Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), gynėjo advokato Viktoro Dovidaičio prašymą dėl teistumo panaikinimo ar jo termino sutrumpinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 2 d. nuosprendžiu J. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 167 straipsnio 1 dalį už neteisėtą informacijos apie K. J. ir jo partnerės V. K. privatų gyvenimą rinkimą 50 MGL (1883 Eur) dydžio bauda. J. K., pritaikius BK 38 straipsnio 1 dalį, nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 167 straipsnio 1 dalį už neteisėtą informacijos apie privatų G. ir Š. R. gyvenimą rinkimą atleistas jam susitaikius su nukentėjusiaisiais, ir ši baudžiamosios bylos dalis jam nutraukta. J. K. dėl kaltinimų pagal BK 167 straipsnio 1 dalį už neteisėtą informacijos apie privatų G. ir M. T., G. B., R. P., V. G., A. D., E. L., G. K., G. M. ir J. P. gyvenimą rinkimą, 181 straipsnio 3 dalį už didelės vertės turto prievartavimą, 24 straipsnio 4 dalį, 228 straipsnio 2 dalį už piktnaudžiavimo, siekiant kitokios asmeninės naudos nesant kyšininkavimo požymių, organizavimą, 231 straipsnio 2 dalį už trukdymą prokurorui jį šantažuojant atlikti su bylų Nr. 10-9-00055-11, 07-1-00511-12, 06-1-11010-13 tyrimais ir nagrinėjimu susijusias pareigas išteisintas kaip nepadaręs veikų, turinčių šių nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų požymių. Iš nuteistojo J. K. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui K. J. priteista 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų G. ir Š. R. civiliniai ieškiniai atmesti, o nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų G. T. ir G. B. civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 2 d. nuosprendis pakeistas. Iš Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 2 d. nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinta J. K. BK 167 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos dėl neteisėto informacijos apie privatų K. J. gyvenimą rinkimo aplinkybė, kad jis nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis ir kad 2013 m. gruodžio 20 d. užmaskuotą nuo judesio įsijungiantį filmavimo įrenginį (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, įdėjo veikdamas su ikiteisminio tyrimo nenustatytu vyriškiu, taip pat Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 2 d. nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodytos J. K. BK 167 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos dėl neteisėto informacijos apie privatų K. J. gyvenimą rinkimo aplinkybės pakeistos, nurodant, kad nusikalstama veika buvo padaryta veikiant bendrininkų grupe kartu su R. L. ir papildomai nustatytomis aplinkybėmis. J. K. pagal BK 167 straipsnio 1 dalį už neteisėtą informacijos apie privatų K. J. gyvenimą rinkimą paskirta 150 MGL (5649 Eur) dydžio bauda. Panaikinta Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 2 d. nuosprendžio dalis, kuria J. K., padaręs BK 167 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikaltimą, vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas jam susitaikius su nukentėjusiaisiais G. ir Š. R., ir ši baudžiamosios bylos dalis jam nutraukta, ir J. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 167 straipsnio 1 dalį 150 MGL (5649 Eur) dydžio bauda. Panaikinta Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 2 d. nuosprendžio dalis, kuria J. K. dėl kaltinimo pagal BK 167 straipsnio 1 dalį už neteisėtą informacijos apie privatų G. T. gyvenimą rinkimą išteisintas, ir jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 167 straipsnio 1 dalį 150 MGL (5649 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, pagal BK 167 straipsnio 1 dalį J. K. paskirtas bausmes iš dalies sudėjus, subendrinta bausmė jam paskirta 250 MGL (9415 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, 66 straipsnio 2 dalimi, į J. K. paskirtą bausmę įskaitytas jo laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2014 m. birželio 3 d. iki 2014 m. birželio 17 d., t. y. 15 parų, vieną dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir galutinė subendrina bausmė jam paskirta 220 MGL (8285,20 Eur) dydžio bauda. Šiai baudai sumokėti J. K. nustatytas trijų mėnesių terminas nuo nuosprendžio priėmimo. Panaikinta Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 2 d. nuosprendžio dalis, kuria nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. T. civilinis ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas, ir jam iš nuteistojo J. K. priteista 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kita Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 2 d. nuosprendžio dalis palikta galioti be pakeitimų.

Lietuvos A. T. 2020 m. sausio 7 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 30 d. nuosprendis pakeistas. Panaikinta Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 30 d. nuosprendžio dalis, kuria J. K. nuteistas pagal BK 167 straipsnio 1 dalį už neteisėtą informacijos apie privatų G. T. gyvenimą rinkimą ir nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui G. T. iš J. K. priteista 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti, ir dėl šios nuosprendžio dalies palikta galioti Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 2 d. nuosprendžio dalis, kuria J. K. dėl kaltinimo pagal BK 167 straipsnio 1 dalį už neteisėtą informacijos apie G. T. privatų gyvenimą rinkimą išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių, o nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. T. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas. Panaikinta Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 30 d. nuosprendžio dalis dėl J. K. paskirtų bausmių subendrinimo ir galutinės bausmės paskyrimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, J. K. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pagal BK 167 straipsnio 1 dalį dėl neteisėto informacijos apie privatų K. J. ir jo partnerės V. K. gyvenimą rinkimo ir pagal BK 167 straipsnio 1 dalį dėl neteisėto informacijos apie privatų G. ir Š. R. gyvenimą rinkimo subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirta J. K. galutinė subendrinta bausmė – 200 MGL (7532 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į J. K. paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2014 m. birželio 3 d. iki 2014 m. birželio 17 d., t. y. 15 parų, vieną dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir paskirta J. K. galutinė bausmė – 170 MGL (6402,20 Eur) dydžio bauda. Kitos Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 2 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 30 d. nuosprendžių dalys paliktos galioti be pakeitimų.

Teismo posėdžio metu nuteistasis J. K. palaikė prašyme išdėstytas aplinkybes ir paaiškino, kad dėl teistumo negali dalyvauti viešuose pirkimuose, keletas bankų uždarė jo sąskaitas, vienintelis bankas, kuriame jis dabar gali turėti sąskaitą – Šiaulių bankas, turėjo nusišalinti nuo įmonės vadovo pozicijos, iš jo buvo atimti ginklai, buvo išbrauktas iš advokatų sąrašų. Norėtų vėl verstis advokato praktika. Šiuo metu turi viešbutį, kuris teikia apgyvendinimo paslaugas, yra direktorius tose įmonėse, kur jo teistumas netrukdo įmonės veiklai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra direktorius, UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra pavaduotojas, taip pat verčiasi individualia veikla, nuomoja savo apartamentus. Yra medžioklės klubo Anykščių r. narys, bet negali medžioti, negali turėti ginklų dėl teistumo, gali tik šerti gyvūnus. Savo veiksmus, dėl kurių buvo nuteistas, vertina neigiamai, turėjo gintis nuo žmonių, kurie jį puolė, tiesiog jis pasirinko netinkamą gynybos būdą. Problemų su finansais neturi, dirba, moka mokesčius, išlaikytinių neturi. 2019 m. gruodžio mėn. buvo baustas administracine tvarka, bet ten ne jis vairavo, mašina priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis negalėjo nurodyti pilnų vairavusio asmens duomenų dėl Asmens duomenų apsaugos įstatymo reglamentavimo, mašina buvo išnuomota viešbučio svečiui.

Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas advokatas V. D. pažymėjo, kad sprendžiant tokio pobūdžio prašymus, teismas turi atsižvelgti į nuteisto asmens asmenybę, jo elgesį po bausmės atlikimo, darbinę veiklą ir kitas aplinkybes, kurios lemia tokio prašymo tikslingumą. Nuteistasis iki 2014 m. turėjo didelę kontorą su 50 advokatų, tačiau dėl ikiteisminio tyrimo, kuris baigėsi išteisinimu, jis pats kreipėsi į advokatūrą ir sustabdė savo veiklą, kad neterštų savo vardo. Nuteistasis padarė nesunkų nusikaltimą, dirba, nėra po to teistas, negeria. Nuteistasis yra padaręs administracinį nusižengimą, tačiau tai nebuvo tyčinis nusižengimas, yra formalus, bauda iš karto buvo sumokėta. Darbinei veiklai teistumo turėjimas ir nuteisimas netrukdo, tačiau tai pakankamai stipriai suvaržo nuteistojo teises, pradedant nuo galimybės dalyvauti rinkimuose ir baigiant išvykimu į, pavyzdžiui, JAV. Nuteistasis visą gyvenimą vertėsi advokato veikla, o dabar turi verstis kita veikla, kadangi advokatu būti nebegali, o tai turi didelę reikšmę asmens gyvenimui.

Teismo posėdžio metu prokurorė R. Kučinskaitė prašė nuteistojo prašymą atmesti ir nurodė, kad nuteistasis naujos nusikalstamos veikos nepadarė, dirba, yra charakterizuojamas teigiamai, išlaikytinų asmenų neturi, yra vedęs. Įvertinus pateiktus argumentus, padaryto nusikaltimo pobūdį, nuteistojo elgesį po baudos sumokėjimo, nėra pakankamo pagrindo spręsti, kad bausmės tikslai jau yra pasiekti. Nuteistasis buvo baudžiamas administracine tvarka, baudą yra sumokėjęs. Argumentai dėl teistumo trukdymo jo asmeniniam gyvenimui ir darbinei veiklai yra prieštaringi, nuteistasis dirba keturiose darbovietėse, todėl darbinei veiklai teistumas neturi neigiamos įtakos. Dėl negalėjimo verstis advokato praktika pažymėtina, kad tai sritis, kurioje dirbantiems asmenims yra keliami nepriekaištingos reputacijos reikalavimai, taip pat ir dėl viešųjų pirkimų – tai sritis, kur asmenims yra taikomi griežtesni reikalavimai. Klientai turi pagrįstą lūkestį, kad savo paslaugas siūlantys asmenys yra nepriekaištingos reputacijos. Be to, administracinės nuobaudos turėjimas rodo, kad nuteistojo elgesys nėra nepriekaištingas ir jis nėra linkęs pavyzdingai laikytis įstatymų reikalavimų. Nuteistasis verčiasi tam tikra teisine veikla, jo kvalifikacinės veiklos realizavimas nėra visiškai uždraustas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo J. K. gynėjo advokato Viktoro Dovidaičio prašymas atmestinas.

Teistumo išnykimą reglamentuoja BK 97 straipsnis. Asmens teistumas suprantamas kaip tam tikras asmens nuteisimo už nusikaltimą teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu juridinis faktas, bausmės atlikimo padarinys, kaip baudžiamosios atsakomybės tąsa. Ši teisinė kategorija būdinga tik baudžiamajai teisei ir, priskiriant ją prie baudžiamosios atsakomybės turinio elementų, yra dar vienas skiriamasis požymis, atribojantis baudžiamąją atsakomybę nuo kitų teisinės atsakomybės rūšių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-560/2014).

Atsižvelgiant į BK 97 straipsnio 3 dalies nuostatas, teistumas yra ne tik pats nuteisimo faktas, tačiau ir tam tikras laiko tarpas, trunkantis po apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės atlikimo, priklausomai nuo padaryto nusikaltimo sunkumo. Teistumo trukmė reglamentuota BK 97 straipsnio 3 dalyje. BK 97 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad suėjus ne mažiau kaip pusei teistumo termino, teismas nuteistojo prašymu gali sutrumpinti teistumo laiką arba panaikinti teistumą. Jeigu turintis teistumą asmuo padaro naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, teistumo išnykimo eiga nutrūksta. Šiuo atveju teistumo už ankstesnę nusikalstamą veiką išnykimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo bausmės už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą atlikimo. Asmuo laikomas teistu už kiekvieną nusikalstamą veiką tol, kol išnyksta teistumas už sunkiausią iš jų (BK 97 straipsnio 8 dalis).

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad pirmiau minėtais teismų sprendimais J. K. yra pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 167 straipsnio 1 dalį už neteisėtą informacijos apie K. J. ir jo partnerės V. K. privatų gyvenimą rinkimą ir pagal BK 167 straipsnio 1 dalį dėl neteisėto informacijos apie privatų G. ir Š. R. gyvenimą rinkimą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šios bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirta J. K. galutinė subendrinta bausmė – 200 MGL (7532 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į J. K. paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2014 m. birželio 3 d. iki 2014 m. birželio 17 d., t. y. 15 parų, vieną dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir paskirta J. K. galutinė bausmė – 170 MGL (6402,20 Eur) dydžio bauda.

Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo apie asmenį matyti, kad paskirta bauda buvo sumokėta 2019 m. birželio 5 d., todėl bausmę jis atliko 2019 m. birželio 5 d. BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a) papunktyje nustatyta, kad turinčiais teistumą laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą. BK 167 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, dėl kurių J. K. pripažintas kaltu priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), todėl turintis teistumą jis laikomas trejus metus po bausmės atlikimo, t. y. iki 2022 m. birželio 5 d. Nuosprendžiu iš nuteistojo priteista neturtinė žala civiliniam ieškovui K. J. buvo atlyginta apeliacinės instancijos teismo proceso metu.

Nuteistojo prašymo dėl teistumo panaikinimo ar jo termino sutrumpinimo nagrinėjimo dieną jau yra suėję daugiau kaip pusė J. K. teistumo termino, todėl vadovaujantis BK 97 straipsnio 7 dalimi yra pagrindas svarstyti J. K. gynėjo advokato prašymą dėl teistumo panaikinimo ar jo laiko sutrumpinimo.

Sutrumpinti ar visiškai panaikinti teistumą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 363 straipsnio 2 dalį tokį prašymą nagrinėjantis nuteistojo gyvenamosios vietos apylinkės teismas, be kita ko, atsižvelgia į bausmę atlikusį asmenį apibūdinančius duomenis, jo darbinę veiklą ir elgesį. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismas, naikindamas teistumą prieš terminą ar trumpindamas jo laiką, atsižvelgia į nuteistojo asmenybę, jo elgesį po bausmės atlikimo, jo darbinę veiklą bei kitas aplinkybes, leidžiančias teismui spręsti apie teistumo panaikinimo prieš terminą arba jo laiko sutrumpinimo konkrečiam asmeniui tikslingumą (Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. 1S-81-898/2018, 1S-207-312/2018, 1S-16-851/2019).

Be to, sprendžiant klausimą, ar yra pagrindas panaikinti teistumą ar sutrumpinti jo terminą, būtina atsižvelgti į tai, kad teistumas – tai įstatyme numatyta įprasta ir neišvengiama asmens, kurio atžvilgiu priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis, teisinės padėties ypatumą apibūdinanti pasekmė, susijusi su įstatyme numatytais jo teisių suvaržymais, paprastai – dėl negalimumo eiti atitinkamas pareigas ir pan. Taigi įvertinus jau minėtų argumentų, kurie yra reikšmingi sprendžiant, ar galima prieš įstatyme nustatytą terminą panaikinti teistumą, visumą, akivaizdu, jog teistumas gali būti panaikinamas, jei pagal nustatytas aplinkybes būtų pagrindas konkrečiu atveju daryti išvadą, kad įprasto – įstatyme nustatyto teistumo termino taikymas nuteistajam būtų neproporcingas, sukeltų itin sunkius padarinius ir pan., t. y. liudytų tam tikrą padėties išskirtinumą (Kauno apygardos teismo nutartys Nr. 1S-391-966/2019, 1S-880-926/2020).

Taigi, spręsdamas klausimą dėl J. K. teistumo panaikinimo ar jo termino sutrumpinimo, teismas atsižvelgia į nuteistojo gynėjo advokato prašyme ir jų teismo posėdyje nurodytus argumentus bei motyvus, teismui pateiktus bei teismo savo iniciatyva išreikalautus nuteistąjį apibūdinančius duomenis.

J. K. teistumo laikotarpiu naujų nusikalstamų veikų nepadarė. Iš byloje esančio 2021 m. sausio 11 d. įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo apie asmenį matyti, kad joks naujas ikiteisminis tyrimas J. K. atžvilgiu nėra pradėtas. Be to, patikrinus ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO, jokių duomenų apie šiuo metu J. K. nagrinėjamas administracinių nusižengimų ar baudžiamąsias bylas nėra. Iš byloje esančių ir teismui pateiktų įrodymų matyti, kad J. K. dirba trijose įmonėse, taip pat verčiasi individualia veikla – apgyvendinimo veikla, viešųjų ryšių ir komunikacijos veikla bei bendrųjų patarimų ir konsultacijų, teisinių dokumentų rengimo veikla. Vieno iš nuteistojo darbdavių – UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus apibūdinamas išskirtinai teigiamai, kaip įmonės lyderis. Taigi, pagal šiuos byloje esančius duomenis nuteistojo J. K. elgesys gali būti vertinamas teigiamai.

Tačiau kitų aplinkybių visuma vis tik nėra pakankama BK 97 straipsnio 7 dalies nuostatų taikymui.

Teismo posėdžio metu nuteistasis akcentavo dėl teistumo patiriamas neigiamas pasekmes jo darbinės veiklos aspektu – jis 20 metų vertėsi advokato praktika, turėjo didžiulę advokatų kontorą, kurioje dirbo 50 advokatų, pagal profesiją jis yra teisininkas, visą gyvenimą dirbo tokį darbą, šiuo metu jis dėl teistumo dirbti advokatu negali, be to, nenorėdamas teršti įmonių, kuriose buvo direktorius, vardo, turėjo pasitraukti iš direktoriaus pareigų. Šiuo aspektu pažymėtina, kad teismas nenustatė jokių objektyvių duomenų, rodančių, kad dėl teistumo fakto nuteistasis šiuo metu patirtų itin neigiamų ar neproporcingų darbinės veiklos suvaržymų, t. y. neturėtų galimybės dirbti, išlaikyti šeimos, vykdyti turimus kreditinius įsipareigojimus ir pan. Kaip minėta, nuteistasis dirba trijose įmonėse, taip pat verčiasi individualia veikla, vienos iš įmonės darbdavių yra apibūdinamas išskirtinai teigiamai – kaip įmonės lyderis, teismo posėdžio metu nuteistasis taip pat nurodė, kad finansinių problemų jis neturi, išlaikytinių taip pat, jo uždirbamų lėšų pakanka gyvenimui. Taigi teistumo faktas jo, kaip darbuotojo, vertinimui esminės reikšmės neturi, priešingai, galima teigti, kad jis, kaip asmuo, yra itin sėkmingas profesinėje srityje, nes dirba net trijose darbovietėse ir reikšmingose pareigose. Be to, iš nuteistojo pateiktos pažymos matyti, kad nuteistasis vis tik pagal individualios veiklos pažymėjimą verčiasi teisinių paslaugų teikimu, pats nurodė, kad palaiko ryšius su buvusiais jo advokatų kontoros klientais ir, kiek leidžia, jo statusas, konsultuoja juos teisiniais klausimais, taip pat nurodė, kad nėra atitrūkęs nuo savo, kaip teisininko, profesijos, domisi šia sritimi. Taigi, nėra pagrindo teigti, kad nuteistasis, kurio vienintelė ir iki nuteisimo buvusi profesija – advokatas, negali savęs realizuoti, dirbamas šiek tiek kitokį, tačiau vis tik tiesiogiai jo išsilavinimą atitinkantį darbą – yra teisininkas. Be to, kaip matyti, iš vieno iš darbdavių pateiktos nuteistąjį apibūdinančios pažymos, nuteistasis, kitoje įmonėje net ir dirbdamas kitokį, ne su teise, susijusį darbą, yra apibūdinamas kaip įmonės lyderis, o dirbant nemėgstamą darbą, vargu ar būtų galima tapti įmonės lyderiu.

Nuteistojo siekis vėl tapti advokatu, o taip pat naudotis savo turima ginklų kolekcija ir aktyviai dalyvauti medžioklės būrelio veikloje, negali būti laikoma pakankama BK 97 straipsnio 7 dalyje numatytos išimties – teistumo panaikinimo ar jo termino sutrumpinimo – taikymui. Nepritartina tokiai praktikai, kai teistumas panaikinamas siekiant pagerinti nuteistojo gyvenimo kokybę, todėl nuteistojo motyvai, susiję su jo veikla medžioklės būrelyje ar siekiu vėl naudotis savo turima ginklų kolekcija, jokios reikšmės teistumo panaikinimui ar jo sutrumpinimui šiuo konkrečiu atveju neturi. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis nusikaltimus, dėl kurių jam neišnykęs teistumas, padarė, būdamas advokatu, todėl turėjo suprasti, kokias pasekmes jo darbui sukels tyčinių nusikaltimų padarymas.

Nuteistasis taip pat nurodė, kad jis turi problemų dėl bankų, t. y. bankai nenori jam atidaryti sąskaitų, tačiau taip pat nurodė, kad viename iš Lietuvoje esančių bankų vis tik sąskaitas jis gali turėti ir turi. Nuteistajam nurodžius, kad jis nežino, kodėl kiti bankai uždarė jo turėtas sąskaitas, kad bankai neprivalo motyvuoti klientui, kodėl uždaro jo sąskaitą, nėra pagrindo neabejotinai teigti, kad jo negalėjimas naudotis kitų bankų paslaugomis yra kaip nors susijęs su jo turimu teistumu pagal pirmiau minėtus teismų sprendimus.

Nuteistasis taip pat nurodė, kad viena iš jo vykdomų veiklų, susijusi su viešbučiais ir asmenų apgyvendinimu, šioje veikloje yra poreikis dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, tačiau dėl teistumo jis to padaryti negali. Šiuo aspektu pažymėtina, kad viešųjų pirkimų srityje veikiantiems asmenims taikomi griežtesni reikalavimai, viešųjų pirkimų dalyviai, tokiu būdu perkantys tam tikrus darbus ar paslaugas, turi teisę pagrįstai tikėtis, kad savo paslaugas ar darbus siūlantys asmenys yra nepriekaištingos reputacijos ir sąžiningi, bei žinoti, kad šie asmenys buvo įvykdę tam tikras nusikalstamas veikas.

Reikia pažymėti ir tai, kad J. K. šiuo metu neigiamas pasekmes patiria dėl veikų, už kurių padarymą yra nuteistas apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu. Jo patiriami suvaržymai tiek darbinėje, tiek visuomeninėje veikloje, su jo reputacija susiję aspektai, yra būtent jo paties neteisėtų veiksmų pasekmė. Nuteistojo skunde išdėstyti argumentai nesant išskirtinių, itin teigiamai būtent teistumo laikotarpiu nuteistąjį apibūdinančių aplinkybių, negali būti pripažinti pakankamu pagrindu taikyti BK 97 straipsnio 7 dalies nuostatas ir panaikinti teistumą ar sutrumpinti jo terminą. Vien tai, kad asmuo po jo atžvilgiu priimto apkaltinamojo nuosprendžio nepadarė naujų nusikalstamų veikų, jo asmenybės išimtinai teigiamai taip pat necharakterizuoja. Būtent tokio elgesio tikimasi iš nuteisto asmens teistumo laikotarpiu, toks nuteistojo elgesys tik patvirtina faktą, kad apkaltinamuoju nuosprendžiu jam skirta bausmė tinkamai įgyvendina bausmės paskirčiai keliamus tikslus, tačiau nėra pakankamas pagrindas teistumo panaikinimui ar jo termino sutrumpinimui.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus matyti, kad J. K. teistumo laikotarpiu du kartus baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus – automobilį pastačius ženklo ,,sustoti draudžiama“ zonoje ir institucijai nenurodžius pilnų asmens, kuris vairavo jo įmonei priklausantį automobilį ir juo viršijo greitį, duomenų, paskirtos baudos sumokėtos. Nors savaime tokios nuobaudos nėra pagrindas atsisakyti panaikinti teistumą ar sutrumpinti jo terminą, tačiau vis tik šios aplinkybės visų prieš tai minėtų aplinkybių kontekste neleidžia teismui teigti, kad nuteistojo elgesys po bausmės atlikimo yra nepriekaištingas.

Taigi, nors nagrinėjamu atveju ir yra formalus pagrindas nuteistajam J. K. panaikinti teistumą ar sutrumpinti teistumo terminą, tačiau įvertinus visas aukščiau aptartas aplinkybes daryti išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės bei BK 97 straipsnyje numatyto teistumo instituto tikslai jau yra pasiekti, nėra pagrindo. Atsižvelgiant į visa tai, nuteistojo gynėjo prašymas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 97 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 363, 364 straipsniais,

nutaria:

Nuteistojo J. K. gynėjo advokato Viktoro Dovidaičio prašymą panaikinti teistumą arba sutrumpinti jo terminą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.