Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017 m. vasario 6 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui V. T. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjos atstovas ir atsakovas į teismo posėdį neatvyko. Apie posėdžio vietą ir laiką jiems pranešta tinkamai (paskelbta specialiame internetiniame teismų tinklapyje, b. l. 18). Atsakovas atsiliepimo į prašymą nepateikė. Prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėtina iš esmės bylos šalims nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 77 straipsnio 3 dalis, 78 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis). Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.

Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai (Nuostatų redakcijos 2008 m. gruodžio 23 d. Nr. T2-426; 2010 m. gegužės 6 d. Nr. T2-114; 2010 m. lapkričio 25 d. Nr. T2-330; 2011 m. spalio 27 d. Nr. T2-345; 2012 m. kovo 29 d. Nr. T2-86; 2012 m. liepos 26 d. Nr. T2-200; 2012 m. spalio 23 d. Nr. T2-251, 2013 m. lapkričio 28 d. Nr. T2-301, 2014 m. spalio 23 d. Nr. T2-274 ) (minėti aktai skelbiami savivaldybės interneto tinklapyje www.klaipeda.lt ir rinkliavos administratoriaus tinklapyje www.kratc.lt). Nuostatai numato, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, išskyrus Lietuvos banką bei įmones turinčias Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotus Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Vietinė rinkliava administravimo apskaičiuojama pagal vietinės rinkliavos mokėtojui priklausančio ar kitu teisėtu pagrindu valdomo nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį. Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.

Pareiškėja, prašydama priteisti iš atsakovo nesumokėtos vietinės rinkliavos įsiskolinimą, teismui pateikė Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą (b. l. 5-6), kuriuo nustatyta, kad atsakovui 2006 m. spalio 25 d. paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 6453 pagrindu nuosavybės teise priklauso 34/300 buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 88,48 kv. m.

Paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – tiek materialųjį, tiek turtines teises, taip pat prievoles (Civilinio kodekso 5.1 straipsnio 1 dalis). Teisių perėjimo universalumas, be kita ko, reiškia tai, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo apie konkrečias palikėjo teises ar pareigas. Įpėdinis negali priimti ar atsisakyti tik dalies palikimo. Jis priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. visas palikėjo teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2016 m. kovo 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2488-602/2016 pažymėjo, kad vadovaujantis Civilinio kodekso 5.3 straipsnio 1 dalimi, palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas, kas inter alia (be kita ko) reiškia, kad nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas įpėdiniui, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Dėl to palikimą priėmusiems įpėdiniams tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu. Teisėjų kolegija pabrėžė, kad prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama priteisti ne paveldėtus įsipareigojimus (palikėjo įsiskolinimą), o priėmusio palikimą asmens įsiskolinimą. Kadangi atsakovas, priėmęs palikimą, tapo nekilnojamojo daikto dalies savininku, jam kilo prievolė mokėti vietinė rinkliavą proporcingai paveldėto nekilnojamojo turto daliai. Kaip matyti iš 2016 m. gruodžio 20 d. pažymos apie skolą Nr. (8.2)-5R-2857 (b. l. 4), atsakovui vietinė rinkliava paskaičiuota proporcingai paveldėto ir priimto palikimo daliai, t. y. už 10,028 kv. m. (bendras buto plotas – 88,48 kv. m.).

Vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Civilinio kodekso 6.59 straipsnis). Atsakovas tinkamai nevykdė prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl pareiškėja įgijo reikalavimo teisę į prievolės įvykdymą (Civilinio kodekso 6.38 straipsnis).

Pareiškėja prašo priteisti iš atsakovo 33,46 Eur vietinę rinkliavą, apskaičiuotą už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2011 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. AD1-154 patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės kitos metinės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą taikymo tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas). Šio Aprašo 8 punktas numato, kad vietinės rinkliavos mokėtojas, kuris visus praėjusius kalendorinius metus, sutampančius su finansiniais metais, nenaudojo nuosavybės ar kita teise priklausantį nekilnojamąjį turtą ir pageidaujantis, kad jam būtų pritaikyta nulinė metinė vietinė rinkliava, ne vėliau kaip iki einamų metų kovo 31 d. KRATC pateikia rašytinį prašymą dėl nulinės metinės vietinės rinkliavos taikymo ir šiuos nekilnojamojo turto nenaudojimo faktą pagrindžiančius dokumentus: 8.1 AB „Lesto“ pateiktą informaciją (turtiniam vienetui) apie sunaudotą elektros energijos kiekį už praėjusius kalendorinius metus nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.; 8.2. AB „Klaipėdos vanduo“ pateiktą informaciją (turtiniam vienetui) apie sunaudotą vandens kiekį už praėjusius kalendorinius metus nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.; <...> 8.4 kitus faktines aplinkybes pagrindžiančius dokumentus arba jų tinkamai patvirtintas kopijas. Pagal Aprašo 9 punktą, vietinės rinkliavos mokėtojas, kuris einamaisiais kalendoriniais metais nuo vietinės rinkliavos prievolės už einamuosius metus pradžios iki vietinės rinkliavos prievolės už einamuosius metus pabaigos nenaudojo nuosavybės ar kita teise priklausantį (-ius) nekilnojamąjį turtą (-us) ir pageidaujantis, kad jam būtų pritaikyta nulinė metinė vietinė rinkliava, ne vėliau kaip iki kitų metų kovo 31 d. KRATC pateikia rašytinį prašymą dėl nulinės metinės vietinės rinkliavos taikymo ir šio Aprašo 8 punkte nurodytus dokumentus. Šio Aprašo 8.1 ir 8.2 papunkčiuose nurodytuose dokumentuose turi būti pateikta informacija už tą laikotarpį, už kurį prašoma taikyti nulinę metinę vietinė rinkliavą.

Taigi Aprašo 9 punktas numato, kad vietinės rinkliavos mokėtojas, kuris einamaisiais kalendoriniais metais nuo vietinės rinkliavos prievolės už einamuosius metus pradžios iki vietinės rinkliavos prievolės už einamuosius metus pabaigos nenaudojo nuosavybės ar kita teise valdomą nekilnojamąjį turtą ir pageidaujantis, kad jam būtų pritaikyta nulinė metinė vietinė rinkliava, ne vėliau kaip iki kitų metų kovo 31 d. KRATC pateikia rašytinį prašymą dėl nulinės metinės vietinės rinkliavos taikymo ir šio Aprašo 8 punkte nurodytus dokumentus. Šio Aprašo 8.1 ir 8.2 papunkčiuose nurodytuose dokumentuose turi būti pateikta informacija už tą laikotarpį, už kurį prašoma taikyti nulinę metinę vietinė rinkliavą. Aprašo nuostatos numato, kad prašymu dėl nulinės metinės vietinės rinkliavos taikymo už einamuosius metus turi būti kreipiamasi ne vėliau kaip iki kitų metų kovo 31 d., šiuo konkrečiu atveju dėl nulinės vietinės rinkliavos taikymo už 2016 metus gali būti kreipiamasi iki 2017 m. kovo 31 d. ir atsakovas Aprašo nustatyta tvarka turi teisę iki 2017 m. kovo 31 d. pasinaudoti jam suteikta diskrecija kreiptis dėl nulinės metinės vietinės rinkliavos taikymo.

Pažymėtina, kad Nuostatų nustatyta tvarka pareiškėja mokėtiną vietinę rinkliavą už 2016 metus apskaičiavo turėdama tam teisinį pagrindą, tačiau, dar neatsiradus reikalavimo teisei kreiptis dėl jos priteisimo ir priverstinio išieškojimo, kreipėsi prašymu į teismą. Atsakovui Aprašo nustatyta tvarka nepasinaudojus jam suteikta teise kreiptis dėl nulinės metinės vietinės rinkliavos taikymo už 2016 metus, ar atsisakius taikyti nulinę metinę vietinę rinkliavą, pareiškėja įgis reikalavimo teisę kreiptis dėl šios dalies vietinės rinkliavos sumokėjimo. Įvertinus aukščiau išdėstytą, pareiškėjos prašymas priteisti vietinę rinkliavą už 2016 metus atmestinas kaip nepagrįstas.

Remiantis aukščiau išdėstytu ir vadovaujantis 2016 m. gruodžio 20 d. pažymos Nr. (8.2)-5R-2857 duomenimis, iš atsakovo priteistina vietinė rinkliava, kuri apskaičiuota laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. ir ji yra 25,27 Eur.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo V. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui (įmonės kodas 163743744) 25,27 Eur (dvidešimt septynis eurus ir 27 centus) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įsiskolinimą.

Kitoje dalyje prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.