Kauno apygardos teismo nutartis

2017-12-05 · Civilinė byla Nr. e2S-2626-264/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-12-05
Bylos Nr.
e2S-2626-264/2017
Teisminio proceso Nr.
2-51-3-00280-2017-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aušra Baubienė
Atsakovas
K. K.
Ieškovas
UAB „Gelvora“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-2626-264/2017Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00280-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.6.3; 3.1.10.4; 3.3.2.4; 3.3.2.5. (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 5 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės K. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr.e2-15457-924/2016 pagal ieškovės UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovei K. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 5 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo iš atsakovės K. K. ieškovės UAB „GELVORA“ naudai priteisė 780,11 Eur skolos, 283,22 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1063,33 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. birželio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 24,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.Atsakovė 2017 m. rugsėjo 26 d. teismui pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriame prašė panaikinti 2016 m. rugsėjo 5 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės; atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartimi atsakovės prašymą atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti netenkino. Atsisakė priimti atsakovės K. K. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.Teismas nustatė, kad atsakovei skirti procesiniai dokumentai buvo siųsti du kartus jos gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini), kuris sutapo su Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenis nurodyta atsakovės deklaruota gyvenamąja vieta. Atsakovei procesiniai dokumentai taip pat buvo siunčiami jos darbovietės adresu. Nepavykus jų įteikti, bei ieškovei neprašant skirti kuratorių, teismas 2017 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi nutarė procesinius dokumentus atsakovei įteikti viešo paskelbimo būdu.Teismas konstatavo, kad atsakovei procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai, per nustatytą 14 dienų terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį, teismas 2016 m. rugsėjo 5 d. priėmė sprendimą už akių, kurį išsiuntė atsakovės gyvenamosios vietos adresu. Kadangi atsakovė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikė praleidusi CPK 287 straipsnio 1 dalyje nustatytus terminus, atsakovė buvo tinkamai informuota apie teismo procesą, teismas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo atnaujinti pasibaigusį naikinamąjį trijų mėnesių terminą. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsisakė priimti (CPK 287 straipsnio 1 dalis).

Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Atskirajame skunde atsakovė K. K. prašo atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą terminą pareiškimui dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti; panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. sprendimą už akių ir atnaujinti civilinės bylos Nr. e2-15457-924/2016 nagrinėjimą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Atsakovė neturėjo galimybės pateikti atsiliepimo į ieškinį, nes nežinojo apie bylos nagrinėjimą, o apie priimtą Kauno miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. sprendimą už akių sužinojo tik 2017 m. rugpjūčio 27 d., gavusi iš antstolės A. A. 2017-08-27 patvarkymą dėl skolos išieškojimo, vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė sužinojusi apie priimtą teismo sprendimą už akių, iš karto ėmėsi aktyvių veiksmų savo teisėms ginti.Sprendimą už akių priėmęs teismas, prieš nuspręsdamas atsakovei įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu, nedėjo visų pastangų, nebandė procesinių dokumentų įteikti atsakovės šeimos nariams ar kt. Procesinių dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu yra kraštutinė ir paskutinė priemonė, naudojama tik tuo atveju, kai byloje išnaudotos visos kitos galimybės įteikti proceso šaliai teismo dokumentus (LAT Civ.bylos Nr. e3K-3-164-421/2017).Tinkamai nepranešus apie gautą ieškinį, atsakovei buvo užkirstas kelias įgyvendinti vieną iš pagrindinių proceso teisių – teisę į tinkamą procesą ginant savo interesus ir pažeistas ar ginčijamas teises. Atsakovė neturėjo galimybės dalyvauti nagrinėjant šią bylą, tokiu būdu buvo pažeisti teisės būti išklausytam ir šalių procesinio lygiateisiškumo principai, buvo pažeista ir atsakovės teisė į tinkamo teismo procesą.Atsakovė su ieškiniu nesutinka ir mano, kad teismas, priimdamas sprendimą už akių, nevisapusiškai ištyrė faktines bylos aplinkybes, dėl ko priimtas sprendimas už akių yra nepagrįstas, todėl naikintinas.Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovės prašymas atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti netenkintas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl nustatytų faktinių aplinkybių.

Nagrinėjamu atveju iš elektroninės civilinės bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė UAB „GELVORA“ pateikė ieškinį atsakovei K. K. dėl skolos priteisimo. Ieškinyje atsakovės adresą nurodė – (duomenys neskelbtini). Prie ieškinio pateiktoje 2002 m. birželio 8 d. mobiliojo ryšio paslaugų sutartyje K. K. adresas taip pat nurodomas (duomenys neskelbtini). Paso kopijoje atliktame įraše atsakovės gyvenamoji vieta nurodoma (duomenys neskelbtini). Ieškinys su priedais atsakovei išsiųstas 2016 m. birželio 16 d. ieškinyje nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini). Procesiniams dokumentams grįžus neįteiktiems su pašto žyma „neatsiėmė pašte“, 2016 m. birželio 30 d. procesiniai dokumentai atsakovei išsiųsti pakartotinai. Dokumentams grįžus neįteiktiems su pašto žyma „neatsiėmė pašte“, Kauno apylinkės teismas atliko užklausa apie atsakovės gyvenamąją vietą bei darbovietę GRT ir VSDFV. 2017 m. liepos 14 d. ieškinys su priedais atsakovei išsiųstas jos darbovietės adresu, tačiau dokumentai grįžo neįteikti. Kauno apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 1 d. priėmė nutartį dėl procesinių dokumentų įteikimo atsakovei viešo paskelbimo būdu. Per nustatytą 14 d. terminą atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį, teismas 2016 m. rugsėjo 5 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo tenkino ieškovės ieškinį ir iš atsakovės ieškovei priteisė 780,11 Eur skolos, 283,22 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1063,33 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. birželio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 24,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Dėl termino pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti.

CPK 287 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (toliau – pareiškimas). Šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Dėl teismo nutarties, kuria atmestas prašymas atnaujinti praleistą terminą, gali būti duodamas atskirasis skundas. Prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. gruodžio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2012 išaiškino, kad CPK 287 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma, jog prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos, gali būti taikoma tik toms procesinėms situacijoms, kurios yra nustatytos CPK 285 straipsnyje, reglamentuojančiame sprendimo už akių priėmimą, t. y. kai prašymą peržiūrėti sprendimą už akių paduoda asmuo, kuris buvo tinkamai informuotas apie teismo procesą.Nors apeliantė ir nurodo, kad prieš nuspręsdamas atsakovei įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu, teismas nedėjo visų pastangų, nebandė procesinių dokumentų įteikti atsakovės šeimos nariams ar kt., tačiau apeliacinės instancijos teismas šiuos argumentus vertina kritiškai.Lietuvos Aukščiausias Teismas, pasisakydamas dėl dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu, yra nurodęs, kad procesinių dokumentų byloje dalyvaujančiam asmeniui teismui nurodytais fizinio asmens gyvenamosios ir darbo vietos adresais neįteikimas, kai asmuo jų neatsiima, savaime nesuponuoja išvados, jog adresato gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos. Kai asmens gyvenamosios vietos ar darbo adresu procesiniai dokumentai siunčiami vieną kartą, tikėtina, kad gali susiklostyti situacija, jog procesinių dokumentų įteikimo metu asmens nurodytais adresais nebus, taip pat nebus asmenų, kuriems procesiniai dokumentai gali būti įteikiami, neradus adresato (CPK123 straipsnio 3 dalis). Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į konkrečios situacijos aplinkybes, turėtų nuspręsti, ar procesiniai dokumentai turėtų būti pakartotinai siunčiami nurodytais adresais, ar turėtų būti imamasi papildomų priemonių adresato gyvenamosios vietos ir (ar) darbo vietos adresams nustatyti (pvz., užklausiamas Gyventojų registras, Socialinio draudimo fondo valdyba, ieškovas (pareiškėjas) įpareigojamas patikslinti atsakovo (suinteresuoto asmens) adresą ir pan.), ar turėtų būti taikomas kitas CPK nustatytas procesinių dokumentų įteikimo būdas (CPK 129, 130 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015).Auščiau nustatyti pirmosios instancijos teismo atlikti veiksmai (procesiniai dokumentai atsakovei siųsti du kartus jos gyvenamosios vietos adresu, kuris sutapo su Gyventojų registre nurodytu atsakovės deklaruotu gyvenamosios vietos adresu; tikrinti duomenys gyventojų registre; dokumentai siųsti atsakovės darbovietės adresu) patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia apeliantė, dėjo maksimalias pastangas siekiant atsakovei įteikti procesinius dokumentus. Prie ieškinio pateiktuose prieduose nurodomi atsakovės kontaktiniai duomenys taip pat nesudaro pagrindo spręsti apie kitą atsakovės gyvenamosios vietos adresą. Be to, ieškovė ieškinyje yra išdėsčiusi nuomonę dėl procesinių dokumentų įteikimo būdo atsakovei ( per antstolį ar paskiriant kuratorių) bei nurodžiusi, kad atsakovei neįteikus procesinių dokumentų juos prašo įteikti viešo paskelbimo būdu (CPK 130 str.). Taigi, teismui nenustačius kitos atsakovės gyvenamosios vietos adreso, kuriuo būtų galima įteikti jai skirtus procesinius dokumentus ir esant ieškovės išdėstytai pozicijai dėl procesinių dokumentų įteikimo atsakovei būdo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė atsakovei procesinius dokumentus įteikti viešo paskelbimo būdu.Apeliantė praleistą terminą grindžia tik viena aplinkybe, kad jai ieškinys su priedais, sprendimas už akių nebuvo pateikti. Tačiau atsakovė nei pirmosios instancijos teismui, nei atskirajame skunde nenurodė daugiau jokių pagrįstų argumentų, kurie termino pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėti praleidimo priežastis leistų pripažinti svarbiomis. Nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių duomenų apie kitą atsakovės faktinį gyvenamosios vietos adresą, ar duomenų, kad atsakovė nuo ieškinio pateikimo teismui dienos buvo išvykusi už Lietuvos respublikos ribų. Atskirojo skundo nagrinėjimo dienai Gyventojų registro duomenimis atsakovės deklaruota gyvenamoji vieta taip pat nurodoma – (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas teisingai pastebėjo, jog aplinkybės, kad procesiniai dokumentai buvo siunčiami teisingu adresu, atsakovė neginčija, šį adresą ji nurodė ir pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Apeliantė taip pat neginčijo teismo argumento, kad procesiniai dokumentai buvo siunčiami ir jos darbovietei, nenurodė jokių aplinkybių, kad teismo nustatytoje darbovietėje ji nedirbo kuomet buvo siunčiami jai adresuoti dokumentai. Taip par ir tai, kad apeliantės teigimu, teismas nebandė procesinių dokumentų įteikti atsakovės šeimos nariams, nesudaro pagrindo procesinių dokumentų įteikimą atsakovei viešo paskelbimo būdu laikyti netinkamu. Byloje nėra duomenų apie atsakovės šeimyninę padėtį, todėl teismas neturėjo pareigos nustatyti atsakovės šeimos narius ir jiems siųsti procesinius dokumentus skirtus atsakovei. Be to, net ir nustačius galimus šeimos narius, teismui nėra žinomi jų tarpusavio santykiai ir suinteresuotumas vienas kito atžvilgiu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad sprendimas už akių priimtas 2016 m. rugsėjo 5 d., o pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir termino atnaujinimo pateiktas 2017 m. rugsėjo 26 d., t. y. praėjus metams laiko po teismo priimto procesinio dokumento. Dėl kitų atskirajame skunde nurodomų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako ir jų nevertina, kadangi jie nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

Dėl bylos procesinės baigties.

Įvertinęs bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Atmetus apeliantės atskirąjį skundą, iš jos į valstybės biudžetą priteisiamos 8,33 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93 str. 1 d., 92 str.).

Kauno apygardos teismas, Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš pareiškėjos O. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 8,33 Eur (aštuonis Eur ir 33 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Aušra Baubienė