- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-29
- Bylos Nr.
- TS-100-1189/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-83-1-00423-2014-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gabrielė Kaktienė
- Nuteistasis
- M. K.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse teisėja Gabrielė Kaktienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. K. skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. rugsėjo 17 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam M. K. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka M. K., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2015 m. spalio 1 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė 11 metų laisvės atėmimo bausmė. Įskaityti 2 mėnesiai ir 15 dienų. Nuosprendis įsiteisėjo 2017 m. kovo 20 d.
Bausmės pradžia – 2017 m. balandžio 7 d., pabaiga – 2028 m. sausio 23 d.
Anksčiau neteistas.
Lygtinio paleidimo komisija (toliau – ir Komisija) 2025 m. rugsėjo 17 d. priėmė nutarimą netaikyti nuteistajam M. K. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Nutarime nurodyta, kad nuteistasis anksčiau neteistas, pirmą kartą atlieka laisvės atėmimo bausmę. Bausmės atlikimo laikotarpiu nuteistasis buvo motyvuotas mokytis, dirbti, vis tik 2025 m. liepos 31 d. kalėjimo administracija nuteistajam buvo pasiūliusi konkrečią darbinę veiklą už įstaigos ribų, tačiau nuteistasis pasiūlytos darbinės veiklos atsisakė, tačiau nėra nenurodytos atsisakymo priežastys ir nėra aišku ar nuteistajam buvo taikomi Bausmių vykdymo kodekse numatyti apribojimai dėl atsisakymo vykdyti darbinę veiklą. Nuteistojo finansiniai įsipareigojimai dar vis reikšmingai dideli, nors asmuo ir yra padengęs dalį jų. Atliekant laisvės atėmimo bausmę, nuteistojo elgesys nebuvo nuoseklus, nes 7 kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles, 10 kartų buvo skatintas. Nuteistasis vis dar vertina, jog jo įvykdytam nusikaltimui įtakos turėjo netinkami draugai, savo kaltės įvykyje nemato ir atsakomybės nejaučia nusikaltimo pasekmes labiau įžvelgia sau. Šiuo metu nuteistasis orientuojasi į alkoholio atsisakymą, tačiau vidiniai resursai silpnoki, todėl ši sritis reikalauja tolimesnio nuteistojo dėmesio, norint mažinti tiek socialinių, tiek teisinių problemų atsiradimo tikimybę ilgalaikėje perspektyvoje. Komisija sprendė, jog nuteistasis vis dar nesugeba atskirti tų sričių, kurios yra probleminės ir turėjo įtakos jo nusikalstamumui. Nuteistajam sunku išlaikyti tinkamą elgesį lengvesnėmis bausmės atlikimo sąlygomis. Nors nuteistojo apsauginiai veiksniai pakankami, tačiau kriminogeniniai dinaminiai veiksniai valdomi tik struktūruotoje aplinkoje. Šių aplinkybių visumoje, Komisija sprendė, jog dar nėra pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą ir šio instituto netaikė.
Šalies argumentai
Nuteistasis M. K. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo pakeisti lygtinio paleidimo komisijos nutarimą ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. Nuteistojo skundas motyvuojamas tuo, kad formaliuosius kriterijus jis atitinka, šiuo metu vykdo darbinę veiklą, skatintas už nepriekaištingą elgesį net 10 kartų ir šiuo metu yra lengvoje grupėje. Nuteistojo tiek pakartotinio nusikalstamo elgesio, tiek smurtinio elgesio rizika yra žema. Skunde akcentuojama, kad Komisijos nutarimas pripažįsta nuteistojo pastangas keisti gyvenimo būdą, atsiriboti nuo žalingų įpročių ir aplinkos, o tai rodo, kad vidinių resursų stiprinimas vyksta realiai, nepaisant formalių programų. Nors ir resursai dėl priklausomybių mažinimo dar silpni, ši sritis reikalauja tolesnio darbo, tačiau būtent lygtinis paleidimas, taikant probacijos kontrolę, yra efektyviausia priemonė tolesniam resocializacijos procesui, kadangi jis skatina atsakomybę ir priverčia asmenį realiai teisėtais būdais gyventi ir veikti visuomenėje. Skunde nurodoma, jog nuteistasis jau yra pasiekęs objektyvią pažangą, dėl ko yra pagrindas jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą. Taip pat, skunde nurodoma, kad komisijos išvada, jog nuteistasis „nesugeba atskirti probleminių sričių“ ir „spontaniškai elgiasi“ yra deklaratyvi ir nepagrįsta jokiais objektyviais psichologiniais vertinimais. Šiuo metu nuteistasis jau realiai yra identifikavęs savo problemas ir imasi priemonių joms spręsti. Nuteistojo elgesio ir resocializacijos rodikliai yra pakankami, kad būtų taikytas lygtinis paleidimas. Komisijos sprendimas remiasi tik subjektyviais bei selektyviais vertinimais, todėl, nuteistojo vertinimu, toks sprendimas yra ne tik neteisėtas, bet ir neproporcingas. Atsižvelgiant į visa tai, nuteistasis skundu prašo panaikinti skundžiamą Komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš įkalinimo įstaigos.
Nuteistojo M. K. skundas netenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Sprendžiant ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi būtina vertinti nuteistojo elgesį viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu bei atsižvelgti ar asmuo vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir rekomendacijas, tik įvertinus šių duomenų visumą galima pagrįstai konstatuoti, jog yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui.
Nagrinėjamu atveju neabejotinai nustatyta, jog nuteistasis M. K. jau yra atlikęs privalomai atliktiną bausmės dalį pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kuri leidžia svarstyti dėl lygtinio paleidimo taikymo ir sudaro formalųjį lygtinio paleidimo taikymo pagrindą. Tačiau formalusis lygtinio paleidimo taikymo pagrindas pats savaime neleidžia spręsti, jog nuteistojo elgesys jau yra tiek esmingai pakitęs, kad jo atžvilgiu būtų galima taikyti lygtinį paleidimą. Sprendžiant šio instituto taikymo pagrįstumą, visais atvejais, reikalinga nustatyti ir tai, ar bausmę atliekančio asmens elgesyje jau egzistuoja materialusis pagrindas, kurio nustatymo aplinkybės yra aptartos ankstesnėje pastraipoje, vis tik nagrinėjamu atveju materialusis lygtinio paleidimo taikymo pagrindas, nuteistojo elgesyje dar nėra nustatytas.
Sutiktina su nuteistojo M. K. skunde nurodytomis teigiamai jį charakterizuojančiomis aplinkybėmis, tai yra tai, kad jis užsiima darbine veikla, buvo skatintas, bausmę atlieka lengvojoje grupėje, deda pastangas keisti savo gyvenimo būdą, atsiriboti nuo žalingų įpročių. Vis tik, šių aplinkybių teismas kaip išskirtinai teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių ir sudarančių pagrindą lygtinio paleidimo taikymui, nevertina, jos tik atskleidžia tai, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Bylos duomenimis nepaneigiamai nustatyta, jog nuteistasis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę iš tiesų 12 kartų buvo skatintas, tačiau vien nuosekliai teigiamu elgesiu, visu bausmės atlikimo laikotarpiu, nuteistasis nepasižymėjo. Iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 2025 m. spalio 22 d. pažymos apie nuteistojo paskatinimus ir nuobaudas, be paskatinimų, nustatyta ir tai, kad nuteistasis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę net 7 kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles, iš kurių 4 kartus buvo baustas drausmine tvarka. Be kita, nuteistasis 2021 m. kovo 23 d. padarė itin šiurkštų vidaus tvarkos taisyklių pažeidimą, tai yra vartojo alkoholinius gėrimus įkalinimo įstaigoje, ir šį pažeidimą padarė jau būdamas gerai susipažinęs su įkalinimo įstaigos vidaus tvarkos taisyklėmis, kadangi laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2017 m. balandžio 7 d. Ši aplinkybė išskirtinai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, kaip asmenį linkusį demonstruoti savo neigiamas nuostatas net ir būnant itin griežto rėžimo sąlygomis. Be to, teismas įvertina ir tai, kad nuteistojo padaryta nusikalstama veika, sukėlusi negrįžtamas pasekmes, buvo įvykdyta nuteistajam būnant apsvaigusiam nuo alkoholio, o alkoholio vartojimas įkalinimo įstaigoje, nors ir fiksuotas jau sąlyginai seniai, atskleidžia, jog nuteistajam iš tiesų trūksta stiprios iniciatyvos keičiant savo negatyvų elgesį. Tokią teismo išvadą sustiprina ir tai, kad nuteistasis, įkalinimo įstaigai įvertinus jo teigiamus elgesio pokyčius, buvo perkeltas tolimesniam bausmės atlikimui į Panevėžio pusiaukelės namus, tačiau dėl vidaus tvarkos taisyklių pažeidimo 2024 m. spalio 4 d. buvo grąžintas bausmę tęsti į Pravieniškių 1-ąjį kalėjimą pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietą. Taigi, akivaizdu, jog nuteistasis negebėjo savo elgesio išlaikyti nuosekliai teigiamo, priešingai būdamas mažiau struktūruotoje aplinkoje, lengvesnėmis sąlygomis, skatinančiomis nuteistųjų sėkmingą reintegraciją visuomenėje, negebėjo laikytis įstaigos vidaus tvarkos taisyklių. Šiuo metu nuteistojo teigiamas elgesio pokytis (gauti paskatinimai), dar stebimas per trumpą laiką, kad galėtų būti vertinamas kaip neabejotinai sudarantis pagrindą spręsti, kad paleistas lygtinai nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Nors Socialinio tyrimo išvados duomenimis nustatyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal ,,OASys“ metodiką yra atitinkantis kriterijų – žemas, vis tik, toks rizikos atitikmuo buvo nustatytas, jau nuo pirminio rizikos vertinimo, todėl pats savaime nesudaro pagrindo lygtinio paleidimo taikymui. Sprendžiant dėl lygtinio paleidimo nuteistajam, reikalinga įvertinti akivaizdžias nuteistojo pastangas keičiant savo nusikalstamo elgesio raišką, kurios šiuo atveju nustatytos nebuvo. Nuteistojo M. K. akivaizdus nusikalstamo elgesio pokytis nenustatytas, atsižvelgus į aukščiau nutartyje nurodytas aplinkybes, o taip pat ir į nuteistojo elgesyje fiksuojamus dinaminius kriminogeninius veiksnius. Sutinkamai su Socialinio tyrimo išvadoje nurodytais duomenimis, nuteistojo elgesyje vis dar fiksuojama itin daug dinaminių kriminogeninių veiksnių (turi skolų, ieškinių ir/ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybės, lėšų valdymo sunkumai, smurto/prievartos naudojimas artimoje aplinkoje, dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, ambivalentiška motyvacija nutraukti arba keisti alkoholio vartojimo įpročius, būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas, būdingas impulsyvus elgesys, būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys, savitvardos problemos, negeba atpažinti problemų, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių, priežiūros/apribojimų pažeidimai, išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės/bendruomenės atžvilgiu), kurių pokytis nėra fiksuotas nuo ankstesniojo vertinimo ir dėl to nėra pagrindo spręsti apie nuteistojo aktyvias pastangas keičiant nusikalstamas nuostatas ir savo elgesį kreipiant išskirtinai teigiamos dinamikos link. Be kita ko, teismas pažymi, kad nuteistojo elgesyje nustatyti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, turi neabejotinos įtakos jo nusikalstamų nuostatų raiškai ir tik aktyvios nuteistojo pastangos, mažinant nustatytus dinaminius kriminogeninius veiksnius, būtų pagrindas spręsti, kad nuteistasis jau gali savo tikslų siekti neizoliuotas nuo visuomenės, ko šiuo atveju, dar nėra nustatyta.
Teismas, spręsdamas dėl lygtinio paleidimo, nuteistojo skundo kontekste, įvertina ir tai, kad nuteistasis šiuo metu dar turi ypač didelių finansinių įsipareigojimų. Remiantis bylos duomenimis, pagal įkalinimo įstaigoje gautus patvarkymus, nuteistasis turi išmokėti 28058,66 Eur, iš kurių iš viso yra padengęs tik 1391,59 Eur. Ir nors nuteistojo nusikalstamas elgesys nebuvo susijęs su finansais, tačiau įvertinus tai, kad dalis dinaminių kriminogeninių veiksnių yra susiję būtent su įsiskolinimais ir lėšų valdymu, šios aplinkybės teismui leidžia spręsti, kad nepakankamas įsiskolinimų mažinimas, gali skatinti nuteistojo nusikalstamo elgesio raišką jam būnant laisvėje. Taip pat, nors nuteistasis savo skunde teigia, kad šiuo metu jau geba atsiriboti nuo destabilizuojančios aplinkos ir yra linkęs keisti savo elgesį, tačiau teismo vertinimu, šios pastangos dar nėra pakankamos. Kaip jau minėta aukščiau, nuteistojo atžvilgiu buvo parodytas įkalinimo įstaigos administracijos pasitikėjimas, kai jis buvo perkeltas į pusiaukelės namus, bet būdamas juose pažeidė vidaus tvarkos taisykles, kaip nurodyta Socialinio tyrimo išvadoje, nuteistasis nurodė, kad pusiaukelės namuose vyko gimtadienis ir visi vartojo narkotines medžiagas, tai ir jis prisijungė prie kompanijos, tačiau negali paaiškinti savo elgesio motyvų. Šie duomenys leidžia spręsti, kad nuteistasis yra lengvai paveikiamas kitų asmenų įtakos ir dar negeba tinkamai pasirinkti išimtinai teigiamų veikimo modelių, kurių įtvirtinimas nuteistojo elgesyje yra būtinas siekiant lygtinio paleidimo. Juo labiau, kad nuteistasis ir dėl įvykdytos nusikalstamos veikos atsiradusias pasekmes geba analizuoti tik ta prasme, kuria tokios pasekmės sukėlė nepatogumus jam, negebėdamas kritiškai įvertinti savo nusikalstamo elgesio padarinių, nukentėjusių požiūriu. Visa tai atskleidžia, jog nuteistojo elgesys dar reikalauja tikslingų intervencijų, kurios padėtų nuteistajam pasirinkti tik teigiamus, įstatymų laikymusi paremtus, veikimo modelius, ir tik nuoseklus, ilgalaikis teigiamas nuteistojo elgesys įkalinimo įstaigoje, sudarytų pagrindą lygtinio paleidimo taikymui. Be to, iš bylos duomenų nustatytas ir vangus nuteistojo įsitraukimas į resocializacijos priemones, menka savianalizė ir stoka probleminių sričių atpažinimo, kas dar neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas įkalinimo įstaigoje jau yra baigtas.
Atsižvelgiant į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, į bendrus visuomenės lūkesčius dėl teisingumo principo įgyvendinimo, nuteistojo neatliktos bausmės dalis, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo, taip pat negali būti nevertinama. Pažymėtina, kad vien bausmės paskyrimas pats savaime jokių apribojimų nesukelia ir poveikio nuteistojo priešingo teisei elgesio korekcijai, neturi, todėl siekiant įgyvendinti bausmės tikslus, kurių vienas yra kaltininko nubaudimas, teismo kaltu, dėl nusikalstamų veikų padarymo, pripažintas asmuo privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, siekiant taip paveikti asmenį, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų. Šiuo atveju, nuteistojo elgesyje vis dar fiksuojami dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, vangi jų korekcija, nenuoseklus nuteistojo elgesys bausmės atlikimo laikotarpiu, įvertinus šias aplinkybes ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės kontekste, teismui dar neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau galėtų būti tęsiamas lygtinio paleidimo sąlygomis. Tik ilgalaikės ir kryptinai teigiamos nuteistojo pastangos mažinant nusikalstamų veiksnių įtaką jo elgesiui, dinaminių kriminogeninių veiksnių mažinimas, gali sudaryti pagrindą lygtinio paleidimo taikymui, kas šiuo metu nėra nustatyta.
Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo nusikalstamas elgesys dar nėra tiek pozityviai pakitęs, kad būtų galima spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas, šiuo metu, jau būtų efektyvus, todėl nuteistojo skundas yra atmestinas, o Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. rugsėjo 17 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), netaikyti nuteistajam M. K. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalimi, teismas
nutaria:
nuteistojo M. K. skundą, dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. rugsėjo 17 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam M. K. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmesti.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.