- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-03
- Bylos Nr.
- 1S-880-926/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-2-00042-2013-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis: atmesti skundą ir palikti galioti teismo nutartį/sprendimą
- Teisėjas
- Aušra Vingilė (pirm.)
- Nuteistasis
- M. S.
- Prokuroras
- Kauno apygardos prkuratūros Alytaus apylinkės prukuratūra
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. S. (toliau – M. S.) skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2020 m. lapkričio 4 d. nutarties, kuria nuteistojo M. S. prašymas dėl teistumo panaikinimo buvo atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. M. S. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikos) ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, nuteistas galutine bausme – 160 MGL (6025 eurų) dydžio bauda.
2. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 7 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendis buvo pakeistas: vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „a“ papunkčiu, į M. S. paskirtą galutinę subendrintą bausmę įskaitytas jo laikino sulaikymo laikas nuo 2011 m. lapkričio 23 d. iki 2011 m. lapkričio 25 d. (2 paros) ir laikas, kurį M. S. išbuvo suėmime, t. y. nuo 2011 m. lapkričio 25 d. iki 2012 m. vasario 24 d., vieną sulaikymo parą ir suėmimo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, laikant, kad jam skirtą bausmę M. S. jau atliko.
Žemesnės instancijos teismas
3. 2020 m. spalio 15 d. Alytaus apylinkės teisme buvo gautas nuteistojo M. S. prašymas dėl teistumo panaikinimo, tačiau Alytaus apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartimi šis nuteistojo prašymas buvo atmestas.
Šalies argumentai
4. Skundu apygardos teismui nuteistasis M. S. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – panaikinti teistumą pagal Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendį, pakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 7 d. nuosprendžiu.
4.1. Nuteistojo teigimu, pagal šiuo metu galiojančią BK redakciją, nusikaltimas, numatytas BK 199² straipsnio 1 dalyje, pagal kurią jis buvo nuteistas, priešingai nei tai konstatuota skundžiamoje nutartyje, priskiriamas apysunkių, o ne sunkių nusikaltimų kategorijai. Be to, po bausmės paskyrimo M. S. nėra padaręs naujų nusikalstamų veikų, jo atžvilgiu nauji ikiteisminiai tyrimai nepradėti, administracinių nuobaudų nuteistasis taip pat neturi. Jis tęsia darbą, darbe charakterizuojamas teigiamai, užsiima bitininkyste, yra vienas iš asociacijos (duomenys neskelbtini) steigėjų, propaguoja sveiką gyvenimo būdą, priklauso pirtininkų klubui, yra žvejys mėgėjas, daugiabučių namų bendrijos „B.“ valdybos narys, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad savo elgesį M. S. koreguoja išimtinai vien tik teigiama linkme. Teistumo panaikinimas nuteistajam reikalingas, kadangi jis nori įsigyti ginklą medžioklei, kuria užsiima, ir savigynai. Pirmosios instancijos teismui jis pateikė šią būtinybę patvirtinančius duomenis, tačiau teismas jų tinkamai neįvertino.
4.2. Pirmosios instancijos teismas, pasak M. S., nepagrįstai neatsižvelgė ir į tai, kad teistumo panaikinimas jam yra būtinas tolesnei jo darbinei veiklai vykdyti. Nors šiuo metu jis ir turi darbą, tačiau negalint jo įdarbinti į naujas pareigas, kurioms būtina nepriekaištinga reputacija, įmonė, dėl nepakankamų savo finansinių galimybių, gali jį atleisti iš darbo. Be to, tenkinti jo prašymą iš dalies bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, prašė ir prokurorė, tačiau teismas ignoravo ir prokurorės motyvus šiuo klausimu, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nuteistojo prašymas buvo išnagrinėtas neišsamiai.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo M. S. skundas atmetamas.
5. Aukštesnės instancijos teismas patikrinęs skundžiamos Alytaus rajono apylinkės teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, įvertinęs nuteistojo M. S. skundo argumentus bei teismui pateiktą medžiagą konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai, nepažeisdamas atitinkamų baudžiamojo proceso nuostatų, atmetė nuteistojo prašymą dėl teistumo panaikinimo. Naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą nuteistojo skunde išdėstytais motyvais, pagrindo nėra.
6. BK 97 straipsnio 1 dalis numato, jog turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Taigi, asmens teistumas suprantamas kaip tam tikras asmens nuteisimo už nusikalstamą veiką (tik nusikaltimą) teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu juridinis faktas, bausmės atlikimo padarinys, kaip baudžiamosios atsakomybės tąsa. Iš BK 97 straipsnio 3 dalies darytina išvada, kad teistumas yra ne tik pats nuteisimo faktas, tačiau ir tam tikras laiko tarpas, trunkantis po apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės atlikimo, priklausomai nuo padaryto nusikaltimo sunkumo. Asmuo laikomas teistu nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teistumo išnykimo ar panaikinimo dienos. Šis laiko tarpas tęsiasi visą bausmės atlikimo laiką ir baudžiamųjų įstatymų nustatytą laiką po bausmės atlikimo. Teistumo sukeltos teisinės pasekmės negali varžyti asmens teisių ir laisvių visą likusį jo gyvenimą, todėl baudžiamasis įstatymas numato sąlygas ir terminus, kuriems suėjus, teistumas išnyksta arba gali būti panaikintas. Kai sueina ne mažiau kaip pusė teistumo termino, teismas nuteistojo prašymu gali sutrumpinti teistumo laiką arba panaikinti teistumą (BK 97 straipsnio 7 dalis).
7. Aukštesnysis teismas sutinka su nutartyje padaryta išvada, kad nagrinėjamu atveju yra formalus BK 97 straipsnio 7 dalyje numatytas pagrindas nuteistajam M. S. panaikinti teistumą, kadangi yra suėję daugiau kaip pusė teistumo termino. Tačiau, kitų aplinkybių visuma vis tik nėra pakankama BK 97 straipsnio 7 dalies nuostatų taikymui.
8. Skunde nuteistasis akcentuoja dėl teistumo patiriamas neigiamas pasekmes jo darbinės veiklos aspektu, tačiau teismui pateiktoje medžiagoje nėra jokių objektyvių duomenų, rodančių, kad dėl teistumo fakto nuteistasis šiuo metu patirtų itin neigiamų darbinės veiklos suvaržymų (neturėtų galimybės dirbti, išlaikyti šeimos ir kt.). Pats nuteistasis nurodo, kad šiuo metu dirba, darbdavių yra charakterizuojamas išimtinai teigiamai, taigi teistumo faktas jo, kaip darbuotojo, vertinimui esminės reikšmės neturi. Tuo tarpu nuteistojo siekis užimti aukštesnes pareigas, įsigyti ginklą medžioklei ar savigynai, nepriklausomai nuo tokį poreikį lemiančių priežasčių, negali būti laikoma pakankama BK 97 straipsnio 7 dalyje numatytos išimties – teistumo panaikinimo ar jo termino sutrumpinimo – taikymui. Nepritartina tokiai praktikai, kai teistumas panaikinamas siekiant pagerinti nuteistojo gyvenimo kokybę, todėl nuteistojo skundo motyvai, susiję su jo gyvenamąją vieta, patvirtinančia jo motyvus dėl ginklo įsigijimo poreikio, jo darbo vietos galimu pasikeitimu ar jo veikla medžioklės būrelyje, jokios reikšmės teistumo panaikinimui šiuo konkrečiu atveju neturi.
9. Darant šią išvadą vis tik pažymėtina, kad M. S. šiuo metu neigiamas pasekmes patiria dėl veikų, už kurių padarymą yra nuteistas apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu. Jo patiriami suvaržymai tiek darbinėje, tiek visuomeninėje veikloje, su jo reputacija susiję aspektai, yra būtent jo paties neteisėtų veiksmų pasekmė. Nuteistojo skunde išdėstyti argumentai nesant išskirtinių, itin teigiamai būtent teistumo laikotarpiu nuteistąjį apibūdinančių aplinkybių, negali būti pripažinti pakankamu pagrindu taikyti BK 97 straipsnio 7 dalies nuostatas ir panaikinti teistumą.
10. Vien tai, kad asmuo po jo atžvilgiu priimto apkaltinamojo nuosprendžio nepadarė naujų nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų, jo asmenybės išimtinai teigiamai taip pat necharakterizuoja. Būtent tokio elgesio tikimasi iš nuteisto asmens teistumo laikotarpiu, toks nuteistojo elgesys tik patvirtina faktą, kad apkaltinamuoju nuosprendžiu jam skirta bausmė tinkamai įgyvendina bausmės paskirčiai keliamus tikslus, tačiau nėra pakankamas pagrindas teistumo panaikinimui ar jo termino sutrumpinimui.
11. Svarbu tai, kad analizuojamu atveju M. S. buvo nuteistas už kelių nusikalstamų veikų, priskiriamų sunkių nusikaltimų kategorijai. Nors skunde nuteistasis teigia, kad nusikaltimai, už kurių padarymą jis buvo pripažintas kaltu Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. apkaltinamuoju nuosprendžiu, pagal šiuo metu galiojančią BK redakciją priskiriami apysunkių, bet ne sunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau su šiuo nuteistojo motyvu nesutiktina. BK 199² straipsnis nuo 2019 m. sausio 1 d. buvo papildytas 1 (pirmąja) dalimi, numatančia baudžiamąją atsakomybę tam, kas pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 150 MGL, bet neviršija 250 MGL dydžio sumos. Šis nusikaltimas, sprendžiant iš komentuojamo straipsnio sankcijos, iš tiesų priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai. Tačiau, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendžiu M. S. buvo nuteistas už tai, kad jis, kartu su kitais organizuotos grupės nariais, vykdė neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, už ką atsakomybė pagal šiuo metu galiojančią BK 199² straipsnio redakciją yra numatyta 2 šio straipsnio dalyje, už kurį asmeniui gresia laisvės atėmimo iki 8 (aštuonerių) metų bausmė, t. y. šis nusikaltimas ir toliau atitinka sunkaus nusikaltimo sąvoką. Esant šioms aplinkybėms, sutikti su nuteistojo teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog jo padarytos veikos ir toliau priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai, pagrindo nėra.
12. Netenkinant nuteistojo skundo įvertintina ir tai, kad M. S. inkriminuoti nusikaltimai buvo įvykdyti veikiant organizuotoje grupėje, M. S. vaidmuo nebuvo antraeilis – jis buvo atsakingas už asmenų, kuriems galima realizuoti cigaretes Lenkijoje, suradimą, kas neabejotinai didina tiek paties nuteistojo, tiek ir jo padarytų nusikaltimų pavojingumą visuomenei ir nuteistojo skunde nurodytas aplinkybes bei asmenį charakterizuojančius duomenis reikalauja vertinti itin atidžiai. Nors nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas bei padarymo aplinkybės jau buvo įvertintos M. S. atžvilgiu priimant apkaltinamąjį nuosprendį, tačiau jų ignoravimas, sprendžiant klausimą dėl nuteistojo teistumo panaikinimo, vis tik negalimas. Būtent šių aplinkybių įvertinimas lemia duomenis, į kuriuos privalu atsižvelgti sprendžiant klausimą, ar asmens elgesys po jam paskirtos bausmės pakito teigiama linkme, kokios nuteistojo asmeninės savybės lėmė jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą, ar šios aplinkybės pakito teistumo laikotarpiu.
13. Taigi, nors nagrinėjamu atveju ir yra formalus pagrindas nuteistajam M. S. panaikinti teistumą, tačiau įvertinus kitas aukščiau aptartas aplinkybes daryti išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės bei BK 97 straipsnyje numatyto teistumo instituto tikslai jau yra pasiekti, nėra pagrindo. Įvertinus išdėstytas aplinkybes sutiktina su apylinkės teismo išvada, kad šiuo metu nuteistajam panaikinti teistumą netikslinga.
14. Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad Alytaus apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartimi nuteistojo M. S. prašymas panaikinti teistumą atmestas teisėtai ir pagrįstai, todėl naikinti šią nutartį, remiantis skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 363 straipsnio 1 dalimi, 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo M. S. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2020 m. lapkričio 4 d. nutartį.
Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.