Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo V. B. (V. B.) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 21 d. nutarties, kuria buvo atmestas nuteistojo prašymas dėl teistumo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu V. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 2 dalį ir nuteistas šešių mėnesių laisvės apribojimo bausme. Iš V. B. nukentėjusiajai T. B. priteistas 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 18 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 5 d. nuosprendis pakeistas - iš nuteistojo V. B. nukentėjusiajai T. B. priteista neturtinė žala sumažinta iki 600 Eur.Nuteistasis V. B. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su prašymu panaikinti teistumą.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 21 d. nutartimi nuteistojo V. B. prašymas atmestas.Skundu nuteistasis V. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 21 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – panaikinti teistumą.Skunde nurodoma, kad nuteistasis jam paskirtą bausmę atliko 2016 m. rugsėjo 18 d., nukentėjusiajai atlygino neturtinę žalą. Nuo bausmės atlikimo praėjo daugiau nei pusantrų metų, t. y. pusė teistumo termino, per šį laikotarpį V. B. nebuvo teistas, nebuvo baustas administracine tvarka, jam nėra pradėtas joks ikiteisminis tyrimas. Be to, nuteistasis dirba, su juo po santuokos nutraukimo gyvena nepilnametis sūnus, kurį pastarasis išlaiko. V. B. dirba su užsienio partneriais, kurie gali pasidomėti duomenimis apie jo teistumą. Taip pat nepatogumų dėl teistumo gali iškilti sūnaus mokykloje. Nuteistasis pakeitė savo gyvenimo būdą, nutraukė santuoką, todėl, jo manymu, prašymas nėra formalus.Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.Nuteistojo skundas atmestinas.BK 97 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad, kai sueina ne mažiau kaip pusė teistumo termino, teismas nuteistojo prašymu gali sutrumpinti teistumo laiką arba panaikinti teistumą. Sutrumpinti ar visiškai panaikinti teistumą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 363 straipsnio 2 dalį, tokį prašymą nagrinėjantis nuteistojo gyvenamosios vietos apylinkės teismas, be kita ko, atsižvelgia į bausmę atlikusį asmenį apibūdinančius duomenis, jo darbinę veiklą ir elgesį.BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatyta, jog asmenys, nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimus ir atlikę paskirtą bausmę, turinčiais teistumą laikomi trejus metus po bausmės atlikimo. Nuteistasis V. B. jam teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę atliko 2016 m. spalio 6 d., taigi, teistu jis laikomas iki 2019 m. spalio 6 d., o terminas, kuomet nuteistasis turi teisę su prašymu kreiptis dėl teistumo panaikinimo ar jo laiko sutrumpinimo, suėjo 2018 m. balandžio 6 d.Atsižvelgiant į aptartus duomenis, akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju, yra formalus BK 97 straipsnio 7 dalyje numatytas pagrindas nuteistajam V. B. panaikinti teistumą, kadangi yra praėję daugiau kaip pusė teistumo termino. Vis dėlto, pagrindine priežastimi, lėmusia žemesnės instancijos teismo atsisakymą panaikinti teistumą nuteistajam, buvo jo asmenybę išskirtinai teigiamai apibūdinančių aplinkybių nebuvimas. Nors nuteistasis darbinėje veikloje charakterizuojamas teigiamai, naujų nusikalstamų veikų nepadarė, administracine tvarka nebaustas, žalą atlygino, tačiau, aukštesnės instancijos teismo vertinimu, skundžiamą nutartį priėmęs teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nėra jokių aplinkybių, patvirtinančių, kad teistumas nepagrįstai varžo nuteistojo teises ar trukdo siekti visuomenei naudingų tikslų. Nors skunde nuteistasis nurodo, kad teistumas gali turėti įtakos jo darbinei veiklai (santykiuose su partneriais), taip pat sūnaus mokykloje, tačiau jokių tai objektyviai patvirtinančių duomenų nepateikia. Pažymėtina, kad duomenys apie asmens teistumą nėra viešai prieinami tretiesiems asmenims, tokius duomenis saugo įstatymas, o V. B. verslo partneriai nepriskiriami kategorijai asmenų, turinčių prieigą prie tokių duomenų. Nepaisant to, kad V. B. buvo teistas, jo darbinė veikla nenutrūko, jis ir toliau sėkmingai vadovauja UAB „P.“, todėl nėra pagrindo išvadai, kad šiuo metu situacija yra pasikeitusi ir teistumo faktas turi reikšmingą įtaką profesinei karjerai, todėl ši aplinkybė negali būti laikoma pakankama BK 97 straipsnio 7 dalyje numatytos išimties – teistumo panaikinimo ar jo termino sutrumpinimo – taikymui. Svarbu atkreipti dėmesį, kad suvaržymai tiek darbinėje, tiek visuomeninėje veikloje, jei tokie kyla, pablogėjusi reputacija yra paties asmens neteisėtų veiksmų pasekmė. Nesant išskirtinių, itin teigiamai teistumo laikotarpiu nuteistąjį apibūdinančių aplinkybių, tokie ateityje galintys kilti nepatogumai negali būti pripažinti pakankamu pagrindu sutrumpinti teistumo terminą ar jį panaikinti. Taigi, nors nagrinėjamu atveju ir yra formalus pagrindas nuteistajam V. B. panaikinti teistumą, įvertinus išdėstytas aplinkybes, daryti išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės bei BK 97 straipsnyje numatyto teistumo instituto tikslai yra pasiekti, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo V. B. (V. B.) skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 21 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.