Panevėžio apygardos teismo sprendimas

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Ritos Dambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Laimanto Misiūno, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1653-861/2020 pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ignitis“ dėl elektros energijos tiekimo atnaujinimo ir pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“ priešieškinį ieškovui R. S. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.

24. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovo ieškinys dėl elektros energijos tiekimo atnaujinimo atmestas, o atsakovės priešieškinis dėl įpareigojimo ieškovą įsileisti atsakovės darbuotojus į ieškovui priklausantį objektą patikrinti / pakeisti skaitiklį Nr. 0034652 patenkintas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas pagal apeliacinio skundo argumentus.

25. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovui R. S. nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas su priklausiniais, esantys (duomenys neskelbtini). 2005 m. gegužės 9 d. ieškovas ir AB Rytų skirstomieji tinklai sudarė Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį su buitiniu vartotoju, kuria elektros energijos tiekėjas įsipareigojo tiekti elektros energiją gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini). Panevėžio apylinkės teismo 2016 m. balandžio 25 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-5052-488/2015, iš ieškovo buvo priteista 7 237,30 Eur skola už elektros energiją ir 1 403,62 Eur palūkanų, kurios išieškojimas yra perduotas antstoliui E. S., skolos išieškotojas – atsakovė UAB „Ignitis“. Atsakovė 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutraukė elektros energijos tiekimą ieškovui adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti atsakovę UAB „Ignitis“ atnaujinti elektros energijos tiekimą į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), nurodydamas, kad elektros energijos atjungimas gyvenamajam būstui be išankstinio įspėjimo dėl gana neženklios skolos yra neteisėtas, atliktas nesilaikant teisės aktų reikalavimų ir yra neadekvati priemonė, kadangi ieškovo skola buvo dengiama ir išieškoma antstolio (nuo 8 640,92 Eur sumažėjo daugiau nei 9 kartus), ieškovas mokėjo einamuosius mokėjimus už suvartotą elektros energiją. Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašė įpareigoti ieškovą įsileisti jos darbuotojus į objektą ((duomenys neskelbtini)) patikrinti / pakeisti skaitiklį Nr. 0034652, nurodydama, kad paskutinius kartus darbuotojai į minėtą objektą bandė patekti 2019 m. rugpjūčio 8 d., 2019 m. rugpjūčio 13 d., 2019 m. lapkričio 27 d. ir 2019 m. lapkričio 28 d., tačiau nesėkmingai, nes ieškovas geranoriškai jų neįsileido.

26. Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį atmetė, konstatavęs, kad atsakovė teisėtai nutraukė elektros energijos tiekimą ieškovui, kadangi ieškinio pateikimo dienai ieškovo skola už suvartotą elektros energiją buvo 1 005,58 Eur, į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovė siuntė ieškovui įspėjimus apie elektros energijos tiekimo nutraukimą ir toks pranešimas apie elektros energijos tiekimo nutraukimą yra pakankamas ir tinkamas. Tačiau atsakovės priešieškinį pirmosios instancijos teismas tenkino, konstatavęs, kad elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartys su ieškovu nėra nutrauktos, todėl ieškovas turi pareigą nuo 8 iki 22 val. leisti energijos skirstymo operatoriaus darbuotojams, pateikusiems tarnybinius pažymėjimus, keisti elektros apskaitos prietaisus bei schemų elementus, esančius ieškovo patalpose ar teritorijoje, apžiūrėti jų plombas, nustatyti elektros apskaitos prietaisų rodmenis.

27. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, ieškovas apeliacinį skundą argumentuoja tuo, kad sprendimas priimtas pažeidžiant materialiosios ir procesinės teisės normas, įrodymų vertinimo taisykles ir principus, o taip pat CK 1.5 straipsnyje įtvirtintą protingumo, proporcingumo ir teisingumo principus. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jo reikalavimą įpareigoti atsakovę atnaujinti elektros energijos tiekimą į ieškovo gyvenamąjį namą, kadangi atsakovės veiksmai, kuriais pažeidžiant imperatyvius teisės aktų reikalavimus, ji nutraukė elektros energijos tiekimą ieškovo gyvenamajam namui, buvo neteisėti, jokio pranešimo apie elektros energijos nutraukimą jis nėra gavęs.

28. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu šį apeliacinio skundo argumentą ir nurodo, kad energijos tiekimo įmonės teisė nutraukti, sustabdyti ar apriboti energijos tiekimą yra griežtai reglamentuota. CK 6.390 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apie energijos tiekimo nutraukimą, sustabdymą ar apribojimą energijos tiekimo įmonė privalo iš anksto pranešti abonentu. CK 6.390 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad energijos tiekimą nutraukti, sustabdyti ar apriboti be suderinimo su abonentu ar be jo išankstinio įspėjimo leidžiama tik tais atvejais, kai tai būtina siekiant išvengti avarijos ar likviduoti energijos tiekimo tinklų avariją. Tačiau ir šiais atvejais abonentui privalo būti nedelsiant pranešta apie energijos tiekimo nutraukimą, sustabdymą ar apribojimą.

29. Elektros energetikos įstatymo 72 straipsnyje nurodyta, kad perdavimo sistemos ar skirstomųjų tinklų operatorius gali nutraukti elektros energijos persiuntimą tiems tinklų naudotojams, kurie gavę rašytinį įspėjimą neapmokėjo sąskaitų už suvartotą elektros energiją arba jos persiuntimą ir už su tuo susijusias paslaugas bei už viešuosius interesus atitinkančias paslaugas: buitiniai vartotojai – per 15 dienų, kiti tinklų naudotojai – per 10 dienų.

30. Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 133 punkte numatyta, kad elektros energijos persiuntimą ir (ar) tiekimą vartotojui nutraukti ar apriboti leidžiama tik Taisyklėse, Papildomų garantijų socialiai pažeidžiamiems elektros energijos vartotojams taikymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 527 „Dėl Papildomų garantijų socialiai pažeidžiamiems elektros energijos vartotojams taikymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Laikino elektros energijos persiuntimo nutraukimo siekiant užtikrinti visuomenės interesus sąlygas ir su tuo susijusių nuostolių apskaičiavimo ir atlyginimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. 1-121 „Dėl Laikino elektros energijos persiuntimo nutraukimo siekiant užtikrinti visuomenės interesus ir su tuo tiesiogiai susijusių pagrįstų nuostolių apskaičiavimo ir atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir sutartyje nustatytais atvejais ir tvarka, išskyrus atvejus, kai: (i) tai atliekama siekiant užtikrinti svarbius visuomenės interesus (Taisyklių 133.1. 133.2, 133.3. punktai); (ii) kai tuo siekiama išvengti avarijos ar gedimų energetikos sistemoje ar operatoriaus elektros tinkle arba likviduoti patirtą avariją, gedimus ar sutrikimus, taip pat esant kitoms Elektros energetikos įstatyme išvardintoms aplinkybėms (Taisyklių 136 punktas). Tuo tarpu nesant jokioms išimtims, elektros energijos tiekimą nutraukti galima Taisyklių 141 punkte išvardintiems atvejams ir laikantis nustatytos tvarkos, be kita ko, kai vartotojas per nustatytą terminą nevisiškai atsiskaito už patiektą elektros energiją, elektros energijos persiuntimą ar už kitas su tuo susijusias paslaugas, reaktyviąją elektros energiją ar nevykdo kitų Taisyklių reikalavimų ar sutartyje nustatytų esminių sąlygų. Prieš apribojant ir (ar) nutraukiant elektros energijos tiekimą ir (ar) persiuntimą atliekamas elektros apskaitos prietaisų rodmenų patikrinimas (141.5. papunktis). Taisyklių 142 punkte nurodyta, kad Taisyklių 141.5–141.8 papunkčiuose nurodytais atvejais operatorius ir (ar) tiekėjas turi teisę nutraukti ar apriboti elektros energijos persiuntimą ir (ar) tiekimą, pasirinktinai paštu, elektroniniu paštu, per kurjerį, faksu, informuojant vartotoją telefonu (skambučiu arba trumpąja žinute) ar kitu sutartyje numatytu būdu įspėjęs buitinį vartotoją ir pažeidžiamą vartotoją ne vėliau kaip prieš 15 kalendorinių dienų, kitus vartotojus – ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų. Šiuos pranešimus operatorius ir (ar) tiekėjas siunčia paskutiniu vartotojo operatoriui ir (ar) tiekėjui pateiktu adresu arba objekto adresu, jeigu nežinomas (vartotojas nepateikė) kitas adresas.

31. Kaip minėta, ieškovas ir AB Rytų skirstomieji tinklai 2005 m. gegužės 9 d. sudarė Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį ieškovo šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti. Sutartis neterminuota, joje aptarta sutarties nutraukimo, mokėjimo už elektros energiją tvarka ir kt. Remiantis minėtos sutarties 7.2 punktu, vartotojui nevykdant sutarties įsipareigojimų, tiekėjas, vadovaudamasis Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėmis, gali nutraukti elektros energijos tiekimą.

32. Remiantis Standartiniu elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais vartotojais sąlygų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. 1-43, 16.2 punktu, elektros energijos tiekimas vartotojui gali būti apribotas ir (ar) nutrauktas, kai vartotojas per nustatytą terminą neatsiskaito už patiektą elektros energiją ar nevykdo kitų sutartyje nustatytų esminių sąlygų. Prieš apribojant ir (ar) nutraukiant elektros energijos tiekimą ir (ar) persiuntimą atliekamas elektros apskaitos prietaisų rodmenų patikrinimas. To paties aprašo 17 punkte nurodyta, kad vartotojas apie tiekimo apribojimą ar nutraukimą įspėjamas ne vėliau kaip prieš 15 kalendorinių dienų, įspėjimą išsiunčiant pasirinktinai paštu, elektroniniu paštu, per kurjerį, faksu paskutiniu vartotojo tiekėjui pateiktu adresu arba objekto adresu, jeigu nežinomas (vartotojas nepateikė) kitas adresas, arba vartotoją informuojant telefonu ar kitu sutartyje numatytu būdu, išskyrus atvejus, kai Taisyklės ir (ar) kiti teisės aktai nustato kitą įspėjimo tvarką ir būdus. Sutarties šalys negali nustatyti tokių sutarties sąlygų, kurios pablogintų vartotojo padėtį, palyginti su ta, kurią nustato Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai (aprašo 3 punktas).

33. Sistemiškai vertinant minėtas teisės aktų bei šalių sudarytos sutarties nuostatas, darytina išvada, jog juose imperatyviai įtvirtinta, kad elektros energijos tiekimą buitiniam vartotojui galima nutraukti tik raštu įspėjus buitinį vartotoją, kuris gavo rašytinį įspėjimą. Atsakovė tiek pagal sutarties sąlygas, tiek pagal teisės aktuose reglamentuojamą tvarką turėjo įspėti sutarties šalį (ieškovą) apie elektros energijos tiekimo nutraukimą ir elektros energijos tiekimą nutraukti teisės aktuose nustatyta tvarka.

34. Nagrinėjamu atveju atsakovė, įrodinėdama, jog tinkamai vykdė pareigą ieškovą įspėti apie elektros energijos tiekimo nutraukimą, į bylą pateikė 2019 m. sausio 23 d., 2019 m. kovo 27 d., 2019 m. balandžio 26 d. bei 2019 m. liepos 25 d. ieškovui adresuotus įspėjimus dėl galimo elektros energijos tiekimo nutraukimo, pastarajame nurodoma, kad ieškovas yra skolingas atsakovei 5 869,62 Eur už suvartotą elektros energiją, taip pat nurodoma, kad nesumokėjus nurodytos skolos iki 2019 m. rugpjūčio 5 d., atsakovė vadovaujantis Elektros energetikos įstatymo 72 straipsniu ir Taisyklių 141.5. papunkčiu, nutrauks elektros energijos tiekimą. Atsakovė taip pat pateikė į bylą UAB Fitek LT 2019 m. spalio 10 d. pranešimą Nr. 4004 „Dėl laiškų perdavimo išsiuntimui“, kuriame nurodoma, kad tarp perduotų AB „Lietuvos paštas“ pristatyti gavėjams paštu vokų buvo dokumentai, skirti R. S., išsiųsti paprastuoju paštu 2019 m. kovo 28 d., 2019 m. balandžio 29 d. bei 2019 m. liepos 26 d. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovas būtų gavęs minėtus įspėjimus (CPK 12, 176-177, 185 straipsniai).

35. Įvertinusi šiuos duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovė netinkamai įspėjo ieškovą apie elektros energijos tiekimo nutraukimą. Nors pirmiau aptartos teisės aktų nuostatos suteikia teisę tiekėjui įspėti buitinį vartotoją apie elektros energijos tiekimo nutraukimą ar apribojimą ir paštu, imperatyviai nenurodant paprastąja ar registruota pašto siunta, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, būtent įspėjimo ieškovui įteikimas registruota pašto siunta būtų sudaręs sąlygas atsakovei įsitikinti, kad ieškovas tokį įspėjimą gavo ir jam yra žinoma apie planuojamą elektros energijos tiekimo nutraukimą. Byloje yra duomenų, jog dokumentų siuntimo registruota pašto siunta būdą atsakovė taikė apeliantui, siųsdama jam kitus dokumentus. Nagrinėjamoje byloje nebuvo įrodinėjama, kad elektros energijos tiekimą ieškovui nutraukti buvo būtina nesilaikant teisės aktuose nustatytos tvarkos, siekiant užtikrinti svarbius visuomenės interesus. Dėl šių aplinkybių darytina išvada, jog atsakovė įspėjo ieškovą apie elektros energijos tiekimo nutraukimą ir elektros energijos tiekimą nutraukė, pažeisdama teisės aktuose nustatytą tvarką. Atsižvelgiant į ginčo pobūdį, t. y. kad šiuo atveju turėtų būti ginami ieškovo, kaip silpnesnės šalies, interesai gauti elektros energijos tiekimą buitiniam vartojimui, yra pagrindas skundžiamą teismo sprendimą šioje dalyje panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, įpareigojant atsakovę atnaujinti elektros energijos tiekimą į ieškovo gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini).

36. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai priėmęs priešieškinį, neišsiaiškinęs, ar ieškovas buvo informuotas iš anksto apie atsakovės planuojamą atvykimą ir apie tai žinojo, bei tai, ar atsakovės noras patekti į ieškovo patalpas ir patikrinti / pakeisti skaitiklį Nr. 0034652 yra pagrįstas ir teisėtas, nepagrįstai įpareigojo ieškovą įleisti atsakovės darbuotojus į gyvenamąsias patalpas. Tačiau teisėjų kolegija šiuos apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

37. Pagal CPK 143 straipsnio 2 dalies 3 punktą teismas priima priešieškinį, jeigu tarp priešieškinio ir pradinio ieškinio yra tarpusavio ryšys, ir juos kartu nagrinėjant bus galima greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčus (CPK 143 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad būtinumą priimti ir nagrinėti priešieškinį, pirma, lemia ir proceso koncentruotumo bei ekonomiškumo principų įgyvendinimas, siekiant vienoje byloje išspręsti šalių visus susijusius tarpusavio teisinius ginčus, taip paspartinti šalių teisinės taikos atkūrimą, kuris yra vienas iš proceso tikslų (CPK 2 straipsnis). Antra, priešieškinio pareiškimas yra atsakovo procesinių teisių gintis nuo pareikšto ieškinio garantija, taip užtikrinamas proceso šalių lygiateisiškumo principas – kas neleidžiama ieškovui, tas turi būti neleidžiama ir atsakovui, ir priešingai (lotynų k. non debet actori licere, quod reo non permittitur) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2008).

38. Nagrinėjamu atveju, priešingai, nei teigia apeliantas, tarp ieškinio ir priešieškinio yra tarpusavio ryšys, kadangi šalių ginčai kyla iš elektros energijos tiekimo sutartinių teisinių santykių: ieškovo reikalavimas grindžiamas neteisėtu elektros energijos tiekimo nutraukimu buitiniam vartotojui, o atsakovės – netinkamu buitinio vartotojo pareigų vykdymu, todėl ieškinį ir priešieškinį nagrinėjant kartu būtų sudaryta galimybė greičiau ir teisingiau išnagrinėti šiuos ginčus. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą ir kasacinio teismo praktiką šiuo aspektu, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisiškai pagrįstai priėmė ir išnagrinėjo atsakovės priešieškinį, toks išnagrinėjimas atitiko esminius proceso principus.

39. Įvertinusi šalių nurodytus duomenis bei byloje esančių įrodymų visumą, teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti ir pirmosios instancijos teismo išvadai, jog ieškovas, nesudarydamas sąlygų atsakovės darbuotojams patekti į ieškovui priklausančias patalpas ir patikrinti apskaitos prietaisą, pažeidė Taisyklių ir šalių sudarytos sutarties nuostatas. Apeliacinio skundo argumentai šios išvados nepaneigia. Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, jog pats apeliantas neneigia, kad 2019 m. rugpjūčio 8 d. neįleido atsakovės darbuotojų, atvykusių patikrinti apskaitos prietaiso. Taisyklių 59 punkte nustatyta, kad buitiniai vartotojai ar jų atstovai operatoriaus darbuotojams, pateikusiems tarnybinius pažymėjimus, ir operatoriaus įgaliotiems tretiesiems asmenims, pateikusiems atstovavimo teisę patvirtinančius dokumentus, privalo leisti įrengti, keisti, eksploatuoti, patikrinti elektros apskaitos prietaisus bei elektros energijos apskaitos schemų elementus, esančius vartotojo patalpose ar teritorijoje, apžiūrėti jų plombas, patikrinti atvadą, nustatyti elektros apskaitos prietaisų rodmenis ir dalyvauti, kai darbų atlikimo metu yra nustatomas elektros apskaitos prietaiso ar apskaitos schemos elemento gedimas ir (ar) pažeidimas. Ta aplinkybė, kad atsakovės darbuotojas 2019 m. rugpjūčio 8 d. atvyko patikrinti apskaitos prietaiso gyvenamajame name ir apeliantą jame rado, nors su apeliantu ir nebuvo sutarta dėl patikrinimo tą dieną, neatleidžia apelianto nuo pareigos leisti tą dieną atvykusiam atsakovės darbuotojui, pateikusiam tarnybinį pažymėjimą, atlikti jam pavestas funkcijas. Apeliantas šioje byloje neįrodinėjo, kad asmuo, prisistatęs atsakovės atstovu, pareikalavus pateikti tarnybinį pažymėjimą, atsisakė tai padaryti, todėl apelianto argumentai, jog tokiu atveju jis neturėjo pagrindo nei įleisti atsakovės darbuotojo, nei patikėti, kad jis yra atsakovės atstovas, vertintini kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais byloje esančiais objektyviais duomenimis (CPK 12, 176-177, 185 straipsniai).

40. Priešingai, nei nurodo apeliantas, byloje nėra duomenų, kad 2016 m. balandžio 4 d. įsiteisėjus Panevėžio apylinkės teismo 2015 m. spalio 13 d. sprendimui (civilinė byla Nr. e2-5052-488/2015), skaitiklis Nr. 0034652 atsakovės darbuotojų buvo išmontuotas iš gyvenamojo namo vidaus ir kartu su kitu skaitikliu Nr. 20897482 buvo perkeltas į pastato išorę ir nebuvo niekada naudojamas. Iš į bylą pateiktų Priskaitymo ir mokėjimo ataskaitų matyti, jog skaitiklio Nr. 0034652 rodmenys buvo deklaruoti ir paskutinis mokėjimas buvo atliktas 2016 m. rugpjūčio 3 d. Byloje nustatyta, kad apeliantas nesudaro sąlygų atsakovės darbuotojams patekti į ieškovui priklausančias patalpas ir patikrinti skaitiklį Nr. 0034652. Atsakovė teismo posėdžio metu taip pat paaiškino, kad kai ieškovas neįsileido atsakovės darbuotojų patikrinti / pakeisti skaitiklio Nr. 0034652, lauke buvo pastatytas kontrolinis skaitiklis, tačiau atsakovė nemato kiekių, negali nustatyti, kiek suvartota elektros energijos. Apelianto nurodomos aplinkybės, kad skaitiklis Nr. 0034652 yra išorėje ir nuo 2016 m. rugpjūčio 3 d. nebuvo naudojamas, nepatvirtina ir jo paties į bylą pateiktos nuotraukas. Tai, kad atsakovė, 2017 m. liepos 25 d. ir 2018 m. vasario 22 d. patikrinusi skaitiklio Nr. 20897482 rodmenis, skaitiklio Nr. 0034652 rodmenų nepatikrino, neeliminuoja atsakovės teisės bet kada vėliau atlikti šio apskaitos prietaiso patikrinimą. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad pagal 2005 m. gegužės 9 d. Elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartį su buitiniu vartotoju Nr. 30330/2/10001 skaitiklis Nr. 0034652 įrengtas pastato viduje, nesant duomenų apie jo išmontavimą bei perkėlimą į pastato išorę, apeliantui nesudarant sąlygų patikrinti šio apskaitos prietaiso, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo apeliantą įsileisti atsakovės darbuotojus į jam priklausantį pastatą patikrinti / pakeisti skaitiklį Nr. 0034652. Dėl nurodyto ieškovo apeliacinis skundas šioje sprendimo dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.

41. Panaikinus sprendimo dalį ir priėmus naują sprendimą, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

42. Ieškovas R. S. už ieškinį sumokėjo 40 Eur žyminio mokesčio, nuo likusios 73 Eur dalies žyminio mokesčio mokėjimo teismo nutartimi buvo atleistas. Atsakovė UAB „Ignitis“ už priešieškinį sumokėjo 75 Eur žyminio mokesčio. Kadangi panaikinus sprendimo dalį ir priėmus naują sprendimą, šioje byloje patenkintas tiek ieškinys, tiek priešieškinis, abi šalys laikytinos vienoda proporcija laimėjusiomis šalimis, todėl jos paliktinos prie jų turėtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnis).

43. Ieškovas R. S. už apeliacinį skundą sumokėjo 40 Eur žyminio mokesčio, nuo likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimo teismo nutartimi taip pat buvo atleistas. Kadangi apeliacinės instancijos teismo patenkinta apeliacinio skundo reikalavimų dalis sudaro 50 proc. (patenkintas reikalavimas jo ieškinį tenkinti, o reikalavimas atsakovės priešieškinį atmesti – netenkintas ), už apeliacinį skundą mokėtina žyminio mokesčio suma, vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 ir 7 dalimi, sudarytų 75 Eur, žyminio mokesčio dalis, proporcinga apeliaciniu skundu patenkintai reikalavimų daliai, sudaranti 37,50 Eur, priteistina ieškovui iš atsakovės UAB „Ignitis“(CPK 93 straipsnio 2 dalis).

44. CPK 150 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo, išskyrus CPK 147 straipsnio 6 dalyje numatytą atvejį. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 1 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – įpareigojimas atsakovę UAB „Ignitis“ atnaujinti elektros energijos tiekimą į ieškovo R. S. gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir priklausinius, esančius (duomenys neskelbtini), galioja iki teismo sprendimo įvykdymo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 12 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo R. S. ieškinys dėl įpareigojimo atsakovę uždarąją akcinę bendrovę „Ignitis“ atnaujinti elektros energijos tiekimą į ieškovo R. S., gyvenamąjį namą (unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini)) ir priklausinius, esančius (duomenys neskelbtini), bei paskirstytos bylinėjimosi išlaidos panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo R. S. ieškinį tenkinti.

Įpareigoti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę „Ignitis“, juridinio asmens kodas 303383884, atnaujinti elektros energijos tiekimą į ieškovo R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąjį namą (unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini)) ir priklausinius, esančius (duomenys neskelbtini).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 12 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“ priešieškinis – įpareigoti ieškovą R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įsileisti UAB „Ignitis“, juridinio asmens kodas 303383884, darbuotojus į objektą ((duomenys neskelbtini)) patikrinti / pakeisti skaitiklį Nr. 0034652, palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“, juridinio asmens kodas 303383884, apelianto R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 37,50 Eur (trisdešimt septynių eurų ir penkiasdešimties centų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Šis Panevėžio apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.