- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-28
- Bylos Nr.
- e2S-1648-777/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01713-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Gailevičienė
Įžanginė dalis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos (kreditorės) (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. nutarties D. Ž.-P. fizinio asmens bankroto byloje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja 2019 m. rugsėjo 13 d. teismui pateikė prašymą, kuriuo prašė įpareigoti bankroto administratorę uždarąją akcinę bendrovę (duomenys neskelbtini) (toliau – administratorė) surinkti duomenis, patvirtinančius, kad per visą bankroto laikotarpį bankrutuojantis asmuo nedirbo užsienio šalyje; pateikti bankrutuojančio asmens sąskaitų, atidarytų užsienio šalyje, išrašus už visą bankroto laikotarpį; sušaukti kreditorių susirinkimą, kuriame būtų pateikta anksčiau kreditorių prašoma informacija, ir į darbotvarkę įtraukti klausimą dėl bankroto bylos nutraukimo.
2.1. 2019 m. gegužės 14 d. elektroniniu paštu iš administratorės gavo pranešimą, kad 2019 m. gegužės 24 d. šaukiamas D. Ž.-P. kreditorių susirinkimas. Pareiškėja, kurios kreditinis reikalavimas sudaro daugiau nei 86 procentus viso kreditinio reikalavimo, kreditorių susirinkime sudalyvavo išsiųsdama balsavimo raštu biuletenį tuo pačiu elektroninio pašto adresu, iš kurio buvo gautas pranešimas apie organizuojamą kreditorių susirinkimą. Kartu su balsavimo biuleteniu buvo pridėtas prašymas sušaukti neeilinį kreditorių susirinkimą, kuriame būtų sprendžiamas klausimas dėl bankroto bylos nutraukimo.
2.2. Pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 25 straipsnio 3 dalį, bankroto administratorius, gavęs nurodytą prašymą, ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo nurodyto prašymo gavimo turi sušaukti kreditorių susirinkimą. Nustatytu terminu ir vėliau administratorė kreditorių susirinkimo nesušaukė, nepaaiškino, dėl kokių priežasčių atsisakė sušaukti kreditorių susirinkimą.
2.3. Kita administratorės aplaidžiai vykdyta pareiga yra bankrutuojančio asmens gautų ir panaudotų lėšų tvarkymas. Pareiškėja prašė pateikti bankrutuojančio asmens užsienio sąskaitos išrašą, kadangi bankroto proceso metu bankrutuojantis asmuo persikėlė gyventi į užsienį, tačiau iki šiol informacija nebuvo pateikta, tik nurodoma, kad asmuo nedirba ir jokių pajamų negauna, bet tai patvirtinančių duomenų iš valstybės institucijos taip pat nebuvo pateikta. Dėl šios priežasties negali būti tvirtinama, jog mokumo atkūrimo planas vykdomas tinkamai.
2.4. 2019 m. rugsėjo 4 d. gautas administratorės pranešimas, jog 2019 m. rugsėjo 23 d. šaukiamas kreditorių susirinkimas, į kurio darbotvarkę įtrauktas klausimas dėl administratorės kreipimosi į teismą dėl nutarties baigti fizinio asmens bankroto bylą priėmimo. Pareiškėja balsavo „prieš“ tokį pasiūlymą, nes administratorė neįvykdė pareigos sušaukti neeilinį kreditorių susirinkimą pagal 2019 m. gegužės 24 d. prašymą, nepateikė bankrutuojančio asmens sąskaitos išrašo iš šalies, kurioje šiuo metu gyvena, dokumento, patvirtinančio, jog bankrutuojantis asmuo nedirba.
2.5. Administratorės šališkumą jos išvada dėl mokumo atkūrimo plano tinkamo vykdymo, nors kreditorių prašymai dėl informacijos pateikimo, kuri patvirtintų ataskaitos teiginius, ignoruojami.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 16 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos prašymą.
4. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:
4.1. Nurodė, kad pareiškėjos reikalavimai nenagrinėtini teisme Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
4.2. Pareiškėja dėl informacijos suteikimo apie fizinio asmens bankroto procesą turėtų kreiptis tiesiogiai į administratorę.
4.3. Įvertinus FABĮ nuostatas matyti, kad pareigą sušaukti kreditorių susirinkimą įstatymas įtvirtina bankroto administratorei.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Atskiruoju skundu pareiškėja (toliau – apeliantė) prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. nutartį ir patenkinti jos 2019 m. rugsėjo 12 d. prašymą, kuris teismui buvo pateiktas 2019 m. rugsėjo 13 d.
6.1. Nurodė, kad apeliantė 2019 m. gegužės 24 d. kreipėsi į administratorę su prašymu sušaukti kreditorių susirinkimą, kuriame būtų sprendžiamas klausimas dėl bankroto bylos nutraukimo, nes bankrutuojantis asmuo tinkamai nevykdo teismo patvirtinto mokumo plano. Kreditoriams nėra pateikti duomenys (sąskaitos išrašas iš savo vardu atidarytos sąskaitos Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur šiuo metu gyvena), patvirtinantys, kad bankrutuojantis asmuo realiai negauna jokių pajamų, taip pat kiti duomenys, patvirtinantys, kad šiuo metu nedirba. Tačiau nei per 15 darbo dienų, nei vėliau administratorė kreditorių susirinkimo nesušaukė, taip pat nepaaiškino, dėl kokių priežasčių nevykdė FABĮ 25 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos pareigos. Tokiu būdu administratorė pažeidė apeliantės teisę, todėl apeliantė pateikė prašymą teismui, siekdama, kad būtų apginta FABĮ 25 straipsnyje įtvirtinta jos teisė.
6.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti apeliantės prašymą, motyvuodamas tuo, kad dėl kreditorių susirinkimo sušaukimo turi būti kreiptasi tiesiogiai į bankroto administratorių. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl fakto, kad apeliantė dar prieš kreipdamasi į teismą su prašymu, 2019 m. gegužės 24 d. pateikė prašymą tiesiogiai administratorei sušaukti kreditorių susirinkimą, tačiau toks prašymas buvo ignoruotas.
6.3. Apeliantės (kreditorės) teisė teisme ginti pažeistą interesą kyla tiek iš civilinio proceso principo, įtvirtinto Civilinio proceso kodekso 5 straipsnyje, tiek iš FABĮ 24-26 straipsnio nuostatų.
6.4. Kita priežastis, dėl kurios buvo pateiktas apeliantės prašymas teismui bankroto byloje, yra administratorės aplaidžiai vykdyta pareiga, įtvirtinta FABĮ 12 straipsnio 2 dalies 3 punkte. Apeliantė prašė administratorės pateikti bankrutuojančio asmens sąskaitos išrašą, tačiau administratorė nepateikė nei Lietuvoje bankrutuojančio asmens vardu atidarytos sąskaitos išrašo, nei užsienio šalies, kurioje šiuo metu gyvena, kredito įstaigos sąskaitos išrašo. Neturint šių duomenų negalima teigti, kad bankrutuojantis asmuo tinkamai vykdo savo pareigas. Fizinio asmens sprendimas dėl bankroto bylos išsikėlimo sukelia tam pasekmes, susijusias su padidinta bankrutuojančio asmens finansų valdymo kontrole.
6.5. Apeliantės abejones dėl bankroto administratoriaus šališkumo kelia 2019 m. rugsėjo 4 d. dienos bankrutuojančio fizinio asmens plano įgyvendinimo aktas, kuriame administratorė nurodo, kad mokumo atkūrimo planas įgyvendintas tinkamai. Tačiau iki šiol nebuvo pateikti duomenys, patvirtinantys, jog planas įvykdytas tinkamai, t. y. nebuvo pateikti duomenys, patvirtinantys administratorės išvadas, taip pat administratorės nesušaukė kreditorių susirinkimo, tai privalėjo padaryti pagal FABĮ 25 straipsnio 3 dalį. Dėl šių aplinkybių skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje iš viso nepasisakyta.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
8. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti apeliantės prašymą kaip nenagrinėtiną teisme, teisėtumo ir pagrįstumo.
9. FABĮ 25 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kreditorius (kreditoriai), kurio (kurių) reikalavimo suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 10 procentų teismo patvirtintų visų kreditorių reikalavimų sumos, turi teisę pateikti prašymą bankroto administratoriui dėl kreditorių susirinkimo sušaukimo. Šiame prašyme turi būti nurodyti motyvai, dėl ko turėtų būti sušauktas kreditorių susirinkimas, ir pasiūlyta šio susirinkimo darbotvarkė. Bankroto administratorius, gavęs nurodytą prašymą, ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo nurodyto prašymo gavimo dienos turi sušaukti kreditorių susirinkimą. Apeliantė yra kreditorė, kurios reikalavimo suma vertine išraiška sudaro daugiau nei 86 procentus teismo patvirtintų visų kreditorių reikalavimų sumos, todėl apeliantė turėjo teisę pateikti prašymą administratorei dėl kreditorių susirinkimo sušaukimo.
10. Iš 2019 m. gegužės 24 d. elektroninio laiško, siųsto apeliantės administratorei, nustatyta, kad apeliantė dar prieš kreipdamasi į teismą su prašymu, 2019 m. gegužės 24 d. pateikė prašymą tiesiogiai administratorei sušaukti kreditorių susirinkimą. Byloje nėra duomenų, paneigiančių apeliantės prašyme nurodytas aplinkybes, kad per 15 darbo dienų nei vėliau administratorė kreditorių susirinkimo nesušaukė, taip pat nepaaiškino, dėl kokių priežasčių nevykdė FABĮ 25 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos pareigos (CPK 178, 185 straipsniai). Esant anksčiau aptartoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti apeliantės 2019 m. rugsėjo 12 d. prašymą kaip nenagrinėtiną teisme.
11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismų praktikoje yra pavyzdžių, kai panašaus pobūdžio byla dėl bankroto administratoriaus įpareigojimo sušaukti kreditorių susirinkimą buvo išnagrinėta teisme (Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1395-538/2016).
12. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs kitus atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad šie argumentai teisingam skundo išnagrinėjimui teisinės reikšmės neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
13. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas dėl netinkamo materialinės ir procesinės teisės normų taikymo priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuri naikintina ir apeliantės 2019 m. rugsėjo 12 d. prašymo priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
14. Vadovaujantis proceso operatyvumo ir koncentracijos principais nutarties kopija susipažinti išsiųstina ir bankroto administratorei UAB (duomenys neskelbtini)
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. nutartį panaikinti ir apeliantės 2019 m. rugsėjo 12 d. prašymo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Nutarties kopiją susipažinti išsiųsti ir bankroto administratorei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini)