Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2S-247-357/2020 Teismo proceso Nr. 2-70-3-05138-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.8.11.; 3.4.5.2.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.3.2.5.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.4. (S)

2020 m. kovo 10 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. sausio 17 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja R. K. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini), pareiškėjai priklauso asmeninės nuosavybės teise.

2. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) Šiaulių m. CMS buvo sudaryta jos ir suinteresuoto asmens A. K. santuoka, kuri Šiaulių miesto apylinkės teismo 1998 m. lapkričio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 6-2-4662/98 buvo nutraukta. Kadangi nežinojo, kad sprendimą būtina nedelsiant įregistruoti, to nepadarė. Buvo įsitikinusi, kad yra išsituokusi nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Ištuokos liudijimą pasiėmė tik 2002 m. liepos 23 d. 1999 m. spalio 12 d. (po metų nuo teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo priėmimo) ji nusipirko butą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi šiuo metu dažnai būna užsienyje, nusprendė butą perleisti ir kreipėsi į notarą, kuris pasakė, kad turtas laikytinas įgytas santuokos metu, nes ištuoka įregistruota tik 2002 m. Nurodo, kad aplinkybę, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra jos asmeninė nuosavybė, patvirtina tai, kad butas įgytas po santuokos nutraukimo. Namų knygoje buvęs sutuoktinis A. K. netgi nebuvo registruotas. Pirkimo - pardavimo sutartyje taip pat įrašyta tik jos vienos pavardė. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas sukeltų jai teisines pasekmes - galėtų pilnai disponuoti savo turtu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2020 m. sausio 17 d. nutartimi nutraukė civilinę bylą pagal pareiškėjos R. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Išaiškino pareiškėjai, kad su pareiškime nurodytu reikalavimu ji turi kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka pateikdama ieškinį, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111, 135 straipsniuose nustatytus reikalavimus.

4. Teismas nurodė, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai prašomu nustatyti juridinę reikšmę turinčiu faktu siekiama paneigti bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją, įtvirtintą įstatyme, faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, reikalavimas dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe turi būti nagrinėjamas ginčo teisena, paduodant ieškinį bei pridedant prie jo leistinus įrodymus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3 K-3-497/2004; Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2S-1854-431/2013, 2019 m. gegužės 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-886-866/2019).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

4. Atskiruoju skundu pareiškėja R. K. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. sausio 17 d. nutartį ir tenkinti pareiškėjos prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini) priklauso pareiškėjai R. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) asmeninės nuosavybės teise. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

4.1. Teismų praktika analogiškose bylose patvirtina, kad tokios bylos nagrinėtinos ypatingosios teisenos tvarka (pvz., 2019-05-23 Šiaulių apylinkės teismo sprendimas c. b. Nr. e2YT- 6482-907/2019). Pažymėtina, kad toje byloje dalyvavo pati pareiškėjos atstovė, ir bylos aplinkybės jai puikiai žinomos. Teismas šiuo atveju priėmė sprendimą ir tenkino pareiškėjos pareiškimą visiškai, t. y., pripažino turtą jos asmenine nuosavybe.

4.2. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos pareiškimą teismas priėmė, nustatė 14 dienų terminą atsiliepimams pateikti, kuriame išaiškinta dėl įrodymų pateikimo, nurodymo ar byla bus vedama per advokatą ir pan. Teismas surengė kelis parengiamuosius teismo posėdžius, bei atliko kitus procesinius veiksmus, pirmosios instancijos teismas, nusprendęs bylą nagrinėti ypatingosios teisenos tvarka nuo civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų bei nuo kasacinės teismo formuojamos praktikos dėl bylos nagrinėjimo teisenos, kai ypatingąja teisena nagrinėjamoje byloje kyla ginčas dėl teisės, nenukrypo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

6. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas nutraukė civilinę bylą pagal pareiškėjos R. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nurodydamas, kad pareiškėja turi kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka pateikdama ieškinį.

7. Asmens teisei kreiptis į teismą teisminės gynybos yra būdingas absoliutumas. Ši teisė turi būti įgyvendinama laikantis įstatymų nustatytos tvarkos (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridinis; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali gauti kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Šios įstatymo nuostatos yra imperatyviosios, todėl kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepriklauso teismo kompetencijai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 17 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011).

8. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėja R. K. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini), pareiškėjai R. priklauso asmeninės nuosavybės teise.

9. Juridinio fakto nustatymas reikalingas siekiant paneigti bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją (kadangi ištuokos liudijimą pareiškėja pasiėmė tik 2002 m. liepos 23 d., nors pareiškėjos R. K. ir A. K. santuoka Šiaulių miesto apylinkės teismo 1998 m. lapkričio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 6-2-4662/98 buvo nutraukta), t. y. iš esmės pareiškimu siekiama išspręsti galintį kilti ginčą dėl nuosavybės teisės į pareiškėjos R. K. turtą, t. y. butą, adresu (duomenys neskelbtini).

10. Nors ypatingoji teisena skirta nagrinėti byloms, kuriose nėra sprendžiami ginčai dėl teisės, tačiau proceso operatyvumo ir ekonomiškumo tikslais CPK 443 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad byla nagrinėjama ypatingąja teisena, neatsižvelgiant į tai, jog nagrinėjimo metu kilo ginčas dėl teisės. Tokiu atveju ypatingajai teisenai taikomos ir atitinkamos bendrosios ieškinio teisenos normos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamose bylose, kai kyla ginčas dėl teisės, pirmosios instancijos teismas bylą išsprendžia iš esmės priimdamas teismo sprendimą (CPK 259 straipsnio 1 dalis). Tokį procesinį sprendimą suinteresuotas asmuo gali apskųsti apeliaciniu skundu per CPK 307 straipsnyje nustatytą terminą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010).

11. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos R. K. pareiškimą teismas priėmė, 2019 m. spalio 25 d. nutartimi nustatė pareiškėjai 10 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos pašalinti nutartyje nurodytus pareiškimo trūkumus, 2019 m. lapkričio 6 d. nutartimi procesinius dokumentus suinteresuotam asmeniui A. K. įteikė viešo paskelbimo būdu, teismas skyrė kelis parengiamuosius posėdžius, suinteresuotam asmeniui A. K. buvo sudarytos sąlygos naudotis jam numatytomis procesinėmis teisėmis, tačiau atsiliepimo jis nepateikė, į teismo posėdžius neatvyko, pirmosios instancijos teismas turėjo bylą išspręsti iš esmės priimdamas teismo sprendimą (CPK 259 straipsnio 1 dalis).

12. Įvertinus visumą byloje nustatytų aplinkybių spręstina, kad pareiškėjos pasirinktas teisių gynimo būdas ir bylos nagrinėjimas ypatingąja teisena nelaikytinas proceso teisės pažeidimu, dėl kurio pirmosios instancijos teismas, pradėjęs bylos nagrinėjimą iš esmės, būtų turėjęs nutraukti civilinę bylą pagal pareiškėjos R. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

13. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutraukė civilinę bylą pagal pareiškėjos R. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, neatsižvelgęs į proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principus, todėl priėmė nepagrįstą nutartį, kuri naikintina apeliacine tvarka ir byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. sausio 17 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui – Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.