Tauragės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa V. I. Group“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Vakarai“ dėl žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo, tretieji asmenys R. Š., V. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė akcinė draudimo bendrovė (toliau ir – ADB) „Compensa V. I. Group“ pateikė ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau ir – UAB) „Mano Būstas Vakarai“ dėl 234,38 Eur žalos atlyginimo, 6 proc. procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tretieji asmenys R. Š., V. G..

Tretysis asmuo V. G. į teismo posėdį neatvyko. Jam apie teismo posėdį pranešta tinkamai, negautas prašymaas atidėti bylos nagrinėjimo. Byla nagrinėtina, nedalyvaujant trečiajam asmeniui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir - CPK) 247 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, tretysis asmuo V. G. 2021-08-06 – 2022-08-25 laikotarpiui ieškovės bendrovėje apdraudė jam priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), 2021-08-25 (Gyventojų turto draudimo liudijimas, Serija (duomenys neskelbtini)).

Iš Pranešimo apie žalą turtui matyti, kad tretysis asmuo V. G. 2021-11-06 pranešė, kad 2021-10-26 pastebėta, jog virtuvės lubos apipiltos.

Byloje pateiktas ieškovės atstovo ekperto 2021-11-06 pasirašytas Apžiūros aktas žalos byloje Nr. 21/220-06587, kuriame nurodyta, kad žalos data 2021-10-26, žalos vieta - (duomenys neskelbtini). Lubose matomos vandens nubėgimo dėmės, matoma, jog butas yra aplietas. Labiausiai tikėtina, kad apliejimas įvyko iš aukščiau esančio buto (duomenys neskelbtini), į kurį patekti nepavyko. Pastabose nurodyta, kad buto (duomenys neskelbtini) savininkė gyvena (duomenys neskelbtini), kad pranešta administratorei UAB „Mano Būstas Vakarai“.

Ieškovė 2021-11-08 apskaičiavo žalą – 234,38 Eur ir šią sumą išmokėjo trečiajam asmeniui V. G..

Ieškovė nurodo ieškinį atsakovei reiškianti, naudodamasi subrogacijos teise, nes atlygino dėl atsakovės, kaip daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratorės, tiesioginių pareigų nevykdymo ir/ar netinkamo vykdymo, t. y. laiku nepastebėtos blogos bendrojo naudojimo inžinerinės sistemos, o būtent šalto vandens vamzdžio techninės būklės bute (duomenys neskelbtini), dėl ko 2021-10-26 trūkus minėtam šalto vandens vamzdžiui, buvo apgadintas apdraustas draudėjo turtas, esantis (duomenys neskelbtini)je, atsiradusią žalą.

Iš atsakovės 2023-01-12 rašto matyti, kad 2021-10-26 registruoto įvykio nebuvo iš buto (duomenys neskelbtini), atsakovė gavo pranešimą tik 2021-11-04, kuriuo nurodė, kad draudimas prašo užfiksuoti įvykį. Atsakovės atstovai buvo nuvykę į apžiūrą, kurios metu buvo nustatyta, kad galimai vanduo bėga iš buto (duomenys neskelbtini), bandė į jį patekti, tačiau savininkų nebuvo, todėl priežasties nustatyti negalėjo. 2022-11-15 gavo pranešimą iš buto (duomenys neskelbtini), kad leidžia šalto vandens vamzdis virtuvėje, atstovas nuvyko ir nustatė, kad trūkęs ventilis, kuris ir buvo pakeistas, t. y. trūko ne bendro naudojimo vamzdynas, kaip teigia ieškovė.

Iš atsakovės pateikto atliktų darbų priėmimo – perdavimo akto matyti, kad bute (duomenys neskelbtini) pakeistas trūkęs šalto vandens ventilis prieš skaitliuką. Panaudotos privalomo kaupimo lėšos.

CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis. Kasacinio teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012).

Byloje tarp šalių nekilo ginčo dėl buto (duomenys neskelbtini) užliejimo priežasties, t. y., kad jis buvo užlietas iš buto (duomenys neskelbtini), trūkus šalto vandens vamzdžio ventiliui, esančiam prieš skaitiklį.

Minėta, ieškovė dėl šio įvykio išmokėjo 234,38 Eur draudimo išmoką apdraustų patalpų savininkui trečiajam asmeniui V. G.. Tokiu būdu, ieškovė įgijo teisę reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už žalą asmens (CK 6.1015 straipsnio 1, 2 dalys). Kadangi už namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendruosius inžinerinius tinklus yra atsakinga namo administratorė UAB „Mano Būstas Vakarai“, todėl ieškinį dėl išmokėtų sumų gražinimo pareiškė būtent šiai atsakovei.

CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Taigi, pagal šią teisės normą griežtoji atsakomybė konkrečiam asmeniui gali būti taikoma tik jeigu asmuo yra statinio savininkas arba valdytojas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant, ar buvo perleista statinio valdymo teisė griežtosios atsakomybės taikymo prasme, reikia nustatyti, ar valdytojui perduota teisinė ir faktinė pareiga užtikrinti pastato saugumą, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kad statinys perduodamas kitam asmeniui savarankiškai valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016; 2018-05-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-701/2018). Teismas, konstatuodamas statinio valdymą, turi tirti sutarties turinį, aiškinti jos sąlygas pagal sutarties pažodinę reikšmę, jos sudarymo ir vykdymo aplinkybes ir nustatyti, ar sudaryta sutartimi kitam asmeniui buvo perduota objekto, dėl kurio atsirado žalos, valdymo, ar tik techninės priežiūros teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016). Taigi, nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ar atsakovei buvo perduota teisė savarankiškai valdyti daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektus.

Gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektai priklauso šio namo butų savininkams (CK 4.82 straipsnio 1 dalis), kurie proporcingai savo namo daliai privalo apmokėti išlaidas namui išsaugoti ir išlaikyti, nustatyta tvarka mokėti mokesčius, kitas įmokas ir rinkliavas (CK 4.82 straipsnio 3 dalis), reguliariai kaupti lėšas, skirtas namui atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (CK 4.82 straipsnio 4 dalis). Namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas (butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo arba bendrojo naudojimo objektų administratorius) įgyvendina su bendrąja nuosavybe susijusius butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus ir pavedimus, priimtus šiame straipsnyje nustatyta tvarka, atstovaudamas butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.85 straipsnio 8 dalis).

CK 4.84 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-08-05 nutarimu Nr. 831 (redakcija, galiojusi įvykio metu) (toliau – Nuostatai), 8 punkte nustatyta, kad pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant.

Funkcijos, kurias atlieka administratorius įgyvendindamas pagrindinį uždavinį, įtvirtintos Nuostatų 4 punkte. Pagal jį administratorius sudaro ir tvarko namo butų ir kitų patalpų ir patalpų savininkų (naudotojų) sąrašą (4.1 punktas), sudaro ir tvarko namo bendrojo naudojimo objektų aprašą (4.2 punktas), organizuoja namo techninę priežiūrą, bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir (ar) valdomo žemės sklypo priežiūrą (4.3 punktas), rengia ilgalaikį (2 ir daugiau metų) namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą, apskaičiuoja mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifą ir teikia juos patalpų savininkams tvirtinti (4.4 punktas), rengia namo priežiūros ūkinį ir finansinį planą (4.5 punktas), organizuoja ir vykdo namo techninės priežiūros, kitų su administruojamu namu susijusių paslaugų ir namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų pirkimus (4.6 punktas), dalyvauja name vykdytų statybos darbų užbaigimo procedūrose (4.7 punktas), rengia, teikia patalpų savininkams pasiūlymus dėl energiją taupančių priemonių įgyvendinimo ir šaukia patalpų savininkų susirinkimą arba organizuoja balsavimą raštu dėl namo atnaujinimo (modernizavimo) (4.8 punktas), šaukia patalpų savininkų susirinkimą arba organizuoja balsavimą raštu dėl namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo (eksploatuotojo) pasirinkimo, namo šildymo būdo keitimo, namo šildymo ir karšto vandens sistemos pertvarkymo pagal šiai sistemai nustatytus privalomuosius reikalavimus, apsirūpinimo karštu vandeniu būdo, šilumos paskirstymo metodo, karšto vandens tiekėjo pasirinkimo ir dalyvauja įgyvendinant patalpų savininkų priimtus sprendimus, atlieka namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo (eksploatuotojo) pasirengimo šildymo sezonui kontrolę (4.9 punktas), apskaičiuoja Nuostatų IV skyriuje nurodytus mokėjimus, įmokas, tvarko jų surinkimo ir naudojimo apskaitą (4.10 punktas), vadovaudamasis CK 4.85 straipsniu, šaukia patalpų savininkų susirinkimus arba organizuoja balsavimą raštu (4.11 punktas), rengia metinę savo veiklos, susijusios su administruojamu namu, ataskaitą (4.12 punktas), skelbia informaciją apie savo veiklą (4.13 punktas), užtikrina valstybinės vėliavos iškėlimą (4.14 punktas). Nuostatų 7 punkte nustatomos administratoriaus pareigos įgyvendinant nurodytas funkcijas.

Nagrinėjamu atveju siekiant įvertinti administratoriaus suteiktos valdymo teisės turinį, išskirtinos tokios administratoriaus pareigos kaip pareiga Nuostatuose nurodytas funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjų interesais (7.1 punktas) ir pareiga pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė, jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai (7.7 punktas). Teismas, įvertinęs Nuostatuose įtvirtintas administratoriaus funkcijas ir su jų vykdymu siejamas pareigas, konstatuoja, kad administratoriui nesuteikta teisė savarankiškai valdyti bendrojo naudojimo objektus, kadangi administratorius savarankiškai gali priimti sprendimus tik dėl namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo ir kai bendrojo naudojimo objektų būklė kelią grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai. Visais kitais atvejais administratorius gali veikti tik įgyvendindamas butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sprendimus (CK 4.85 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad atsakovei deliktinė atsakomybė CK 6.266 straipsnio pagrindu esant visoms kitoms tokios atsakomybės kilimo sąlygoms gali atsirasti tik nustačius, kad nagrinėjamu atveju buvo kilusi grėsmė bendro naudojimo objektų išlikimui, žmonėms ar aplinkai arba nustačius, kad atsakovė neįvykdė namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl CK 6.266 straipsnio dalyje nustatytų sąlygų taikymo, turi nustatyti faktines aplinkybes, dėl kokių priežasčių padaryta žala ir ar ji yra susijusi priežastiniu ryšiu su pastato, statinio, įrenginio, jų konstrukcijų sugriuvimu ar trūkumais, lėmusiais žalos padarymą. Griežtoji atsakomybė taikytina tik konstatavus, kad žala padaryta dėl objekto ar jo atskirų dalių (konstrukcijų) sugriuvimo, kitokių trūkumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-12-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508-219/2017). Taigi, nagrinėjamu atveju, siekiant nustatyti, ar atsakovei kyla atsakomybė CK 6.266 straipsnio pagrindu, visų pirma būtina išsiaiškinti priežastis, nulėmusias ieškovės patirtos žalos atsiradimą.

Atsakovė pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-08-05 nutarimo „Dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų patvirtinimo“ nuostatas, turi užtikrinti objekto priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus. Šiame Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime nėra nuostatų apie tai, kad administratoriui bendro naudojimo objektai perduodami savarankiškai valdyti, priešingai – jame kalbama pagrinde apie techninės priežiūros organizavimą, ir nurodoma (kaip ir minėtose CK 4.82-4.85 straipsnių nuostatose), kad sprendimus dėl šio objekto keitimo, kapitalinio remonto, atnaujinimo, modernizavimo ir pan. gali priimti ne administratorius (atsakovė), o tik daugiabučio namo butų ir kt. patalpų savininkai. Esant tokioms aplinkybėms, teismas pripažįsta, kad atsakovei nurodytais teisės aktais buvo perduota ne minėto daugiabučio bendro naudojimo objektų savarankiško valdymo, o tik techninės priežiūros, veikiant pagal užsakovo (-ų) nurodymus funkcija, todėl atsakovė negali būti pripažinta bendrojo naudojimo objektų (tame tarpe ir trečiojo asmens bute trūkusio ventilio) valdytoja CK 6.266 straipsnio prasme. Aplinkybė, kad būtų kilusi grėsmė šalto vandens vamzdžiui trečiojo asmens R. Š. bute, išlikimui, žmonėms ar aplinkai, lemianti pareigą atsakovei imtis veiksmų, nenustatyta. Todėl, teismo vertinimu, atsakovės atsakomybė CK 6.266 straipsnio pagrindu negalima.

Kadangi ieškovė, reikalaudama atlyginti žalą, nesiremia jokiomis CK nuostatomis, pagrindžiančiomis atsakovės atsakomybę, teismas pasisako ir dėl atsakovės atsakomybės bendrais pagrindais klausimo.

Pagal 6.263 CK straipsnio 1 dalies nuostatas civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatyme ar sutartyje nustatytos pareigos, kai dėl to kilo žala arba tai sudarė sąlygas žalai atsirasti ar padidėti, t. y. tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Byloje dėl žalos atlyginimo ieškovas turi įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CPK 178 straipsnis). Dėl žalos fakto ir dydžio byloje ginčo nėra.

Pažymėtina, kad neteisėti veiksmai kaip civilinės atsakomybės pagrindas pagal CK 6.246 straipsnį yra įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba įstatymu ar sutartimi draudžiamų veiksmų atlikimas arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisinių aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms ar teisei (pažeidžiama bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai). Neveikimas yra tada, kai asmeniui nustatyta pareiga ką nors atlikti, ką nors daryti, kokiu nors būdu elgtis ar dar kitoks nurodymas būti aktyviam, bet asmuo tos pareigos nevykdo. Tai neteisėta, jeigu nurodyto pobūdžio elgesio reikalaujama teisės aktų ar teisės pagrindu. Atskirais atvejais veiksmų neteisėtumą civilinėje atsakomybėje gali sudaryti pareigos, kurios pagrindą sudaro moraliniai, etiniai ar kitokie reikalavimai, nevykdymas (pvz., taikant profesinę civilinę atsakomybę). Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai šią pareigą įvykdė. Konkrečiu atveju teismas turi kvalifikuoti faktinius santykius pagal teisę ir iš teisinių santykių prigimties bei asmeniui keliamų teisinių reikalavimų visumos spręsti, kokios teisės ir pareigos skirtos asmeniui, ar jos buvo objektyviai įvykdytos.

Ieškovė ieškinyje nenurodė kuo pasireiškė atsakovės neteisėti veiksmai, kokiais veiksmais kokių teisės aktų ir kokius reikalavimus pažeidė. Atvirkščiai, iš aptartų įrodymų visumos matyti, jog atsakovė tinkamai vykdė bendrojo naudojimo objektų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, tinkamai užtikrino jai pavestas namo administratoriaus pareigas. Kaip matyti iš byloje esančių 2021-08-11, 2022-11-25 Statinio kasmentinės apžiūros aktų, pastato (namo, esančio (duomenys neskelbtini)) būklės apžiūros vyksta periodiškai. Ieškovė, nurodo, kad atsakovė neįrodė atlikusi kokius nors vamzdyno priežiūros darbus. Minėta, vamzdynų priežiūros darbus atsakovė atliko periodiškai, tiesa, ne daugiabučio gyventojų butų viduje. Tačiau bylos įrodymais nepatvirtinta, kad avarijos priežastis nulėmė būtent bendrijos kaip daugiabučio namo administratorės pareigų prižiūrėti daugiabutį namą nevykdymas. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė būtų gavusi pranešimus apie netinkamą vamzdynų būklę gyventojų butuose, iki to įvykusius panašaus pobūdžio užliejimus. Likvidavus gedimą, dėl kurio buvo užlietas trečiojo asmens butas, užpylimas nesikartojo. Todėl konstatuotina, kad neįrodyti tiek atsakovės neteisėti veiksmai, o jiems nesant nėra ir priežastinio ryšio (kuris taip pat neįrodytas byloje) tarp neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtos žalos apliejus butą. Ieškovei šių aplinkybių neįrodžius, teismas laiko, jog atsakovei deliktinė atsakomybė negali būti taikoma, nes nėra visų būtinų jos taikymo sąlygų. Todėl ieškinys šiuo pagrindu atmestinas kaip neįrodytas (CPK 178 straipsnis).

Byloje taip pat tretysis asmuo R. Š. kelia klausimą ar įvykis, dėl kurio ieškovė sumokėjo draudimo išmoką trečiajam asmeniui V. G., yra draudžiamasis, t. y. teigia, žalos faktas įvyko 2021 m. rugpjūčio mėnesį, o tretysis asmuo butą apdraudė jau po įvykio.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad aplinkybė, ar įvykis yra draudžiamasis (ar nedraudžiamasis), yra reikšminga tik tuomet, kai sprendžiamas draudėjo ir draudiko ginčas dėl draudimo išmokos išmokėjimo, tačiau ji nėra reikšminga vertinant draudiko subrogacijos pagrindu perimto galimai atsakingam už žalą asmeniui pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Pastarasis asmuo tokiu atveju nuo pareikšto reikalavimo turėtų gintis, remdamasis deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančios materialiosios teisės normomis, kurios būtų taikomos, jeigu dėl žalos atlyginimo tiesiogiai į atsakovą būtų kreipęsis nukentėjęs asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-13-1075/2023). Kadangi nagrinėjamu atveju sprendžiamas ne draudėjo ir draudiko ginčas dėl draudimo išmokos išmokėjimo, todėl aplinkybė, ar įvykis yra draudžiamasis (ar nedraudžiamasis), nėra reikšminga, todėl byloje nevertintina, tai nėra bylos dalykas.

Minėta, ieškovė atsisako ieškinio reikalavimo dėl 1 Eur. Šalys turi teisę atsisakyti pareikštų reikalavimų bet kurioje proceso stadijoje. Byloje nėra duomenų, jog ieškovės atsisakymas nuo ieškinio reikalavimo 1 Eur sumai prieštarautų įstatymams. Ieškovei yra žinomos ieškinio dalies atsisakymo pasekmės. Vadovaujantis dispozityvumo principu yra pagrindas priimti ieškovės atsisakymą nuo ieškinio dalies reikalavimų (CPK 13 straipsnis, 140 straipsnio 1 dalis). Civilinė byla dalyje dėl 1 Eur priteisimo nutrauktina (CPK 293 straipsnio 4 punktas).

Iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 363 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti atsakovei ir 19,92 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktai, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa V. I. Group“, juridinio asmens kodas 304080146:

- 363 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Vakarai“, juridinio asmens kodas 177000697,

- 19,92 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Priimti ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa V. I. Group“ atsisakymą nuo ieškinio dalies dėl 1 Eur ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.