- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-04-14
- Bylos Nr.
- 1A-252-574/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-35294-2024-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgita Mačionytė, Giedrė Telksnienė, Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
- Nuteistasis
- A. R.
- Nukentėjusysis
- M. G.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės, Giedrės Telksnienės, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. R. (A. R.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 9 d. nuosprendžio, kuriuo:
A. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Procesas dėl nukentėjusiojo M. G. civilinio ieškinio nutrauktas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. A. R. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis 2024 m. rugsėjo 9 d. apie 22.40 val., viešojo transporto stotelėje „K“, esančioje (duomenys neskelbtini), atvirai iš M. G. rankų pagrobė mobilaus ryšio telefoną „Apple iPhone 11“, kurio vertė 400 Eur, tuo nukentėjusiajam M. G. padarydamas 400 Eur turtinę žalą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. R. prašo sutrumpinti paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmę.
2.1. Nurodo, kad jis pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailisi, visiškai atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą, teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu nukentėjusiojo atsiprašė. Taip pat nurodo, jog dirba, turi draugę su kuria nuomojasi butą, jai vienai sunku, todėl nori jai padėti. Nusikaltimo padarymo metu neturėjo draugės, gyveno pas mamą ir nuolatos su ja pykdavosi. Po nusikaltimo padarymo pradėjo stengtis, pakeitė savo elgesį.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros antrojo skyriaus prokuroras prašo nuteistojo A. R. apeliacinį skundą atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 9 d. nuosprendį nepakeistą.
3.1. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. R. bausmę, atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, t. y. į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas apysunkis nusikaltimas), kaltės formą, į atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kaltinamojo asmenybę (teistas 3 kartus), į tai, kad nuteistasis nusikalstamą veiką padarė iškart po laisvės atėmimo bausmės atlikimo. A. R. anksčiau buvo teistas tris kartus – vieną kartą už nusikaltimų nuosavybei padarymą, kitus du kartus – už viešosios tvarkos pažeidimus. Pagal ankstesnius subendrintus nuosprendžius A. R. bausmę atliko 2024 m. rugpjūčio 21 d., nepaisant to, netrukus – 2024 m. rugsėjo 9 d. padarė naują nusikalstamą veiką, pagrobdamas iš nukentėjusiojo mobilaus ryšio telefoną. Atlikęs bausmę, A. R. sistemingai darė ir administracinius nusižengimus, galimai jis nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas. Šios aplinkybės patvirtina, kad A. R. nelinkęs pasitaisyti, nesilaiko įstatymų, todėl pastarąjį teisingai nubausti bei sulaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo galima tik paskyrus griežtą bausmę.
3.2. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. R. bausmę, tinkamai ją individualizavo, parinko teisingą bausmės rūšį, nustatė teisingą jos dydį, vadovavosi bausmių skyrimo pagrindais ir taisyklėmis, įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir paskyrė teisingą bausmę, kurią švelninti nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
Žemesnės instancijos teismas
4. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Iš apeliacinio skundo matyti, kad nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukme ir prašo ją sutrumpinti. Teisėjų kolegijos vertinimu, tenkinti šį prašymą nėra jokio pagrindo.
5. BK 54 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 7) nusikalstama veika padarytą žalą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų nesuteikiant prioriteto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-118/2011, 2K-568/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-176-222/2019, 2K-251-1214/2024 ir kt.). Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltininko asmenybės pavojingumo bei jam taikytinos bausmės rūšies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-6/2013 ir kt.).
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas, skirdamas A. R. bausmę, vadovavosi BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – į tai, kad nuteistasis, veikdamas tyčia, padarė vieną apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis), nustatytos dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei savu noru atlygino nukentėjusiajam M. G. padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), dirba, nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
7. Vertindamas nuteistojo asmenybę, pirmosios instancijos teismas nurodė, jog A. R. praeityje teistas 3 kartus. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nusikalstamą veiką, dėl kurios nagrinėjama ši byla, nuteistasis padarė nepraėjus nei trims savaitėms po paleidimo iš Alytaus kalėjimą atlikus bausmę. Taip pat įvertintina ir aplinkybė, jog bausmę Alytaus kalėjime nuteistasis atlikinėjo panaikinus jam taikytą lygtinį paleidimą dėl prieš tai padarytos nusikalstamos veikos. Be to, dar ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas taip pat buvo panaikintas ir jis pasiųstas atlikti realią laisvės atėmimo bausmę (t. 1, b. l. 115-121). Administracinių nusižengimų registro 2025 m. balandžio 25 d. išrašo duomenimis, A. R. sistemingai daro administracinius nusižengimus – per pastaruosius penkerius metus daug kartų baustas administracine tvarka, daugiausiai už važiavimą be bilieto, mėgėjų žvejybos būdu sužvejotų žuvų ir iš jų pagamintų produktų prekybą, pasirodymą esant neblaiviam viešoje vietoje, paskirtų piniginių baudų nemoka (t. 1, b. l. 123-149). Visa tai patvirtina, kad nuteistojo nusikalstamas elgesys kartojasi ir teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, kad iš praeities klaidų nuteistasis nepasimokė, jokių pastangų keisti savo gyvenimo būdą nedėjo. Esant tokioms aplinkybėms, nuteistojo skundo motyvai, kad po nusikaltimo padarymo jis pakeitė gyvenimo būdą, susirado draugę, kartu su ja nuomojasi butą, atmestini kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais duomenimis.
8. Visos aptartos aplinkybės formuoja teismo nuomonę apie nuteistojo asmenybę, bei, kad anksčiau teismų paskirtos laisvės apribojimo, arešto, laisvės atėmimo bausmės neturėjo jokios įtakos jo elgesiui, nepaveikė, kad nebenusikalstų, todėl skundą nagrinėjantis teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta nuteistajam paskyrus griežčiausią BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, kurios dydis nustatytas iki 6 metų. Minimali terminuoto laisvės atėmimo bausmė yra trys mėnesiai (BK 50 straipsnio 2 dalis). Taigi sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis viršija 3 metus. Nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu paskirta 6 mėnesių (sumažinus vienu trečdaliu – 4 mėnesių) laisvės atėmimo bausmė, įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, yra pakankamai švelni, artima laisvės atėmimo bausmės minimumui, todėl ją dar labiau švelninti nėra jokio teisinio pagrindo.
9. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistajam A. R. paskirta bausmė yra proporcinga jo padarytai nusikalstamai veikai bei asmenybei, atitinka bausmės tikslus, bendrąsias bausmės skyrimo taisykles, yra teisinga, neprieštarauja teisingumo, proporcingumo principams ir bausmės paskirčiai.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo A. R. (A. R.) apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.