Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse teisėja Gabrielė Kaktienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. K. skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. kovo 24 d. nutarimo Nr. LK-N-230 netaikyti nuteistajam M. K. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka M. K., gimęs (duomenys neskelbtini) d., nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2015 m. spalio 1 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė 11 metų laisvės atėmimo bausmė. Įskaityti 2 mėnesiai ir 15 dienų. Nuosprendis įsiteisėjo 2017 m. kovo 20 d.

Bausmės pradžia – 2017 m. balandžio 7 d., pabaiga – 2028 m. sausio 23 d.

Anksčiau neteistas.

Lygtinio paleidimo komisija (toliau – ir Komisija) 2025 m. kovo 24 d. priėmė nutarimą netaikyti nuteistajam M. K. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad nors ir yra žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika, tačiau asmuo būdamas mažiau struktūruotoje aplinkoje vis dėlto pažeidė taisykles ir iš (duomenys neskelbtini) pusiaukelės namų asmuo 2024 m. spalio 4 d. grąžintas bausmę tęsti į Pravieniškių 1-ąjį kalėjimą pusiau atviro tipo bausmių atlikimo vietą, paprastosios grupės sąlygomis. Anksčiau neteistas, pirma laisvės atėmimo bausmė. Nusikaltimas įvykdytas apsvaigus nuo alkoholio, bendrininkų grupėje. Kategoriškai neprisiima atsakomybės. Bausmės atlikimo metu nuteistasis buvo motyvuotas mokytis ir užsiimti darbine veikla. Įgijo vidurinį išsilavinimą. Dirbo įvairius darbus, tačiau šiuo metu darbine veikla neužsiima, finansiniai įsipareigojimai dar vis reikšmingai dideli, nors asmuo ir yra padengęs dalį jų. Vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus pažeidė 7 kartus, iš jų 4 kartus baustas drausmine tvarka, skatintas 10 kartų. Šiuo metu nuteistasis orientuojasi į alkoholio atsisakymą, tačiau vidiniai resursai silpnoki, todėl ši sritis reikalauja tolimesnio nuteistojo dėmesio, norint mažinti tiek socialinių, tiek teisinių problemų atsiradimo tikimybę ilgalaikėje perspektyvoje. Nors asmuo ir yra dalyvavęs į priklausomybių prevenciją nukreiptose programose, tačiau ankstesnių alkoholio vartojimo įpročių problemos vertinimas išlieka kiek paviršutiniškas. Vertinimo metu buvo stebima, kad asmuo nesugeba atskirti tų sričių, kurios yra probleminės ir turėjo įtakos jo nusikalstamumui. Asmeniui sunku išlaikyti tinkamą elgesį lengvesnėmis bausmės atlikimo sąlygomis. Asmens dalyvavimas į elgesį ir mąstymą keičiančiose programose – rezervuotas, o savianalizės diskusijų grupėje išsakytos mintys atskleidžia, kad nuteistojo santykis su kriminogeniniais rizikos veiksniais – paviršutiniškas, gynybiškas. Lygtinio paleidimo komisija buvo rekomendavusi dalyvauti AN grupės užsiėmimus, nėra duomenų, kad šią rekomendaciją įvykdė. Šių aplinkybių visumoje, Komisija nuteistajam netaikė lygtinio paleidimo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant, taip pat elgesį įkalinimo įstaigoje. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Atsižvelgiant į bylos medžiagą, teismas konstatuoja, jog formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui nuteistajam M. K. šiuo metu jau egzistuoja, tai yra nuteistasis jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą privalomai atliktiną laisvės atėmimo bausmės dalį. Vis tik, kaip jau aukščiau aptarta, vien šios aplinkybės egzistavimas nesudaro pagrindo lygtinio paleidimo taikymui, kadangi reikalinga įvertinti ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką arba pastangas tokią riziką mažinant, o taip pat ir nuteistojo elgesį įkalinimo įstaigoje. Tačiau išanalizavus skundo nagrinėjimui aktualius duomenis, sutiktina su skundžiamu Komisijos nutarimu netaikyti lygtinio paleidimo, kadangi materialusis pagrindas, lygtinio paleidimo taikymui, nustatytas nebuvo.

Iš byloje esančios Socialinio tyrimo išvados nustatyta, kad nuteistojo atžvilgiu pirminis nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas buvo atliktas 2017 m. sausio 5 d., ir jo metu nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika buvo vertinama kaip atitinkanti kriterijų – žema. Vėlesnių vertinimų metu pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išliko nekintanti ir nors tokio tipo rizikos vertinimas formaliai atitinka BVK 82 straipsnio nuostatas, vis tik teismas įvertinęs visą nuteistojo elgesį charakterizuojančią medžiagą sprendžia, jog nuteistojo elgesyje nėra fiksuojamos jokios akivaizdžios pastangos mažinant savo nusikalstamo elgesio raišką. Tokią išvadą teismas daro įvertinęs nuteistojo elgesyje vis dar vyraujančius ir turinčius reikmės nusikalstamo elgesio raiškai, dinaminius kriminogeninius veiksnius (turi skolų, ieškinių ir/ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybės, lėšų valdymo sunkumai, smurto/prievartos naudojimas artimoje aplinkoje, dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, ambivalentiška motyvacija nutraukti arba keisti alkoholio vartojimo įpročius, būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas, būdingas impulsyvus elgesys, būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys, savitvardos problemos, negeba atpažinti problemų, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių, priežiūros/apribojimų pažeidimai, išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės/bendruomenės atžvilgiu), kurių nuteistojo elgesyje vis dar yra itin daug. Nustatyti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, dar turi būti koreguojami iš esmės, kad nuteistojo elgesio pokytis sudarytų aiškų ir nebejotiną pagrindą lygtinio paleidimo taikymui. Šiuo metu vis dar fiksuojami dinaminiai kriminogeniniai veiksniai atskleidžia tai, jog nuteistojo pataisos procesas struktūruotoje aplinkoje dar nėra baigtas, kaip ir nėra nustatyta akivaizdi pažanga nuteistajam koreguojant savo elgesį išskirtinai teigiamos dinamikos link.

Nors sutiktina su nuteistojo skunde nurodytomis teigiamai nuteistąjį charakterizuojančiomis aplinkybės, o būtent tai, kad užsiima darbine veikla, turi pastovią gyvenamąją vietą, tačiau šių duomenų kaip išskirtinių, leidžiančių taikyti lygtinį paleidimą, teismas nevertina. Teismas atkreipia dėmesį, kad nuteistasis pastovią gyvenamąją vietą turėjo ir nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau šios aplinkybės nuteistojo nesulaikė ir neapsaugojo nuo labai sunkaus nusikaltimo padarymo. Pažymėtina, kad teigiamas nuteistojo elgesio pokytis jau buvo įvertintas įkalinimo įstaigos administracijos, kadangi nuteistasis šiuo metu bausmę atlieka lengvojoje grupėje, kas neabejotinai turėtų būti paskata nuteistajam koreguoti savo nusikalstamą elgesį išimtinai teigiama linkme. Tuo tarpu tik ilgalaikis, nuoseklus ir teigiamas nuteistojo elgesys įkalinimo įstaigoje, gali sudaryti pagrindą lygtinio paleidimo taikymui, nustatant visas sąlygas lygtinio paleidimo taikymui. Be kita ko, tai, kad savo skunde nuteistasis akcentuoja, jog atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nepadarė jokio naujo nusikaltimo, niekaip teigiamai nuteistojo necharakterizuoja. Nusikalstamų veikų darymas yra pats savaime neigiamas veikimas, o tuo tarpu asmens įkalinimu ir siekiama užkardyti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, todėl bausmės atlikimo metu, tai, kad nuteistasis nepadarė naujų nusikaltimų nėra jokia išskirtinai teigiamai nuteistąjį apibūdinanti aplinkybė, o priešingai, nuteistasis neatlikdamas naujų nusikalstamų veikų elgėsi ne tik taip, kaip turi elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, tačiau ir taip kaip turi elgtis kiekvienas visuomenės narys.

Nuteistasis skunde pabrėžia savo teigiamas savybes ir elgesio pokytį, vis tik, byloje esantys duomenys išskirtinai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Byloje esanti pažyma apie vidaus tvarkos pažeidimus atskleidžia, jog nuteistasis vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus pažeidė net 7 kartus, iš jų 4 kartus baustas drausmine tvarka. Be to, išskirtinai svarbia aplinkybe, šiuo metu dar neleidžiančia spręsti dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, teismas pripažįsta tai, kad įkalinimo įstaigos administracija jau buvo parodžiusi pasitikėjimą nuteistuoju ir jis buvo perkeltas į (duomenys neskelbtini) pusiaukelės namus, vis tik būdamas mažiau struktūruotoje aplinkoje nuteistasis pažeidė vidaus tvarkos taisykles ir iš (duomenys neskelbtini) pusiaukelės namų 2024 m. spalio 4 d. buvo grąžintas bausmę tęsti į Pravieniškių 1-ąjį kalėjimą pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietą. Ši aplinkybė atskleidžia, jog nuteistasis negeba savo elgesio išlaikyti teigiamo, net ir suteikus jam galimybę bausmę atlikti lengvesnėmis sąlygomis, keičiant savo nusikalstamą elgesį, kas leidžia spręsti, jog nuteistasis šiuo metu dar nėra pasiruošęs bausmę tęsti lygtinio paleidimo sąlygomis. Teismo vertinimu, tai, kad nuteistasis negebėjo laikytis pusiaukelės namų taisyklių išskirtinai neigiamai charakterizuoja M. K., atskleidžia, jog jis vis dar išlieka socialiai pavojingas ir negebantis keisti savo neigiamų nuostatų. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog nuteistojo pataisos procesas, dabartinėje pataisos stadijoje yra išlikęs labiau pasyvus nei aktyvus ir dar turi būti tęsiamas pataisos įstaigoje, nuteistajam esmingai koreguojant ir eliminuojant problemines sritis, kurios turi reikšmės jo nusikalstamo elgesio raiškai. Be kita ko iš bylos duomenų nustatytas ir vangus nuteistojo įsitraukimas į resocializacijos priemones, menka savianalizė ir stoka probleminių sričių atpažinimo, kas leidžia spręsti, jog nuteistojo pataisos procesas struktūruotoje aplinkoje dar nėra baigtas ir reikalingos tikslinės intervencijos bei aktyvus nuteistojo įsitraukimas į resocializacijos priemones, taip siekiant pozityvaus nuteistojo elgesio pokyčio. Atsižvelgus į šiuos duomenis, teismas sprendžia, jog dar nėra pagrindo taikyti lygtinį paleidimą nuteistojo atžvilgiu, nes vis dar nėra pagrindo spręsti, kad paleistas lygtinai nuteistasis laikysis įstatymas ir nenusikals.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, nuteistojo neatliktos bausmės dalis, įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste bei atsižvelgiant į visą paskirtą bausmę, dar neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas įkalinimo įstaigoje jau yra baigtas. Aptartos neigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, teismo vertinimu neleidžia spręsti, jog dabartinėje pataisos stadijoje lygtinio paleidimo instituto taikymas jau būtų efektyvus, o asmens probacija būtų sėkminga, tik ilgalaikės ir kryptinai teigiamos nuteistojo pastangos mažinant nusikalstamų veiksnių įtaką jo elgesiui, dinaminių kriminogeninių veiksnių mažinimas, gali sudaryti pagrindą lygtinio paleidimo taikymui, kas šiuo metu nėra nustatyta.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo nusikalstamas elgesys dar nėra tiek pozityviai pakitęs, kad būtų galima spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas, šiuo metu, jau būtų efektyvus, todėl nuteistojo skundas yra atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo M. K. skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. kovo 24 d. nutarimo Nr. LK-N-230 netaikyti nuteistajam M. K. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.