Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas

Nesutinka su atsakovės padaryta išvada, jog jie yra užėmę valstybinę žemę. Pažymi, kad Žemės sklypas yra naudojamas pagal paskirtį ir tomis ribomis, kuriomis buvo įgytas, atlikdamas Žemės sklypo kadastrinius matavimus, matininkas R. K. nebuvo nustatyti Žemės sklypo ribos (konfigūracijos) ir ploto skirtumai.

Teigia, jog po planinio patikrinimo jie kreipėsi į nepriklausomą matininką A. K., kuris 2020 m gegužės 27 d. pateikė Žemės sklypo situacijos brėžinio ištrauką, iš kurios matyti, kad pagal matininko R. K. atliktus kadastrinius matavimus Žemės sklypo planas visiškai neatitinka pirminio paženklinimo. Pareiškėjų teigimu, tai patvirtina būtinybę iš naujo atlikti kadastrinius matavimus, matininką R. K. įpareigojant kreiptis į NŽT Klaipėdos rajono skyrių dėl išvados gavimo ir kadastrinius matavimus atlikti, vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, (toliau - ir Nuostatai) 21 punkto nuostatomis. Pabrėžia, jog pakartotinė Žemės sklypo naudojimo valstybinė kontrolė gali būti atliekama tik atlikus kadastrinius matavimus ir NŽT Klaipėdos rajono skyriaus vedėjai juos patvirtinus, įregistravus Nekilnojamojo turto registre, Žemės sklypo naudojimo valstybinę kontrolę atliekant nepriklausomiems NŽT Klaipėdos rajono skyriaus specialistams.

Nurodo, jog NŽT Klaipėdos rajono skyriaus 2020 m. birželio 19 d. sprendimas Nr. 12 SD-2765-(14.12.104) yra neargumentuotas ir nemotyvuotas, jame nepasisakyta dėl 2020 m. gegužės 25 d. pareiškėjos V. S. teikto prašymo, kuris NŽT Klaipėdos rajono skyriuje neužregistruotas teisės aktų nustatyta tvarka. Argumentuoja, jog gavęs informaciją apie matininko veiklos pažeidimus, NŽT Klaipėdos rajono skyrius apie tai turėjo pranešti matininkui, nustatyti terminą paaiškinimo, dokumentų ar duomenų pateikimui, kaip tai numatyta teisės aktais. Pažymi, jog atsakovė nevertino ir nepriėmė teisingo sprendimo dėl 2005 m. vasario 7 d. matininko R. K. atliktų Žemės sklypo kadastrinių matavimų teisėtumo. Teigia, kad NŽT Klaipėdos rajono skyriaus 2020 m. birželio 19 d. sprendimas Nr. 12 SD-2765-(14.12.104) priimtas, neišsprendus specialistų V. D. ir V. L. nušalinimo klausimo.

Teigia, kad NŽT Klaipėdos rajono skyriaus 2020 m. birželio 19 d. sprendimas Nr. 12 SD-2765-(14.12.104) priimtas įgaliojimų neturinčio NŽT Klaipėdos rajono skyriaus atstovo, tokiu būdu nesilaikyta Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 25 straipsnio 2 dalies nuostatų, numatančių, jog sprendimą dėl pareigūno, valstybės tarnautojo ar darbuotojo nušalinimo nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje priima viešojo administravimo subjekto vadovas, reikalavimų.

Atkreipiamas dėmesys, kad nebuvo pateiktas rašytinis pavedimas pradėti administracinę procedūrą, kaip to reikalauja Viešojo administravimo VAĮ 22 straipsnio 1 dalis. Be to atsakovė nesilaikė Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 3 straipsnio, įpareigojančio atsakovę atlikti teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą, tame tarpe, asmenų prašymų, skundų ar pranešimų, susijusių su teritorijų planavimo procesu, nagrinėjimą, bei 61 straipsnio 1-8 dalių nuostatų reikalavimų.

Pažymi, kad priimdama ginčijamus sprendimus, atsakovė nesilaikė Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, 21 punkto reikalavimų, įpareigojančių žemėtvarkos skyrius, nustačius teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose pažeidimų, inicijuoti teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų patikslinimą, o kitu atveju apie nustatytus pažeidimus (neatitikimus), informuoti teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų rengimo organizatorių.

Paaiškina, jog pareiškėjas A. S. NŽT Klaipėdos rajono skyriui 2020 m. sausio 27 d. pateikė prašymą patikslinti Žemės sklypo duomenis nekilnojamojo turto registre, nes atlikus kadastrinius matavimus, keitėsi Žemės sklypo plotas ir apribojimai. Nurodo, jog NŽT Klaipėdos rajono skyriaus vedėja 2020 m. sausio 31 d. sprendimu Nr. 12SK-89-(14.12.110.) patvirtino Žemės sklypo kadastro duomenis, nustatytus pagal UAB „Geomylia“ parengtą elektroninės žemės sklypo kadastro duomenų bylą Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo kadastro duomenų tikslinimas nekilnojamojo turto registre įregistruotas nuo 2020 m. vasario 11 d. NŽT Klaipėdos rajono skyriaus vedėjos 2020 m. sausio 31 d. sprendimo Nr. 12SK-89-(14.12.110.) pagrindu.

Nurodo, jog matininkas R. K. 2005 m. vasario 7 d. parengė Žemės sklypo planą M 1:500, kuris buvo suderintas su pareiškėju A. S. Akcentuoja, jog išnagrinėjęs Žemės tvarkymo bylą Nr. (duomenys neskelbtini), NŽT Klaipėdos rajono skyrius konstatavo, jog teisinio pagrindo inicijuoti matininko R. K. veiklos vertinimą Nuolatinėje komisijoje kvalifikacijos pažymėjimų turėtojų veiklai įvertinti nėra, kadangi nenustatyti jo galimai neteisėti veiksmai rengiant Žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą. Cituodama Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnio nuostatas, numatančias, jog visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nėra nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, pabrėžia, kad Žemės sklypo kadastro duomenys įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Motyvuoja, jog asmuo, siekiantis nuginčyti šių duomenų teisingumą, turi įrodyti, jog dokumentai, kurių pagrindu tokie duomenys įrašyti, yra neteisėti. Įvertinęs žemės tvarkymo bylą, NŽT Klaipėdos rajono skyrius nustatė, jog matininką R. K. įpareigoti kreiptis į NŽT Klaipėdos rajono skyrių dėl išvados gavimo ir žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimo, vadovaujantis skyriaus išduota išvada teisinio pagrindo nėra.

Pažymi, jog 2020 m. birželio 19 d. raštą Nr. 12 SD-2765-(14.12.104) „Dėl žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimo ir vykdymo“ rengė vyriausioji specialistė R. S., pasirašė skyriaus patarėja, pavaduojanti skyriaus vedėją, o specialistai, atlikę valstybinės žemės kontrolę, prašymo nagrinėjime, sprendimo rengime ir pasirašyme nedalyvavo.

Atkreipia dėmesį, jog pareiškėjai iniciavo naujų Žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimą.

Nurodo, jog NŽT Klaipėdos rajono skyrius 2020 m. gegužės 28 d. gavo pareiškėjų prašymą nušalinti specialistus V. L. ir V. D. nuo atliekamos Žemės sklypo naudojimo valstybinės kontrolės patikrinimo administracinės procedūros tolesnių veiksmų.

Pažymi, jog pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą, Žemės sklypo savininku nurodytas A. S., todėl pranešimas dėl valstybinės žemės kontrolės atlikimo su klausimynu buvo išsiųstas tik nurodytam savininkui. Atsakovės teigimu, Žemės sklypo savininkas buvo tinkamai informuotas apie planinę Žemės sklypo naudojimo valstybinę kontrolę, 2020 m. gegužės 25 d. patikrinime dalyvavo pareiškėjų ir A. S. ir V. S. įgaliotas asmuo P. M. bei V. S. Nurodo, jog išnagrinėjęs pareiškėjų 2020 m. gegužės 28 d. prašymą, NŽT Klaipėdos rajono skyrius nenustatė, jog NŽT Klaipėdos rajono skyriaus specialistai pažeidė teisės aktus, nustatančius žemės naudojimo valstybinės kontrolės atlikimo reikalavimus, taip pat nenustatyti valstybės tarnautojų nušalinimo nuo administracinės procedūros teisiniai pagrindai, numatyti VAĮ 25 straipsnyje. Kadangi NŽT Klaipėdos rajono skyrius 2020 m. birželio 19 d. raštu Nr. 12SD-2765- (14.12.104.) pareiškėjams buvo pateiktos prašomų dokumentų kopijos, pareiškėjų prašomi dokumentai papildomai jiems nebuvo teikiami.

Nagrinėjamo ginčo dalykas – NŽT Klaipėdos rajono skyriaus 2020 m. birželio 19 d. sprendimo Nr. 12SD-2765-(14.12.16) „Dėl žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimo ir vykdymo“ ir 2020 m. birželio 25 d. sprendimo Nr. 12SD-2857-(14.12.104.) „Dėl V. D. ir V. L. nušalinimo“ teisėtumas ir pagrįstumas.

Panaikinus NŽT Klaipėdos rajono skyriaus 2020 m. birželio 19 d. sprendimą Nr. 12SD-2765-(14.12.16) „Dėl žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimo ir vykdymo“ ir 2020 m. birželio 25 d. sprendimą Nr. 12SD- 2857-(14.12.104.) „Dėl V. D. ir V. L. nušalinimo“, prašoma įpareigoti NŽT Klaipėdos rajono skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2020 m. gegužės 25 d. prašymą ir 2020 m. gegužės 28 d. prašymą.

2020 m. gegužės 25 d. pareiškėja V. S. kreipėsi į NŽT Klaipėdos rajono skyrių, prašydama matininką R. K. įpareigoti kreiptis į NŽT Klaipėdos rajono skyrių dėl išvados gavimo ir Žemės sklypo kadastrinius matavimus atlikti, vadovaujantis pateikta NŽT Klaipėdos rajono skyriaus išvada, esant pagrindui inicijuoti (atlikti) projekto autoriaus ir matininko (-ų) veiklos vertinimą NŽT nuolatinėje komisijoje kvalifikacijos pažymėjimų turėtojų veiklai įvertinti.

Be to, pareiškėjai A. S. ir V. S. 2020 m. gegužės 28 d. kreipėsi į NŽT Klaipėdos rajono skyriaus vedėją, prašydami NŽT Klaipėdos rajono skyriaus vyriausiuosius specialistus V. D. ir V. L. nušalinti nuo atliekamos Žemės naudojimo valstybinės kontrolės procedūros tolesnių veiksmų, prašė pateikti jų 2020 m. gegužės 28 d. prašyme nurodytus dokumentus, įpareigoti matininką (inžinierių) R. K. kreiptis į NŽT Klaipėdos rajono skyrių dėl išvados gavimo ir Žemės sklypo kadastrinius matavimus atlikti, vadovaujantis NŽT Klaipėdos rajono skyriaus išvada, nustačius teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose pažeidimų, dėl kurių susidarė žemės klypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumai, inicijuoti teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų patikslinimą, esant pagrindui prašė inicijuoti (atlikti) projekto autoriaus ir matininko R. K. veiklos vertinimą NŽT nuolatinėje komisijoje kvalifikacijos pažymėjimų turėtojų veiklai įvertinti.

Atsakydamas į pareiškėjos V. S. 2020 m. gegužės 25 d. prašymą, NŽT Klaipėdos rajono skyrius 2020 m. birželio 19 d. rašte Nr. 12SD-2765-(14.12.16) „Dėl žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimo ir vykdymo“ nurodė, jog teisinio pagrindo matininką R. K. įpareigoti kreiptis į NŽT Klaipėdos skyrių dėl išvados gavimo ir Žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimo, vadovaujantis skyriaus išduota išvada nėra. Konstatavo, jog teisinio pagrindo inicijuoti matininko R. K. veiklos vertinimą nėra, kadangi nenustatyti jo galimai neteisėti veiksmai rengiant Žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą, kuri buvo suderinta su pareiškėju, Žemės sklypo kadastro duomenys įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

Atsakydamas į pareiškėjų A. S. ir V. S. 2020 m. gegužės 28 d. prašymą, NŽT Klaipėdos rajono skyrius 2020 m. birželio 25 d. rašte Nr. 12SD-2857-(14.12.104) „Dėl V. D. ir V. L. nušalinimo“ nurodė, jog teisinio pagrindo NŽT Klaipėdos rajono skyriaus vyriausiesiems specialistams V. D. ir V. L. nušalinti nuo atliekamos Žemės naudojimo valstybinės kontrolės procedūros tolesnių veiksmų nėra, pažymėjo, jog Žemės sklypo kadastro duomenų byla parengta teisingai, nurodė, kad nėra teisinio pagrindo įpareigoti matininką R. K. kreiptis į NŽT Klaipėdos skyrių dėl išvados gavimo ir Žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimo vadovaujantis skyriaus išduota išvada bei nėra teisinio pagrindo ir būtinumo inicijuoti minėto matininko veiklos vertinimo. Pažymėjo, jog pareiškėjų prašomos dokumentų kopijos jiems buvo pateiktos 2020 m. birželio 19 d. raštu. Nurodė, jog Žemės sklypo kadastrinių matavimo bylos nebus teikiamos, nes jas turi turėti Žemės sklypo savininkas.

Išnagrinėjusi pareiškėjų A. S. ir V. S. skundą dėl NŽT Klaipėdos rajono skyrius 2020 m. birželio 19 d. rašto Nr. 12SD-2765-(14.12.16) „Dėl žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimo ir vykdymo“ ir NŽT Klaipėdos rajono skyrius 2020 m. birželio 25 d. rašto Nr. 12SD-2857-(14.12.104) „Dėl V. D. ir V. L. nušalinimo“ panaikinimo ir reikalavimo įpareigoti NŽT Klaipėdos skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2020 m. gegužės 25 d. ir 2020 m. gegužės 28 d. prašymus, Ginčų komisija 2020 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu Nr. 21R2-144(AG2-104/16-2020) NŽT Klaipėdos rajono skyriaus 2020 m. birželio 25 d. sprendimo Nr. 12SD-2857-(14.12.104) „Dėl V. D. ir V. L. nušalinimo“ dalį, kuria atsisakyta pateikti Žemės sklypo kadastrinių matavimų bylas, panaikino ir NŽT Klaipėdos rajono skyrių įpareigojo iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2020 m. gegužės 28 d. prašymo dalį dėl reikalavimo inicijuoti teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų tikslinimą. Kitoje dalyje pareiškėjų skundas atmestas kaip nepagrįstas.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (toliau, minėta – ir VAĮ, ginčo teisiniams santykiams aktuali teisės akto redakcija) numato dvi kreipimosi į viešojo administravimo subjektus formas: su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant suteikti administracinę paslaugą, priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus yra vadinamas prašymu (2 straipsnio 14 dalis); ir asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti yra vadinamas skundu (2 straipsnio 15 dalis).

Asmenų skundai dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų, neveikimo ir administracinių sprendimų nagrinėjami VAĮ trečiajame skirsnyje, reglamentuojančiame administracinę procedūrą, nustatyta tvarka, o prašymai – Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 933 redakcija), (toliau – ir Prašymų nagrinėjimo taisyklės) nustatyta tvarka (VAĮ 14 straipsnio 1 ir 3 dalys).

Vadovaujantis VAĮ 19 straipsnio 1 dalimi, administracinė procedūra – pagal šį įstatymą viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant skundą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą.

Pagal Viešojo administravimo įstatymo 21 straipsnį pagrindas pradėti administracinę procedūrą yra: 1) asmens skundas; 2) valstybės politiko, pareigūno ar valstybės tarnautojo pranešimas; 3) kito asmens pranešimas. Administracinė procedūra baigiama administracinės procedūros sprendimo priėmimu. Asmeniui, dėl kurio pradėta administracinė procedūra, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas raštu pranešama apie priimtą administracinės procedūros sprendimą ir nurodomos faktinės aplinkybės, nustatytos skundo nagrinėjimo metu, teisės aktai, kuriais vadovaujantis priimtas administracinės procedūros sprendimas, ir sprendimo apskundimo tvarka (Viešojo administravimo įstatymo 34 str.).

Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir jos teritoriniai skyriai žemės naudojimo valstybinę kontrolę atlieka, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 patvirtintais Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatais (toliau – ir Nuostatai). Nuostatų 4 punktu (ginčui aktuali akto redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2021 m. sausio 1 d.) nustatyta Nacionalinės žemės tarnybos vadovo paskirtų teritorinių padalinių valstybės tarnautojų tikrinimų apimtis ir kompetencija.

Nagrinėjamu atveju matyti, kad teikdami 2020 m. gegužės 25 d. ir 2020 m. gegužės 28 d. prašymus, pareiškėjai ginčijo su 2020 m. gegužės 25 d. atliktą Žemės naudojimo planinio patikrinimą, be kita ko, prašė inicijuoti teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų tikslinimą, todėl pareiškėjų kreipimaisi laikytini skundais, kurių išnagrinėjimui buvo būtina atlikti administracinę procedūrą Viešojo administravimo įstatymo prasme.

Nors pareiškėjos V. S. skunde teigiama, kad jos 2020 m. gegužės 25 d. prašymas nebuvo užregistruotas teisės aktų nustatyta tvarka, byloje Nr. AG2-104/16-2020 esantys duomenys patvirtina, kad NŽT Klaipėdos rajono skyriuje pareiškėjos V. S. 2020 m. gegužės 25 d. prašymas buvo užregistruotas 2020 m. gegužės 25 d., prašymui suteiktas registracijos Nr. 12FP-1070 (b. l. 104-105).

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 36 straipsnis numato, kad žemės naudojimo valstybinę kontrolę pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus organizuoja ir vykdo NŽT, žemės naudojimo valstybinės kontrolės metu sistemingai tikrinama, ar žemę naudojantys asmenys savo veikla nepažeidė žemės naudojimo tvarkos, kurią nustato įstatymai ir Vyriausybės nutarimai.

NŽT ir jos teritoriniai skyriai žemės naudojimo valstybinę kontrolę atlieka, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 patvirtintais Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatais (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. spalio 26 d. nutarimo Nr. 1067 redakcija, galiojanti nuo 2017 m. sausio 1 d.; toliau – ir Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatai), kurių 4 punktu nustatyta, jog NŽT pareigūnai, vykdydami žemės naudojimo valstybinę kontrolę, atlieka planinius ir neplaninius žemės naudojimo patikrinimus, o pagal 13 punktą, žemės naudojimo valstybinę kontrolę vykdantys Nacionalinės žemės tarnybos pareigūnai, likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų iki numatomo žemės naudojimo patikrinimo pradžios, raštu praneša žemės savininkui, naudotojui ir kitiems suinteresuotiems asmenims apie numatomą vykdyti patikrinimą ir nurodo atliekamo patikrinimo pagrindą ir tikslą. Žemės naudojimo patikrinimo rezultatai įforminami NŽT vadovo nustatytos formos patikrinimo akte, jame išdėstomi atitinkamai nustatyti faktai ir pateikiamos išvados (15 punktas). Žemės naudojimo valstybinės kontrolės metu, atlikus Nuostatų 11.1–11.8 papunkčiuose nurodytus patikrinimus ir nustačius žemės naudojimo tvarkos pažeidimų, žemės naudojimo valstybinę kontrolę vykdantys asmenys, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu, pradeda administracinio nusižengimo teiseną (16 p.).

Žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimo ir vykdymo, administracinių nusižengimų teisenos Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos taisyklių, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. lP-(1.3)-499, (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2017 m. rugsėjo 1 d.; su vėlesniais pakeitimais) (toliau - ir Taisyklės) 8 punktas nustato, kad tuo atveju, jeigu numatomas planinis žemės naudojimo patikrinimas, žemės savininkui, naudotojui ir kitiems suinteresuotiems asmenims kartu su pranešimu apie patikrinimą išsiunčiamas NŽT patvirtinta Žemės naudojimo tvarkos reikalavimų žemės naudotojams kontrolinis klausimyno forma. Pagal šių taisyklių 10 punktą, žemės naudojimo patikrinimai gali būti atlikti nedalyvaujant žemės savininkui, naudotojui ar kitiems suinteresuotiems (kviestiniams) asmenims tik tuo atveju, jeigu jiems buvo pranešta apie numatomą atlikti žemės naudojimo patikrinimą raštu arba elektroniniu būdu, tačiau numatytu laiku neatvyko, išskyrus Taisyklių 12 punkte nurodytais atvejais. Tarnybos darbuotojas, prieš atlikdamas žemės naudojimo patikrinimą, privalo įvertinti teritoriniame skyriuje saugomus su tikrinamu objektu susijusius dokumentus ir kitą aktualią informaciją: 1) Žemės sklypo suformavimo dokumentus (abrisą, žemės sklypo planą, žemės naudojimo plotų eksplikaciją, žemės naudmenų plotų skaičiavimo žiniaraštį, žemės sklypo paženklinimo–parodymo vietovėje aktą, žemės sklypo kadastro duomenų formą, kitus žemės tvarkymo byloje esančius dokumentus, taip pat žemės sklypo kadastro duomenų byloje esančius dokumentus); 2) Žemės sklypo nuosavybės, valdymo ir naudojimo teises pagrindžiančius dokumentus (valstybinės žemės pirkimo-pardavimo, nuomos, panaudos, patikėjimo sutartis, kitus individualius administracinius teisės aktus, susijusius su valstybinės žemės sklypo patikėjimo teisės perdavimu kitiems subjektams, sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir kitus valstybinės žemės privatizavimo dokumentus); 3) Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre įregistruotus duomenis, įskaitant, bet neapsiribojant žemės sklypo daiktinėmis teisėmis, jų suvaržymu, kitais juridiniais faktais; 4) Aktualius teritorijų planavimo dokumentus, kartografinę medžiagą (Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:10000 skaitmeninį rastrinį ortofotografinį žemėlapį ORT10LT, Georeferencinio pagrindo kadastro duomenis, valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planus, statinių išdėstymo schemas, namų valdų techninių apskaitų bylose esančius duomenis ir kituose šaltiniuose esančią informaciją); 5) Tarnybos išduotus sutikimus, leidimus ir kitus su žemės valdymu, naudojimu ir disponavimu susijusius dokumentus; 6) Jeigu tikrinamas valstybinės žemės plotas nesuformuotas atskiru žemės sklypu (taip pat ir bendro naudojimo kelias, kuriuo užimtas žemės plotas, nesuformuotas atskiru žemės sklypu), su šiuo valstybinės žemės plotu besiribojančių žemės sklypų suformavimo dokumentuose esančią informaciją; 7) Informaciją, gautą iš kitų viešojo administravimo institucijų, įstaigų, įmonių, valstybės registrų ir kitų šaltinių (Taisyklių 14 p.).

Žemės naudojimo tvarkos reikalavimų žemės naudotojams kontroliniame klausimyne, užpildytame 2020 m. kovo 26 d., esančiame neatskiriamu NŽT Klaipėdos rajono skyriaus 2020 m. birželio 11 d. žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. Nr. 12ŽN-159-(14.12.78) (tolia – ir Patikrinimo aktas) priedu, nurodyta, kad Žemės sklype, vykdant ūkinę ir kitą veiklą, pažeistos žemės sklypo ribos, užimtas valstybinės žemės plotas, taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktus. Atlikus Žemės sklypo naudojimo planinį patikrinimą vietoje buvo nustatyta, kad vykdant ūkinę ir kitą veiklą Žemės sklype, yra pažeistos Žemės sklypo ribos ir užimtas valstybinės žemės plotas.

Kadastre įrašytų duomenų pakeitimo, prašymų įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į kadastrą ar juos pakeisti pateikimo ir nagrinėjimo, nekilnojamojo daikto pažymėjimo kadastro žemėlapyje, nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio tikslinimo procedūrą nustato Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (toliau – ir Kadastro nuostatai). Kadastro nuostatų 12 punkte nustatyta, jog nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis nustato Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatyme nurodyti asmenys (toliau - vykdytojai). Žemės sklypas laikomas baigtu formuoti NŽT vadovui ar jo įgaliotam teritorinio padalinio vadovui priėmus sprendimą patvirtinti nustatytus kadastro duomenis (suformuoti žemės sklypą). Kadastro duomenų nustatymas reglamentuojamas Kadastro nuostatų III skyriuje. Minėtų nuostatų 21 punkte nustatyta, jog žemės sklypo ribos tarp ribų posūkio taškų, įskaitant tas, kurios ribojasi su natūraliais kontūrais, turi sudaryti vieną uždarą kontūrą, pagal kurio ribų posūkio taškų koordinates apskaičiuojamas žemės sklypo plotas. Žemes sklypo plotas, apskaičiuotas, nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes nei ankstesnių matavimų priemones, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto, bet neįregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta šių Nuostatų 1 priede. Tais atvejais, kai atlikus kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės sklypo ploto skirtumas didesnis, nei nustatytas šių Nuostatų 1 priede, ir (arba) žemes sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos), vykdytojas apie tai raštu informuoja užsakovą ir NŽT teritorinį padalinį pagal žemės sklypo buvimo vietą. Vykdytojas žemėtvarkos skyriui turi pateikti situacijos brėžinį ir nurodyti teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuotas ir faktiškai naudojamas šio žemės sklypo ribas. Išvardytus dokumentus vykdytojas žemėtvarkos skyriui pateikia elektroninėmis ryšio priemonėmis per Lietuvos erdvinės informacijos portalą. Žemėtvarkos skyrius, per 30 dienų išnagrinėjęs paženklintojo ir su juo besiribojančių žemės sklypų suformavimo dokumentus ir kitą kartografinę medžiagą, nustato žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumo priežastis ir surašo išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemes sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte būtinumo. Šiuo atveju nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos rengimo darbai tęsiami vadovaujantis žemėtvarkos skyriaus išvadomis. Žemėtvarkos skyrius, nustatęs teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose pažeidimų, dėl kurių susidarė žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumai, inicijuoja teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų, kurių organizatorius iki 2010 m. birželio 30 d. - apskrities viršininkas ar nuo 2010 m. liepos 1 d. - NŽT vadovas ar jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vadovas, patikslinimą, o kitu atveju apie nustatytus pažeidimus (neatitikimus) informuoja teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų organizatorių.

Minėta, kad pagrindinė sąlyga, kuri sudaro prielaidas NŽT atitinkamu būdu veikti, yra situacija (faktinė aplinkybė), kai faktiškai naudojamo žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos), kurią išspręsti galima: arba tikslinant žemės sklypo ribas (konfigūraciją) vietovėje pagal teritorijų planavimo dokumento duomenis, arba tikslinant teritorijų planavimo dokumento duomenis pagal faktiškai naudojamo žemės sklypo ribas (konfigūraciją).