- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-30
- Bylos Nr.
- e2S-886-866/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10686-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Pikelienė
- Pareiškėjas
- D. K.
- Kategorijos
- 3.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos D. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama pripažinti juridinį faktą, kad M. S. ir S. S. negyveno kartu nuo (duomenys neskelbtini) ir kad AB „Swedbank“ banko M. S. vardu atidarytoje sąskaitoje esančios lėšos yra asmeninė M. S. lėšos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 15 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos D. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir piniginių lėšų pripažinimo asmenine nuosavybe.
3. Teismas nurodė, kad pareiškėja prašė nustatyti faktą, jog kad M. S. ir S. S. negyveno kartu nuo (duomenys neskelbtini) ir bendro ūkio neveda. Teismas vertino, kad pareiškėja tokiu faktu siekia paneigti sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją, t.y. kad bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigė ir kad kredito įstaigoje pareiškėjos motinos vardu atidarytoje sąskaitoje esančios lėšos yra jos asmeninė nuosavybė. Teismas laikė, kad pareiškėjos prašomas nustatyti faktas turi tik įrodomąją reikšmę, kadangi pareiškėja siekia įrodyti aplinkybes, kurios vertinamos dėl separacijos nustatymo ir tokiam reikalavimui turi būti taikomos civilinio proceso normos, reglamentuojančios įrodymų rinkimą, jų tyrimą bei vertinimą.
Šalies argumentai
4. Teismas nustatė, kad pateikdama pareiškimą, pareiškėja be kita ko, prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad AB „Swedbank“ banko M. S. vardu atidarytoje sąskaitoje esančios lėšos yra asmeninės M. S. lėšos. Pareiškimo reikalavimus dėl juridinę fakto nustatymo pareiškėja grindžia pareiškime nurodomomis aplinkybėmis dėl sutuoktinių gyvenimo skyriumi. Taigi, teismas padarė išvadą, jog pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą apie jos lėšų esančių kredito įstaigoje priklausomybę jai vienai (asmeninės nuosavybės teise) turėdama tikslą paneigti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpciją, o tokie reikalavimai nagrinėtini ne supaprastinta, bet ginčo teisenos tvarka, paduodant atitinkamą ieškinį bei prie jo pridedant leistinus įrodymus.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Atskiruoju skundu apeliantė D. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartį, kaip nepagrįstą, ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
6. Nurodo, kad nesutinka su teismo teiginiais, nes pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą ne apie jos lėšų, esančių kredito įstaigoje priklausomybę jai vienai asmeninės nuosavybės teise, o apie jos motinos lėšų, esančių kredito įstaigoje priklausomybę jai (pareiškėjos motinai) vienai asmeninės nuosavybės teise. Pareiškėjos teigimu, nuo fakto, ar lėšos yra asmenine pareiškėjos motinos nuosavybė, priklauso paveldimo turto pareiškėjai atsiradimas, pareiškėja negali kitokia tvarka gauti patvirtinimo, jog lėšos yra asmeninė jos motinos nuosavybė, ir įstatymai nenumato ikiteisminės šio fakto nustatymo tvarkos.
7. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į pareiškėjos nurodytos situacijos specifiškumą. Pažymi, kad šiuo atveju abu sutuoktiniai - pareiškėjos motina yra mirusi, ir pareiškėjos tėvas, kuriam galėtų būti 119 metų, tikėtina, yra miręs. Pareiškėjos tėvas, su kuriuo pareiškėjos motina susituokė (duomenys neskelbtini) , nuo (duomenys neskelbtini) , gimus pareiškėjai, liko vienas, nes pareiškėjos motina M. S. išėjo ir su sutuoktiniu S. S. niekuomet nebegyveno. Nuo to laiko nei pati pareiškėja, nei mirusi pareiškėjos motina neturėjo visiškai jokių žinių apie S. S., o (duomenys neskelbtini) sudaryta santuoka iki pat pareiškėjos motinos mirties 2017 metais nebuvo oficialiai nutraukta, t.y. dokumentai nebuvo tinkamai sutvarkyti.
8. Teigia, kad pagal Gyventojų registro duomenis šiai dienai S. S. yra gyvas, kas pareiškėjos vertinimu, akivaizdu, yra mažai tikėtina, nes tokiu būdu jis būtų 119 metų amžiaus. Pareiškėja kreipėsi į Baltarusijos Respubliką, kur ilgą laiką gyveno pareiškėjos motina, tačiau jokių duomenų apie Stanislav S. B. taip pat neturi. Duomenys apie S. S. oficialiuose registruose irgi nesutvarkyti.
9. Pareiškėja nurodo, kad jokie duomenys apie S. S. nėra žinomi. Šiai dienai pareiškėjos motinos M. S. vardu AB „Swedbank“ banko sąskaitoje yra likusi 5 473,48 eurų suma. Ši suma - tai mirusiai pareiškėjos motinai priklausiusi pensija. Paveldėjimo bylą vedantis notaras neturi galimybių išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimo, kol šios piniginės lėšos nebus aiškiai pripažintos asmeninėmis mirusios pareiškėjos motinos M. S. lėšomis. Pirmosios instancijos teismo pozicija, kad pareiškėja privalo teikti ieškinį, dėl aukščiau nurodytų argumentų, yra nepagrįsta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 ir 338 straipsnių nuostatas, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
11. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 15 d. nutartimi nutarta atsisakyti priimti pareiškėjos D. K. pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo.
12. Nustatyta, kad pareiškėja kreipės į teismą prašydama pripažinti juridinį faktą, kad M. S. ir S. S. negyveno kartu nuo (duomenys neskelbtini) ir, kad AB „Swedbank“ banko M. S. vardu atidarytoje sąskaitoje esančios lėšos yra asmeninės M. S. lėšos.
13. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 str. 1 d., 445 str.). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444 str., 445 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010).
14. Taigi teismas nustato ne bet kokius faktus, o tik tuos, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Todėl pareiškime dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, be kita ko, turi būti nurodyta ir tokia informacija, kuriam tikslui reikia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą (nuo to taip pat priklauso ir kokie asmenys bus įtraukiami dalyvauti byloje suinteresuotais asmenimis), įvardintos priežastys, dėl kurių negalima gauti ar atkurti šį faktą patvirtinančių dokumentų, taip pat pateikti įrodymai, kad pareiškėjas jam reikalingų dokumentų negali kita tvarka gauti (CPK 447 straipsnis).
15. Nagrinėjamu atveju pareiškėja pateikė rašytinius įrodymus patvirtinančius, jog pareiškėja D. K., 2017 m. birželio 29 d. kreipėsi į notarų biurą dėl jos motinos M. S. palikimo priėmimo. 2017 m. birželio 29 d. Vilniaus m. 14 – ojo notarų biuro notaras, D. B., išdavė liudijimą, patvirtinantį, jog užvesta paveldėjimo byla dėl palikėjos M. S. turto paveldėjimo, įpėdinė – pareiškėja D. K.. Pateiktas santuokos liudijimas patvirtina, jog palikėja M. S., mirusi (duomenys neskelbtini) , mirė santuokoje su S. S., (duomenys neskelbtini) . Pareiškėja 2019 m. kovo 12 d. raštu informuota, jog AB „Swedbank“ sąskaitoje, atidarytoje M. S. vardu yra šios lėšos – 5 473, 48 Eur.
16. Įrodinėjimo dalyką civilinėse bylose sudaro: materialinio teisinio pobūdžio juridiniai faktai, kurių pagrindu byloje dalyvaujantiems asmenims atsiranda teisės ir pareigos, bei įrodomieji faktai, kurių pagrindu teismas sprendžia apie reikšmingų bylos aplinkybių egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3 K-3-497/2004).
17. Pagal pateiktus duomenis matyti, kad pareiškėja turi duomenis, kurie vertinti kaip įrodymai, taigi nagrinėjamu atveju nėra juridinio fakto nustatymo būtinosios sąlygos – nėra galimybės gauti duomenis kitokia tvarka arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjos prašomas nustatyti juridinis faktas, jog M. S. ir S. S. negyveno kartu nuo (duomenys neskelbtini) ir bendro ūkio neveda, yra aplinkybė reikšminga sprendžiant dėl antro prašomo nustatyti juridinio fakto, kad AB „Swedbank“ banko M. S. vardu atidarytoje sąskaitoje esančios lėšos yra asmeninės M. S. lėšos, bei negali būti savarankišku reikalavimu, o yra įrodinėjama aplinkybė dėl antrojo reikalavimo. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas yra pateikęs išaiškinimą, jog tokiu atveju, kai faktai yra įrodomieji, o ne juridiškai reikšmingi, jie nenustatinėjami CPK 444 straipsnio tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3 K-3-497/2004).
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kitas pareiškėjos reikalavimas - nustatyti juridinį faktą, kad AB „Swedbank“ banko M. S. vardu atidarytoje sąskaitoje esančios lėšos yra asmeninės M. S. lėšos, yra turtinio pobūdžio reikalavimas dėl sutuoktinio turto (lėšų esančių banko sąskaitoje) pripažinimo asmenine nuosavybę (CK 3.89 straipsnio 2 dalis), todėl šis reikalavimas nagrinėtinas ne ypatingosios teisenos, o ginčo teisenos tvarka.
19. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliantės atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis paliktina nepakeista.
20. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.