- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-01-29
- Bylos Nr.
- 1-240-1202/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-2-00448-2023-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Kaltinamasis
- T. K.
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso (iš dalies per programą „Zoom“), sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
T. K., turėdamas tikslą apgaulės būdu savo naudai įgyti svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), priklausantį turtą, 2023 m. gegužės 31 d. elektroniniu paštu ((duomenys neskelbtini)) suderino su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) R. F. ((duomenys neskelbtini)) armatūros kainą 665,26 Eur ir kiekį, t. y. 415 kg armatūros (duomenys neskelbtini) ir 2 vnt. armatūros tinklo (duomenys neskelbtini), bei iš anksto žinodamas, kad už prekes neatsiskaitys ir piniginių lėšų likutis MB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) yra nepakankamas finansinei operacijai atlikti, 2023 m. birželio 7 d. 13.17 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, naudodamasis jam (duomenys neskelbtini), UAB banko suteiktais prisijungimo patvirtinimo duomenimis, prisijungęs prie MB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) paskyros, (duomenys neskelbtini), UAB bankui leidus, suformavo mokėjimo pavedimą, apie tai, kad 665,26 Eur suma UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), (pirkėjo) vardu iš MB „(duomenys neskelbtini)“, banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), yra pervesta į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį pasirašė jam (duomenys neskelbtini), UAB banko suteiktais prisijungimo patvirtinimo duomenimis ir kodais, taip suformavęs mokėjimo nurodymo pervedimą Nr. (duomenys neskelbtini) 665,26 Eur sumai, 2023 m. birželio 7 d., 13.20 val., išsiuntė jį kaip patvirtinimą už sumokėtas prekes elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) R. F., tokiu būdu suklaidino minėtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovą, kad už prekes yra atsiskaityta, ir šio mokėjimo nurodymo pagrindu 2023 m. birželio 7 d., apie 15.30 val., iš įmonės sandėlio (duomenys neskelbtini), šią sutartą produkciją atsiėmė, tačiau 2023 m. birželio 8 d., 13.59 val., naudodamasis jam (duomenys neskelbtini), UAB banko suteiktais prisijungimo patvirtinimo duomenimis, prisijungęs prie MB „(duomenys neskelbtini)“, banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), paskyros, šį mokėjimo nurodymą 665,26 Eur sumai į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) tyčia atšaukė, taip apgaulės būdu savo naudai įgijo svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 665,26 Eur vertės turtą, minėtai sumai padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinę žalą.
T. K. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
T. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad pripažįsta padaręs nusikaltimą. Buvo poreikis įsigyti armatūros, nes vykdė (duomenys neskelbtini). Klientas užsakė armatūrą pamatams, jis atlikęs tiekėjų konkursą geriausią pasiūlymą gavo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Sutarė dėl produkcijos. Turėjo atlikti apmokėjimą ir sekančią dieną prekes pasiimti. Kadangi nebuvo iš kliento gavęs pinigų, o transportas buvo pasamdytas, reikėjo, jog tam laikui būtų užsakymas paruoštas. Klientas už armatūrą sumokėjo anksčiau nei ją vežė, tuos pinigus išleido einamiesiems įmonės reikalams ir turėjo susigeneruoti srautą, kad nupirkti armatūrą. Suformavo mokėjimą, nes „(duomenys neskelbtini)“ bankas, galbūt vienintelis bankas, kuris turi tokį funkcionalumą, jog suformuoji pavedimą jį pasirašai ir gali atsispausdinti kopiją su užrašu pasirašyta – ne įvykdytas, ne rengiamas, bet pasirašyta. Jis tokį išankstinį mokėjimą suformavo, pasirašė ir išsiuntė R. Suformuodamas mokėjimo pavedimą žinojo, jog sąskaitoje nėra pakankamai lėšų. Jis persiuntė buhalterijai, buhalterė perrėmė komunikaciją ir su juo bendravo dėl atsiėmimo, tada jis atsiuntė samdytą vairuotoją, armatūrą pasikrovė ir pristatė į objektą. Sandoris būtų sėkmingai įvykę, bet vėliau jam paskambino klientas ir sako, jog sumaišė ilgius, pateikė negerą produkciją. Apie tai informavo buhalterę, sako jokių problemų pakeis tik reiktų, jog atgal pristatytų. Neturėjo tokio biudžeto samdyti vairuotoją sunkvežimio su kranu, sutarė, jog pasikabins priekabą ir iš (duomenys neskelbtini) pats atveš. Nuvažiavo sekančią dieną (nors pavedimo kopija buvo nusiųsta) nuvažiavo į objektą susikrovė armatūrą ir pristatė. Jau įsakymas buvo teisingai paruoštas, kai jis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlyje nei R., nei buhalterė jo neinformavo, jog jie negavo apmokėjimo, jie nereiškė pretenzijų. Viskas įvyko sklandžiai, jis nuvežė klientui, jis jam pretenzijų neturėjo. Po to, „(duomenys neskelbtini)“ jį informavo, jog negavo mokėjimo. Atsimena, kadangi nebuvo likučio, o kai suformuoji išankstinį mokėjimą, kai nėra sąskaitoje likučio, jis atrodo tik parą laiko galioja ir po to anuliuojasi. Jis mokėjimą atšaukė, nes turėjo iš kito kliento, padaryti skubų mokėjimą. Derino dar vieną užsakymą su kitu klientu, tas klientas turėjo apmokėti avansu gerokai didesnę sumą nei jam reikėjo armatūrai. Antrasis klientas atidėjo užsakymą ir sugriuvo jo planas. Klientas tą užsakymą atidėjo vėlesniam laikui, pas jį piniginiuose srautuose atsirado skylė ir tokiu būdu išėjo, jog apgavo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Buvo visiškai garantuotas, kad jis tam klientui iš kasdienio pinigų srauto užsakymą patieks, nebus trikdžių, bet vienas pavedimas nesuvaikščiojo, kitas klientas atidėjo užsakymą ir atsirado apyvartinių lėšų trumpalaikis trūkumas. Žinojo tik vieną, kad jis pavedimą tikrai atšauks dėl tam tikrų techninių dalykų, nes jis buvo suformuotas, kaip paprastas, tikėjosi gauti kitą avansinį mokėjimą ir tik jam įkritus jis iš karto pakartos pavedimą, bet pakeis į skubus. Įvykio dieną pinigus gavo, bet iš kito, trečio kliento, kur gavo pinigus ir turėjo greitai vežti prekes. Po to, „(duomenys neskelbtini)“ jis pasakė, jog yra finansinių nesklandumų ir tą sumą nori dalimis sumokėti. Kuo greičiau, jog neįvyktų konfliktas, jų atsiprašė už tą situaciją, jie sutiko, jog mokėtų dalimis. Jo finansinė įmonės situacija prastėjo ir jis nepajėgė tos sumos sumokėti, kažkokią dalį pagal grafiką 63 Eur įmoką sumokėjo ir atrodo dar apie 600 Eur buvo likę. Kiek įmanoma visą laiką buvo pasiekiamas, telefoną kėlė, į el. laiškus atsakė, nesislapstė. Kai padarė paskutinę įmoką jį informavo, jog viską perdavė policijai. Atsakydamas į klausimus T. K. nurodė, kad taip pasielgė, nes nenorėjo santykių su klientu susigadinti ir užbėgdamas įvykiams už akių padarė neatsakingus veiksmus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra jo įmonė, o MB „(duomenys neskelbtini)“ žmonos įmonė. MB „(duomenys neskelbtini)“ tvarkydavo jo įmonės apskaitą ir padėdavo su finansiniais srautais. Turėjo kaip atsarginį variantą, jeigu atsitinka kažkas apmokėjimą už UAB „(duomenys neskelbtini)“ padaro MB „(duomenys neskelbtini)“. Neatsimena ar formuodamas mokėjimo pavedimą jame nurodė melagingus duomenis, kiek atsimena padarė mokėjimą su statusu pasirašyti ir po to jį atšaukė. Neatsimena ar nurodė mokėjime melagingą informaciją. Jeigu būtų neatsiuntęs pavedimo kopijos UAB „(duomenys neskelbtini)“, jie nebūtų užsakymo atidavę į cechą vykdyti, jie gavę kopiją juo pasitikėjo. Sutinka, kad jo pareiga yra informuoti, jeigu jis prisijungęs matė, jog tas mokėjimas nebuvo įvykdytas, jis be abejo turėjo paskambinti buhalterei ir sakyti mokėjimas nebuvo įvykdytas ir jis greičiausiu būdu jį įvykdys. Pirmą kartą, kai parašė laišką, nenorėjo prisipažinti, jog atšaukė mokėjimą ir galiausiai pasakė, jog tai yra banko sistemos sutrikimas. Po to suprato, jog ši versija netiks, pinigų jis greitai negaus, tada pasakė, kad dėl sunkios finansinės situacijos taip atsitiko ir bandys, kiek įmanoma greičiau padengti. Suformuojant PDF, kad būtų užrašas pasirašytas galima tik per kelias sekundes, nes po to būna užrašas nepakankamas lėšų likutis. Jeigu tokią kopiją pateiks, tai jam užsakymo niekas neruoš, o jam kažkaip pavyko, jog dokumente rodytų būseną pasirašytas ir jis išsiuntė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai jam skambino 2-3 kartus, bet jis bijojo atsakyti.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino padarymo aplinkybes, jos yra aiškios, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, kaltinamasis bei prokurorė sutiko, kad nebūtų tiriami kiti įrodymai, todėl byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Be kaltinamojo T. K. prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
2023 m. rugsėjo 26 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškime nurodyta, kad 2023 m. gegužės 31 d. UAB “(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) R. F. elektroniniu paštu gavo paklausimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus T. K., dėl armatūros kainos. 2023 m. birželio 7 d. kaip buvo suderinta kaina ir kiekis norimos produkcijos, iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) buvo gautas UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginio pervedimo nuorašas reikiamai sumai – 665,26 Eur. Telefonu (duomenys neskelbtini)pirkėjas pranešė, kad už UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimą atliko kitas juridinis asmuo. 2023 m. birželio 8 d. pirkėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išrašyta ir išsiųsta elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) išankstinė sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), 665,26 Eur sumai, dėl armatūros ir armatūrinio tinklo pardavimo. 2023 m. birželio 7 d. pirkėjas iš jų sandėlio atsiėmė prašomą produkciją. Patikrinus jų įmonės banko sąskaitas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimas užfiksuotas nebuvo. Telefonu (duomenys neskelbtini)ir elektroninio susirašinėjimo metu pirkėjas informavo, kad pavedimas neįvyko dėl nežinomos priežasties ir artimiausiu metu mokėjimas bus gautas. Apmokėjimas gautas nebuvo, pirkėjas į telefoninius skambučius nereagavo. 2023 m. rugsėjo 22 d. pakartotinai buvo išsiųstas pranešimas dėl įsiskolinimo, iš pirkėjo pareikalauta iki 2023 m. rugsėjo 25 d. pilnai atsiskaityti. Tačiau apmokėjimas negautas. Iš viešų informacijos šaltinių ((duomenys neskelbtini)) matosi, kad nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ galimai nusikalstamos veiklos nukentėjo ir kiti asmenys. Jų įmonei padarytas nuostolis, kuris sudaro 665,26 Eur, yra žymus. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo (ar kito asmens) veiksmuose akivaizdžiai matosi sukčiavimo požymiai, prašo dėl jų pareiškimo pradėti ikiteisminį tyrimą. Prie pareiškimo pridėti priedai: 1. (duomenys neskelbtini) 2023 m. birželio 7 d., 13:16 mokėjimo pavedimas 665,26 Eur sumai, kuris pasirašytas T. K. 13:17, mokėtojas (duomenys neskelbtini), gavėjas (duomenys neskelbtini), UAB, mokėjimo paskirtis už įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal (duomenys neskelbtini). 2. Išankstinė (duomenys neskelbtini) 2023 m. birželio 8 d. išrašyta (duomenys neskelbtini) kartu su išvardintais prekės kodais. 3. (duomenys neskelbtini) el. laiškas 2023 m. rugsėjo 22 d. T. K. su raginimu susimokėti skolą už produkciją iki 2023 m. rugsėjo 25 d.. 4. (duomenys neskelbtini) el. laiškas 2023 m. birželio 16 d. T. K. su informaciją apie tai, kad už prekes nėra sumokėta ir prašymu sumokėti įsiskolinimą. 5. El. laiškas (duomenys neskelbtini) 2023 m. birželio 7 d., 13:20 iš (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad apmokėjimas už prekes pavirtintas, nes nori atsiimti prekes (1 t., b. l. 8-23).
2024 m. vasario 15 d. R. F. apklausos protokole nurodyta, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). 2023 metų gegužės 31 d. su juo elektroniniu paštu susisiekė asmuo, prisistatęs kaip T. K., prisistatęs įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Rašė jis iš elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini). Per google pasitikrino, ar tikrai jis įmonės direktorius, pasitvirtinus, pamačius, kad įmonė užsiima (duomenys neskelbtini), nieko blogo neįtardamas su juo bendravo kaip su kitais klientais. Jis kreipėsi dėl jų įmonės produkcijos (armatūros) įsigijimo. Jis nurodė kiekį, kurio jam reikia, taip pat kokios armatūros, tą pačią dieną su juo buvo suderintos kainos, jam tada buvo išsiųsta išankstinė sąskaita faktūra, 665,26 Eur sumai. Visa tai buvo gegužės 31 d. Tada T. K. kreipėsi 2023 metų birželio 7 dieną, jis nurodė, kad jam skubiai reikalinga armatūra, norėjo atsiimti tą pačią dieną, jis T. K. pasakė, kad jei jis pateiks apmokėjimą patvirtinantį dokumentą, galės atsiimti produkciją tą pačią dieną. 2023 m. birželio 7 d. 13.20 T. K. jam elektroniniu paštu atsiuntė mokėjimo nurodymą, (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos, tačiau mokėtoja buvo nurodyta kita įmonė, MB „(duomenys neskelbtini)“. Jis gautą mokėjimą persiuntė (duomenys neskelbtini) J. A.. Ji peržiūrėjo mokėjimo nurodymą ir perdavė į sandėlį, kuris yra (duomenys neskelbtini). Nori paaiškinti, kad T. K. labai skubino, perdavus mokėjimą į sandėlį, jis tą pačią dieną atvažiavo, apie 15.30 val., prieš uždarymą. T. K. buvo pakrauta produkcija, su kokiu jis buvo transportu nežino, tada jis išvažiavo. Sekančią dieną jis T. K. išsiuntė sąskaitą faktūrą. Pats T. K. į jų įmonę nesikreipė, kad mokėjimas nepavyko, kol jie patys to nepastebėjo. Po keleto dienų buvo pastebėta, kad pinigai dėl šio užsakymo nėra gauti, pastebėjo vadybininkė, kuri informavo jį. 2023 m. birželio 16 d. jis parašė T. K. el. laišką, kad mokėjimo negavo, tikėjosi, kad galimai įvyko tiesiog kažkokia klaida. T. K. į jo laišką nereagavo, todėl 2023 m. birželio 19 d. pakartojo jam laišką, tada jis atrašė, kad mokėjimas nebuvo atliktas dėl (duomenys neskelbtini) banko sutrikimų. Taip pat T. K. pažadėjo, kad artimiausiu metu mokėjimą atliks. Jie dar jam rašė, skambino, tačiau mokėjimo jis taip ir neatliko. 2023 m. birželio 29 d. T. K. vėl parašė, kad buvo problema su banku dėl pavedimo išsiuntimo, vėl pažadėjo artimiausiu metu atlikti pavedimą, tačiau taip ir nesumokėjo. Vėliau vyko bendravimas su juo tiek elektroniniu paštu, tiek telefonu, jis vis žadėjo, kad sumokės, tačiau vis nesumokėdavo. Jam buvo siūloma ir mokėti dalimis, tačiau ir dalių jisai nesumokėjo, todėl 2023 m. rugsėjo 26 d. jie kreipėsi į policiją. Tik kai kreipėsi į policiją, po kurio laiko T. K. sumokėjo mažą dalį pinigų, skolos likutis buvo likęs 600 Eur. Su T. K. jie tada jau nustojo bendrauti, jis taip pat nerodė suinteresuotumo. Tik 2024 metų sausio mėnesį T. K. sumokėjo likusią skolos dalį. Daugiau su šiuo asmeniu jis nebendravo. Mano, kad asmuo tyčia skubino prekių atsiėmimą, tyčia padarė mokėjimo nurodymą, nors pačio mokėjimo neįvykdė tik tam, kad gauti prekes, tokiu būdu juos suklaidinęs. Įmonei žala atlyginta, todėl jie civilinio ieškinio nereikš. Daugiau šiuo metu neturi ką pasakyti (1 t., b. l. 61-63).
2024 m. gegužės 7 d. liudytojo D. M. apklausos protokole nurodyta, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, asmens duomenų pažymoje nurodytose pareigose. Nori paaiškinti, kad įmonės klientai gali daryti pavedimus naudodamiesi elektronine bankininkyste. Ikiteisminio tyrimo metu minimas T. K. turi savo prisijungimus, atskirus nuo įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vadovės. Minėtas asmuo turi teisę vykdyti piniginius mokėjimus įmonės vardu. Jis yra susipažinęs su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ikiteisminiam tyrimui teiktais atsakymais. Taip pat tyrėjo jam parodytas 665.26 Eur pavedimas, pavedimo Nr. (duomenys neskelbtini). J. P. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vidinėje sistemoje, ar toks mokėjimas buvo suformuotas ir įvykdytas. Gali pasakyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ klaidingai nurodytas mokėjimo nurodymo sukūrimo laikas, taip pat atšaukimo laikas, galimai suklysta klaidingai pažiūrėjus į kitą atšauktą mokėjimą. Iš tiesų tyrėjo jam parodytas mokėjimo pavedimas buvo sukurtas 2023 m. birželio 7 d. 13.16.48. 13.17.00 T. K. mokėjimą pasirašė. Tai atitinka sistemoje užfiksuotus duomenis. Nori paminėti, kad tuo metu, kai buvo suformuotas ir pasirašytas mokėjimo pavedimas, įmonės banko sąskaitoje nebuvo pakankamai lėšų. Tą turėjo žinoti ir pervedimą atlikęs asmuo, kadangi prieš pasirašant sistema pateikia pranešimą, kad sąskaitoje trūksta lėšų įvykdyti pasirašomą pervedimą ir užklausiama, ar tikrai yra norima pasirašyti. Kadangi tyrėjo pateiktame mokėjimo pavedime būsena nurodyta pasirašyta, tai asmuo nepaisant to, kad matė, jog sąskaitoje trūksta pinigų, pervedimą vis tiek pasirašė. Taip pat papildomai nori paminėti, kad asmuo nurodė pervedimo įvykdymo datą ne iškart, o sekančią dieną, t. y. 2023 m. birželio 8 d. Tai atsispindi jo iš sistemos ištrauktame mokėjimo nurodyme. Kitą dieną pervedimas taip pat neįvyko, kadangi sąskaitoje pakankamai pinigų taip ir neatsirado. Dar nori paminėti, kad 2023 m. birželio 8 d. 13.59 val. T. K. mokėjimą atšaukė prisijungęs per elektroninę bankininkystę. Iš įmonės sąskaitos išrašo matosi, kad atšauktas mokėjimas buvo likus apie valandai laiko iki tol, kol į įmonės sąskaitą buvo gauta pakankamai lėšų, anksčiau minėto pervedimo įvykdymui. Jei asmuo būtų neatšaukęs mokėjimo, tai 2023 m. birželio 8 d., gavus pakankamai lėšų, pervedimas būtų įvykdytas. Jokių banko sistemos gedimų ar klaidų per minimą laikotarpį nebuvo. Pats asmuo suformavo mokėjimą, jį pasirašė, žinodamas, kad sąskaitoje pinigų likutis nepakankamas, o vėliau, t. y. prieš gaunant į sąskaitą pinigus, mokėjimą atšaukė. Asmeniui atšaukus mokėjimo pavedimą, mokėjimo būsena pasikeitė į atšaukta. Jei pinigai būtų pervesti, būsena būtų įvykdyta, o tą laiką, kol mokėjimas buvo pasirašytas, bet neįvykdytas, būsena yra nurodoma kaip pasirašyta. Prie savo apklausos protokolo pateikia mokėjimo nurodymą, kuriame matoma pasirinkta mokėjimo data, t. y. 2023 m. birželio 8 d.. Taip pat matosi būsena atšaukta. Mokėjimo nurodyme nėra nurodytas atšaukimo laikas, tačiau tyrėjui elektroniniu paštu atsiųs minėto mokėjimo pervedimo visą sisteminį išrašą, kuriame jau matysis ir mokėjimo atšaukimo laikas. Prie apklausos prideda transakcijų suvestinę, iš kurių matyti, kad 2023 m. birželio 7 d., 13.17 operacija pasirašyta, o 2023 m. birželio 8 d., 13.59 atšaukta (1 t., b. l. 76-78, 81).
2024 m. liepos 8 d. D. M. pranešime nurodyta, kad jis atsakė į tyrėjo užduotą klausimą, jog pavedimas buvo atšauktas T. K., kuris tuo metu prisijungė prie (duomenys neskelbtini) sistemos ir tai rodo logai (prisijungimai). (duomenys neskelbtini) kliento pasirašytą pavedimą, kuriam trūksta lėšų, atšauktų automatiškai tik po informavimo el. paštu, bet ne ankščiau kaip praėjus mėnesiui. (1 t., b. l. 82)
2024 m. sausio 14 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešime „Dėl informacijos pateikimo“ nurodyta, kad sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso Lietuvoje registruotai įmonei MB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įmonės registracijos adresas (duomenys neskelbtini), pateiktas el. pašto adresas (duomenys neskelbtini), pateiktas telefono numeris (duomenys neskelbtini). Sąskaitą atidarė 2020 m. gruodžio 13 d. (duomenys neskelbtini) pilietė M. K., gimimo data (duomenys neskelbtini), pateiktas telefono numeris (duomenys neskelbtini), pateiktas el. pašto adresas (duomenys neskelbtini). Sąskaitą valdyti gali nuo (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini) pilietis T. K., gimimo data (duomenys neskelbtini), pateiktas telefono numeris (duomenys neskelbtini), pateiktas el. pašto adresas (duomenys neskelbtini), pateiktas gyvenamosios vietos adresas <...>, (duomenys neskelbtini). 2023 m. birželio 7 d. buvo suformuotas, bet neįvykdytas pervedimas gavėjui (duomenys neskelbtini) UAB ir atšauktas siuntėjo. Pridedami 3 elektroninio formato priedai. (1 t., b. l. 93), kompaktinė plokštelė su M. K. IP prisijungimais, T. K. IP prisijungimais, (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinė (1 t., b. l. 93).
2024 m. sausio 2 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad prie pareiškimo pridėtų dokumentų apžiūros metu užfiksuota, jog pirma apžiūrimas prie pareiškimo pridėtas (duomenys neskelbtini) mokėjimo nurodymo lapas, (duomenys neskelbtini) PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini), pateiktas susirašinėjimas tarp elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (1 t., b. l. 83-84).
2024 m. sausio 26 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos išrašo apžiūros metu užfiksuota, jog apžiūrimas (duomenys neskelbtini), UAB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančios MB „(duomenys neskelbtini)“, išrašas laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2024 m. sausio 3 d. Sąskaitos išraše matosi tiek gaunami, tiek nurašomi pinigai. Aktualiu laikotarpiu, t. y. 2023 m. birželio 7 d. dienai, pinigų likutis sąskaitoje buvo vos keli Eurai, o paskutinį kartą suma, kurios būtų užtekę apmokėti prekių įsigijimą iš UAB (duomenys neskelbtini), buvo 2023 m. birželio 1 d. 2023 m. birželio 7 d. 14.20 val. iš UAB (duomenys neskelbtini) gauta 186 Eurai. 15.53 val. padarytas 151 Euro mokėjimas į UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą. Daugiau mokėjimų 2023 m. birželio 7 d. nėra. 2023 m. birželio 8 d. 14.59 val. į banko sąskaitą gautas 630 Eur mokėjimas iš E. V. D., tą pačią dieną įvykdytas 666 Eur mokėjimas tarp savo sąskaitų. 2023 m. spalio 11 d. 08.03 val. atliktas 65,26 Eur mokėjimas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą. Kaip paskirtis nurodyta „už įmonę UAB (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini). Tuo metu sąskaitos likutis buvo virš 2136 Eur. Daugiau mokėjimų į UAB (duomenys neskelbtini) neužfiksuota. Sąskaitos išraše matosi pinigų judėjimas, tačiau tyrimui reikšmingų duomenų daugiau neužfiksuota. (1 t, b. l. 94-95).
Žemesnės instancijos teismas
2024 m. liepos 24 d. – 2024 m. liepos 25 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančios MB „(duomenys neskelbtini)“ išrašas laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2024 m. sausio 3 d., sąskaitos išrašo laikotarpis susijęs su įvykiu, t. y. nuo 2023 m. gegužės 31 d. iki 2023 m. rugpjūčio 30 d. (1 t, b. l. 96-97).
2023 m. spalio 26 d. T. K. apklausos protokole nurodyta, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas nuo (duomenys neskelbtini) m. 2023 m. birželio 7 d. iš savo elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) siuntė MB „(duomenys neskelbtini)“ piniginio pervedimo nuorašą, reikiamai sumai 665.26 Eur sumai. Pinigų pervedimą atliko iš savo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo kompiuterio prisijungęs per internetinę bankininkystę per „(duomenys neskelbtini)“ ir suvedęs savo vartotojo vardą ir slaptažodį. Pinigų pervedimas sėkmingai nebuvo įvykdytas, kadangi sąskaitoje, iš kurios buvo atliekamas pavedimas nebuvo tam reikiamos pinigų sumos. Pakartotinai pinigai nebuvo pervesti, kadangi tuo metu neturėjo pakankamai lėšų ir telefonu ir elektroniniu paštu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) R. F.. 2023 m. birželio 19 d jis jam rašė laišką ir informavo, jog mokėjimas neįvyko dėl banko sutrikimų ir mokėjimą atliks iš kito banko per įmanomai trumpą laiką. Kada jam atsiuntė „(duomenys neskelbtini)“ atgalinį ryšį, kad pavedimas nebus įvykdytas jis šiuo metu pasakyti negali, nes neprisimena. Jis inicijavo mokėjimą atsiskaityti už prekes pagal išankstinę apmokėjimo sąskaitą. Gavo išankstinę sąskaitą apmokėjimui, todėl darė avansinį apmokėjimą, o prekes gavo sekančią dieną. Po atlikto mokėjimo prekes gavo netinkamo ilgio ir apie tai sužinojo kai vairuotojas prekes pristatė užsakovui į objektą ir sutarė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ apkeis prekes pripažinę savo kaltę. Prekes jis pats asmeniškai savo nuosavu transportu pasiėmė netinkamas prekes iš objekto ir nuvykęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiėmė geras ir jas atvežė į objektą. Planuoja kuo greičiau atsiskaityti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal pasirašytą 2023 m. spalio 5 d. skolos apmokėjimo grafiką iki 2023 m. spalio 27 d. (1 t., b. l. 40-42).
2024 m. liepos 1 d. T. K. apklausos protokole nurodyta, kad jis nepripažino padaręs nusikalstamą veiką, kadangi įvyko nesusipratimas, jis tikrai nesistengė įvykdyti nusikalstamą veiką, tiesiog laiku sąskaitoje iš kliento negavo pinigų ir galiausiai klientas užsakymą atšaukė ir įplaukų negavo. Jis mokėjimą elektroniniame banke pasirašė dar negavęs iš kliento lėšų, kadangi elektroninė bankininkystės sistema leidžia suformuoti ir pasirašyti mokėjimą ir įkritus lėšoms ji automatiškai būtų įvykdyta nuskaičiavus lėšas. Jis pavedimo kopijos nesuklastojo, o pavedimo kopija buvo statusas, kad pavedimas pasirašytas, bet nėra įvykdytas, būtų įvykdytas pavedimas įkritus pajamoms iš kliento ir pavedimas automatu būtų iškeliavęs tiekėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis su tiekėju UAB „(duomenys neskelbtini)“ susisiekė telefonu 2023 m. gegužės 23 d., o vėliau bendravo elektroniniu paštu. Užsakymu buvo suderinta armatūra ir armatūrinis tinklas ir užsakymo bendra suma buvo 665,26 Eur. Taip, jis 2024 m. birželio 7 d. 13.17 val. elektroniniu paštu pateikė MB „(duomenys neskelbtini)“ pavedimo nuorašą Nr. (duomenys neskelbtini) su būsena pasirašytas, bet neįvykdytas. Mokėjimo nuoraše MB „(duomenys neskelbtini)“ pavedimo paskirtyje nurodyta, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ moka už įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal (duomenys neskelbtini), nes MB „(duomenys neskelbtini)“ teikė finansinių paslaugų ir buhalterinės apskaitos paslaugas. MB „(duomenys neskelbtini)“ jis turėdamas įgaliojimą bankinėje sistemoje (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos, suformavo mokėjimą kompanijai UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jį pasirašė ir pasirašytą nuorašą išsiuntė elektroniniu paštu UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingam darbuotojui R. F. ir H. A.. Formuojant nuorašą banko sąskaitoje pinigų nebuvo, buvo laukiamas mokėjimas iš kliento už užsakymą. Elektroninės bankininkystės sistema leidžia suformuoti ir pasirašyti mokėjimą banko sąskaitoje nesant pakankamai pinigų sumai, o gavus į sąskaitą lėšų, automatiškai pavedimas yra įvykdomas ir išsiunčiamas apmokėjimas adresatui. Mokėjimas buvo neįvykdytas, kadangi klientas atšaukė užsakymą ir nebuvo gautos lėšos. Jis mokėjimo neatšaukė, bet mokėjimas atsišaukė automatiškai elektroninėje sistemoje nustatytu laikotarpiu. Jis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pilnai atsiskaitė 2024 m. sausio 21 d., anksčiau neatsiskaitė, kadangi turėjo finansinių sunkumų, bet visada buvo pasiekiamas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudarę grafiką dėl apmokėjimo dalimis. Atsiėmė prekes iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nežinodamas, kad apmokėjimas neįvyko, tik po kelių dienų pasiėmus prekes su juo susisiekė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jį telefonu ir elektroniniu paštu informavo, kad įplaukų už jam įsigytas prekes iš jo firmos negavo. 2023 m. birželio 7 d. apie 15.30 val. jo samdytas transportas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės sandėlio adresu (duomenys neskelbtini) paėmė užsakymą ir jį pristatė į objektą ir objekte buvo pastebėta, kad armatūra buvo supjauta klaidingai ir ne taip, kaip buvo užsakyta. Jam pačiam asmeniškai 2023 m. birželio 8 d. su priekaba teko važiuoti į minėtus sandėlius prekes apkeisti, apie tai informavus atsakingą darbuotoją H. A. ir atvažiavus su netinkama armatūra ją apkeisti, jo niekas žodžiu ir raštu neinformavo apie negautą apmokėjimą, tik tiesiog pakeitė prekes ir jis išvyko su jomis (1 t., b. l. 133-134).
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.
Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Sukčiavimo esmė – tai neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas, panaudojant apgaulę. Šio baudžiamojo įstatymo dispozicijoje objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai (apgaule savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas ar turtinės prievolės panaikinimas) suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš nurodytų veikų. Šios nusikalstamos veikos dalykas – svetimas turtas, turtinė teisė bei turtinė prievolė, kurių vertė viršija 10 MGL rodiklį, bet nėra didesnė nei 400 MGL (nuo 2023 m. birželio 1 d. galiojanti 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).
Žemesnės instancijos teismas
Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo, turtinės prievolės išvengimo arba jos panaikinimo būdas. Kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta, kad apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo turto, o pastarasis, suklaidintas apgaulės, savanoriškai pats perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydamas, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę, arba priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-788/2018, 2K-166-895/2019, 2K-227-976/2020, 2K-158-303/2021 ir kt.). Apgaulė pasireiškia pirmiau įvardytų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir pan. arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.), tačiau kaltininko panaudota apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui atlikti minėtus veiksmus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-788/2018, 2K-92-648/2019). Sukčiavimas padaromas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad, apgaule esmingai suklaidinęs turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto, neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia ar panaikina turtinę prievolę, numato, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-305-693/2017, 2K-108-788/2018, 2K-14-648/2019 ir kt.).
Šioje baudžiamojoje byloje T. K. kaltinamas apgaulės būdu savo naudai įgijęs svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 665,26 Eur vertės turtą, minėtai sumai padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinę žalą, tokiais veiksmais kaltinamas pažeidęs nusikalstamą veiką numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis T. K. apklausiamas teisme, kaltę, jog jis apgaulės būdu įgijo UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą pripažino. Nurodė, kad buvo poreikis įsigyti armatūros, nes vykdė (duomenys neskelbtini). Geriausią pasiūlymą gavo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Sutarė dėl produkcijos. Turėjo atlikti apmokėjimą ir sekančią dieną prekes pasiimti. Klientas už armatūrą sumokėjo anksčiau nei ją vežė, tuos pinigus išleido einamiesiems įmonės reikalams ir turėjo susigeneruoti srautą iš kitų užsakymų. Suformavo mokėjimo pavedimą per „(duomenys neskelbtini)“ banką (kuris turi tokią funkciją), jį pasirašė ir galėjo atsispausdinti kopiją su užrašu pasirašyta. Jeigu būtų pateikęs mokėjimo pavedimo kopiją su įrašu trūksta lėšų, tai jam užsakymo niekas neruoštų, o jam pavyko, jog dokumente rodytų būseną pasirašytas ir jis išsiuntė. Išankstinį mokėjimą suformavo, pasirašė ir išsiuntė R. Suformuodamas mokėjimo pavedimą žinojo, jog sąskaitoje nėra pakankamai lėšų. Atsiėmė metalo produkciją. Klientas pranešė, kad pristatyta netinkama produkcija ir jis kitą dieną pakrovęs armatūrą ją nuvežė atgal ir pakeitė į tinkamą. Įvykio dieną pinigus gavo, bet iš kito kliento, kur gavo pinigus ir turėjo greitai vežti prekes. Jis mokėjimą atšaukė, nes turėjo iš kito kliento, padaryti skubų mokėjimą. Antrasis klientas atidėjo užsakymą ir sugriuvo jo planas. Klientas tą užsakymą atidėjo vėlesniam laikui, pas jį piniginiuose srautuose atsirado skylė ir tokiu būdu išėjo, jog apgavo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jo UAB „(duomenys neskelbtini)“ neinformavo, jog jie negavo apmokėjimo, jie nereiškė pretenzijų. Metalo produkciją pristatė klientui. Po to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ jį informavo, jog negavo mokėjimo. Jo veikloje atsirado apyvartinių lėšų trūkumas, todėl iš karto negalėjo grąžinti pinigų UAB „(duomenys neskelbtini)“, apie tai pranešė įmonei ir nurodė, kad tą sumą nori dalimis sumokėti. Jo finansinė įmonės situacija prastėjo ir jis nepajėgė tos sumos sumokėti. Kiek įmanoma visą laiką buvo pasiekiamas, telefoną kėlė, į el. laiškus atsakė, nesislapstė. Pirmą kartą, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ parašė laišką, nenorėjo prisipažinti, jog atšaukė mokėjimą ir galiausiai pasakė, jog tai yra banko sistemos sutrikimas. Po to suprato, jog ši versija netiks, pinigų jis greitai negaus, tada pasakė, kad dėl sunkios finansinės situacijos taip atsitiko ir bandys, kiek įmanoma greičiau padengti.
Be T. K. prisipažinimo, jo kaltę padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo R. F. parodymai, kad T. K. norėdamas įsigyti armatūrą 2023 metų birželio 7 dieną nurodė, kad jam skubiai reikalinga produkcija, norėjo atsiimti tą pačią dieną. 2023 m. birželio 7 d. 13.20 T. K. jam elektroniniu paštu atsiuntė mokėjimo nurodymą, (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos, tačiau mokėtoja buvo nurodyta kita įmonė, MB „(duomenys neskelbtini)“. Jis gautą mokėjimą persiuntė (duomenys neskelbtini) J. A.. Ji peržiūrėjo mokėjimo nurodymą ir perdavė į sandėlį vykdymui. T. K. pateikęs apmokėjimą patvirtinantį dokumentą atvyko atsiimti produkciją tą pačią dieną. T. K. buvo pakrauta produkcija. Sekančią dieną jis T. K. išsiuntė sąskaitą faktūrą. Pats T. K. į jų įmonę nesikreipė, kad mokėjimas nepavyko, kol jie patys to nepastebėjo. Po keleto dienų vadybininkė pastebėjo, kad pinigai nėra gauti. Jie susisiekė su T. K. ir informavo apie mokėjimo negavimą. T. K. atsakė, kad mokėjimas nebuvo atliktas dėl (duomenys neskelbtini) banko sutrikimų ir pažadėjo artimiausiu metu mokėjimą atlikti, tačiau mokėjimo jis taip ir neatliko, pinigų nesumokėjo. Šie liudytojo parodymai patvirtina, kad kaltininko panaudota apgaulė buvo esminė. T. K. suformuotas mokėjimo nurodymas su būsena pasirašyta, turėjo lemiamą įtaką UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovams apsispręsti perduoti sutartą produkciją. Taip pat atspindi T. K. elgesį po veikos padarymo, kad T. K. ilgą laiką pinigų už metalo produkciją nesumokėjo ir su įmone neatsiskaitė.
R. F. nurodytas aplinkybes patvirtina 2024 m. sausio 2 d. kitų objektų apžiūros protokolo metu apžiūrėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo nurodymas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) ir susirašinėjimas iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). Iš susirašinėjimo tarp (duomenys neskelbtini). Ir (duomenys neskelbtini) matyti, jog 2023 m. birželio 7 d. 07.51 iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) gautas laiškas į (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, jog yra siunčiamas mokėjimo patvirtinimas bei teiraujamasi, jog kada galima atsiimti. 2023 m. birželio 16 d. 11.54 val. iš R. F. gautas laiškas, kuriame nurodyta, jog mokėjimas nebuvo gautas. 2023 m. birželio 19 d 08.23 iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) gautas laiškas į (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad negavo atsakymo bei pakartojo 2023 m. birželio 16 d. rašyto laiško tekstą. 2023 m. birželio 19 d 12.49 val. T. K. atsakė į siustą pranešimą nurodant, jog dėl (duomenys neskelbtini) banko sutrikimų šis mokėjimas nebuvo banko atliktas, todėl mokėjimą pakartos iš kito banko ir informuos apie atliktą mokėjimą. 2023 m. birželio 29 d. 16.47 val. R. F. pranešė, jog mokėjimas gautas nebuvo, todėl bus kreipiamasi į policiją. Iš pateikto R. F. ir T. K. susirašinėjimo matyti, jog pirmą kartą R. F. 2023 m. birželio 19 d 08.23 val. kreipiantis į T. K. dėl apmokėjimo negavimo, kaltinamasis žinojo, jog apmokėjimas atliktas nebuvo, kadangi išsiuntė mokėjimo nurodymą su būsena pasirašyta, kai žinojo, kad tuo metu įmonės sąskaitoje nėra pakankamai lėšų, atsiėmė metalo produkciją žinodamas, kad pinigų nemokės, nes 2023 m. birželio 8 d. 13.59 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ banke atšaukė mokėjimo nurodymo vykdymą iki gaunant pakankamai lėšų į banko sąskaitą pavedimui atlikti. Įmonės atstovą toliau klaidino, kai 2023 m. birželio 19 d 12.49 val. nurodė, jog įvyko banko veiklos sutrikimai ir mokėjimą pakartos.
Tai, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sutrikimai nevyko, o kaltinamasis pats atšaukė mokėjimo vykdymą patvirtina liudytojo D. M. apklausos metu duoti parodymai ir transakcijų suvestinė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko atstovas D. M. patvirtino kaltinamojo duotus parodymus, jog mokėjimo pavedimas buvo sukurtas dieną iki užsakymo atsiėmimo t. y. 2023 m. birželio 7 d. 13.16.48. 13.17.00. Kaltinamasis T. K. mokėjimą pasirašė, kai buvo suformuotas ir pasirašytas mokėjimo pavedimas, įmonės banko sąskaitoje nebuvo pakankamai lėšų. Tai turėjo žinoti ir pervedimą atlikęs asmuo, kadangi prieš pasirašant sistema pateikia pranešimą, kad sąskaitoje trūksta lėšų įvykdyti pasirašomą pervedimą ir užklausiama, ar tikrai yra norima pasirašyti. Nepaisant to, kad matė, jog sąskaitoje trūksta pinigų, pervedimą vis tiek pasirašė, nurodant įvykdymo data – 2023 m. birželio 8 d. Tačiau kitą dieną pervedimas taip pat neįvyko, kadangi sąskaitoje pakankamai pinigų taip ir neatsirado. 2023 m. birželio 8 d. 13.59 val. T. K. mokėjimą atšaukė prisijungęs per elektroninę bankininkystę, likus apie valandai laiko iki tol, kol į įmonės sąskaitą buvo gauta pakankamai lėšų, anksčiau minėto pervedimo įvykdymui. Jei asmuo būtų neatšaukęs mokėjimo, tai 2023 m. birželio 8 d., gavus pakankamai lėšų, pervedimas būtų įvykdytas. Jokių banko sistemos gedimų ar klaidų per minimą laikotarpį nebuvo. Taip pat liudytojas papildomai nurodė, jog mokėjimai, kuriems trūksta lėšų, atšauktų automatiškai tik po informavimo el. paštu, bet ne ankščiau kaip praėjus mėnesiui, šiuo atveju mokėjimo vykdymą atšaukė kaltinamasis. Transakcijų suvestinėje matyti, jog 2023 m. birželio 7 d., 13.17 operacijos būsena buvo pasirašyta, o 2023 m. birželio 8 d., 13.59 atšaukta.
D. M. duotus parodymus patvirtina ir papildo 2024 m. sausio 14 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimas ir 2024 m. sausio 26 d. ir 2024 m. liepos 24 d. – 2024 m. liepos 25 d. kitų objektų apžiūros protokolai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimo duomenis patvirtina, jog sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2020 m. gruodžio 23 d. valdo T. K.. 2023 m. birželio 7 d. buvo suformuotas, bet neįvykdytas pervedimas gavėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atšauktas siuntėjo. 2024 m. sausio 26 d. ir 2024 m. liepos 24 d. – 2024 m. liepos 25 d. kitų objektų apžiūros protokoluose apžiūrėjus T. K. valdomą sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad 2023 m. birželio 7 d. dienai pinigų likutis sąskaitoje siekė – 2,2 Eur, 2023 m. birželio 7 d. 14.20 val. iš UAB (duomenys neskelbtini) gauta 186 Eurai, 15.53 val. padarytas 151 Euro mokėjimas į UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą. Daugiau mokėjimų 2023 m. birželio 7 d. įvykdyta nebuvo. Pasirinktą mokėjimo nurodymo įvykdymo UAB „(duomenys neskelbtini)“ dieną (2023 m. birželio 8 d.) į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 2023 m. birželio 8 d. 14.59 val. gautas 630 Eur mokėjimas iš E. V. D., tą pačią dieną įvykdytas 666 Eur mokėjimas tarp savo sąskaitų. Kaip nustatyta, UAB „(duomenys neskelbtini)“ suformuotas mokėjimo nurodymas buvo atšauktas T. K. prieš valandą iki gaunant įplaukas į banko sąskaitą, kurių būtų užtekę mokėjimui atlikti. Jei T. K. nebūtų atšaukęs mokėjimo 2023 m. birželio 8 d., tai gavus pakankamai lėšų į sąskaitą 2023 m. birželio 7 d. suformuotas mokėjimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų atliktas.
Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad vienu iš kriterijų, padedančiu atskirti sukčiavimą nuo civilinės teisės pažeidimo, yra nukentėjusiojo apdairaus, atidaus ir rūpestingo elgesio kriterijus, susijęs su nukentėjusiojo asmens savybėmis ir veiksmais. Vadovaujantis šiuo kriterijumi, naudojama apgaulė turi įveikti bent minimalų protingo nukentėjusiojo elgesio lygį (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-66-648/2018, 2K-179/2013 ir kt.). Būtent esminės apgaulės panaudojimas prieš turto savininką, teisėtą valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, yra laikomas pagrindiniu požymiu, skiriančiu sukčiavimą nuo civilinio delikto ir darančiu turto įgijimą nusikalstamu. Nagrinėjamu atveju yra nustatyta, kad T. K. veikdamas apgaulės būdu 2023 m. birželio 8 d. atsiimdamas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakymą, pateikęs pasirašytą, bet neįvykdytą mokėjimo nurodymą, atsiėmė užsakymą apie tai nepranešęs įmonės atstovams, kadangi kaip nurodė teisiamojo posėdžio metu žinojo, jog be pateikto mokėjimo nurodymo, nebūtų galėjęs atsiimti užsakymo. Atsiėmęs užsakymą (antrą kartą tą pačią dieną apkeičiant užsakymus į tinkamą) 2024 m. birželio 8 d. kaltinamasis mokėjimo pavedimo vykdymą atšaukė. Kaltinamasis toliau piktnaudžiaudamas įmonės atstovo pasitikėjimu, teikdamas tikrovės neatitinkančią informaciją apie mokėjimo nurodymo vykdymą, banko sutrikimą ir pakartotinį mokėjimo nurodymo vykdymą, įtikindamas, jog mokėjimas nebuvo atliktas dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, šiais veiksmais siekdamas vilkinti laiką, kad įmonės atstovai nesikreiptų į teisėsaugos institucijas, nors žinojo ir suprato, kad mokėjimo 665,26 Eur sumai užsakymo atsiėmimo dieną neatliko, o atšaukdamas mokėjimo nurodymo vykdymą žinojo, jog jo atlikti negalės, tačiau toliau klaidino įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovą, nors iš bylos duomenų matyti, kad ir vėlesniu laikotarpiu banko sąskaitoje buvo pakankamas lėšų kiekis mokėjimui atlikti.
Teismų praktikoje išaiškinta, kad sukčiavimas laikomas baigtu, kai dėl panaudotos apgaulės suklaidintas nukentėjusysis netenka turto ar teisės į turtą, negaudamas už jį tolygaus ekvivalento, o kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiūra (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-150/2010, 2K-442/2014, 2K-263-696/2016, 2K-278-303/2020). Byloje tinkamai nustatyta, kad kaltinamasis dėl apgaulės įtakos užvaldė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 665,26 Eur vertės turtą. Jis veikė tiesiogine tyčia, nes pateikęs pasirašytą, tačiau neįvykdytą mokėjimo nurodymą, jo pagrindu atsiėmė 665,26 Eur vertės užsakymą, atsiėmimo dieną atšaukė mokėjimo pavedimo vykdymą, pranešdamas įmonės atstovui klaidingą informaciją apie mokėjimo negavimo priežastis, tokiu būdu UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteko jiems priklausančio turto, o kaltinamasis įgijo galimybę turtu disponuoti savo nuožiūra.
Šioje byloje iki kaltinimo pakeitimo T. K. buvo kaltinimas ir pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, dėl mokėjimo nurodymo suklastojimo. Kaltinimas buvo grindžiamas tuo, jog T. K. suformavęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitoje mokėjimo nurodymo laukeliuose įrašydamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad 665,26 Eur suma UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), (pirkėjo) vardu iš MB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), yra sumokėta į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį pasirašė jam (duomenys neskelbtini), UAB banko suteiktais prisijungimo patvirtinimo duomenimis ir kodais, taip suformavęs klaidingą mokėjimo nurodymo pervedimą Nr. (duomenys neskelbtini) 665,26 Eur sumai, jį suklastojo. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, jog kaltinamasis savo veiksmais suklastojo tikrą dokumentą ar pagamino netikrą dokumentą. Kaltinamasis pateikė banko mokėjimo nurodymą, kurio būsena buvo pasirašyta, tačiau ne įvykdyta. Tokią mokėjimo būsena, kai banko sąskaitoje nėra pakankamai lėšų, leidžia nurodyti pats „(duomenys neskelbtini)“ bankas ir jo sistemos funkcijos, ką patvirtino ir liudytoju apklaustas (duomenys neskelbtini). T. K. neatliko jokių dokumento keitimo ar klastojimo veiksmų. Įvesdamas juose mokėjimo sumą bei gavėją, o mokėjimo įvykdymo datą nurodant 2023 m. birželio 8 d. suformavo tikrą dokumentą ir jį panaudojo, taip įtikindamas ir suklaidindamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad pinigai sumokėti, bet apgaulę įvykdė nuslėpdamas savo tikruosius ketinimus, kad minėtas mokėjimo nurodymas nebus įvykdytas, ne dėl jame nurodomų klaidingų mokėjimo duomenų, ar dėl mokėjimo nurodymo dokumento klastojimo veiksmų, o dėl jo atšaukimo 2023 m. birželio 8 d. Valstybinio kaltintojo pakeistame kaltinime buvo pagrįstai pašalintos aplinkybės dėl dokumentų klastojimo ir T. K. yra pagrįtai kaltinamas tik pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. Padaryta veika, taip pat atitinka objektyviuosius ir subjektyviuosius nusikalstamos veikos sudėties požymius.
Visuma prieš tai nurodytų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, T. K. veiksmai todėl darytina išvada, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino. Teismas konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog T. K., turėdamas tikslą apgaulės būdu savo naudai įgyti svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“, priklausantį turtą, 2023 m. gegužės 31 d. elektroniniu paštu ((duomenys neskelbtini)) suderino su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) R. F. armatūros kainą 665,26 Eur ir kiekį, t. y. 415 kg armatūros, bei iš anksto žinodamas, kad už prekes neatsiskaitys ir piniginių lėšų likutis MB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) yra nepakankamas finansinei operacijai atlikti, 2023 m. birželio 7 d. 13.17 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, naudodamasis jam (duomenys neskelbtini), UAB banko suteiktais prisijungimo patvirtinimo duomenimis, prisijungęs prie MB „(duomenys neskelbtini)“, banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) paskyros, (duomenys neskelbtini), UAB bankui leidus, suformavo mokėjimo pavedimą, apie tai, kad 665,26 Eur suma UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), (pirkėjo) vardu iš MB „(duomenys neskelbtini)“, banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), yra pervesta į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį pasirašė jam (duomenys neskelbtini), UAB banko suteiktais prisijungimo patvirtinimo duomenimis ir kodais, taip suformavęs mokėjimo nurodymo pervedimą Nr. (duomenys neskelbtini) 665,26 Eur sumai, 2023 m. birželio 7 d., 13.20 val., išsiuntė jį kaip patvirtinimą už sumokėtas prekes elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) R. F., tokiu būdu suklaidino minėtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovą, kad už prekes yra atsiskaityta, ir šio mokėjimo nurodymo pagrindu 2023 m. birželio 7 d., apie 15.30 val., iš įmonės sandėlio (duomenys neskelbtini), šią sutartą produkciją atsiėmė, tačiau 2023 m. birželio 8 d., 13.59 val., naudodamasis jam (duomenys neskelbtini), UAB banko suteiktais prisijungimo patvirtinimo duomenimis, prisijungęs prie MB „(duomenys neskelbtini)“, banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), paskyros, šį mokėjimo nurodymą 665,26 Eur sumai į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) tyčia atšaukė, taip apgaulės būdu savo naudai įgijo svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 665,26 Eur vertės turtą, minėtai sumai padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinę žalą.
IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiu asmeniu
BK 38 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai.
Kaltinamasis 2025 m. sausio 9 d. teismui pateikė taikos susitarimą sudarytą tarp kaltinamojo T. K. ir įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgalioto atstovo V. T., o tai yra būtina sąlygą susitaikymo instituto taikymui (BK 38 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Po pateikto susitarimo teismas kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovus siekiant išsiaiškinti ar įmonės įgaliotas atstovas V. T. turėjo įgaliojimą atstovauti įmonės interesus ir sudaryti taikos susitarimą, kadangi sutarties sudarymo metu įgaliojimas V. T. atstovauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ galiojo tik iki 2024 m. gruodžio 31 d. (1 t., b. l. 108). 2025 m. sausio 15 d. įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. J. pateikė įgaliojimą V. T. atstovauti įmonės interesus iki 2025 m. gruodžio 31 d. (2 t., b. l. 22). Prokurorė susitaikymo instituto taikymui neprieštaravo.
T. K. padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis T. K. teisiamojo posėdžio metu visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi, taip pat ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. sausio 26 d. iš „UAB (duomenys neskelbtini)“ atstovo gautas pranešimas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimą pilnai padengė bei pateikė tai patvirtinantį (duomenys neskelbtini) išrašą (1 t, b. l. 101-103), įmonė jokių pretenzijų T. K. neturi, civilinis ieškinys nepareikštas, todėl kaltinamasis atitinka BK 38 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytas sąlygas.
Iš bylos medžiagos matyti, kad T. K. anksčiau nėra teistas, 2024 m. gruodžio 17 d. Kauno apygardos nutarimu kaltinamojo atžvilgiu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BPK 212 straipsnio 1 dalimi, 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu (2 t., b. l. 25-26), taip pat kaltinamasis ankščiau nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu BK 38 straipsnio pagrindu. T. K. yra baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, per paskutinius 1 metus baustas ir už šiukščius administracinius nusižengimus susijusius su Kelių eismo taisyklių pažeidimais (2 t., b. l. 27-40), visgi teismo vertinimu, tai savaime neindikuoja, jog yra tikimybė, kad asmuo ateityje nusikals. T. K. vykdo individualią veiklą (1 t., b. l. 155). Duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose nėra.
T. K. padaryta nusikalstama veika laikytina atsitiktine, pasinaudojant susiklosčiusia palankia situacija, atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, teismas neturi pagrindo manyti, kad T. K. ateityje darys naujas nusikalstamas veikas, todėl jis atitinka ir BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkto sąlygą. Teisminio bylos nagrinėjimo metu yra nustatytos visos būtinosios kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius sąlygos. Yra pagrindas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, bei nutraukti baudžiamąją bylą vadovaujantis BK 38 straipsniu. Teismas nenustatė pagrindų, kuriems esant kaltinamojo atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju, negalimas (BK 38 straipsnio 2 dalis).
Kaltinamajam T. K. išaiškintina, kad per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, šis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 straipsnio 3 ir 4 dalys).
V. Kiti klausimai
T. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t, b. l. 136-139) – paliktina galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina
Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmena su (duomenys neskelbtini) pateiktais 2024 m. sausio 14 d.priedais (M. K. IP prisijungimais, T. K. IP prisijungimais, (duomenys neskelbtini) MB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išklotine) – vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, paliktina saugoti prie bylos, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.
Kaltinamasis nebuvo laikinai sulaikytas, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 305–6 ir 307 straipsniais,
nusprendžia:
vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės T. K., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, kaltininkui ir nukentėjusiajam UAB „(duomenys neskelbtini)“ susitaikius ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Patvirtinti 2024 m. gruodžio 20 d. taikos sutartį, pasirašytą tarp kaltinamojo T. K. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgalioto atstovo V. T..
T. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu CD laikmeną su (duomenys neskelbtini) pateiktais 2024 m. sausio 14 d. priedais (M. K. IP prisijungimais, T. K. IP prisijungimais, (duomenys neskelbtini) MB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išklotine), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.