlygos; c) tiekėjai, teikdami pasiūlymus, privalo vadovautis tiek Pirkimo sąlygomis, tiek ir pateiktais paaiškinimais. Taigi, pats savaime Pirkimo sąlygų paaiškinimas, atliktas iki pasiūlymų pateikimo termino, nėra neteisėtas ar draudžiamas veiksmas.

14.3. Pirmosios instancijos teismas taip pat nevertino aplinkybės, kad Pirkimo sąlygų paaiškinimas buvo pateiktas tik dėl labai mažos techninės specifikacijos dalies. Vertinant viso Pirkimo kontekste, toks sąlygų paaiškinimas turėjo įtakos tik labai mažai daliai Pirkimui skirtų lėšų panaudojimui. Vien dėl šios priežasties teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovo pritaikyta finansinė pataisa yra proporcinga pažeidimo apimčiai. Šiuo konkrečiu atveju pareiškėjas, atsakydamas į dalyvių paklausimus, 2020 m. sausio 24 d. rašte Nr. VP-S-2 ir 2020 m. sausio 29 d. rašte Nr. VP-S-4 paaiškino Pirkimo sąlygas, nurodydamas, kad vietoje 1,8 m³ talpos Pirkime galima siūlyti ir šiek tiek didesnius konteinerius, t. y. tik labai maža techninės specifikacijos dalis yra pakeista. Svarbu yra ir tai, kad atlikus Pirkimo sąlygų paaiškinimus tiek I pirkimo, tiek II pirkimo dalyse, nebuvo eliminuota galimybė teikti 1,8 m³ talpos konteinerius, t. y. konteinerių dydžiai iš esmės nebuvo pakeisti, tiekėjai ir toliau galėjo siūlyti 1,8 m³ talpos konteinerius, kaip ir buvo numatyta pirminėse Pirkimo sąlygose. Tačiau teismas į šį pareiškėjo argumentą neatsižvelgė ir šią aplinkybę ignoravo, bei apskritai nevertino, kad pažeidimai viso pirkimo kontekste pinigine išraiška yra labai maži (vertinant 1,8 m³ talpos konteinerių vertę viso Pirkimo vertės kontekste). Teismo sprendime ignoruotas faktas, kad Pirkime pateikęs paaiškinimus pareiškėjas ėmėsi priemonių, jog būtų užtikrintas tiekėjų lygiateisiškumas ir sąžininga konkurencija. VPĮ 40 straipsnio 4 dalies 2 punktas numato, jog perkančioji organizacija privalo pratęsti pasiūlymų pateikimo terminus, kad visi pirkime norintys dalyvauti tiekėjai turėtų galimybę susipažinti su visa pasiūlymui parengti reikalinga informacija, šiais atvejais <...> jeigu buvo padaryta reikšmingų pirkimo dokumentų pakeitimų. Pareiškėjas, atsižvelgdamas į VPĮ reguliavimą, pasiūlymų terminą po Pirkimo sąlygų paaiškinimo pratęsė 2 kartus: 2020 m. vasario 3 d. pratęsė pasiūlymų pateikimo terminą iki 2020 m. vasario 7 d., o 2020 m. vasario 7 d. iki 2020 m. vasario 13 d. Tokiu būdu pareiškėjas užtikrino, kad visiems suinteresuotiems tiekėjams būtų suteikta papildomai laiko parengti ir pateikti pasiūlymus.

14.4. Pirmosios instancijos teismas absoliučiai neįvertino, kad Sprendimais pritaikytos finansinės pataisos neproporcingos ir prieštarauja finansinių pataisų tikslui bei nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos. ESTT laikosi pozicijos, kad proporcingumo principas, kuris yra vienas bendrųjų Bendrijos teisės principų, reikalauja, jog Bendrijos narių numatytos priemonės turi būti tinkamos siekiamam tikslui įgyvendinti ir neviršytų to, kas būtina jam pasiekti. VAĮ 3 straipsnio 10 punkte taip pat numatytas proporcingumo principas, kurio privalo laikytis visi viešojo administravimo subjektai priimdami savo sprendimus. Teismas nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, kuri numato, jog, sprendžiant dėl taikytinos finansinės pataisos dydžio, būtina atsižvelgti į tris kriterijus, t. y. pažeidimų pobūdį, svarbą ir ES fondų finansinius nuostolius (LVAT 2020 m. rugpjūčio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-143-492/2020). Pagal teisinį reguliavimą bei suformuotą teismų praktiką, finansinių pataisų taikymas ir jų dydis negali būti formalus, bet priešingai – jas taikant turi būti atsižvelgiama į proporcingumo principą bei finansinių pataisų taikymo tikslus. Įgyvendinančioji institucija (šiuo atveju Agentūra) nustatydama tinkamų (netinkamų) finansuoti išlaidų sumą privalo vadovautis Taisyklėmis. Taisyklių 7 priedo 6 punktas numato, kad, nustačius su pirkimu susijusį pažeidimą, vadovaujamasi Gairėmis. Gairių 7 priedo 10 punktas nustato, kad kai dėl nustatyto pažeidimo pagal Gaires galėtų būti taikomos skirtingos netinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo normos, dėl atitinkamos normos taikymo, laikantis proporcingumo principo, sprendžiama atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir įvertinant su juo susijusias aplinkybes, išvardytas 10.1–10.4 papunkčiuose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas finansinių korekcijų dydžio nustatymą ir galimybę jas mažinti, yra nurodęs, kad tam tikrų sankcijų (finansavimo korekcijų) taikymo proporcingumo principas yra įtvirtintas visoje Gairių specialiojoje dalyje. Šioje dalyje priklausomai nuo viešojo pirkimo nuostatų pažeidimų rūšies ir jų sunkumo laipsnio yra pateikti diferencijuoti sankcijų (finansavimo korekcijų) dydžiai (nuo 2 iki 100 proc.). Tuo jau pačiose Gairėse iš dalies yra užtikrintas sankcijų (finansinių korekcijų) taikymo proporcingumo principas (LVAT 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2152/2013, 2016 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1218-261/2016). Taigi, jeigu Gairėse numatyta galimybė skirti 5 proc. finansinę pataisą, įgyvendinančiai institucijai (šiuo atveju Agentūrai) privalu įvertinti tokio dydžio finansinės pataisos skyrimo pagrįstumą arba, atvirkščiai, nepagrįstumą. Nors pateiktas LVAT aiškinimas yra susijęs su Europos Komisijos parengtomis Finansinių korekcijų taikymo dėl pažeidimų viešųjų pirkimų srityje gairėmis (2007 m. lapkričio 29 d. galutinė redakcija, COCOF 07/0037/03-ES), tačiau jis aktualus aiškinant korekcijų taikymą ir pagal Gaires, nes finansinių korekcijų taikymo principai abejose gairėse yra identiški. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad Sprendimuose neįvertintas pažeidimų sudėtingumas, rimtumas, nėra realių motyvų ir argumentų, kodėl šiuo atveju neskiriama Gairėse numatyta mažiausia finansinė pataisa 5 proc. Pačiose Gairėse yra įpareigojimas skiriant finansinę pataisą įvertinti pažeidimo sunkumą. Teismas apskritai nieko nepasisakė dėl pažeidimų sudėtingumo ir kodėl šiuo atveju neskiriama mažiausia finansinė pataisa 5 proc., o tik formaliai nurodė, kad atsakovas pagrįstai pritaikė 10 proc. finansinę pataisą. Teismas taip pat ignoravo Taisyklių 7 priedo 10 punkte įtvirtintas nuostatas dėl pažeidimo pobūdžio ir su juo susijusių aplinkybių vertinimo, t. y. individualizuojant pažeidimo sunkumą būtina nustatyti lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Europos Komisija 2019 m. gegužės 14 d. priėmė sprendimą Nr. C(2019) 3452 (toliau – ir EK sprendimas), kuriuo nustatomos su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairės (toliau – ir Naujos Gairės). Atsakovas, skirdamas finansines pataisas, vadovavosi Gairėmis, nors pažeidimo tyrimo metu jau galiojo Naujos Gairės, kurių 2 straipsnyje numatoma, kad „Komisija šias gaires taiko po šio sprendimo priėmimo datos pradėtoms finansinių pataisų procedūroms“, t. y. po 2019 m. gegužės 14 d. Nors kriterijai ir principai, kuriais vadovaujantis nustatomos finansinės korekcijos, yra tie patys, nustatant finansinę korekciją dėl pareiškėjo pažeidimų, Naujos Gairės turi įtakos pažeidimo kvalifikavimui. Naujose Gairėse vertinant, ar konkurencija buvo, laikoma, jog pirkime užtikrintas minimalus konkurencijos lygis, t. y. keli ekonominės veiklos vykdytojai pateikė pasiūlymus, kurie buvo priimti ir atitiko atrankos kriterijus (Naujų Gairių 2.1 p. 10 d.). Šiuo atveju konkurencija buvo užtikrinta, nes I pirkimo dalyje gauti 4 pasiūlymai, o II pirkimo dalyje gauti 5 pasiūlymai ir nei vienas nebuvo atmestas. Priimant Sprendimus dėl pažeidimo, į šią aplinkybę visiškai nebuvo atsižvelgta. Taip pat apie pasitikslintas Pirkimo sąlygas buvo informuoti visi potencialūs dalyviai, realiai domėjęsi pirkimu ir išreiškę savo suinteresuotumą. Tiekėjai ne tik, kad buvo informuoti apie Pirkimo sąlygų paaiškinimus, bet dalis jų realiai pasinaudojo paaiškinimų suteiktomis galimybėmis teikiant pasiūlymus. Tą ginčo metu pripažino ir atsakovas. Tiekėjai UAB „Pi technologijos“ ir UAB „Ginota“ dėl Pirkimo sąlygų paaiškinimo pateikė pretenzijas, tačiau tai nepadarė įtakos jų apisprendimui teikti pasiūlymą, nes šie tiekėjai pateikė pasiūlymus I ir II pirkimo dalims veikdami pagal jungtinės veiklos sutartį. Svarbu ir tai, kad I pirkimo dalyje šių tiekėjų pasiūlymas buvo antras pasiūlymų eilėje, tačiau nei šio fakto, nei pačio Pirkimo jie neginčijo ir pretenzijos neteikė. Taisyklių 7 priedo 10 punkte pretenzijų ir skundų nebuvimas savaime nėra lengvinanti aplinkybė, todėl darytina išvada, jog pretenzijų buvimo faktas negali būti pripažįstamas ir kaip sunkinanti aplinkybė. Naujos Gairės numato, kad 10 proc. korekcija taikoma, kai nepaskelbiamos techninės specifikacijos (Naujų Gairių 2.1 p. 9 d.). Pareiškėjas paskelbė technines specifikacijas ir tik nedidelę dalį jų pirkimo metu paaiškino. Todėl pareiškėjo atžvilgiu taikant minimalią korekciją, turėtų būti taikoma 5 proc. ar dar mažesnė finansinė korekcija. Didesnės korekcijos taikymas yra visiškai neadekvatus, prieštaraujantis finansinių korekcijų taikymo tikslams – apsaugoti ES finansinius interesus ir atitiktį ES teisės aktams bei užtikrinti proporcingumą.

14.5. Pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjo argumentų dėl Sprendimų atitikties VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktams, todėl pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnio 2, 3 dalis ir 87 straipsnio 4 dalies 3 punktą. Tokie pažeidimai lemia teismo sprendimo neteisėtumą. Pareiškėjas skunde ir pirmosios instancijos teismui pateiktoje baigiamojoje kalboje išsamiai pagrindė, kodėl Sprendimai yra nemotyvuoti bei tokiu būdu pažeidžiantys VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktus. Teismas formaliai konstatavo, jog atsakovas sprendimus dėl pažeidimo priėmė ištyręs visas reikšmingas faktines aplinkybes ir įvertinęs visus ginčo aspektus. Viešojo administravimo subjekto, skiriančio finansinę korekciją, pareiga argumentuoti tokį sprendimą yra numatyta tiek ESTT, tiek LVAT praktikoje. Pagal šiuos teismų išskirtus kriterijus, skiriant finansinę korekciją turi būti konstatuotas: a) realiai sukeltų nuostolių faktas; b) aiškus nuostolių dydis; c) pagrindai, kuriais remiantis skiriama finansinė korekcija. Teismas nevertino, kad Sprendimuose iš esmės remiamasi tik konstatavimu, jog pareiškėjas neva pažeidė VPĮ numatytą lygiateisiškumo principą, nemotyvuojant pažeidimų sunkumo, nevertinant nei lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių ir jų įtakos skiriant finansinę pataisą. Teismas taip pat nepagristai nevertino, kad atsakovas realiai nepagrindė, kodėl pareiškėjui paskyrė maksimalią numatytą finansinę korekciją. Sprendimuose nesant motyvų dėl maksimalios finansinės korekcijos skyrimo pagrindų, tai savaime patvirtina, kad maksimali finansinė korekcija negalėjo būti taikoma. Sprendimuose tik pateikiama nuoroda, kad Pirkimo vykdytojui yra skiriama finansinė pataisa, vadovaujantis Taisyklių 7 priedo 10 punktu ir Gairių 2.1 punkto 12 dalimi, tačiau neįvertinta, kad Taisyklės iš esmės tik nustato gaires, kuriomis remiantis turi būti įvertintos faktinės kiekvieno pažeidimo aplinkybės ir būtent pagal jas įvertinama Taisyklių taikymo apimtis. Atsakovas skirdamas maksimalią korekciją turėjo realiai pagrįsti ir įrodyti, kodėl Pirkimo vykdytojui siūloma taikyti būtent 10 proc. sutarties vertės finansinę korekciją. Tai reiškia, kad šiuo atveju net ir nustačius pažeidimus, tačiau esant visoms kitoms pareiškėjo padėtį lengvinančioms aplinkybėms, finansinės korekcijos dydis privalėjo būti mažinamas iki 5 proc. Sprendimuose apskritai nėra motyvuoto aptarimo bei argumentacijos, kokios yra pareiškėjo padėtį sunkinančios ir kokios padėtį lengvinančios aplinkybės. Teismas neatsižvelgė į pareiškėjo argumentus, kad atsakovas realiai nepasisakė dėl pareiškėjo pažeidimo tyrimo metu pateiktų argumentų, paaiškinimų. Tai parodo, kad pažeidimo tyrimą atsakovas vykdė visiškai formaliai.

15. Atsakovas Agentūra atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, o UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad:

15.1. Vykdydamas viešąjį pirkimą pareiškėjas, atsakydamas tik į dalyvių klausimus, pakeitė techninės specifikacijos esmines sąlygas, šių pakeitimų neišviešino skelbime apie pirkimą ir nenutraukė pirkimo bei nepaskelbė jo iš naujo, todėl buvo pažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti lygiateisiškumo, skaidrumo principai bei apribota galimybė Pirkime dalyvauti didesniam tiekėjų ratui. Priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei nustatytų pažeidimų pobūdį, už VPĮ 17 straipsnio 1 dalies pažeidimus Agentūra pagrįstai pritaikė 10 proc. finansinė pataisą nuo Pirkimo sutarčių vertės be PVM.

15.2. Nagrinėjamu atveju nustatant taikytinos finansinės pataisos dydį buvo atsižvelgta į šias sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes: pirkimas kėlė tarptautinį susidomėjimą (nagrinėjamu atveju pasiūlymą dalyvauti pirkimo konkurse pateikė Nyderlandų bendrovė); buvo ribojama tiekėjų konkurencija: pakeitus techninės specifikacijos esmines sąlygas ir nenutraukus Pirkimo bei nepaskelbus jo iš naujo, buvo apribota galimybė konkurse dalyvauti didesniam tiekėjų ratui; be to, techninės specifikacijos pakeitimai nebuvo išviešinti CVP IS sistemoje skelbime apie pirkimą, kad visi potencialūs viešojo pirkimo dalyviai galėtų su jais susipažinti tokiomis pačiomis sąlygomis ir tuo pačiu metu, t. y. taip, kad apie pirkimo sąlygų pakeitimus būtų informuoti ne tik tie ūkio subjektai, kurie buvo prisijungę (priėmę kvietimą) prie viešojo pirkimo, bet ir tie, kurie tokių veiksmų anksčiau atlikę nebuvo; I pirkimo dalyje pasiūlymus pateikė 4 tiekėjai, o II dalyje – 5 tiekėjai, nei vieno tiekėjo pasiūlymas dėl konkurenciją ribojančių reikalavimų nebuvo atmestas; dėl techninės specifikacijos pakeitimo buvo gautos dvi pretenzijos.

15.3. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodė, kad dėl techninės specifikacijos pakeitimo nekilo neigiamos pasekmės, o įgyvendinamo projekto tikslas bus pasiektas visiškai, todėl finansinė korekcija taikoma nepagrįstai, tačiau, Agentūros vertinimu, viešųjų pirkimų principų pažeidimo objektyvumas ir absoliutumas reiškia, kad vien pažeidimas lemia pareiškėjo veiksmų neteisėtumą.

15.4. Agentūros vertinimu, nėra pagrindo laikyti, kad pažeidimas buvo formalaus pobūdžio ir neturėjo jokio faktinio ar galimo finansinio poveikio, bei šiuo pagrindu reiktų taikyti mažiausią finansinę pataisą, kadangi dėl padaryto VPĮ pažeidimo buvo ribojama tiekėjų konkurencija. Tokia išvada atitinka ir LVAT praktiką (2013 m. gruodžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2046/2013). Todėl Agentūra vertina, kad parinkta poveikio priemonė ir jos mastas adekvatus padarytam pažeidimui ir yra tinkama tam, jog būtų atkurta padėtis, kai visos ES finansavimui gauti deklaruotos išlaidos yra teisėtos ir tvarkingos. Šiuo atveju išskirtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą pataisas sumažinti ar jų apskritai netaikyti, nėra.

15.5. Teisės aktai nenustato, jog finansinės korekcijos negali būti taikomos, jei nustatyti iš pirmo žvilgsnio formalūs teisės aktų pažeidimai iki galo nebuvo realizuoti (įgyvendinti) arba nesukėlė tiesioginių, betarpiškų, matomų neigiamų padarinių. Kita vertus, net ir formalūs pirkimo dokumentų trūkumai faktiškai gali atgrasyti potencialius dalyvius nuo dalyvavimo viešajame pirkime, o esamiems dalyviams gali realiai pateikti tinkamą pasiūlymą. LVAT praktikoje taip pat pabrėžiama, kad skaidrumo, viešumo, vienodo vertinimo ar kitų pagrindinių viešųjų pirkimų vykdymo imperatyvų pažeidimas gali sudaryti pagrindą taikyti griežtas poveikio priemones, nes tokie pirkimo trūkumai paprastai negali būti laikomi mažareikšmiais (2013 m. gruodžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2046/2013). Panašaus požiūrio laikosi ir ESTT, pabrėždamas, kad netgi tikslaus finansinio poveikio neturintys pažeidimai gali labai paveikti finansinius Sąjungos interesus (2005 m. rugsėjo 15 d. sprendimo Airija prieš Komisiją, C 199/03, 31 p.). Taigi, iš formuojamos ES ir nacionalinių teismų praktikos matyti, kad pagrindinių viešųjų pirkimų principų pažeidimas, net ir tuo atveju, kai jo finansinis poveikis negali būti tiksliai nustatytas, gali pažeisti finansinius interesus ir paprastai neturėtų būti laikomas mažareikšmiu. Be to, teigiant, kad buvo pažeisti viešuosius pirkimus reglamentuojantys principai, nėra reikalaujama atlikti išsamių ekonominių skaičiavimų (LVAT 2017 m. liepos 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-1096-858/2017). Taigi šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad Agentūros pritaikytas finansinės pataisos dydis yra neproporcingas nustatytam pažeidimui.

15.6. Be to, ir Naujų Gairių 2.1 lentelės 9 punkte nurodyta, kad tais atvejais, kai nei paskelbtame skelbime apie pirkimą, nei pirkimo specifikacijose nėra pakankamai išsamiai aprašyti sutarties sudarymo kriterijai ir jų lyginamieji svoriai, todėl netinkamai apribojama konkurencija (t. y. pakankamai svarbios informacijos trūkumas galėjo atgrasyti galimus konkurso dalyvius), taikoma 10 proc. pataisos norma. Taigi Agentūra, vadovaudamasi proporcingumo principu ir atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, pagrįstai pritaikė 10 proc. finansinę pataisą, kadangi dėl pareiškėjo veiksmų buvo pažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti lygiateisiškumo, skaidrumo principai bei apribota galimybė Pirkime dalyvauti didesniam tiekėjų ratui. Teismo skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Konstatavus, kad Agentūros Sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, priteisti iš Agentūros pareiškėjo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas nėra teisinio pagrindo. Juolab, kad apeliaciniu skundu neginčijamas pažeidimų padarymo faktas, o prašoma sumažinti finansinės pataisos dydį.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

16. Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimo Nr. IT01 ir 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimo Nr. IT02, kuriais pareiškėjui taikyta 10 proc. (90 672,33 Eur) finansinė pataisa dėl Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimo, įgyvendinant projektą Nr. 05.2.1-APVA-R-008-81-0001 „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Telšių regione“, teisėtumo ir pagrįstumo.

17. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

18. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013). Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas ar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga.

19. Pareiškėjui finansinė pataisa skirta atsakovui nustačius Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimus. Pareiškėjas apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria pripažinta, jog įgyvendinant projektą Nr. 05.2.1-APVA-R-008-81-0001 „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Telšių regione“ buvo pažeistos Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos neapskundė, todėl apeliacinės instancijos teismas vertina tik tai, ar pagrįstai pareiškėjui taikyta 10 proc. finansinė pataisa.

20. Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 „Dėl Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) 311 punktu ir Taisyklių 7 priedo „Su pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti projekto išlaidų apskaičiavimo tvarkos aprašas“ 6 punktas (2020 m. birželio 8 d. įsakymo Nr. 1K-170 redakcija, galiojanti nuo 2020 m. birželio 16 d.) numato, kad nustačius su pirkimu susijusį pažeidimą, vadovaujamasi Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. C(2019) 3452, kuriuo nustatomos su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairės (angl. „Guidelines for determining financial corrections to be made to expenditure financed by the Union for non-compliance with the applicable rules on public procurement“) (toliau – Gairės), kurios skelbiamos interneto svetainėje www.esinvesticijos.lt.

21. Ginčijamų administracinių sprendimų priėmimo dieną galiojo šios nutarties 20 punkte nurodyta teisės norma, todėl pareiškėjas apeliaciniame skunde pagrįstai nurodė, jog taikant finansinę pataisą turėjo būti vadovaujamasi Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. C(2019) 3452 patvirtintomis Gairėmis.

22. Pagal pirmosios instancijos nustatytas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo padaryto Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimo konstatavimu, pareiškėjo padarytas pažeidimas įgyvendinant Projektą atitinka pažeidimą aprašytą Gairių 2.1 punkto ,,Skelbimas apie pirkimą ir konkurso specifikacijos“ 12 dalyje (nepakankamai apibrėžtas sutarties dalykas), kai aprašymas skelbime apie pirkimą ir (arba) pirkimo specifikacijose yra nepakankamas arba netikslus, todėl galimi konkurso dalyviai ir (arba) kandidatai gali negalėti visiškai nustatyti sutarties dalyko ir atsiranda atgrasomasis poveikis, galintis apriboti konkurenciją. Už šį pažeidimą Gairių 2.1 punkto 12 dalyje numatyta 10 proc. pataisos norma.

23. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas analogiško pobūdžio bylas ir pasisakydamas dėl viešųjų pirkimų pažeidimų, yra pažymėjęs, kad vien tik aplinkybė, jog nekilo konkretūs, apčiuopiami padariniai, nereiškia, kad neigiamų padarinių apskritai nekilo. Teisės aktai nenustato, kad finansinės korekcijos negali būti taikomos, jei nustatyti iš pirmo žvilgsnio formalūs teisės aktų pažeidimai iki galo nebuvo realizuoti (įgyvendinti) arba nesukėlė tiesioginių, matomų neigiamų padarinių. Pastebėta, kad net ir formalūs pirkimo dokumentų trūkumai faktiškai gali atgrasyti potencialius dalyvius nuo dalyvavimo viešajame pirkime, o esamiems dalyviams gali realiai sutrukdyti pateikti tinkamą pasiūlymą, t. y. net ir formalūs viešojo pirkimo trūkumai konkrečioje situacijoje gali patvirtinti, kad pirkimas buvo atliktas pažeidžiant skaidrumo, viešumo, vienodo vertinimo ar kitus pagrindinius viešųjų pirkimų vykdymo imperatyvus. Vien tik šių principų pažeidimas gali sudaryti pagrindą taikyti griežtas poveikio priemones, nes tokie pirkimo trūkumai paprastai negali būti laikomi mažareikšmiais (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-727-502/2018).

24. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo nustatytas bylai reikšmingas aplinkybes bei pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes dėl ginčijamais sprendimais pritaikytos finansinės pataisos, sprendžia, kad, nagrinėjamu atveju, 10 proc. finansinės pataisos taikymas yra proporcingas padarytam pažeidimui. Pareiškėjas apeliaciniame skunde naujų aplinkybių, susijusių su finansinės korekcijos taikymu, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodo, todėl teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su pritaikytos finansinės pataisos sumažinimu.

25. Nors atsakovas, taikydamas finansinę pataisą, ir pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjui taikytos finansinės nuoskaitos pagrįstumą, vadovavosi Europos Komisijos 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. C(2013) 9527 patvirtintomis Finansinių pataisų, susijusių su išlaidomis, Sąjungos finansuotomis pagal pasidalijamąjį valdymą, kurias reikia atlikti dėl viešojo pirkimo taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairėmis, tačiau tai nėra pagrindas iš dalies panaikinti ginčijamus Sprendimus bei skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl finansinės pataisos taikymo, nes Europos Komisijos 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. C(2013) 9527 patvirtintų Gairių 2.1 punkto 12 dalyje ir Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. C(2019) 3452 patvirtintų Gairių 2.1 punkto 12 dalyje aprašyti pažeidimai yra identiški.

26. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, naikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.