Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis J. K. kaltu prisipažino iš dalies, nurodydamas, kad tik gynėsi nuo agresyvios nukentėjusiosios. Kaltinamasis sutiko duoti parodymus po visų liudytojų ir specialisto apklausos.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė M. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną apie 13.30 val. į jos buto duris paskambino J. Ji nepasižiūrėjusi atidarė buto duris, o už jų buvęs J. K. iš karto įėjo į vidų ir nieko nesakęs viena ranka griebė jai už gerklės. Jis nieko nesakęs užrakino duris ir pradėjo ją daužyti. Į jos klausimą, kas atsitiko, atsakė, kad nieko ir kad dabar jai bus. Išsprūdusi ji koridoriumi bandė bėgti į kitą kambarį, tačiau kaltinamasis ją pasivijo nespėjus pribėgti kito kambario. Tuomet ji trenkėsi į briauną, o kaltinamasis jai griebė už gerklės ir daužė galvą. Paėmusi nuo pianino telefoną norėjo skambinti policijai, tačiau kaltinamasis iš jos telefoną paėmė. Vieną jos telefoną kaltinamasis kažkur numetė, o kitą įsidėjo į kišenę. Bandant išimti telefoną iš kaltinamojo kišenės, jis išnarino jai pirštą. Ji rėkė, kad paleistų, tačiau jos nepaleido, daužė kaip norėjo, suspaudė burną, protezų vielos sulindo į burną. Išsilaisvinusi ji atsirakino duris ir rėkė visu balsu laiptinėje „gelbėkit, padėkit“. Tuomet kaltinamasis ją griebė už plaukų, trenkė į krūtinę. Iš 4 aukšto atbėgo kaimynas – ji įsikabinusi kaimynui į ranką prašė gelbėti ir nepalikti jos, nes kaltinamasi užmuš. Tada atėjo kita kaimynė, klausė, kas vyksta. Kaimynas paėmė J. K. už rankos ir liepė išeiti iš jos buto, o jai liepė eiti į vidų, užsirakinti ir daugiau nieko neįleisti. Kaltinamasis išėjo. Ji pati įėjusi į namus iš karto pasiėmė telefoną – vienas buvo sudaužytas, o kitu išsikvietė policiją. Pareigūnams išėjus, atvyko tyrėjas, kuris klausė, ar reikia greitosios pagalbos. Pasakius, kad reikia, atvykusi greitoji pagalba ją išvežė į klinikas. Su savimi ji pasiėmė telefoną, kurį kaltinamasis buvo įsidėjęs į kišenę ir tik ligoninėje pastebėjo, kad telefonas neveikia.

Klinikose jai buvo liepta atvykti gruodžio 27 dieną tam, kad būtų galima atlikti medicininę ekspertizę, ji taip ir padarė. 2018 m. gruodžio 27 d. atliekant ekspertizę ji nieko dėl klubo nesakė, kadangi jai skaudėjo visą kūną, ji buvo visa sumušta. Po kurio laiko jai pradėjo skaudėti klubą ir sausio 4 dieną ji važiavo pas gydytoją į traumatologinį, kur jai padarė kompiuterinę tomografiją ir nustatė uždegimą bei paskyrė vaistų. Savaitę gerti vaistai nepadėjo, todėl šeimos gydytoja pratęsė jų vartojimą iki mėnesio, siuntė tyrimams pas kitus gydytojus. Jai švietė stuburą, tyrė neurologas, nustatė, kad viskas dėl sumušimo. Turi nuolatos gerti vaistus nuo skausmo, jai numatyta reabilitacija. Kai vaistai nuo skausmo nepadėjo, ją siuntė į skausmo kliniką. Iki įvykio jai buvo diagnozuota lėtinių ligų: 30 metų serga hipertonija, 7 metus serga cukralige (cukraligei gydyti vartoja „medforminą“).

Nesupranta, už ką buvo sumušta. Su J. K. yra pažįstama gal 40 metų, iki įvykio jis pas ją į savaite kartą ateidavo, yra palikęs savo asmeninių daiktų. Grasinančio pobūdžio žinučių ji nerašė. Tai jai parašė J. K. žmona, todėl jai nusiuntė atsakymą. 2019 m. lapkričio mėnesio administracinio nusižengimo protokolą žino – šis protokolas jai buvo surašytas už vieną įžeidžiančią žinutę.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas specialistas Gregoire Abi Chaker paaiškino, kad atliekant tyrimą dėl nukentėjusiosios klubo traumos nebuvo jokių duomenų, nebuvo jokių išorinių trauminių požymių. Dėl sužalojimo burnos gleivinėje – tyrimo metu nukentėjusioji teigė, kad skauda, o viduje gleivinėje, ten kur minkšta, buvo nubrozdinimas, kaip ir parašyta išvadoje. Tokiam nubrozdinimui atsirasti, gleivinė turėjo turėti kontaktą su kitokiu nei plokštuma paviršiumi, tai turėjo būti smulkesnis atsikišęs daiktas, tačiau jis negali tiksliai įvardinti, ar ranka, ar koks kitas daiktas. Daiktas galėjo judėti ir padaryti sužalojimą arba asmuo galėjo krisdamas atsitrenkti ir tokiu būdu susižeisti tą vieta. Todėl teikiant specialisto išvadą nebuvo atmesta galimybė, kad nukentėjusiąją sugriebė ir taip atsirado sužalojimas. Kad atsirastų sužalojimas, gleivinė turėjo atsitrenkti į dantis ar į kažką kito, kas ne plokščio paviršiaus, protezai taip pat įvardintini kaip daiktai, į kuriuos nukentėjusioji galėjo susižeisti.

Nors iš įrašų medicininiuose dokumentuose matyti, kad nukentėjusioji kreipėsi į gydytojus dėl paūmėjusių kairiojo klubo skausmų ir kad nustatyta sustorėję minkštieji audiniai, tačiau tai nelaikytina sužalojimu. Specialistas nurodė, kad nukentėjusiosios medicininiuose dokumentuose nemato duomenų apie objektyvius trauminius kairiojo klubo pakitimus. Pasisakydamas dėl nukentėjusiosios medicininių dokumentų, gautų iš UAB Saulės šeimos medicinos centro, specialistas atkreipė dėmesį į tai, kad praėjus aštuonioms paroms nuo įvykio nukentėjusioji kreipėsi Į Kauno klinikas dėl žandikaulio ir dešinio peties skausmo, tačiau nusiskundimo dėl klubo sąnario nebuvo.

Į gydymo įstaigą nukentėjusioji kreipėsi 2018 m. gruodžio 20 d. 16.33 val., t. y. praėjus trims valandoms po galimo įvykio. Netaikytas joks gydymas, rekomenduotas tolimesnis ambulatorinis stebėjimas pas šeimos gydytoją. Paskirti vaistai nuo skausmo, tokie kaip „Ibuprofenas“. Kaip matyti, skubios pagalbos skyriaus medicininiuose dokumentuose jokių duomenų apie skausmą kairiajame klube nėra, nors buvo praėjusios trys valandos po įvykio. Kadangi nukentėjusioji praėjus trims valandoms nuo įvykio jau skundėsi kairiojo žasto, kairiojo peties ir žandikaulio skausmais, akivaizdu, kad per tokį laiką turėjo pradėti justi ir kairiojo klubo skausmą, jei jis būtų traumuotas. Dėl nurodytų aplinkybių specialistas pažymėjo, kad nukentėjusiosios juntamo klubo skausmo negali sieti su patirta trauma. Specialistas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad iš medicininių dokumentų matyti, jog nukentėjusioji ir anksčiau yra vartojusi vaistų nuo skausmo. Nukentėjusiosios medicininiuose dokumentuose duomenų apie uždegimą nematyti. Nukentėjusiajai atlikti tyrimai uždegimo nerodo. Gydytojas norėdamas apsidrausti skyrė vaistus nuo uždegimo, kurie vartojami ir nuo skausmo. Duomenų, kurie patvirtintų kairiojo klubo sąnario išnarinimą, nėra.

2018 m. gruodžio 20 d. medicininiuose dokumentuose paminėta, kad yra įbrėžimas dešiniame dilbyje, tai galima pasakyti, kad jis padarytas praėjus neilgam laikotarpiui iki kreipimosi į gydymo įstaigą, t. y. 20 dieną arba ankščiau. Kas dėl 2018 m. gruodžio 27 d. išvados tiriamojoje dalyje minimo dešinės plaštakos nubrozdinimo, tai nubrozdinimo šašai nevientisi, jie iškilę, vietomis atsilupę, todėl galima teigti, kad praėjo daugiau negu trys paros. O dėl kraujosruvų, tai praėjo daugiau negu aštuoniolika valandų.

Kaip liudytoja teisiamojo posėdžio metu apklausta I. D. parodė, kad ji yra nukentėjusiosios šeimos gydytoja nuo 2018 m. lapkričio mėnesio. Iki įvykio pacientė pas ją nesilankė.

Po įvykio, galimai gruodžio 28 d., pacientė atėjo neprisiregistravusi su išrašu ambulatorinei pagalbai. Pacientė skundėsi peties, rankos skausmais ir žandikaulio sumušimu, žaizdelėmis rankos srityje. Klubas tiek akcentuojamas nebuvo – klubo skausmas atsirado vėliau. Buvo skirtas simptominis gydymas nuo uždegimo, nesteroidiniai vaistai ir tepalas nurodytoms žaizdelėms. Gydymo eigoje atsirado nusiskundimų ir dėl lėtinių ligų paūmėjimo, nes pacientė serga diabetu. Pacientė siųsta papildomai pas neurologą ir kitus gydytojus. Lėtinių ligų paūmėjimas tiesiogiai nebuvo susijęs su trauma – tai lėtinių ligų išraiška. Potrauminis gydymas iš esmės tęsiamas iki dabar, simptominis gydymas tęsiamas iki dabar. Pacientei skirti vaistai nuo uždegimo yra kompleksinio poveikio, jie vartotini ir uždegimui, ir skausmui gydyti. Pacientei tie vaistai buvo skirti daugiau skausmui valdyti.

Dėl pacientės klubo skausmų priežasties liudytoja parodė, kad kuomet pacientė sausio mėnesį kreipėsi į gydytoją traumatologą dėl klubo skausmų, buvo surašyta sumušimo diagnozė. Liudytoja vadovavosi gydytojo traumatologo surašyta išvada, pakartotinai pas specialistus pacientės nenukreipė. Pacientė į gydytojus reabitologus kreipėsi dėl nugaros, stuburo ir piršto sąnario skausmų. Taikytos procedūros dėl kojų, dėl čiurnų. Pas ją prisirašiusi pacientė pati pasisakė apie savo lėtines ligas. Dėl pacientės vartojamų vaistų – „Pregabalinas“ skiriamas esant diabetinei neuropatijai, kamparo spiritas galėjo būtų rekomenduotas vietinio poveikio juosmens ir klubo skausmui malšinti, „Brexin“ tai vaistas nuo skausmo, „Roswera“ tai vaistas cholesterolio apykaitai kontroliuoti, „Kaptropilis“ tai vaistas greitam, skubiam, kraujospūdžio numušimui, „Etorikoksibas“ 120 mg tai vaistas skausmui ir uždegimui mažinti. Visi minėti vaistai galėjo būti ir žodžiu rekomenduoti. Skirti vaistai veikė malšinant peties, klubo skausmus. Pacientė taip pat skųsdavosi rankos ir nykščio skausmu. Pacientei atvykus gruodžio 28 d., buvo skirtas žaizdelių gydymas. Žaizdelės buvo rankos srityje. Žaizdelės negalėjo atsirasti savaime dėl ligų. Jos atsirado dėl išorinių audinių pakeitimų. Kiek tiksliai buvo žaizdelių, liudytoja negalėjo prisiminti. „Pregabalin“ išrašytas balandžio pirmą dieną diabetinei polineuropatijai. „Etorikoksibas“ 120 mg, tai skausmui ir uždegimui mažinti skirtas vaistas. Burnos gleivinėje esančioms žaizdelėms gydyti buvo skyrusi dezinfekuojantį skalaujamą skystį. Žaizdelės galėjo būti atsiradusios dėl sužeidimo, sutrenkimo galbūt dėl protezo padėties.

Teisiamajame posėdyje liudytoju apklaustas A. D. parodė, kad jis yra pareigūnas, kuris reagavo į iškvietimą. Iškvietimas buvo dėl užpultos moters. Nuvykus į įvykio vietą duris atidarė moteris, kuri, kiek pamena, buvo kruvina. Moteris nurodė, kad iš matymo pažįstamas žmogus iš jos atėmė telefoną. Nuėjęs į kitą laiptinę rado bute vyriškį, kuris neneigė, kad konfliktavo su moterimi. Taip pat buvo rastas telefonas. Vyriškis pasiliko tarnybiniame automobilyje, telefonas paimtas kaip įkaltis, tačiau iš jo buvo išimta ir moteriai palikta kortelė. Nepamena, ar buvo kviečiama greitoji medicinos pagalba. Kraują matė, bet negali pasakyti, kas kraujavo. Moteris aiškino, kad viskas įvyko vos tik jai pravėrus duris. Konfliktas įvyko tarp koridoriaus ir laiptinės durų. Kai jis išvažiavo, nukentėjusioji liko bute. Kaltinamąjį pristatė į Kauno AVPK areštinę. Nukentėjusiosios nurodytas vyras jai reiškė pretenzijas, nes nukentėjusioji rašė žinutes jo žmonai, o telefoną iš nukentėjusiosios atėmė, kad daugiau nerašinėtų. Kaip kaltinamasis atrodė, nepamena, todėl mano, kad jis nebuvo sužalotas. Ar iš kaltinamojo paimtas moters telefonas buvo veikiantis, negali pasakyti, nes jis tik paėmė iš jo kortelę ir įdėjo į kitą telefoną. Į įvykio vietą su kolega atvyko dviese, dviese bendravo su kaltinamuoju. Palikęs kolegą saugoti tarnybinio automobilio jis nuėjo pas nukentėjusiąją. Pas nukentėjusiąją buvo užėjęs į namus – viduje dėjo kortelę į telefoną, buvo kambaryje.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. S. parodė, kad reaguodami į iškvietimą su kolega atvyko į butą. Juos priėmusi moteris buvo apsiverkusi, ji nurodė, kad kaimynas, gyvenantis gretimame bute, ją sumušė, paėmė telefoną. Pas nukentėjusiosios nurodytą galimai ją sumušusį žmogų jie su kolega nuėjo ieškoti telefono. Tą žmogų sulaikė. Su nukentėjusiąja daugiau bendravo kolega. Nukentėjusioji atsisakė greitosios medicinos pagalbos. Ji nurodė, kad įvykis vyko bute. Liudytojų nukentėjusioji nenurodė. Kaltinamasis paaiškino, kad nemušė. Ant kaltinamojo sužalojimų nebuvo. Ką kaltinamasis aiškino dėl telefono, nepamena. Pats liudytojas telefono į rankas nebuvo paėmęs, todėl negali pasakyti, ar telefonas veikė. Tačiau ant telefono išorinių pažeidimų nematė.

Liudytoju teisiamojo posėdžio metu apklaustas E. G. parodė, kad jie su žmona gyvena ketvirtame aukšte. Bėgo į viršų, neprisimena tiksliai į kurį aukštą. Jis užbėgo pirmas, iš paskos gal po minutės žmona. Kai užbėgo, veiksmas vyko tarpduryje, koridoriuje. Matė, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji vienas kitą laikė už rankų, juos išskyrė. Nematė, kad būtų suduoti smūgiai Vyriškis ar moteris kaltino, kad kažkuris paėmė telefoną. Neatsimena, ar matėsi sužalojimai, moteriai galėjo būti sužeista lūpa, vyrui apdraskyta ranka. Gali būti, kad moteriškė šaukė „padėkite“. Abiejų veidai buvo išsigandę. Kaltinamasis neatrodė agresyvus. Nepamena, ar nukentėjusioji prašė jos nepalikti, taip pat nepamena, ar liepė nukentėjusiajai užsirakinti bute. Žmona klausė, ar kviesti policiją, bet moteris nurodė, kad išsikvies pati. Tuomet vyriškį išlydėjo iš laiptinės, o pats liudytojas išvažiavo. Iki įvykio buvo matęs kaltinamąją ir nukentėjusįjį, bet su jais nebendravo, iki tol konfliktų tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios nebuvo matęs.

Byloje esantiems įrodymams patikrinti vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi nuspręsta pagarsinti liudytojo E. G. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Teisiamojo posėdžio metu buvo balsu perskaityti liudytojo E. G. parodymai, duoti 2019 m. sausio 8 d. liudytojo apklausos metu (t. 1, b. l. 63-64).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas E. G. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su sutuoktine M. G.. Jų butas yra ketvirtame aukšte. Kaimynės, gyvenančios penktame aukšte bute Nr. 17, jis asmeniškai nepažįsta, yra ją matęs anksčiau gal kelis kartus. Tikslaus laiko neprisimena, tačiau tai galėtų būti 2018 m. gruodžio 20 d. apie 13.35 val. jis išeidinėjo iš buto. Ruošėsi kažkur važiuoti. Pravėręs buto duris išgirdo laiptinėje moters šauksmą, ji šaukė „gelbėkit, padėkit“. Moters balsas sklido iš viršaus. Tada jis užbėgo laiptais į penktą aukštą. Atėjęs pamatė, kad prie buto Nr. 17 durų stovi senyvo amžiaus moteris ir vyras. Moterį buvo matęs anksčiau, vyrą taip pat žinojo iš matymo, kiek žino, jis gyvena tame pačiame name, kitoje laiptinėje. Šių asmenų asmeniškai nepažinojo. Užlipęs į penktą aukštą jis matė, kaip vyras buvo abiem rankom įsikabinęs į moters drabužius ties krūtine, moteris ranka, tiksliai nežino kuria, taip pat buvo įsikibusi vyriškiui į drabužius ties apykakle. Jam atėjus, moteris jį sugriebė už striukės. Moteris atrodė labai išsigandusi, ji buvo šoko būsenoje, matyt pati nesuprato, ką daro, tikriausiai galvojo, kad ir jis nori ją nuskriausti. Jis atėjęs paklausė, kas vyksta, vyrą atitraukė nuo moters, juos ramino, kad skirstytųsi. Tada moteris su vyriškiu dėl kažko keliais žodžiais susiginčijo, tiksliai dėl ko neprisimena, minėjo kažkokius pinigus, telefoną. Ant vyro jokių išorinių kūno sužalojimų nematė, jis buvo rūstaus žvilgsnio, nepasakytų, kad būtų buvęs labai agresyvus, kalbėjo ramiai. Moteris buvo labiau sumišusi, išsigandusi. Ant moters lūpos matėsi kraujo, pamena, kad moters viena ranka, tiksliai kuri neprisimena, buvo pradrėksta, ties plaštakos sritimi, daugiau ant moters jokių sužalojimų nesimatė. Jam juos išskyrus, jis paklausė, ar kviesti policiją, jam jie atsakė, kad jie patys vienas kitam išsikvies policiją. Taip viskas ir baigėsi, tada jis išvyko savo reikalais. Vyras išėjo iš laiptinės, nes jo prašė, kad išeitų.

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas E. G. nurodė, kad tuomet visas aplinkybes geriau prisiminė, nei teisiamojo posėdžio metu. Policijai jis tikrai negalėjo meluoti.

Liudytoja teisiamajame posėdyje apklausta M. G. parodė, kad ji lydėjo kažkur turėjusį išeiti vyrą ir atidariusi duris išgirdo šaukimą „gelbėkit“. Nuėjus ten, kur šaukė pagalbos, rado tarpduryje susikibusius vyrą ir moterį – jos sutuoktinis juos išskyrė. Durys atsidarė į laiptinės pusę, moteris buvo pusiau laiptinėje. Nukentėjusioji buvo išsigandusi, rėkė per visą laiptinę J. K. laikė moterį už rūbų krūtinės srityje, moteris taip pat laikė vyrą, jiedu buvo susikabinę, suduotų smūgių nematė. Buvo kažkokia kalba apie telefoną, bet kas tiksliai buvo kalbama, negali pasakyti. Liudytoja parodė, kad ji liepė moteriai grįžti į butą ir užsirakinti duris, o J. paaiškino, kad niekas taip nesiaiškina su moterimis. Nepamena, ar matė sužalojimų ant kurio nors iš konflikto dalyvių. Kuo baigėsi įvykis, nežino, nes grįžo į butą ir ėjo miegoti. Dėl moters saugumo žiūrėdama pro langą įsitikino, kad J. laukia prie kitos laiptinės. Nematė, kada atvažiavo policija. Iki įvykio kaltinamąjį yra mačiusi laiptinėje, o nukentėjusiosios iki įvykio nebuvo mačiusi.

Liudytoja teisiamojo posėdžio metu apklausta L. J. U.-K. parodė, kad visą lapkritį nukentėjusioji jai iš trijų skirtingų numerių rašė negražias žinutes. Tų žinučių buvo labai daug, policijoje liepė neištrinti. Policija nustatė, kas rašė žinutes, ir skyrė nukentėjusiajai baudą. Ji nežinojo, kokie santykiai siejo jos sutuoktinį ir nukentėjusiąją. Mėnesio dvidešimtą dieną jai moka pensiją ir po darbo nuvažiavo jos pasiimti, o grįžus rado vyrą namuose. Vyrui pasiskundė, kad dėl kažkokios moters negali gatvėj praeiti. Vyras pažadėjo su ja pasikalbėti. Ir tuo momentu vyrui paskambino moteris, nurodydama ateiti pasiimti daiktus. Liudytoja prašė vyro neiti. Ji išvažiavo namo (nes gyvena su mama, kurią slaugo) ir sulaukė vyro skambučio, kad jį veža į policiją. Tai sužinojusi, ji iš karto nuvyko į policiją, vyro rankos buvo apdraskytos. Sutuoktinis į ligoninę nevyko. Vėl prasidėjo žinučių rašymas, teko net užblokuoti telefoną. Įvykio dieną sutuoktinį matė apie dešimtą valandą ryte namuose, o vėliau po pietų jį rado apdraskytą policijoje. Savo vyrą gali charakterizuoti tik teigiamai, jis jautrus, nėra agresyvus, išgėręs verkia. Niekada nėra naudojęs fizinio smurto jos atžvilgiu.

Liudytoja teisiamojo posėdžio metu apklausta J. Ž. parodė, kad paties įvykio nematė, tačiau yra mačiusi, kaip nukentėjusioji daužo J. K.. Kad J. K. muštų nukentėjusiąją niekada nematė.

Liudytoju teisiamojo posėdžio metu apklaustas M. Č. parodė, kad jis savo ranka pildė įvykio protokolą. Nukentėjusioji jam pasakojo apie tai, kad atėjo jos pažįstamas, jai sudavė, išplėšė iš jos telefoną. Neprisimena, ar ant nukentėjusiosios buvo matyti sužalojimų. Prisimena, kad pildant protokolą nukentėjusioji pasijuto blogai ir atvažiavo medikai. Nukentėjusioji pareiškimą policijai pateikė būdama pas save namuose. Neprisimena, ar jis nukreipė nukentėjusiąją pas ekspertą. Paprastai siuntimas išrašomas tą pačią įvykio dieną.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas teismo medicinos ekspertas Saulius Mekšraitis paaiškino, kad jam tyrimui pateikti duomenys neleidžia teigti, jog 2018 m. gruodžio 20 d. buvo traumuotas nukentėjusiosios klubas. Artrozė yra su amžiumi susijęs pakitimas. Dilbis buvo tik nubrozdintas – gruodžio 20 d. jis nebuvo išnarintas. Atlikus tris medicinines ekspertize išvardinti tie patys sužalojimai – kraujosruvos ir nubrozdinimai. Įvykio vieta ir laikas teismo medicinos ekspertams klausimų nesukėlė, tačiau sužalojimų eiliškumo nustatyti nėra galimybės, nes nėra galimybės nustatyti kiekvieno sužalojimo tikslaus laiko. Dėl kairio žando nubrozdinimo burnos viduje teismo medicinos ekspertas paaiškino, kad jei sužalojimas burnos gleivinėje, tai be dantų nėra daugiau į ką susižaloti, o jei vietoj dantų protezas, tai susižaloti galima į jį. Viduje pažeidimas atsirado nuo išorinio poveikio – mažai tikėtina, kad tokios žaizdos būtų atsiradusios be trauminio poveikio. Nukentėjusiosios randai nebūdingi savęs žalojimui.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis J. K. parodė, kad iki įvykio jis lankydavosi pas nukentėjusiąją, kuri neleisdavo jam išeiti grasindavo, kad nusižudys. Rašė žinutes ir jam, ir žmonai. Įvykio dieną jam žmona pasiskundė, kad ją visaip pravardžiuoja, neleidžia ramiai praeiti. Todėl žmonai išėjus, nutarė nueiti atsiimti iš nukentėjusiosios pas ją paliktus daiktus: telefoną, auksinį žiedą, alkotesterį, raktus nuo automobilio. Nukentėjusioji jį gražiai įsileido ir tada puolė. Jis žino, kad nukentėjusioji būna agresyvi, todėl laikė jos rankas, tačiau jį vis tiek apdraskė. Jis nesusiprato kreiptis į gydytojus dėl apdraskymo. Kaltinamasis parodė, kad nukentėjusiosios nemušė, jos nespardė, nestumdė. Jis stovėjo prie pianino, nukentėjusiosios telefoną paėmė, kad nebeskambinėtų ir neberašytų žinučių. Kitą telefoną ji pati specialiai numetė. Kaimynai juos rado susikibusius, jo veido dešinė pusė buvo apdraskyta. Jis nemušė nukentėjusiosios, o tik gynėsi, suėmė nukentėjusiąją už rankos, kad nesimuštų, gal ir žandikaulį prispaudė, jokių smūgių nesudavė. Nukentėjusioji jam sudavė pirma. Neteisingai pasielgė, kad sugriebė nukentėjusiąją už rankų, bet jos nemušė – niekada nėra rankos prieš moterį pakėlęs. Jis nesiekė tyčia sužaloti nukentėjusiosios. Ikiteisminio tyrimo metu tyrėja iš jo prisipažinimą išgavo apgaule – teismas turėtų vadovautis teisiamajame posėdyje duotais parodymais, nes jie yra teisingi. Su nukentėjusiąją iš jo pusės nebuvo rimtų santykių. Įvykio metu buvo blaivus, tik grįžęs po įvykio išgėrė 50 gramų.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta V. V.-B. parodė, kad ji atliko tiek nukentėjusiosios, tiek kaltinamojo apklausas. Kaltinamąjį apklausinėjo du kartus, jis savo kaltę pripažino visiškai. Prisipažino savo laisva valia. Kaltinamajam išaiškino galimybę bylą baigti susitaikius su nukentėjusiąja, baudžiamuoju įsakymu arba kaltinamuoju aktu. Prieš pasirašydamas jis savo parodymų protokolą perskaitė, jokių pastabų neturėjo. Kaltinamajam duodant parodymus, jo nepertraukinėjo, apklausos vyko jos kabinete.

Be kaltinamojo ir nukentėjusiosios, liudytojų parodymų ir specialisto bei teismo medicinos eksperto paaiškinimų, nusikalstamos veikos objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymių nustatymui reikšmingi ir kiti byloje esantys įrodymai, ištirti BPK 290 straipsnio nustatyta tvarka.

Iš 2018 m. gruodžio 27 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G3794/2018(02) (t. 1, b. l. 36) matyti, kad M. M. nustatytas nubrozdinimas kairio žando gleivinėje (burnos viduje), kraujosruvos kairiame žaste, nubrozdinimas kairiame dilbyje, pažeidimas dešinės rankos III piršto srityje, kraujosruva bei nubrozdinimas dešiname dilbyje, nubrozdinimai dešinėje plaštakoje, kraujosruva krūtinės dešinėje. Sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai galėjo būti patirti dėl ne mažiau kaip septynių trauminių poveikių. Sužalojimų vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimai galėjo būti padaryti daiktui judant bei kontaktuojant su kūnu ir (arba) kūnu judant bei kontaktuojant su daiktu.

Iš 2019 m. gegužės 17 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. pG1216/2019(02) (t. 1, b. l. 39-40) matyti, kad dantų protezai – ne kūno anatominė dalis, todėl nustatant sveikatos sutrikdymo mastą dantų protezų sugadinimas (pažeidimas) nevertinamas. Medicininiuose dokumentuose duomenų apie kairio klubo sąnario objektyvius trauminius pakitimus (sužalojimus) nėra. M. M. nustatytas nubrozdinimas kairio žando gleivinėje (burnos viduje), kraujosruvos kairiame žaste, nubrozdinimas kairiame dilbyje, pažeidimas dešinės rankos III piršto srityje, kraujosruva bei nubrozdinimas dešiname dilbyje, nubrozdinimai dešinėje plaštakoje, kraujosruva krūtinės dešinėje. Sužalojimai padaryti buku daiktu. Sužalojimų laikas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis (data, laikas – aplinkybių dalis). Sužalojimai galėjo būti padaryti dėl ne mažiau kaip šešių trauminių poveikių. Sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai galėjo būti padaryti ir savigynos metu. Sužalojimai galėjo būti padaryti daiktui judant bei kontaktuojant su kūnu ir (arba) kūnu judant bei kontaktuojant su daiktu.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus ekspertizės akte Nr. EKG 28/2019(02) (t. 2, b. l. 148-155) pateikta išvada:

- 2018 m. gruodžio 27 d. VTMT Kauno skyriaus teismo medicinos ekspertas Gregoire Abi Chaker atliko M. M., gim. (duomenys neskelbtini), teismo medicininę apžiūrą ir surašė specialisto išvadą Nr. G3794/2018(02), kurios tiriamojoje dalyje aprašyti šie sužalojimai: kairio žando gleivinėje (burnos viduje) – nubrozdinimas, išilgas, apie 0,6 cm ilgio bei 0,2 cm pločio, kairio žasto priekiniame paviršiuje vidurinėje dalyje – kraujosruva, išilga, 2,5x2 cm, išoriniame paviršiuje viršutinėje dalyje – kraujosruva, 3,5x3,5 cm, vidurinėje dalyje – kraujosruva, įstriža (2-8 val.), 8x2,5 cm plote, užpakaliniame paviršiuje apatinėje dalyje – kraujosruva, skersa 8x4,5 cm plote, kairio dilbio užpakaliniame paviršiuje vidurinėje dalyje – nubrozdinimas, įstrižas (1-7 val.), apie 9,5 cm ilgio bei 0,4 cm pločio, dešinės rankos III piršto priekiniame paviršiuje tolimesnėje dalyje – pažeidimas, skersas, apie 0,6 cm ilgio, dešinio dilbio užpakaliniame paviršiuje apatinėje dalyje – kraujosruva apie 2x2 cm bei nubrozdinimas apie 0,4x0,4cm, dešinės plaštakos užpakaliniame paviršiuje III, IV delnakaulių projekcijoje bei II piršto tolimesnėje dalyje – keturi nubrozdinimai nuo 0,3x0,3 cm iki 0,6x0,3 cm, krūtinės dešinėje viršutinėje dalyje – kraujosruva, išilga llx4 cm. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu;

- specialisto išvados Nr. G3794/2018(02) tiriamojoje dalyje teigiama: „kraujosruvos žalsvos gelsvu atspalviu, nubrozdinimų šašai nevientisi, iškilę, vietomis nusilupę.“ Toks sužalojimų pobūdžio aprašymas pilnai atitinka apie 7 dienų senumo poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus. Specialisto išvadose Nr. G3794/2018(02) ir pGl216/2019(02) nurodyta: „sužalojimai padaryti buku daiktu (-ais). Sužalojimai galėjo būti padaryti daiktui (-ams) judant bei kontaktuojant su kūnu ir (arba) kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu (-ais). Sužalojimai galėjo būti padaryti ir savigynos metu.“ Paneigti tokį sužalojimų padarymo mechanizmą nėra pagrindo. Sužalojimų padarymo eiliškumo nustatyti negalima. Pažymėtina, kad dešinės rankos III piršto priekiniame paviršiuje tolimesnėje dalyje esantis pakitimas įvardintas kaip pažeidimas, jo nedetalizuojant. Toks aprašymas neleidžia šio pažeidimo vertinti kaip mechaninio sužalojimo;

- 2018 m. gruodžio 20 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose po ištyrimo M. M. buvo rekomenduoti nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo pagal poreikį. Daugiau duomenų apie traumos gydymą pateiktoje dokumentacijoje nėra;

- nekomplikuoti odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos praeina be pasekmių. Jokių duomenų apie M. M. 2018 m. gruodžio 20 d. patirtos traumos komplikacijas ir pasekmes pateiktoje dokumentacijoje nėra;

- 2018 m. gruodžio 20 d. įvykio metu M. M. patirti sužalojimai buvo nustatyti medicininių tyrimų pagrindu ir užfiksuoti Specialisto išvadose Nr. G3794/2018(02) ir pG1216/2019(02) bei 2018 m. gruodžio 20 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų medicinos dokumentuose (tyrimui pateiktas išrašas/siuntimas Nr. LA 2018-0728026/590000-2018-1124533). Tie tyrimai laikytini tinkamais ir pakankamais sužalojimams ir jų mastui nustatyti;

- M. M. nėra diagnozuota kairio klubo sąnario trauma (sužalojimas), sietina su 2018 m. gruodžio 20 d. įvykiu. 2019 m. sausio 4 d. medicinos dokumentų išraše/siuntime iš VšĮ Kauno klinikinės ligoninės nurodyta: „Trauma 12.02. 12-04 atliktoje rentgenogramoje lūžimų nestebėta. Pradiniai artrozės pakitimai. Skausmingumui sustiprėjus 01-04 atlikta KT, lūžimų neišryškėjo. Ties kairio sėdynkaulio kraštu sustorėję minkštieji audiniai – žemesnio tankio zona. Diagnozė: kairio klubo sąnario sumušimas.“ Tai negali būti vertinama kaip 2018 m. gruodžio 20 d. įvykio pasekmė, nes nurodytas kitas galimos traumos laikas, taip pat KT aprašymas kelia abejonių traumos diagnoze. 2019 m. balandžio 12 d. medicinos dokumentų išraše/siuntime Nr. LA 2019-0228406/150000-2019-007 iš LSMUL Kauno klinikų užsimenama: „2018 m. gruodį buvo sumušta – sutrenkta galva, išnarintas kairys klubas, vis dar išlieka jo skausmai, dėl to sutrikdyta eisena. (...). Galūnių jėga pakankama, simetriška, kairės kojos jėgos vertinimas apsunkintas potrauminio sindromo“. Toks įrašas visiškai nepagrįstas, nes M. M. 2018 m. gruodžio 20 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose kairio šlaunikaulio išnirimas iš gūžduobės diagnozuotas nebuvo. Daugiau duomenų apie galimą kairio klubo sąnario traumą pateiktoje dokumentacijoje nėra;

- jokių duomenų apie galimą 2018 m. gruodžio 20 d. įvykio metu M. M. patirtą kairės rankos nykščio traumą pateiktoje dokumentacijoje nėra.

2018 m. gruodžio 20 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole (t. 1, b. l. 17-22) užfiksuoti pareiškėjos M. M. parodymai, kad 2018 m. spalio 7 d. savo pažįstamam J. K. paskolino 200 eurų už tai, kad jis jos namuose pataisytų rozetes. Dėl šios priežasties jis dažniau pas ją ateidavo, tačiau visų darbų neatliko ir pas ją paliko savo daiktus. 2018 m. spalio 15 d. ją išplūdo jo sugyventinė, nes ji (M. M.) su juo turi santykius. Nuo to laiko ji su juo nebedraugauja, tačiau susitikusi prašė, kad pasiimtų savo daiktus. 2018 m. gruodžio 20 d. apie 13.35 val. J. K. pas ją atėjo ir reikalavo savo daiktų, griebė jai už kaklo, pradėjo smaugti, kita ranka tris kartus sudavė į galvos sritį bei tampė už plaukų. Jai ketinant paskambinti policijai, jos vieną mobiliojo ryšio telefoną numetė, kitą išplėšė iš rankų ir įsidėjo į savo kišenę. Tada laikė jai suėmęs už veido, kad nešauktų, tačiau jos pagalbos šauksmą išgirdo kaimynas, kuris jį ištempė iš jos buto, tada ji užsirakino ir iškvietė policiją. Įvykio metu jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Kitos aplinkybės: atvykus adresu (duomenys neskelbtini), matyti 9 aukštų daugiabutis pastatas. Įėjus į laiptinę, liftu užkylama į penktą aukštą ir kairėje pusėje matyti buto Nr. 17 durys, per kurias įėjus patenkama į koridorių, kurio kairėje įėjimas į virtuvę, dešinėje spinta – drabužių kabykla, priešais matyti įėjimas į kambarį, jo kairėje matyti sofa, prieš ją yra sekcija, prie jos yra stalas, ant kurio pridėta maisto produktų, gėrimų. kambario dešinėje yra pianinas. Priešais matyti įėjimų į kambarius Nr. 2 ir Nr. 3 durys. Objektų, turinčių reikšmės tyrimui įvykio vietoje nėra, vaizdo stebėjimo kamerų nėra, fotografuota.

Iš 2019 m. gruodžio 20 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo (t. 1, b. l. 76-77) matyti, kad vyriausiasis patrulis A. D. adresu Laisvės al. 11, Kaunas, savanoriškai pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Alcatel“, IMEI (duomenys neskelbtini).

2018 m. gruodžio 20 d. daiktų apžiūros protokole (t. 1, b. l. 78-82) užfiksuota mobiliojo ryšio telefono „Alcatel“ apžiūra. Laisvės al. 11, Kaune, pirmame kabinete ant stalo matomas mobiliojo ryšio telefonas „Alcatel“. Telefonas yra su mygtukais, telefono priekis juodos spalvos, nugarinė dalis baltos spalvos. Telefonas išjungtas. Atidarius telefono galinį dangtelį, viduje matyti juodos spalvos baterija Nr. CAB31L0000C1, kurią išėmus matyti, kad mobiliojo ryšio telefono „Alcatel“ modelis yra „2000X“, IMEI: (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus telefoną išorinių mechaninių defektų nėra. 2018 m. gruodžio 20 d. pakvitavimu (t. 1, b. l. 83) mobiliojo ryšio telefonas „Alcatel“, IMEI (duomenys neskelbtini), grąžintas M. M..

Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos I-ojo būrio vyriausiojo patrulio A. S. 2018 m. gruodžio 20 d. tarnybiniame pranešime dėl pristatyto asmens (t. 1, b. l. 123) užfiksuota, kad 2018 m. gruodžio 20 d. apie 13.30 val. dirbant kartu su vyr. patruliu A. D., r. š. 1881, iš Kauno apskrities VPK budėtojo buvo gautas pranešimas, kad Kaune, (duomenys neskelbtini), kaimynas atėjęs į M. M. butą jai trenkė į veidą, smaugė ir atėmęs telefoną pasišalino. Apie 13.40 val. nuvykus minėtu adresu juos pasitiko pranešėja M. M., kuri paaiškino, jog prieš 10 min. į jos butą atėjo iš matymo žinomas vyras J. K., kuris griebė jai rankomis už kaklo, pradėjo smaugti rėkdamas: „atiduok daiktus“. Kelis kartus kumščiu trenkė į veidą, tampė už plaukų. Moteris išsilaisvinusi iš vyro bėgo į laiptinę, pradėjo šauktis pagalbos, vyras paėmė jos mobilųjį telefoną „Alcatel“ ir pasišalino. Moteris nurodė, jog šis vyras gyvena gretimoje laiptinėje (duomenys neskelbtini). Minėtame bute rado įtariamąjį, kuris paaiškino, kad pas pranešėją buvo nuėjęs atsiimti savo daiktų, tačiau, jo teigimu, muštynių nebuvo. Vyras iš kišenės ištraukė baltos spalvos „Alcatel“ telefoną ir teigė, jog paėmė, nes M. M. jam naktinis siunčia SMS žinutes. 14.20 val. asmuo buvo sulaikytas ir pristatytas į OVS. Mobiliojo ryšio telefonas „Alcatel“ perduotas Kauno apskrities VPK Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus darbuotojams.

Iš 2019 m. kovo 15 d. meistro G. K. techninės ataskaitos (t. 1, b. l. 30) matyti, kad M. M. atnešė telefoną „Nokia 5300“, IMEI (duomenys neskelbtini). Atlikus šio įrenginio techninę apžiūrą nustatyta, jog telefonas „negaudo“ ryšio, nes yra sušlapęs, reikia keisti pagrindinę plokštę. Telefonas neremontuojamas, nėra reikiamų detalių.

Iš 2019 m. kovo 15 d. meistro G. K. techninės ataskaitos (t. 1, b. l. 31) matyti, kad M. M. atnešė telefoną „Alcatel, 2000X“, IMEI (duomenys neskelbtini). Atlikus šio įrenginio techninę apžiūrą nustatyta, jog telefonas kaista, nesikrauna, reikia keisti pagrindinę plokštę. Telefonas neremontuojamas, nėra reikiamų detalių.

Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokole Nr. 12244 užfiksuota, kad 2018 m. gruodžio 20 d. 14.42 val. J. K. nustatytas 1,04 promilių neblaivumas (t. 1, b. l. 124).

Iš 2019 m. rugsėjo 6 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 0137/19/30 (t. 2, b. l. 182-196) matyti L. J. U.-K. pateikto telefono „Samsung“ (abonento Nr. (duomenys neskelbtini)) atmintyje saugomų iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) gautų SMS trumpųjų žinučių turinys. Žinutės rašytos laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 28 d. iki 2018 m. lapkričio 9 dienos. Gautose žinutėse vartojami necenzūriniai žodžiai, išsakomi kaltinimai, jų turinys įžeidžiantis.

Iš 2019 m. rugsėjo 11 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 100 (t. 2, b. l. 182-196) matyti J. K. pateikto telefono „Nokia 216“ (abonento Nr. (duomenys neskelbtini)) atmintyje saugomų iš telefonų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) gautų SMS trumpųjų žinučių kopijos, tų žinučių turinys. Žinutės rašytos laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 8 d. iki 2018 m. lapkričio 13 dienos. Žinutės įvairaus turinio – kalbama apie meilę, dėstomi kaltinimai, dalies žinučių turinys įžeidžiantis.

Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Žaliakalnio policijos komisariato 2018 m. lapkričio 28 d. administracinio nusižengimo protokolo Nr. 25-ANR_P-1374-2018 su administraciniu nurodymu (t. 2, b. l. 27-28) matyti, kad jis buvo surašytas M. M. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 481 straipsnio 1 dalį. Nustatyta, kad nuo 2018 m. spalio 28 d. iki 2018 m. lapkričio 16 d. į L. J. U.-K. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną buvo siunčiamos įžeidžiančio turinio SMS žinutės iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso M. M.. Žinutėse L. J. U.-K. buvo vadinama necenzūriniais žodžiais. M. M. savo parašu patvirtino, kad su pažeidimu sutinka, žinutes siuntė. Iš Kauno apskrities VPK Žaliakalnio policijos komisariato 2018 m. lapkričio 26 d. rašto Nr. 20-S-6779(1.16) (t. 2, b. l. 26) matyti, jog L. J. U.-K. buvo informuota, kad pagal jos pareiškimą dėl siunčiamų įžeidžiančių SMS žinučių M. M. surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu ir paskirta administracinė nuobaudą – 15 eurų dydžio bauda.

Nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėtis yra materiali, t. y. baudžiamoji atsakomybė kyla tik atsiradus straipsnio dispozicijoje nurodytoms pasekmėms, tame tarpe ir nukentėjusiajam sukėlus fizinį skausmą. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė yra galima tik už veiką – fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų nukentėjusiojo sveikatos sužalojimą konkrečiais, straipsnio dispozicijoje nurodytais alternatyviais veiksmais: arba mušimu, arba kankinimu, arba kitokiu smurtavimu.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas, pareikštas J. K. nežymiai sutrikdžius M. M. sveikatą, pasitvirtino.

Teismas, vertindamas nukentėjusiosios parodymus, pažymi, kad nukentėjusiosios parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje dėl aplinkybių, reikšmingų kaltinamojo veikos inkriminavimui pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, buvo nuoseklūs jokių esminių prieštaravimų ar neatitikimų juose nenustatyta. Nukentėjusioji M. M. viso proceso metu buvo nuosekli pasakodama apie tai, kaip prasidėjo, kaip vystėsi ir kaip baigėsi jos ir kaltinamojo konfliktas, apie tai, kaip kaltinamasis smurtavo jos atžvilgiu. Nukentėjusiosios parodymus apie tai, kiek ir kokių smūgių konflikto metu sudavė kaltinamasis patvirtina byloje esantys Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G3794/2018(02), Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. pG1216/2019(02) bei Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus ekspertizės aktas Nr. EKG 28/2019(02). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus ekspertizės aktu Nr. EKG 28/2019(02) iš esmės patvirtinamas byloje esančių specialisto išvadų teisingumas, pažymint: 2018 m. gruodžio 27 d. VTMT Kauno skyriaus teismo medicinos ekspertas Gregoire Abi Chaker atliko M. M., gim. (duomenys neskelbtini), teismo medicininę apžiūrą ir surašė specialisto išvadą Nr. G3794/2018(02), kurios tiriamojoje dalyje aprašyti šie sužalojimai: kairio žando gleivinėje (burnos viduje) – nubrozdinimas, išilgas, apie 0,6 cm ilgio bei 0,2 cm pločio, kairio žasto priekiniame paviršiuje vidurinėje dalyje – kraujosruva, išilga, 2,5x2 cm, išoriniame paviršiuje viršutinėje dalyje – kraujosruva, 3,5x3,5 cm, vidurinėje dalyje – kraujosruva, įstriža (2-8 val.), 8x2,5 cm plote, užpakaliniame paviršiuje apatinėje dalyje – kraujosruva, skersa 8x4,5 cm plote, kairio dilbio užpakaliniame paviršiuje vidurinėje dalyje – nubrozdinimas, įstrižas (1-7 val.), apie 9,5 cm ilgio bei 0,4cm pločio, dešinės rankos III piršto priekiniame paviršiuje tolimesnėje dalyje – pažeidimas, skersas, apie 0,6 cm ilgio, dešinio dilbio užpakaliniame paviršiuje apatinėje dalyje – kraujosruva apie 2x2 cm bei nubrozdinimas apie 0,4x0,4 cm, dešinės plaštakos užpakaliniame paviršiuje III, IV delnakaulių projekcijoje bei II piršto tolimesnėje dalyje – keturi nubrozdinimai nuo 0,3x0,3 cm iki 0,6x0,3 cm, krūtinės dešinėje viršutinėje dalyje - kraujosruva, išilga llx4 cm. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nurodytose specialisto išvadose ir ekspertizės akte nustatyti duomenys dėl nukentėjusiosios sužalojimų pobūdžio, lokalizacijos, masto ir laiko sutampa, teismas šiuos duomenis laiko objektyviais ir patikimais. Specialisto išvados ir ekspertizės aktas neginčijamai patvirtina, kad suduodamas smūgius nukentėjusiajai kaltinamasis nežymiai sutrikdė jos sveikatą.

Byloje tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiosios, tiek liudytojų parodymais neginčytinai nustatyta, kad konfliktas kilo kaltinamajam atėjus pas nukentėjusiąją į jos butą. Pas nukentėjusiąją kaltinamasis atėjo pats, laisva valia ir savo iniciatyva. Nors kaltinamasis teigė, kad pas nukentėjusiąją ėjo tik atsiimti daiktų, kad jam atėjus nukentėjusioji buvo agresyvi ir jį puolė, tačiau byloje surinkti ir ištirti įrodymai paneigia tokius kaltinamojo parodymus. Visų pirma, pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusioji jį gražiai įsileido. Visų antra, tiek pats kaltinamasis, tiek liudytoja apklausta jo sutuoktinė parodė, kad prieš įvykį L. J. U.-K. skundėsi kaltinamajam, kad dėl M. M. negali ramiai gatvėj praeiti, o kaltinamasis pažadėjo su M. M. pasikalbėti ir išspręsti šią situaciją. Visų trečia, duomenys apie tai, kad įvykio metu kaltinamasis pasiėmė ir išsinešė nukentėjusiosios telefoną, o taip pat byloje esantys duomenys apie kaltinamojo ir jo sutuoktinės prieš kurį laiką gautas įžeidžiančio turinio žinutes ir kaltinamojo bei jo sutuoktinės parodymai apie tai, kad, jų nuomone, tas žinutes rašė būtent nukentėjusioji, leidžia teismui spręsti, kad eidamas pas nukentėjusiąją kaltinamasis turėjo tikslą jai išsakyti savo priekaištus dėl žinučių rašymo ir savomis priemonėmis atgrasyti nukentėjusiąją nuo SMS žinučių rašymo ateityje. Be to, liudytojais teisiamojo posėdžio metu apklausti E. G. ir M. G. parodė, kad nukentėjusioji laiptinėje garsiai šaukėsi pagalbos, atrodė išsigandusi. Nurodytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad ne nukentėjusiosios agresija sąlygojo kaltinamojo fizinio smurto panaudojimą, o pats kaltinamasis atėjo pas nukentėjusiąją agresyviai nusiteikęs ir būtent paties kaltinamojo pyktis lėmė jo smurtinius veiksmus. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti, kad kaltinamojo gyvybei ar sveikatai būtų kilusi reali grėsmė. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog kaltinamajam buvo atimta galimybė pasišalinti iš nukentėjusiosios buto manant, kad jo gyvybei ar sveikatai kilo reali grėsmė.

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

Dėl neturtinės žalos civiliniame ieškinyje nurodoma, kad civilinė ieškovė patyrė didelę dvasinę traumą bei išgyvenimų, pablogėjo jos savijauta ir dėl to turi nuolat lankytis pas gydytojus. Teisiamojo posėdžio metu civilinė ieškovė parodė, jog neturtinę žalą vertina 2000 eurų – ji jaučiasi sužlugdyta morališkai, niekur nebegali išvažiuoti, prarado sveikatą, liks visam gyvenimui neįgali, sutrikdyta jos eisena, nuolat jaučia baisų skausmą. Iki įvykio jokių problemų neturėjau su klubu, daug vaikščiojo ir judėjo.