Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V. S. ir A. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. kovo 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. S. ir A. S. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Klaipėdos rajono skyriaus, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

3. Pareiškėjai nesutiko su atsakovo išvada, jog jie yra užėmę valstybinę žemę. Žemės sklypas yra naudojamas pagal paskirtį ir tomis ribomis, kuriomis buvo įgytas. Atlikdamas Žemės sklypo kadastrinius matavimus, matininkas R. K. nenustatė Žemės sklypo ribos (konfigūracijos) ir ploto skirtumų.

12. Matininkas R. K. 2005 m. vasario 7 d. parengė Žemės sklypo planą M 1:500, kuris buvo suderintas su pareiškėju A. S.. Išnagrinėjęs Žemės tvarkymo bylą Nr. 03-09-5520-45-63, NŽT Klaipėdos rajono skyrius konstatavo, jog nėra teisinio pagrindo inicijuoti matininko R. K. veiklos vertinimą, kadangi nenustatyti jo galbūt neteisėti veiksmai rengiant Žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir Registro įstatymas) 4 straipsnio nuostatomis, atsakovas nurodė, kad Žemės sklypo kadastro duomenys įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, todėl asmuo, siekiantis nuginčyti šių duomenų teisingumą, turi įrodyti, jog dokumentai, kurių pagrindu tokie duomenys įrašyti, yra neteisėti. Įvertinęs žemės tvarkymo bylą, NŽT Klaipėdos rajono skyrius nustatė, jog nėra teisinio pagrindo matininką R. K. įpareigoti kreiptis į NŽT Klaipėdos rajono skyrių dėl išvados gavimo ir žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimo.

13. 2020 m. birželio 19 d. raštą Nr. 12 SD-2765-(14.12.104) „Dėl žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimo ir vykdymo“ rengė vyriausioji specialistė R. S., pasirašė skyriaus patarėja, pavaduojanti skyriaus vedėją, o specialistai, atlikę valstybinės žemės kontrolę, prašymo nagrinėjime, sprendimo rengime ir pasirašyme nedalyvavo.

14. NŽT Klaipėdos rajono skyrius 2020 m. gegužės 28 d. gavo pareiškėjų prašymą nušalinti specialistus V. L. ir V. D. nuo atliekamos Žemės sklypo naudojimo valstybinės kontrolės patikrinimo administracinės procedūros tolesnių veiksmų.

15. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą, Žemės sklypo savininku nurodytas A. S., todėl pranešimas dėl valstybinės žemės kontrolės atlikimo su klausimynu buvo išsiųstas tik nurodytam savininkui. Žemės sklypo savininkas buvo tinkamai informuotas apie planinę Žemės sklypo naudojimo valstybinę kontrolę, 2020 m. gegužės 25 d. patikrinime dalyvavo pareiškėjų ir A. S. ir V. S. įgaliotas asmuo P. M. bei V. S. Išnagrinėjęs pareiškėjų 2020 m. gegužės 28 d. prašymą, NŽT Klaipėdos rajono skyrius nenustatė, jog NŽT Klaipėdos rajono skyriaus specialistai pažeidė teisės aktus, nustatančius žemės naudojimo valstybinės kontrolės atlikimo reikalavimus, taip pat nenustatyti valstybės tarnautojų nušalinimo nuo administracinės procedūros teisiniai pagrindai, numatyti VAĮ 25 straipsnyje. Kadangi NŽT Klaipėdos rajono skyrius 2020 m. birželio 19 d. raštu Nr. 12SD-2765- (14.12.104.) pareiškėjams buvo pateiktos prašomų dokumentų kopijos, pareiškėjų prašomi dokumentai papildomai jiems nebuvo teikiami.

II.

III.

27. Pareiškėjai S. ir A. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 18 d. sprendimą ir jų skundą tenkinti.

28. Pareiškėjų apeliacinio skundo argumentai sutampa su argumentais, išdėstytais skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai pažymima, jog šališko teismo priimtas ginčijamas sprendimas yra nemotyvuotas ir neargumentuotas, teismas netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, kadangi teismas nenagrinėjo ginčo esmės. Tai patvirtina Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 11 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-42-361/2021 (teisminio proceso Nr. 4-24-3-00219-2020-9), kuriuo nuspręsta panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. gruodžio 18 d. nutartį bei NŽT 2020 m. spalio 5 d. nutarimą, priimtą administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ANR_N-1500-2020, o administracinio nusižengimo teisena, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 110 straipsnio 1 dalimi, nutraukta. Minėtame nutarime teismas nurodė, kad byloje liko neįrodyta A. S. tyčia sąmoningai ir savavališkai užimti valstybinį žemės sklypą. Byloje nėra neabejotinų įrodymų, patvirtinančių, kad A. S. administracinio nusižengimo protokole nurodytomis aplinkybėmis atliko veiksmus, kurie atitiktų ANK 110 straipsnio 1 dalies požymius, todėl jis negali būti traukiamas atsakomybėn.

29. Pareiškėjų teigimu, teismo argumentai, kad byloje nėra duomenų apie matininkų M. B. ir R. K. galbūt padarytus pažeidimus atliekant Žemės sklypo kadastrinius matavimus, todėl atsakovas pagrįstai sprendė, jog nėra teisinio ir faktinio pagrindo matininko inicijuoti R. K. veiklos vertinimą, nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais. Priešingai, aplinkybę, kad yra pagrindas inicijuoti matininko R. K. veiklos vertinimą, pagrindžia Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 11 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-42-361/2021.

30. Pareiškėjų manymu, teismas neatsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl laikytina, kad teismo išvados yra nemotyvuotos.

32. Atsakovas pažymi, jog Nors pareiškėjai apeliaciniame skunde teigia, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas, tačiau nepateikia argumentų šiems teiginiams pagrįsti. Taip pat nenurodo, kodėl ginčijami NŽT bei Ginčų komisijos sprendimai taip pat laikytini nemotyvuotais. Administracinė byla buvo nagrinėjama tuo pačiu metu, kaip ir pareiškėjų nurodyta administracinio nusižengimo byla. Ši aplinkybė nebuvo nurodyta ir 2020 m. rugsėjo 12 skunde teismui, todėl teismas negalėjo jos įvertinti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

35. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl NŽT Klaipėdos rajono skyriaus 2020 m. birželio 19 d. sprendimo Nr. 12 SD-2765-(14.12.104) „Dėl žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimo ir vykdymo“, NŽT Klaipėdos rajono skyriaus 2020 m. birželio 25 d. sprendimo Nr. 12SD- 2857-(14.12.104.) „Dėl V. D. ir V. L. nušalinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo bei pareiškėjų reikalavimo įpareigoti NŽT Klaipėdos rajono skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2020 m. gegužės 25 d. ir 2020 m. gegužės 28 d. prašymus pagrįstumo. Pareiškėjais taip pat prašo panaikinti Ginčų komisijos 2020 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo Nr. 21R2-144(AG2-104/16-2020) dalį, kuria jų skundas buvo atmestas.

36. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad skundžiami sprendimai, nurodyti NŽT Klaipėdos rajono skyriaus 2020 m. birželio 19 d. rašte Nr. 12SD-2765-(14.12.16) „Dėl žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimo ir vykdymo“ ir 2020 m. birželio 25 d. rašte Nr. 12SD-2857-(14.12.104.) „Dėl V. D. ir V. L. nušalinimo“, yra teisėti ir pagrįsti, dėl ko nėra pagrindo juos ir skundžiamą Ginčų komisijos 2020 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo Nr. 21R2-144(AG2-104/16-2020) dalį panaikinti, taip pat tenkinti reikalavimą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymus, skundą atmetė. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nesprendė dėl NŽT Klaipėdos rajono skyriaus 2020 m. birželio 25 d. rašte Nr. 12SD-2857-(14.12.104.) „Dėl V. D. ir V. L. nušalinimo“ nurodyto sprendimo dalies, kuri Ginčų komisijos 2020 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu Nr. 21R2-144(AG2-104/16-2020) panaikinta ir NŽT įpareigota iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2020 m. gegužės 28 d. prašymo dalį dėl reikalavimo iniciuoti teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų tikslinimą.

37. Pareiškėjai padavė apeliacinį skundą, kuriame nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu grindžia argumentais, nurodytais skunde pirmosios instancijos teismui. Nurodo, jog šališko teismo priimtas ginčijamas sprendimas yra nemotyvuotas ir neargumentuotas, teismas netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, kadangi teismas nenagrinėjo ginčo esmės, ką patvirtina Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 11 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-42-361/2021.

38. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjų apeliacinių skundų ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjų apeliacinio skundo ribų.

39. Apeliacinės instancijos teismas, pareiškėjų apeliacinio skundo ribose tikrindamas skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, visų pirma pažymi, kad teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. ABTĮ 142 straipsnio 3 dalis nustato, kad pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacinis procesas yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas ar jos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga, dėl ko jį apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu ir pakartoti jau procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas.

40. Kai yra pagrindas pripažinti, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

41. Nagrinėjamu atveju, priimdamas skundžiamą sprendimą, teismas įvertino byloje pateiktus įrodymus, sprendime išdėstė pakankamai nuoseklius ir išsamius motyvus, kurių pagrįstumu nėra pagrindo abejoti, todėl, jų nebekartodama, teisėjų kolegija pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.

42. Pasisakydama dėl pareiškėjų argumentų, kuriais nesutinkama su teismo išvada, jog byloje nėra duomenų apie matininkų M. B. ir R. K. galbūt padarytus pažeidimus atliekant Žemės sklypo kadastrinius matavimus, todėl atsakovas pagrįstai sprendė, jog nėra teisinio ir faktinio pagrindo matininko inicijuoti R. K. veiklos vertinimą, primintina, kad pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2329/2011). Pareiškėjai nei nurodė, nei pateikė įrodymus, patvirtinančius jų teiginius, kad Žemės sklypo kadastriniai matavimai, 2005 m. atlikti matininko R. K., o 2019 m. – matininkės M. B., vykdyti pažeidžiant teisės aktais nustatytus reikalavimus ar ignoruojant faktinę situaciją. Pažymėtina, kad, kaip matyti iš įrašų po šių matavimų parengtuose Žemės sklypo planuose, kuriuose tiek šio sklypo konfigūracija, tiek jo kraštinių išmatavimų dydžiai yra identiški, pareiškėjas A. S. sutiko tiek su žemės sklypo ribomis, tiek su jo plotu (1 500 kv. m), nustatyti duomenys buvo patvirtinti ir registruoti Nekilnojamo turto kadastre, kuriame įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos nekilnojamo turto kadastro įstatymo 3 str. 4 d.). Be to, pareiškėjas A. S. 2005 m. rugsėjo 1 d. sudaryta Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo Žemės sklypą, suformuotą atliekant kadastrinius matavimus (kadastro duomenų fiksavimo data 2005 m. sausio 27 d.), t. y. matavimus, 2005 m. atliktus matininko R. K., todėl pareiškėjų teiginiai, kad šį žemės sklypą jie įsigijo pagal „raudonąsias linijas“, 2004 m. gruodžio 7 d. patvirtintas vyresniojo specialisto V. S., nėra pagrįsti, o pareiškėjų pateiktas A. K. parengtas situacijos planas nepatvirtina reikšmingų aplinkybių šiuo aspektu.

43. Dėl pareiškėjų argumentų, susijusių su Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 11 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-42-361/2021 įrodomąja reikšme nagrinėjamoje administracinėje byloje, pažymėtina, kad, priešingai nei apeliaciniame skunde teigia pareiškėjai, šioje administracinio nusižengimo byloje nustatyti faktai nėra reikšmingi nagrinėjamo ginčo dėl atsakovo sprendimų teisėtumo kontekste: administracinio nusižengimo teisena A. S. pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį nutraukta administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai institucijai neįrodžius A. S. tyčios sąmoningai ir savavališkai užimti valstybinį žemės sklypą. Tokį procesinį sprendimą apygardos teismas priėmė įvertinęs, kad: tiek Tarnybai, 2020 m. spalio 5 d. priimant skundžiamą nutarimą, tiek apylinkės teismui turėjo būti žinoma apie (duomenys neskelbtini) anksčiau, t. y. 2020 m. rugsėjo 12 d. inicijuotą ginčą administraciniame teisme, todėl surinktų byloje duomenų tikrai nepakanka įsitikinti apelianto kaltumu padarius aktualų nusižengimą; Tarnyba, nutarime nurodydama, jog A. S. savavališkai užimdamas valstybinės žemės plotą – jo žemės sklypo tvora (medinė tvora iš Pievų gatvės pusės), gyvatvorė (iš Vasario 16-osios gatvės pusės) ir dalis medinio šiltnamio, yra įrengti už žemės sklypo ribų, valstybinėje žemėje, pažeidė Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktų reikalavimus, šių teisės normų tikrojo turinio neatskleidė; Ginčų komisija 2020 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu įpareigojo NŽT iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2020 m. gegužės 28 d. prašymo dalį dėl reikalavimo inicijuoti teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų tikslinimą, todėl akivaizdu, jog faktinė ginčo žemė sklypo ribų situacija ateityje keisis ir tai turės įtakos pareiškėjų teisėms ir teisėtiems interesams; apeliantui inkriminuota savavališkai užimtos valstybinės žemės plotas 0,0286 ha. Iš sklypo fotonuotraukų matyti, jog didžiąją dalį šio ploto užima minėta aukšta gyvatvorė. Per minėtą laikotarpį tokia gyvatvorė natūraliai galėjo savaime užaugti ir ji nėra objektyviai nepašalinama kliūtis valstybei patekti prie savo žemės. A. S. apylinkės teismui posėdyje išsakyti teiginiai, jog jis žinojo, kad šiltnamio dalis pastatyta valstybinėje žemėje, jog įrengė medinę tvorą iš Pievų gatvės pusės prieš 5-6 metus, o gyvatvorę pasodino prieš 20-30 metų, nesant išspręstai minėtai administracinei bylai, savaime neįrodo būtent tyčinės jo kaltės tokiu būdu užimti išties nedidelio ploto valstybinę žemę.

44. Su kitomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, padarytomis vertinant tiek paskirų atsakovo tarnautojų aktų, tiek jų visumos teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas sutinka ir jų nekartoja. Šiuo aspektu pažymėtina, kad skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas ar dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 91 str. 1 d.), ko nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo konstatuoti.

45. Apibendrindamas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pareiškėjų apeliacinio skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų V. S. ir A. S. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. kovo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.