Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje, J. V. (J. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis bausmę (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas dešimt kartų,:

1. Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, paskiriant 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę su teismo nustatytais įpareigojimais;

2. Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį paskiriant galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, kuri Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 30 d. nutartimi subendrinta su Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant galutinę subendrintą 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę su teismo nustatytais įpareigojimais. Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartimi 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausme (bausmė atlikta);

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, paskiriant galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 1, 2 dalimis, atidėtas 2 (dvejiems) metams su teismo paskirtomis auklėjamosiomis priemonėmis;

4. Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos 284 straipsnio 1 dalį, paskiriant 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant galutinę subendrintą 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams su teismo paskirtomis auklėjamosiomis poveikio priemonėmis;

5. Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, paskiriant 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri subendrinta su Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, šios bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams su teismo paskirtomis auklėjamosiomis poveikio priemonėmis;

6. Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, paskiriant 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę, kuri subendrinta su Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų ir 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams su teismo paskirtomis auklėjamosiomis poveikio priemonėmis;

7. Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį bei 187 straipsnio 3 dalį, paskiriant 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri subendrinta su Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant galutinę subendrintą 2 (dvejų) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant 2 (dvejų) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laikotarpiui, bei paskiriant auklėjamąsias poveikio priemones;

8. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį bei 178 straipsnio 2 dalį (2 epizodai), 259 straipsnio 2 dalį, paskiriant subendrintą 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri subendrinta su Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 2 (dvejų) metų ir 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

9. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį, paskiriant 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Ši bausmė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant galutinę subendrintą 3 (trejų) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę (bausmę atliko);

10. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (dešimt epizodų), 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (šeši epizodai), 284 straipsnį (du epizodai), 259 straipsnio 2 dalį, 286 straipsnį, paskiriant 4 (ketverių) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 241 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. V., būdamas suimtas, pasikėsino pabėgti iš jo laikymo vietos, o būtent - jis, būdamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 5 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-685-716/2023 suimtas iki 2023 m. birželio 15 d. ir laikomas (duomenys neskelbtini) kalėjimo pusiau atviro tipo bausmės vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), 2023 m. gegužės 11 d., apie 14.30 val., išėjęs iš (duomenys neskelbtini) kalėjime suteikto trumpalaikio (nekontaktiniu būdu) pasimatymo, nereaguodamas į pareigūno reikalavimus sustoti ir sugrįžti į (duomenys neskelbtini) kalėjime (duomenys neskelbtini) esančią gyvenamąją patalpą, nuėjo prie (duomenys neskelbtini) kalėjimo vidinės apsaugos perimetro sienos ir užlipęs ant prie apsauginės sienos sudėtų statybinių medžiagų (segmentinės tvoros dalių), peršoko vidinę apsaugos perimetro sieną ir prieidamas prie išorinės apsaugos perimetro sienoje esančių vartų, su vielos dalimi pamėgino atrakinti vartus užrakinančią kabančią spyną, tokiu būdu mėgindamas pabėgti, kol į perimetro ruožą atbėgo (duomenys neskelbtini) kalėjimo Saugumo valdymo pareigūnai ir jį sulaikė.

Tokiais savo veiksmais J. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalyje ir 241 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis J. V. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad neturėjo tikslo pabėgti. Jis norėjo tik pabūti ten, kur yra daugiau erdvės. Jis nesikėsino pabėgti iš kalėjimo, tiesiog neturėjo kur nueiti, peršoko perimetrą, sulaukė pareigūnų ir jį suėmė. Iš galo jį sekė pareigūnai ir taip gavosi, kad jis peršoko į kitą, atskirą perimetrą. Jį vedė iš pasimatymo patalpų į kamerą. Jis jau buvo kelis kartus prieš tai pasimatyme. Jam suteikdavo galimybę pasivaikščioti kieme, bet buvo labai karšta, todėl norėjosi pabūti didesnėje erdvėje. Gavosi spontaniškai šitas epizodas. Neplanuotai jis užsimanė pasivaikščioti. Pareigūnas sakė „ateik čia“, o jis (J. V.) ėjo nuo jo. Pareigūnas jį sekė, kartodamas „ateik čia“. Jis nepabuvo didesnėje erdvėje, tik perimetre šiek tiek pabuvo, užtrūko tik kokias 3 minutes. Yra skiriama valanda laiko vieną kartą per dieną pasivaikščiojimui. Tai buvo kitas laikas, kai jis ėjo į didesnę erdvę. Jis pasakė pareigūnui „ne, einu pabūti, ten kur daugiau vietos“. Taip gavosi, kad jis (J. V.) peršoko, nes buvo sekamas pareigūnų. Jis (pareigūnas) bandė jį pagauti, o jis (J. V.) peršoko ir pateko į perimetrą. Pabuvo lauke, sulaukė pareigūnų. Jis nebandė atidaryti vartų, buvo tik priėjęs. Bandė pasižiūrėti į kelio pusę. Jis nežino kas gali būti perimetre, nebuvo užrašyta taisyklių. Galbūt keturis kartus buvo kalėjime. Jo langų nėra į perimetro pusę, bet yra matęs vaikštančius kalinius kalėjimo teritorijoje, bet ten ženklų jokių nėra. Prie vartų permetė vielą ant žolės, kad galima būtų prieiti. Jis norėjo pamatyti laisvės teritoriją, gatvę, kaip mašinos važiuoja. Laisvės atėmimo vietoje vieną valandą leidžia pasivaikščioti, bet suskirstytas laikas. Ten, kur jis nusprendė pasivaikščioti, nebuvo ta teritorija kur vyksta pasivaikščiojimai. Kartu kaltinamasis nurodė, kad jis žino, kad jam nustatyta (duomenys neskelbtini), bet nežino ar teisingai nustatyta. Jis anksčiau buvo išvežtas į (duomenys neskelbtini), įvyko tyrimai. Naujojoje Vilniuje buvo prieš (duomenys neskelbtini), bet skirtingais mėnesio laikais. Nustatė (duomenys neskelbtini). Geria vaistus. Per suėmimą jam nustatyta (duomenys neskelbtini). Jis geria vaistus, vaikšto pas sesutę (duomenys neskelbtini), yra vežamas į (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 31-35).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas R. D. parodė, kad jam vedant į kamerą įvyko įvykis. Vedant į antrą korpusą, išeinant pro budinčią dalį, reikia tiesiai eiti, jis (J. V.) pasuko į dešinę į pirmo korpuso pusę. Ten kiemas didžiulis yra. Pradėjo eiti į tą pusę, jis (R. D.) pradėjo reikalauti, kad jis grįžtų į savo kamerą. Jis (R. D.) nereagavo į jo nurodymus, toliau tęsė tą ėjimą, sakydamas, kad „noriu pasivaikščioti“. Jis (R. D.) suprato, kad nieko gero nebus, todėl pradėjo reikalauti griežtai grįžti į kamerą, bet jau jie praėdinėjo prie kitos budinčios dalies. Jis (R. D.) pribėgo prie budinčio, pamatė, kad atidarytas langas, pasakė, kad padėtų pagauti nuteistąjį. Toliau paskui jį (J. V.) nubėgo. Bandė prie jo priartėti, kad jį sulaikyti. Jis (R. D.) pats irgi greitėjo eidamas toliau. Atsisukęs pažiūrėti ar ateina jam pagalbą, pamatė, kad niekas neatėjo. Tada per raciją prašė pagalbos. Jis ėjo, darė jam (J. V.) psichologinį spaudimą, kad nedarytų tų veiksmų, nes jam bus blogiau. Žinodamas, kad ateis jam pagalba ir padės sulaikyti, jie nuėjo iki pat pirmo korpuso kampo. Užėjo į tą kiemelį, kur buvo sudėtos statybinės medžiagos, J. V. buvo sustojęs vienu momentu, pradėjo kažko ieškoti. Jis (R. D.) jam griežtai pasakė „net ir negalvok apie tai, nes bus panaudotos specialios priemonės“. Tuo momentu jis iš karto pradėjo bėgti. Priėjo prie tvoros, greitai užlipo ir pradėjo bėgti. Tada jis iš paskos pradėjo bėgti. Paskui jis pamatė, kad kažkas atėjo pagalbos, kai jis (J. V.) jau buvo virš tvoros. Nušoko į draudžiamą zoną. J. V., grįždamas iš pasimatymų, kai pakalba su (duomenys neskelbtini), yra užsidaręs, nieko nekalba. Kol jie išėjo, iš kur ateina lankytojai, pirmas patikrinimo punktas, jis nieko nesakė. Jau kai praėjo budinčią dalį, jis pasuko tada į dešinę. Kai jis (R. D.) pasakė „einam į korpusą“, šis pasakė, kad nori eiti pasivaikščioti. Jis ėjo toliau. Pastatas aptvertas. Už uždarytos zonos dar yra įėjimas ir ten buvo ūkiniai pastatai, dirbtuvės. Ten vaikšto tie nuteistieji, kurie dirba, vaikšto, kai eina į pasimatymus. Ten, kur jis pradėjo šalintis, ten negalima vaikščioti. Kiti pareigūnai taikė kardomuosius veiksmus. Jis (R. D.) tuo metu su juo nebendravo. Matė, kai tik jį vedė sulaikius. Bendroje erdvėje be jo ir kaltinamojo daugiau nieko nebuvo tuo metu. Jis nematė, kad kaltinamasis kažką darytų prie vartų, ten siena. Tokioje situacijoje teko pabūti. Negeras poelgis. Jis nėra gydytojas, nieko apie sveikatą pasakyti negali. Jis ne pirmą kartą vedė kaltinamąjį į pasimatymą. Tokių situacijų prieš tai nebuvo. Su juo (R. D.) nebuvo pažeidimų, su kitais pareigūnais buvo. Buvo trenkęs pareigūnui (t. 2, b. l. 31-35).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas T. R. parodė, kad tą dieną dirbo reagavimo grupėje. Pagrindinis darbas - naujai atvykusių suimtųjų, nuteistųjų kratos, reagavimas į įvykius, jeigu kas prašo pagalbos. Tuo metu su kolega, specialistu V., jie atlikinėjo kratą. Per raciją išgirdo pagalbos šauksmą. Tarpusavyje pakalbėjo kas čia per signalas, neaišku buvo. Ruošėsi, bet nežinojo kur. Kažkas iš pareigūnų paprašė patikslinti kokį žmogų sulaikyti ir kur. Buvo patikslinta, kad suimtasis bando pabėgti, eina link tvoros. Tada jie staigiai uždarė nuteistąjį, kuriam darė kratą, ir išbėgo į lauką. Pamatė, kad link tvoros eina suimtasis, o paskui jį eina jaunesnysis specialistas R. Jie pradėjo eiti link suimtojo, jis nereagavo į jų perspėjimus. Priėjus prie tvoros, iš bokštelio sušaukė jiems, kad suimtasis lipa ant tvoros. Pamatė, kad jis lipa. Jis sušuko „stok, atgal“. Pritruko porą sekundžių, kad pribėgti, jis (T. R.) norėjo jį už kojos suimti, bet jis spėjo peršokti perimetrą. Jis pasakė per raciją visiems, kad suimtasis yra perimetre. Jie nusprendė bėgti į perimetrą, kad sulaikyti. Užtrūko laiko, kol jie nubėgo iki suimtojo. Jis nereagavo. Jis (T. R.) matė, kai peršoko per tvorą. Jis asmeniškai kai pribėgo, matė, kad buvo du pareigūnai, kurie atbėgo, bandė sulaikyti. Matė kaip viskas vyko. Kaip jį guldė ant žemės, jis priešinosi, rankos nenorėjo duoti. Arčiau pribėgus, jis kartojo „aš nieko blogo nepadariau, už ką jus taip“. Nesimatė, ką jis darė peršokęs tvorą. Jis (T. R.) paaiškinimų negirdėjo, kodėl taip padarė. Ten negali laisvai judėti suimtieji. Kur eina pasivaikščioti yra du korpusai. Yra atskiri pasivaikščiojimo kiemeliai. Juos ten nuveda, užrakina, jie ten valandą laiko vaikščioja. Pastoviai jie lydimi pareigūnų. Pagrindinė apsaugos tvora buvo labai aukšta, jis jos fiziškai negalėjo peršokti. Gal buvo susižeidęs kai peršoko tvorą. Po to įvykio jie iškvietė medicinos darbuotojus, tai buvo sužeidimai. Tam perimetre yra kiti apsaugos pareigūnai, ginkluoti. Paprasti pareigūnai net negali ten užeiti. Pagal jo (J. V.) veiksmus, kad jis nereagavo, tikėtina, kad norėjo pabėgti. Jo (T. R.) manymu, kad J. V. nenorėjo pajuokauti. Jam tai buvo pirmas kartas. Jis negali įvertinti poelgio. Jų praktikoje nebuvo pabėgimo (t. 2, b. l. 31-35).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas M. B. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) kalėjime, užima jaunesniojo specialisto pareigas. Šių metų gegužės 11 d. jis buvo paskirtas saugoti perimetro ruožą. Jis 14.30 val. per radijo ryšį išgirdo, kad pareigūnai prašo pagalbos pagauti nuteistąjį. Jis išgirdo per radijo ryšį, kad nuteistasis lipą ant vidinės tvoros. Paskui jis pastebėjo, kad jis (J. V.) užlipo ir peršoko į perimetro ruožą, vėliau atsistojo ir pradėjo eiti link vidinės tvoros, link vartų ir link jo (M. B.). Eidamas šiek tiek prišokinėdavo. Priėjęs prie pagrindinių tvoros vartų, buvo pagadinęs spyną. Radęs vielą, bandė atidaryti tą spyną. Jis (M. B.) sušuko „suk atgal“, kad pasitrauktų. Taip pat sušuko jam, kad bus panaudotas šaunamasis ginklas, jis nereagavo. Trumpam priėjo prie vidinės tvoros kitų durų ir irgi bandė atidaryti spyną. Nepavyko, vėl grįžo. Paskui jis (M. B.) pastebėjo atbėgančius saugumo valdymo skyriaus pareigūnus. Jis (J. V.) kai pamatė, pradėjo bėgti link tvoros į jo pusę. Atbėgo po bokšteliu, ten buvo durys, bandė jas atidaryti, bet jos uždarytos buvo. Pribėgus pareigūnui, panaudojo spec. priemones, paguldė. Rankos už nugaros ir uždėjo antrankius, jis šiek tiek apsiramino. Išvedė jį iš apsaugos perimetro ruožo ir jis (M. B.) toliau tęsė savo pareigas. Jis (J. V.) buvo prie tvoros, kuri skiria pataisos namus nuo gatvės. Jis (M. B.) bandė stabdyti, tačiau jis niekaip nereagavo. Kai buvo užlipęs ant sienos, jis nušoko ant žemės. Atsistojo, pradėjo eiti link sienos į jo pusę, prie jo posto. Vartai ir iš karto jo postas. Ėjo palink sieną, bandė spyną atidaryti. Į perspėjimus nereagavo. Pats nedalyvavo jį sulaikant. Paprašė, kad jis atsigultų, jis niekaip. Panaudojo dujas, „tazerį“, užlaužė ranką, paguldė ir uždėjo antrankius. Pareigūnams atrodo nieko nesakė. Toks atvejis buvo pirmas kartas jo praktikoje (t. 2, b. l. 31-35).

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas J. V. savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino. Parodė, kad į (duomenys neskelbtini) kalėjimą atvyko 2023 m. balandžio 5 d. ir buvo patalpintas į (duomenys neskelbtini). 2023 m. gegužės 11 d. buvo išvestas į trumpalaikį pasimatymą (nekontaktiniu būdu) su (duomenys neskelbtini). Kai pasimatymas baigėsi, buvo išvestas iš trumpalaikio pasimatymo ir kartu su pareigūnu ėjo link jo gyvenamojo korpuso. Eidamas į savo gyvenamąją patalpą, norėjo pabūti daugiau įstaigos teritorijoje, nes buvo šiltas ir gražus oras. Kadangi jam iš paskos vis ėjo pareigūnas, o jis norėjo pabūti vienas, jis nuėjo toliau. Pareigūnas vis jam sakė, kad jis sugrįžtų atgal į savo gyvenamąjį korpusą ir vis ėjo iš paskos, todėl jis norėdamas pabūti vienas užšoko ant sudėtų statybinių medžiagų ir peršoko apsauginę tvorą su spygliuota viela, kad pabėgtų nuo to pareigūno ir laisvai pasivaikščiotų teritorijoje. Jis nenorėjo bėgti iš (duomenys neskelbtini) kalėjimo, o tik pabūti vienas. Būtų sugrįžęs atgal į savo gyvenamąją patalpą po pasivaikščiojimo. Kai peršoko apsauginę sieną, nuėjo pasivaikščioti po ten esančią teritoriją. Pamatė sienoje vartus ir priėjo prie jų tam, kad patrauktų prie vartų gulėjusią vielą. Tada pamatė atbėgančius pareigūnus ir pradėjo nuo jų bėgti į kitą pusę, nes pagalvojo, kad ten yra vartai. Pareigūnai jį pasivijo ir sulaikė, o tada nuvedė atgal į (duomenys neskelbtini). Jis iš (duomenys neskelbtini) kalėjimo bėgti neketino, tik norėjo ramiai pabūti vienas lauke. Dėl padaryto poelgio labai gailisi (t. 1, b. l. 57-60).

Lietuvos kalėjimų tarnybos medicininių dokumentų 2023 m. gegužės 18 d. išraše nurodyta, kad J. V. nustatytas lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ir gydymo. Anamnezėje pripažinta, kad laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 13 d. iki 2022 m. rugsėjo 30 d. Valstybinė psichiatrijos tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) ekspertinis skyrius atliko Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę, kurios metu pateikė išvadą, kad asmuo dėl savo psichikos būsenos gali suprasti aplinkybes, gali duoti parodymus ir su juo galima atlikti tyrimo veiksmus (t. 1, b. l. 108).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2023 m. rugsėjo 7 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad objektų tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad J. V. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, išreikšta silpnaprotyste ar, kad byloje nagrinėjamo įvykio metu buvo ūminio psichikos sutrikimo būsenoje, todėl jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (nėra pagrindo) (t. 2, b. l. 70).

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi įstatyme nustatyta išskirtinė bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva.

Pagal BK 241 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas būdamas sulaikytas, suimtas ar atlikdamas arešto, laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, pabėgo iš jo laikymo vietos. Komentuojamo nusikaltimo objektyvioji pusė pasireiškia aktyviais veiksmais. Kaltininkas, neturėdamas teisėto pagrindo ir leidimo, savavališkai palieka sulaikymo, suėmimo ar laisvės atėmimo vietą, kurioje jis laikomas izoliuotas nuo visuomenės. Savavališkai, be leidimo palikus šių įstaigų teritoriją, t. y. atsidūrus už tvoros ar sienos ar už nustatytos pataisos įstaigos ribos, iš esmės realizuojama pagrindinės kalinio pabėgimo sudėties objektyvioji pusė. Pabėgimo būdai gali būti įvairūs: pasinaudojant laisvės atėmimo įstaigų administracijos pareigūnų ir darbuotojų, apsaugos, konvojaus aplaidumu arba juos paperkant, apgaunant ir pan. Pagrindinė kalinio pabėgimo nusikaltimo sudėtis – formalioji. Nusikaltimas laikomas baigtu, kai asmuo, kuriam buvo oficialiai pranešta apie jo sulaikymą, suėmimą, areštą, laisvės atėmimą, savavališkai palieka laisvės atėmimo vietą ir įgyja realių galimybių veikti savo nuožiūra (netrukdomai bendrauti su kitais žmonėmis, vykti ten, kur nori, būti nekontroliuojamam ir pan.).

Teismas, ištyręs bei įvertinęs tiek atskirai, tiek sujungdamas į vientisą įrodymų grandinę baudžiamojoje byloje surinktus tiek tiesioginius, tiek netiesioginius įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, taip pat jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, kad J. V. jam inkriminuotu laiku ir vietoje, o būtent – 2023 m. gegužės 11 d., apie 14.30 val. (duomenys neskelbtini) kalėjimo pusiau atviro tipo bausmės vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), bandė pabėgti iš jo laikymo vietos, tačiau savo veiksmų nebaigė dėl to, kad jį sulaikė (duomenys neskelbtini) kalėjimo Saugumo valdymo pareigūnai.

Šioje baudžiamojoje byloje ginčo dėl to, kad kaltinamasis J. V. jam inkriminuotu laiku ir vietoje, išėjęs iš (duomenys neskelbtini) kalėjime suteikto trumpalaikio (nekontaktiniu būdu) pasimatymo, nereagavo į pareigūno reikalavimus sustoti ir sugrįžti į (duomenys neskelbtini) kalėjime (duomenys neskelbtini) gyvenamajame korpuse esančią gyvenamąją patalpą, taip pat nuėjo prie (duomenys neskelbtini) kalėjimo vidinės apsaugos perimetro sienos ir užlipęs ant prie apsauginės sienos sudėtų statybinių medžiagų (segmentinės tvoros dalių), peršoko vidinę apsaugos perimetro sieną ir priėjo prie išorinės apsaugos perimetro sienoje esančių vartų, nekilo.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis J. V. nurodė, kad 2023 m. gegužės 11 d., apie 14.30 val. jis išėjo iš (duomenys neskelbtini) kalėjime vykusio pasimatymo su motina ir pataisos įstaigos darbuotojų buvo vedamas į jo gyvenamąsias patalpas. Tuo metu jam kilo noras ilgiau pabūti gryname ore, todėl jis, nereaguodamas į jį lydinčio pareigūno pastebėjimus, šalinosi nuo jo, po ko užšoko ant sudėtų statybinių medžiagų ir peršoko apsauginę tvorą su spygliuota viela bei nuėjo pasivaikščioti po ten esančią teritoriją (t. 1, b. l. 57-60, t. 2, b. l. 31-35). Iš esmės analogiškus parodymus apie kaltinamojo judėjimo maršrutą (duomenys neskelbtini) kalėjimo teritorijoje pateikė pastarojo persekiojimo ir sulaikymo metu dalyvavę bei liudytojais tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu apklausti (duomenys neskelbtini) kalėjimo pareigūnai – R. D., M. B. bei T. R. (t. 1, b. l. 35-38, 41-44, 47-50, t. 2, b. l. 31-35). Galiausiai, minėtų proceso dalyvių tarpusavyje sutapusius parodymus taip pat atitiko ir įvykio metu užfiksuotų vaizdo įrašų turinys, peržiūrėtas bylos nagrinėjimo teisme metu bei aptartas 2023 m. gegužės 16 d. apžiūros protokole (t. 1, b. l. 32-34). Taigi, baudžiamojoje byloje nenustačius prieštaravimų dėl kaltinamojo J. V. jam inkriminuotu laiku ir vietoje atliktų ir objektyvioje tikrovėje pasireiškusių veiksmų, taip pat esant prieš tai aptartų įrodymų atitikimui, teismas papildomai pirmiau aptartų ir įrodytais pripažintų kaltinamojo veiksmų nedetalizuos.

Pabrėžtina, jog viso baudžiamojo proceso metu kaltinamasis J. V., aptardamas priežastis, sąlygojusias jam inkriminuotų veiksmų atlikimą, nuosekliai teigė, kad 2023 m. gegužės 11 d., apie 14.30 val. jis, grįždamas iš suteikto trumpalaikio pasimatymo, negrįžo į gyvenamąją patalpą išimtinai dėl to, kad norėjo ilgiau pabūti gryname ore, bet ne pabėgti iš (duomenys neskelbtini) kalėjimo. Kaltinamojo teigimu, jis neturėjo tyčios pabėgti iš kardomojo kalinimo vietos, o tiesiog, esant geram orui, norėjo pasivaikščioti (t. 1, b. l. 57-60, t. 2, b. l. 31-35). Teismas su šiais kaltinamojo viso proceso metu pateiktais parodymais neturi pagrindo sutikti, kadangi jų turinys neatitinka J. V. atliktų ir įrodytais pripažintų veiksmų pobūdžio, bei kitų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo bylos nagrinėjimo teisme metu įrodymais pripažintų duomenų turinio.

Prieš aptariant kaltinamojo J. V. atliktus ir teismo įrodytais pripažintus nusikalstamus veiksmus sąlygojančią subjektyviąją pusę, atkreiptinas dėmesys į teismų praktiką, kurioje pripažįstama, kad kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika ir jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, Nr. 2K-7-27-746/2015, Nr. 2K-P-498-746/2015, Nr. 2K-186-746/2016, Nr. 2K-253-693/2017, Nr. 2K-287-697/2017).

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad kaltinamasis J. V. iki jam inkriminuotų nusikalstamų veiksmų padarymo net dešimt kartų buvo teistas, ir dalyje atvejų jam buvo paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės, kurias pastarasis atliko ir vis dar atlieka. Tai reiškia, kad kaltinamajam buvimas laisvės atėmimo ar kardomojo kalinimo vietose nebuvo naujovė ir jis šiose vietose galiojančią tvarką, įskaitant ir pasivaikščiojimų gryname ore tvarką, žinojo ir buvo su ja supažindintas. Šios aplinkybės bylos nagrinėjimo teisme metu neneigė ir pats kaltinamasis J. V., kuris patvirtino, kad laisvės atėmimo bausmę jam teko atlikti ne kartą bei kartu paaiškino laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje galiojančią pasivaikščiojimo tvarką, nurodęs, kad pasivaikščiojimui gryname ore yra suteikiama viena valanda per dieną ir tam yra skiriama visiškai kita teritorija, nei ta, kurioje jis nusprendė pasivaikščioti (t. 2, b. l. 31-35). Taigi, akivaizdu, kad kaltinamasis, būdamas laikomas kardomojo kalinimo sąlygomis, suvokė, kad grįždamas iš pasimatymo, jis neturėjo teisės teritorijoje, per kurią buvo vedamas, pasivaikščioti ar užsibūti ilgiau nei tą leido jį lydintys pareigūnai.

Pabrėžtina ir tai, kad pastarojo siekį pabėgti iš kardomojo kalinimo vietos patvirtina ne tik pirmiau aptarti duomenys apie kaltinamojo pasivaikščiojimo tvarkos (duomenys neskelbtini) kalėjime suvokimą, bet ir pastarojo jam inkriminuotu laiku ir vietoje atliktų veiksmų pobūdis.

Kaip buvo minėta ankstesnėje šio teismo nuosprendžio dalyje, kaltinamasis J. V. viso baudžiamojo proceso metu neginčijo, kad grįždamas iš pasimatymo, pradėjo šalintis nuo jį lydinčio pareigūno. Jis taip pat neginčijo, kad tokius veiksmus atliko, nepaisydamas pareigūnų sistemingų perspėjimų dėl tokio elgesio nutraukimo (t. 1, b. l. 57-60, t. 2, b. l. 31-35). Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu apklaustas liudytojas R. D. patvirtino, kad bylai aktualiu laikotarpiu lydėjo kaltinamąjį J. V. iš jo pasimatymo, kai pastarasis pradėjo šalintis link (duomenys neskelbtini) kalėjime esančio didelio kiemo, kuriame kaliniams vaikščioti draudžiama. Jis (R. D.) pradėjo kaltinamojo J. V. reikalauti, kad šis grįžtų į savo kamerą, tačiau šis į jokius raginimus nereagavo ir toliau tęsė ėjimą, sakydamas, kad nori pasivaikščioti. Liudytojas vis informuodavo kaltinamąjį, kad taip elgtis draudžiama ir gali grėsti pasekmės, tačiau J. V. vis spartino žingsnį ir nereaguodamas į jokius perspėjimus, pradėjo bėgti, po ko, užlipo ant sudėtų statybinių medžiagų ir peršoko tvorą (t. 1, b. l. 47-50, t. 2, b. l. 31-35). Kaltinamojo reakcijos stoką į pareigūnų perspėjimus ir pradėtų šalinimosi veiksmų tęstinumą patvirtino ir viso proceso metu nuoseklius parodymus pateikęs bei kaltinamojo sulaikymo metu dalyvavęs pareigūnas T. R., kuris patvirtino, kad 2023 m. gegužės 11 d. budėjimo metu, jis pamatė suimtąjį, paskui kurį ėjo kitas pareigūnas. Jis su kolega taip pat pradėjo eiti link minėto asmens, tačiau jis (J. V.) į jokius perspėjimus nereagavo. Vėliau jis pamatė, kai šis asmuo bandė lipti per tvorą, beveik buvo jį sugriebęs už kojos, bet šis spėjo peršokti tvorą ir pateko į kitą zoną. Kartu liudytojas detalizavo, kad ta teritorija, kurioje vyko kaltinamojo gaudynės, nebuvo skirta pasivaikščioti. Nuteistųjų ir kardomojo kalinimo sąlygomis laikomų asmenų pasivaikščiojimams yra skirti du kiemeliai, kuriuose šie gali valandą pasivaikščioti ir nuolatos yra prižiūrimi pareigūnų (t. 1, b. l. 41-44, t. 2, b. l. 31-35). Kaltinamojo J. V. atliktus veiksmus, šiam peršokus vidinę apsauginę (duomenys neskelbtini) kalėjimo sieną, patvirtino minėtą perimetrą saugojęs ir pastarojo veiksmus matęs (duomenys neskelbtini) kalėjimo pareigūnas M. B., kuris nurodė, kad bylai aktualiu laikotarpiu J. V. užlipo ir peršoko į perimetro ruožą, vėliau atsistojo ir pradėjo eiti link vidinės tvoros, link vartų ir paties M. B. Kaltinamasis taip pat judino spyną, o paėmęs vielą, bandė ją rakinti. Dėl šių veiksmų liudytojas kaltinamajam sušuko, kad šis suktųsi atgal, taip pat perspėjo, kad gali būti panaudotas šaunamasis ginklas, bet šis nereagavo – kartotinai priėjo prie kitų tvoros durų ir bandė jas atrakinti. Po kurio laiko atbėgo (duomenys neskelbtini) kalėjimo pareigūnai, tačiau kaltinamasis pradėjo nuo jų šalintis, po ko buvo panaudotos spec. priemonės, skirtos sulaikyti kaltinamąjį (t. 1, b. l. 35-38, t. 2, b. l. 31-35). Galiausiai, kaltinamojo sistemingą šalinimąsi nuo jį persekiojančių pareigūnų bei reakcijos stoką į pareigūnų veiksmus patvirtina ir įvykio vietoje buvusių vaizdo kamerų turinys, atvaizduotas 2023 m. gegužės 16 d. apžiūros protokole (t. 1, b. l. 32-34).

Kaltinamojo J. V. viso baudžiamojo proceso metu išsakytą poziciją dėl išimtinio jo noro pasivaikščioti paneigia ir pastarajam inkriminuota ir teismo įrodyta pripažinta (duomenys neskelbtini) kalėjimo išorinės sienos durų spynos rakinimo aplinkybė. Kaip buvo minėta pirmiau, viso proceso metu nuoseklius parodymus pateikęs ir kaltinamojo veiksmus prie išorinės (duomenys neskelbtini) kalėjimo sienos stebėjęs pareigūnas M. B. patvirtino, kad kaltinamasis J. V., peršokęs įkalinimo įstaigos vidinę sieną, tikslingai judėjo link išorinėje sienoje esančių durų ir bandė jas atidaryti, panaudodamas vielą (t. 1, b. l. 35-38, t. 2, b. l. 31-35). Šiuos kaltinamojo bylai aktualiu laikotarpiu atliktus veiksmus taip pat patvirtino ir anksčiau minėti vaizdo įrašai, užfiksuoti 2023 m. gegužės 16 d. apžiūros protokole, iš kurių matyti, kad J. V. laikotarpiu nuo 14.31 val. iki 14.33 val. tikslingai buvo ties išorinės sienos durimis ir nuolat judino jų spyną (t. 1, b. l. 32-34). Galiausiai, kaltinamojo bandymą atrakinti (duomenys neskelbtini) kalėjimo išorinės sienos durų spyną taip pat patvirtina ir įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, kad prie metalinių vartų po kaltinamojo sulaikymo mėtėsi spygliuotos vielos dalys (t. 1, b. l. 12-27).

Taigi, iš pirmiau aptartų ir tarpusavyje sutampančių proceso dalyvių parodymų ir rašytinės bylos medžiagos, kurių patikimumu teismas neturi pagrindo abejoti, akivaizdžiai matyti, kad kaltinamasis J. V. bylai aktualiu laiku, atlikdamas jam inkriminuotus veiksmus, ne kartą buvo perspėtas pareigūnų apie jo veiksmų draudžiamumą ir būtinybę juos nutraukti, tačiau šių perspėjimų nepaisė ir toliau tęsė savo veiksmus. Juo labiau, priešingai jo viso proceso metu išsakytai pozicijai apie norą pasivaikščioti gryname ore, kaltinamasis neliko (duomenys neskelbtini) kalėjimo vidiniame kieme, tačiau bandė rasti išėjimą tiek iš vidinio teritorijos kiemo, peršokęs jo apsauginę tvorą, tiek iš išorinės apsauginės teritorijos, bandęs rakinti apsauginės tvoros spyną, ir tokių savo veiksmų pastarasis nenutraukė net tuo metu, kai buvo perspėtas dėl šaunamojo ginklo panaudojimo.

Teismas, sugretinęs faktą apie kaltinamojo nevienkartinį buvimą įkalinimo įstaigose su pirmiau detaliai aptartais ir įrodytais kaltinamojo veiksmais iki jo sulaikymo – nuosekliu šalinimusi nuo pareigūnų, reakcijos į šių perspėjimus stoka, taip pat bandymu atrakinti išorines duris, pripažįsta, kad kaltinamojo J. V. apeliavimas į norą pasivaikščioti yra išimtinai pastarojo gynybinė pozicija, kuri neatitinka nei pirmiau aptartų įrodymų visumos, nei byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Akivaizdu, kad kaltinamasis jam inkriminuotus veiksmus atliko veikdamas tiesiogine tyčia – siekdamas pabėgti iš kardomojo kalinimo vietos, o ne pasivaikščioti. Vien tai, kad kaltinamasis neigė jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo faktą, nepaneigia pastarojo veiksmų kryptingumo ir jų atitikimo BK 22 straipsnio 1 dalies ir 241 straipsnio 1 dalies turiniui.

Be visų pirmiau aptartų aplinkybių teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamajam J. V. buvo inkriminuotas bandymas pabėgti iš įkalinimo įstaigos, jam taikant kardomąją priemonę – suėmimą, tačiau nedetalizuojant šios priemonės taikymo pagrindo. Atsižvelgiant į tai, teismas šią kaltinimo dalį tikslina, nurodydamas, kad kaltinamasis jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė, būdamas suimtas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 5 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1-685-716/2023. Papildomai teismas atkreipia dėmesį į tai, kad minėtas kaltinimo patikslinimas įtakos kaltinamojo veiksmų kvalifikavimui pagal BK 22 straipsnio 1 dalį bei 241 straipsnio 1 dalį neturi.

Apibendrinęs pirmiau aptartą, teismas pripažįsta, kad aptarti įrodymai yra nuoseklūs, neprieštaringi, vienas kitą papildo, gauti įstatymų nustatyta tvarka bei ištirti teisiamuosiuose posėdžiuose ir jų visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Todėl konstatuotina, kad kaltinamasis J. V. jam inkriminuotu laiku ir vietoje, būdamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 5 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-685-716/2023 suimtas iki 2023 m. birželio 15 d., išėjęs iš (duomenys neskelbtini) kalėjime suteikto trumpalaikio (nekontaktiniu būdu) pasimatymo, nereaguodamas į pareigūno reikalavimus sustoti ir sugrįžti į (duomenys neskelbtini) kalėjime v gyvenamajame korpuse esančią gyvenamąją patalpą, nuėjo prie (duomenys neskelbtini) kalėjimo vidinės apsaugos perimetro sienos ir užlipęs ant prie apsauginės sienos sudėtų statybinių medžiagų (segmentinės tvoros dalių), peršoko vidinę apsaugos perimetro sieną ir prieidamas prie išorinės apsaugos perimetro sienoje esančių vartų, su vielos dalimi pamėgino atrakinti vartus užrakinančią kabančią spyną, tokiu būdu mėgindamas pabėgti, kol į perimetro ruožą atbėgo (duomenys neskelbtini) kalėjimo Saugumo valdymo pareigūnai ir jį sulaikė.

Dėl skirtinos bausmės

BK 241 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės rūšys – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trijų metų.

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, Nr. 2K-184-746/2016, Nr. 2K-253-699/2018). Teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos ir atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68-942/2016, Nr. 2K- 265- 1073/2018, Nr. 2K- 98- 1073/2019, 2K-49-976/2020).

Teismas, parinkdamas skirtinos bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį kaltinamajam J. V., įvertina jo kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei stadiją – kaltinamasis, veikdamas tiesiogine tyčia, pasikėsino padaryti vieną nusikaltimą, priskirtiną nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis, 22 straipsnio 1 dalis ir 241 straipsnio 1 dalis). Įvertinama ir kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – jis nusikalstamą veiką įvykdė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Lengvinančių kaltinamojo atsakomybę aplinkybių nenustatyta.

Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis anksčiau yra teistas ne kartą, daugumoje atvejų – už nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (t. 1, b. l. 73-90). Šioje baudžiamojoje byloje aptariamą nusikalstamą veiką, kaltinamasis padarė kardomojo kalinimo sąlygomis – tuo metu, kai pastarajam dėl kitų nusikalstamų veikų padarymo buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Kaltinamasis J. V. taip pat ne kartą buvo baustas administracine tvarka, daugiausiai už važiavimą viešuoju transporto neturint keleivio bilieto, duomenų apie baudų apmokėjimą nėra (t. 1, b. l. 91-105). 2022 m. rugsėjo 13 d. iki 2022 m. rugsėjo 30 d. Valstybinė psichiatrijos tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) ekspertinis skyrius atliko Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę, kurios metu pateikė išvadą, kad asmeniui nustatytas lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ir gydymo, tačiau asmuo dėl savo psichikos būsenos gali suprasti aplinkybes, gali duoti parodymus ir su juo galima atlikti tyrimo veiksmus (t. 1, b. l. 108).

Visi anksčiau aptarti, kaltinamąjį J. V. charakterizuojantys duomenys leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, jog jo padarytas nusikaltimas nebuvo atsitiktinai, netinkamai susiklosčiusių aplinkybių pasekmė. Priešingai, minėti nusikalstami kaltinamojo veiksmai buvo jam įprasto elgesio tąsa, atspindinti pastarojo gyvenimo būdą bei visuomenės galiojančių normų nepaisymą. Akivaizdu, kad kaltinamasis po jo atžvilgiu priimamų teismų sprendimų išvadų nepasidaro ir nepakeičia savo gyvenimo būdo.

Teismas, įvertinęs kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, pripažįsta, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti J. V. už padarytą, BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 241 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką paskyrus laisvės atėmimo bausmę, mažesnę nei sankcijos vidurkis – 1 metus laisvės atėmimo. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atitinka tiek kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, tiek jo paties asmenybę, todėl padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus ir darys tinkamą įtaką kaltinamojo elgesiui ateityje. Kartu teismas pabrėžia, kad baudžiamojoje byloje nenustatyta jokių aplinkybių, sąlygojančių BK 62 straipsnio ar 54 straipsnio 3 dalies taikymą ir švelnesnės bausmės nei įstatymų leidėjas numato skyrimą kaltinamajam.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Šio straipsnio 9 dalyje numatyta, kad pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį.

Šio teismo nuosprendžio paskelbimo metu yra įsiteisėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 16 d. nuosprendis, kuriuo J. V. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas 178 straipsnio 2 dalyje (10 epizodų), 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje (6 epizodai), 284 straipsnyje (2 epizodai), 259 straipsnio 2 dalyje, 286 straipsnyje, paskiriant 4 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad kaltinamasis J. V. šioje baudžiamojoje byloje inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė iki pirmiau nurodyto apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo. Tai reiškia, kad minėtu ir šiuo Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiais nuteistajam paskirtos bausmės bendrintinos BK 63 straipsnio nustatyta tvarka.

Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą bei kategorijas, kurioms veikos priskiriamos, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, įskaitant ir pastarojo ankstesnių teistumų skaičių ir jam pirmiau taikytų bausmių neefektyvumą – kartotinį nuteistojo polinkį nusikalsti, nepaisant sistemingai priimamų apkaltinamųjų nuosprendžių, bausmės bendrintinos taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą (BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalys), prie griežtesnės Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu paskirtos 4 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės – 6 mėnesius, pridėtinos bausmės dalį parenkant atsižvelgiant į pirmiau aptartus kaltinamąjį ir jam inkriminuotą nusikalstamą veiką charakterizuojančius duomenis, kaltinamajam J. V. paskiriant galutinę subendrintą 4 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskiros subendrintos bausmės laiką įskaitytinas bausmės laikas, atliktas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 16 d. nuosprendį, bei minėtame nuosprendyje įskaitytini laikotarpiai.

Dėl proceso išlaidų

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2023 m. rugpjūčio 17 d., 2023 m. rugsėjo 21 d. bei 2023 m. rugsėjo 26 pateikė pažymas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini), kuriomis prašo išspręsti klausimą dėl kaltinamajam J. V. taikytos teisinės pagalbos išlaidų, o būtent – 230 Eur, atlyginimo (t. 2, b. l. 43-45, 79-84, 89-91).

Pažymėtina, kad teismų praktikoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų buvo laikomasi nuostatos, kad kai gynėjai paskiriami vadovaujantis BPK 51 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, ir kai teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis Nr. T-316-654/2016). Tokiais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu, paprastai nebūdavo priteistinos. Pagal naują BPK 106 straipsnio 2 dalies redakciją (2020 m. liepos 15 d. įstatymo redakcija), teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

Nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, o gynėjas kaltinamajam buvo paskirtas nepriklausomai nuo jo valios, kadangi kaltinamasis J. V. bylos nagrinėjimo teisme metu atliko laisvės atėmimo bausmę pagal kitą nuosprendį (BPK 51 straipsnio 2 dalis). Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį (kaltinamasis iki paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo niekur nedirbo, be kita ko, pastarasis pakankamai ilgą laiką atliks laisvės atėmimo bausmę), taip pat vadovaudamasis teisingumo ir proporcingumo principais, konstatuoja, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas nepagrįstai apsunkintų nuteistojo padėtį, kadangi gynėjas baudžiamajame procese dalyvavo ne dėl jo noro, o dėl privalomo teisinio reguliavimo. Todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį, nepriteistinos

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė nebuvo paskirta, laikinas nuosavybės teisių apribojimas nebuvo taikytas, proceso išlaidų nėra, kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktas, turintis reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui, – kompaktinis diskas su vaizdo įrašais, prisegtas prie bylos viršelio, įsiteisėjus nuosprendžiui, paliktinas saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

J. V. (J. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje bei 241 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 bei 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu J. V. paskirtą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu paskirta 4 (ketverių) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės 4 (ketverių) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį švelnesnės 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės – 6 (šešis) mėnesius, ir J. V. paskirti galutinę subendrintą 4 (ketverių) metų ir 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į šiuo nuosprendžiu subendrintą bausmę įskaityti bausmės laiką, atliktą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 16 d. nuosprendį, bei minėtame nuosprendyje įskaitytus laikotarpius.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos - 2023 m. spalio 12 d.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl išlaidų priteisimo netenkinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui, – kompaktinį diską su vaizdo įrašais, prisegtą prie bylos viršelio, įsiteisėjus nuosprendžiui, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtiesiems – nuo nuosprendžio nuorašo jiems įteikimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.