- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-03-28
- Bylos Nr.
- 2-4184-854/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Čėsnienė
- Atsakovas
- V. K.
- Ieškovas
- D. Č.
- Advokatai
- Jurijus Kovalenka
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. Č. ieškinį atsakovui V. K. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo 470 Eur turtinės ir 150 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinį grindė tuo, kad 2018 m. spalio 11 d. apie 18 val. (duomenys neskelbtini), namo kieme kaimynas V. K. būdamas neblaivus ieškovą užpuolė, fizinio kontakto metu ant žemės nukrito ir sulūžo ieškovo akiniai, kuriuos ieškovas buvo prieš keletą metų įsigijęs už maždaug 400 Eur, taip pat suplėšyti marškinėliai, kurie kainavo apie 70 Eur.
Neturtinę žalą kildina iš patirto streso ir fizinių nepatogumų, kuriuos patyrė neturėdamas akinių, nes privalo juos nešioti nuolat.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė su reikalavimais nesutinkantis. Neneigia, kad susistumdė su savo kaimynu D. Č.. Tačiau pažymėjo, kad nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą konstatuota, kad nebuvo jo tyčios sugadinti ieškovo turtą. Paaiškino, kad susistumdymas įvyko ieškovo iniciatyva, kuris ilgą laiką įžeidinėjo atsakovą žmoną be jokios priežasties, o 2018-10-11 apie 18 val. su grasinimais puolė atsakovą. Tyčiojosi iš atsakovo kalbos trūkumų. Atsakovas nurodė, kad gailisi, jog neiškentėjo šių patyčių, tačiau nukritę akiniai nesudužo, o suplyšusių marškinių iš viso nebuvo.
Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad sutikęs kaimyną paklausė, kodėl jis užsipuolė atsakovo žmoną. Jis grubiai atsakė, trūko kantrybė ir įvyko susistumdymas, ieškovo akiniai iš tikrųjų nukrito ant žemės. Dar ikiteisminio tyrimo metu nurodė sakęs, kad atlygins nuostolius, jei ieškovas įrodys, kad buvo sugadinta. Tačiau po dviejų dienų jis matė kaimyną su tais pačiais akiniais. Paaiškino, kad susistumdymo metu nebuvo girtas. Grįžęs namo išgėrė brendžio, kad nusiramintų. Tuomet pas jį atėjo policijos pareigūnai ir tada nustatė girtumą.
Ieškovas į teismo posėdį, apie kurį jam buvo žinoma (b.l. 26-29) neatvyko, teismo siūlymu pateikti papildomus įrodymus, pasinaudoti teisine pagalba (b.l. 22, 26) nepasinaudojo. Teismui 2019 m. kovo 8 d. teismo posėdžio metu žodine nutartimi atmetus prašymą rengti teismo posėdį video konferencijos būdu, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsniu, išnagrinėta ieškovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas kaip neįrodytas.
Kreipdamasis į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo būtent ieškovas turi pareigą įrodyti visas atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246–6.249 straipsniai).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. lapkričio 21 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (tyrimo medžiagos Nr. M-1-01-79627-18) konstatuota, kad atsakovo veiksmuose nebuvo tyčios sunaikinti ar sugadinti ieškovo turtą. Tačiau iš nutarimo matyti, kad tyrėjams atsakovas prisipažino užsipuolęs kaimyną, kadangi pastarasis dieną prieš tai necenzūriniais žodžiais išvadino jo žmoną.
Teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino, kad tarp jo ir ieškovo buvo konfliktas, pripažįsta fizinį konfliktą pradėjęs. Liudytoju apklaustas šalių kaimynas M. P. paaiškino, kad konfliktą stebėjo būdamas šalia namo laiptinės, girdėjo, kad abu keikėsi ir prasivardžiavo, girdėjo, kad nukrito akiniai.
Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad atsakovas neteisėtus veiksmus ieškovo atžvilgiu atliko.
Tačiau teismas pažymi, kad ieškovas neįrodė jam padarytos ieškinyje nurodomos žalos fakto bei dydžio. Nustatyta, kad kaimynų konflikto metu nukrito ieškovo akiniai. Tačiau objektyvių įrodymų apie tai, kad jie sudužo ar sulūžo, byloje nėra. Ieškovo nurodomi konflikto metu esą sugadinti daiktai byloje nėra identifikuoti. Į bylą nėra pateikta jokių įrodymų apie patirtos žalos dydį. Ieškovas nurodo kaip žalos reikalaujantis akinių ir marškinių įsigijimo vertės, tačiau neprideda jokių įrodymų apie nurodomą jų įsigijimo kainą. Be to, ieškovas pats nurodo, kad akinius buvo įsigijęs prieš kelerius metus, marškiniai taip pat jau buvo dėvėti, taigi jų reali vertė buvo mažesnė nei naujų daiktų įsigijimo kaina. Nepateikti įrodymai ir apie panašių daiktų rinkos vertę jų sugadinimo metu.
Tai sudaro pagrindą spręsti, kad ieškovas neįrodė atsakovo civilinės atsakomybės būtinųjų sąlygų, todėl pagrindo patenkinti jo reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo nėra.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.
Ieškovas neturinę žalą grindžia patirtu stresu ir fiziniais nepatogumais neturint akinių. Kitokių patirtų neigiamų išgyvenimų ieškovas nenurodo. Kuo pasireiškė jo patirtas stresas, ieškovas nedetalizuoja. Papildomuose paaiškinimuose (b.l. 29) ieškovas nurodo, kad dėl konflikto su kaimynu sukrėsta buvo jo žmona. Tokius ieškovo argumentus teismas laiko nepakankamais neturtinės žalos faktui konstatuoti. Byloje nėra duomenų, kad akiniai buvo skirti regėjimui koreguoti. Nepateikta duomenų apie tai, koks yra ieškovo regėjimas, todėl nėra galimybės įvertinti, ar jis iš tiesų patyrė fizinių nepatogumų, o jei taip, tai kokio masto. Be to, kad nurodė atsakovas, po poros dienų jis matė kaimyną su tais pačiais akiniais. Taigi šalių paaiškinimai yra priešingi, o kitų įrodymų byloje nėra. Šiame sprendime teismas jau pasisakė, jog žalos faktas ir dydis nėra įrodyti, todėl nėra objektyvaus pagrindo spręsti buvus neigiamų išgyvenimų dėl galimo akinių sugadinimo.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad patirtos neturtinės žalos ieškovas taip pat neįrodė.
Ieškinį atmetus, iš ieškovo atsakovui priteistina jo patirtų 500 Eur išlaidų už advokato pagalbą (b. l. 20, 24) (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
Byloje teismas patyrė 8,49 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios priteistinos iš ieškovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis). Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovui V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo D. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybės naudai iš ieškovo D. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8,49 Eur (aštuonis eurus 49 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.