Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-11-07 · Civilinė byla Nr. e2S-1780-340/2019

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2019-11-07Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaSprendimas · 2020-11-04Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-11-07
Bylos Nr.
e2S-1780-340/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-28733-2019-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Tatjana Žukauskienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“
Ieškovas
R. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1780-340/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-28733-2019-4Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.18.1.1; 3.3.2.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2019 m. lapkričio 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ignitis“ dėl įpareigojimo atnaujinti elektros tiekimą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas R. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas įpareigoti atsakovę UAB „Ignitis“ atnaujinti elektros energijos tiekimą į ieškovo R. S. gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir priklausinius, esančius (duomenys neskelbtini), ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovę UAB „Ignitis“ atnaujinti elektros energijos tiekimą į ieškovo R. S. gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir priklausinius, esančius (duomenys neskelbtini).

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. spalio 1 d. nutartimi ieškovo R. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir įpareigojo atsakovę UAB „Ignitis“ atnaujinti elektros energijos tiekimą į ieškovo R. S. gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir priklausinius, esančius (duomenys neskelbtini).

4. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas išdėstė ieškinio reikalavimus pagrindžiančias faktines aplinkybes, pridėjo jas pagrindžiančius įrodymus, sprendė, kad nėra pagrindo vertinti, jog ieškinys nebūtų net tikėtinai pagrįstas. Teismas konstatavo, kad ieškovas tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimą.

5. Teismas, vertindamas kitą būtiną sąlygą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, t. y. grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, atkreipė dėmesį, jog ieškovas byloje pareiškė neturtinio pobūdžio reikalavimą. Teismas pažymėjo, jog neturtinio pobūdžio bylose dažniausiai atsižvelgiama į šalių teisių pažeidimo riziką, vertybes, kurioms apsaugoti laikinosios apsaugos priemonės yra skirtos, poreikį užtikrinti kitų suinteresuotų asmenų teises, naujų teisinių ginčų atsiradimo tikimybę ir kt. Visais atvejais turėtų būti įvertinta ir tai, ar tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai leidžia įžvelgti ieškovui palankaus sprendimo tikimybę, taip pat, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeis viešojo intereso. Teismas tokio pobūdžio bylose turi įvertinti ir grėsmę ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ir tai, ar ieškovas pagrindė būtinybę skubiai imtis jo teises galbūt pažeidžiančių veiksmų uždraudimo. Teismas sutiko su ieškovo ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis apie tai, jog nesiėmus prašomos laikinosios apsaugos priemonės, o atsakovei nutraukus elektros energijos tiekimą, ieškovui yra daroma reikšminga žala ir kyla neigiami padariniai. Teismas, įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą, sprendė, jog ieškovas pagrindė esant grėsmę, kad būsimas teismo sprendimas, jeigu jis būtų palankus ieškovui, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali likti neįvykdytas.

6. Teismas taip pat padarė išvadą, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir teismui tenkinus ieškovo ieškinį, ieškovo patirta žala būtų didesnė nei tie neigiami padariniai, kurie galėtų kilti atsakovei pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir teismui ieškinį atmetus. Teismas, įvertinęs tai, jog ieškovas atlieka einamuosius mokėjimus bei mokėjimus už įsiskolinimą, konstatavo, kad atsakovei dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių žymesnių neigiamų padarinių neturėtų kilti. Teismas sprendė, jog minėtos aplinkybės šiuo atveju sudaro pagrindą tenkinti ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 145 straipsnio 1 dalies 6 ir 12 punktai).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Ignitis“ prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 1 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti, arba vadovaujantis CPK 146 straipsniu pareikalauti iš ieškovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, t. y. įpareigoti ieškovą per 7 dienas nuo teismo nutarties priėmimo dienos įmokėti į atsakovės sąskaitą 1 005,58 Eur bei reguliariai (kiekvieną mėnesį) mokėti už elektros energiją, sunaudotą po 2019 m. spalio 1 d.; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

7.1. Nagrinėjamu atveju jokios realios grėsmės sprendimo įvykdymo apsunkinimui arba didesnės žalos ieškovui padarymui iš esmės nėra, todėl pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė nepagrįstai.

7.2. Vien tik ta aplinkybė, kad ieškovas neva patiria diskomfortą ir žalą, nes dėl elektros energijos nutraukimo galimai nefunkcionuoja gyvenamojo namo apsauga ir egzistuoja grėsmė ieškovo turtui ir dėl to negali gyventi pilnavertiško gyvenimo, nesudaro pagrindo atnaujinti elektros energijos tiekimo, kadangi tokia laikinąja apsaugos priemone būtų iškreipiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra ir dar labiau pažeisti atsakovės interesai.

7.3. Pritaikius ieškovo prašomą laikinąją apsaugos priemonę, skola už elektros energiją tik didės, duomenų apie ieškovo finansinės būklės teigiamus pokyčius byloje nėra, o pats ieškovas neieško kitų būdų išspręsti susidariusią situaciją abipusio susitarimo būdu, todėl tokiu būdu elektros energijos tiekimo atnaujinimas tik didina ieškovo finansinius įsipareigojimus atsakovei.

Atsiliepimas

8. Ieškovas R. S. atsiliepimu prašo atsakovės UAB „Ignitis“ atskirąjį skundą atmesti bei palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 1 d. nutartį nepakeistą. Nurodo šiuos atsikirtimus:

8.1. Ieškovas neginčija to fakto, kad elektros atjungimo dieną, t. y. 2019 m. rugpjūčio 28 d., jis buvo skolingas už suvartotą elektros energiją 1 005,58 Eur, tačiau nesutinka su atsakovės teiginiais, jog ieškovas nepilnai atsiskaito už tiekiamą elektros energiją, kad skola didėja, ir kad ieškovui buvo įteikta ir žinoma apie atsakovės nurodytus įspėjimus dėl elektros energijos nutraukimo nesusimokėjus visos skolos. Ieškovas kiekvieną mėnesį mokėjo už elektros energiją. Ieškovas pažymi, kad skola už elektros energiją nedidėja, nes jis pilnai apmoka visus einamuosius mokėjimus už šią paslaugą. Taigi, atsakovės argumentai dėl skolos didėjimo ir galimo naujo teisminio ginčo, visiškai nepagrįsti.

8.2. Atsakovės teiginiai, jog nutraukdama elektros energijos tiekimą ieškovui ji siekė apginti savo pažeistas teises, o pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis toliau yra pažeidinėjamos atsakovės teisės, yra nepagrįsti. Pažymėtina, jog ieškovas ženkliai sumažino skolą (nuo 8 640,92 Eur iki 1005,58 Eur). Be to, ieškovui taip ir neaišku, kuo vis dėlto atsakovės teisės yra pažeidžiamos, jei jis moka visus einamuosius mokėjimus už elektros energiją, priteista skola yra išieškoma antstolių pagalba, t. y. atsakovei yra atsiskaitoma, grąžinama skola, o atsakovės noras atgauti skolą greičiau nei CPK vykdomo išieškojimo tvarka, nėra laikomas jokiu atsakovės teisių pažeidimu.

8.3. Atsakovė neįrodė, net neargumentavo, nei vienos iš CPK 146 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygų, todėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutas negali būti taikomas. Pažymėtina, kad 1 005,58 Eur suma, kurią atsakovė laiko nuostoliais, atsiradusiais ar atsirasiančiais dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, visiškai neatsirado ir neatsiras dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Ši suma yra ieškovo skola, kuri yra priteista, ir kurios išieškojimas yra vykdomas antstolio, nepriklausomai nuo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos apeliacinės instancijos teisme.

9. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, <...> turi atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-695/2017). Pažymėtina, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme turi atitikti įstatyme nustatytą reglamentavimą, o prašymas juos priimti ir ištirti turi būti išimtinai argumentuotas (CPK 306 straipsnio 3 dalis, 314, 338 straipsniai). Nagrinėjamu atveju tiek ieškovas, tiek atsakovė apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs naujai pateiktus dokumentus, sprendžia, jog ieškovo teikiami rašytiniai įrodymai gali turėti reikšmės teisingam bylos išsprendimui, šie įrodymai priimami. Tuo tarpu atsakovės pateikti dokumentai galėtų būti reikšmingi nagrinėjant bylą iš esmės, tačiau jie nėra tiesiogiai susiję su nagrinėjamoje apeliacine tvarka byloje keliamu klausimu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Todėl, kaip nesusiję su ginčo apeliacinės instancijos teisme dalyku, atsakovės su atskiruoju skundu pateikti dokumentai prie apeliacinės bylos nepridedami (CPK 180 str.).

Dėl atsakovės atskirojo skundo.

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

11. Nagrinėjamu atveju kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumas ir pagrįstumas.

12. Byloje nustatyta, kad ieškovas R. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Ignitis“ dėl įpareigojimo atnaujinti elektros tiekimą. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovę UAB „Ignitis“ atnaujinti elektros energijos tiekimą į ieškovo R. S. gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir priklausinius, esančius (duomenys neskelbtini).

13. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. spalio 1 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – įpareigojo atsakovę UAB „Ignitis“ atnaujinti elektros energijos tiekimą į ieškovo R. S. gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir priklausinius, esančius (duomenys neskelbtini).

14. Atsakovė, nesutikdama su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 1 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kuriame nurodo, kad nagrinėjamu atveju jokios realios grėsmės sprendimo įvykdymo apsunkinimui arba didesnės žalos ieškovui padarymui iš esmės nėra, todėl pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė nepagrįstai. Apeliacinės instancijos teismas su tokia atsakovės pozicija nesutinka.

15. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą. Tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi ištirti ir įvertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia šių priemonių ėmimosi būtinumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-242-178/2016).

16. Pažymėtina, jog nors laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumui arba pasunkėjimui, tačiau tokia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis neturi būti suabsoliutinama ir neturi būti aiškinama vien kaip būtinumas užtikrinti teismo sprendimo rezoliucinės dalies įgyvendinimą. Teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas ne tik tada, kai nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių nepavyktų įgyvendinti sprendimo rezoliucinėje dalyje suformuoto imperatyvo, bet ir tada, kai dėl bylos nagrinėjimo metu egzistuojančių objektyvaus ar subjektyvaus pobūdžio aplinkybių būsimo teismo sprendimo vykdymas prarastų prasmę ir taptų netikslingas. Dėl šios priežasties laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą. Laikinas ginčo situacijos teisinis sureguliavimas plačiąja prasme taip pat užtikrina būsimo teismo sprendimo įvykdymą, nes, laikinai nesureguliavus situacijos, bylos nagrinėjimo metu, šalies ar kitų suinteresuotų asmenų teisių pažeidimai gali visiškai eliminuoti ginčo objektą ir bylos nagrinėjimą padaryti beprasmį.

17. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones – įpareigojo atsakovę UAB „Ignitis“ atnaujinti elektros energijos tiekimą į ieškovo R. S. gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir priklausinius, esančius (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog laikinosios apsaugos priemonės šiuo atveju taikytos laikinam ginčo situacijos sureguliavimui. Byloje nustatyta, jog ieškovas yra neįgalus, gyvena jam nuosavybės teise priklausančiame name, į kurį atsakovė yra nutraukusi elektros energijos tiekimą. Taigi, ieškovas nėra aprūpinamas elektros energija, kuri yra būtina kasdieniam gyvenimui, būtiniausių poreikių tenkinimui, todėl pripažintina, kad jam yra daroma žala. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis – įpareigojimu atnaujinti elektros energijos tiekimą į ieškovo R. S. gyvenamąjį namą, laikinai sureguliuojama ginčo situacija, sudarant sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, užkirsti kelią tolimesniam teisių pažeidimui (jeigu toks būtų nustatytas, išnagrinėjus bylą iš esmės) bei žalos padidėjimui, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones šiuo konkrečiu atveju taikė pagrįstai.

18. Atskirajame skunde atsakovė nurodo, kad pritaikius ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones pažeidžiami atsakovės interesai, nes skola už elektros energiją tik didės, tačiau jokių duomenų, pagrindžiančių ieškovo skolos didėjimą atsakovė į bylą nėra pateikusi. Priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovas iki pat elektros energijos tiekimo nutraukimo mokėjo einamuosius mokėjimus už suvartotą elektros energiją, o taip pat iš dalies dengė esamą įsiskolinimą. Šias aplinkybes paneigiančių duomenų byloje nėra. Be to, ieškovas ženkliai sumažino įsiskolinimą atsakovei, t. y. skola nuo 8 640,92 Eur sumažinta iki 1 005,58 Eur, kas rodo realų ieškovo siekį padengti turimą įsiskolinimą atsakovei, todėl atsakovės teiginiai, kad ieškovas neieško būdų susidariusiai situacijai išspręsti, atmetami kaip nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šiuo atveju taikytos laikinosios apsaugos priemonės – įpareigojimas atsakovei atnaujinti elektros energijos tiekimą į ieškovo gyvenamąjį namą, atitinka proporcingumo ir ekonomiškumo principus bei užtikrina šalių interesų pusiausvyrą.

19. Pažymėtina, jog atsakovės atskirojo skundo argumentai, susiję su elektros energijos tiekimo nutraukimo teisėtumu, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo negali būti vertinami. Šie argumentai bus vertinami ir dėl jų pasisakyta tik nagrinėjant bylą iš esmės.

20. Atsakovė atskiruoju skundu taip pat prašo tuo atveju, jei taikytos laikinosios apsaugos priemonės bus paliktos galioti, vadovaujantis CPK 146 straipsniu, pareikalauti iš ieškovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, t. y. įpareigoti ieškovą per 7 dienas nuo teismo nutarties priėmimo dienos įmokėti į atsakovės sąskaitą 1 005,58 Eur bei reguliariai (kiekvieną mėnesį) mokėti už elektros energiją, sunaudotą po 2019 m. spalio 1 d.

21. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja klausimų, kurie nebuvo keliami pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė prašymo dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo pirmosios instancijos teisme nebuvo pareiškusi, apeliacinės instancijos teismas šio prašymo nagrinėti negali ir dėl jo detaliau nepasisako.

22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/20J0; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

23. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro, todėl atsakovės atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 1 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., CPK 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Tatjana Žukauskienė