Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis E. S. apklausiamas teisme kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai. Paaiškino, kad pagal darbo specifikaciją užvažiuoja į šalia esančias gatves, įdėmiai apžiūri gatves, nes rudenį vyksta statybų darbai. Gatvė buvo tuščia, todėl jis apsisuko ir pradėjo judėti atbuline eiga. Prieš pradedamas važiuoti, buvo sustojęs sekundei ar dviem, dar kartą apžiūrėjo gatvę. Gatvė buvo tuščia. Žiūrėjo į veidrodžius ir monitorius. Judėdamas atbuline eiga pastebėjo šešėlį iš kairės pusės, staigiai pasuko galvą ir pradėjo stabdyti, nes pamatė, kad gatve bėga šuo ir paskui jį – moteris. Stabdymas buvo efektyvus, bet neturėjo galimybės sustabdyti automobilį ir įvyko susidūrimas. Yra ne tik jo kaltė, bet ir nukentėjusiosios neatsargumas. Įvykio metu dirbo šiukšliavežės vairuotoju UAB „V. S.“, automobilis „Volvo“ buvo visiškai naujas, techniškai tvarkingas. Įvykio vieta Visorių g. Ir šiuo metu nuolatos važinėja į šią gatvę. Iki įvykio įmonėje dirbo 3,5 metų. Visą laiką paimdavo šiukšles iš šios gatvės. Važiavo atbuline eiga, nes toje gatvėje nėra vietos kur apsisukti. Toje gyvenvietėje yra ženklas „Gyvenamoji zona“. Automobilis judėjo nelabai greitai. Jis gailisi dėl šio įvykio. Šioje gatvėje jis tapo labiau atidus. Pilnai pripažįsta savo kaltę. Eismo įvykio metu oro sąlygos buvo geros. Eismo įvykis buvo 14.20 val. Matomumas buvo labai geras. Automobilyje buvo monitorius, veidrodėliai, monitoriuje matosi visa gatvė, t. y. važiuojamoji dalis. Pripažįsta, kad pažeidė kelio ženklus. Sutinka, kad važiuodamas atbuline eiga vairuotojas turi duoti kelią kitiems eismo dalyviams. Sutinka, kad pertrenkė E. B.. Gailisi, savo poelgį vertina labai blogai. Po šito įvykio jis tapo atidesnis. Kelio ženklo „Gyvenamoji zona“ reikalavimai įvykio metu jam buvo žinomi (2 t., b. l. 185–187).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji E. B. apklausta 2019 m. rugpjūčio 23 d. (2 t., b. l. 152–155), ikiteisminio tyrimo metu E. B. liudytoja apklausta 2017 m. balandžio 6 d., 2017 m. liepos 19 d. (1 t., b. l. 20–21, 113)

Teisminio nagrinėjimo metu liudytojas J. L. apklaustas 2019 m. rugpjūčio 23 d. (2 t., b. l. 156–158), ikiteisminio tyrimo metu J. L. liudytoju apklaustas 2017 m. birželio 5 d. (1 t., b. l. 126).

Teisminio nagrinėjimo metu liudytojas V. Ž. apklaustas 2019 m. spalio 8 d. (2 t., b. l. 169–171), ikiteisminio tyrimo metu V. Ž. liudytoju apklaustas 2018 m. kovo 16 d. (1 t., b. l. 123).

Teisminio nagrinėjimo metu liudytoja J. U. apklausta 2019 m. spalio 8 d. (2 t., b. l. 171–173), ikiteisminio tyrimo metu J. U. liudytoja apklausta 2018 m. vasario 12 d. (1 t., b. l. 130).

Teisminio nagrinėjimo metu liudytojas D. M. apklaustas 2019 m. spalio 8 d. (2 t., b. l. 173–174), ikiteisminio tyrimo metu D. M. liudytoju apklaustas 2017 m. liepos 12 d., 2018 m. kovo 15 d. (1 t., b. l. 115, 117).

Teisminio nagrinėjimo metu liudytojas A. S. apklaustas 2019 m. spalio 8 d. (2 t., b. l. 174–175), ikiteisminio tyrimo metu A. S. liudytoju apklaustas 2017 m. liepos 20 d., 2018 m. kovo 12 d. (1 t., b. l. 119, 121).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2017 m. balandžio 5 d. 14.21 val. užregistruotas įvykis, kad partrenkta moteris, sąmoninga, automobilis Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vietoje (1 t., b. l. 5).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad ekspertas, apžiūrėjęs pateiktus E. B. medicininius dokumentus ir susipažinęs su eismo įvykio aplinkybėmis, pateikė išvadą, kad E. B. nustatytas skeveldrinis pogūbrinis kairio šlaunikaulio lūžis, kuris atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes dėl šlaunikaulio lūžio sveikata sutrikdyta ilgam, ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimas galėjo būti padarytas smūginiu kieto buko daikto poveikiu prieš kreipiantis medicininės pagalbos ir jo padarymo galimybė aptariamo eismo įvykio metu neatmetama (1 t., b. l. 28).

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad buvo siekiama patikslinti pėsčiosios buvimo vietą, kai ji pamatė šiukšliavežę, bei buvimo vietą prieš partrenkimą. Nukentėjusiajai E. B. pasiūlius parodyti vietą, kur ji buvo, kai pamatė jai iš nugaros važiavusią ir sustojusią šiukšliavežę, E. B. sutiko ir ji parodė vietą apie 39,40 m atstumu nuo šaligatvio krašto link išvažiavimo iš gatvės, ties kairiuoju važiuojamos dalies kraštu (žiūrint pagal automobilių važiavimo kryptį), kur ji būdama atsisuko ir pamatė, jog atbuline eiga važiavusi šiukšliavežė sustojo. Po to, E. B. parodė vietą ties išvažiavimu iš gatvės, apie 65,10 m atstumu nuo šaligatvio krašto, kur buvo jos pamatytos sustabdytos šiukšliavežės galinė dalis. Po to, nukentėjusioji E. B. parodė vietą ties dešiniuoju važiuojamos dalies kraštu (žiūrint pagal automobilių važiavimo kryptį) ir apie 14,00 m atstumu nuo šaligatvio krašto, kur ji buvo, kai atsisuko prieš pat partrenkimą. O jai atsisukus prieš partrenkimą atbuline eiga važiuojančios šiukšliavežės galinė dalis buvo apie 15,50 m atstumu nuo šaligatvio krašto, t. y. tarp jos ir šiukšliavežės galinės dalies buvo apie 1,50 m atstumas ir po akimirkos ji buvo partrenkta (2 t., b. l. 29–31).

Iš kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo su priedais matyti, kad apžiūrėta eismo įvykio vieta Vilniuje, Visorių g., ties pastatu Nr. 76, ir nurodyta: kelio dangos būklė, tipas – sausas asfaltas; važiuojamosios kelio dalies plotis – 3,2 m; kelio ženklai galiojimo zonoje – gyvenamąją zoną žymintis kelio ženklas; duomenys apie bordiūrus ir griovius – bordiūrų aukštis 0,15 m; transporto priemonių išdėstymas kelių eismo įvykio vietoje ir kelio apžvelgiamumas – šiukšliavežis automobilis Volvo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovi Visorių gatvės važiuojamoje dalyje, automobilio dešinės pusės priekinis ratas yra 0,20 m atstumu, o galinis – 0,15 m atstumu nuo važiuojamos dalies dešiniojo krašto, automobilio galinė dalis yra 6,8 m atstumu nuo šaligatvio dešiniojo krašto (žiūrint veidu nuo Visorių g. važiuojamos dalies); stabdymo žymės – nuo automobilio priekinio dešiniojo rato matoma 5,8 m ilgio stabdymo žymė, kuri yra 0,25 m atstumu nuo važiuojamos dalies dešiniojo krašto, o nuo automobilio priekinio kairiojo rato matoma 5,7 m ilgio stabdymo žymė, kuri yra 0,30 m atstumu nuo kairiojo važiuojamos dalies krašto (1 t., b. l. 7–11).

Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas krovininis automobilis Volvo FM, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir nurodyti tokie išoriniai sugadinimo požymiai: sulenktas užlipimo laiptelis (1 t., b. l. 12–14).

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad įtariamasis E. S. parodė, jog Visorių g., prie eismo įvykio vietos, yra namas, ant kurio sumontuota vaizdo kamera, kuri nukreipta į įvykio vietą. Įtariamasis kreipėsi į namo šeimininką, kuris pateikė eismo įvykio vaizdo įrašą. Įtariamasis E. S. pateikė pridėjimui prie ikiteisminio tyrimo medžiagos laikmeną su eismo įvykio vaizdo įrašu (1 t., b. l. 176).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įtariamojo E. S. pateikta USB laikmena su įvykio vaizdo įrašu ir nurodyta, jog vaizdo įrašas prasideda, kai laikrodis rodo 04-05-2017, 10:33:26. Vaizdo įraše matomas privataus namo kiemas, aptvertas tvora, kieme stovintis tamsios spalvos automobilis. Už tvoros matoma važiuojamoji dalis ir „T“ formos lygiareikšmių kelių sankryža. Vaizdo įraše matomi laikas nuo laiko važiuojama dalimi įvairiomis kryptimis pravažiuojančios transporto priemonės bei einantys pėstieji. Kai vaizdo įraše laikrodis rodo 14:09:38, tuomet matoma važiuojama dalimi vaizdo įraše iš kairės į dešinę einanti pėsčioji, kurios priekyje bėga šuniukas be pavadėlio. Pėsčioji eina važiuojamosios dalies kairiuoju kraštu, žiūrint pagal jos važiavimo kryptį ir priėjusi sankryžą pasuka joje į kairę pusę. Tiek pėsčioji, tiek priekyje jos bėgantis šuniukas be pavadėlio sankryžoje sukdami į kairę kerta važiuojamą dalį įstrižai į kitą pusę ir toliau eina važiuojamos dalies dešiniuoju kraštu, žiūrint pagal jų ėjimo kryptį. Šuniukas be pavadėlio bėga taip pat dešiniuoju važiuojamos dalies kraštu. Jie abu nueina ir vaizdo įraše jų nesimato. Ir tuo metu iš karto, kai vaizdo įraše laikrodis rodo 14:10:25, matoma važiuojama dalimi vaizdo įraše iš dešinės į kairę pusę važiuojanti šiukšliavežė, kuri pravažiuoja „T“ formos sankryžą, sustoja ir po to, važiuodama atbuline eiga, pasuka sankryžoje į dešinę pusę ir važiuoja kryptimi, kuria nuėjo pėsčioji su šuniuku. Sankryžoje važiuodama atbuline eiga ir įsukusi į dešinę, šiukšliavežė trumpam stabteli, o po to vėl važiuoja keliu atbuline eiga kryptimi, kuria nuėjo pėsčioji su šuniuku. Kai vaizdo įraše laikrodis rodo 14:11:03, šiukšliavežė, važiuodama atbuline eiga, nuvažiuoja ir vaizdo įraše jos nesimato. Kai laikrodis rodo 14:11:25, matomas važiuojama dalimi bėgantis šuniukas iš tos pusės, kur buvo nuėję pėsčioji su šuniuku ir nuvažiavusi šiukšliavežė. Šuniukas pribėgęs sankryžą pasuka į dešinę ir nubėga ta kryptimi iš kurios buvo atėjęs su pėsčiąją. Po to vaizdo įraše matomas pravažiuojantis lengvasis automobilis ir praeinantys pėstieji, kurie su įvykiu nesusiję. Kai vaizdo įrašo laikrodis rodo 14:13:01, matoma važiuojama dalimi nuo tos pusės, kur nuėjo pėsčioji ir nuvažiavo šiukšliavežė, greitu tempu einanti ir pasibėgėjanti moteris, kuri sankryžoje pasuka į dešinę ir nubėga ta kryptimi, iš kurios atėjo pėsčioji su šuniuku. Kai vaizdo įraše laikrodis rodo 14:14:25, matomas važiuojama dalimi iš tos pusės, kaip ir atėjo pėsčioji su šuniuku, bėgantis vyriškis, kuris pribėgęs sankryžą pasuka į kairę ir nubėga važiuojama dalimi ta kryptimi link kur buvo nuėjusi pėsčioji su šuniuku ir nuvažiavusi šiukšliavežė. Šiam vyriškiui iš paskos greitu tempu nueina moteris, kuri prieš tai vaizdo įraše buvo matoma bėganti. Kai vaizdo įraše laikrodis rodo 14:23:06, matomas važiuojama dalimi vaizdo įraše iš dešinės pusės važiuojantis greitosios pagalbos automobilis, kuris sankryžoje pasuka į dešinę ir nuvažiuoja kryptimi, kuria buvo nuėjusi pėsčioji su šuniuku ir nuvažiavusi šiukšliavežė. O iš paskos greitosios pagalbos automobiliui pravažiuoja policijos pareigūnų automobilis. Kai vaizdo įrašo laikrodis rodo 14:27:33, matomas nuo įvykio vietos pusės einantis vyriškis, kuris sankryžoje pasukęs į dešinę nubėga kryptimi, iš kurios prieš tai buvo atbėgęs. Kai vaizdo įrašo laikrodis rodo 14:36:05, tuomet matomas važiuojama dalimi atbėgantis atgal tas pats vyriškis, kuris sankryžoje pasukęs į kairę nubėga įvykio vietos link. Kai vaizdo įrašo laikrodis rodo 14:45:10, matomas iš įvykio vietos išvažiuojantis greitosios pagalbos automobilis su įjungtais švyturėliais. Kai vaizdo įrašo laikrodis rodo 15:00:25, matoma atvažiuojanti iš dešinės pusės kita šiukšliavežė, kuri sankryžoje pasukusi į dešinę sustoja, matomi iš jos išlipę darbuotojai, o 15:12:05 šiukšliavežė atbuline eiga išvažiuoja iki sankryžos ir pasisukusi išvažiuoja, po to jos vaizdo įraše nesimato. Kai vaizdo įraše laikrodis rodo 15:35:38, matomas nuo įvykio vietos atbuline eiga iki sankryžos važiuojantis policijos pareigūnų automobilis, kuris sankryžoje apsisuka ir išvažiuoja. Vaizdo įraše pėsčiosios partrenkimas, t. y. eismo įvykis neužfiksuotas. Vaizdo įrašas baigiasi, kai vaizdo įrašo laikrodis rodo 16:47:37 (1 t., b. l. 177–178).

Iš Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos rašto su informacija apie eismo įvykį matyti, kad išanalizavus skaitmeninio tachografo duomenis, nustatyta, kad E. S. vairuodamas krovininę transporto priemonę Volvo FM, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga gyvenamojoje zonoje važiavo 27 km/val. greičiu. Transporto priemonės techninės būklės trūkumų nenustatyta. Vairavimo ir poilsio režimo pažeidimų nenustatyta (1 t., b. l. 97).

Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017 m. lapkričio 8 d. specialisto išvados Nr. 11-1548(17) matyti, kad:

1. Eismo įvykio kilimo mechanizmo elementai buvo tokie: automobilio Volvo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas E. S. Visorių g. važiavo atbuline eiga apie 27 km/val. greičiu ir efektyviai stabdė. Stabdymo metu automobilis Volvo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tikėtina, galinės dalies kaire puse kontaktavo su važiuojamojoje dalyje (jos kairėje pusėje) buvusia pėsčiąja E. B.. Po partrenkimo pėsčioji buvo bloškiama kairiau automobilio Volvo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) už važiuojamosios dalies ribų, o po eismo įvykio ši transporto priemonė sustojo padėtyje užfiksuotoje eismo įvykio schemoje.

2. Tikėtina, kad pėsčiosios E. B. partrenkimas įvyko važiuojamosios dalies kairėje pusėje, žiūrint link automobilio Volvo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priekio, kai ši transporto priemonė buvo stabdoma.

3. Jeigu buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio Volvo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas E. S., važiuodamas atbuline eiga, grėsmės kilimo momentu (pėsčiosios įžengimo į važiuojamąją dalį momentu) buvo didesniu nei 12,7 m atstumu iki pėsčiosios partrenkimo vietos, tai tokiu atveju vairuotojas važiuodamas ne didesniu nei 20 km/val. greičiu ir laiku stabdydamas vairuojamą transporto priemonę turėjo techninę galimybę išvengti pėsčiosios partrenkimo.

4. Negalima nustatyti, kokia techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga kilti šiam eismo įvykiui.

Jeigu buvusioje kelio situacijoje automobilio Volvo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas E. S., važiuodamas atbuline eiga, grėsmės kilimo momentu (pėsčiosios įžengimo į važiuojamąją dalį momentu) buvo didesniu nei 12,7 m atstumu iki pėsčiosios partrenkimo vietos, tai tokiu atveju vairuotojo veiksmai, – važiuodamas 27 km/val. greičiu viršijo didžiausią leistiną 20 km/val. greitį ir neišvengė pėsčiosios partrenkimo, ką būtų padaręs, važiuodamas ne didesniu nei 20 km/val. greičiu, laiku stabdydamas vairuojamą transporto priemonę, – techniniu požiūriu sąlygojo eismo įvykio kilimą.

5. Gyvenamojoje zonoje pėstieji turi pirmumo teisę prieš transporto priemones ir pėstiesiems leidžiama vaikščioti važiuojamąja dalimi visoje gyvenamojoje zonoje, tačiau jie neturi trukdyti transporto priemonių eismui – važiuojamojoje dalyje pėstieji neturi delsti ar stoviniuoti. Prieš įžengdama į važiuojamąją dalį pėsčioji privalėjo įvertinti atstumą iki artėjančios transporto priemonės, jos greitį ir įsitikinti, kad tai yra saugu ir nebus trukdoma atbuline eiga artėjančiai transporto priemonei.

Automobilio Volvo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas E. S., gyvenamojoje zonoje važiuodamas atbulas, privalėjo duoti kelią kitiems eismo dalyviams ir neviršyti maksimalaus leistino 20 km/val. greičio, o iškilus grėsmei eismo saugumui – pėsčiajai įžengus į važiuojamąją dalį, stabdyti savo vairuojamą transporto priemonę (1 t., b. l. 134–138).

Iš specialisto paaiškinimų protokolo matyti, kad specialistas, atlikęs eismo įvykio tyrimą, davė išvadą Nr. 11-1548(17), į papildomai pateiktus klausimus atsakė, kad, jei pėsčioji buvo partrenkta automobilio Volvo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) galiniu kairės pusės laipteliu, tuomet jos partrenkimas įvyko kairėje važiuojamos dalies pusėje, žiūrint pagal automobilio važiavimo kryptį (žiūrint link automobilio priekio, kai ši transporto priemonė buvo stabdoma) (1 t., b. l. 153).

Iš eksperimento atlikimo protokolo matyti, kad eksperimento atlikimo tikslas – patikrinti automobilio vairuotojo matomumą. Nurodyta, kad:

1. Šiukšliavežė Volvo FM, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pastatyta Visorių gatvės važiuojamoje dalyje, automobilio kairės pusės ratai 0,20 m atstumu nuo važiuojamos dalies kairiojo krašto. Pėsčioji E. B. buvo pastatyta 1 m atstumu nuo šiukšliavežės galinės dalies kairiame važiuojamos dalies krašte. Tuomet tyrėjas M. J. atsisėdo į vairuotojo vietą ir, žiūrint per salono viduje esantį monitorių, pėsčiosios E. B., stovinčios 1 m atstumu nuo automobilio galinės dalies, matosi korpuso viršutinė dalis nuo dubens. O žiūrint pro dešinės pusės galinio vaizdo veidrodį matosi visu ūgiu pėsčiosios E. B. dešinė pusė. Matomumas užfiksuotas fotografuojant.

Po to šiukšliavežė paliekama stovėti toje pat vietoje, o pėsčioji E. B. buvo pastatyta 1 m atstumu nuo šiukšliavežės galinės dalies dešiniame važiuojamos dalies krašte. Tuomet tyrėjas M. J. atsisėdo į vairuotojo vietą ir, žiūrint per salono viduje esantį monitorių, pėsčiosios E. B., stovinčios 1 m atstumu nuo automobilio galinės dalies, matosi korpuso viršutinė dalis nuo dubens. O žiūrint pro kairės pusės galinio vaizdo veidrodį matosi visu ūgiu pėsčiosios E. B. kairė pusė. Matomumas užfiksuotas fotografuojant.

2. Po to šiukšliavežė paliekama stovėti toje pat vietoje, o pėsčioji E. B. buvo pastatyta 5 m atstumu nuo šiukšliavežės galinės dalies kairiame važiuojamos dalies krašte. Tuomet tyrėjas M. J. atsisėdo į vairuotojo vietą ir, žiūrint per salono viduje esantį monitorių, pėsčioji E. B., stovinti 5 m atstumu nuo automobilio galinės dalies, matosi pilnai visu ūgiu. Ir žiūrint pro dešinės pusės galinio vaizdo veidrodį, pėsčioji E. B. matoma visu ūgiu.

Po to šiukšliavežė paliekama stovėti toje pat vietoje, o pėsčioji E. B. buvo pastatyta 5 m atstumu nuo šiukšliavežės galinės dalies dešiniame važiuojamos dalies krašte. Tuomet tyrėjas M. J. atsisėdo į vairuotojo vietą ir, žiūrint per salono viduje esantį monitorių, pėsčioji E. B., stovinti 5 m atstumu nuo automobilio galinės dalies, matosi pilnai visu ūgiu. Ir žiūrint pro kairės pusės galinio vaizdo veidrodį, pėsčioji E. B. matoma pilnai visu ūgiu. Matomumas užfiksuotas fotografuojant.

3. Po to šiukšliavežė paliekama stovėti toje pat vietoje, o pėsčioji E. B. buvo pastatyta 10 m atstumu nuo šiukšliavežės galinės dalies kairiame važiuojamos dalies krašte. Tuomet tyrėjas M. J. atsisėdo į vairuotojo vietą ir, žiūrint per salono viduje esantį monitorių, pėsčioji E. B., stovinti 10 m atstumu nuo automobilio galinės dalies, matosi pilnai visu ūgiu. Ir žiūrint pro dešinės pusės galinio vaizdo veidrodį, pėsčioji E. B. taip pat matoma visu ūgiu.

Po to šiukšliavežė paliekama stovėti toje pat vietoje, o pėsčioji E. B. buvo pastatyta 10 m atstumu nuo šiukšliavežės galinės dalies dešiniame važiuojamos dalies krašte. Tuomet tyrėjas M. J. atsisėdo į vairuotojo vietą ir, žiūrint per salono viduje esantį monitorių, pėsčioji E. B., stovinti 10 m atstumu nuo automobilio galinės dalies, matosi pilnai visu ūgiu. Ir žiūrint pro kairės pusės galinio vaizdo veidrodį, pėsčioji E. B. matoma pilnai visu ūgiu. Matomumas užfiksuotas fotografuojant.

4. Po to šiukšliavežė paliekama stovėti toje pat vietoje, o pėsčioji E. B. buvo pastatyta 12,7 m atstumu nuo šiukšliavežės galinės dalies kairiame važiuojamos dalies krašte. Tuomet tyrėjas M. J. atsisėdo į vairuotojo vietą ir, žiūrint per salono viduje esantį monitorių, pėsčioji E. B., stovinti 12,7 m atstumu nuo automobilio galinės dalies, matosi pilnai visu ūgiu. Ir žiūrint pro dešinės pusės galinio vaizdo veidrodį, pėsčioji E. B. taip pat matoma visu ūgiu.

Po to šiukšliavežė paliekama stovėti toje pat vietoje, o pėsčioji E. B. buvo pastatyta 12,7 m atstumu nuo šiukšliavežės galinės dalies dešiniame važiuojamos dalies krašte. Tuomet tyrėjas M. J. atsisėdo į vairuotojo vietą ir, žiūrint per salono viduje esantį monitorių, pėsčioji E. B., stovinti 12,7 m atstumu nuo automobilio galinės dalies, matosi pilnai visu ūgiu. Ir žiūrint pro kairės pusės galinio vaizdo veidrodį, pėsčioji E. B. matoma pilnai visu ūgiu. Matomumas užfiksuotas fotografuojant.

5. Po to šiukšliavežė paliekama stovėti toje pat vietoje, o pėsčioji E. B. buvo pastatyta 15 m atstumu nuo šiukšliavežės galinės dalies kairiame važiuojamos dalies krašte. Tuomet tyrėjas M. J. atsisėdo į vairuotojo vietą ir, žiūrint per salono viduje esantį monitorių, pėsčioji E. B., stovinti 15 m atstumu nuo automobilio galinės dalies, matosi pilnai visu ūgiu. Ir žiūrint pro dešinės pusės galinio vaizdo veidrodį, pėsčioji E. B. taip pat matoma visu ūgiu.

Po to šiukšliavežė paliekama stovėti toje pat vietoje, o pėsčioji E. B. buvo pastatyta 15 m atstumu nuo šiukšliavežės galinės dalies dešiniame važiuojamos dalies krašte. Tuomet tyrėjas M. J. atsisėdo į vairuotojo vietą ir, žiūrint per salono viduje esantį monitorių, pėsčioji E. B., stovinti 15 m atstumu nuo automobilio galinės dalies, matosi pilnai visu ūgiu. Ir žiūrint pro kairės pusės galinio vaizdo veidrodį, pėsčioji E. B. matoma pilnai visu ūgiu. Matomumas užfiksuotas fotografuojant.

6. Po to šiukšliavežė paliekama stovėti toje pat vietoje, o pėsčioji E. B. buvo pastatyta 19,3 m atstumu nuo šiukšliavežės galinės dalies kairiame važiuojamos dalies krašte. Tuomet tyrėjas M. J. atsisėdo į vairuotojo vietą ir, žiūrint per salono viduje esantį monitorių, pėsčioji E. B., stovinti 19,3 m atstumu nuo automobilio galinės dalies, matosi pilnai visu ūgiu. Ir žiūrint pro dešinės pusės galinio vaizdo veidrodį, pėsčioji E. B. taip pat matoma visu ūgiu.

Po to šiukšliavežė paliekama stovėti toje pat vietoje, o pėsčioji E. B. buvo pastatyta 19,3 m atstumu nuo šiukšliavežės galinės dalies dešiniame važiuojamos dalies krašte. Tuomet tyrėjas M. J. atsisėdo į vairuotojo vietą ir, žiūrint per salono viduje esantį monitorių, pėsčioji E. B., stovinti 19,3 m atstumu nuo automobilio galinės dalies, matosi pilnai visu ūgiu. Ir žiūrint pro kairės pusės galinio vaizdo veidrodį, pėsčioji E. B. matoma pilnai visu ūgiu. Matomumas užfiksuotas fotografuojant.

7. Po to šiukšliavežė pastatoma 2,30 m atstumu priekine dalimi nuo sankryžos ir automobilio dešinės pusės priekinis ratas 0,55 m atstumu, o galinis dešinės pusės ratas 0,45 m atstumu nuo važiuojamos dalies dešiniojo krašto. Tuomet tyrėjas M. J. atsisėda į vairuotojo vietą ir, žiūrint pro salono viduje esantį monitorių, matoma pilnai važiuojama dalis nuo 1 m atstumo nuo automobilio galinės dalies apie 100 metrų ilgyje bei pilnai matosi aplinka, esanti nuo kelio važiuojamos dalies iki pastatų, medžių. O žiūrint pro kairės pusės galinio vaizdo veidrodį, matomas plotas 7,70 m į plotį nuo važiuojamos dalies krašto ir 12,50 m ilgyje ir toliau. Matomumas užfiksuotas fotografuojant (1 t., b. l. 139–151).

Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019 m. vasario 8 d. specialisto išvados Nr. 11-1219(18) matyti, kad:

1. (4) E. B. nustatytas kairiojo šlaunikaulio lūžis padarytas smūginiu kieto buko daikto poveikiu per kairės šlaunies viršutinę dalį iš šono kūnui esant vertikalioje padėtyje. Nubrozdinimai dešinėje kojoje padaryti kietu buku nelygiu paviršiumi paveikiant dešinio klubo ir čiurnos sritis.

2. (5) E. B. šlaunikaulio lūžis padarytas, tikėtina, suduodant smūgį į nukentėjusiosios šlaunį iš kairio šono, tikėtina, automobilio Volvo FM, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) galiniu laipteliu. E. B. dešiniojo klubo ir čiurnos nubrozdinimai padaryti po smūgio jai nukrentant ant kelio paviršiaus.

3. (6) Negalima nustatyti, ar automobilio Volvo FM, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) galinis laiptelis užlinko nuo kontakto su pėsčiąja, ar buvo palenktas iki to. Sprendžiant iš E. B. sužalojimų lokalizacijos ir padėties po eismo įvykio, tikėtina, kad ji buvo partrenkta automobilio užpakalinės dalies kairiu kraštu – laipteliu.

4. Pėsčioji E. B. buvo partrenkta kairėje, žiūrint automobilio priekio kryptimi, važiuojamosios dalies pusėje, tikėtina, apie 0,3 m atstumu nuo jos krašto, mažesniu nei 6 m atstumu iki vietos, kur ji buvo po eismo įvykio. Tikslios pėsčiosios partrenkimo vietos kelio ilgio atžvilgiu nustatyti negalima.

5. (8) E. B. smūgio metu buvo vertikalioje kūno padėtyje kaire puse atsisukusi į automobilio užpakalinę dalį. Ar pėsčioji stovėjo, ar judėjo iš kairės į dešinę automobilio atžvilgiu, nustatyti negalima.

6. Pėsčiosios E. B. kūnas buvo nublokštas automobilio judėjimo kryptimi ir į kairę, mažesniu nei 6 m atstumu iki vietos, kur ji buvo po eismo įvykio (2 t., b. l. 14–18).

Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019 m. vasario 13 d. specialisto išvados Nr. 11-2521(18) matyti, kad:

1. Eismo įvykio kilimo mechanizmo elementai buvo tokie: E. S., vairuojamas automobilis Volvo FM, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo atbuline eiga greitėdamas, pasiekęs apie 27 km/val. greitį, vairuotojas efektyviai stabdė. Automobilis Volvo FM, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tikėtina, galinės dalies kairės pusės laipteliu trenkė į važiuojamojoje dalyje jos kairėje pusėje buvusios pėsčiosios E. B. kairįjį šoną. Po partrenkimo pėsčioji buvo nublokšta automobilio judėjimo kryptimi ir į kairę už važiuojamosios dalies ribų, o automobilis sustojo važiuojamoje dalyje.

2. Pėsčiosios E. B. partrenkimas įvyko važiuojamosios dalies kairėje pusėje, žiūrint nuo galo link automobilio Volvo FM, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priekio, tikėtina apie 0,3 m atstumu nuo jos kairiojo krašto, mažesniu nei 6 m atstumu iki vietos, kur pėsčioji buvo po eismo įvykio.

3. Šiomis kelio sąlygomis, jeigu pėsčioji E. B. stovėjo važiuojamojoje dalyje ar ėjo keliu automobilio judėjimo kryptimi, automobilis Volvo FM, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas E. S., neturėjo techninės galimybės saugiai pravažiuoti šalia pėsčiosios palikdamas saugų tarpą iš šono, todėl vairuotojas turėjo sumažinti greitį ir tęsti važiavimą tik pėsčiajai pasitraukus nuo važiuojamosios dalies.

Jeigu buvusioje kelio eismo situacijoje automobiliui Volvo FM, važiuojant atbuline eiga, pėsčioji įžengė į važiuojamąją dalį, tai vairuotojas E. S., važiuodamas ne didesniu nei 20 km/val. greičiu, stabdydamas vairuojamą transporto priemonę, turėjo techninę galimybę išvengti pėsčiosios partrenkimo, jeigu grėsmės kilimo momentu buvo ne mažesniu nei 11,6 m atstumu iki pėsčiosios partrenkimo vietos. Važiuodamas 27 km/val. greičiu tokią galimybę turėjo, jeigu grėsmės kilimo momentu buvo nemažesniu nei 17,8 m atstumu iki pėsčiosios partrenkimo vietos.

4. (9) Iš tyrimui pateiktos greičio ir pagreičio diagramos tikėtina, kad prieš pat stabdymą automobilis Volvo FM 27 km/val. greičiu nuvažiavo apie 9 m atstumą.

5. (12) Klausime nurodytomis aplinkybėmis vairuotojui E. S. reaguojant stabdymui, kai pamatė kelio važiuojamojoje dalyje bėgantį šunį, kuris buvo apie 5-7 metrų atstumu nuo jo vairuojamo automobilio galinės dalies, automobilis Volvo FM, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) turėjo sustoti 10,8-12,8 m atstumu (galine dalimi) už šuns bėgimo per kelią vietos.

6. (13) Ekspertai teoriniais metodais negali nustatyti, ar per automobilio Volvo FM, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlį vairuotojas galėjo pamatyti pėsčiąją. Bylos medžiagoje yra 2018 m. vasario 2 d. eksperimento atlikimo protokolas, kurio metu buvo nustatomas pėsčiosios matomumas įvairiose važiuojamosios dalies vietose. Eksperimento rezultatų vertinimas nereikalauja specialių žinių.

7. (14) Klausime nurodytomis aplinkybėmis, jeigu pėsčioji E. B. ėjo važiuojamąja dalimi, prieš automobiliui Volvo FM, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priartėjus prie pėsčiosios vairuotojas turėjo sumažinti greitį ir tęsti važiavimą tik pėsčiajai pasitraukus nuo važiuojamosios dalies.

8. (15) Eidama keliu pėsčioji E. B. turėjo eiti kelkraščiu prieš transporto priemonių važiavimo kryptį. Automobilio Volvo FM, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas E. S., artėdamas prie keliu einančios pėsčiosios, turėjo pasirinkti saugų greitį ir tarpą iš šono. Buvusiomis kelio sąlygomis priartėjęs prie pėsčiosios jis turėjo sumažinti greitį ir tęsti važiavimą tik pėsčiajai pasitraukus nuo važiuojamosios dalies.

Einant į kitą važiuojamosios dalies pusę, pėsčioji E. B. į važiuojamąją dalį turėjo žengti tik įvertinus atstumą iki artėjančios transporto priemonės ir įsitikinus, kad tai saugu. Automobilio Volvo FM, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas E. S. turėjo važiuoti ne didesniu nei 20 km/val. greičiu, o iškilus grėsmei eismo saugumui – pėsčiajai įžengus į važiuojamąją dalį, turėjo stabdyti savo vairuojamą transporto priemonę.

9. (16) Iš automobilio Volvo FM, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) greičio ir pagreičio diagramos duomenų automobilis Volvo FM nuo paskutinio sustojimo (ar pristabdymo) momento iki 27 km/val. įsibėgėjo per 12 s, per šį laiką nuvažiuodamas apie 45 m atstumą. Automobilis šią atkarpą greitėjo apie 0,63 m/s, apskaičiuotas greitėjimas laikomas vidutiniu.

Klausimų sprendimas, – ar vairuotojas, pamatęs kliūtį kelyje, vietoje stabdžio pedalo nuspaudė greičio pedalą, ar staigus greičio padidėjimas turėjo būti lydimas ženkliai padidėjusio variklio garso, į ką galėjo atkreipti dėmesį pėsčioji ir atsisukti į automobilį, – nėra eismo įvykių eksperto kompetencija.

10. (17) Automobilio Volvo FM, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo E. S. pasirinktas 27 km/val. greitis, važiuojant gyvenamojoje zonoje, techniniu požiūriu buvo nepriimtinas.

11. (18) Eismo įvykio vietoje išliko automobilio ratų stabdymo pėdsakai, tai duoda pagrindą teigti, kad automobilio vairuotojas efektyviai spaudė stabdžių pedalą, dėl ko automobilio ratai buvo užblokuoti ir slydo kelio danga stabdydami automobilį. Pėsčiosios E. B. kūnas buvo nublokštas automobilio judėjimo kryptimi ir į kairę, mažesniu nei 6 m atstumu iki vietos, kur ji buvo po eismo įvykio, tikėtina, kad automobiliui jau stabdant.

12. (19) Nesant galimybės nustatyti pėsčiosios E. B. veiksmų buvusioje kelio eismo situacijoje, negalima nustatyti, kokia techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga kilti šiam eismo įvykiui.

Jeigu prieš automobiliui Volvo FM, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) artėjant, pėsčioji ėjo važiuojamąja dalimi, ar įžengė į ją, kai automobilis buvo didesniu nei 11,6 m atstumu iki pėsčiosios partrenkimo vietos, tai tokiu atveju vairuotojo E. S. veiksmai, – važiuodamas 27 km/val. greičiu viršijo didžiausią leistiną 20 km/val. greitį ir (ar) laiku nestabdė, dėl to partrenkė pėsčiąją, – techniniu požiūriu sąlygojo eismo įvykio kilimą (2 t., b. l. 19–25).

Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Teismo vertinimu, kaltinamojo kaltė padarius BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis apklausiamas teisme savo kaltę pripažino visiškai. Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik jo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, bet ir kiti minėti baudžiamojoje byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, t. y. nukentėjusiosios, liudytojų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti parodymai, eksperimento atlikimo protokolas, specialistų išvados ir minėta eismo įvykio vietoje surinkta informacija.

Nagrinėjamu atveju, siekiant padaryti E. S. auklėjamąjį poveikį dėl jo įvykdytos pavojingos veikos, jam taikytina BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte ir 71 straipsnyje numatyta ir prokuroro siūloma turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant jos dydį, artimą minimaliam.