- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-12-06
- Bylos Nr.
- 1-1777-1035/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-16280-2017-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valerij Lauš
- Kaltinamasis
- E. S.
- Nukentėjusysis
- E. B.
- Civilinis atsakovas
- UAB „V. S.“, B. B. I. C.
- Advokatai
- Linas Kuprusevičius, Ramūnas Mikulskas, Rūta Goliančik
- Kategorijos
- 1.2.25.4.1Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata (BK 281 str. 1 d.)
- 1.1.6.3Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 str.)
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „V. S.“, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. S. 2017 m. balandžio 5 d., apie 14.21 val., Vilniuje, Visorių g., važiuodamas atbulas UAB „V. S.“ nuosavybės teise priklausančiu krovininiu automobiliu Volvo FM, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 1 priedo IV skyriuje nurodytą kelio ženklą Nr. 552 „Gyvenamoji zona“, numatantį, kad „Už kelio ženklo esančioje teritorijoje galioja Taisyklių reikalavimai, nustatantys eismo tvarką gyvenamosiose zonose“ bei 175 punkto reikalavimą, numatantį, kad „Pėstiesiems leidžiama vaikščioti važiuojamąja dalimi visoje gyvenamojoje zonoje, <…>. Gyvenamojoje zonoje pėstieji turi pirmumo teisę prieš transporto priemones.“, taip pat 176.1 punkto reikalavimą, numatantį, kad „Gyvenamojoje zonoje draudžiama važiuoti didesniu kaip 20 km/val. greičiu“ ir 114 punkto reikalavimą, numatantį, kad „Važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams“, t. y. gyvenamojoje zonoje prieš pradėdamas važiuoti atbulas Visorių gatve neįsitikino, kad tai daryti saugu, vairuojamu automobiliu važiuodamas atbulas apie 27 km/val. greičiu, nedavė kelio ir partrenkė pro automobilio galinę dalį ties pastatu Nr. 76 per važiuojamąją dalį ėjusią pėsčiąją E. B., kuriai dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Šiais savo veiksmais E. S. padarė BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
Kaltinamasis E. S. apklausiamas teisme kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai. Paaiškino, kad pagal darbo specifikaciją užvažiuoja į šalia esančias gatves, įdėmiai apžiūri gatves, nes rudenį vyksta statybų darbai. Gatvė buvo tuščia, todėl jis apsisuko ir pradėjo judėti atbuline eiga. Prieš pradedamas važiuoti, buvo sustojęs sekundei ar dviem, dar kartą apžiūrėjo gatvę. Gatvė buvo tuščia. Žiūrėjo į veidrodžius ir monitorius. Judėdamas atbuline eiga pastebėjo šešėlį iš kairės pusės, staigiai pasuko galvą ir pradėjo stabdyti, nes pamatė, kad gatve bėga šuo ir paskui jį – moteris. Stabdymas buvo efektyvus, bet neturėjo galimybės sustabdyti automobilį ir įvyko susidūrimas. Yra ne tik jo kaltė, bet ir nukentėjusiosios neatsargumas. Įvykio metu dirbo šiukšliavežės vairuotoju UAB „V. S.“, automobilis „Volvo“ buvo visiškai naujas, techniškai tvarkingas. Įvykio vieta Visorių g. Ir šiuo metu nuolatos važinėja į šią gatvę. Iki įvykio įmonėje dirbo 3,5 metų. Visą laiką paimdavo šiukšles iš šios gatvės. Važiavo atbuline eiga, nes toje gatvėje nėra vietos kur apsisukti. Toje gyvenvietėje yra ženklas „Gyvenamoji zona“. Automobilis judėjo nelabai greitai. Jis gailisi dėl šio įvykio. Šioje gatvėje jis tapo labiau atidus. Pilnai pripažįsta savo kaltę. Eismo įvykio metu oro sąlygos buvo geros. Eismo įvykis buvo 14.20 val. Matomumas buvo labai geras. Automobilyje buvo monitorius, veidrodėliai, monitoriuje matosi visa gatvė, t. y. važiuojamoji dalis. Pripažįsta, kad pažeidė kelio ženklus. Sutinka, kad važiuodamas atbuline eiga vairuotojas turi duoti kelią kitiems eismo dalyviams. Sutinka, kad pertrenkė E. B.. Gailisi, savo poelgį vertina labai blogai. Po šito įvykio jis tapo atidesnis. Kelio ženklo „Gyvenamoji zona“ reikalavimai įvykio metu jam buvo žinomi (2 t., b. l. 185–187).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.
Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji E. B. apklausta 2019 m. rugpjūčio 23 d. (2 t., b. l. 152–155), ikiteisminio tyrimo metu E. B. liudytoja apklausta 2017 m. balandžio 6 d., 2017 m. liepos 19 d. (1 t., b. l. 20–21, 113)
Teisminio nagrinėjimo metu liudytojas J. L. apklaustas 2019 m. rugpjūčio 23 d. (2 t., b. l. 156–158), ikiteisminio tyrimo metu J. L. liudytoju apklaustas 2017 m. birželio 5 d. (1 t., b. l. 126).
Teisminio nagrinėjimo metu liudytojas V. Ž. apklaustas 2019 m. spalio 8 d. (2 t., b. l. 169–171), ikiteisminio tyrimo metu V. Ž. liudytoju apklaustas 2018 m. kovo 16 d. (1 t., b. l. 123).
Teisminio nagrinėjimo metu liudytoja J. U. apklausta 2019 m. spalio 8 d. (2 t., b. l. 171–173), ikiteisminio tyrimo metu J. U. liudytoja apklausta 2018 m. vasario 12 d. (1 t., b. l. 130).
Teisminio nagrinėjimo metu liudytojas D. M. apklaustas 2019 m. spalio 8 d. (2 t., b. l. 173–174), ikiteisminio tyrimo metu D. M. liudytoju apklaustas 2017 m. liepos 12 d., 2018 m. kovo 15 d. (1 t., b. l. 115, 117).
Teisminio nagrinėjimo metu liudytojas A. S. apklaustas 2019 m. spalio 8 d. (2 t., b. l. 174–175), ikiteisminio tyrimo metu A. S. liudytoju apklaustas 2017 m. liepos 20 d., 2018 m. kovo 12 d. (1 t., b. l. 119, 121).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2017 m. balandžio 5 d. 14.21 val. užregistruotas įvykis, kad partrenkta moteris, sąmoninga, automobilis Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vietoje (1 t., b. l. 5).
Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad ekspertas, apžiūrėjęs pateiktus E. B. medicininius dokumentus ir susipažinęs su eismo įvykio aplinkybėmis, pateikė išvadą, kad E. B. nustatytas skeveldrinis pogūbrinis kairio šlaunikaulio lūžis, kuris atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes dėl šlaunikaulio lūžio sveikata sutrikdyta ilgam, ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimas galėjo būti padarytas smūginiu kieto buko daikto poveikiu prieš kreipiantis medicininės pagalbos ir jo padarymo galimybė aptariamo eismo įvykio metu neatmetama (1 t., b. l. 28).
Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad buvo siekiama patikslinti pėsčiosios buvimo vietą, kai ji pamatė šiukšliavežę, bei buvimo vietą prieš partrenkimą. Nukentėjusiajai E. B. pasiūlius parodyti vietą, kur ji buvo, kai pamatė jai iš nugaros važiavusią ir sustojusią šiukšliavežę, E. B. sutiko ir ji parodė vietą apie 39,40 m atstumu nuo šaligatvio krašto link išvažiavimo iš gatvės, ties kairiuoju važiuojamos dalies kraštu (žiūrint pagal automobilių važiavimo kryptį), kur ji būdama atsisuko ir pamatė, jog atbuline eiga važiavusi šiukšliavežė sustojo. Po to, E. B. parodė vietą ties išvažiavimu iš gatvės, apie 65,10 m atstumu nuo šaligatvio krašto, kur buvo jos pamatytos sustabdytos šiukšliavežės galinė dalis. Po to, nukentėjusioji E. B. parodė vietą ties dešiniuoju važiuojamos dalies kraštu (žiūrint pagal automobilių važiavimo kryptį) ir apie 14,00 m atstumu nuo šaligatvio krašto, kur ji buvo, kai atsisuko prieš pat partrenkimą. O jai atsisukus prieš partrenkimą atbuline eiga važiuojančios šiukšliavežės galinė dalis buvo apie 15,50 m atstumu nuo šaligatvio krašto, t. y. tarp jos ir šiukšliavežės galinės dalies buvo apie 1,50 m atstumas ir po akimirkos ji buvo partrenkta (2 t., b. l. 29–31).
Iš kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo su priedais matyti, kad apžiūrėta eismo įvykio vieta Vilniuje, Visorių g., ties pastatu Nr. 76, ir nurodyta: kelio dangos būklė, tipas – sausas asfaltas; važiuojamosios kelio dalies plotis – 3,2 m; kelio ženklai galiojimo zonoje – gyvenamąją zoną žymintis kelio ženklas; duomenys apie bordiūrus ir griovius – bordiūrų aukštis 0,15 m; transporto priemonių išdėstymas kelių eismo įvykio vietoje ir kelio apžvelgiamumas – šiukšliavežis automobilis Volvo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovi Visorių gatvės važiuojamoje dalyje, automobilio dešinės pusės priekinis ratas yra 0,20 m atstumu, o galinis – 0,15 m atstumu nuo važiuojamos dalies dešiniojo krašto, automobilio galinė dalis yra 6,8 m atstumu nuo šaligatvio dešiniojo krašto (žiūrint veidu nuo Visorių g. važiuojamos dalies); stabdymo žymės – nuo automobilio priekinio dešiniojo rato matoma 5,8 m ilgio stabdymo žymė, kuri yra 0,25 m atstumu nuo važiuojamos dalies dešiniojo krašto, o nuo automobilio priekinio kairiojo rato matoma 5,7 m ilgio stabdymo žymė, kuri yra 0,30 m atstumu nuo kairiojo važiuojamos dalies krašto (1 t., b. l. 7–11).
Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas krovininis automobilis Volvo FM, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir nurodyti tokie išoriniai sugadinimo požymiai: sulenktas užlipimo laiptelis (1 t., b. l. 12–14).
Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad įtariamasis E. S. parodė, jog Visorių g., prie eismo įvykio vietos, yra namas, ant kurio sumontuota vaizdo kamera, kuri nukreipta į įvykio vietą. Įtariamasis kreipėsi į namo šeimininką, kuris pateikė eismo įvykio vaizdo įrašą. Įtariamasis E. S. pateikė pridėjimui prie ikiteisminio tyrimo medžiagos laikmeną su eismo įvykio vaizdo įrašu (1 t., b. l. 176).
Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įtariamojo E. S. pateikta USB laikmena su įvykio vaizdo įrašu ir nurodyta, jog vaizdo įrašas prasideda, kai laikrodis rodo 04-05-2017, 10:33:26. Vaizdo įraše matomas privataus namo kiemas, aptvertas tvora, kieme stovintis tamsios spalvos automobilis. Už tvoros matoma važiuojamoji dalis ir „T“ formos lygiareikšmių kelių sankryža. Vaizdo įraše matomi laikas nuo laiko važiuojama dalimi įvairiomis kryptimis pravažiuojančios transporto priemonės bei einantys pėstieji. Kai vaizdo įraše laikrodis rodo 14:09:38, tuomet matoma važiuojama dalimi vaizdo įraše iš kairės į dešinę einanti pėsčioji, kurios priekyje bėga šuniukas be pavadėlio. Pėsčioji eina važiuojamosios dalies kairiuoju kraštu, žiūrint pagal jos važiavimo kryptį ir priėjusi sankryžą pasuka joje į kairę pusę. Tiek pėsčioji, tiek priekyje jos bėgantis šuniukas be pavadėlio sankryžoje sukdami į kairę kerta važiuojamą dalį įstrižai į kitą pusę ir toliau eina važiuojamos dalies dešiniuoju kraštu, žiūrint pagal jų ėjimo kryptį. Šuniukas be pavadėlio bėga taip pat dešiniuoju važiuojamos dalies kraštu. Jie abu nueina ir vaizdo įraše jų nesimato. Ir tuo metu iš karto, kai vaizdo įraše laikrodis rodo 14:10:25, matoma važiuojama dalimi vaizdo įraše iš dešinės į kairę pusę važiuojanti šiukšliavežė, kuri pravažiuoja „T“ formos sankryžą, sustoja ir po to, važiuodama atbuline eiga, pasuka sankryžoje į dešinę pusę ir važiuoja kryptimi, kuria nuėjo pėsčioji su šuniuku. Sankryžoje važiuodama atbuline eiga ir įsukusi į dešinę, šiukšliavežė trumpam stabteli, o po to vėl važiuoja keliu atbuline eiga kryptimi, kuria nuėjo pėsčioji su šuniuku. Kai vaizdo įraše laikrodis rodo 14:11:03, šiukšliavežė, važiuodama atbuline eiga, nuvažiuoja ir vaizdo įraše jos nesimato. Kai laikrodis rodo 14:11:25, matomas važiuojama dalimi bėgantis šuniukas iš tos pusės, kur buvo nuėję pėsčioji su šuniuku ir nuvažiavusi šiukšliavežė. Šuniukas pribėgęs sankryžą pasuka į dešinę ir nubėga ta kryptimi iš kurios buvo atėjęs su pėsčiąją. Po to vaizdo įraše matomas pravažiuojantis lengvasis automobilis ir praeinantys pėstieji, kurie su įvykiu nesusiję. Kai vaizdo įrašo laikrodis rodo 14:13:01, matoma važiuojama dalimi nuo tos pusės, kur nuėjo pėsčioji ir nuvažiavo šiukšliavežė, greitu tempu einanti ir pasibėgėjanti moteris, kuri sankryžoje pasuka į dešinę ir nubėga ta kryptimi, iš kurios atėjo pėsčioji su šuniuku. Kai vaizdo įraše laikrodis rodo 14:14:25, matomas važiuojama dalimi iš tos pusės, kaip ir atėjo pėsčioji su šuniuku, bėgantis vyriškis, kuris pribėgęs sankryžą pasuka į kairę ir nubėga važiuojama dalimi ta kryptimi link kur buvo nuėjusi pėsčioji su šuniuku ir nuvažiavusi šiukšliavežė. Šiam vyriškiui iš paskos greitu tempu nueina moteris, kuri prieš tai vaizdo įraše buvo matoma bėganti. Kai vaizdo įraše laikrodis rodo 14:23:06, matomas važiuojama dalimi vaizdo įraše iš dešinės pusės važiuojantis greitosios pagalbos automobilis, kuris sankryžoje pasuka į dešinę ir nuvažiuoja kryptimi, kuria buvo nuėjusi pėsčioji su šuniuku ir nuvažiavusi šiukšliavežė. O iš paskos greitosios pagalbos automobiliui pravažiuoja policijos pareigūnų automobilis. Kai vaizdo įrašo laikrodis rodo 14:27:33, matomas nuo įvykio vietos pusės einantis vyriškis, kuris sankryžoje pasukęs į dešinę nubėga kryptimi, iš kurios prieš tai buvo atbėgęs. Kai vaizdo įrašo laikrodis rodo 14:36:05, tuomet matomas važiuojama dalimi atbėgantis atgal tas pats vyriškis, kuris sankryžoje pasukęs į kairę nubėga įvykio vietos link. Kai vaizdo įrašo laikrodis rodo 14:45:10, matomas iš įvykio vietos išvažiuojantis greitosios pagalbos automobilis su įjungtais švyturėliais. Kai vaizdo įrašo laikrodis rodo 15:00:25, matoma atvažiuojanti iš dešinės pusės kita šiukšliavežė, kuri sankryžoje pasukusi į dešinę sustoja, matomi iš jos išlipę darbuotojai, o 15:12:05 šiukšliavežė atbuline eiga išvažiuoja iki sankryžos ir pasisukusi išvažiuoja, po to jos vaizdo įraše nesimato. Kai vaizdo įraše laikrodis rodo 15:35:38, matomas nuo įvykio vietos atbuline eiga iki sankryžos važiuojantis policijos pareigūnų automobilis, kuris sankryžoje apsisuka ir išvažiuoja. Vaizdo įraše pėsčiosios partrenkimas, t. y. eismo įvykis neužfiksuotas. Vaizdo įrašas baigiasi, kai vaizdo įrašo laikrodis rodo 16:47:37 (1 t., b. l. 177–178).
Iš Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos rašto su informacija apie eismo įvykį matyti, kad išanalizavus skaitmeninio tachografo duomenis, nustatyta, kad E. S. vairuodamas krovininę transporto priemonę Volvo FM, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga gyvenamojoje zonoje važiavo 27 km/val. greičiu. Transporto priemonės techninės būklės trūkumų nenustatyta. Vairavimo ir poilsio režimo pažeidimų nenustatyta (1 t., b. l. 97).
Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017 m. lapkričio 8 d. specialisto išvados Nr. 11-1548(17) matyti, kad:
1. Eismo įvykio kilimo mechanizmo elementai buvo tokie: automobilio Volvo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas E. S. Visorių g. važiavo atbuline eiga apie 27 km/val. greičiu ir efektyviai stabdė. Stabdymo metu automobilis Volvo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tikėtina, galinės dalies kaire puse kontaktavo su važiuojamojoje dalyje (jos kairėje pusėje) buvusia pėsčiąja E. B.. Po partrenkimo pėsčioji buvo bloškiama kairiau automobilio Volvo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) už važiuojamosios dalies ribų, o po eismo įvykio ši transporto priemonė sustojo padėtyje užfiksuotoje eismo įvykio schemoje.
2. Tikėtina, kad pėsčiosios E. B. partrenkimas įvyko važiuojamosios dalies kairėje pusėje, žiūrint link automobilio Volvo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priekio, kai ši transporto priemonė buvo stabdoma.
3. Jeigu buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio Volvo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas E. S., važiuodamas atbuline eiga, grėsmės kilimo momentu (pėsčiosios įžengimo į važiuojamąją dalį momentu) buvo didesniu nei 12,7 m atstumu iki pėsčiosios partrenkimo vietos, tai tokiu atveju vairuotojas važiuodamas ne didesniu nei 20 km/val. greičiu ir laiku stabdydamas vairuojamą transporto priemonę turėjo techninę galimybę išvengti pėsčiosios partrenkimo.
4. Negalima nustatyti, kokia techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga kilti šiam eismo įvykiui.
Jeigu buvusioje kelio situacijoje automobilio Volvo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas E. S., važiuodamas atbuline eiga, grėsmės kilimo momentu (pėsčiosios įžengimo į važiuojamąją dalį momentu) buvo didesniu nei 12,7 m atstumu iki pėsčiosios partrenkimo vietos, tai tokiu atveju vairuotojo veiksmai, – važiuodamas 27 km/val. greičiu viršijo didžiausią leistiną 20 km/val. greitį ir neišvengė pėsčiosios partrenkimo, ką būtų padaręs, važiuodamas ne didesniu nei 20 km/val. greičiu, laiku stabdydamas vairuojamą transporto priemonę, – techniniu požiūriu sąlygojo eismo įvykio kilimą.
5. Gyvenamojoje zonoje pėstieji turi pirmumo teisę prieš transporto priemones ir pėstiesiems leidžiama vaikščioti važiuojamąja dalimi visoje gyvenamojoje zonoje, tačiau jie neturi trukdyti transporto priemonių eismui – važiuojamojoje dalyje pėstieji neturi delsti ar stoviniuoti. Prieš įžengdama į važiuojamąją dalį pėsčioji privalėjo įvertinti atstumą iki artėjančios transporto priemonės, jos greitį ir įsitikinti, kad tai yra saugu ir nebus trukdoma atbuline eiga artėjančiai transporto priemonei.
Automobilio Volvo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas E. S., gyvenamojoje zonoje važiuodamas atbulas, privalėjo duoti kelią kitiems eismo dalyviams ir neviršyti maksimalaus leistino 20 km/val. greičio, o iškilus grėsmei eismo saugumui – pėsčiajai įžengus į važiuojamąją dalį, stabdyti savo vairuojamą transporto priemonę (1 t., b. l. 134–138).
Iš specialisto paaiškinimų protokolo matyti, kad specialistas, atlikęs eismo įvykio tyrimą, davė išvadą Nr. 11-1548(17), į papildomai pateiktus klausimus atsakė, kad, jei pėsčioji buvo partrenkta automobilio Volvo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) galiniu kairės pusės laipteliu, tuomet jos partrenkimas įvyko kairėje važiuojamos dalies pusėje, žiūrint pagal automobilio važiavimo kryptį (žiūrint link automobilio priekio, kai ši transporto priemonė buvo stabdoma) (1 t., b. l. 153).
Iš eksperimento atlikimo protokolo matyti, kad eksperimento atlikimo tikslas – patikrinti automobilio vairuotojo matomumą. Nurodyta, kad:
1. Šiukšliavežė Volvo FM, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pastatyta Visorių gatvės važiuojamoje dalyje, automobilio kairės pusės ratai 0,20 m atstumu nuo važiuojamos dalies kairiojo krašto. Pėsčioji E. B. buvo pastatyta 1 m atstumu nuo šiukšliavežės galinės dalies kairiame važiuojamos dalies krašte. Tuomet tyrėjas M. J. atsisėdo į vairuotojo vietą ir, žiūrint per salono viduje esantį monitorių, pėsčiosios E. B., stovinčios 1 m atstumu nuo automobilio galinės dalies, matosi korpuso viršutinė dalis nuo dubens. O žiūrint pro dešinės pusės galinio vaizdo veidrodį matosi visu ūgiu pėsčiosios E. B. dešinė pusė. Matomumas užfiksuotas fotografuojant.
Po to šiukšliavežė paliekama stovėti toje pat vietoje, o pėsčioji E. B. buvo pastatyta 1 m atstumu nuo šiukšliavežės galinės dalies dešiniame važiuojamos dalies krašte. Tuomet tyrėjas M. J. atsisėdo į vairuotojo vietą ir, žiūrint per salono viduje esantį monitorių, pėsčiosios E. B., stovinčios 1 m atstumu nuo automobilio galinės dalies, matosi korpuso viršutinė dalis nuo dubens. O žiūrint pro kairės pusės galinio vaizdo veidrodį matosi visu ūgiu pėsčiosios E. B. kairė pusė. Matomumas užfiksuotas fotografuojant.
2. Po to šiukšliavežė paliekama stovėti toje pat vietoje, o pėsčioji E. B. buvo pastatyta 5 m atstumu nuo šiukšliavežės galinės dalies kairiame važiuojamos dalies krašte. Tuomet tyrėjas M. J. atsisėdo į vairuotojo vietą ir, žiūrint per salono viduje esantį monitorių, pėsčioji E. B., stovinti 5 m atstumu nuo automobilio galinės dalies, matosi pilnai visu ūgiu. Ir žiūrint pro dešinės pusės galinio vaizdo veidrodį, pėsčioji E. B. matoma visu ūgiu.
Po to šiukšliavežė paliekama stovėti toje pat vietoje, o pėsčioji E. B. buvo pastatyta 5 m atstumu nuo šiukšliavežės galinės dalies dešiniame važiuojamos dalies krašte. Tuomet tyrėjas M. J. atsisėdo į vairuotojo vietą ir, žiūrint per salono viduje esantį monitorių, pėsčioji E. B., stovinti 5 m atstumu nuo automobilio galinės dalies, matosi pilnai visu ūgiu. Ir žiūrint pro kairės pusės galinio vaizdo veidrodį, pėsčioji E. B. matoma pilnai visu ūgiu. Matomumas užfiksuotas fotografuojant.
3. Po to šiukšliavežė paliekama stovėti toje pat vietoje, o pėsčioji E. B. buvo pastatyta 10 m atstumu nuo šiukšliavežės galinės dalies kairiame važiuojamos dalies krašte. Tuomet tyrėjas M. J. atsisėdo į vairuotojo vietą ir, žiūrint per salono viduje esantį monitorių, pėsčioji E. B., stovinti 10 m atstumu nuo automobilio galinės dalies, matosi pilnai visu ūgiu. Ir žiūrint pro dešinės pusės galinio vaizdo veidrodį, pėsčioji E. B. taip pat matoma visu ūgiu.
Po to šiukšliavežė paliekama stovėti toje pat vietoje, o pėsčioji E. B. buvo pastatyta 10 m atstumu nuo šiukšliavežės galinės dalies dešiniame važiuojamos dalies krašte. Tuomet tyrėjas M. J. atsisėdo į vairuotojo vietą ir, žiūrint per salono viduje esantį monitorių, pėsčioji E. B., stovinti 10 m atstumu nuo automobilio galinės dalies, matosi pilnai visu ūgiu. Ir žiūrint pro kairės pusės galinio vaizdo veidrodį, pėsčioji E. B. matoma pilnai visu ūgiu. Matomumas užfiksuotas fotografuojant.
4. Po to šiukšliavežė paliekama stovėti toje pat vietoje, o pėsčioji E. B. buvo pastatyta 12,7 m atstumu nuo šiukšliavežės galinės dalies kairiame važiuojamos dalies krašte. Tuomet tyrėjas M. J. atsisėdo į vairuotojo vietą ir, žiūrint per salono viduje esantį monitorių, pėsčioji E. B., stovinti 12,7 m atstumu nuo automobilio galinės dalies, matosi pilnai visu ūgiu. Ir žiūrint pro dešinės pusės galinio vaizdo veidrodį, pėsčioji E. B. taip pat matoma visu ūgiu.
Po to šiukšliavežė paliekama stovėti toje pat vietoje, o pėsčioji E. B. buvo pastatyta 12,7 m atstumu nuo šiukšliavežės galinės dalies dešiniame važiuojamos dalies krašte. Tuomet tyrėjas M. J. atsisėdo į vairuotojo vietą ir, žiūrint per salono viduje esantį monitorių, pėsčioji E. B., stovinti 12,7 m atstumu nuo automobilio galinės dalies, matosi pilnai visu ūgiu. Ir žiūrint pro kairės pusės galinio vaizdo veidrodį, pėsčioji E. B. matoma pilnai visu ūgiu. Matomumas užfiksuotas fotografuojant.
5. Po to šiukšliavežė paliekama stovėti toje pat vietoje, o pėsčioji E. B. buvo pastatyta 15 m atstumu nuo šiukšliavežės galinės dalies kairiame važiuojamos dalies krašte. Tuomet tyrėjas M. J. atsisėdo į vairuotojo vietą ir, žiūrint per salono viduje esantį monitorių, pėsčioji E. B., stovinti 15 m atstumu nuo automobilio galinės dalies, matosi pilnai visu ūgiu. Ir žiūrint pro dešinės pusės galinio vaizdo veidrodį, pėsčioji E. B. taip pat matoma visu ūgiu.
Po to šiukšliavežė paliekama stovėti toje pat vietoje, o pėsčioji E. B. buvo pastatyta 15 m atstumu nuo šiukšliavežės galinės dalies dešiniame važiuojamos dalies krašte. Tuomet tyrėjas M. J. atsisėdo į vairuotojo vietą ir, žiūrint per salono viduje esantį monitorių, pėsčioji E. B., stovinti 15 m atstumu nuo automobilio galinės dalies, matosi pilnai visu ūgiu. Ir žiūrint pro kairės pusės galinio vaizdo veidrodį, pėsčioji E. B. matoma pilnai visu ūgiu. Matomumas užfiksuotas fotografuojant.
6. Po to šiukšliavežė paliekama stovėti toje pat vietoje, o pėsčioji E. B. buvo pastatyta 19,3 m atstumu nuo šiukšliavežės galinės dalies kairiame važiuojamos dalies krašte. Tuomet tyrėjas M. J. atsisėdo į vairuotojo vietą ir, žiūrint per salono viduje esantį monitorių, pėsčioji E. B., stovinti 19,3 m atstumu nuo automobilio galinės dalies, matosi pilnai visu ūgiu. Ir žiūrint pro dešinės pusės galinio vaizdo veidrodį, pėsčioji E. B. taip pat matoma visu ūgiu.
Po to šiukšliavežė paliekama stovėti toje pat vietoje, o pėsčioji E. B. buvo pastatyta 19,3 m atstumu nuo šiukšliavežės galinės dalies dešiniame važiuojamos dalies krašte. Tuomet tyrėjas M. J. atsisėdo į vairuotojo vietą ir, žiūrint per salono viduje esantį monitorių, pėsčioji E. B., stovinti 19,3 m atstumu nuo automobilio galinės dalies, matosi pilnai visu ūgiu. Ir žiūrint pro kairės pusės galinio vaizdo veidrodį, pėsčioji E. B. matoma pilnai visu ūgiu. Matomumas užfiksuotas fotografuojant.
7. Po to šiukšliavežė pastatoma 2,30 m atstumu priekine dalimi nuo sankryžos ir automobilio dešinės pusės priekinis ratas 0,55 m atstumu, o galinis dešinės pusės ratas 0,45 m atstumu nuo važiuojamos dalies dešiniojo krašto. Tuomet tyrėjas M. J. atsisėda į vairuotojo vietą ir, žiūrint pro salono viduje esantį monitorių, matoma pilnai važiuojama dalis nuo 1 m atstumo nuo automobilio galinės dalies apie 100 metrų ilgyje bei pilnai matosi aplinka, esanti nuo kelio važiuojamos dalies iki pastatų, medžių. O žiūrint pro kairės pusės galinio vaizdo veidrodį, matomas plotas 7,70 m į plotį nuo važiuojamos dalies krašto ir 12,50 m ilgyje ir toliau. Matomumas užfiksuotas fotografuojant (1 t., b. l. 139–151).
Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019 m. vasario 8 d. specialisto išvados Nr. 11-1219(18) matyti, kad:
1. (4) E. B. nustatytas kairiojo šlaunikaulio lūžis padarytas smūginiu kieto buko daikto poveikiu per kairės šlaunies viršutinę dalį iš šono kūnui esant vertikalioje padėtyje. Nubrozdinimai dešinėje kojoje padaryti kietu buku nelygiu paviršiumi paveikiant dešinio klubo ir čiurnos sritis.
2. (5) E. B. šlaunikaulio lūžis padarytas, tikėtina, suduodant smūgį į nukentėjusiosios šlaunį iš kairio šono, tikėtina, automobilio Volvo FM, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) galiniu laipteliu. E. B. dešiniojo klubo ir čiurnos nubrozdinimai padaryti po smūgio jai nukrentant ant kelio paviršiaus.
3. (6) Negalima nustatyti, ar automobilio Volvo FM, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) galinis laiptelis užlinko nuo kontakto su pėsčiąja, ar buvo palenktas iki to. Sprendžiant iš E. B. sužalojimų lokalizacijos ir padėties po eismo įvykio, tikėtina, kad ji buvo partrenkta automobilio užpakalinės dalies kairiu kraštu – laipteliu.
4. Pėsčioji E. B. buvo partrenkta kairėje, žiūrint automobilio priekio kryptimi, važiuojamosios dalies pusėje, tikėtina, apie 0,3 m atstumu nuo jos krašto, mažesniu nei 6 m atstumu iki vietos, kur ji buvo po eismo įvykio. Tikslios pėsčiosios partrenkimo vietos kelio ilgio atžvilgiu nustatyti negalima.
5. (8) E. B. smūgio metu buvo vertikalioje kūno padėtyje kaire puse atsisukusi į automobilio užpakalinę dalį. Ar pėsčioji stovėjo, ar judėjo iš kairės į dešinę automobilio atžvilgiu, nustatyti negalima.
6. Pėsčiosios E. B. kūnas buvo nublokštas automobilio judėjimo kryptimi ir į kairę, mažesniu nei 6 m atstumu iki vietos, kur ji buvo po eismo įvykio (2 t., b. l. 14–18).
Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019 m. vasario 13 d. specialisto išvados Nr. 11-2521(18) matyti, kad:
1. Eismo įvykio kilimo mechanizmo elementai buvo tokie: E. S., vairuojamas automobilis Volvo FM, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo atbuline eiga greitėdamas, pasiekęs apie 27 km/val. greitį, vairuotojas efektyviai stabdė. Automobilis Volvo FM, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tikėtina, galinės dalies kairės pusės laipteliu trenkė į važiuojamojoje dalyje jos kairėje pusėje buvusios pėsčiosios E. B. kairįjį šoną. Po partrenkimo pėsčioji buvo nublokšta automobilio judėjimo kryptimi ir į kairę už važiuojamosios dalies ribų, o automobilis sustojo važiuojamoje dalyje.
2. Pėsčiosios E. B. partrenkimas įvyko važiuojamosios dalies kairėje pusėje, žiūrint nuo galo link automobilio Volvo FM, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priekio, tikėtina apie 0,3 m atstumu nuo jos kairiojo krašto, mažesniu nei 6 m atstumu iki vietos, kur pėsčioji buvo po eismo įvykio.
3. Šiomis kelio sąlygomis, jeigu pėsčioji E. B. stovėjo važiuojamojoje dalyje ar ėjo keliu automobilio judėjimo kryptimi, automobilis Volvo FM, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas E. S., neturėjo techninės galimybės saugiai pravažiuoti šalia pėsčiosios palikdamas saugų tarpą iš šono, todėl vairuotojas turėjo sumažinti greitį ir tęsti važiavimą tik pėsčiajai pasitraukus nuo važiuojamosios dalies.
Jeigu buvusioje kelio eismo situacijoje automobiliui Volvo FM, važiuojant atbuline eiga, pėsčioji įžengė į važiuojamąją dalį, tai vairuotojas E. S., važiuodamas ne didesniu nei 20 km/val. greičiu, stabdydamas vairuojamą transporto priemonę, turėjo techninę galimybę išvengti pėsčiosios partrenkimo, jeigu grėsmės kilimo momentu buvo ne mažesniu nei 11,6 m atstumu iki pėsčiosios partrenkimo vietos. Važiuodamas 27 km/val. greičiu tokią galimybę turėjo, jeigu grėsmės kilimo momentu buvo nemažesniu nei 17,8 m atstumu iki pėsčiosios partrenkimo vietos.
4. (9) Iš tyrimui pateiktos greičio ir pagreičio diagramos tikėtina, kad prieš pat stabdymą automobilis Volvo FM 27 km/val. greičiu nuvažiavo apie 9 m atstumą.
5. (12) Klausime nurodytomis aplinkybėmis vairuotojui E. S. reaguojant stabdymui, kai pamatė kelio važiuojamojoje dalyje bėgantį šunį, kuris buvo apie 5-7 metrų atstumu nuo jo vairuojamo automobilio galinės dalies, automobilis Volvo FM, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) turėjo sustoti 10,8-12,8 m atstumu (galine dalimi) už šuns bėgimo per kelią vietos.
6. (13) Ekspertai teoriniais metodais negali nustatyti, ar per automobilio Volvo FM, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlį vairuotojas galėjo pamatyti pėsčiąją. Bylos medžiagoje yra 2018 m. vasario 2 d. eksperimento atlikimo protokolas, kurio metu buvo nustatomas pėsčiosios matomumas įvairiose važiuojamosios dalies vietose. Eksperimento rezultatų vertinimas nereikalauja specialių žinių.
7. (14) Klausime nurodytomis aplinkybėmis, jeigu pėsčioji E. B. ėjo važiuojamąja dalimi, prieš automobiliui Volvo FM, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priartėjus prie pėsčiosios vairuotojas turėjo sumažinti greitį ir tęsti važiavimą tik pėsčiajai pasitraukus nuo važiuojamosios dalies.
8. (15) Eidama keliu pėsčioji E. B. turėjo eiti kelkraščiu prieš transporto priemonių važiavimo kryptį. Automobilio Volvo FM, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas E. S., artėdamas prie keliu einančios pėsčiosios, turėjo pasirinkti saugų greitį ir tarpą iš šono. Buvusiomis kelio sąlygomis priartėjęs prie pėsčiosios jis turėjo sumažinti greitį ir tęsti važiavimą tik pėsčiajai pasitraukus nuo važiuojamosios dalies.
Einant į kitą važiuojamosios dalies pusę, pėsčioji E. B. į važiuojamąją dalį turėjo žengti tik įvertinus atstumą iki artėjančios transporto priemonės ir įsitikinus, kad tai saugu. Automobilio Volvo FM, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas E. S. turėjo važiuoti ne didesniu nei 20 km/val. greičiu, o iškilus grėsmei eismo saugumui – pėsčiajai įžengus į važiuojamąją dalį, turėjo stabdyti savo vairuojamą transporto priemonę.
9. (16) Iš automobilio Volvo FM, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) greičio ir pagreičio diagramos duomenų automobilis Volvo FM nuo paskutinio sustojimo (ar pristabdymo) momento iki 27 km/val. įsibėgėjo per 12 s, per šį laiką nuvažiuodamas apie 45 m atstumą. Automobilis šią atkarpą greitėjo apie 0,63 m/s, apskaičiuotas greitėjimas laikomas vidutiniu.
Klausimų sprendimas, – ar vairuotojas, pamatęs kliūtį kelyje, vietoje stabdžio pedalo nuspaudė greičio pedalą, ar staigus greičio padidėjimas turėjo būti lydimas ženkliai padidėjusio variklio garso, į ką galėjo atkreipti dėmesį pėsčioji ir atsisukti į automobilį, – nėra eismo įvykių eksperto kompetencija.
10. (17) Automobilio Volvo FM, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo E. S. pasirinktas 27 km/val. greitis, važiuojant gyvenamojoje zonoje, techniniu požiūriu buvo nepriimtinas.
11. (18) Eismo įvykio vietoje išliko automobilio ratų stabdymo pėdsakai, tai duoda pagrindą teigti, kad automobilio vairuotojas efektyviai spaudė stabdžių pedalą, dėl ko automobilio ratai buvo užblokuoti ir slydo kelio danga stabdydami automobilį. Pėsčiosios E. B. kūnas buvo nublokštas automobilio judėjimo kryptimi ir į kairę, mažesniu nei 6 m atstumu iki vietos, kur ji buvo po eismo įvykio, tikėtina, kad automobiliui jau stabdant.
12. (19) Nesant galimybės nustatyti pėsčiosios E. B. veiksmų buvusioje kelio eismo situacijoje, negalima nustatyti, kokia techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga kilti šiam eismo įvykiui.
Jeigu prieš automobiliui Volvo FM, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) artėjant, pėsčioji ėjo važiuojamąja dalimi, ar įžengė į ją, kai automobilis buvo didesniu nei 11,6 m atstumu iki pėsčiosios partrenkimo vietos, tai tokiu atveju vairuotojo E. S. veiksmai, – važiuodamas 27 km/val. greičiu viršijo didžiausią leistiną 20 km/val. greitį ir (ar) laiku nestabdė, dėl to partrenkė pėsčiąją, – techniniu požiūriu sąlygojo eismo įvykio kilimą (2 t., b. l. 19–25).
Motyvuojamoji dalis
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.
Teismo vertinimu, kaltinamojo kaltė padarius BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis apklausiamas teisme savo kaltę pripažino visiškai. Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik jo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, bet ir kiti minėti baudžiamojoje byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, t. y. nukentėjusiosios, liudytojų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti parodymai, eksperimento atlikimo protokolas, specialistų išvados ir minėta eismo įvykio vietoje surinkta informacija.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, kad E. S. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Pagal šias nustatytas bylos faktines aplinkybes kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės
BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinoms sąlygomis: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Kaltinamasis E. S. padarė BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris laikytinas neatsargiu (BK 16 str.), kaltę pripažino visiškai, savo veiksmus vertina kritiškai, nepateisina savo elgesio, gailisi. Nukentėjusioji teisminio bylos nagrinėjimo metu atleido kaltinamajam, patvirtino, kad susitarė su kaltinamuoju dėl 3 055,26 Eur jos turėtų išlaidų advokatui paslaugoms apmokėti atlyginimo, su B. B. I. C. dėl 4 000 Eur neturtinės žalos ir 1 126,05 Eur turtinės žalos atlyginimo. Nurodytas aplinkybes patvirtina teismui pateiktas kaltinamojo, civilinio atsakovo ir nukentėjusiosios pasirašytas susitarimas dėl taikos. Šiuo susitarimu šalys susitaiko, nukentėjusioji priima kaltinamojo E. S. atsiprašymą, įsipareigoja nereikšti jokių turtinių ir neturtinių pretenzijų kaltinamajam ir civiliniam atsakovui B. B. I. C. dėl eismo įvykio (2 t., b. l. 191–192). Iš bylos medžiagos matyti, kad E. S. baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 182–183), tačiau anksčiau neteistas (1 t., b. l. 181), dirbantis (2 t., b. l. 47). Byloje nėra duomenų, kurie leistų spręsti, kad kaltinamasis ateityje darys naujas nusikalstamas veikas. Teismo vertinimu, šis baudžiamasis procesas pats savaime turės įtakos E. S. kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė, todėl yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad yra teisinis pagrindas E. S. taikyti BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiajai susitaikius. Kaltinamojo, civilinio atsakovo ir nukentėjusios teisminio bylos nagrinėjimo metu sudarytas susitarimas dėl taikos tvirtintinas.
Dėl baudžiamojo poveikių priemonių
BK 67 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise (BK 67 str. 2 d. 1 p.). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-13/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-366/2008; 2014 m. sausio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-121/2014). BK 68 straipsnio 2 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2019 m. balandžio 1 d.) numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų.
Atsižvelgiant į tai, kad E. S. nagrinėjamu atveju buvo blaivus, padarė neatsargų nusikaltimą, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiosios, darbas tiesiogiai susijęs su transporto priemonių vairavimu, neteistas, iš kart po eismo įvykio kaltinamasis išlipo iš vairuojamo krovininio automobilio, iškvietė greitąją pagalbą, buvo atėjęs aplankyti nukentėjusiosios į ligoninę, prokurorui nesiūlant skirti minėtos baudžiamojo poveikio priemonės, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo skirti E. S. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones.
Nagrinėjamu atveju, siekiant padaryti E. S. auklėjamąjį poveikį dėl jo įvykdytos pavojingos veikos, jam taikytina BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte ir 71 straipsnyje numatyta ir prokuroro siūloma turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant jos dydį, artimą minimaliam.
Dėl civilinio ieškinio
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji E. B. pareiškė civilinį ieškinį, prašydama priteisti jai 1 792,97 Eur turtinės žalos ir 25 000 Eur neturtinės žalos, nekonkretizuodama, iš kurio asmens ir kurią sumą priteisti, tačiau prašydama įtraukti į bylą civiliniais atsakovais B. B. I. C. (toliau – ir Draudikas) ir UAB „V. S.“ (toliau – ir Darbdavys) (1 t., b. l. 31–41).
Bylos teisminio nagrinėjimo metu į bylą pateiktas 2019 m. lapkričio 4 d. susitarimas dėl taikos, pasirašytas kaltinamojo, Draudiko ir nukentėjusiosios (2 t., b. l. 191–192). Iš jo matyti, kad: 1) kaltinamasis įsipareigojo atlyginti nukentėjusiajai šios patirtas 3 055,26 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti; 2) Draudikas sutiko su dalimi nukentėjusiosios pareikšto civilinio ieškinio, t. y. įsipareigojo atlyginti nukentėjusiajai 4 000 Eur neturtinės žalos ir 1 126,05 Eur turtinės žalos; 3) nukentėjusioji patvirtino, kad priima iš kaltinamojo nurodytų jos patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą ir iš Draudiko – nurodytos jos patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą bei įsipareigojo nereikšti kitų turtinių ir neturtinių pretenzijų minėtiems asmenims dėl eismo įvykio.
Kartu su susitarimu dėl taikos teismui pateiktas nukentėjusiosios patikslintas civilinis ieškinys, kuriuo, atsižvelgiant į pasiektą taikų susitarimą su kaltinamuoju ir Draudiku, nukentėjusioji prašo priteisti jai tik iš Darbdavio 666,92 Eur turtinės žalos ir 2 000 Eur neturtinės žalos (2 t., b. l. 193–200).
Palyginus pradinį ir patikslintą civilinius ieškinius, turint omeny ir susitarimą dėl taikos, matyti, kad Draudikas sutiko iš dalies patenkinti nukentėjusiosios jam nukreiptus reikalavimus tiek dėl turtinės, tiek dėl neturtinės žalos. Kalbant apie turtinę žalą, Draudikas nesutiko atlyginti 538,96 Eur išlaidų už kurą, patirtų nukentėjusiajai negalint vairuoti ir paimti vaikų iš mokyklos (vaikus turėjo paimti jos sutuoktinis, tačiau jam reikėjo išvykti iš darbo, nuvežti vaikus namo ir grįžti į darbą), 29 Eur už nukentėjusiajai suteiktas relaksacijos procedūras ir dalį iš 210,18 Eur nukentėjusiosios patirtų išlaidų vaistams ir kitiems medicininiams preparatams. Nors patikslintame civiliniame ieškinyje tiksliai neįvardyta ši dalis, ją nesunkiai galima nustatyti, t. y. 666,92 Eur (bendra patikslinto civilinio ieškinio suma) – 538,96 Eur – 29 Eur = 98,96 Eur.
Šioje byloje, sprendžiant civilinį ieškinį, susiklostė pakankamai įdomi procesinė situacija. Nukentėjusioji, sudariusi su kaltinamuoju ir Draudiku susitarimą dėl taikos, likusią Draudiko nepatenkintą civilinio ieškinio dalį (sumažinusi reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo iki bendros 6 000 Eur sumos), nukreipė tik į Darbdavį (faktiškai atsisakydama likusią neatlygintą 666,92 Eur turtinę žalą ir 2 000 Eur neturtinę žalą reikalauti iš Draudiko, susitarimo dėl taikos 4.3 punktas). Iš nukentėjusiosios atstovo nurodytų argumentų matyti, kad tokia nukentėjusiosios pozicija grindžiama Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – ir TPVCAPDĮ) 13 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Šioje dalyje nurodyta, kad nukentėjęs trečiasis asmuo pretenziją dėl padarytos žalos gali pateikti atsakingam už padarytą žalą asmeniui (kaltininkui), tiesiogiai draudimo įmonei, apdraudusiai kaltininko civilinę atsakomybę (atsakingam draudikui). Nukentėjusiosios atstovas, matyt, šią taisyklę interpretuoja taip, kad nukentėjęs asmuo turi teisę reikšti pretenziją ne tik tiesiogiai kaltininko draudikui, bet ir kaltininko darbdaviui, jeigu žala padaryta kaltininkui atliekant darbo funkcijas. Atsakant į šį klausimą, būtina pateikti šiek tiek teorijos.
Pažymėtina, kad samdančio darbuotojus asmens atsakomybė už žalą, atsirausią dėl jo darbuotojų kaltės, nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.264 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalyje įtvirtintina specialioji blanketinė norma, numatanti galimybę konkrečiuose įstatymuose nustatyti abiejų asmenų, t. y. ir darbdavio, ir darbuotojo, civilinę atsakomybę. Pagal kasacinio teismo praktiką ši norma savaime nesudaro pagrindo solidariai ar subsidiariai atsakomybei, o tik sukuria įstatymų leidėjui teisę tokius atvejus numatyti kituose įstatymuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-441/2014). Samdančio darbuotojus asmens atsakomybė už žalą, atsirausią dėl jo darbuotojų kaltės, yra netiesioginė, t. y. samdančio darbuotojus asmens kaltė yra sutapatinama su darbuotojų kalte ir darbdavys atsako už darbuotojo darbo metu padarytą žalą, jei už tą žalą ne darbo metu atsakytų pats darbuotojas. Darbuotojas tretiesiems asmenims tiesiogiai atsako tik tada, kai nustatytos jo civilinės atsakomybės sąlygos, bet nėra bent vienos iš dviejų papildomų darbdavio atsakomybės sąlygų, t. y. nėra darbo santykių arba žala padaryta nevykdant darbo funkcijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015). Nagrinėjamu atveju nukentėjusiajai žala buvo padaryta kaltinamajam vykdant darbo funkcijas, todėl šioje byloje neabejotinai nustatytas pagrindas Darbdavio civilinei atsakomybei kilti. Šiuo atveju Darbdavio civilinė atsakomybė kyla ir pagal CK 6.270 straipsnį, kuriame numatyta didesnio pavojaus šaltinio valdytojo civilinė atsakomybė be kaltės. Ar Darbdavys yra transporto priemonės kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, sprendžiama pagal tai, ar jis vykdė veiklą transporto priemone, ar transporto priemonė buvo jo žinioje, ar jo interesais ji buvo naudojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2005). Nagrinėjamu atveju nustatytos būtent šios aplinkybės, t. y. kaltinamasis vairuojama transporto priemone atliko darbo funkcijas, veikė Darbdavio interesais, transporto priemonė buvo Darbdavio žinioje ir naudojama jo interesais.
Kita vertus, nagrinėjamu atveju Darbdavio, kaip didesnio pavojaus valdytojo, civilinė atsakomybė buvo apdrausta privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu. Pradiniu civiliniu ieškiniu nukentėjusiosios reikalavimai buvo nukreipti į kaltinamojo Darbdavį ir Draudiką. Patikslintu civiliniu ieškiniu – tik į kaltinamojo Darbdavį. Šiuo atveju yra aktuali TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalis, pagal kurią atsakingo draudiko draudimo išmoka negali viršyti 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 Eur dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui (taikytina eismo įvykio metu galiojusi redakcija). Tai reiškia, kad, atsižvelgiant į nukentėjusios patikslintame civiliniame ieškinyje nurodytus turtinės ir neturtinės žalų dydžius, nagrinėjamu atveju Draudikas teoriškai (jeigu būtų pripažinta, kad nukentėjusiosios nurodyti žalų dydžiai yra pagrįsti) būtų atsakingas už visą turtinę žalą ir 5 000 Eur neturtinę žalą, o Darbdavys – už 1 000 Eur neturtinę žalą.
Minėta, kad nukentėjusioji po sudaryto susitarimo dėl taikos patikslinto civilinio ieškinio reikalavimus nukreipia tik į Darbdavį, iš esmės remdamasi TPVCAPDĮ 13 straipsnio 1 dalyje numatyta teise pasirinkti kokiam asmeniui, t. y. kaltininkui (kaltininko darbdaviui) ar atsakingam draudikui, reikšti pretenziją dėl padarytos žalos. Teismas nesutinka su nukentėjusiosios pozicija, kad susiklosčiusioje situacijoje ji turi teisę, iš esmės apeidama TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies nuostatas, pasirinkti, į kurį asmenį nukreipti reikalavimą dėl padarytos žalos. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad atsižvelgiant į privalomojo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo tikslus pirmiausia turi būti vykdomos prievolės, atsirandančios iš šios draudimo sutarties, t. y. nukentėjęs asmuo turi tenkinti savo reikalavimą pareikšdamas jį tiesiogiai draudikui, išskyrus TPVCAPDĮ 21 straipsnyje nurodytus atvejus. Nukentėjusio trečiojo asmens tiesioginio reikalavimo teisė draudikui reiškia, kad jis negali atsisakyti šios teisės CK 6.191 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Draudikas, egzistuojant šiems draudimo prievoliniams santykiams, yra pagrindinis skolininkas, turintis pareigą vykdyti sutartinę prievolę, neviršijant draudimo sutartyje ir TPVCAPDĮ 11 straipsnyje nurodytų draudimo sumų, padengti padarytus nuostolius kreditoriui – trečiajam asmeniui (naudos gavėjui), kuris nėra sutarties šalis. Žalą padariusio asmens (draudėjo) ir draudiko draudimo sutartyje ir įstatyme nustatytos teisės ir pareigos, jų apimtis turi įtakos nukentėjusio (trečiojo asmens) teisės reikalauti žalos atlyginimo iš draudiko įgyvendinimui. Jeigu nukentėjusiam asmeniui apskaičiuotas turtinės (neturtinės) žalos atlyginimo dydis viršys TPVCAPD sutartyje ir TPVCAPDĮ 11 straipsnyje nustatytas maksimalias turtinės (neturtinės) žalos atlyginimo ribas, draudikas turi pareigą sumokėti nukentėjusiajam tik šių ribų neviršijančią žalos atlyginimo dalį. Tokiais atvejais, kai draudimo išmokos suma mažesnė už padarytą žalą nukentėjusiajam, pastarasis turi teisę neatlygintos žalos dalies reikalauti iš kalto asmens (CK 6.254 str. 2 d., TPVCAPDĮ 13 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-43-706/2016).
Taigi, teismas sutinka su Darbdavio atstovės šioje byloje užimta pozicija, kad visi nukentėjusiosios reikalavimai dėl žalos, kurios dydis neviršija TPVCAPDĮ 11 straipsnyje nustatytas maksimalias turtinės (neturtinės) žalos atlyginimo ribas, gali būti tenkinami tik iš Draudiko, o ne iš Darbdavio. Vienintelis nukentėjusiosios pareikštas reikalavimas, kuris viršija maksimalų Draudiko atlygintiną žalos dydį, tai reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Dėl nukentėjusiosios patikslinto civilinio ieškinio reikalavimo priteisti papildomai 2 000 Eur (atėmus Draudiko jau sumokėtą 4 000 Eur sumą) neturtinės žalos atlyginimo teismas pažymi, kad šios žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, t. y. teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pati neturtinė žala apibūdinama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nustatant patirtos neturtinės žalos dydį yra būtina atsižvelgti į sumas, paprastai kitų teismų priteisiamas tos kategorijos bylose, tačiau taip pat yra labai svarbu kiekvieną atvejį individualizuoti, nes skirtingi asmenys net analogiškose situacijose reaguoja ir išgyvena skirtingai, be to, dažnai net analogiški sužalojimai sukelia visiškai skirtingus padarinius bei liekamuosius reiškinius. Pagal teismų praktiką įprastiniu atveju už nesunkų sveikatos sutrikdymą eismo įvykio metu priteistinas neturtinės žalos dydis vidutiniškai yra nuo 580 Eur iki 2 900 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-97/2013, 2K-370/2013, 2K-551/2013, 2K-258/2014, 2K-292/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015 ir kt.).
Iš specialisto išvados ir nukentėjusiosios pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad ji eismo įvykio metu patyrė skeveldrinį pogūbrinį kairio šlaunikaulio lūžį su komplikacijomis, jai buvo atlikta sudėtinga operacija, ji buvo priversta ilgą laiką gydytis. Akivaizdu, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų nukentėjusioji patyrė ir išgyveno šoką, stiprų emocinį sukrėtimą ir dvasinius išgyvenimus, kurie susiję ir su ateityje atliktina operacija pašalinant į šlaunikaulį įtvirtintus metalinius varžtus. Be to, nukentėjusioji negalėjo ir ateityje (dėl būsimos operacijos) negalės kurį laiką pasirūpinti tiek savimi, tiek savo mažamečiais vaikais, vaikščioti. Eismo įvyks turėjo esminės įtakos jos normaliam gyvenimui, subjaurojo jos kūną, atėmė galimybę užsiimti mėgstamomis veiklomis, rūpintis vaikais.
Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis eismo įvykio metu buvo blaivus, nusikalstama veika padaryta dėl neatsargumo. Kaltinamasis po eismo įvykio buvo priėjęs prie nukentėjusiosios, iškvietė greitąją medicinos pagalbą, atsiprašė jos.
Pažymėtina, kad Draudikas jau yra atlyginęs nukentėjusiajai 4 000 Eur neturtinės žalos. Teismo vertinimu, tai yra teisingas žalos dydis. Teismo aptartos faktinės aplinkybės ir minėta teismų praktika nesudaro pagrindo dar labiau padidinti šią sumą, nepaisant to, kad neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijumi yra ne tik sveikatos sužalojimo mastas, o nukentėjusio asmens patiriamų neigiamų pasekmių (gydymosi, nepatogumų) laikotarpis.
Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžio nustatymui, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, formuojamą teismų praktiką, teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo nesutikti su Draudiko jau išmokėta neturtinės žalos suma, todėl nukentėjusiosios patikslinto ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas, kadangi faktiškai jau yra patenkintas.
Dėl nukentėjusiosios patikslinto civilinio ieškinio reikalavimo priteisti papildomai 666,92 Eur turtinės žalos pažymėtina, kad, kaip minėta, susiklosčiusioje situacijoje pagrindinis skolininkas, turintis pareigą vykdyti draudimo sutartimi prisiimtą prievolę, neviršijant TPVCAPDĮ 11 straipsnyje nurodytų draudimo sumų, padengti padarytą turtinę žalą nukentėjusiajai yra būtent Draudikas, o ne Darbdavys, kuris savo, kaip transporto priemonės valdytojo, atsakomybę yra apsidraudęs pas Draudiką. Taigi nukentėjusiosios patikslinto civilinio ieškinio reikalavimas dėl turtinės žalos, neviršijančios TPVCAPDĮ 11 straipsnyje nurodytų draudimo sumų, nepagrįstai nukreiptas į Darbdavį. Kadangi pagal sudaryto susitarimo dėl taikos sąlygas nukentėjusioji atsisakė reikalauti iš Draudiko kitų sumų ir patikslintu civiliniu ieškiniu jų iš Draudiko ir nereikalauja, patikslinto civilinio ieškinio reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas.
Dėl Darbdavio patirtų bylinėjimosi išlaidų
Darbdavio atstovė pateikė prašymą priteisti iš kaltinamojo Darbdavio patirtas 1 331 Eur išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Atkreiptinas dėmesys, kad BPK 106 straipsnio, reglamentuojančio advokato darbo apmokėjimą, 2 dalyje nurodyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokatas, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šiuo atveju tokias išlaidas prašoma priteisti civiliniam atsakovui, kuris savo ruožtu netiesiogiai atsako už kaltinamojo darbo metu padarytą žalą. Atsižvelgiant į tai, Darbdavio atstovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkintinas.
Dėl kitų klausimų
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas, kuriame yra USB laikmena su vaizdo įrašu, prisegtas prie bylos 1 tomo viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303–305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
E. S. (E. S.), padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiąja E. B., ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti E. S. baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL dydžio (1 000 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą LT88 4010 0510 0467 0332, Luminor Bank AB.
Patvirtinti E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) B. B. I. C., į. k. (duomenys neskelbtini), 2019 m. lapkričio 4 d. susitarimą dėl taikos, pagal kurio sąlygas E. S. įsipareigojo atlyginti nukentėjusiajai E. B. 3 055,26 Eur (tris tūkstančius penkiasdešimt penkis eurus ir 26 ct) turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti tokia tvarka: iki 2019 m. lapkričio 4 d. sumokėti 2 000 (du tūkstančius) Eur, likusią sumą 1 055,26 Eur (vieną tūkstantį penkiasdešimt penkis eurus ir 26 ct) sumokėti per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos; B. B. I. C. įsipareigojo atlyginti nukentėjusiajai E. B. 4 000 (keturis tūkstančius) Eur neturtinės žalos ir 1 126,05 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą dvidešimt šešis eurus ir 05 ct) turtinės žalos per 5 (penkias) darbo dienas nuo šio susitarimo pasirašymo dienos atlyginti dalį nukentėjusiosios pareikšto civilinio ieškinio.
Atmesti nukentėjusios E. B. patikslintą civilinį ieškinį.
Netenkinti civilinės atsakovės UAB „V. S.“ atstovės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų iš kaltinamojo priteisimo.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką, kuriame yra USB laikmena su vaizdo įrašu, prisegtą prie bylos 1 tomo viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti byloje.
1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;
2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
3. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį „Vengimas atlikti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes arba baudžiamojo poveikio priemones“; šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.