Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų nutartis

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teisėjas G. K., rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą suinteresuotiems asmenims S. S. (skolininkas), G. S., antstolei Aistei Mikulėnienei dėl skolininko turto dalies nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašo nustatyti, kad skolininkui S. S. bendroje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine G. S., priklauso ½ dalis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomo nekilnojamo turto: (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Teismas sprendžia, kad byloje pateikta pakankamai duomenų tam, kad pareiškėjos prašymas būtų išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 593 str. 3 d.).

Prašymas tenkintinas.

Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad vykdant išieškojimą iš fizinio asmens pagal asmeninę turtinę prievolę išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, esančios bendrojoje dalinėje ar jungtinėje nuosavybėje. Išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje gali būti nukreiptas tik tada, kai tiksliai nustatoma jam priklausanti dalis (apibrėžiama sutuoktinio asmeninio turto apimtis ir jo vertė) arba padalijamas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis). <...> tuo atveju, kai skolininkui priklausanti turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nėra nustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis į teismą su prašymu nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje. Viena iš šios teisės normos taikymo sąlygų – antstolio atliktas bendro turto aprašymas ir areštas, kuris teismui suteikia duomenis apie bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (konkretų ją sudarantį turtą, jo apimtį ir vertę) bei sudaro pagrindą nustatyti (individualizuoti) skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Tik įvykdžius šią sąlygą – aprašius ir areštavus bendrą turtą, antstolis išieškotojui, o reikiamais atvejais ir kitam bendrosios nuosavybės dalyviui, pasiūlo CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl skolininko dalies jungtinėje nuosavybėje nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos L. R. pareiškimą dėl bendrąja nuosavybe su kitais asmenimis esančio skolininko turto dalies nustatymo, bylos Nr. 3K-3-12-701/2015).

Iš į bylą pateiktos S. S. ir G. S. 2017 m. balandžio 4 d. sudarytos Vedybų sutarties matyti, kad sutarties 2.4 punktu šalys susitarė, jog sutuoktinių įgytas turtas bei jo nuosavybės teisė nuo jų santuokos sudarymo dienos iki Sutarties sudarymo dienos nustatomas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 str. ir 3.89 str.

Bylos duomenimis S. S. ir G. S. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančių VĮ ,,Registrų centras pažymėjimų matyti, kad antstolės areštuotas nekilnojamasis turtas: (duomenys neskelbtini), nuosavybes teise yra įregistruoti skolininko S. S. vardu nuo 1988-04-26 ir 2001-12-20. 0,2331 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatas - technikos saugykla, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini). taip pat įgyti santuokos metu – 2001-05-08 ir 2004-09-20, turtas taip pat įregistruotas skolininko S. S. vardu.

Taigi, iš šių duomenų darytina išvada, kad sudarydamos Vedybų (povedybinę) sutartį Šalys santuokoje įgyto nekilnojamojo turto teisinio režimo galiojusio iki sutarties sudarymo momento, nepakeitė, nes nekilnojamasis turtas įgytas 1987- 2004 m. laikotarpiu, t. y. iki Vedybų (povedybinės) sutarties sudarymo.

CK 3.87 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė CK 3.88 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: 1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; 2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; 4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas; 5) pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita).

Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). CK 3.100 straipsnyje nurodyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos pagrindai, pagal kurį bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia: 1) mirus vienam iš sutuoktinių; 2) vieną sutuoktinį paskelbus mirusiu ar pripažinus nežinia kur esančiu; 3) pripažinus santuoką negaliojančia; 4) nutraukus santuoką; 5) sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium (separacija); 6) teismo sprendimu padalijus bendrą turtą; 7) sutuoktinių susitarimu pakeitus įstatymų nustatytą turto teisinį režimą; 8) kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Nors dalis nurodyto nekilnojamojo turto S. S. ir G. S. įgytas galiojant galiojant Santuokos ir šeimos kodeksui (toliau tekste SŠK), tačiau galiojusio SŠK 21 straipsnio 1 dalis nustatė, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Tokia pati nuostata įtvirtinta ir šiuo metu galiojančiame CK (kai taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas) (3.87, 3.88 straipsniai). Tiek SŠK, tiek CK nustato ir atvejus, kai turtas, nors ir įgytas santuokos metu, pripažįstamas asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe (atitinkamai 22, 3.89 straipsniai). Nors reguliavimas tiek pagal SŠK, tiek pagal CK iš esmės nesiskiria, pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį Civilinio kodekso trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Taigi šioje byloje turi būti vadovaujamasi Civilinio kodekso atitinkamomis nuostatomis. Pagal CK 3.88 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Ši prezumpcija, kaip ir kiekviena kita, gali būti paneigta, įrodžius, kad tam tikras turtas yra asmeninė vieno iš sutuoktinių nuosavybė. Pareiga tai įrodyti tenka asmeniui, tvirtinančiam, kad santuokos metu įgytas turtas yra ne bendroji jungtinė, o asmeninė nuosavybė (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas).

Į bylą pateikti įmokų už atliktus darbus kvitai ir 2018-05-30 darbų atlikimo sutartis leidžia daryti išvadą, kad G. S., būdama skolininko sutuoktine, rūpinosi turto, esančio (duomenys neskelbtini), priežiūra ir remontu, tačiau tai nėra pakankama pagrįsti ir laikyti įrodyta S. S. ir G. S. poziciją dėl kitokių turto dalių, išreikštą 2022-09-02 Sutikime dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, nei po ½.

Šiai dienai byloje nėra jokių duomenų jog santuoka tarp suinteresuotų asmenų nutraukta, nekilnojamasis turtas įgytas bendrosios jungtinės nuosavybės teise po santuokos sudarymo ir sudarius Vedybinę sutartį išliko bendrąja jungtine nuosavybe nepaisant, kurio sutuoktinio vardu jis įregistruotas. Vedybų sutarties sudarymas šiuo atveju negali būti pagrindu netenkinti pareiškėjos prašymo nustatyti S. S. dalį nurodytame turte.

Taigi, esant tokiems bylos duomenims darytina išvada, kad suinteresuotam asmeniui (skolininkui) S. S. bendroje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine G. S. priklauso ½ dalis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomo nurodyto nekilnojamo turto (CPK 667 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 str., 667 str.,

nutaria:

pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą tenkinti.

Nustatyti, kad suinteresuotam asmeniui S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis valdomo nekilnojamo turto: (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini).

Nutarties kopiją išsiųsti pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims.

Nutartis per 7 dienas nuo kopijos gavimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.