Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės, Astos Pikelienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Ingos Staknienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (ieškovo) A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. P. ieškinį dėl turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto panaikinimo ir nekilnojamojo turto registrų išrašų pripažinimo negaliojančiais, pareikštą atsakovams antstoliui Irmantui Gaideliui, I. D. P., I. P., tretieji asmenys, nereiškiantys savarankiškų reikalavimų, - uždaroji akcinė bendrovė (toliau - UAB) „Antakalnio 49“, valstybinė įmonė (toliau – VĮ) „Registrų centras“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. P. (toliau – ieškovas, apeliantas) pateikė teismui ieškinį, kurį patikslinęs prašė:

1.1. Panaikinti antstolio Irmanto Gaidelio 2021 m. vasario 11 d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. S-21-8-6070;

1.2. Pripažinti negaliojančiu nuo pat įrašymo 2021 m. gegužės 11 d. patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo 4.6. punkto įrašą, kuriuo išregistruota I. D. P., nuosavybės teisė į 1325/10000 dalį patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), išregistravimo pagrindu nurodant 2021 m. vasario 11 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. S-21-8-6070;

1.3. Pripažinti negaliojančiu nuo pat įrašymo 2021 m. gegužės 11 d. patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo 4.2. punkto įrašą, kuriuo įregistruota I. P. nuosavybės teisė į 1325/10000 dalį patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindu nurodant 2021 m. vasario 11 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. S-21-8-6070;

1.4. Pripažinti negaliojančia nuo pat įrašymo 2021 m. gegužės 11 d. patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo 4.1. punkte įregistruotą UAB „Antakalnio 49“ teisę į 1325/10000 dalį patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), aprašytą VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo 2.1. punkte.

2. Paaiškino, kad ieškovas trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, dalyvavo Vilniaus apygardos teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-3070-803/2020, iškeltoje pagal I. P. ieškinį dėl skolos priteisimo, pareikštą I. D. P. kurioje priimtu 2020 m. gegužės 28 d. sprendimu už akių iš I. D. P. ir A. P., kaip solidarią prievolę turinčių skolininkų buvo priteista 79 518,77 Eur skola, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos, buvo išduotas vykdomasis raštas. Ieškovo ir I. D. P. santuoka buvo įregistruota (duomenys neskelbtini), o nutraukta (duomenys neskelbtini). Santuokoje įgytas turtas po santuokos nutraukimo nėra atidalintas, nebuvo sudaryta vedybų sutartis. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad nekilnojamojo turto registre taip pat nėra įrašų, kad nekilnojamas turtas, esantis (duomenys neskelbtini), atidalintas sprendimu ar nutartimi, todėl, ieškovo nuomone, santuokoje įgytas turtas tebėra buvusių sutuoktinių bendra jungtine nuosavybė ir buvusieji sutuoktiniai tebėra bendraskoliai priverstinio vykdymo procese, kuriame buvo parduota skolininko pasiūlytam pirkėjui 1325/10000 dalis patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad nei ieškovas, nei atsakovė I. D. P. nesiūlė nurodytos patalpos dalies pirkėjo. Atkreipė dėmesį į tai, kad patalpos pasiūlytam pirkėjui – atsakovei I. P., kuri yra ir išieškotoja, parduotos už mažesnę nei rinkos kaina, t. y. 104 720 Eur. Ieškovo nuomone, patalpos turėjo būti parduodamos varžytinėse.

3. Atsakovė I. D. P. atsiliepimu prašė ieškinį tenkinti.

4. Nurodė, kad priverstinio išieškojimo metu, pardavus išieškotojai turtą, I. D. P. nebebuvo skolininke, todėl nebuvo pagrindo jai skirti kuratoriaus ir šiam veikti I. D. P. vardu, o taip pat ieškovo vardu. Po varžytinių paskelbimo skolininkas nebeturėjo pagrindo ieškoti areštuoto turto pirkėjo, todėl varžytinės negalėjo būti atšauktos ir turtas negalėjo būti parduotas skolininko pasiūlytam pirkėjui. Kuratoriumi vykdymo procese Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-34331-807/2020 turėjo būti paskirtas ne advokatas, kuris veikė ne jos interesais, o sūnus S. P., kuris nebūtų siūlęs turto pirkėja išieškotojos.

5. Atsakovas antstolis Irmantas Gaidelis atsiliepimu prašė ieškinį atmesti.

6. Paaiškino, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2A-779-790/2020, ieškovui A. P. gražinta 229/10000 dalis, o I. D. P. gražinta – 1325/10000 dalis negyvenamosios patalpos. Tai, kad I. D. P. yra I. P. skolininkė patvirtina Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 28 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2-3070-803/2020. Vilniaus miesto apylinkes teismas 2020 m. spalio 12 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2VP-34331-807/2020, vykdymo procese paskyrė skolininkės I. D. P. kuratorių, kuris turi tokias pačias procesines teises kaip ir skolininkas, todėl turi teisę pasiūlyti areštuoto turto pirkėją. Skolininko turto pardavimas jo nurodytam pirkėjui turi prioritetą prieš turto pardavimą iš varžytynių, nes taip realizuojant turtą sumažinamos galimos vykdymo išlaidos bei greičiau patenkinami kreditorių interesai. Vykdymo procese skolininkės I. D. P. teismo paskirtas kuratorius pateikė prašymą turtą parduoti pasiūlytam pirkėjui, todėl, atliekant priverstinius vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0008/20/01642, buvo surašytas ginčo turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas. Atkreipė dėmesį, kad skolininkė I. D. P. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto neginčija, o tai daro jos buvęs sutuoktinis, kuris nėra įgaliotas ginti (atstovauti) atsakovės I. D. P. teises ar teisėtus interesus.

7. Atsakovė I. P. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

8. Išdėstė poziciją, kad ieškovas neturi materialinio teisinio suinteresuotumo ginčyti antstolio Irmanto Gaidelio 2021 m. vasario 11 d. turto perdavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą, nes šiuo aktu nėra pažeista ieškovo subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Paaiškino, kad ieškovas nėra vykdomosios bylos Nr. 0008/20/01642 šalimi. Antstolio Irmanto Gaidelio 2021 m. vasario 11 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu buvo parduota skolininkei I. D. P. priklausiusi 1325/10000 dalis negyvenamosios patalpos, o ne ieškovui priklausanti nekilnojamojo turto dalis. Skolininkė I. D. P. šio antstolio Irmanto Gaidelio akto neginčija, o ieškovas nėra įgaliotas ginti atsakovės I. D. P. teises ar teisėtus interesus. Priverstinai vykdant Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 28 d. sprendimą antstoliui Irmantui Gaideliui skolininkės I. D. P. surasti nepavyko, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 12 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2VP-34331-807/2020, buvo paskirtas skolininkės I. D. P. kuratorius. Išieškotoja I. P. kreipėsi į skolininkės I. D. P. kuratorių pasiūlyti ją skolininkei I. D. P. priklausančio areštuoto turto pirkėja už 20 000 Eur. I. D. P. kuratorius priėmė pasiūlymą ir kreipėsi į antstolį Irmantą Gaidelį su pareiškimu, kuriuo buvo pasiūlyta areštuotą turtą perimti skolininkės I. D. P. kreditorei atsakovei I. P. už 20 000 Eur, ko pasėkoje buvo sudarytas ginčijamas aktas.

9. Trečiasis asmuo UAB „Antkalnio 49“ atsiliepimu prašė ieškinį atmesti.

10. Paaiškino, kad reikalavimas dėl antstolio Irmanto Gaidelio 2021 m. vasario 11 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto panaikinimo nėra susijęs su šio trečiojo asmens teisėmis ir pareigomis. Išdėstė poziciją, kad ieškovas nėra tinkamas subjektas ginčyti nurodytą aktą, nes vykdymo procese buvo realizuotas ne jo, o I. D. P. turtas.

11. Trečiasis asmuo VĮ „Registrų centras“ pateiktu atsiliepimu prašė civilinę bylą dalyje dėl ieškinio 3, 4, 5 reikalavimų nutraukti, o šio prašymo netenkinus – atmesti šiuos reikalavimus kaip nepagrįstus; ieškinio 2 reikalavimą nagrinėti ir spręsti teismo nuožiūra.

12. Nurodė, kad ieškinio reikalavimai, kuriais yra prašoma pripažinti negaliojančiais Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės įrašus, susijusius su nuosavybės teisių į 1325/10000 dalį ginčo patalpos išregistravimu bei įregistravimu (3, 4, 5 Ieškinio reikalavimai), yra pareikšti be jokio teisinio pagrindo. Be to, ieškinio reikalavimai nesukels jokių teisinių pasekmių, nes panaikinus tik turto pardavimo aktą, nebus nuginčyta ir panaikinta 2021 m. balandžio 20 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 978 dalis, kuria remiantis buvo įregistruotos UAB Antakalnio 49 nuosavybės teisės į patalpos 1325/10000 dalį. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad registro tvarkytojo sprendimas įregistruoti daiktines teises turi būti ginčijami išankstine ne teismine tvarką, t. y. Registro tvarkytojo sprendimai per vieną mėnesį nuo skundžiamo sprendimo priėmimo dienos turi būti skundžiami Centriniam registratoriui, o Centrinio registratoriaus – teismui. Ieškovas skundžia 2021 m. vasario 12 d. ir 2021 m. balandžio 22 d. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimus, kuriais buvo įregistruotos I. P. (kartu išregistruojant I. D. P.) bei UAB „Antakalnio 49“ nuosavybės teisės į Ginčo patalpos 1325/10000 dalį Turto pardavimo akto ir 2021 m. balandžio 20 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 978 (dalyje dėl nuosavybės teisių perleidimo į 1325/10000 Ginčo patalpos dalį) pagrindu, kurių apskundimo terminas yra praėjęs.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

13. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 2 d. sprendimu ieškinį atmetė.

14. Teismas nurodė, kad ieškovo pateiktas Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 28 d. sprendimas už akių, priimtas civilinėje byloje Nr. e2-3070-803/2020, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 18 d. raštas dėl vykdomojo rašto išdavimo, ieškovo 2021 m. rugpjūčio 15 d. prašymas, antstolio kontoroje gautas 2021 m. rugpjūčio 16 d., antstolio Irmanto Gaidelio 2021 m. rugpjūčio 31 d. raštas Nr. S-21-8-33466 patvirtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 28 d. sprendimu už akių buvo priteista tik iš I. D. P.; ieškovas nebuvo priverstinio teismo 2020 m. gegužės 28 d. sprendimo už akių vykdymo proceso dalyviu, todėl, jis turi teisę ginčyti antstolio turto pardavimo pasiūlytam pirkėjui aktą, gindamas galimai pažeistas savo teises. Šiuo atveju ieškovo pareiga yra įrodyti ne tik tai, kad aktas buvo priimtas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, bet ir tai, kad ginčijamu aktu buvo pažeista jo subjektinė materialioji teisė.

15. Teismas nurodė, kad pateikti duomenys apie pirmąsias varžytines Nr. 193359 ir Nr. 201124, kuriose atitinkamai buvo parduodamos pastato - kirpyklos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 4401/10000 dalis ir 4274/10000 dalis patvirtina, kad skolininko pasiūlytam pirkėjui 1325/10000 to paties nekilnojamojo turto dalis buvo parduota už didesnę kainą (20 000 Eur), nei turtą parduodant varžytinėse būtų nustatyta pradinė pardavimo kaina, kuri sudarytų apie 15 995 Eur (104720 x 13,25:86,75). Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas vertino, kad nėra pagrindo sutikti su ieškovo argumentais, kad 1325/10000 kirpyklos dalis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. vasario 11 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu Nr. S-21-8-6070 parduota už kainą mažesnę nei pirmosiose varžytinėse būtų nustatyta šio turto 1325/10000 dalies pradinė pardavimo kaina (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).

16. Teismas atmetė visus ieškovo ir atsakovės I. D. P. argumentus dėl kuratoriaus skyrimo ir kuratoriaus atliktų procesinių veiksmų vykdymo procese kaip nepagrįstus (CPK 18 straipsnis, 601 straipsnio 4 dalis), atsižvelgdamas į Teismų informacinės sistemos Liteko duomenis, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 12 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje e2VP-34331-807/2020, buvo patenkintas antstolio Irmanto Gaidelio prašymas dėl kuratoriaus paskyrimo ir vykdymo procese skolininkės I. D. P. kuratoriumi buvo paskirtas advokatas E. L., apie skolininko kuratoriaus paskyrimą buvo viešai paskelbta specialiame interneto tinklalapyje, ši teismo nutartis yra įsiteisėjusi.

17. Teismas nurodė, kad 2007 m. rugsėjo 20 d. patalpų dalies dovanojimo sutartimi atsakovei I. D. P. buvo padovanota 1004/10000 dalis kirpyklos, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Dovanojimo sutartyje nėra nurodyta, kad šis turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn, todėl 1004/10000 dalis kirpyklos, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nors ir įgyta santuokoje, buvo asmenine I. D. P. nuosavybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

18. Teismų informacinėje sistemoje Liteko esantis Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2A-779-790/2020 patvirtina, kad 2009 m. birželio 19 d. buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, kuria ieškovas ir atsakovė I. D. P. pardavė S. P. 1554/10000 dalis patalpos (A. P. valdė 229/10000 dalis, I. D. P. – 1325/10000 dalis). Šio neskundžiamo teismo sprendimo priėmimo metu ieškovo ir atsakovės I. D. P. santuoka jau buvo nutraukta, todėl sprendimu atsakovei I. D. P. grąžintas nekilnojamasis turtas - asmeninės nuosavybės teise atsakovei I. D. P. priklausęs turtas (CK 3.100 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

19. Ieškovui neįrodžius, jog turtas, kuris buvo parduotas prašomu pripažinti negaliojančiu 2021 m. vasario 11 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu Nr. S-21-8-6070, turto pardavimo metu priklausė ieškovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise, teismas vertino, kad yra pagrindas išvadai, kad ieškovo subjektinė materialioji teisė ar teisėtas interesas šiuo aktu nebuvo pažeisti ir reikalavimo dėl 2021 m. vasario 11 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto Nr. S-21-8-6070 pripažinimo negaliojančiu netenkinti (CPK 5 straipsnis, 178 straipsnis).

20. Netenkinus ieškinio reikalavimo, kuriuo prašoma panaikinti antstolio Irmanto Gaidelio 2021 m. vasario 11 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. S-21-8-6070, teismas sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti ir kitų (išvestinių) ieškovo pareikštų reikalavimų, kuriais prašoma pripažinti negaliojančiais įrašus viešame registre, kurie padaryti 2021 m. vasario 11 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto Nr. S-21-8-6070 pagrindu (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 12, 14-16, 22 straipsniai).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų argumentai

21. Apeliantas (ieškovas) A. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (visą ar iš dalies) ir priimti naują sprendimą arba pakeisti pirmosios instancijos sprendimą.

22. Apeliantas nurodo, kad į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, konkrečiai 1992 m. vasario 21 d. nuosavybės teisės liudijimas (duomenys neskelbtini) ir VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo su istorija, sudaryto 2021 m. gegužės 11 d., 4.44 punktas, kuriame taip pat nenurodyta, kad 321/10000 dalį patalpos Nr. (duomenys neskelbtini) I. D. P. įsigijo asmeninės nuosavybės teise, įrodo, kad:

22.1. Atsakovė santuokos metu 1992 m. vasario 21 d. įgijo 321/10000 dalį patalpos, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) už 18 104,4 rublius (564 000 rublių x 3,21 proc.), kas, vadovaujantis šio turto privatizavimo metu galiojusiais Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymu, Lietuvos TSR civilinio kodekso 131 straipsniu, Lietuvos TSR santuokos ir šeimos įstatymais ir Lietuvos teismų praktika buvo pripažįstami bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe;

22.2. Minėtą viešosios nuosavybės teise valdomą valstybinį turtą, įtrauktą į privatizavimo programas (Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymas) atsakovė įgijo privačios nuosavybės teise;

22.3. Šio turto įgijimo metu nebuvo nurodyta, kad atsakovė šį turtą įgijo asmeninės nuosavybės teise;

22.4. Šio turto įgijimo metu nebuvo išreikšta atsakovės valia šį turtą įgyti asmeninės nuosavybės, bet ne bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

23. Aplinkybę, kad atsakovė nebuvo išreiškusi valios minėtą turtą įgyti asmeninės nuosavybėn, taip pat įrodo ir atsakovės rašytiniame atsiliepime į ieškinį pateiktas patvirtinimas, kad santuokos metu įgytas turtas buvo įgytas bendrosios jungtinės nuosavybės teise, ir kad po santuokos nutraukimo sutuoktiniai nesusitarė dėl nuosavybės teisių į šį turtą padalinimo.

24. Apeliantas atkreipia dėmesį į privatizavimo metu galiojusio Lietuvos TSR civilinio kodekso (įsigaliojusio 1965 m. sausio 1 d., negaliojančio nuo 2001 m. liepos 1 d.) 131 straipsnyje įtvirtintą nuostatą, kad sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisę į bendrą jų turtą reguliuoja Lietuvos TSR santuokos ir šeimos įstatymai, ir nurodo, kad tuo metu galiojusioje Lietuvos teismų praktikoje buvo laikomasi pozicijos, kad Lietuvos TSR santuokos ir šeimos įstatymuose buvo įtvirtinta sutuoktinių santuokos metu įgyto turto bendrosios nuosavybės teisės prezumpcija.

25. Ieškovo įsitikinimu, vadovaujantis CK 3.89 straipsnio 1 dalyje nurodytu baigtiniu asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamo turto sąrašu, atsakovės turto privatizavimo metu galiojusių Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo, Lietuvos TSR civilinio kodekso, Lietuvos TSR santuokos ir šeimos įstatymų nuostatomis, byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir minėta Lietuvos teismų praktika, atsakovė santuokos metu įsigijo minėtą privatizavimo objekto dalį ne už asmenines lėšas ir ne už lėšas, gautas realizavus asmenine nuosavybe esantį jos turtą, todėl to turto įgijimo metu atsakovė aiškiai neišreiškė valios įsigyti šį turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn.

26. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismo išvada, nurodanti tai, kad ieškovas neįrodė, jog turtas, kuris buvo perduotas prašomu pripažinti negaliojančiu 2021 m. vasario 11 d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu Nr. S-21-8-6070, turto pardavimo metu priklausė ieškovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise, yra pagrindas išvadai, kad ieškovo subjektinė materialioji teisė ar teisėtas interesas šiuo aktu nebuvo pažeisti, prieštarauja CK 3.116 straipsnio 1 ir 2 daliai, CK 388 straipsnio 2 daliai.

27. Kadangi nėra susitarimo dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, taip pat teisme nebuvo iškeltas reikalavimas ir nebuvo priimtas teismo sprendimas dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, iki šiol nėra įrodyta ir negalėjo būti įrodyta, kad santuokoje įgytas turtas ar jo dalis yra kurio nors vieno iš sutuoktinių asmeninė nuosavybė. Atitinkamai nebuvo jokio teisinio pagrindo Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2A-779-790/2020 padalinti santuokoje įgytą turtą ir taikyti restituciją, šį turtą grąžinant vieno iš sutuoktinių asmeninės nuosavybės teise. Apeliantas pažymi, kad civilinėje byloje Nr. e2A-779-790/2020 nebuvo keliamas reikalavimas dėl santuokoje įgyto turto padalijimo. Todėl nei minėtoje byloje nei šioje byloje nebuvo ir negalėjo būti įrodyta ir negalėjo būti priimtas sprendimas, kad santuokoje įgytas turtas yra atsakovės asmeninė nuosavybė ir negalėjo būti padalintas santuokoje įgytas turtas.

28. Apeliantas nurodo, kad argumentai dėl kuratoriaus atliktų procesinių veiksmų vykdymo procese teisėtumo nepagrįstai palikti nenagrinėti, nes paskirto kuratoriaus veiksmų vykdymo procese teisėtumas nėra civilinės bylos, kuria paskirtas kuratorius, dalykas. Todėl minėtos nutarties įsiteisėjimas nesuteikia pagrindo šioje byloje nenagrinėti ieškovo ir atsakovės argumentų dėl kuratoriaus veiksmų vykdymo procese teisėtumo.

29. Apelianto teigimu, 86,75 proc. bendraskolių bendros patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), parduodant skirtingu metu atskiromis dalimis dvejose varžytinėse negalėjo atsirasti nė vieno pirkėjo, todėl nė vienos varžytinės neįvyko ir antstolis perdavė be varžytinių išieškotojui I. P. 86,75 proc. šios patalpos už mažesnę nei rinkos kainą – 104 720 Eur, nes tik visos patalpos varžytinėse gali būti nustatyta tikroji realizuojamo turto rinkos vertė.

30. Atsakovas antstolis Irmantas Gaidelis atsiliepimu prašo apeliacinio skundo netenkinti.

31. Nurodo, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. sprendimu A. P. gražinta 229/10000 dalis, o I. D. P. – 1325/10000 dalis negyvenamosios patalpos. 1004/10000 negyvenamosios patalpos priklausė I. D. P. asmenine nuosavybe. Sprendimu ginčo turtas (1004/10000 dalis + 321/10000 dalis =1325/10000) gražintas asmenines nuosavybes teise I. D. P. priklausęs turtas, 229/10000 dalis gražinta asmenines nuosavybes teise A. P. priklausęs turtas.

32. Vilniaus miesto apylinkes teismo 2020 m. spalio 12 d. nutartimi c. b. e2VP-34331-807/2020 vykdymo procese buvo paskirtas skolininkes I. D. P. kuratorius, kuris pagal įstatymą turi tokias pačias procesines teises kaip ir skolininkas. Teismų praktikoje nurodoma, kad skolininko turto pardavimas jo nurodytam pirkėjui turi prioritetą prieš turto pardavimą iš varžytynių, nes taip realizuojant turtą sumažinamos galimos vykdymo išlaidos bei greičiau patenkinami kreditorių interesai. Vykdymo procese skolininkės I. D. P. teismo paskirtas kuratorius pateikė prašymą turtą parduoti pasiūlytam pirkėjui.

33. Atsakovė I. P. atsiliepimu prašo: nutraukti apeliacinį procesą ir civilinę bylą; atmesti ieškovo A. P. apeliacinį skundą; pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeista; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

34. Nurodo, kad 2007 m. rugsėjo 20 d. patalpų dalies dovanojimo sutartis patvirtina, kad šia sutartimi atsakovei I. D. P. buvo padovanota 1004/10000 dalis kirpyklos, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Dovanojimo sutartyje nėra nurodyta, kad šis turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn.

35. Atsakovės teigimu, 2009 m. birželio 19 d. pirkimo-pardavimo sutarties šalimi buvo ir ieškovas, kuris šią sutartį taip pat pasirašė. Taigi, laikant, kad 321/1000 dalis patalpos, kurią I. D. P. įgijo 1992 m. vasario 21 d., buvo bendroji jungtinė ieškovo ir I. D. P. nuosavybė, tai ši bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigė 2009 m. birželio 19 d., kuomet buvo sudarytas šios patalpos dalies pirkimo-pardavimo sandoris.

36. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. sprendimo įsiteisėjimo dieną bendroji jungtinė nuosavybė tarp ieškovo ir I. D. P. neegzistavo ir negalėjo egzistuoti, todėl restitucijos taikymo pagrindu grąžintas turtas negalėjo būti laikomas ieškovo bendrąją jungtine nuosavybe.

37. Atsakovė pažymi, kad ieškovas dalyvavo civilinės bylos Nr. e2A-779-790/2020 nagrinėjime, todėl jam buvo žinoma apie 2009 m. birželio 19 d. pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimą negaliojančia ir restitucijos taikymą – 1325/10000 dalies patalpos (kirpyklos) grąžinimą I. D. P., tačiau nuo 2020-09-24 iki 2021-02-11, kada buvo patvirtintas Ieškovo ginčijamas Antstolio aktas, nei pats Ieškovas, nei I. D. P. jokių pretenzijų vienas kitam dėl grąžintos patalpos (kirpyklos) dalies nereiškė. Tokių pretenzijų nei Ieškovas, nei I. D. P. nereiškė ir civilinės bylos Nr. e2A-779-790/2020, kurioje buvo sprendžiamas restitucijos taikymo klausimas, nagrinėjimo metu.

38. Dėl ginčo patalpų dalies realizavimo kainos atsakovė nurodo, kad atsakovės pasiūlyta suma nebuvo mažesnė už skolininkės I. D. P. areštuotos turto dalies vertę, kuri buvo nustatyta vykdymo proceso metu. Be to, derybų metu buvo susitarta, kad skolininkės I. D. P. kuratoriui priėmus šį pasiūlymą ir pardavus turto dalį už 20 000 Eur, skolininkė I. D. P. papildomai bus atleista nuo 12 500 Eur prievolės įvykdymo, kas esamu atveju ir buvo padaryta.

39. Dėl kuratoriaus paskyrimo, atsakovė nurodo, kad ieškovas nėra laikytinas suinteresuotu asmeniu reikšti pretenzijas dėl skolininkės I. D. P. kuratoriaus paskyrimo, be to, ieškovas nenurodo, kad kuratorius būtų atlikęs kokius nors neteisėtus veiksmus, ar kad kuratoriaus veiksmai turėtų įtakos akto teisėtumui. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 12 d. nutartis, kuria paskirtas skolininkės I. D. P. kuratorius yra įsiteisėjusi, o I. D. P. nei anksčiau, nei šiuo metu jokių pretenzijų dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo paskirto kuratoriaus nereiškia.

40. Atsakovės vertinimu, ieškovo reikalavimai, kuriais siekiama, kad VĮ Registrų centras duomenų bazėje padaryti įrašai dėl ginčo patalpų perleidimo UAB „Antakalnio 49“ būtų pripažinti negaliojančiais, jokių teisinių pasekmių ieškovui nesukels – ginčo patalpų dalies nebus galima realizuoti pakartotinai, nes jos šiuo metu nebepriklauso I. D. P., ieškovas neginčija sandorio, kurio pagrindu I. P. perleido patalpas trečiajam asmeniui UAB „Antakalnio 49“.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

41. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė. Taip pat teismas nenustatė pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

42. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 2 d. sprendimo, kuriuo nuspręsta atmesti ieškovo A. P. ieškinį dėl turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto panaikinimo ir nekilnojamojo turto registrų išrašų pripažinimo negaliojančiais, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl bylos faktinių aplinkybių

43. Ieškovo ir atsakovės I. D. P. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), nutraukta (duomenys neskelbtini). Iki santuokos sudarymo, ar santuokos metu vedybų sutartis nebuvo sudaryta. Atsakovė I. D. P. 1992 m. sausio 18 d. vykusio aukciono metu privatizavo 3/10000 ir 21/10000 dalis patalpos - kirpyklos, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kaip fizinių asmenų grupės narys pagal Vilniaus miesto notarinėje kontoroje patvirtintą sutartį. Ieškovas 1992 m. vasario 21 d. nuosavybės teisės liudijimo (duomenys neskelbtini) pagrindu įgijo 229/10000 dalis patalpos - kirpyklos, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tuo pačiu būdu.

44. 2007 m. rugsėjo 20 d. patalpų dalies dovanojimo sutartimi atsakovei I. D. P. buvo padovanota 1004/10000 dalis kirpyklos, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2009 m. birželio 19 d. buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, kuria ieškovas ir atsakovė I. D. P. pardavė S. P. 1554/10000 dalis patalpos (A. P. valdė 229/10000 dalis, I. D. P. – 1325/10000 dalis). Ši sutartis Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. sprendimu pripažinta negaliojančia nuo jos sudarymo momento ir taikyta restitucija – grąžinta A. P. 229/10000 dalis negyvenamosios patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), o I. D. P. 1325/10000 dalis negyvenamosios patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini).

45. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 12 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje e2VP-34331-807/2020, buvo patenkintas antstolio Irmanto Gaidelio prašymas dėl kuratoriaus paskyrimo ir vykdymo procese (vykdomojoje byloje Nr. 0008/20/01642) skolininkės I. D. P. kuratoriumi buvo paskirtas advokatas E. L.. Pirmosiose varžytinėse Nr. 193359 ir Nr. 201124 buvo parduodamos pastato - kirpyklos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 4401/10000 dalis ir 4274/10000 dalis. 1325/10000 kirpyklos dalis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. vasario 11 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui (I. P.) aktu Nr. S-21-8-6070 parduota už 20 000 Eur.

Dėl turto teisinio režimo

46. Vertinant ieškovo A. P. apeliacinio skundo turinį nustatyta, kad apeliantas pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą iš esmės įrodinėja tuo, kad 1325/10000 patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso A. P. ir I. D. P. bendrosios jungtinės nuosavybės teise, nes nebuvo sudarytas susitarimas dėl santuokoje įgyto turto padalinimo. Taip pat tuo, kad 321/10000 dalis nurodytos patalpos ieškovo sutuoktinės buvo įgyta bendrosios jungtinės nuosavybės teise, remiantis turto įgijimo metu (1992 m. sausio 18 d.) galiojusiais teisės aktais bei teismų praktika, nuosavybės teisės liudijime (duomenys neskelbtini) neišreikšta sutuoktinės valia turtą įgyti asmeninės nuosavybės teise, analogiška aplinkybe dėl nesudaryto susitarimo dėl santuokoje įgyti turto padalinimo.

47. CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo turtas, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn.

48. Nagrinėjamu atveju, dovanojimo sutartis, kuria atsakovė I. D. P. įgijo 1004/10000 dalį patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) sudaryta galiojant sutuoktinių santuokai, tačiau sutartyje nėra nurodyta, kad šis turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn. Atsižvelgiant į nurodytą, 1004/10000 dalis kirpyklos, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nors ir įgyta santuokoje, laikytina asmenine I. D. P. nuosavybe.

49. Kaip nustatyta anksčiau, Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. rugsėjo 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-1193-852/2022 nusprendė pripažinti 2009 m. birželio 19 d. sudarytą ir notariškai patvirtintą pirkimo–pardavimo sutartį (registro Nr. 4-1835) negaliojančia nuo jos sudarymo momento ir taikyti restituciją – grąžinti A. P. 229/10000 dalis negyvenamosios patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), o I. D. P. 1325/10000 dalis negyvenamosios patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini).

50. Svarbu paminėti tai, kad sutuoktinių santuoka buvo nutraukta dar (duomenys neskelbtini), ko pasėkoje bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisinis rėžimas minėto sprendimo priėmimo metu buvo pasibaigęs (CK 3.100 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Atsižvelgiant į nurodytą aplinkybę ir įvertinus Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. sprendimo motyvus ir išvadas, kartu tai, kad I. D. P. sprendimu grąžintas ne tik 1992 m. sausio 18 d. įgytas turtas (321/10000 patalpos dalis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau ir turtas įgytas dovanojimo pagrindu (1004/10000 patalpos dalis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, jog restitucijos pagrindu I. D. P. grąžintas turtas (1325/10000 dalis patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) buvo vertintas kitaip, nei turtas kuriam taikytas asmeninės nuosavybės teisinis režimas.

51. Ieškovui neįrodžius, jog turtas, parduotas prašomu pripažinti negaliojančiu 2021 m. vasario 11 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu Nr. S-21-8-6070, turto pardavimo metu priklausė ieškovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju ieškovo subjektinė materialioji teisė ar teisėtas interesas šiuo aktu nebuvo pažeisti.

Dėl kuratoriaus veiksmų vykdymo procese teisėtumo, ginčo patalpų realizavimo kainos

52. Apeliaciniu skundu ieškovas taip pat ginčija 2022 m. vasario 11 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akte nurodytą kainą, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo ir atsakovės argumentai dėl kuratoriaus atliktų procesinių veiksmų vykdymo procese teisėtumo atmestini, atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 12 d. nutartis priimta civilinėje byloje e2VP-34331-807/2020, kuria tenkintas antstolio Irmanto Gaidelio prašymas dėl kuratoriaus paskyrimo yra įsiteisėjusi, nurodant, kad paskirto kuratoriaus veiksmų vykdymo procese teisėtumas nėra minėtos civilinės bylos dalykas.

53. Skolininko kuratorius vykdymo procese turi tokias pačias procesines teises kaip ir skolininkas, išskyrus teisę turėti atstovą (CPK 601 straipsnio 4 dalis). Iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją (CPK 704 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje nurodoma, kad skolininko turto pardavimas jo nurodytam pirkėjui turi prioritetą prieš turto pardavimą iš varžytynių, nes taip realizuojant turtą sumažinamos galimos vykdymo išlaidos bei greičiau patenkinami kreditorių interesai. Toks skolininko turto pardavimo būdas turi būti taikomas, nes atitinka tiek išieškotojo, tiek ir skolininko interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-73-464/2021).

54. CPK 602 straipsnyje nustatyta, kad turto pardavimo iš varžytinių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytinių aktus suinteresuotų asmenų reikalavimu teismas gali pripažinti negaliojančiais, jeigu turtas parduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta CPK 718, 722 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (1 dalies 6 punktas), taip pat jeigu turto pardavimas iš varžytinių, perdavimas išieškotojui, turto pardavimas be varžytinių pažeidė esmines suinteresuotų asmenų teises (1 dalies 7 punktas). Turto pardavimas iš varžytinių, perdavimas išieškotojui, turto pardavimas be varžytinių negali būti pripažįstami negaliojančiais tik dėl formalių trūkumų, kurie neturėjo įtakos šių veiksmų teisėtumui (CK 602 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

55. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad išieškotojo ir skolininko interesų derinimo ir interesų pusiausvyros paieška vykdymo procese imperatyvai suponuoja, jog priverstinis turto realizavimo procesas būtų organizuojamas taip, kad kreditorius gautų savo reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinant skolininko interesus tuo aspektu, jog turtas nebūtų parduotas už per mažą kainą. Išieškojimo ir išieškotojo tikslas nėra ekonomiškai sužlugdyti skolininką, tačiau skolininko teisių apsauga nėra absoliuti ir ji neturi pažeisti išieškotojo interesų. Vykdymo procese turi būti siekiama kuo ekonomiškiau įvykdyti teismo sprendimą, kad būtų išvengta ekonominės vertės praradimo ir būtų užkirstas kelias nebūtiniems skolininko nuostoliams, o išieškotojas gautų kuo didesnį reikalavimo patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018).

56. Kaip nustatyta anksčiau, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 12 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje e2VP-34331-807/2020, buvo paskirtas skolininkės I. D. P. kuratorius. Apie skolininko kuratoriaus paskyrimą buvo viešai paskelbta specialiame interneto tinklapyje. Skolininkės I. D. P. kuratorius priėmė I. P. pateiktą pasiūlymą, buvo kreiptasi į antstolį su pareiškimu, kuriuo pasiūlyta areštuotą turtą perimti skolininkės I. D. P. kreditorei I. P. už 20 000 Eur. To pasekoje antstolis 2021 m. vasario 11 d. surašė turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą. I. P. 2021 m. sausio 20 d. pervedė 20 000 Eur į antstolio Irmanto Gaidelio sąskaitą.

57. Byloje pateiktoje antstolio Irmanto Gaidelio 2022 m. vasario 9 d. pažymoje nurodyta, jog 2020 m. rugsėjo 30 d. antstolis Irmantas Gaidelis priėmė vykdomąjį dokumentą dėl 79 518,77 Eur skolos, 1 418 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės (I. D. P.). 2021 m. vasario 11 d. paskirsčius už skolininkes parduotą turtą gautas pinigines lėšas (20 000 Eur) vykdomojoje byloje skolos išieškojimui tenkanti 11 047,27 Eur suma padengė prievolės dalį. Likutis (su procesinėmis palūkanomis) 2021 m. vasario 11 d. sudarė 72 895,96 Eur. 2021 m. vasario 12 d. antstolių kontoroje gautas išieškotojos (I. P.) pareiškimas, kuriuo išieškotoja atleido skolininkę nuo 12 500 Eur skolos dalies.

58. Nurodytos pažymos turinys patvirtina, jog pardavus turto dalį už 20 000 Eur, skolininkė I. D. P. papildomai buvo atleista nuo 12 500 Eur prievolės įvykdymo. Taigi, realizavus 1325/10000 dalį patalpų vertės skolininkės I. D. P. skola sumažėjo 32 500 Eur. Kita vertus, kaip tai nustatė ir pirmosios instancijos teismas, ieškovo pateikti duomenys apie pirmąsias varžytines Nr. 193359 ir Nr. 201124, kuriose atitinkamai buvo parduodamos pastato - kirpyklos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 4401/10000 dalis ir 4274/10000 dalis patvirtina, kad turtą parduodant varžytinėse būtų nustatyta pradinė pardavimo kaina, kuri sudarytų apie 15 995 Eur (104720 x 13,25:86,75).

59. Įvertinus nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad 1325/10000 patalpos dalis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. vasario 11 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu Nr. S-21-8-6070 parduota ne tik už kainą, kuri yra didesnė nei pirmosiose varžytinėse būtų nustatyta šio turto 1325/10000 dalies pradinė pardavimo kaina, tačiau ir papildomai sumažinant pareiškėjos skolą 12 500 Eur, kas atitinka skolininkės interesus iš esmės sumažinus skolą vietoje apytiksliai 16 000 Eur iki 32 500 Eur, t. y. daugiau nei dvigubai. Kita vertus, pažymėtina, kad tiek kuratoriaus veiksmai vykdymo procese priimant I. P. pasiūlymą, tiek antstolio veiksmai surašant turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą nagrinėjamu atveju nėra sietini su ieškovo A. P. teisėmis ar teisėtais interesais, šie veiksmai nesukelia ir negali sukelti teisinių pasekmių ieškovui, atitinkamai ieškovas nėra laikytinas tinkamu subjektu, galinčiu ginčyti anksčiau nurodytus kuratoriaus ir antstolio sprendimus.

60. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymu saugomas interesas. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-470/2009; kt.).

Dėl bylos procesinės baigties

61. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias vykdymo procesą, įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinį režimą, santuokos nutraukimo teisines pasekmes, įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, vadovavosi aktualia teismų praktika ir priėmė iš esmės teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

62. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

63. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

64. Nagrinėjamu atveju, atsakovai nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl pastarųjų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovo A. P. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.