- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-31
- Bylos Nr.
- e2S-1953-614/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10601-2024-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Surgailienė
- Ieškovas
- A. W., M. W.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei ,,Ritata“
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. W. ir M. W. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų A. W. ir M. W. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Ritata“ dėl avanso ir baudos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai A. W. ir M. W. (toliau – ir ieškovai) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) ,,Ritata“ (toliau – ir atsakovė), prašydami priteisti iš jos 40 000 Eur sumokėto avanso, 40 000 Eur baudą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 80 000 Eur sumai atsakovei priklausantį kilnojamąjį ir (ar) nekilnojamąjį turtą, uždraudžiant šiuo turtu disponuoti, o tokio turto nesant ar esant nepakankamai, areštuoti atsakovės lėšas ir turtines teises, esančias pas UAB „Ritata“ ar trečiuosius asmenis, leidžiant UAB „Ritata“ atsiskaityti su ieškovais bei atlikti privalomuosius mokėjimus valstybės biudžetui, valstybiniam socialiniam draudimui ir su darbo santykiais susijusius mokėjimus.
3. Nurodė, kad ieškinys yra prima facie (tikėtinai) pagrįstas.
4. Pažymėjo, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, egzistuoja didelė teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Prašoma priteisti 80 000 Eur suma yra pakankamai didelė ir reikšminga atsakovei, nes atsakovės atstovas telefoninio pokalbio su ieškovų teisininkais metu nurodė, kad atsakovė nėra pajėgi šiuo metu sumokėti tokio dydžio sumą; iš www.rekvizitai.vz.lt viešai prieinamos informacijos matyti, kad 2021 m. atsakovės grynasis pelnas (nuostoliai) sudarė 497 566 Eur, o 2022 m. buvo 205 209,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad vėlesnių metų finansinių ataskaitų atsakovė nėra pateikusi, manyti, jog jos finansinė situacija šiuo metu yra geresnė nei 2021 – 2022 m., pagrindo nėra. Todėl egzistuoja rizika, kad atsakovė, siekdama išvengti šios didelės sumos sumokėjimo, proceso metu elgsis nesąžiningai ir apsunkins galimai nepalankaus sprendimo vykdymą arba padarys jį neįmanomu įvykdyti.
5. Atsakovė veikia nesąžiningai – nuo pat pradžių sąmoningai klaidino ieškovus dėl sutartinių įsipareigojimų. Tiek iki sudarant preliminariąją sutartį, tiek ir po jos sudarymo elgėsi nesąžiningai, teikė melagingą informaciją. Atsakovė siūlė ieškovams pratęsti preliminariosios sutarties terminą, nors ir žinojo, kad net ir pratęsus terminą įvykdyti savo įsipareigojimų ji negalės (panaikintas statybos leidimas, 2023 m. gruodžio mėn. naujas statybos leidimas išduotas neteisėtai).
Šalies argumentai
6. Ieškovai nurodė, kad prieš atsakovę yra pradėta 11 civilinių bylų, kurios susijusios su turtiniais reikalavimais (skolos, delspinigiai, palūkanos, avansai). Tai rodo galimai sunkią atsakovės finansinę būklę. Atsakovės darbuotojų skaičius per pastaruosius metus sumažėjo nuo 5 iki 1, kas įrodo veiklos apimčių mažėjimą arba net nutraukimą ir prastėjančią įmonės finansinę padėtį. Atsakovės vadovas A. B. yra dar mažiausiai dviejų įmonių direktorius, t. y. UAB „J7 Plius“, UAB „Pincio prekyba“, kurių veiklos yra vienodos – statyba, nekilnojamojo turto prekyba. Atsižvelgiant į tai, yra rizika, kad atsakovės turtas gali būti perleistas vienai iš šių įmonių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. liepos 9 d. nutartimi atmetė ieškovų prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
8. Nurodė, kad ieškovai pakankamai aiškiai suformulavo ieškinio pagrindą bei dalyką, detaliai išdėstė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikė jo reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus, kurių įrodomoji vertė bus nustatyta tik nagrinėjant civilinę bylą iš esmės. Konstatavo, kad ieškovai tikėtinai pagrindė savo pareikšto ieškinio reikalavimus.
9. Nustatė, kad ieškovai atsakovės nesąžiningumą grindžia iš esmės atsakovės elgesiu, susijusiu su aplinkybėmis, kurios yra nurodomos kaip ieškovų pareikšto ieškinio faktinis pagrindas, tačiau, teismo vertinimu, tokių ieškovų argumentų (dėl sumokėto avanso negrąžinimo, baudos priteisimo, nebendradarbiavimo su ieškovais) nėra pagrindo traktuoti kaip objektyvių duomenų ar įrodymų, patvirtinančių galimą nesąžiningą atsakovės elgesį, konkrečius jos veiksmus, siekiant ateityje nevykdyti teismo sprendimo.
10. Pažymėjo, kad jei atsakovės įmonėje dirbančių asmenų būtų sumažėję nuo 5 iki 1, tai savaime nerodytų atsakovės siekio sąmoningai pabloginti savo finansinę padėtį.
11. Nurodė, kad ieškovai, remdamiesi 2021 ir 2022 metų finansinių rodiklių duomenimis, teigia, kad atsakovės veikla nėra stabili, tačiau vien dėl šios aplinkybės laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepasiektų šio instituto tikslo – apsaugoti būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
12. Ieškovai A. W. ir M. W. atskiruoju skundu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 9 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąją apsaugos priemonę turto areštą. Atskirąjį skundą grindė šiais argumentais:
12.1. Ieškovai prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones negrindė išimtinai tik (ar vien tik) didele ieškinio suma. Ieškovų prašyme aplinkybės, kuriomis ieškovai siekė įrodyti grėsmę, buvo suskirstytos į tris grupes: dėl ieškinio sumos, dėl atsakovės elgesio, dėl atsakovės turtinės padėties ir galimo padėties pokyčio. Prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškinio suma aptarta tik kaip viena iš dedamųjų aplinkybių patvirtinančių pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bet ne kaip esminė, priešingai nei padarė išvadą teismas nutartyje.
12.2. Iki sudarant preliminariąją sutartį atsakovė klaidingai deklaravo, kad turi visus reikiamus ir galiojančius leidimus ir, kad nėra iškeltų jos atžvilgiu bylų galinčių turėti įtakos preliminariosios sutarties įgyvendinimui. Sudarius preliminariąją sutartį atsakovė neinformavo ieškovų, kad yra panaikintos deklaracijos, bei kad yra panaikintas išduotas statybos leidimas. Atsakovė, žinodama, kad jos turimas išduotas statybos leidimas yra neteisėtas ir yra gautas aktas iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apie nustatytus trūkumus, ji vis tiek ieškovams nurodė ir leido suprasti, kad neva su gautu nauju statybos leidimu yra viskas gerai ir yra belikę jo pagrindu gauti naujas pažymas ir deklaracijas. Teismas neįsigilino į ieškovų prašyme nurodytus atsakovės nesąžiningus veiksmus, ir nepagrįstai juos apibendrino į vieną visumą kaip neva nukreiptą įrodyti faktą, kad nebuvo grąžintas avansas. Teismo argumentavimas, kad atsakovės nesąžiningumas turi būti išimtinai nukreiptas į būsimo sprendimo vykdymo apsunkinimą, laikytinas prieštaraujančiu teismų praktikai.
12.3. Iš nutarties nėra aišku, kaip teismas vertino ir/ar vertino visumą ir tarpusavio sąveiką ieškovų prašyme nurodytų visų aplinkybių: faktą, kad atsakovės atstovas nurodė, kad atsakovė negalės sumokėti pinigų; grynojo pelno sumažėjimą; finansinės ataskaitos apie 2023 metų nepateikimą; atsakovės atžvilgiu pradėtų mažiausiai 11 civilinių bylų, susijusių su turtiniais reikalavimais; darbuotojų sumažėjimą nuo 5 iki 1; faktą, kad atsakovės vadovas turi mažiausiai dar dvi įmones, kurios verčiasi tokia pačia ir/ar panašia veikla kaip atsakovė; atsakovė melavo ieškovams sudarydama sutartį, kad turi visus reikiamus statybai leidimus ir, kad nėra jos atžvilgiu pradėtų teisminių bylų; neinformavimą, kad statybos leidimas panaikintas; laiko vilkinimą sudaryti pagrindinę sutartį; siūlymą pratęsti preliminariosios sutarties terminą, nurodant, kad yra naujas statybos leidimas, žinant, kad jis yra išduotas neteisėtai ir nuslepiant tai nuo ieškovų.
12.4. Dauguma ieškovės nurodytų aplinkybių buvo aptartos atskirai, tačiau jų visuma, bendras vertinimas nebuvo atliktas (nebuvo aptarta aplinkybė dėl atsakovės vadovo turimų kitų įmonių besiverčiančių ta pačia veikla kaip atsakovė). Teismas nutartyje išanalizavo, ką beveik kiekviena aplinkybė kaip pavienė reiškia, įrodo ar neįrodo, tačiau bendros visų nurodytų aplinkybių visumos, jų sąveikos ir reikšmės nevertino.
13. Atsakovė UAB ,,Ritata“ atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
15. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino ieškovų prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo.
16. CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi laikinosios apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią tam, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
17. Spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas pirmiausia atlieka pareikštų reikalavimų tikėtino pagrįstumo vertinimą. Įsitikinęs, kad, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, teismas turi nustatyti, ar nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
18. Nagrinėjamu atveju ieškovai pateikė ieškinį dėl avanso ir baudos priteisimo, nurodė aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei pateikė įrodymus, t. y. tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimus. Papildomai pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. spalio 25 d. sprendimu, kuris atskirojo skundo nagrinėjimo metu nėra įsiteisėjęs, ieškinį tenkino visiškai. Taigi, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, nėra nustatyta akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų daryti išvadą, kad ieškovų pareikštų reikalavimų pagrindu negalėtų būti priimtas galimai palankus teismo procesinis sprendimas.
19. Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra ne vien tikėtinas ieškinio pagrįstumas (pirmoji sąlyga), bet ir realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas (antroji sąlyga), kurią privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1018-881/2020, 16 punktas). Tai reiškia, kad ir tikėtinai pagrįsti reikalavimai, nesant grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
20. Proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įrodyti egzistuojant grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, o atsakovas, siekdamas išvengti tokių priemonių taikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie tokią grėsmę paneigia. Teismas turėtų atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas. Teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios gali užtikrinti būsimo toje byloje, dėl joje kilusio ginčo priimto teismo sprendimo, jei reikalavimas būtų patenkintas, įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje e2-1718-943/2016).
21. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovų pateiktų aplinkybių visumą, pagrįstai priėjo išvados, kad nenustačius atsakovės siekio išvengti vykdymo nėra pagrindo spręsti apie galimą grėsmę teismo sprendimo, jeigu jis būtų palankus ieškovams, įvykdymui.
22. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, jog vien reikalavimo dydis, koks jis bebūtų, savaime negali patvirtinti būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Reikalavimo dydis gali būti tik vienas iš daugelio kriterijų, vertinant, ar gali kilti grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, tačiau, minėta, vien šis kriterijus nėra pakankamas išvadai dėl tokios grėsmės buvimo padaryti. Šio išimtinio ir itin atsakovo interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016, 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017, 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017, 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017, 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018 ir kt.).
23. Tikėtiną grėsmę, kaip vieną iš sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, patvirtinti gali tik duomenys apie atsakovo nesąžiningumą ir (ar) jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018), turint tikslą išvengti ieškovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-272-370/2019; 2018 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1462-516/2018; 2018 m. birželio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-773-464/2018; 2017 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; kt.), t. y. laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai asmuo pateikia konkrečių duomenų, bent tikėtinai pagrindžiančių atsakovo sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1303-302/2020).
24. Nagrinėjamu atveju ieškovai teigia, kad teismas nevertino ieškovų nurodytų aplinkybių, pagrindžiančių atsakovo nesąžiningumą, visumos, t. y. aplinkybių, kad atsakovė nurodė, jog negalės sumokėti pinigų; atsakovės grynojo pelno sumažėjimą; finansinės ataskaitos už 2023 metus nepateikimą; atsakovės atžvilgiu pradėtų mažiausiai 11 civilinių bylų, susijusių su turtiniais reikalavimais; darbuotojų sumažėjimą nuo 5 iki 1; faktą, kad atsakovės vadovas turi mažiausiai dar dvi įmones, kurios verčiasi tokia pačia ir/ar panašia veikla kaip atsakovė; atsakovė melavo ieškovams sudarydama sutartį, kad turi visus reikiamus statybai leidimus ir, kad nėra jos atžvilgiu pradėtų teisminių bylų; neinformavimą, kad statybos leidimas panaikintas; laiko vilkinimą sudaryti pagrindinę sutartį; siūlymą pratęsti preliminariosios sutarties terminą, nurodant, kad yra naujas statybos leidimas, žinant, kad jis yra išduotas neteisėtai ir nuslepiant tai nuo ieškovų.
25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą vertinamas ne atsakovės nesąžiningumas santykiuose su ieškovais (dėl to byloje yra kilęs ginčas), o galimas nesąžiningumas kaip siekis pakeisti savo turtinę padėtį (paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti) ir taip apsunkinti tikėtinai ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymą ateityje. Manytina, jog aplinkybių visuma, kuriais ieškovai įrodinėja grėsmę teismo sprendimo įvykdymui, vis tik yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas.
26. Ieškovų nurodytos aplinkybės, kad atsakovė šiuo metu negali atsiskaityti su ieškovais, kad mažėja atsakovės pelnas, kad atsakovė neteikia naujausių finansinės atsakomybes ataskaitų, kad sumažėjo darbuotojų skaičius, kad atsakovei iškelta ne viena civilinė bylą pareiškiant finansinius reikalavimus, kad atsakovės finansinė padėtis galimai šiuo metu yra labai bloga, kad pareikštas reikalavimas atsakovei yra reikšmingai didelis, kad atsakovės vadovas turi kitų įmonių besiverčiančiu tapačia veikla, taip pat nepagrindžia sąmoningo, nesąžiningo siekio pabloginti savo finansinę padėtį. Pastebėtina, kad sunki finansinė padėtis nesuponuoja išvados, kad atsakovė ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti.
27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu ieškovų nurodyti argumentai nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovė imasi ar imsis nesąžiningų veiksmų ieškovų atžvilgiu, siekdama išvengti ieškovams galimai palankaus sprendimo įvykdymo. Ieškovai nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima daryti bent labiau tikėtiną išvadą, kad atsakovė tiek iki bylos iškėlimo, tiek jos nagrinėjimo metu būtų ėmusi aktyvių veiksmų savo turtui nuslėpti ir (ar) perleisti.
28. Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo metu nėra pagrindo teigti, jog atsakovės veiksmai liudija egzistuojant grėsmę ieškovų palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
29. Apeliacinės instancijos teismas daro išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusias faktines aplinkybes ir esamoje civilinio proceso stadijoje padarė pagrįstą išvadą, jog nėra pakankamo pagrindo taikyti ieškovų prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 9 d. nutartį palikti nepakeistą.