Panevėžio apygardos teismo nutartis

2020-02-12 · Civilinė byla Nr. 2A-77-425/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-02-12
Bylos Nr.
2A-77-425/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-39801-2018-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laimantas Misiūnas
Ieškovas
D. Č.
Atsakovas
V. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-77-425/2020.Teisminio proceso Nr. 2-68-3-39801-2018-1.Procesinio sprendimo kategorijos:2.6.10.2.1.; (S) 2.6.10.2.2.; 2.6.10.2.3.; 2.6.10.2.4.; 3.3.1.20.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 12 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4184-854/2019 pagal ieškovo D. Č. ieškinį atsakovui V. K. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas pirmosios instancijos teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 470 Eur turtinės ir 150 Eur neturtinės žalos atlyginimo, taip pat bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad 2018 m. spalio 11 d. apie 18 val. (duomenys neskelbtini), namo kieme kaimynas V. K., būdamas neblaivus, jį užpuolė, dėl ko fizinio kontakto metu ant žemės nukrito ir sulūžo jo akiniai, kuriuos buvo įsigijęs prieš keletą metų už maždaug 400 Eur, taip pat suplėšė marškinėlius, kurie kainavo apie 70 Eur.

3. Neturtinę žalą kildina iš patirto streso ir fizinių nepatogumų, kuriuos patyrė neturėdamas akinių, nes privalo juos nešioti nuolat.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 28 d. sprendimu ieškinį atmetė bei atitinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

5. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje esančios aplinkybės leidžia spręsti, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus ieškovo atžvilgiu. Tačiau ieškovas neįrodė jam padarytos ieškinyje nurodomos žalos fakto bei dydžio. Nustatyta, kad kaimynų konflikto metu nukrito ieškovo akiniai. Tačiau objektyvių įrodymų apie tai, kad jie sudužo ar sulūžo, byloje nėra. Ieškovo nurodomi konflikto metu esą sugadinti daiktai byloje nėra identifikuoti. Į bylą nėra pateikta jokių įrodymų apie patirtos žalos dydį. Ieškovas patirtą žalą vertina akinių ir marškinių įsigijimo vertėmis, tačiau neprideda jokių įrodymų apie nurodomą jų įsigijimo kainą. Be to, ieškovas pats nurodo, kad akinius buvo įsigijęs prieš kelerius metus, marškiniai taip pat jau buvo dėvėti, taigi jų reali vertė buvo mažesnė nei naujų daiktų įsigijimo kaina. Nepateikti įrodymai ir apie panašių daiktų rinkos vertę jų sugadinimo metu. Taigi ieškovas neįrodė atsakovo civilinės atsakomybės būtinųjų sąlygų, todėl nėra pagrindo tenkinti jo reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo.

6. Be to, pirmosios instancijos teismas vertino, kad patirtos neturtinės žalos ieškovas taip pat neįrodė. Ieškovas neturinę žalą grindžia patirtu stresu ir fiziniais nepatogumais neturint akinių. Kitokių patirtų neigiamų išgyvenimų ieškovas nenurodo. Kuo pasireiškė jo patirtas stresas, ieškovas nedetalizuoja. Papildomuose paaiškinimuose ieškovas nurodė, kad dėl konflikto su kaimynu buvo sukrėsta jo žmona. Tokius ieškovo argumentus teismas laiko nepakankamais neturtinės žalos faktui konstatuoti. Byloje nėra duomenų, kad akiniai buvo skirti regėjimui koreguoti. Nepateikta duomenų apie tai, koks yra ieškovo regėjimas, todėl nėra galimybės įvertinti, ar jis iš tiesų patyrė fizinių nepatogumų, o jei taip, tai kokio masto. Be to, atsakovas nurodė, kad po poros dienų jis matė kaimyną su tais pačiais akiniais. Taigi šalių paaiškinimai yra priešingi, o kitų įrodymų byloje nėra. Taigi nėra objektyvaus pagrindo spręsti buvus neigiamų išgyvenimų dėl galimo akinių sugadinimo.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

7. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, taip pat priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

8. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, dėl ko priėmė nepagrįstą sprendimą. Ieškovas pabrėžia, kad jo reikalavimą patvirtina paties atsakovo V. K. ikiteisminio tyrimo metu išdėstytas pripažinimas sugadinus turtą bei ketinimas atlyginti padarytą žalą. Šiuo metu atsakovo pozicija yra priešinga, t.y. jis neigia savo kaltę ir tvirtina vartojęs alkoholį tik po incidento, nors tą paneigia byloje esantys įrodymai. Tai rodo atsakovo nesąžiningumą bei siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės.

9. Nors atsakovas neigia padarytos turtinės žalos faktą, tačiau byloje esantys įrodymai ir žmonos liudijimas patvirtina, kad akiniai buvo sugadinti, o marškinėliai suplėšyti. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi atsakovo paaiškinimais, kad akiniai buvo nešiojami ir po įvykio, kadangi jis yra išvykęs į užsienį, o akiniai palikti tėvų namuose.

10. Ieškovas pažymi, kad akinių įsigijimo dokumentų nėra išsaugojęs, tačiau akinius gali pateikti teismui ekspertizės atlikimui bei sugadinimų įvertinimui. Tą buvo nurodęs ir pirmosios instancijos teismui, tačiau šis ignoravo tokį pasiūlymą ir nepagrįstai nurodė, kad ieškovas į bylą nepateikė įrodymų.

11. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nerengė teismo posėdžio vaizdo konferenciniu būdu, kurio metu ieškovas būtų galėjęs paaiškinti faktines aplinkybes. Dėl to pageidauja apeliacinės instancijos teisme.

Atsiliepimas

12. Atsiliepimu į pateiktą apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

13. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas neįrodė ieškinyje nurodomos žalos fakto bei dydžio. Ieškovas nepateikė jokių faktinių įrodymų, o be to nurodytos aplinkybės, t.y. kad akiniai buvo įsigyti prieš keletą metų, o marškinėliai dėvėti, leidžia vertinti, kad prašomos priteisti turtinės žalos dydis yra nepagrįstas, kadangi ieškovas nevertino daiktų nudėvėjimo. Įrodymu negali būti laikomas ir ieškovo sutuoktinės liudijimas, kadangi tai yra subjektyvūs artimo ieškovui asmens paaiškinimai. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė ieškovo reikalautos turtinės žalos.

Atsiliepimas

14. Atsakovas pateiktame atsiliepime taip pat nurodo, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo priteisti ir neturtinę žalą, kadangi ieškovas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių jo nurodomas aplinkybes dėl patirtos neturtinės žalos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas ((Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas) CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

16. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo pareikštą ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, į bylą pateiktus įrodymus, o taip pat šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus bei taikius procesinės ir materialinės teisės nuostatas.

17. Pirmiausia pažymėtina tai, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą iš esmės ieškovui ir jo atstovui (atstovo ieškovas neturėjo) nedalyvaujant. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo ieškovui siųstus teismo procesinius dokumentus, ieškovo pateiktus paaiškinimus, o taip pat išklausęs pirmosios instancijos teismo posėdžių garso įrašus, sprendžia, kad nagrinėjant bylą bei priimant sprendimą pirmosios instancijos teisme ieškovui iš esmės nedalyvaujant, jokių esminių civilinio proceso pažeidimų padaryta nebuvo. Pabrėžtina, kad CPK 7 straipsnio 2 dalies, 246 straipsnio 1 dalies bei 285 straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia spręsti, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovo prašymą nagrinėti civilinę bylą iš esmės, turėjo pagrindą tą daryti bei priimti sprendimą ieškovui nedalyvavus teismo posėdžiuose.

18. Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nerengė vaizdo konferencijos, kuri būtų leidusi ieškovui, gyvenančiam ne Lietuvos Respublikoje, paaiškinti įvykio aplinkybes bei palaikyti ieškinio reikalavimą. Tačiau pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad D. K. yra nustačiusi apribojimus dėl teisminio bendradarbiavimo renkant įrodymus civilinėse bylose, bei į tai, kad ieškovas nebuvo nurodęs savo adreso užsienyje, sprendė, kad toks ieškovo prašymas negali būti tenkinamas, juo labiau kad tai pernelyg apsunkintų civilinės bylos nagrinėjimą. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu sutinka ir pabrėžia, jog būtent ieškovas yra asmuo, pradėjęs teisminį procesą, t.y. jis pateikė teismui ieškinį, dėl ko būtent jam kilo pareiga užtikrinti tinkamą dalyvavimą vykstančiame procese ar pasirūpinti tinkamu atstovavimu, juo labiau kad reikšdamas ieškinį ieškovas žinojo negalėsiantis dalyvauti teismo procese, kadangi gyvena užsienyje. Būtent atstovavimo galimybę buvo išaiškinęs ir pirmosios instancijos teismas parengiamojo posėdžio metu. Tačiau ieškovas tokia teise nepasinaudojo.

19. Vertinant ieškovo prašymą apeliacinės instancijos teisme surengti vaizdo konferencinį teismo posėdį, apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Nagrinėdamas bylą, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, patikrina, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, ar nustatė ir tinkamai įvertino visas reikšmingas bylai aplinkybes, o taip pat pats įvertina įrodymus, nepriklausomai nuo to, ar juos pirmosios instancijos teismas įvertino, ar ne. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, šalys turėjo galimybę išdėstyti savo procesiniuose dokumentuose ir nėra pagrindo daryti išvadą, jog apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą rašytinio proceso tvarka, nesugebėtų atskleisti ginčo esmės ir priimti teisingą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo spręsti klausimą dėl teismo posėdžio rengimo vaizdo konferencijos būdu.

20. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas pirmosios instancijos teismo sprendimą atmesti ieškovo reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, pabrėžia, kad pagal CPK 12, 178 straipsnius kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo bei taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Kasacinis teismas savo nuosekliai formuojamoje praktikoje dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taip pat yra nurodęs, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-87-969/2017; Nr. 3K-3-281-686/2016; Nr. 3K-3-486-687/2015; kt.).

21. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog byloje esančios aplinkybės įrodo, kad atsakovas neteisėtus veiksmus ieškovo atžvilgiu atliko, tačiau ieškovas neįrodė jo nurodomos žalos fakto bei dydžio. Su tokiu vertinimu apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka.

22. Pabrėžtina, kad CK 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžta kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir kaltę (išskyrus griežtosios civilinės atsakomybės taikymo atvejus) bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį.

23. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum). Nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją.

24. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Pirmojo policijos komisariato pareigūno 2018-11-21 nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą yra užfiksuota, jog atsakovas, būdamas neblaivus, užpuolė ieškovą, o tiksliau – susistumdymo metu nukrito ant žemės ir sulūžo 400 Eur vertės akiniai bei buvo suplėšyti 70 Eur vertės marškiniai. Ieškovas, reikalaudamas atlyginti jam padarytą turtinę žalą, nurodė bei pateikė tik šį nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Jokių duomenų apie sugadintus ar sulaužytus akinius bei suplėšytus marškinėlius, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovas į bylą nepateikė, dėl ko šių daiktų bei jų sugadinimo laiko ir apimties identifikuoti nėra galimybės. Taigi ieškovo reikalavimai dėl turtinės žalos atlyginimo, net ir esant nustatytiems atsakovo neteisėtiems veiksmams, išties yra nepagrįsti, kadangi nėra įrodytos pirmiau minėtos likusios civilinės atsakomybės sąlygos.

25. Išdėstytos išvados nekeičia ir apelianto tvirtinimas, kad pats atsakovas įvykio metu buvo sutikęs atlyginti žalą ir šiuo metu jos nepripažindamas elgiasi nesąžiningai. Pažymėtina, kad minėtame nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą taip pat užfiksuota, kad atsakovas V. K. sutinka atlyginti padarytą žalą, tačiau prašo, kad būtų pateikti dokumentai, patvirtinantys daiktų vertę. Taigi, galima vertinti, kad jau įvykio metu atsakovas, pripažinęs atliktus tam tikrus konfliktiškus veiksmus ieškovo atžvilgiu, sutiko atlyginti tik tokią žalą, kuri būtų įrodyta. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti atsakovo veiksmų, kaip nesąžiningų, bei priteisti ieškovo prašomą turtinę žalą.

26. Vertinant ieškovo prašytą priteisti neturtinę žalą, taip pat visiškai sutiktina su skundžiamame sprendime išdėstytomis išvadomis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šiuo klausimu formuojamoje teismų praktikoje yra pažymėjęs, jog vien tik atitinkamos neturtinės vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinės žalos atlyginimui už neturtinių vertybių pažeidimą yra būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2003).

27. Nagrinėjamu atveju ieškovas neturtinę žalą išties grindė patirtu stresu ir fiziniais nepatogumais neturint akinių, tačiau nedetalizavo ir konkrečiai nenurodė, kuo pasireiškė jo patirtas stresas, koks buvo jo regėjimas, ar akiniai buvo nešiojami nuolat bei dėl kokio konkrečiai regos sutrikimo. Kita vertus, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas po įvykio negalėjo nešioti savo akinių, o ieškovas taip pat nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog po įvykio išties įsigijo naujus akinius. Taigi nagrinėjamu pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, jog ieškovas neįrodė patirtos neturtinės žalos.

28. Apeliaciniame skunde ieškovas taip pat nurodo, jog nėra pagrindo priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Tačiau su tokiu argumentu nėra pagrindo sutikti. CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtinta bylinėjimosi išlaidų taisyklė ,,pralaimėjęs moka“, pagal kurią bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš bylą pralaimėjusios šalies ją laimėjusios šalies naudai neatsižvelgiant į tai, kad pralaimėjusi šalis nepiktnaudžiavo procesu. Nagrinėjamu atveju civilinę bylą išnagrinėjus iš esmės, ieškovo pareikštas ieškinys buvo atmestas, dėl ko pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai iš ieškovo priteisė atsakovo pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurių dydis (500 Eur) neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose rekomenduojamų dydžių, nėra neproporcingai didelis bei yra pagrįstas.

29. Taigi įvertinus pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus bei taikė materialinės teisės nuostatas, reglamentuojančias turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, dėl ko skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o ieškovo apeliacinis skundas – atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

30. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo D. Č. apeliacinis skundas yra atmetamas, atsakovui V. K. iš ieškovo priteisiamos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos – 500 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis), kurių dydis, atsižvelgiant į šios civilinės bylos sudėtingumą, ieškovei suteiktų teisinių paslaugų kokybę, yra pagrįstas ir nemažintinas, juo labiau kad neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose rekomenduojamų dydžių.

31. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė sutuoktinės liudijimą apie įvykio aplinkybes bei, jos vertinimu, ieškinio reikalavimo pagrįstumą. Įvertinęs prašomo prijungti dokumento turinį, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo išvadai, jog naujo įrodymo būtinybė iškilo vėliau, kad šio dokumento nebuvo galima pateikti anksčiau, todėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme būtinumas nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo D. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjas Laimantas Misiūnas