Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič (pirmininkaujanti ir pranešėja), Inos Kirkutienės ir Jolantos Vėgelienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Agentūroje atlikus Pirkimo patikrą buvo nustatyta, jog pareiškėja Pirkimo pirmosios dalies techninės specifikacijos 1.2.1 punkte nurodė, kad konteinerių talpa pusiau požeminiams konteineriams rūšiuojamosioms atliekoms yra 1,8 m³, 3 m³ ir 5 m³. Taip pat ir Pirkimo antrosios dalies techninės specifikacijos 1.2.1 punkte nurodė, kad konteinerių talpa požeminiams konteineriams rūšiuojamosioms atliekoms yra 1,8 m³, 3 m³ ir 5 m³. Tačiau pateiktuose atsakymuose tiekėjams nurodė, kad vietoje 1,8 m³ talpos galima siūlyti iki 3 m³ talpos konteinerius, bet ne didesnius.

Be to, tiekėjai UAB „Pi technologijos“ ir UAB „Ginota“ pateikė pretenzijas Perkančiajai organizacijai dėl pakeisto esminio reikalavimo. Tiekėjas UAB „Ginota“ pretenzijoje nurodė, kad „Pareiškėja savo atsakymu vienareikšmiškai pakeitė pirkimo sąlygas, todėl, kad įvardinusi, jog tiekėjai gali siūlyti ir 3,0 m³ talpos konteinerius vietoj 1,8 m³ talpos konteinerių, viešajame pirkime atsivėrė galimybė dalyvauti tiems tiekėjams, kurie neturėjo galimybės pasiūlyti 1,8 m³ talpos konteinerių, nes tokio tipo konteinerius gali pasiūlyti ne kiekvienas gamintojas“.

Pareiškėja apie techninės specifikacijos pakeitimą informavo tik prie Pirkimo prisijungusius dalyvius, CVP IS skelbime apie Pirkimą nėra informacijos apie techninės specifikacijos pakeitimą, jame taip ir liko pirminė techninė specifikacija, kurioje nurodyti 1,8 m³, 3 m³ ir 5 m³ tūrio konteineriai. Tuo tarpu LAT praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad, siekiant tinkamai suprasti pirkimo sąlygų turinį, būtina vertinti ne tik sąlygas, kaip tokias, bet ir jų paaiškinimus ar patikslinimus. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad Pareiškėjos paaiškinimai kvalifikuotini sudėtine pirkimo dokumentų dalimi (LAT 2009-07-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 323/2009; 2011-11-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2011). Atsižvelgiant į tai, CVP IS kartu su viešojo pirkimo dokumentais turi būti paskelbti ir visi viešojo pirkimo dokumentų paaiškinimai, patikslinimai, atsakymai į tiekėjų klausimus. Pabrėžia, kad viešojo pirkimo dokumentų paaiškinimai, patikslinimai, atsakymai į tiekėjų klausimus turi būti skelbiami taip, kad visi potencialūs viešojo pirkimo dalyviai galėtų su jais susipažinti tokiomis pačiomis sąlygomis ir tuo pačiu metu, t. y. taip, kad apie pirkimo sąlygų paaiškinimus, patikslinimus būtų informuoti ne tik tie ūkio subjektai, kurie buvo prisijungę (priėmę kvietimą) prie konkretaus viešojo pirkimo, bet ir tie, kurie tokių veiksmų anksčiau atlikę nebuvo. Priešingu atveju, perkančiajai organizacijai neužtikrinus vienodo visų potencialių viešojo pirkimo dalyvių informavimo, yra pažeidžiami tiekėjų lygiateisiškumo (nediskriminavimo) bei viešųjų pirkimų skaidrumo principai. Nagrinėjamu atveju pareiškėja šių reikalavimų nesilaikė, todėl tokiu būdu pažeidė tiekėjų lygiateisiškumo (nediskriminavimo) bei viešųjų pirkimų skaidrumo principus.

Atsakovė akcentuoja, kad ESTT praktikoje, tiek ir kasacinio teismo praktikoje laikomasi griežtos pozicijos, kad paskelbtų viešojo pirkimo dokumentų (sąlygų) pakeitimai, nors ir svarbūs, neturi būti tokie esminiai, kad pritrauktų potencialių dalyvių, kurie, jei šių pakeitimų nebūtų padaryta, nebūtų galėję pateikti pasiūlymo. Nagrinėjamu atveju pareiškėja, pakeisdama techninę specifikaciją, t. y. nurodydama, kad vietoje 1,8 m³ galima siūlyti iki 3 m³ talpos konteinerius, bet ne didesnius, atliko esminius Pirkimo dokumentų pakeitimus, kadangi ne visi tiekėjai gali pateikti 1,8 m³ talpos konteinerius. Tai patvirtina tiekėjų pasiūlymai, iš kurių matyti, kad tik vienas tiekėjas pasiūlė pateikti 1,8 m³ talpos konteinerius, o likusieji 3 m³ talpos konteinerius. Tokiu būdu, jeigu pareiškėja paskelbdama Pirkimą techninėje specifikacijoje iš karto būtų nurodžiusi, kad ketina įsigyti ne 1,8 m³, o 3 m³ talpos konteinerius, daugiau tiekėjų būtų galėję dalyvauti Pirkime.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Agentūros sprendimų, kuriais pareiškėjai už Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1 dalies pažeidimą pritaikyta 10 proc. finansinė pataisa nuo Pirkimo sutarčių vertės, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja, įgyvendindama Projektą Nr. 05.2.1-APVA-R-008-81-0001 „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Telšių regione“, įvykdė pirkimą „Pusiau požeminių ir požeminių konteinerių įsigijimas su įrengimu Telšių raj. savivaldybėje“.

Pirkimą sudarė dvi dalys. Pirkimo pirmoji dalis - ,,Pusiau požeminių konteinerių įsigijimas su įrengimu Telšių raj. savivaldybėje“, kurios objektas - pusiau požeminių konteinerių įsigijimas su įrengimu Telšių raj. savivaldybėje: kolektyviniai komunalinių atliekų surinkimo konteineriai, kolektyvinių konteinerių aikštelių projektavimo paslaugos, konteinerių ir aikštelių įrengimo darbai. Pirkimo pirmosios dalies laimėtoju paskelbta UAB „Telšių keliai“, su kuria UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ 2020-05-29 pasirašė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

Pirkimo antroji dalis - ,,Požeminių konteinerių įsigijimas su įrengimu Telšių raj. savivaldybėje“, kurios objektas - požeminių konteinerių įsigijimas su įrengimu Telšių raj. savivaldybėje: kolektyviniai komunalinių atliekų surinkimo konteineriai, kolektyvinių konteinerių aikštelių projektavimo paslaugos, konteinerių ir aikštelių įrengimo darbai. Pirkimo antrosios dalies laimėtoju paskelbta BWaste International BV, su kuria UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ 2020-06-01 pasirašė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

Agentūroje buvo atliktas Pirkimo procedūrų vertinimas, kurio metu nustatyta, jog pareiškėja galimai pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1 dalies nuostatas. Atsižvelgiant į nustatytus galimus pažeidimus, Agentūroje buvo inicijuotas pažeidimo tyrimas.

Agentūra atliko Pirkimo patikrą ir nustatė, kad Perkančioji organizacija Pirkimo pirmosios dalies techninės specifikacijos 1.2.1 punkte nurodė, kad konteinerių talpa pusiau požeminiams konteineriams rūšiuojamosioms atliekoms yra 1,8 m³, 3 m³ ir 5 m³. Tačiau pateiktuose atsakymuose tiekėjams nurodė, kad vietoje 1,8 m³ talpos galima siūlyti iki 3 m³ talpos konteinerius, bet ne didesnius.

Agentūra taip pat nustatė, kad tiekėjai UAB „Pi technologijos“ ir UAB „Ginota“ pateikė pretenzijas Perkančiajai organizacijai dėl pakeisto esminio reikalavimo. Tiekėjas UAB „Ginota“ pretenzijoje nurodė, kad „Perkančioji organizacija savo atsakymu vienareikšmiškai pakeitė pirkimo sąlygas, todėl, kad įvardinus, jog tiekėjai gali siūlyti ir 3,0 m³ talpos konteinerius vietoj 1,8 m³ talpos konteinerių, viešajame pirkime atsivėrė galimybė dalyvauti tiems tiekėjams, kurie neturėjo galimybės pasiūlyti 1,8 m³ talpos konteinerių, nes tokio tipo konteinerius gali pasiūlyti ne kiekvienas gamintojas“.

Agentūra 2020-08-20 raštu Nr. (29-2-2)-APVA-1306 Perkančiosios organizacijos paprašė paaiškinti, kodėl pakeitusi techninės specifikacijos sąlygas nenutraukė Pirkimo bei neskelbė jo iš naujo, arba pagrįsti, kodėl toks pakeitimas nėra laikomas esminiu Pirkimo sąlygų pakeitimu.

Perkančioji organizacija 2020-08-26 raštu Nr. S-370 paaiškino, kad „atsakydama į tiekėjų klausimus dėl talpų dydžio minėjo, kad talpos negali būti mažesnės nei nurodyta pirkimo dokumentų techninėje specifikacijoje. Be to, pirkime dalyvavo ir pasiūlymus pateikė keturi tiekėjai, iš kurių trys pateikė 3 m³ ir vienas 1,8 m³ talpos konteinerius. Sprendžiant iš pirkime dalyvavusių tiekėjų pobūdžio ir turimos informacijos rinkoje, galima teigti, kad leidę pateikti didesnės talpos konteinerius, išplėtėme tiekėjų ratą – priešingu atveju pirkime dalyvautų tik vienas tiekėjas su didžiausios kainos pasiūlymu“. Taigi, iš pateikto Perkančiosios organizacijos paaiškinimo matyti, kad Perkančioji organizacija nepagrindė, kad tai nėra esminis Pirkimo sąlygų pakeitimas ir dėl šio pakeitimo daugiau tiekėjų negalėtų dalyvauti Pirkime. Perkančioji organizacija kaip tik ir nurodė, kad siūlydama pateikti didesnės talpos konteinerius, pastaroji nesumažino galimybės dalyvauti tiekėjams, bet jas išplėtė. Todėl daro išvadą, kad buvo keičiamos esminės sąlygos ir dėl šio pakeitimo daugiau tiekėjų būtų galėję dalyvauti Pirkime.

Agentūra, įvertinusi surinktą medžiagą, nusprendė, kad Perkančiajai organizacijai pakeitus techninės specifikacijos esmines sąlygas ir nenutraukus Pirkimo bei nepaskelbus jo iš naujo, buvo pažeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti lygiateisiškumo, skaidrumo principai bei apribota galimybė Pirkime dalyvauti didesniam tiekėjų ratui.

Agentūra 2020-10-06 raštu Nr. (29-2-2)-APVA-1486 „Dėl įtariamo pažeidimo“ informavo Perkančiąją organizaciją apie atliktą įtariamo pažeidimo tyrimą ir kokį netinkamų finansuoti Projekto išlaidų dydį numatoma taikyti, bei paprašė pateikti papildomos informacijos ar paaiškinimų, jei nesutinka su sprendimo dėl pažeidimo projektu.

Perkančioji organizacija 2020-10-13 raštu Nr. S-443 paaiškino, kad „<<...>> Pirkimo vykdytojas, atsakydamas į dalyvių paklausimus, 2020 m. sausio 24 d. rašte Nr. VP-S-2 ir 2020 m. sausio 29 d. rašte Nr. VP-S-4 paaiškino Pirkimo sąlygas, nurodydamas, kad vietoje 1,8 m3 talpos Pirkime galima siūlyti šiek tiek didesnius konteinerius. 1,8 m³ talpos konteineriai turi būti ne mažesni kaip 1,8 m³, bet gali būti ir didesni, tačiau ne didesni kaip sekanti siekiamų nupirkti prekių pozicija – pusiau požeminiai 3 m³ talpos atliekų konteineriai. Tokie paaiškinimai nėra ir negali būti laikomi Pirkimo sąlygų keitimu. Pirkimo vykdytojas negali būti laikomas pažeidusiu viešųjų pirkimų principus ir jam negali būti taikomos finansinės korekcijos už „nepakankamai apibrėžtą sutarties dalyką“ dėl to, kad jis įgyvendino VPĮ ir teismų praktikos užtikrintą teisę ir pareigą atsakyti į tiekėjų klausimus dėl Pirkimo sąlygų ir jiems papildomai paaiškino Pirkimo sąlygas. <<...>> Pirkimo sąlygų pakeitimu laikomi tik esminiai ir reikšmingi pakeitimai, dėl kurių iš esmės pasikeičia esamų dalyvių ir potencialių tiekėjų padėtis. Pirkimo vykdytojo pateikti Pirkimo sąlygų paaiškinimai (patikslinimai) yra neesminiai. Kitaip tariant, Pirkimo vykdytojas teiktais paaiškinimais nepakeitė Pirkimo objekto esmės – Pirkimo objektas ir toliau liko pusiau požeminiai konteineriai rūšiuojamoms atliekoms. <<...>> Pirkimo vykdytojo pateikti Pirkimo sąlygų paaiškinimai (patikslinimai) buvo tinkamai paskelbti Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (toliau – CVP IS) priemonėmis, todėl visi potencialiai Pirkime ketinantys dalyvauti tiekėjai galėjo su jais susipažinti lygiais pagrindais ir vadovautis rengiant pasiūlymus Pirkime. Pasiūlymų pateikimui po papildomų paaiškinimų 2020 m. sausio 24 d. ir 29 d., buvo duota papildomo laiko. Po paaiškinimų, pasiūlymus buvo galima pateikti jau ne iki 2020 m. vasario 3 d. (pirminis pasiūlymų pateikimo terminas), o iki 2020 m. vasario 13 d. (pratęstas pasiūlymų pateikimo terminas). Taigi visi tiekėjai turėjo dar daugiau laiko įvertinti Pirkimo sąlygas, joms pasirengti ir apsispręsti dėl dalyvavimo Pirkime. Atitinkamai, nėra jokio pagrindo kalbėti apie tariamus viešųjų pirkimų lygiateisiškumo, skaidrumo principų (VPĮ 17 str. 1 d.), sąžiningos konkurencijos tikslo (VPĮ 17 str. 3 d.) pažeidimus ar potencialių tiekėjų dalyvavimo Pirkime ribojimą, nes jokių pažeidimų nebuvo. <<...>> net jei APVA nuspręstų, jog vykdant Pirkimo procedūras buvo atlikti kokie nors nežymūs pažeidimai (su kuo Pirkimo vykdytojas nesutinka), APVA, tirdama galimą pažeidimą, privalo atsižvelgti į aplinkybes, kad: a) šiuo atveju Pirkimo sąlygos aiškiai ir suprantamai apibrėžė sutarties dalyką tiek, kad tiekėjai suprato, kad turi siūlyti, atliekų konteinerius ir kokie tie konteineriai turi būti; b) įgyvendinamo projekto tikslas bus pasiektas visiškai. <<...>> Pirkimo vykdytojui siūloma skirti finansinė korekcija yra nepagrįsta jokiais realiais nuostoliais ar nepagrįstai gauta nauda ir yra visiškai neproporcinga.“

Agentūra, įvertinusi turimą medžiagą ir Perkančiosios organizacijos pateiktus papildomus įrodymus, konstatavo, kad Perkančiosios organizacijos paaiškinimai nepaneigia nustatyto pažeidimo. Priešingai, jie tik dar labiau jį pagrindžia.

Agentūra, atlikusi įtariamo pažeidimo tyrimą dėl Projekto, nustatė Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1 dalies pažeidimą ir ginčijamais sprendimais taikė 10 proc. finansinę pataisą nuo tinkamos Pirkimui finansuoti sumos.

Pareiškėja iš esmės neginčija, kad buvo pakeistos techninės specifikacijos sąlygos, tačiau teigia, kad jos nebuvo esminės; leidusi pateikti didesnės talpos konteinerius, išplėtė tiekėjų ratą. Be to pareiškėja mano, kad ginčijami sprendimai neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5-6 punktų. Sprendimai yra nemotyvuoti, iš esmės nesiskiriantys nuo sprendimų projektų bei parengti neatsižvelgus į bendrovės paaiškinimuose nurodytas pastabas.

Iš byloje pateikto Pirkimo pirmosios dalies techninės specifikacijos duomenų matyti, kad Perkančioji organizacija Pirkimo 1.2.1 punkte nurodė, kad perkamų konteinerių talpa pusiau požeminiams konteineriams rūšiuojamosioms atliekoms yra 1,8 m³, 3 m³ ir 5 m³. Tačiau pateiktuose atsakymuose tiekėjams nurodė, kad vietoje 1,8 m³ talpos galima siūlyti iki 3 m³ talpos konteinerius, bet ne didesnius. Taigi, Perkančioji organizacija pakeitė techninę specifikaciją, t. y. esmines Pirkimo sąlygas.

Taigi, siekiant tinkamai įgyvendinti viešąjį pirkimą ir sukurti vienodas sąlygas visiems galimiems pusiau požeminių konteinerių tiekėjams dalyvauti nagrinėjamame Pirkime, Perkančioji organizacija privalėjo atviro konkurso sąlygose tiksliai nurodyti technines specifikacijas. Tuo tarpu Perkančioji organizacija nustačiusi, kad Pirkimo pirmosios dalies techninės specifikacijos 1.2.1 punktas keistinas, t. y. vietoje 1,8 m3 talpos konteinerių gali būti įrengiami ir 3 m3 talpos konteineriai, bet ne didesni, apie šį pakeitimą atsakydama į klausimus informavo tik prie Pirkimo prisijungusius tiekėjus. Todėl aprašymas konkurso techninėje specifikacijoje buvo nepakankamas, kad galimi konkurso dalyviai arba potencialūs kandidatai galėtų aiškiai nustatyti sutarties dalyką ir tuo remiantis priimti sprendimą pateikti pasiūlymą arba, atvirkščiai, nedalyvauti šiame konkurse.

Bylos medžiaga patvirtina, kad Perkančioji organizacija apie techninės specifikacijos pakeitimą informavo tik prie Pirkimo prisijungusius dalyvius, t. y. 2020-01-24 raštu Nr. VP-S-2 ir 2020-01-29 raštu Nr. VP-S-4 atsakydama į prie Pirkimo prisijungusių dalyvių klausimus. Skelbime apie Pirkimą nėra jokios informacijos apie techninės specifikacijos pakeitimą, jame taip ir liko pirminė techninė specifikacija, kurioje nurodyti 1,8 m³, 3 m³ ir 5 m³ tūrio konteineriai.

Teismas akcentuoja, kad LAT praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad, siekiant tinkamai suprasti pirkimo sąlygų turinį, būtina vertinti ne tik sąlygas, kaip tokias, bet ir jų paaiškinimus ar patikslinimus. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad perkančiosios organizacijos paaiškinimai kvalifikuotini sudėtine pirkimo dokumentų dalimi (LAT 2009-07-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2009; 2011-11-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2011).

Taigi, konstatuotina, kad viešojo pirkimo dokumentų paaiškinimai, patikslinimai, atsakymai į tiekėjų klausimus turi būti skelbiami taip, kad visi potencialūs viešojo pirkimo dalyviai galėtų su jais susipažinti tokiomis pačiomis sąlygomis ir tuo pačiu metu, t. y. taip, kad apie pirkimo sąlygų paaiškinimus, patikslinimus būtų informuoti ne tik tie ūkio subjektai, kurie buvo prisijungę (priėmę kvietimą) prie konkretaus viešojo pirkimo, bet ir tie, kurie tokių veiksmų anksčiau atlikę nebuvo. Priešingu atveju, perkančiajai organizacijai neužtikrinus vienodo visų potencialių viešojo pirkimo dalyvių informavimo, yra pažeidžiami tiekėjų lygiateisiškumo (nediskriminavimo) bei viešųjų pirkimų skaidrumo principai. Nagrinėjamu atveju Perkančioji organizacija šių reikalavimų nesilaikė, todėl tokiu būdu pažeidė tiekėjų lygiateisiškumo (nediskriminavimo) bei viešųjų pirkimų skaidrumo principus.

Pažymėtina, kad tiek ESTT praktikoje, tiek ir kasacinio teismo praktikoje laikomasi griežtos pozicijos, kad paskelbtų viešojo pirkimo dokumentų (sąlygų) pakeitimai, nors ir svarbūs, neturi būti tokie esminiai, kad pritrauktų potencialių dalyvių, kurie, jei šių pakeitimų nebūtų padaryta, nebūtų galėję pateikti pasiūlymo.

Teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju Perkančioji organizacija, pakeisdama techninę specifikaciją, t. y. nurodydama, kad vietoje 1,8 m³ galima siūlyti iki 3 m³ talpos konteinerius, bet ne didesnius, atliko esminius Pirkimo dokumentų pakeitimus, kadangi ne visi tiekėjai gali pateikti 1,8 m³ talpos konteinerius. Tai patvirtina tiekėjų pasiūlymai, iš kurių matyti, kad tik vienas tiekėjas pasiūlė pateikti 1,8 m³ talpos konteinerius, o likusieji – 3 m³ talpos konteinerius. Tokiu būdu, jeigu Perkančioji organizacija paskelbdama Pirkimą techninėje specifikacijoje iš karto būtų nurodžiusi, kad ketina įsigyti ne 1,8 m³, o 3 m³ talpos konteinerius, tuomet daugiau tiekėjų būtų galėję dalyvauti Pirkime.

Pažymėtina, kad viešųjų pirkimų tikslas, įtvirtintas Viešųjų pirkimų įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje, yra užtikrinti efektyvių ir skaidrių viešųjų pirkinių ir projekto konkursų atlikimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas analogiško pobūdžio bylas ir pasisakydamas dėl viešųjų pirkimų pažeidimų, yra pažymėjęs, kad vien tik aplinkybė, kad konkreti nuostata nebuvo įgyvendinta, nereiškia, kad pažeidimas nebuvo padarytas ir jis neturi reikšmės. Taigi, net ir formalūs viešojo pirkimo trūkumai konkrečioje situacijoje gali patvirtinti, kad pirkimas buvo atliktas pažeidžiant skaidrumo, viešumo, vienodo vertinimo ar kitus pagrindinius viešųjų pirkimų vykdymo imperatyvus. Vien tik šių principų pažeidimas gali sudaryti pagrindą taikyti griežtas poveikio priemones, nes tokie pirkimo trūkumai paprastai negali būti laikomi mažareikšmiais (LVAT administracinėje byloje Nr. A756-2046/2013). Taigi, Perkančioji organizacija, pakeitusi techninės specifikacijos esmines sąlygas ir nenutraukusi Pirkimo bei nepaskelbusi jo iš naujo, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo, skaidrumo principus bei apribojo galimybę Pirkime dalyvauti didesniam tiekėjų ratui. Taigi, Agentūra pagrįstai nustatė pažeidimą ir priėmė skundžiamus sprendimus.

Atsižvelgiant į tai, kad Pirkimo sutartis jau yra sudaryta ir, kaip teigia pareiškėja, vykdoma, t. y. neįmanoma ištaisyti nustatyto pažeidimo, Agentūra pagrįstai vadovavosi Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014-10-08 įsakymu Nr. 1K-316 (toliau – ir Taisyklės), 311 punktu bei šių Taisyklių 7 priedo ,,Su pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti projekto išlaidų apskaičiavimo tvarkos aprašas” 6 punktu, taip pat Europos Komisijos 2013-12-19 sprendimu Nr. C(2013)9527 patvirtintomis Gairėmis dėl Komisijos finansinių korekcijų, taikytinų Sąjungos išlaidoms valdomoms pagal pasidalijamojo valdymo principo, kai nesilaikyta viešojo pirkimo taisyklių, nustatymo, ir pagrįstai taikė pareiškėjai finansinę pataisą.

Agentūra, vadovaudamasi Gairėmis, už nustatytą pažeidimą pareiškėjai pritaikė 10 proc. nuo Pirkimo sutarčių vertės, finansuotinos iš Projekto biudžeto lėšų, finansinę pataisą.

Pareiškėja nesutinka su jai skirtomis finansinėmis pataisomis.

Vadovaujantis Europos Komisijos 2013-12-19 sprendimu Nr. C(2013) 9527 patvirtintų Gairių dėl Komisijos finansinių korekcijų, taikytinų Sąjungos išlaidoms, valdomoms pagal pasidalijamojo valdymo principą, 2.1 punkto ,,Skelbimas apie pirkimą ir konkurso specifikacijos“ 12 dalimi ,,Nepakankamai apibrėžtas sutarties dalykas“ už pažeidimą dėl to, kad aprašymas skelbime apie pirkimą ir (arba) konkurso specifikacijose yra nepakankamas, jog galimi konkurso dalyviai ir (arba) kandidatai galėtų nustatyti sutarties dalyką, taikoma 10 % finansinė pataisa. Pataisa gali būti sumažinta iki 5 %, atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą.

Vadovaujantis Gairių 1.3 punktu, sprendžiant dėl finansinės korekcijos dydžio parinkimo turi būti atsižvelgiama į konkurenciją, skaidrumą ir vienodą tiekėjų vertinimą. Šias aplinkybes detalizuoja Taisyklių 7 priedo „Su pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti projekto išlaidų apskaičiavimo tvarkos aprašo“ 10 punktas, kuriame nurodoma, kad kai dėl nustatyto pažeidimo pagal Gaires galėtų būti taikomos skirtingos netinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo normos, dėl atitinkamos normos taikymo, laikantis proporcingumo principo, sprendžiama atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir įvertinant su juo susijusias aplinkybes: ar pirkimas (išskyrus tarptautinį pirkimą) nekelia tarptautinio susidomėjimo; ar nebuvo neteisėtai ribojama rangovų, prekių tiekėjų ir (ar) paslaugų teikėjų konkurencija (pvz., vertinama, ar sudarytos sąlygos potencialiam rangovui, prekių tiekėjui ir (ar) paslaugų teikėjui pateikti pasiūlymą, pateiktų pasiūlymų skaičius ir kt.); ar dėl nustatytų diskriminuojančių reikalavimų nebuvo atmesta pasiūlymų; ir ar yra kitų, atsižvelgiant į taikytinų teisės normų pažeidimo pobūdį ir sunkumą, laikantis proporcingumo principo įgyvendinančiosios institucijos nustatytų aplinkybių (pretenzijų ir skundų nebuvimas savaime nėra lengvinanti aplinkybė).

Sprendimuose nurodyta, kad nustatant taikytinos finansinės pataisos dydį Agentūra vadovavosi tuo, kad Pirkimas kėlė tarptautinį susidomėjimą: nagrinėjamu atveju pasiūlymą dalyvauti Pirkimo konkurse pateikė Nyderlandų bendrovė; buvo ribojama tiekėjų konkurencija, pakeitus techninės specifikacijos esmines sąlygas ir nenutraukus Pirkimo bei nepaskelbus iš naujo, buvo apribota galimybė konkurse dalyvauti didesniam tiekėjų ratui; pasiūlymus pateikė 4 tiekėjai, nei vieno tiekėjo pasiūlymas dėl konkurenciją ribojančių reikalavimų nebuvo atmestas; dėl techninės specifikacijos pakeitimo buvo gautos dvi pretenzijos.

Teismo įsitikinimu, ginčijamuose sprendimuose Agentūra, atsižvelgdama į nustatyto pažeidimo pobūdį, sunkumą, pagrįstai pritaikė 10 proc. finansinę pataisą nuo galutinės Pirkimo vertės sumos. Aplinkybių, sudarančių pagrindą šią korekciją sumažinti, nenustatyta, jų nenurodė ir pati pareiškėja.

Teismas, ištyręs ginčui aktualų teisinį reglamentavimą ir bylos rašytinę medžiagą, daro išvadą, kad Agentūra sprendimus dėl pažeidimo priėmė ištyrusi visas reikšmingas faktines aplinkybes ir įvertinusi visus ginčo aspektus. Teismas nenustatė, jog atsakovė, priimdama skundžiamus sprendimus, būtų pažeidusi VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5-6 punktuose (Administraciniame sprendime turi būti nurodyta: administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 p.); administracinio sprendimo motyvai (6 p.)) nustatytus reikalavimus individualiems administraciniams aktams. Skundžiami sprendimai pagrįsti faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų nuostatomis.

Agentūra sprendimuose detaliai aprašė, koks Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimas buvo padarytas vykdant Pirkimą, rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir ESTT praktika konkrečiose bylose dėl Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimo, taip pat, įvertinusi su minėtu Pirkimu susijusias aplinkybes, pritaikė finansinę pataisą minėtam Pirkimui. Esant šioms aplinkybėms, priešingai, nei nurodo pareiškėja, priimant ginčijamus sprendimus dėl pažeidimo, VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5-6 punktų nuostatos pažeistos nebuvo.

Nagrinėjamu atveju Agentūra tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, bei nustatydama taikytinos finansinės korekcijos dydį atsižvelgė į nustatytų pažeidimų pobūdį ir sunkumą, todėl priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus. Skundžiami Agentūros sprendimai atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus, todėl Agentūros 2020-11-09 sprendimų dėl pažeidimo Nr. IT01 ir Nr. IT02 naikinti nėra teisinio pagrindo.

Esant nustatytoms aplinkybėms, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.).

Kadangi šiuo sprendimu pareiškėjos skundas atmestas, todėl jos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas, nes ji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis, tuo kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.