Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui ir skundo pareiškėjai J. B., jos įgaliotajam atstovui advokato padėjėjui M. V. Lileikiui,

ginčijamus nutarimus priėmusios institucijos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - Vilniaus apskrities VPK) Kelių policijos valdybos įgaliotajam atstovui Renatui Ivanauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo J. B. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimų, kuriais J. B., gim. (duomenys neskelbtini), dirbanti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), buvo patraukta administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų (toliau – ANK) 431 straipsnio 1 dalį, 417 straipsnio 2 dalį (15 nusižengimų).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto A. S. 2020 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-25236-2020 (ROIK 20114780107) J. B. buvo patraukta administracinėn atsakomybėn už tai, kad ji, būdama UAB (duomenys neskelbtini) vadove, policijos pareigūnui pareikalavus teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu, iki 2020 m. balandžio 25 d. 00.00 val. nenurodė, kas 2020 m. balandžio 11 d. apie 11.31 val. (duomenys neskelbtini) naudojosi įmonei priklausančiu automobiliu Mitsubishi, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Tuo ji pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 5 punkto ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalies reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 431 straipsnio 1 dalyje. Už šį nusižengimą jai paskirta 150 Eur bauda,

be to, ji būdama (duomenys neskelbtini) vadove, policijos pareigūnui pareikalavus teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu, iki 2020 m. gegužės 9 d. 00.00 val. nenurodė, kas 2020 m. balandžio 15 d. apie 15.14 val. (duomenys neskelbtini) naudojosi įmonei priklausančiu automobiliu Mitsubishi, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Tuo ji pažeidė KET 5 punkto ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalies reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 431 straipsnio 1 dalyje. Už šį nusižengimą jai paskirta 150 Eur bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu už abu nusižengimus jai paskirta galutinė 150 Eur bauda.

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto A. S. 2020 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-25230-2020 (ROIK 20113187296) J. B. buvo patraukta administracinėn atsakomybėn už tai, kad ji 2020 m. balandžio 11 d. 11.31 val. adresu (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį (protokolo duomenimis - Mitsubishi, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sustojo ir paliko jį stovėti pažeisdama kelio ženklo Nr. 531 (Rezervuota stovėjimo vieta) su papildoma lentele Nr. 810 reikalavimus. Tuo ji pažeidė KET reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje. Už šį nusižengimą jai paskirta 60 Eur bauda.

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto A. S. 2020 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-25229-2020 (ROIK 20114304239) J. B. buvo patraukta administracinėn atsakomybėn už tai, kad ji 2020 m. balandžio 15 d. 15.14 val. adresu (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį (protokolo duomenimis - Mitsubishi, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sustojo ir paliko jį stovėti pažeisdama kelio ženklo Nr. 531 (Rezervuota stovėjimo vieta) su papildoma lentele Nr. 810 reikalavimus. Tuo ji pažeidė KET 8 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje. Už šį nusižengimą jai paskirta 60 Eur bauda.

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto A. S. 2020 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-25227-2020 (ROIK 20114618059) J. B. buvo patraukta administracinėn atsakomybėn už tai, kad ji 2020 m. gegužės 5 d. 09.09 val. adresu (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį (protokolo duomenimis - Mitsubishi, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir paliko jį stovėti rezervuotoje vietoje be specialaus leidimo, užstatydama įvažiavimą į garažą, kur jis trukdė kitų transporto priemonių eismui. Tuo ji pažeidė KET reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje. Už šį nusižengimą jai paskirta 60 Eur bauda.

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Tarnybos organizavimo poskyrio vyriausiosios postinės S. V. 2020 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-25186-2020 (ROIK 20114684101) J. B. buvo patraukta administracinėn atsakomybėn už tai, kad ji 2020 m. gegužės 9 d. 11.42 val. adresu (duomenys neskelbtini), paliko automobilį (protokolo duomenimis - Mitsubishi, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), stovėti kelio ženklo Nr. 531 (Rezervuota stovėjimo vieta) galiojimo zonoje, automobilis nepažymėtas specialiu leidimu. Tuo ji pažeidė KET 8 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje. Už šį nusižengimą jai paskirta 30 Eur bauda.

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto A. S. 2020 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-25226-2020 (ROIK 20114744657) J. B. buvo patraukta administracinėn atsakomybėn už tai, kad ji 2020 m. gegužės 11 d. 10.11 val. adresu (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį (protokolo duomenimis - Mitsubishi, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sustojo ir paliko jį stovėti pažeisdama kelio ženklo Nr. 531 (Rezervuota stovėjimo vieta) reikalavimus. Tuo ji pažeidė KET 8 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje. Už šį nusižengimą jai paskirta 60 Eur bauda.

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Tarnybos organizavimo poskyrio vyriausiosios postinės S. V. 2020 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-25185-2020 (ROIK 20114973538) J. B. buvo patraukta administracinėn atsakomybėn už tai, kad ji 2020 m. gegužės 15 d. 13.35 val. adresu (duomenys neskelbtini), paliko automobilį (protokolo duomenimis - Mitsubishi, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), stovėti kelio ženklo Nr. 531 (Rezervuota stovėjimo vieta) su papildoma lentele Nr. 810 „Galiojimo zona į kairę“ (10 m) galiojimo zonoje be specialaus leidimo, suteikiančio teisę statyti automobilį rezervuotoje stovėjimo vietoje. Tuo ji pažeidė KET 8 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje. Už šį nusižengimą jai paskirta 30 Eur bauda.

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Tarnybos organizavimo poskyrio tyrėjos J. S. 2020 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-25234-2020 (ROIK 20115073981) J. B. buvo patraukta administracinėn atsakomybėn už tai, kad ji 2020 m. gegužės 18 d. 11.20 val. adresu (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį (protokolo duomenimis - Mitsubishi, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir paliko jį stovėti rezervuotoje vietoje be specialaus leidimo. Tuo ji pažeidė KET reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje. Už šį nusižengimą jai paskirta 60 Eur bauda.

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Tarnybos organizavimo poskyrio vyriausiosios postinės S. V. 2020 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-25183-2020 (ROIK 20115481036) J. B. buvo patraukta administracinėn atsakomybėn už tai, kad ji 2020 m. gegužės 21 d. 11.10 val. adresu (duomenys neskelbtini), paliko automobilį (protokolo duomenimis - Mitsubishi, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), stovėti pažeisdama kelio ženklo Nr. 531 (Rezervuota stovėjimo vieta) su papildoma lentele Nr. 810, reikalavimus. Tuo ji pažeidė KET 8 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje. Už šį nusižengimą jai paskirta 30 Eur bauda.

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Tarnybos organizavimo poskyrio vyriausiosios postinės S. V. 2020 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-25181-2020 (ROIK 20115760892) J. B. buvo patraukta administracinėn atsakomybėn už tai, kad ji 2020 m. gegužės 26 d. 17.23 val. adresu (duomenys neskelbtini), paliko automobilį (protokolo duomenimis - Mitsubishi, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), stovėti kelio ženklo Nr. 531 (Rezervuota stovėjimo vieta 10 m) galiojimo zonoje, neturėdama specialaus leidimo. Tuo ji pažeidė KET 8 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje. Už šį nusižengimą jai paskirta 30 Eur bauda.

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Tarnybos organizavimo poskyrio vyriausiosios postinės S. V. 2020 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-25182-2020 (ROIK 20115760850) J. B. buvo patraukta administracinėn atsakomybėn už tai, kad ji 2020 m. gegužės 27 d. 10.14 val. adresu (duomenys neskelbtini), paliko automobilį (protokolo duomenimis - Mitsubishi, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), stovėti kelio ženklo Nr. 531 (Rezervuota stovėjimo vieta) galiojimo zonoje, neturėdama specialaus leidimo. Tuo ji pažeidė KET 8 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje. Už šį nusižengimą jai paskirta 30 Eur bauda.

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto A. S. 2020 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-25225-2020 (ROIK 20116124791) J. B. buvo patraukta administracinėn atsakomybėn už tai, kad ji 2020 m. birželio 1 d. 11.16 val. adresu (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį (protokolo duomenimis - Mitsubishi, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sustojo ir paliko jį stovėti pažeisdama kelio ženklo Nr. 531 (Rezervuota stovėjimo vieta) su papildoma lentele Nr. 810 reikalavimus. Tuo ji pažeidė KET 8 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje. Už šį nusižengimą jai paskirta 60 Eur bauda.

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Tarnybos organizavimo poskyrio vyriausiosios postinės S. V. 2020 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-25180-2020 (ROIK 20116290642) J. B. buvo patraukta administracinėn atsakomybėn už tai, kad ji 2020 m. birželio 3 d. 13.41 val. adresu (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį (protokolo duomenimis - Mitsubishi, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir paliko jį stovėti rezervuotoje vietoje be specialaus leidimo. Tuo ji pažeidė KET 8 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje. Už šį nusižengimą jai paskirta 30 Eur bauda.

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Tarnybos organizavimo poskyrio vyriausiosios postinės S. V. 2020 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-25179-2020 (ROIK 20117640423) J. B. buvo patraukta administracinėn atsakomybėn už tai, kad ji 2020 m. birželio 22 d. 11.35 val. adresu (duomenys neskelbtini), paliko automobilį (protokolo duomenimis - Mitsubishi, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), stovėti kelio ženklo Nr. 531 (Rezervuota stovėjimo vieta) su papildoma lentele Nr. 810 „Galiojimo zona į kairę“ (10 m) galiojimo zonoje be specialaus leidimo, suteikiančio teisę statyti automobilį rezervuotoje stovėjimo vietoje. Tuo ji pažeidė KET 8 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje. Už šį nusižengimą jai paskirta 30 Eur bauda.

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Tarnybos organizavimo poskyrio tyrėjos J. S. 2020 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-25231-2020 (ROIK 20119093944) J. B. buvo patraukta administracinėn atsakomybėn už tai, kad ji 2020 m. liepos 10 d. 15.03 val. adresu A. (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį (protokolo duomenimis - Mitsubishi, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sustojo ir paliko jį stovėti ženklo Nr. 531 (Rezervuota stovėjimo vieta 10 m) galiojimo zonoje, neturėdama specialaus leidimo. Tuo ji pažeidė KET 8 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje. Už šį nusižengimą jai paskirta 60 Eur bauda.

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Tarnybos organizavimo poskyrio vyriausiosios postinės S. V. 2020 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-25178-2020 (ROIK 20119301354) J. B. buvo patraukta administracinėn atsakomybėn už tai, kad ji 2020 m. liepos 13 d. 11.32 val. adresu (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį (protokolo duomenimis - Mitsubishi, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sustojo ir paliko jį stovėti kelio ženklo Nr. 531 (Rezervuota stovėjimo vieta 10 m) galiojimo zonoje neturėdama specialaus leidimo. Tuo ji pažeidė KET 8 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje. Už šį nusižengimą jai paskirta 30 Eur bauda.

J. B. pateikė teismui skundą dėl aukščiau išvardintų nutarimų, kuriame nurodė, jog ji buvo nubausta nepagrįstai ir neteisėtai, todėl prašo priimtus nutarimus panaikinti ir administracinę teiseną jos atžvilgiu nutraukti. Su kaltinimu pažeidus Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą bei KET reikalavimus kategoriškai nesutinka. Iš Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 4 dalies turinio akivaizdu, kad reikalavimas pateikti duomenis apie transporto priemonę vairavusius asmenis teikiamas tikslu išsiaiškinti teisės pažeidimą. Iš to seka, kad jeigu teisės pažeidimas ar jį padaręs asmuo yra aiškus, tokie duomenys apskritai negali būti reikalaujami. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ji nepažeidė, kadangi pranešimą apie tai, kas vairavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonę, pateikė nustatytu terminu ir tvarka. Antra vertus, teisės pažeidimą tyrusiems policijos pareigūnams informacija apie asmenį, galimai pažeidusį KET 8 punkto reikalavimus, buvo žinoma, todėl jie apskritai neturėjo teisės šių duomenų reikalauti. Taigi, ji nepadarė ANK 431 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo, kadangi transporto priemonės savininko atstovo pareigas įvykdė. Taip pat ji nepadarė ir ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytų pažeidimų, t.y. nepažeidė KET 8 punkto reikalavimų. Šis pažeidimas tariamai buvo padarytas daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme. Jau daug metų tarp šio namo bendrasavininkių ir šalia namo esančio garažo savininko vyksta nuolatiniai konfliktai dėl automobilių statymo. Pastarasis asmuo nuolatos ir neteisėtai įsirenginėja įvairius kelio ženklus, užtvarus, kitus eismą ribojančius elementus, o tada policijai skundžia šalia jo garažo automobilius pasistačiusius namo gyventojus. Pareiškėjos žiniomis, KET ženklas Nr. 531, kaip ir kiti prieš tai stovėję ženklai, buvo įrengtas neteisėtai. Jis yra pastatytas servitutiniame žemės sklype, jo pastatymas nebuvo suderintas su daugiabučio namo savininkų bendrija, negavus jos sutikimo ir pan. Todėl esant savavališkai ir neteisėtai pastatytam ženklui ji negali būti baudžiama už jo nepaisymą, nes neprivalo laikytis savavališkai įrengtų kelio ženklų. Ji ne kartą prašė policijos pareigūnų išsiaiškinti šio ženklo pastatymo aplinkybes ir pateikti jo įrengimo teisėtumą patvirtinančius įrodymus. Tačiau policijos pareigūnai į prašymus nereagavo ir nereaguoja, pareigos išsiaiškinti, ar buvo padarytas pažeidimas nevykdo, tuo grubiai pažeisdami jos teises ir teisėtus interesus.

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, jog institucijos nuomone, J. B. veika, bylose ROIK: 20114973538, 20119093944, 20115481036, 20114618059, 20114684101, 20114744657, 20113187296, 20117640423, 20115760892, 20114304239, 20119301354, 20115760850, 20116290642, 20115073981, 20116124791, kuomet ji (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį Mitsubishi Outlander, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustojo ir paliko jį stovėti Kelių eismo taisyklių ženklo Nr. 531 „Rezervuota stovėjimo vieta“ su papildoma lentele Nr. 810 „Galiojimo zona į kairę“ neturėdama tam leidimo - įrodyta. Jai buvo paskirtos ANK 417 straipsnio 2 dalies sankcijos ribose numatytos baudos. Pareigūnų padarytos išvados, kad J. B. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ANK 417 straipsnio 2 dalyje, yra teisėtos ir pagrįstos. Bylose surinktų įrodymų, kuriais remiamasi pareigūnai nutarimuose Nr. 10- ANR_N-25185-2020, 10-ANR_N-25231-2020, 10-ANR_N-251832020, 10-ANR_N-25227-2020, 10- ANR_N-25186-2020, 10-ANR_N-25226-2020, 10-ANR_N-2523 0-2020, 10-ANR_N-25179-2020, 10- ANR_N-25181-2020, 10-ANR_N-25229-2020, 10-ANR_N-252178-2020, 10-ANR_N-25182-2020, 10- ANR_N-25180-2020, 10-ANR_N-25234-2020, 10-ANR_N-25225-2020, pakanka pripažinti J. B. kalta dėl administracinių nusižengimų padarymo. Skundo teiginiai, kritikuojantys kaltinančius įrodymus, nesukelia abejonių, kad bylose surinkti faktiniai duomenys pakankami ir patikimi įrodyti KET pažeidimą – sustojimą ir stovėjimą KET ženklo Nr. 531 su papildoma lentele Nr. 810 galiojimo zonoje neturint tam leidimo, o J. B. parodymai vertintini kaip gynimosi taktika, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Byloje ROIK: 20114780107 nutarimas Nr. 10-ANR_N-25236-2020 priimtas atsižvelgiant į Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis bylose Nr. II-472-1100/2020 ir Nr. II-471-1058/2020. Prašo skundo netenkinti ir palikti galioti ginčijamus nutarimus.

Teisminio nagrinėjimo metu skundo pareiškėja J. B. paaiškino, jog bylai aktualiame name gyvena daugiau kaip 20 metų, Kiemo situacija yra konfliktinė dėl automobilių statymo vietų trūkumo. 2015 m. namo gyventojai nusprendė įsteigti bendriją, ji tapo tos bendrijos pirmininke. Tais pačiais 2015 m. pradėjo rūpintis kieme stovinčių kelio ženklų teisėtumu, nes akis rėžė pastoviai stovintis ženklas „privati valda“. Laikui bėgant ir aiškinantis situaciją paaiškėjo, jog tie ženklai yra statomi asmens, turinčio kieme garažą – R. S. Kai buvo kreiptasi į Vilniaus miesto savivaldybę, ar minėti kelio ženklai buvo su ja derinami, buvo gautas raštiškas atsakymas, jog nebuvo. 2015 m. kieme atsirado papildomi dideli akmenys, išpaišyti geltonais ruožais, kad nestovėtų toje vietoje automobiliai. Namas yra netoli (duomenys neskelbtini) ir jame yra vietos tik trims automobiliams. Dėl vieno žemės gabaliuko, kur gali stovėti vienas automobilis, nuolat vyksta kova. Bendrija teigia, jog garažo savininko veiksmai yra neteisėti, o policija nepadeda. Ji pati bendrijos vardu kreipėsi dėl žemės sklypo bendrijai valdyti suformavimo, kad kieme būtų galima įrengti užtvarą, norėjo pasirašyti žemės nuomos sutartį bendrijos vardu, tačiau taip nieko ir nepavyko. Tas asmuo dar pasididino žemės servitutą savo naudai. Tuo periodu ir atsirado ženklai, kad negalima statyti ten automobilio. Kreipėsi dėl tų ženklų teisėtumo į daugybę institucijų ir negavo jokių atsakymų ar sprendimų. Garažo savininkas nuolat skundžia ją ir kitus namo gyventojus dėl toje vietoje po ženklu statomų automobilių. Tik šiais metais bendrija šiaip ne taip iš Nacionalinės žemės tarnybos gavo atsakymą, kad tai servitutinė zona, anksčiau jiems tik būdavo aiškinama, kad ženklas suderintas su policija. Policija reaguoja tik į R. S. skundus, bet ne į bendrijos. Bendrija yra įsitikinusi, kad tie ženklai neturi ten stovėti ir toje vietoje automobilius statantys žmonės nieko nepažeidžia. Dėl kaltinimo nepateikus duomenų jai iš viso nesuprantama. Policija puikiai žino, kas yra automobilio savininkas ir valdytojas. Jie ateina į jos darbovietę, tiesiai šviesiai sako, kad jos automobilis stovi po ženklu ir vietoje rašo protokolą. O vėliau aiškina, kad nežino, kas yra valdytojas.

Pareiškėjos J. B. įgaliotasis atstovas advokato padėjėjas M. V. Lileikis paaiškino, jog byloje neginčijamai nustatyta, jog aktualus kelio ženklas stovi žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), ir šis sklypas buvo suformuotas daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), gyventojų iniciatyva. Kelio ženklą įrengęs asmuo nėra šio žemės sklypo savininkas. Jis konkrečia šio žemės sklypo dalimi naudojasi ne nuosavybės pagrindais, o kelio servituto pagrindu. Kelio servitutas nesuteikia teisės naudotis sklypo dalimi savo nuožiūra, pvz. įrenginėti jame kelio ženklus, parkuoti savo automobilius, o tik teisę naudotis pėsčiųjų taku, antžeminėms transporto priemonėms skirtu keliu ir taku galvijams varyti (CK 4.117 str.). Kaip matyti iš Nacionalinės žemės tarnybos raštų byloje, servituto davėjas servituto turėtojui nesuteikė teisės įrenginėti kelio ženklus servituto galiojimo zonoje, pačiam ten statyti automobilius ir pan. Servitutas suteiktas vienam konkrečiam tikslui – transporto priemonėms privažiuoti iki servituto turėtojo nuosavybės. Servituto turėtojas neturėjo teisės jam nepriklausančiame sklype statyti kelio ženklų, o policijos įstaiga atitinkamai neturėjo teisės jų derinti su R. S., juolab, kad tas pastatymas nebuvo suderintas su Vilniaus miesto savivaldybe, žemės sklypo savininku ir naudotoju – daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija. Žemės sklypo savininkas prieštarauja tokio ženklo pastatymui. Šis ženklas suteikia teisę statyti transporto priemones su specialiais leidimais, kurių nagrinėjamu atveju tiesiog neegzistuoja, kas taip pat patvirtina, jog šis ženklas įrengtas neteisėtai. J. B. nurodė, kad savo transporto priemonę šio ženklo galiojimo zonoje ji statė žinodama, kad jis įrengtas neteisėtai, todėl juo nustatyti ribojimai negalioja. Vienas pagrindinių teisinių principų iš neteisės teisė nekyla. Ženklu nustatytas reguliavimas net nėra aiškus, iš jo nesuprantama, kuriam tiksliai plotui jis galioja, esančiam prieš jį ar už jo. Dėl visų šių aplinkybių visumos J. B. negali kilti atsakomybė už neteisėtai įrengto ir suderinto kelio ženklo ribojimų pažeidimus. Taip pat visos J. B. padarytos veikos negalėjo būti vertinamos kaip atskiri savarankiški nusižengimai, nebent kaip viena tęstinė veika, kadangi ji savo automobilį periodiškai statė būdama įsitikinusi, jog ženklas įrengtas neteisėtai, todėl jo laikytis neprivalu. Konstatavus, jog nebuvo padarytas ANK 417 straipsnio 2 dalyje padarytas pažeidimas (-ai), negalėjo būti padarytas ir ANK 431 straipsnio 1 dalyje padarytas nusižengimas. Be to, bylos duomenys neginčijamai patvirtina, jog priimant skundžiamą nutarimą Kelių policijos valdybos prašomi duomenys jau buvo pateikti, tad ji savo, kaip automobilio valdytojo pareigas atliko tinkamai.

Kelių policijos valdybos įgaliotasis atstovas Renatas Ivanauskas prašė netenkinti skundo. Nurodė, jog vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėtose bylose Nr. II-471-1058/2020 ir Nr. II-472-1100/2020 priimtose nutartyse nurodytus trūkumus J. B. atžvilgiu buvo priimtas naujas vienas nutarimas Nr. 10-ANR_N-25236-2020, kuriuo ji buvo nubausta pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį. Esminis ginčas byloje yra kelio ženklo teisėtumas, tačiau bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog jis buvo pastatytas garažo savininko R. S. iniciatyva laikantis teisės aktų nustatytų procedūrų ir suderinus jo įrengimą su Kelių policijos valdyba. Kelio ženklo įrengimo teisėtumas niekada pareiškėjos nebuvo ginčijamas nei ginčų komisijose, nei specializuotuose teismuose, tad nėra jokio pagrindo manyti, kad minėtas kelio ženklas įrengtas neteisėtai. Atitinkamai jai pagrįstai buvo paskirtos nuobaudos pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį. Nusižengimai yra atskiri ir savarankiški, padaryti nevienodu laiku, jie nesudaro idealiosios sutapties, tad pagrindo bendrinti nuobaudas pagal ANK 38 straipsnio nuostatas taip pat nėra.

Suinteresuotas asmuo R. S. teismui paaiškino, kad R. S., kaip teisėtas garažo savininkas ir servituto turėtojas, per ją teikia visus tuos pranešimus policijai. Nurodytoje vietoje yra kelio ženklas, draudžiantis statyti automobilius. Vien tik nuo 2019 m. pradžios yra užfiksuota penkiasdešimt pareiškėjos pažeidimų. Gali patvirtinti, kad visi jos pranešimai policijai apie pažeidimus yra teisingi. Siekiant užkardyti daromus administracinius nusižengimus, policijos pareigūnai pravedė du prevencinius pokalbius. Pareiškėja J. B. 2020 m. gegužės 14 d. atsisakė vykdyti policijos pareigūnų nurodymą patraukti automobilį nuo užstatytų garažo vartų, todėl buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena dėl savavaldžiavimo. Akivaizdu, kad visi pažeidimai buvo daromi sąmoningai, piktnaudžiaujant, negerbiant kitų žmonių teisių į privatumą, demonstruojant viršenybę prieš įstatymus, policiją ir teismus. Visi dokumentai buvo pateikti policijai, kas liečia teritorijų planavimo dokumentus, kuriuose nustatytas servitutas, taip pat dėl ženklų statymo teisėtumo. Kelio ženklas „REZERVUOTA“ yra suderintas su tam tikromis institucijomis. Jis buvo derinamas su policija ir atitinkančiomis institucijomis. Visi dokumentai, liečiantys nuosavybės teisę tiek į garažą, tiek į servitutą, yra nusiųsti policijai. Reikėtų kreiptis į policijos institucijas, jei norima juos gauti. Kas konkrečiai derino ženklą, šiuo metu nebegalėtų atsakyti. Ženklas buvo pastatytas jos šeimos iniciatyva. Garažas yra jos šeimos turtas, tad ir ženklas pastatytas jos šeimos iniciatyva ir vardu. Kas jį įrengė fiziškai, nežino. Procesų metu dalyvavo visos institucijos, kurios dalyvauja ženklų statyme, servitutų sudaryme, su visomis institucijomis dokumentai yra suderinti. Žemės sklypas, kuriame yra įrengtas ženklas, priklauso jos šeimai.

Liudytojas A. S. paaiškino, kad pažeidimai buvo užfiksuoti asmens, kuris apie daromus pažeidimus pranešinėjo per www.epolicija.lt portalą. Policija pranešimus apie pažeidimus gaudavo elektroniniu būdu. Tokių pažeidimų buvo daugybė. Prie pranešimo buvo prisegamos pažeidimo padarymo nuotraukos. Nutarimus rašo remdamiesi tais įrodymais, kurie yra pateikti pranešėjo. Pažeidimai užfiksuoti nuotraukose, kuriose matyti, jog automobilis stovėjo ženklo galiojimo zonoje. Ženklo teisėtumą jis aiškinosi. Buvo pridėjęs prie bylos medžiagą, kad ženklas suderintas su policija. Dėl kitų aplinkybių, t. y., kieno ten žemės nuosavybė, kaip ir dėl ko pastatytas ženklas, jis nesidomėjo. Kiek žinoma, buvo pranešėjo prašyta atsiųsti kaip įrodymą žemės servituto, nuosavybės įrodymus, ženklo suderinimo dokumentus. Visi šie dokumentai buvo perduoti policijai. Bet ne jis (A. S.) asmeniškai prašė šių dokumentų.

Liudytojas S. K. paaiškino teismui, kad Kelių įstatyme yra nustatyta, kad kelio ženklus įrengia įmonė suderinusi su policija. Vadovaujantis tuo, Kelių policijos valdyba derina ženklus. Į Kelių policijos valdybą kreipėsi R. S. ir R. S., pateikė prašymus, kad jiems žemėlapyje pažymėtas plotas yra suteiktas naudotis servitutine teise. Toje vietoje būtų draudžiama stovėti ir pagal KET 150.10 punktą, kadangi pareiškėjos pastatyta transporto priemonė užstoja vartus. Pareiškime jie parašė, jog kiemo gyventojai nesilaiko Kelių eismo taisyklių, todėl prašė papildomai suderinti kelio ženklą „REZERVUOTA“, kad šis užtikrintų jų teisę į servitutą. Ne visi supranta, kad negalima stovėti prie garažo vartų. S. buvo skirtas servitutas, kelių policija, tenkino jų, kaip šios vietos valdytojų, prašymą suderinti kelio ženklo „REZERVUOTA“ įrengimą. Nori pabrėžti, kad tai yra ne leidimas, Kelių policijos valdyba yra tik viena iš derinančių institucijų. Už kitas institucijas jie neatsako. Teismas yra pasisakęs, kad kelių policija derindama kelio ženklus, nesprendžia dėl trečiųjų asmenų teisės naudotis kažkokiais keliais, teritorijomis ir pan., tik žiūri, kad kelio ženklas atitiktų įrengimo reikalavimus. Prašymas buvo patenkintas ir kelio ženklas suderintas. Policija spręsdama prašymą aiškinosi, kam priklauso sklypas, kuriame prašoma pastatyti ženklą. Buvo kreipiamasi į VĮ „Registrų centras“, kurie nurodė, kad būtent žemėlapyje išskirtame atskirame plote, kuris pažymėtas raide „S“, yra S. suteiktas servitutas. Servitutas suteikia žemės sklypo naudojimo, valdymo teisę. S. buvo servituto turėtojai ginčo vietoje. Policija į sklypo savininką dėl leidimo įrengti ženklą nesikreipė. Nacionalinė žemės tarnyba yra ne kartą pasisakiusi, kad jie su leidimų ir kelio ženklų derinimu neturi nieko bendro. Be to, Nacionalinė žemės tarnyba nėra žemės sklypo savininkė, savininkė yra Lietuvos Respublika. Policija šį ženklą suderino ir jie yra įsitikinę, kad ženklas „REZERVUOTA“ yra įrengtas teisėtai, nes S. yra servituto turėtojai minėtame sklype.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Dėl ANK 431 straipsnio 1 dalyje numatytų nusižengimų

ANK 431 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę transporto priemonės savininkui (valdytojui) už Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymą. Ši teisės norma blanketinė ir nukreipia į kitą teisės aktą, todėl nagrinėjamu atveju aktualios ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatos, kurių reikalavimų nevykdymu kaltinama pareiškėja. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, yra nurodoma, kad siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, o juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalo šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone. Nagrinėjamai situacijai yra aktualios ir ANK 611 straipsnio nuostatos. ANK 611 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog kai transporto priemonės savininkas (valdytojas) yra juridinis asmuo, apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą pranešama šio juridinio asmens vadovui. Juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo per tris darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos privalo pranešti duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone. KET 5 punktas numato bendro pobūdžio nuostatą, jog eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Taisykles ir jų laikytis.

Taigi, iš nurodyto reglamentavimo seka, kad policijos pareigūnai, nustatę administracinio nusižengimo požymius ir tai, kad nusižengimas galimai padarytas naudojantis juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone, siekiant išaiškinti teisės pažeidimą (įskaitant ir jį galimai padariusį fizinį asmenį), kreipiasi į juridinio asmens vadovą ar kitą atsakingą asmenį pateikti galimai padaryto administracinio nusižengimo metu transporto priemonę naudojusį asmenį (jo vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų išrašo matyti, kad „Mitsubishi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininku ir valdytoju yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b.l. 60, byloje Nr. II-471-1058/2020).

Susipažinus su bylos Nr. II-67-806/2021 bei su ja šio nusižengimo dalyje susijusių bylų Nr. II-471-1058/2020 bei II-472-1100/2020 medžiagomis (pateiktomis kaip bylos Nr. II-67-806/2021 priedai), nustatyta, jog:

2020 m. balandžio 21 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuosavybės teise valdančios automobilį Mitsubishi, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vadovei J. B. įmonės elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) buvo siunčiamas pranešimas dėl 2020 m. balandžio 11 d. 11.31 val. (duomenys neskelbtini), minėtu automobiliu galimai padaryto administracinio nusižengimo (ROIK 20113187296), prašant pateikti ANK 611 straipsnio 2 dalyje numatytus duomenis apie transporto priemonę vairavusį asmenį (bylos II-471-1058/2020 54 ir 87 lapai). Minėtas elektroninis paštas nurodytas valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būtu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Elektroninis laiškas buvo pristatytas 2020 m. balandžio 21 d. Informacija turėjo būti pateikta per 3 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos. Kadangi bendrovės vadovė, vadovaujantis ANK 611 straipsniu nurodytu terminu, nepateikė reikalaujamų duomenų, jai 2020 m. gegužės 13 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 10-ANR_P-40107-2020 pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį su administraciniu nurodymu sumokėti 75 Eur baudą iki 2020 m. birželio 12 d., kuris išsiųstas UAB „(duomenys neskelbtini)“ deklaruotos vietos adresu – (duomenys neskelbtini)– ir elektroninio pašto adresais – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Elektroniniai laiškai išsiųsti 2020 m. gegužės 13 d., taip pat protokole buvo nurodyta bylos nagrinėjimo data 2020 m. liepos 14 d. 09:00 val., jei administracinis nurodymas nebus įvykdytas ir neteks galios. Negavus prašomos informacijos 2020 m. liepos 28 d. buvo priimtas nutarimas Nr. 10- ANR_N-17134-2020 (ROIK 20114779307), kuriuo J. B. buvo nubausta pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį už tai, kad ji 2020 m. balandžio 25 d., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove, policijos pareigūnui pareikalavus, nenurodė, kas 2020 m. balandžio 11 d. apie 11.31 val. (duomenys neskelbtini), naudojosi bendrovei priklausančiu automobiliu Mitsubishi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jai buvo paskirta 225 Eur bauda.

Analogiškai 2020 m. gegužės 5 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuosavybės teise valdančios automobilį Mitsubishi, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vadovei J. B. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) buvo siunčiamas pranešimas dėl 2020 m. balandžio 15 d. 15.14 val. (duomenys neskelbtini), minėtu automobiliu galimai padaryto administracinio nusižengimo (ROIK 20114780107), prašant pateikti ANK 611 straipsnio 2 dalyje numatytus duomenis (bylos II-472-1100/2020 70-71 lapas). Minėtas elektroninis paštas nurodytas valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būtu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Elektroninis laiškas buvo pristatytas 2020 m. gegužės 5 d. Informacija turėjo būti pateikta per 3 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos. Kadangi bendrovės vadovė, vadovaujantis ANK 611 straipsniu nurodytu terminu, nepateikė reikalaujamų duomenų, jai 2020 m. gegužės 13 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 10-ANR_P-40115-2020 pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį su administraciniu nurodymu sumokėti 75 Eur baudą iki 2020 m. birželio 12 d., kuris išsiųstas UAB „(duomenys neskelbtini)“ deklaruotos vietos adresu – (duomenys neskelbtini) – ir elektroninio pašto adresais – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Elektroniniai laiškai pristatyti 2020 m. gegužės 13 d., taip pat protokole buvo nurodyta bylos nagrinėjimo data 2020 m. liepos 14 d. 09:00 val., jei administracinis nurodymas nebus įvykdytas ir neteks galios. 2020 m. liepos 28 d. buvo priimtas nutarimas Nr. 10- ANR_N-17135-2020 (ROIK 20114780107), kuriuo J. B. buvo nubausta pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį už tai, kad ji 2020 m. gegužės 9 d., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove, policijos pareigūnui pareikalavus, nenurodė, kas 2020 m. balandžio 15 d. apie 15.14 val. (duomenys neskelbtini), naudojosi bendrovei priklausančiu automobiliu Mitsubishi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Abu šie nutarimai buvo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimis, konstatavus, jog abiem aukščiau paminėtais, tą pačią dieną Kelių policijos valdybos pareigūno priimtais nutarimais J. B. buvo patraukta administracinėn atsakomybė dėl analogiškų veikų – nepranešimo apie juridiniam asmeniui priklausančios transporto priemonės vairuotoją. Įpareigojimai pateikti duomenis surašyti dviejų savaičių skirtumu, tačiau administracinius nusižengimus, kurių pagrindu buvo prašoma duomenų, skyrė vos keturios dienos, todėl buvo galima prašyti duomenų vienu pranešimu, dirbtinai nedidinant įpareigojamų vadovui ir atitinkamai administracinių teisenų skaičiaus, neįvykdžius įpareigojimų, ir taip nepagrįstai nesunkinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėties. J. B. skundus nagrinėjusių teisėjų nuomone, dėl abiejų nurodymų nevykdymo turėjo būti surašytas vienas administracinio nusižengimo protokolas ir priimtas vienas nutarimas. Šių argumentų pagrindu buvo panaikinti abu skundžiami nutarimai (2020 m. rugsėjo 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi byloje II-472-1100/2020 panaikintas nutarimas Nr. 10- ANR_N-17135-2020 (ROIK 20114780107), 2020 m. rugsėjo 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi byloje Nr. II-471-1058/2020 panaikintas nutarimas Nr. 10- ANR_N-17134-2020 (ROIK 20114779307)) ir bylos grąžintos juos priėmusiai institucijai iš naujo atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Kelių policijos valdyba vykdydama minėtas teismo nutartis, administracinio nusižengimo teisenoje ROIK 20114780107 2020 m. spalio 28 d. priėmė naują nutarimą Nr. 10-ANR_N-25236-2020, kuriuo J. B. nubaudė už du atskirus ANK 431 straipsnio 1 dalyje numatytus nusižengimus, t.y. už tai, kad ji, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove, policijos pareigūnui pareikalavus teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu, iki 2020 m. balandžio 25 d. 00.00 val. nenurodė, kas 2020 m. balandžio 11 d. apie 11.31 val. (duomenys neskelbtini) naudojosi įmonei priklausančiu automobiliu Mitsubishi, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir už šį pažeidimą skyrė 150 Eur baudą, bei už tai , kad ji, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove, policijos pareigūnui pareikalavus teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu, iki 2020 m. gegužės 9 d. 00.00 val. nenurodė, kas 2020 m. balandžio 15 d. apie 15.14 val. (duomenys neskelbtini), naudojosi įmonei priklausančiu automobiliu Mitsubishi, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir už šį pažeidimą taip pat paskyrė 150 Eur baudą. Abi baudas subendrinusi ANK 38 straipsnio pagrindu nustatė galutinę 150 Eur baudą.

Šioje byloje J. B. pateikė skundą jau dėl nutarimo Nr. 10-ANR_N-25236-2020, teigdama, jog iš Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 4 dalies nuostatų seka, jog kai teisės pažeidimas ar jį padaręs asmuo yra aiškus, tokie duomenys apskritai negali būti reikalaujami. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ji nepažeidė, kadangi pranešimą apie tai, kas vairavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonę, pateikė nustatytu terminu ir tvarka.

Šie pareiškėjos teiginiai nepagrįsti. Tai, kad galimą administracinį nusižengimą (-us) tiriančiai institucijai yra žinomas transporto priemonės savininkas ar valdytojas, ypač kai tai yra juridinis asmuo, nereiškia, jog savaime aiškus yra ir transporto priemonės vairuotojas, kuris galimai padarė tiriamą nusižengimą. Kol nėra nustatytas konkretus asmuo, vairavęs transporto priemonę tiriamo nusižengimo padarymo metu, negalima teigti, jog nusižengimo aplinkybės yra aiškios. Tuo tikslu įstatymų leidėjas ir numatė juridinio asmens, nuosavybės ar kitokia teise valdančio transporto priemonę, vadovui, imperatyvią pareigą pateikti nusižengimus tiriančioms institucijoms duomenis apie transporto priemonės vairuotoją – konkretų fizinį asmenį. Net jei Kelių policijos valdybos pareigūnams iš ankstesnių teisenų yra žinoma, jog automobiliu Mitsubishi, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įprastai naudojasi įmonės vadovė J. B., šio žinojimo pagrindu jie negali iš anksto preziumuoti, kad taip buvo ir konkretaus tiriamo nusižengimo atveju. Jie privalo atlikti įstatymo jiems numatytą procedūrą dėl transporto priemonės vairuotojo išaiškinimo kiekvienu atskiru atveju, pašalindami bet kokias abejones dėl transporto priemonę konkretaus KET pažeidimo metu vairavusio asmens. Atitinkamai Kelių policijos valdybos pareigūnai turėjo pareigą prašyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovės pateikti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje ir ANK 611 straipsnio 2 dalyje numatytus duomenis, o J. B. - pareigą juos pateikti. Nei ankstesnių bylų, nei šios bylos nagrinėjimo metu J. B. neginčijo, jog gavo Kelių policijos valdybos jai elektroninio pašto adresais siųstus 2020 m. gegužės 5 d. pranešimą Nr. 10-ANR_PR-24412-2020 bei 2020 m. balandžio 21 d. pranešimą Nr. 10-ANR_PR-21243-2020. Į minėtus pranešimus pareiškėja reagavo tik 2020 m. gegužės 15 d. raštu su reikalavimais, adresuotais Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybai, tačiau prašomų duomenų taip ir nepateikė (t. 1, b.l. 63). Teismas nesutinka su pareiškėjos atstovo argumentu, jog savo, kaip transporto priemonės valdytojos pareigą, ji atliko tinkamai, nes ginčijamo nutarimo surašymo dienai prašomi duomenys jau buvo pateikti. Byloje iš tiesų yra pateikti duomenys, jog prašoma informacija Kelių policijos valdybai buvo pateikta 2020 m. rugpjūčio 17 d. raštu, kuriuo buvo patvirtinta, kad dvidešimt keturiais atvejais, dėl kurių buvo prašyta pateikti duomenis (tarp jų atvejais, nagrinėjamais medžiagose ROIK 20114779307 ir ROIK 20114780107) minėtą transporto priemonę vairavo J. B. Tokiu būdu, pareigūnų 2020 m. balandžio - gegužės mėnesiais prašyti duomenys buvo pateikti tik 2020 m. rugpjūčio 17 d. Tai, kad priimant šioje byloje ginčijamą nutarimą Kelių policijos valdybos pareigūnams jau buvo nurodytas asmuo, 2020 m. balandžio 11 d. ir balandžio 15 d. vairavęs transporto priemonę, nešalina pareiškėjos atsakomybės dėl to, jog reikalaujami duomenys nebuvo pateikti laiku, tokiu būdu apsunkinant ir nepagrįstai užtęsiant nusižengimų tyrimą. Remdamasis išdėstytu, teismas konstatuoja, jog J. B. neveikimas dėl prašomų duomenų pateikimo atitinka ANK 431 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.

Tačiau nepaisant to, jog pareiškėjos veika buvo teisingai kvalifikuota, ginčijamas nutarimas Nr. 10-ANR_N-25236-2020 naikintinas dėl procesinių pažeidimų.

Pažymėtina, jog 2020 m. rugsėjo 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartyje naikinamą nutarimą priėmusiai institucijai buvo siūloma surašyti vieną protokolą dėl abiejų aukščiau paminėtų įpareigojimų pateikti duomenis nevykdymo, vertinant J. B. neveikimą kaip vieną tęstinę veiką ir priimti vieną nutarimą. 2020 m. spalio 28 d. 12.00 val. administracinio nusižengimo medžiagoje ROIK 20114780107 J. B. buvo surašytas naujas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame buvo pareikštas kaltinimas tik dėl duomenų nepateikimo apie asmenį, vairavusį aktualų bylai automobilį 2020-04-15 d. 15.14 val. (anksčiau lygiai tas pats kaltinimas buvo pareikštas 2020 m. gegužės 13 d. protokole Nr. 10-ANR_P-40115-2020). Tokiu būdu, medžiagoje ROIK 20114780107 dabar yra du atskiri administracinio nusižengimo protokolai 2020 m. spalio 28 d. Nr. 10-ANR_P-80949-2020 ir 2020 m. gegužės 13 d. protokolas Nr. 10-ANR_P-40115-2020, kuriuose pareikšti absoliučiai identiški kaltinimai apie duomenų nepateikimą dėl 2020-04-15 d. 15.14 val. įvykio. Tuo tarpu ginčijamu nutarimu J. B. nubausta ir dėl duomenų nepateikimo dėl 2020-04-11 d. 11.31 val. automobilio vairavimo fakto, nors medžiagoje ROIK 20114780107 toks kaltinimas jai niekada pareikštas nebuvo. Teismui abejonių dėl nutarimo priėmimo teisėtumo kelia ir tas faktas, jog protokolas Nr. 10-ANR_P-80949-2020 buvo surašytas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant 2020 m. spalio 28 d. 12.00 val. , o bylos nagrinėjimas paskirtas jau po 10 minučių – 2020 m. spalio 28 d. 12.10 val., tokiu pačiu laiku ir priimtas ginčijamas nutarimas, tokiu būdu akivaizdžiai administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nesuteikus galimybės nei susipažinti su naujai reiškiamu administraciniu kaltinimu, atkreipti dėmesį į jo galimus trūkumus, nei pasiruošti gynybai, nei dalyvauti bylos nagrinėjime. Taip pat teismas atkreipia dėmesį, jog institucija nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika šios rūšies administracinių nusižengimų bylose paremtu Vilniaus miesto apylinkės teismo išaiškinimu 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartyje, jog abu informacijos nepateikimo atvejai turėtų būti laikomi ne dviem savarankiškais, o vienu tęstiniu administraciniu nusižengimu, už kurį turėtų būti paskirta tik viena nuobauda. Ginčijame nutarime J. B. veika vėl buvo kvalifikuota kaip dvi atskiros savarankiškos veikos, už kiekvieną jų paskiriant po atskirą nuobaudą, vėliau jas bendrinant ANK 38 straipsnio pagrindu.

Atsižvelgiant į išvardintus procesinius pažeidimus 2020 m. spalio 28 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-25236-2020 naikintinas, o byla šioje dalyje grąžintina Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybai nurodytiems trūkumams pašalinti.

Dėl ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytų nusižengimų

ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą.

KET 6 punktas numato, jog kiekvienas eismo dalyvis turi teisę naudotis keliais, laikydamasis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir kitų įstatymų, Taisyklių ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų, tvarkos ir apribojimų. KET 8 punktas be kita ko numato, jog eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede. Šių teisės normų visuma suponuoja eismo dalyvių pareigą laikytis kelio ženklų reikalavimų dalyvaujant viešajame eisme. Taisyklių 1 priedo skiltyje nurodomieji kelio ženklai yra numatytas Kelio ženklas Nr. 531 „Rezervuota stovėjimo vieta“, kas reiškia, jog stovėjimo vieta, kurioje transporto priemonėms leidžiama stovėti tik su specialiais leidimais (leidimai tvirtinami už priekinio stiklo).

Likę penkiolika skundžiamų nutarimų priimti dėl savo esme analogiškų situacijų – transporto priemonės palikimo stovėti kelio ženklo Nr. 531 „Rezervuota stovėjimo vieta“ su papildoma lentele Nr. 810 galiojimo zonoje, neturint tam specialaus leidimo.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-83 patvirtintų Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių VIII skyriaus 177 punkte nurodyta, kad ženklas Nr. 531 („Rezervuota stovėjimo vieta“) naudojamas stovėjimo vietai, kurioje transporto priemonėms leidžiama stovėti tik su specialiais leidimais, pažymėti, įrengiamas prie pat stovėjimo aikštelės arba prieš stovėti skirtą kelio ruožą. Apatinėje ženklo dalyje gali būti pateikiama papildomos lentelės Nr. 805 informacija. Kartu su ženklu Nr. 531 leidžiama naudoti ne daugiau kaip tris papildomas lenteles.

Iš byloje esančių nuotraukų matyti, jog minėtas kelio ženklas įrengtas (duomenys neskelbtini) namo kieme, priešais garažo, kurio savininkas ir naudotojas yra R. S., vartus. Kelio ženklas „Rezervuota stovėjimo vieta“ turi papildomą lentelę Nr. 805, patikslinančią, jog ženklas galioja 10 metrų į kairę pusę nuo jo esančiai teritorijai priešais garažą. Teismo vertinimu, kelio ženklo kuriamas reguliavimas yra pakankamai aiškus. Iš pareiškėjos bei R. S. paaiškinimų matyti, jog minėto namo kieme yra įsisenėjusi konfliktinė situacija dėl vietos namo gyventojų automobilių statymui trūkumo bei jo nulemto išvažiavimo iš garažo užstatymo. Bylai aktualus kelio ženklas buvo įrengtas garažo savininko R. S. iniciatyva, siekiant apsaugoti savo, kaip garažo savininko interesus, kad namo gyventojų automobiliais nebūtų užstatomas išvažiavimas iš garažo. Pareiškėja bylos nagrinėjimo metu kėlė klausimą dėl kelio ženklo įrengimo teisėtumo. Teismas, įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, konstatuoja, jog pagrindo manyti, jog kelio ženklas Nr. 531 buvo įrengtas savavališkai, jo įrengimas buvo nesuderintas su atsakingomis institucijomis, nėra.

Iš pačios pareiškėjos pateiktų teismui duomenų, o konkrečiai 2020 m. birželio 10 d. Nacionalinės žemės tarnybos rašto Nr. 1SS-1127-(5.59E) matyti, jog R. S. minėtai institucijai 2018 m. kovo 23 d. pateikė prašymą nustatyti servitutą Žemės sklype, kuris jam užtikrintų patekimą prie nuosavybės teise valdomo garažo-bokso (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Institucija tenkino R. S. prašymą ir inicijavo servituto nustatymo sandoriu procedūrą, kurios pasekoje 2018 m. gegužės 8 d. buvo sudaryta sutartis dėl servituto žemės sklypui nustatymo Nr. (duomenys neskelbtini). Servitutas buvo nustatytas viešpataujančio daikto – garažo- bokso (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), naudai 29 (dvidešimt devynių) kv.m ploto žemės sklypo daliai (kaip tarnaujančiam daiktui), skirtai važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, matininko T. S. 2018-02-28 parengtame servituto plane M1:500, pažymėtu indeksu S3 ir linijomis bei skaičiais 8-9-10-8. Nors Bendrija R. S. prašymo nagrinėjimo momentui buvo pareiškusi pageidavimą išsinuomoti jos iniciatyva suformuotą žemės sklypą minėto namo kieme, 2018 m. gegužės 8 d. sutarties su R. S. sudarymo dienai dar nebuvo sudaryta jokių nuomos sutarčių dėl žemės sklypo, todėl derinti R. S. nustatomą servitutą su bendrija institucija pareigos neturėjo. Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, servituto nustatymas buvo būtinas, kad garažo savininkas galėtų patekti prie savo nuosavybės teise valdomo turto ir jis būtų buvęs nustatytas nepaisant to, ar Bendrija būtų pritarusi servituto nustatymui ar ne. Teismas pažymi, jog pagal Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas Nacionalinė žemės tarnyba – visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams, patikėtinė. Žemės įstatymo 23 straipsnio 10 dalyje nurodyta, kad valstybinės žemės patikėtiniai turi teisę sudaryti sandorius dėl valstybinės žemės servitutų tais atvejais, kai servitutai negali būti nustatyti administraciniu aktu. Servitutas yra daiktinė teisė, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.111 straipsnio 1 dalyje apibrėžiama kaip teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.125 straipsniu, sandoriais nustatyti servitutus turi teisę tik pats tarnaujančiuoju tampančio daikto savininkas, o Civilinio kodekso 4.124 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad nustatant servitutus, visais atvejais turi būti ir dėl servitutų nustatymo viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko valia, išskyrus atvejus, kai servitutą nustato įstatymai ar teismo sprendimas. Vadovaujantis šių teisės aktų nuostatomis Nacionalinė žemės tarnyba, patikėjimo teise valdanti žemės sklypą, ir garažo savininkas R. S. sudarė sutartį dėl servituto sudarymo sandoriu. Sandoris nėra nuginčytas įstatymų numatyta tvarka ir galiojantis, todėl teismui nekyla abejonių, kad R. S. yra teisėtas servituto turėtojas ir žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) dalies (29 kv.m. ploto), esančios priešais jo garažą, naudotojas, nepaisant to, jog jis nėra minėto žemės sklypo savininkas (bendrasavininkis) ar nuomininkas. Ta aplinkybe, jog R. S. nėra žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), savininkas ar valdytojas, o tik naudotojas, kuriam kelio servitutas suteikia griežtai apibrėžtą naudojimosi žemės sklypu teisę, pareiškėja grindė kelio ženklo įrengimo neteisėtumą, nurodydama, jog šis kelio ženklas naudojamas stovėjimo vietai apsaugoti, tuo tarpu ginčo vietoje yra nustatytas kelio servitutas, kuris nenumato teisės statyti servituto galiojimo zonoje jokių transporto priemonių, įskaitant paties R. S., jokia institucija nėra išdavusi leidimų šioje vietoje statyti automobilius, todėl kelio ženklo Nr. 531 įrengimas apskritai toje vietoje nėra galimas. Tačiau nagrinėjamu atveju kelio ženklo įrengimo tikslas vis tik buvo ne suteikti galimybę servituto galiojimo zonoje statyti automobilius, o apsaugoti servituto zoną nuo jų statymo. Iš pačios pareiškėjos paaiškinimų teismui matyti, jog kiemo gyventojai vietą priešais R. S. garažo vartus traktuoja, kaip papildomą vietą automobiliui statyti, kas akivaizdžiai pažeidžia R. S. teisėtus interesus. Iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, jog nepaisant servituto nustatymo, R. S. iškilo sunkumų realizuoti servituto suteikiamą teisę laisvai privažiuoti prie savo nuosavybės - garažo dėl šioje zonoje statomų gyventojų automobilių. Kelio ženklas Kelių policijos valdybos pritarimu buvo įrengtas kaip papildoma apsaugos priemonė. Atitinkamai kaip servituto turėtojas ir žemės sklypo dalies priešais savo garažą naudotojas, jis kreipėsi į Kelių policijos valdybą dėl leidimo įrengti kelio ženklą Nr. 531 priešais garažą, kaip papildomą garantiją, jog išvažiavimas iš garažo nebūtų užstatomas kitų gyventojų.

Kelio ženklo neteisėtumą pareiškėja viso nagrinėjamų nusižengimų tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu grindė ir pozicija, jog minėtas Kelio ženklas nebuvo suderintas su Vilniaus miesto savivaldybės administracija, kaip to reikalauja teisės aktai, todėl kelio ženklas įrengtas neteisėtai. Savo manymą grindė 2015 m. rugpjūčio 28 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto ūkio ir transporto departamento statinių skyriaus raštu Nr. A51-81869/15 (2.9.3.24-UK7) ir 2017 m. lapkričio 9 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Eismo organizavimo skyriaus pareigūno atsakymu dėl įrengimų minėtame kieme teisėtumo. Susipažinus su pareiškėjos minimais dokumentais matyti, jog 2015 m. rugpjūčio 28 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto ūkio ir transporto departamento statinių skyriaus raštu Nr. A51-81869/15 (2.9.3.24-UK7) matyti, jog minėta institucija pateikė atsakymą dėl draudžiamųjų kelio ženklų Nr. 332 „Sustoti draudžiama“ ir stulpelio įrengimo kiemo teritorijoje, informuodama, jog apie jų įrengimą duomenų neturi (t. 1, b.l. 96, t.2, b.l. 84), taigi paklausimas buvo visai apie kitos rūšies kelio ženklą nei tas, kurio reikalavimo pažeidimu kaltinama pareiškėja ginčijamuose nutarimuose, pastarasis 2015 m. dar matomai net nebuvo įrengtas. Tuo tarpu 2017 metų pareiškėjos susirašinėjime su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Eismo organizavimo skyriaus pareigūnais kalba eina apie neįvardintus kelio ženklus važiuojamojoje dalyje ir akmenis, apribojančius naudojimąsi keliu. O Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Eismo organizavimo skyrius (VMSA EOS) taip pat abstrakčiai atsako apie „savavališkai įrengtas priemones (kažkokius stulpelius su užrašu ir geltonomis linijomis), kad nėra išdavę leidimų tokiems darbams. Atitinkamai nėra pagrindo manyti, kad minėti raštai paneigia kelio ženklo Nr. 531 įrengimo teisėtumą adresu (duomenys neskelbtini), juolab, jog nurodytais metais jis dar nė nebuvo įrengtas. Teismas abejoja pareiškėjos teiginiais, jog ji negali būti traukiama atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį , nes šių veikų padarymo momentu ji gerai žinojo, kad ženklas Nr. 531 yra įrengtas neteisėtai, nes aukščiau pateiktų dokumentų pagrindu toks žinojimas dar negalėjo būti objektyviai susiformavęs. Be to, iš jos raštų Kelių policijos valdybai, kuriuose reikalaujama jai išaiškinti ženklo įrengimo aplinkybes ir pateikti jo teisėtumą patvirtinančius įrodymus, iš pačios pareiškėjos paaiškinimų teismui, kad iki pat 2021 m. jie kreipėsi į daugybę institucijų dėl ženklų teisėtumo, bet negavo jokių atsakymų ar sprendimų, taip pat negalima daryti išvados, jog ženklo neteisėtumas jai buvo visiškai aiškus. Taip pat ji pati nurodė, kad iki 2021 m. jai tik būdavo teigiama, jog ženklo įrengimas yra suderintas su policija. Tik teisminio nagrinėjimo metu teisme ir lygiagrečiai su Nacionaline žemės tarnyba besiaiškinant servituto suteikimo ir bylai aktualaus ženklo įrengimo aplinkybes galutinai susiformavo pareiškėjos pozicija dėl ženklo neteisėtumo.

Iš Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 5-V-671 (Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. 5-V-605 redakcija) patvirtinto Kelių eismo sąlygų kontrolės tvarkos aprašo II skyriaus nuostatų matyti, jog techninių eismo organizavimo priemonių įrengimo projektus tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys privalo derinti su policijos pareigūnais.

R. S. teisės aktų nustatyta tvarka kreipėsi dėl Kelio ženklo Nr. 531 įrengimo į atsakingą instituciją –Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybą, suderino schemą, gavo Kelių policijos valdybos pritarimą, taigi – neveikė savavališkai įrengdamas ženklą.

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos įgaliotasis atstovas R. Ivanauskas teismui pateikė dokumentus, patvirtinančius, jog (duomenys neskelbtini) įrengtas kelio ženklas Nr. 531 buvo suderintas su policija – iš institucijos pateiktos projektuojamo servituto schemos matyti, jog kelio ženklo Nr. 531 įrengimas minėtame kieme 2018-07-27 buvo suderintas su Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriumi, ant dokumento yra tai patvirtinanti šio skyriaus vyr. specialisto S. K. viza (b.l. 56-57), dar kartą šie kelio ženklas buvo suderintas su minėta institucija 2019-01-15. Iš pareiškėjos susirašinėjimo su Kelių policijos valdybos pareigūne S. V. matyti, kad 2020 m. spalio 22 d. jai buvo išsiųsta ženklo suderinimo schema (t. 1, b.l. 26). Į teismo paklausimą, ar minėto ženklo įrengimą buvo būtina derinti su Vilniaus miesto savivaldybe, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Eismo organizavimo skyriaus Eismo valdymo poskyrio vyr. specialistas D.M. atsakė, jog vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. 30-1783 „Dėl techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo ir jų priežiūros Vilniaus mieste tvarkos aprašo tvirtinimo“ patvirtintų Techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo ir jų priežiūros Vilniaus mieste tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 9 punktu, nuosavybės ar nuomos pagrindu valdomų teritorijų ribose techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimą ir priežiūrą vykdo patys teritorijų savininkai ar valdytojai, parengę ir suderinę eismo organizavimo projektą su Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyba. Privačiose teritorijose Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Eismo organizavimo skyrius eismo tvarkos nenustato, techninių eismo reguliavimo priemonių neįrenginėja (b.l. 109).

Šiai dienai galiojanti Aprašo 9 punkto redakcija numato, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija nerengia techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo projektų, neįrengia techninių eismo reguliavimo priemonių, užtvarų ir nekontroliuoja jų įrengimo teisėtumo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje esančiuose suformuotuose žemės sklypuose, kai sklypą ar jo dalį:

9.1. nuosavybės ar kita teise valdo fiziniai ar privatieji juridiniai asmenys;

9.2. valdo valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektai (patikėtiniai), išskyrus Vilniaus miesto savivaldybę.

Originali Aprašo 9 punkto redakcija, galiojusi aktualaus Kelio ženklo Nr. 531 pažeidimų fiksavimo metu, numatė, jog nuosavybės ar nuomos pagrindu valdomų teritorijų ribose techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimą ir priežiūrą inicijuoja patys teritorijų savininkai ar valdytojai, parengę ir suderinę eismo organizavimo projektą su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba, ir apie techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimą valdomojoje teritorijoje informuoja priskirtos teritorijos seniūnijos atstovą.

Kelio ženklas Nr. 531 įrengtas valstybės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kurio 1379/1482 priklauso nuosavybes teise Lietuvos Respublikai), valstybinės teisės patikėjimo teise valdomame Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos. Pastaroji teisės aktų nustatyta tvarka su R. S. sudarė ir įregistravo 2018 m. gegužės 8 d. servituto sutartį, nustatant servitutą viešpataujančiam daiktui – negyvenamai patalpai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu suteikdama R. S. teisę naudotis 0,0029 ha minėto sklypo (kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku). Kelių policijos valdybos įgaliotasis atstovas patvirtino, kad R. S. kaip servituto minėtame žemės sklype turėtojas, siekdamas užtikrinti galimybę laisvai naudotis servituto suteikiamomis teisėmis, kurios nebūtų neleistinai ribojamos šioje sklypo dalyje statomų kitų gyventojų automobilių, siekdamas papildomos apsaugos šiai sklypo daliai, kreipėsi dėl leidimo įrengti kelio ženklą Nr. 531 ir toks leidimas jam buvo suteiktas, suderinant minėto kelio ženklo įrengimą su Kelių policijos valdyba. Tokiu būdu, teismui nėra pagrindo manyti, jog kelio ženklas įrengtas savavališkai, atitinkamai ir ginčijamus nutarimus priėmę pareigūnai neturėjo pagrindo abejoti, jog su policija suderinto kelio ženklo galiojimo zonoje be šios sklypo dalies valdytojo (naudotojo) leidimo statydama automobilį J. B. pažeidžia KET 8 punkto reikalavimus. Nei pagal ženklo pastatymo metu, nei pagal dabar galiojantį reglamentavimą, Vilniaus miesto savivaldybės administracija neturi pareigos kontroliuoti kelio ženklo įrengimo teisėtumo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje esančiuose suformuotuose žemės sklypuose, kuriuos valdo valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektai (patikėtiniai), išskyrus Vilniaus miesto savivaldybę. Pareiškėjos argumentas, jog kelio ženklo įrengimas privalėjo būti suderintas su (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija, kuri šio ženklo įrengimui sutikimo nedavė, taip pat nepagrįstas, kadangi pastaroji servituto nustatymo ir kelio ženklo įrengimo metu nebuvo žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), nei savininkė, nei valdytoja (buvo deramasi dėl žemės sklypo nuomos su Nacionaline žemės tarnyba, tačiau žemės sklypo nuomos sutartis nebuvo pasirašyta), nors žemės sklypas ir buvo suformuotas jos iniciatyva. Pažymėtina, jog R. S. nesiekė prašomu įrengti kelio ženklu taikyti apribojimų visam žemės sklypui, o tik nedidelei jo daliai, kurios atžvilgiu jam buvo nustatytas kelio servitutas, ir kuriuo naudotis jam kilo kliūčių dėl toje vietoje paliekamų gyventojų automobilių.

Vienas iš pareiškėjos atstovo argumentų dėl aktualaus kelio ženklo neteisėtumo buvo tas, jog Kelių policijos valdyba neturėjo teisės pritarti toko ženklo įrengimui, kadangi R. S. nėra minėto žemės ploto savininkas ar valdytojas, o kelio ženklo paskirtis prieštarauja servituto paskirčiai. Tačiau teismas pažymi, kad teismai, nagrinėdami bylas dėl ženklų teisėtumo, yra suformavę praktiką, kad kelių eismo dalyviai privalo laikytis kelių ženklinimo. Jei kyla klausimų ar abejonių dėl ženklų įrengimo teisėtumo, turi būti kreipiamasi į kompetentingas institucijas. Taigi, kelio ženklai galioja, kol jų teisėtumas nėra nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N-575- 4616-10). Pareiškėjos atstovas iš bendrosios kompetencijos teismo iš esmės reikalauja pripažinti neteisėtu Kelių policijos valdybos individualų administracinį sprendimą, nors ir įformintą suderinimo rezoliucija. Teismo vertinimu, Kelių policijos valdybos sprendimo leisti įrengti kelio ženklą Nr. 531 „Rezervuota stovėjimo vieta“ kelio servituto zonoje teisėtumas išeina šio teismo kompetencijos ribų ir turėtų būti ginčijamas administraciniame teisme.

Iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog pranešimai dėl KET pažeidimų buvo teikiami R. S. vardu, kuri paaiškino, kad jų šeima šiuos pranešimus teikė kaip teisėti garažo savininkai ir servituto turėtojai. Iš bylos medžiagos matyti, jog kiekvieną kartą užfiksavus minėto kelio ženklo galiojimo zonoje pastatytą automobilį Mitsubishi, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jis būdavo nufotografuojamas, ir R. S. kreipdavosi į policiją su pranešimu, nurodydama, jog automobilis buvo pastatytas ženklo Nr. 531 su papildoma lentele 810 galiojimo zonoje, užstatant išvažiavimą iš jo garažo, dėl ko jų šeimos nariai negalėdavę įvažiuoti (išvažiuoti) į garažą, pabrėždama, jog nufotografuoto automobilio vairuotojas leidimo statyti toje vietoje automobilį neturi, taip pat nurodydama tikslią dieną ir laiką, kada buvo padarytos nuotraukos, pridėdama pačias nuotraukas. Šiuose pranešimuose nurodomų faktinių aplinkybių pareiškėja iš esmės neginčijo, nesutikdama su jai pareikštais kaltinimais tik toje dalyje, kad neteisėtai įrengtas kelio ženklas nesukuria jai pareigos laikytis jo reikalavimų. Po kiekvieno tokio R. S. pranešimo Kelių policijos valdybos pareigūnai kreipdavosi į automobilio savininkę UAB „(duomenys neskelbtini)“, prašydami pateikti duomenis, kas kiekvienu konkrečiu atveju vairavo transporto priemonę. Dėl visų penkiolikos tiriamų nusižengimų buvo gautas vienas 2020 m. rugpjūčio 17 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės J. B. pranešimas, patvirtinantis, kad visais šiais atvejais automobilį vairavo ji pati. Po šio pranešimo trys Kelių policijos valdybos įgalioti pareigūnai A. S., S. V., J. S. J. B. surašė penkiolika administracinio nusižengimo protokolų, kurių pagrindu buvo priimti ginčijami nutarimai. Teismo vertinimu, visuose penkiolikoje nutarimų J. B. veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, kadangi automobilis buvo paliekamas ženklo Nr. 531 galiojimo zonoje, neturint specialaus leidimo, suteikiančio teisę šioje vietoje statyti transporto priemonę. Nors visos J. B. penkiolika veikų buvo padarytos toje pačioje vietoje – (duomenys neskelbtini) namo kieme, to paties asmens ir vairuojant tą patį automobilį, tačiau skirtingais laikais, apimančiais maždaug keturių mėnesių laikotarpį. Ginčijamus nutarimus priėmusi institucija kiekvieną iš šių veikų vertintino kaip atskirą, savarankišką nusižengimą ir J. B. buvo nubausta už jų daugetą.

Tuo tarpu pareiškėjos atstovas reikalavo visas J. B. veikas statant automobilį ginčijamo kelio ženklo galiojimo zonoje, vertinti kaip vieną tęstinę veiką, kadangi visų savo esme tapačių veikų padarymą vienija jų motyvas - J. B. sistemingai nepaisė kelio ženklo Nr. 531 apribojimų, būdama įsitikinusi kelio ženklo įrengimo neteisėtumu. Teismas sutinka su šiuo argumentu.

Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką baudžiamosiose bylose tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties BK straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos bendros tyčios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-307/2007, 2K-743/2007, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010 ir kt.). Veikos pripažinimas tęstine priklauso nuo rūšinių padarytos nusikalstamos veikos sudėties požymių, todėl atskirų kategorijų baudžiamosiose bylose gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, patvirtinančias arba paneigiančias veikos tęstinumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-267/2011). Nustatant bendrą tyčią, be kita ko, išsiaiškinama, kaip kaltininkas suvokė ir įvertino savo daromų veikų pobūdį, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama; subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi atsižvelgiant ir į išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406/2011, 2K-501/2012, 2K-202/2014, 2K-497/2014). Šie kasacinio teismo išaiškinimai mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) taikytini ir administracinių nusižengimų bylose.

Teismo vertinimu, J. B. galimai padarytas administracinis nusižengimas, susideda iš penkiolikos tapačių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka ANK 417 straipsnio 2 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jas visas jungia bendra kaltė – tyčia nepaisyti kelio ženklo, kurio įrengimo teisėtumo ji nepripažįsta. Esant pagrindui visas penkiolika J. B. veikų vertinti kaip vieną tęstinį nusižengimą, jai turėjo būti surašytas vienas administracinio nusižengimo protokolas ir priimtas vienas nutarimas skiriant vieną administracinę baudą. Dėl kiekvieno tęstinės veikos epizodo surašius atskirus protokolus ir kiekvieną pažeidimą nagrinėjant atskiroje byloje, buvo sukurta situacija, nepagrįstai bloginanti asmens teisinę padėtį.

Atsižvelgiant į išdėstytą ginčijami nutarimai, kuriais J. B. buvo nubausta pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį keistini, visus minėtuose nutarimuose nurodytus jos veiksmus kvalifikuojant pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį kaip vieną tęstinį administracinį nusižengimą, ir paskiriant ANK 417 straipsnio 2 dalies sankcijos vidurkiui lygią baudą – 60 eurų, kadangi nagrinėjamu atveju nenustatyta pažeidėjos atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Teismo vertinimu ginčijamuose nutarimuose nepagrįstai buvo konstatuota jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nes galiojančių nuobaudų pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį protokolų surašymo metu ji neturėjo. 2018 m. rugpjūčio 9 d. administraciniu nurodymu paskirta bauda buvo sumokėta 2018 m. rugsėjo 10 d. (ROIK 18089953428), o 2019 m. spalio 3 d. surašytas administracinis nurodymas sumokėti baudą iki 2019 m. lapkričio 2 d. dėl ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymo (ROIK19105906705) neįvykdžius nurodymo buvo netekęs galios, o naujo procesinio sprendimo nebuvo priimta (t.1, b.l. 17-18, bylos II-471-1058/200 b.l. 51-52). Nesant pažeidėjos atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, pagal ANK 34 straipsnio nuostatas jai skirtina sankcijos vidurkį atitinkanti bauda.

Dėl proceso išlaidų

Byloje buvo pateiktas prašymas J. B. naudai priteisti patirtas 500 Eur bylinėjimosi išlaidas, remiantis 2021 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimu Nr. KT45-A-N3/2021, kuriuo buvo pripažinta, jog ATPK 302¹ straipsnis (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija), tiek, kiek jame nebuvo nustatyta, kad teismui nusprendus nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, asmeniui, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, yra atlyginamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštaravo Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Prašė remiantis analogija su Civilinio proceso kodekso ir Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatomis priteisti atsakomybėn traukiamo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Teismas pažymi, jog pagal ANK 666 straipsnio nuostatas, administracinių bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos tik baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. Vertinant BPK 105 straipsnio nuostatas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, matyti, kad BPK 105 straipsnio 5 dalis numato, jog kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, taip pat kai asmuo, iš kurio turi būti išieškotos proceso išlaidos, neišgali mokėti, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

Teismas atsižvelgdamas, jog pareiškėjos skundo reikalavimas nutraukti administracines teisenas jos atžvilgiu nesant jos veikoje administracinių nusižengimų sudėties nėra tenkinamas, neturi pagrindo priteisti ir jos patirtų bylinėjimosi išlaidų. Administracinės teisenos J. B. atžvilgiu nėra nutraukiamos, dėl pareikštų administracinių kaltinimų ji nėra išteisinama.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 642 straipsnio 1 dalies, 4 punktu, 6 punktu, 4 dalimi, 646 straipsniu, teismas,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto A. S. 2020 m. spalio 28 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-25236-2020 (ROIK 20114780107), kuriuo J. B. nubausta už ANK 431 straipsnio 1 dalyje numatytus nusižengimus, panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą grąžinti Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto A. S. 2020 m. spalio 28 d. nutarimus Nr. 10-ANR_N-25225-2020 (ROIK 20116124791), Nr. 10-ANR_N-25226-2020 (ROIK 20114744657), Nr. 10-ANR_N-25227-2020 (ROIK 20114618059), Nr. 10-ANR_N-25229-2020 (ROIK 2011404239), Nr. 10-ANR_N-25230-2020 (ROIK 20113187296);

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Tarnybos organizavimo poskyrio tyrėjos J. S. 2020 m. spalio 28 d. nutarimus Nr. 10-ANR_N-25231-2020 (ROIK 20119093944) ir Nr. 10-ANR_N-25234-2020 (ROIK 20115073981); .

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Tarnybos organizavimo poskyrio vyriausiosios postinės S. V. 2020 m. spalio 28 d. nutarimus Nr. 10-ANR_N-25178-2020 (ROIK 20119301354), Nr. 10-ANR_N-25179-2020 (ROIK 20117640423), Nr. 10-ANR_N-25180-2020 (ROIK 20116290642), Nr. 10-ANR_N-25182-2020 (ROIK 20115760850), Nr. 10-ANR_N-25181-2020 (ROIK 20115760892), Nr. 10-ANR_N-25183-2020 (ROIK 20115481036), Nr. 10-ANR_N-25185-2020 (ROIK 20114973538), Nr. 10-ANR_N-25186-2020 (ROIK 20114684101) pakeisti,

minėtuose penkiolika nutarimų J. B. veikas, kvalifikuotas pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį kaip atskirus administracinius nusižengimus, kvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį kaip vieną tęstinį administracinį nusižengimą ir paskirti jai vieną administracinę nuobaudą – 60 Eur baudą.

Prašymo dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.