- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-01
- Bylos Nr.
- 2S-742-527/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolita Cirulienė
- Atsakovas
- D. Š., I. Š.
- Ieškovas
- I. Š., D. Š.
- Trečiasis asmuo
- UAB Ūkio banko
- Išvadą teikia
- Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Advokatai
- Jurgita Žiužnienė, Aurelijus Gruodis
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolita Cirulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. Š. atskirąjį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. N2-117-548/2014 pagal ieškovės I. Š. ieškinį atsakovui D. Š. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo ir pagal atsakovo D. Š. atskirąjį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. N2-113-548/2014 pagal ieškovo D. Š. ieškinį atsakovei I. Š. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (tretieji asmenys UAB Ūkio banko lizingas, UAB „General Financing“, UAB „Moment credit“ (institucija, teikianti išvadą – Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius) ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
ieškovė I. Š. 2014-01-02 kreipėsi į teismą su ieškiniu civilinėje byloje Nr. N2-117-548/2014 atsakovui D. Š., prašydama nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės, padalinti santuokoje įgytą turtą, priteisti kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį, priteisti iš atsakovo neturtinę žalą, nustatyti nepilnametės dukters P. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ja, priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai po 700 Lt, mokant kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją bei pinigus pervedant į ieškovės sąskaitą, nustatyti bendravimo tvarką. Ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti nepilnametės dukters P. gyvenamąją vietą kartu su ja iki civilinės bylos išnagrinėjimo; nustatyti, kad atsakovas su nepilnamete dukra P. bendraus kas antrą mėnesio savaitgalį (I ir III arba II ir IV), pasiimant vaiką šeštadienio 11.00 val. ir grąžinant iki sekmadienio 17.00 val., bei priteisti iš atsakovo nepilnametės dukters laikiną išlaikymą po 700 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Ieškovė nurodė, kad nepilnametė dukra šiuo metu ir nepertraukiamai gyvena su ja. Ieškovė su atsakovu konfliktuoja, atsakovas demonstruoja savo valdžią ir trikdo vaiko kasdieninį ritmą, grasina neatiduoti vaiko motinai, neduoda jokių vaiko daiktų. Ji tinkamai rūpinasi dukra, užtikrina geras gyvenimo sąlygas, nuo 2014-01-02 dukra lankys ugdymo įstaigą (duomenys neskelbtini). Atsakovas gyvena Kaune ir visiškai neprisideda prie dukros išlaikymo, o jai vienai sunku išlaikyti dukrą. Be to, atsakovas dukrą nori pasiimti tik jam patogiu laiku, t. y. vakare, o toks jo elgesys trikdo normalų vaiko dienos režimą, dukra tampa suirzusi.
Žemesnės instancijos teismas
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2014 m. sausio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-117-548/2014 ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies ir nustatė nepilnametės P. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina I. Š. iki galutinio sprendimo šioje byloje priėmimo; nustatė laikiną bendravimo su nepilnamete tvarką: atsakovas su nepilnamete dukra P. bendraus kas antrą mėnesio savaitgalį ne vaiko gyvenamojoje vietoje (I ir III arba II ir IV), pasiimant vaiką šeštadienį nuo 11.00 val. ir grąžinant pagal gyvenamąją vietą iki sekmadienio 17.00 val.; priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnametei P. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Lt nuo nutarties priėmimo dienos iki galutinio sprendimo šioje byloje priėmimo. Teismas, atsižvelgęs į ieškinyje išdėstytas aplinkybes, siekdamas, kad nebūtų pažeidžiami konkretūs nepilnamečių šalių dukros interesai ir teisės, susiję su vaiko įprastos aplinkos nusistovėjimu, ugdymu, poilsiu, įvairia veikla ar kitomis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme reglamentuotomis vaiko teisėmis, sprendė, kad ieškovės prašymas dėl laikino dukros gyvenamosios vietos nustatymo su ja iki bus priimtas galutinis sprendimas šioje byloje, tenkintinas. Gyvenamosios vietos nustatymas su nepilnametės dukters motina neapriboja prigimtinės tėvo teisės rūpintis savo dukra, bendrauti su ja, dalyvauti jos auklėjime, todėl atsižvelgęs į P. amžių, į tai, jog mergaitė ketina lankyti ugdymo įstaigą (duomenys neskelbtini), taip pat, kad šalys gyvena skirtinguose miestuose, nustatė bendravimo su nepilnamete tvarka. Teismas, įvertinęs ieškovės gaunamą darbo užmokestį, kuris yra apie 1 500 Lt per mėnesinį, iš kurio ieškovė turi išlaikyti save ir nepilnametę dukrą, atsižvelgęs į tai, kad nepilnametės dukters išlaikymo našta negali būti perkelta tik ieškovei, kad būtinų poreikių užtikrinimui būtinas pastovus, abiejų tėvų teikiamas išlaikymas, o atsakovas, ieškovės teigimu, dukrai išlaikymo neteikia, sprendė, kad yra pagrindas priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai iki bus priimtas teismo sprendimas. Teismas, atsižvelgęs į vaiko amžių, į tai, kad nėra nurodyta jokių specialių vaiko poreikių, sąlygojančių didelių išlaidų buvimą, į tai, kad atsakovas nekilnojamojo turto neturi, jo vardu registruotas automobilis VW Passat, kitų duomenų apie atsakovo turtinę padėtį šioje bylos stadijoje nepateikta, iš atsakovo iki byla bus išnagrinėta priteisė laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai po 400 Lt per mėnesį.
Šalies argumentai
Ieškovas D. Š. 2014-01-02 taip pat kreipėsi į teismą su ieškiniu civilinėje byloje Nr. N2-113-548/2014 atsakovei I. Š., prašydamas nustatyti nepilnametės dukters P. Š. gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų ir nustatyti bendravimo su nepilnamete tvarką. Ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti nepilnametės dukters gyvenamąją vietą kartu su juo iki civilinės bylos išnagrinėjimo, tačiau, netenkinus šios priemonės, prašė nustatyti bendravimo tvarką – ieškovas pasiima nepilnametę dukrą P. kiekvieną atsakovės laisvą nuo darbo penktadienį iš jos namų 19.00 val. Jei penktadienis yra I. Š. darbo diena, D. Š. nepilnametę dukrą pasiima iš I. Š. namų ketvirtadienį 19.00 val. Ieškovas grąžina nepilnametę dukrą į namus kiekvieną I. Š. laisvą nuo darbo sekmadienį iki 19.00 val., jei sekmadienis yra I. Š. darbo diena, nepilnametė grąžinama pirmadienį iki 19.00 val. Ieškovas nurodė, kad su atsakove ir nepilnamete dukra kartu gyveno iki 2013-11-09. Tarp sutuoktinių kilo konfliktas dėl nepilnametės dukros, nes atsakovė pastoviai ant dukros šaukia, o kartais net ir muša. Konflikto metu ieškovė su nepilnamete dukra išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini). Ieškovas prašo dukters gyvenamąją vietą nustatyti su juo, nes atsakovė linkusi naudoti smurtą prieš dukrą, nes tai labiausiai atitiktų dukters interesus.
Žemesnės instancijos teismas
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. N2-113-548/2014 2014 m. sausio 6 d. nutartimi ieškovo D. Š. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas nurodė, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad P. Š. gyvenimas kartu su motina I. Š. kaip nors pažeistų mergaitės interesus ar kitaip suvaržytų jos teises. Ieškovas neįrodė, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje yra būtinybė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – keisti dukters gyvenamąją vietą ir nustatyti ją kartu su juo, todėl sprendė, jog dukters gyvenamosios vietos keitimas vykstant teisminiam procesui gali neigiamai įtakoti jos psichologinę būklę bei tolesnę raidą. Teismas, atsižvelgęs į prašyme išdėstytas aplinkybes, siekdamas, kad nebūtų pažeidžiami konkretūs šalių nepilnametės dukters interesai ir teisės, susiję su vaikui įprastos aplinkos nusistovėjimu, ugdymu ar kitomis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme reglamentuotomis vaiko teisėmis, sprendė, kad ieškovo prašymas dėl laikino dukters gyvenamosios vietos nustatymo su juo netenkintinas. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad ieškovas 2013-12-23 kreipėsi į Kaišiadorių rajono savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyrių su pareiškimu dėl ribojimo matytis su dukra, bendrauti ir auklėti vaiką, tačiau atsakymo į šį pareiškimą negavo, todėl iš šio ieškovo prašymo negalėjo daryti išvados, jog mergaitei neleidžiama bendrauti su ieškovu. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, ieškovo prašymą dėl bendravimo tvarkos su nepilnamete dukra teismas atmetė.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pirmininkės 2014-01-08 nutartimi sujungtos civilinės bylos Nr. N2-117-548/2014 ir Nr. N2-113-548/2014, suteikiant bylos Nr. N2-117-548/2014.
II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atsakovas D. Š. atskiruoju skundu (b. l. 54–66, civilinės bylos Nr. 2-117-548/2014 dalis) prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014-01-06 nutartis civilinėje byloje Nr. N2-113-548/2014 ir Nr. N2-117-548/2014 ir, D. Š. ir I. Š. prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendus iš esmės, I. Š. prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti, D. Š. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti – laikinai iki įsiteisės šioje byloje priimtas sprendimas nustatyti nepilnametės dukros P. gyvenamąją vietą su tėvu; teismui netenkinus prašymo ir palikus laikinai P. nustatytą gyvenamąją vietą su mama, nustatyti nepilnametės dukros bendravimo tvarką: D. Š. pasiima dukrą kiekvieną mamos laisvą nuo darbo penktadienį iš jos namų iki 19.00 val.; jei penktadienis yra I. Š. darbo diena, D. Š. dukrą pasiima iš I. Š. namų ketvirtadienį iki 19.00 val., D. Š. grąžina I. Š. į namus dukrytę kiekvieną I. Š. laisvą nuo darbo sekmadienį iki 19.00 val., o tuo atveju, jei sekmadienis yra I. Š. darbo diena, dukrytė grąžinama pirmadienį iki 19.00 val.
Apeliantas nesutinka su nepilnamečio vaiko laikinos gyvenamosios vietos nustatymu bei laikinos bendravimo tvarkos nustatymu. Pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė tiek procesinės teisės, tiek ir materialinės teisės normas, kurių pažeidimas turėjo įtakos neteisėtų nutarčių priėmimui. Teismas nepagrįstai sprendė, kad jau šiuo metu yra nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, taip pat netinkamai nustatė ir sprendė, kur ginčo nutarčių priėmimo metu yra tikroji nusistovėjusi ir įprasta nepilnametės dukros aplinka. Teismas sprendė, kad nusistovėjusi ir įprasta dukros gyvenamoji aplinka (vieta) yra su mama, kuri gyvena Kaišiadoryse, kurią D. Š. prašo pakeisti. Analogiškus argumentus teismas nurodė ir kitoje nutartyje, kurioje sprendė klausimą pagal I. Š. prašymą. Teismas, taikydamas laikinąją apsaugos priemonę – laikiną šalių dukros gyvenamosios vietos nustatymo vietą, iš esmės vadovavosi tuo, kad prašymo nagrinėjimo metu šalių nepilnametės dukros gyvenamoji vieta yra su mama, todėl nėra pagrindo ją keisti, kadangi dėl jos pakeitimo gali atsirasti įvairios neigiamos pasekmės šalių dukrai. Teismas visiškai nepagrįstai ir neteisėtai sprendė, kad šalių dukros gyvenamoji vieta šiuo metu yra su mama, o atitinkamos laikinos gyvenamosios vietos su tėvu nustatymas yra dukros gyvenamosios vietos keitimas. Neginčijama aplinkybė, jog vienas iš pagrindinių kriterijų dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, įskaitant ir laikiną, yra siekis išsaugoti nusistovėjusią ir vaikui įprastą aplinką, kurios keitimas turėtų būti pagrįstas tam tikromis aplinkybėmis. Tokią praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 3.169 straipsnio 3 dalies nuostatas, kurios reglamentuoja šalių susitarimu ar teismo nustatytos gyvenamosios vietos keitimo tvarką. Tačiau šiuo konkrečiu atveju šalys nebuvo sutarusios, kad dukros gyvenamoji vieta yra su mama I. Š. (šalys buvo sutarusios, kad dukra gyvens pas kiekvieną iš jų paeiliui), taip pat atitinkamos tvarkos nebuvo nustatęs ir teismas (CK 3.169 str. 1 ir 2 d.), todėl šiuo konkrečiu atveju atitinkamos CK 3.169 straipsnio 3 dalies nuostatos neturėjo ir negalėjo būti taikytinos, tačiau teismas jas taikė, nors formaliai ir nuorodos į atitinkamą straipsnį ir nenurodė. Tačiau iš teismo motyvų akivaizdu, kad teismas vadovavosi atitinkamomis nuostatomis ir praktika.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje yra neginčijami įrodymai, kad šalių dukros P. įprastinė, nusistovėjusi gyvenamoji aplinka, kurioje ji augo nuo pat gimimo ir jautėsi saugi, buvo būtent D. Š. šiuo metu gyvenamosios vietos aplinka. Byloje yra pateikti įrodymai (pažymos apie deklaruotą gyvenamąją vietą), ką taip pat pripažįsta ir abi šalys savo ieškiniuose, jog šalių nepilnametė dukra nuo pat gimimo iki 2013-11-09 gyveno D. Š. gyvenamojoje vietoje. Todėl būtent D. Š. gyvenamoji vieta yra nusistovėjusi ir įprasta šalių dukros gyvenamoji vieta. Tame pačiame name (atskirtoje namo dalyje) gyvena ir D. Š. tėvai, kurie nuo pat P. gimimo labai daug prisidėjo prie jos priežiūros. Visuomet, kuomet D. Š. ir I. Š. būdavo darbuose (paskutiniu metu D. Š. dirbo ir dirba nuo 8.00 val. iki 17.00 val., anksčiau ir įvairiais kitokiais laikais, o I. Š. dirba kas ketvirtą parą po 24 val.), taip pat tuo metu, kai šalys kartu išvykdavo į parduotuvę ar į svečius be dukros, nepilnametę dukrą visą laiką prižiūrėjo D. Š. tėvai, prie kurių P. natūraliai kaip ir prie D. Š. yra labai prisirišusi. I. Š. grįžo į darbą, nors pagal įstatymą turėjo teisę auginti ir prižiūrėti dukrą kol jai sukaks 3 (treji) metai, tačiau D. Š. tėvai sutiko prižiūrėti jų mažametę dukrą ir taip išleisti ją į darbą. Todėl būtent D. Š. gyvenamoji aplinka yra įprastinė ir nusistovėjusi šalių dukrai P. Teismas, nustatydamas gyvenamąją vietą su mama, pakeitė nuo gimimo buvusią šalių dukros gyvenamąją vietą.
Šalys buvo aptarę, kad kol galutinai susitars dukrytė gyvens pas vieną ir kitą iš tėvų pasikeičiant. Paskutinį kartą dukrytė pas D. Š. gyveno dešimt dienų iki 2013-12-10. Po dešimties dienų, t. y. 2013-12-20, D. Š. norint pasiimti dukrą pas save dešimties dienų laikotarpiui, I. Š. nebeleido tėvui nei pasimatyti su dukra, nei jos išsivežti pas save, dėl ko D. Š. ėmėsi visų jam prieinamų priemonių (nuvyko pas I. Š., pas jos tėvus, nepavykus susitarti, kreipėsi pagalbos ir į Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrių, kuris praktiškai nesuteikė jokios pagalbos), tačiau vis tiek nepavykus pasimatyti su dukra nedelsdamas kreipėsi į Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.
Aplinkybė, kad vienas iš tėvų prieš kito asmens valią keičia dukros deklaruotą gyvenamąją vietą, taip pat sprendžia visus kitus su vaiko auklėjimu susijusius klausimus vienašališkai be kito tėvo sutikimo, negali šiam asmeniui suteikti jokių pranašumų sprendžiant klausimą dėl to, su kuriuo iš tėvų turi gyventi nepilnametis vaikas, kad ir laikinai. Priešingai, atitinkami veiksmai turėtų būti vertintini kaip piktnaudžiavimas susidariusia padėtimi (CK 1.137 str. 3 d.), savo teisių ir valdžios panaudojimas priešingais vaiko interesais (CK 3.174 str. 2 d.). Ne tik tėvas, bet ir vaikas turi prigimtinę teisę bendrauti su abiem iš tėvų, kurią šiuo konkrečiu atveju riboja I. Š., tuo būdu pažeisdama ir vaiko interesus bei teises.
Teismas visiškai neatsižvelgė į aplinkybes, jog P. gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota tik 2013-12-11, nors I. Š. gyvenamoji vieta šiuo adresu deklaruota nuo 2005-11-09. Šalių dukros P. gyvenamoji vieta deklaruota su D. Š. nuo 2010-10-04 ir ji ten deklaruota buvo iki tol, kol I. Š. be D. Š. sutikimo ją pakeitė. Kad I. Š. savavališkai be tėvo sutikimo pakeitė deklaruotą dukros gyvenamąją vietą, taip pat negali suteikti pranašumo nustatant laikiną dukros gyvenamąją vietą. Teismo akcentuotos aplinkybės, jog nuo 2014-01-02 nepilnametė dukra lankys darželį (duomenys neskelbtini), taip pat nesuteikia jokio pranašumo. Byloje nėra jokių įrodymų, kad dukra tikrai lankys darželį (duomenys neskelbtini). Be to, I. Š. klausimo dėl to, į kurį darželį vaikas eis, su tėvu D. Š. nederino. Byloje yra 2013-12-30 Kauno rajono „(duomenys neskelbtini)“ lopšelio-darželio pažyma Nr. S-111, kuri patvirtina, kad P. yra įtraukta į sąrašą vaikų dėl priėmimo į lopšelį–darželį „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2012-01-12. Atitinkamą prašymą dėl darželio lankymo „(duomenys neskelbtini)“ šalys pateikė gyvendami kartu ir bendrai, skirtingai nuo I. Š. vienašališkų veiksmų.
Teismo akcentuota aplinkybė, jog nepilnametė dukra nuo gimimo gyveno su mama, taip pat neturi įtakos sprendžiant klausimą dėl dukros gyvenamosios vietos nustatymo, kadangi šalių nepilnametė dukra nuo pat gimimo gyveno ne tik su mama I. Š., bet ir su tėvu D. Š.. Nuo pat gimimo, taip pat gretimai visą laiką gyveno ir seneliai – D. Š. tėvai, su kuriais bet kokį bendravimą nutraukė I. Š.. Todėl aplinkybė, kad dukra nuo gimimo gyveno su abiem iš tėvų, yra vienodai svarbi sprendžiant klausimą dėl laikinos gyvenamosios vietos nustatymo.
Teismas taip pat nepagrįstai akcentavo, kad emocinio ryšio su motina nutrūkimas kiekvienu atveju yra susijęs su emociniais išgyvenimais ir gali sukelti didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalą. Vien tik dėl to, kad bus nustatyta gyvenamoji vieta su tėvu, joks emocinis ryšys su motina nenutruks. Tik tuo atveju, jei, nustačius gyvenamąją vietą su tėvu, bus ribojamas motinos bendravimas su dukra, galėtų nutrūkti atitinkamas emocinis ryšys. Šiuo konkrečiu atveju aktyviais motinos I. Š. veiksmais neleidžiant pasimatyti ir pasiimti dukros siekiama, kad būtų nutrauktas susiformavęs emocinis ryšys tarp dukros ir tėvo D. Š.. Vaikui vienodai svarbus yra emocinis ryšys tiek su mama, tiek ir su tėvu, todėl aplinkybė, kad gali nutrūkti emocinis ryšys su mama, kuris su tėvu dirbtinai yra nutraukinėjamas, nepateisina ir nepagrindžia gyvenamosios vietos nustatymo su mama I. Š..
Teismas, spręsdamas dėl laikino gyvenamosios vietos nustatymo, turėjo vadovautis bendraisiais gyvenamosios vietos nustatymo kriterijais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad, aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. Vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti. Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti jam reikalingais dalykais, žaisti, lavinti savo gabumus, būti apsaugotas nuo suaugusių kasdienių rūpesčių ir pan. Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ar jos pakeitimo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-11-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2007; 2009-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009; 2010-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010 ir kt.). Nepilnametės dukros gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta atsižvelgiant išimtinai į jos interesus ir nuomonę. D. Š. prašė nustatyti gyvenamąją vietą su juo, kadangi to labiausiai pageidauja dukra P. Tėvas nėra jos niekada nuskriaudęs (I. Š. nenurodo aplinkybių, kad tėvas skriaustų vaiką), tuo tarpu atsakovė yra linkusi naudoti smurtą, ypač psichologinį (šaukimas), prieš dukrą. Šios aplinkybės visiškai bus įrodytos apklausus liudytojais kaimynus, kurie ne vienerius metus matė, kaip mama ir kaip atitinkamai tėtis rūpinosi ir auklėjo nepilnametę dukrą. Šioje stadijoje, šioms aplinkybėms įrodyti D. Š. negali pateikti jokių papildomų įrodymų.
Ieškovas ir jo dukra P. yra labai prisirišę vienas prie kito. Visą laiką ieškovui atvykus pasimatyti su dukryte (kuomet jam buvo leidžiama ją pamatyti), pastaroji visą laiką prašydavo ją išsivežti namo. Paskutinį kartą, kai D. Š. buvo pavykę pasimatyti su dukra 2013-12-21, ji tik pamačiusi tėvą pribėgo apsikabino ir pradėjo verkdama prašyti, kad tėvas vežtų ją namo, sakydama „…tėti važiuojam namo, tu atvažiavai manęs pasiimti …“. Pradėjo rodyti pirštuku į visus ten esančius, t. y. I. Š. mamą, seserį ir močiutę sakydama „… jie blogi“. D. Š. vaikas atrodė prislėgtas, judesiai sulėtėję, nors iki tol P. buvo labai judrus ir guvus vaikas. Tuo įsitikintų bet kuris asmuo, kuris pamatytų kaip yra bendraujama, tačiau vaikų teisės specialistai nusišalino nuo atitinkamo sprendimo, o teismas taip pat. Šiuo metu, dukrai persikėlus gyventi į kitą vietą, ji kenčia tiek emocionaliai, tiek psichologiškai, kadangi yra atskirta nuo jai įprastos aplinkos. Pakeistos sąlygos yra ženkliai prastesnės, atsakovė persikėlė į bendrabučio tipo butą, kuriame bus pakankamai sudėtinga užtikrinti dukrelės bent minimalius poreikius. Naujame bute nėra net šilto vandens. Beveik visą laiką dukrą prausė ir maudė tik tėvas, kadangi mama neturėdavo kantrybės dukrelės normaliai įkalbinti, kad nebijotų vandens, kad vanduo nekarštas ar nešaltas. Maudynės su mama visada baigdavosi vaiko ašaromis.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas turėjo atsižvelgti, kad I. Š. santuoka su D. Š. nėra pirmoji. Iš pirmos santuokos I. Š. turi dar vieną dukrą, tačiau su pastarąja negyveno ir negyvena, o ją atidavusi priežiūrai močiutei, kuri gyvena Vilkijos seniūnijoje atskirai nuo tėvo ir mamos. I. Š. nėra linkusi prižiūrėti savo vaikų, ir abiejų šalių dukrą atiduotų prižiūrėti kažkam kitam, tačiau šiuo metu laiko pas save tik tam, kad kliudytų tėvui bendrauti su dukra, taip jam keršijant.
D. Š. dirba tik darbo valandomis nuo 8.00 iki 17.00, todėl turi galimybę bendrauti su dukra kiekvieną dieną. Tuo tarpu mama dirba paromis ir kas ketvirtą parą nebūna namuose po 24 valandas, todėl atitinkamai pakankamai tokį ilgą laiko tarpą dukrą turi prižiūrėti kiti asmenys.
Teismas nurodė, kad nepateikti jokie įrodymai apie netinkamą mamos valdžios įgyvendinimą. Tačiau vien aplinkybė, jog I. Š. mažamečiui vaikui, kuris negali niekaip apsiginti, neleidžia bendrauti su savo tėvu bei seneliais, prie kurių pastaroji yra taip pat labai prisirišusi, yra akivaizdus smurtas vaiko atžvilgiu. Vaikas labai pergyvena negalėdamas matyti savo tėvo ir senelių, su kuriais gyveno nuo pat gimimo. Aplinkybės, kad I. Š. viena pati, nederindama su tėvu, nusprendė pakeisti vaiko deklaruotą gyvenamąją vietą, vesti į kitą darželį nederinusi atitinkamų klausimų su tėvu, taip pat parodo, jog I. Š. netinkamai įgyvendina savo teises. I. Š., neleisdama vaikui bendrauti su tėvu, taip pat viena spręsdama visus su vaiko auklėjimu susijusius klausimus, akivaizdžiai savo valdžią naudoja priešingais vaiko interesais.
Šalies argumentai
D. Š. prašė nustatyti laikiną gyvenamąją vietą su juo arba su mama, kadangi tarp šalių vyksta ginčas, ir tuo atveju, jei laikina gyvenamoji vieta bus nustatyta su mama, nustatyti bendravimo su dukra tvarką, kuri užtikrintų dukros ir tėvo poreikius. Tačiau teismas vien tik dėl to, kad ieškovas siekė visomis įmanomomis priemonėmis išspręsti kilusius sunkumus dėl bendravimo, atitinkamą prašymą atmetė, kadangi Vaikų teisių apsaugos skyrius nepateikė atsakymo. Tą pačią dieną teismas nustatė gyvenamąją vietą pagal I. Š. prašymą ir nustatė bendravimo tvarką, kuri pažeidžia tėvo ir nepilnametės dukros teises, nors I. Š. įrodymų apie Vaikų teisių apsaugos skyriaus sprendimus nepateikė. Šiuo atveju teismas taikė tėvui ir motinai skirtingus standartus, tokiu būdu D. Š. buvo diskriminuotas dėl lyties, nors tokią diskriminaciją draudžią ir CPK 6 straipsnio nuostatos. Kaišiadorių rajono savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriaus raštas patvirtina, kad skyrius nepadėjo tėvui pasimatyti su mama. Pateiktame rašte nurodyta ne visiškai tiksli aplinkybė, kad skyriaus žiniomis D. Š. neatvyko sutartu laiku 2013-12-26 pasimatyti su dukra. Tačiau iš D. Š. siųstų I. Š. SMS žinučių matyti, kad D. Š. skambino ir norėjo atvykti pasimatyti su dukra, tačiau I. Š. nekėlė ragelio ir į žinutes neatsakinėjo, o paprasčiausiai slapstėsi. D. Š. buvo nuvykęs į I. Š. deklaruojamą gyvenamąją vietą, tačiau namuose nieko nebuvo. Todėl nebuvo susitikta su dukra dėl I. Š., o ne dėl D. Š., kaltės. Po šio įvykio buvo kreiptasi į advokatą dėl dokumentų teismui paruošimo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė tokią bendravimo tvarką, pagal kurią D. Š. galės matyti savo dukrą ne daugiau kaip tris paras per mėnesį, tačiau toks bendravimas tikrai nėra pakankamas ir neatitinka įstatyme įtvirtinto maksimalaus dalyvavimo (CK 3.175 str. 2 d.). Nustatyta tvarka nėra pakankamai aiški, kadangi nurodyta arba pirmą ir trečią, arba antrą ir ketvirtą savaitgalius. D. Š. norėjo su dukra pasimatyti jau šį praėjusį savaitgalį, tačiau tokia galimybė jam nebuvo sudaryta. Teismas, spręsdamas dėl bendravimo tvarkos, neatsižvelgė į I. Š. ir D. Š. galimybes bei darbo pobūdį, t. y. ieškovas dirba statybinėje įmonėje penkias dienas per savaitę nuo 8.00 iki 17.00 val., todėl nuo 7.30 val. iki 17.30 val. nebūna namuose, o namuose visada būna savaitgaliais ne darbo dienomis ir švenčių dienomis. Tuo tarpu mama dirba prižiūrėtoja ir jos darbas yra kas ketvirtą parą, ji dirba 24 valandas, po to tris paras nedirba, nepriklausomai nuo to, kokios savaitės dienos išpuola dirbti. Todėl D. Š. daugiausia laiko asmeniškai gali praleisti su nepilnamete dukra savaitgaliais, tuo tarpu mama ir kitomis savaitės dienomis. O kas ketvirtą savaitgalio dieną mama dirba, todėl neturi galimybių bendrauti su dukra visais savaitgaliais. Dėl šių priežasčių D. Š. pageidavo, kad jam būtų leista bendrauti su dukra, kuomet jis gali skirti visą laiką bendravimui su ja, t. y. savaitgaliais – tėvas kiekvieną penktadienį darbo gale iki 19.00 val. pasiima dukrą ir ją grąžina mamai kiekvieną sekmadienį 19.00 val. Kadangi kas ketvirtą penktadienį ir sekmadienį atsakovė dirba 24 valandas, tėvas galėtų vaiką atsiimti anksčiau, t. y. ketvirtadienį, o mamai vaiką grąžinti vėliau, t. y. pirmadienį. Dėl šių priežasčių keistina teismo nustatyta bendravimo tvarka pagal tėvo pageidavimą, kuri užtikrintų kur kas didesnį tėvo bendravimą su vaiku. Jei teismas nuspręstų, kad visgi gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su mama, D. Š. neprieštarauja ir sutinka mokėti atitinkamas teismo laikinai priteistas sumas, tačiau, nustačius gyvenamąją vietą su tėvu, išnyktų pagrindas priteisti laikiną išlaikymą, todėl tokiu atveju naikintina ir atitinkama nutarties dalis.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė (b. l. 120–124, civilinės bylos Nr. 2-117-548/2014 dalis) prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014-01-01 nutartis palikti nepakeistas, atskirąjį skundą atmesti. Atsakovė nurodo, kad atsakovas atskirąjį skundą iš esmės grindžia prielaidomis ir savo samprotavimais, nepateikdamas jokių įrodymų. Tarp šalių nėra ginčo, kad sutuoktiniai, gyvendami kartu, gyveno atsakovo tėvams priklausančiame name. Kilus eiliniam konfliktui tarp šalių, ieškovė su vaiku buvo išvyta iš šeimos gyvenamosios vietos ir nuvyko gyventi į savo butą (duomenys neskelbtini). Aplinkybę, jog būtent ieškovė su mergaite išvyko gyventi į savo butą, o ne viena ieškovė, palikusi mergaitę atsakovo priežiūrai, išvyko gyventi atskirai, pripažįsta ir pats atsakovas. Atskiruoju skundu atsakovas sutinka, jog pats neprieštaravo tam, kad ieškovė su dukra gyventų pas mamą ir pas tėtį. Pats atsakovas faktiškai neprieštaravo ir sutiko, jog mergaitės gyvenamoji vieta šalims gyvenant skyrium, bent jau kol bus nuspręsta tolesnė bendro gyvenimo perspektyva, bus kartu su motina jos gyvenamojoje vietoje. Jokio susitarimo, kad mergaitė gyvens paeiliui tai pas vieną, tai pas kitą tėvą, nebuvo. Ieškovė, atsižvelgiant į tai, kad vaikui yra būtinas režimas, vaikas turi turėti savo nusistovėjusią aplinką, žinoti, kur yra jo namai, niekada nesutiktų kas dešimt dienų keisti gyvenamąją aplinką. Nuo 2013-11-09 iki šiol vaikas gyvena su mama. Laikotarpiu nuo 2013-12-01 iki 2013-12-10 mergaitė gyveno pas tėvą. Po 2014-01-06 nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones priėmimo ieškovė vykdydama nutartį sudarė tinkamas sąlygas tėvui bendrauti su dukra ir 2014-01-18 perdavė dukrą atsakovui, kuris iš karto nesilaikė teismo nutarties ir dukrą gražino 2014-01-29 faktiškai taikant prievartos priemones, t. y. tik po to, kai 2014-01-27 buvo priimta Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartis įpareigoti D. Š. perduoti vaiką ieškovei I. Š., ir keletą kartų paragintas antstolio. Sprendžiant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismui buvo pateikta darželio „(duomenys neskelbtini)“ pažyma apie tai, kad dukra nuo 2014-01-02 pradės lankyti ugdymo įstaigą. Kartu su atsiliepimu į ieškinį teismui buvo pateikta 2014-01-14 pažyma Nr. 12, kad mergaitė nuo 2014-01-02 lanko ugdymo įstaigą, joje jaučiasi puikiai, noriai bendrauja su vaikais, yra švari, tvarkinga ir švariais rūbais, aprūpinta reikiamomis priemonėmis. Būtent mama 2014-01-13 vežė vaiką planinei dantų operacijai į Kauną, apie kurią atsakovas net neprisiminė. Skirtingai nei teigia atsakovas, jai kartu su vaiku išėjus iš šeimos gyvenamosios vietos, ji iš karto pradėjo kurti savo vaikui tinkamą aplinką, pasirūpino jos ugdymu, toliau rūpinosi jos sveikata, tai pagrindė rašytiniais dokumentais, todėl teismo išvada apie vaiko faktinę gyvenamąją vietą su mama prašymo pateikimo dienai yra pagrįsta, keisti gyvenamosios vietos, ką ir pagrįstai sprendė teismas, nebuvo jokio pagrindo. Atsakovo siūlomas vaiko vežiojimo variantas iš vienos gyvenamosios vietos į kitą kas dešimt dienų iš esmės yra priešingas vaiko interesams, ko pasėkoje vaikas butų disbalansuojamas ir nežinotų kur gyvena. Aplinkybė, kad atsakovas nedavė ieškovei vaiko daiktų ir ieškovė dėl to pareiškė teismui reikalavimą teisme, jokios teisinės reikšmės sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą neturi. Aplinkybė, kad mergaitės gyvenamoji vieta buvo perdeklaruota ieškovės gyvenamosios vietos adresu, paaiškintina tuo, kad ieškovė būtent pasirūpino vaiko faktinės gyvenamosios vietos deklaracija, po ko turėjo pagrindą prašyti įrašyti į ugdymo įstaigą, kas ir buvo padaryta. Atsakovo nurodytas argumentas, kad ieškovė be atsakovo sutikimo pradėjo vesti vaiką į ugdymo įstaigą ir tai vertintina kaip ieškovės piktnaudžiavimas motinos valdžia, atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas turi atsižvelgti į tai, kad pats atsakovas pripažino, jog šalys buvo sutarusios vesti vaiką į ugdymo įstaigą ir vaikas buvo įrašytas į eilę. Darytina išvada, kad, tik atsiradus vietai, mergaitė būtų vedama į darželį. Taigi sprendimas dėl ugdymo įstaigos lankymo buvo priimtas abiejų tėvų, o jį įgyvendino ieškovė, tinkamai rūpindamasi vaiko auklėjimu ir ikimokykliniu ugdymu. Atsakovas apie tai, jog mergaitė eis į ugdymo įstaigą „(duomenys neskelbtini)“, buvo informuotas ir priekaištus dėl to pradėjo reikšti tik atskiruoju skundu. Mergaitė yra ženkliai daugiau prisirišusi prie motinos nei prie tėvo ir šią aplinkybę sąlygojo būtent atsakovo gyvenimo būdas, nuolatinis girtavimas ir smurto šeimoje naudojimas. Ieškovė augino mergaitę nuo pat gimimo, būtent ji buvo vaiko priežiūros atostogose ir skirtingai nei teigia atsakovas, pradėjus dirbti, sutinkamai su darbo grafiku, maksimaliai prižiūrėjo dukrą. Pradėjus gyventi skyrium nuo atsakovo, išvyko kartu su dukra. Ieškovė sutinka, kad mergaitei aplinka, kurioje gyveno šeima iki 2013-11-09, yra artima ir žinoma, tačiau ji yra daugiau prisirišusi prie motinos, nei prie aplinkos. Tai patvirtina aplinkybė, kad pradėjus gyventi (duomenys neskelbtini), lankyti darželį, vaikas itin greitai adaptavosi.
Ieškovė, pradėjusi gyventi skyrium nuo atsakovo, pakeitė savo darbo pobūdį ir šiuo metu dirba ne paromis, o kiekvieną darbo dieną, turėdama laisvadienius sekmadienį ir pirmadienį. Tokį sprendimą priėmė todėl, kad galėtų nepertraukiamai asmeniškai rūpintis savo vaiku. Todėl atsakovo argumentas dėl ieškovės darbo pobūdžio ir grafiko atmestinas kaip neatitinkantis tikrovės. Ieškovė turi savo asmeninį butą, tuo užtikrina vaiko teisę į gyvenamąjį būstą, gauna pastovias pajamas, jokių žalingų įpročių neturi. Atsakovo teiginiai apie tai, neva ieškovė nesaikingai vartoja alkoholį, yra visiškai nepagrįsti ir neįrodyti. Atitinkamai atsakovas, nors ir teigia, kad dirba, tačiau neprideda tai patvirtinančių dokumentų, jokio asmeninio gyvenamojo ploto neturi, yra alkoholikas. Atsakovas yra linkęs smurtauti, naudojo fizinį smurtą ieškovės atžvilgiu vaiko akivaizdoje, aiškiai darydamas vaikui emocinę, psichologinę žalą. Iš darbo Pravieniškių PN yra atleistas už pareigūno vardo diskreditavimą, yra linkęs imti greituosius kreditus ir įsipareigojimų nevykdyti, yra linkęs piktybiškai, sąmoningai nesilaikyti nustatytos tvarkos, tai patvirtina jo elgesys šios bylos nagrinėjimo metu, nes nesilaikė nutarties. Per bylos nagrinėjimo laikotarpį atsakovas patvirtino, kad piktnaudžiauja savo kaip tėvo valdžia, kadangi paėmęs vaiką ne tik jo negrąžino, tačiau visiškai neleido motinai bendrauti su vaiku. Tai patvirtina rašyti pareiškimai Vaikų teisių tarnybai ir Karmėlavos nuovadai. Atsakovas klaidina teismą nurodydamas, kad tarp jo ir mergaitės yra stipresnis ryšys nei yra su motina, kadangi tik jis nuolat rūpinosi vaiku, maudė, žaidė ir pan. Atsakovas tik labai epizodiškai bendravo su mergaite. Vaiku nuolat nepertraukiamai rūpinosi ieškovė. Atsakovo užgėrimų metu pastarasis negrįždavo į namus. Palikus vaiką su atsakovu, ieškovė grįžusi į namus po naktinės pamainos yra ne kartą radusi vaiką būnant be priežiūros, vieną, tuo metu atsakovas miegodavo, kartą surado vaiką laižant atsakovo paliktą ant žemės alaus butelį. Mergaitė ypatingai yra prisirišusi prie motinos, ir tai patvirtina aplinkybė, kad ji eidavo miegoti tik su mama, ją prausdavo tik mama, slaugydavo ir vesdavo pas gydytojus tik mama. Atsakovas klaidina teismą, nurodydamas, jog mergaitė yra labai prisirišusi prie senelių, kadangi atsakovo motina B. Š. iš viso retai buvo namuose, nes dirbo Vokietijoje, niekada nenorėjo anūkės pažiūrėti net trumpam, įsikišdavo į ausis kamštukus, kad negirdėtų vaiko zirzimo. Dėl šios priežasties šalys suderino savo darbo grafiką taip, kad nereikėtų kreiptis į senelius pagalbos. Atsakovo tėvas R. Š. yra neatsakingas, kadangi, kartą palikus mergaitę jam prižiūrėti, vaikas buvo rastas vienas namuose, o pastarasis dirbo savo darbus garaže. Ieškovė mergaitės faktiškai nepalikdavo, o prižiūrėdavo pati. Ieškovė norėjo gyventi kartu su savo dukra iš pirmos santuokos atsakovo tėvams priklausančiame name, tačiau atsakovas tam prieštaravo, tarp jų buvo itin blogi santykiai, nuolatinė trintis. Ieškovė buvo nėščia, todėl, siekiant išvengti konfliktų, mergaitė pasiprašė gyventi su seneliais. Vyresnė ieškovės dukra yra auginama tinkamai, ieškovė ja rūpinasi, santykiai tarp jų yra labai geri, ryšys stiprus. Atsakovas prašė nustatyti vaiko laikiną gyvenamąją vietą su juo arba su ieškove. Teismas jo prašymą tenkino iš dalies ir laikiną gyvenamąją vietą nustatė su ieškove. Prašymo formuluotė leidžia pagrįstai manyti, kad atsakovas ieškinio teismui pateikimo dienai buvo sąžiningas ir preziumavo, jog vaiko gyvenamoji vieta netrukdomai galėtų būti lygiai taip pat būti nustatyta su motina, kaip ir su juo. Jis nenurodė jokių argumentų, kodėl vaikas negalėtų laikinai gyventi su mama. Neva esančios netinkamos aplinkybės atsirado tik po to, kai teismas tenkino ieškovės prašymą. Atsakovas yra nenuoseklus ir visiškai neaišku, kodėl teikia skundą.
Šalies argumentai
Atsakovas savo prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones prašė tuo atveju, jei vaiko laikina gyvenamoji vieta bus nustatyta su mama, nustatyti bendravimo su dukra grafiką. Su siūlomu nustatyti grafiku ieškovė nesutinka, teismo nutartimi nustatyta laikina vaiko su tėvu bendravimo tvarka yra atitinkanti visų interesus. Nustačius atsakovo siūlomą grafiką, ieškovė neturėtų jokios galimybės bendrauti su vaiku savaitgalį, tuo būtų aiškiai pažeistas lygiateisiškumo principas. Ieškovė taip pat turi turėti galimybę savaitgalių metu leisti laiką su savo vaiku, kaip ir atsakovas, kadangi savaitės dienomis yra dienos ritmas ir režimas ir jokio laisvalaikio suplanuoti nėra galimybės. Sutinkamai su siūloma vaiko ir tėvo bendravimo tvarka, vaikas neturės galimybės tinkamai lankyti ugdymo įstaigos, neturės režimo, kuris vaikui yra reikalingas. Be to, šiuo metu ieškovė dirba kiekvieną dieną, todėl siūlomas grafikas neatitinka faktiškos padėties, kadangi yra priderintas prie pamaininio darbo.
Ieškovės atstovė advokatė Jurgita Žiužnienė 2014-03-20 pateikė prašymą prijungti 2014-03-10 Psichologo išvadą dėl P. Š. Nr. 72 (b. l. 147–149, civilinės bylos Nr. 2-117-548/2014 dalis). Atstovė nurodė, kad išvadoje konstatuota, jog „skyrybų proceso metu ir mažiausiai pusę metų po proceso pabaigos, vienareikšmiškai būtina tenkinti P. poreikį gyventi su motina stabilioje fizinėje, emocinėje ir socialinėje aplinkoje“.
Atsakovo atstovas advokatas Aurelijus Gruodis 2014-03-21 pateikė prašymą prijungti papildomus įrodymus (b. l. 156–159, civilinės bylos Nr. 2-117-548/2014 dalis). Prašyme nurodyta, kad D. Š., remdamasis teismo nustatyta laikina bendravimo tvarka, 2014-01-18 pasiėmė iš ieškovės P. Š., o 2014-01-19 norėjo parvežti dukrą mamai, tačiau dukra atsisakė važiuoti pas mamą. P. nesutiko važiuoti pas mamą, nes mama ją skriaudžia, muša, ir net vijo iš namų dėl to, kad ji norėjo būti su tėvu. Šias aplinkybes patvirtina garso įrašas bei nepilnametės paaiškinimai psichologams. Atsakovas dėl dukros atsisakymo grįžti pas mamą kreipėsi pagalbos į Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių ir į Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių. Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išdavė siuntimą psichologo pagalbai. Su atitinkamu siuntimu D. Š. kreipėsi į Psichologinės paramos ir konsultavimo centrą. Psichologai atsakovo atstovo prašymu pateikė pirminę informaciją, kurioje nurodė, jog abiejų susitikimų metu P. išsakė didelį prisirišimą prie tėtės, taip pat didelį norą kartu su juo būti, kad „nenoriu eiti pas mamą“, „mama labai dažnai pikta“, „mama muša per galvą“ (paprašyta rodo tai ant lėlės), „ji kartą mane varė iš namų“. Psichologai nurodė, jog galutinėms išvadoms pateikti reikia pabendrauti kur kas daugiau, apie 10 kartų. Atsakovas toliau savo iniciatyva, tuomet, kai dukra buvo su juo, tęsė bendravimą su psichologais ir psichologai šiuo metu yra pateikę galutinę išvadą, jog P. aiškiai išreiškia norą gyventi su tėvu. Aplinkybės, jog P. atsisako vykti pas mamą, yra užfiksuotos Karmėlavos policijos nuovados rašte. P. mamai buvo perduota 2013-01-29, įkalbėjus ją vykti su mama. Mergaitei buvo prižadėta, kad pastaroji vyks į gimtadienį, kad jos pasiilgo draugai ir t. t. Taip pat P. buvo pažadėta, kad tėtis atvažiuos ją ne vėliau kaip po dviejų dienų pasiimti. Kaip vyko atitinkamas vaiko perdavimas 2013-01-29 patvirtina pridedamas garso įrašas. P. mamos nematė dešimt dienų ir buvo jos labai pasiilgusi, tačiau tam, kad ji išvažiuotų, teko įkalbinėti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.
Asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga įrodyti jų taikymo būtinybę, jog jų nepritaikius bus pažeisti vaiko ar vieno iš sutuoktinio interesai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog vaiko gyvenamosios aplinkos pakeitimas, nors ir laikinas, yra pateisinamas ir būtinas, jeigu esanti aplinka vaikui tapo nesaugi, ir saugi aplinka vaikui yra užtikrinama pakeitus vaiko gyvenamąją vietą, nustatant ją su kitu iš jo tėvų (LAT 2008-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2006-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006). Teismui būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (LAT 2013-01-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).
Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog nagrinėjamuoju atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nepilnametės P. gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu D. Š. nebuvo nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Atsakovas neįrodė, jog, teismui nustačius nepilnametės P. laikiną gyvenamąją vietą su motina iki bus priimtas galutinis sprendimas byloje dėl santuokos nutraukimo ir nepilnametės gyvenamosios vietos nustatymo, aplinka, kurioje gyvena nepilnametė, yra nesaugi, pažeidžiami nepilnametės ar atsakovo interesai.
Kaip nustatyta bylos duomenimis, Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2014 m. sausio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-117-548/2014 ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies, nustatė nepilnametės P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina iki galutinio sprendimo šioje byloje priėmimo; nustatė laikiną bendravimo su nepilnamete tvarką, pagal kurią atsakovas su nepilnamete dukra bendraus kas antrą mėnesio savaitgalį ne vaiko gyvenamojoje vietoje (I ir III arba II ir IV), pasiimant vaiką šeštadienį nuo 11.00 val. ir grąžinant pagal gyvenamąją vietą iki sekmadienio 17.00 val.; priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnametei P. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Lt nuo nutarties priėmimo dienos iki galutinio sprendimo šioje byloje priėmimo. Taip pat nustatyta, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. N2-113-548/2014 2014 m. sausio 6 d. nutartimi atmetė ieškovo D. Š. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – nepilnametės P. gyvenamosios vietos nustatymo su D. Š., kadangi byloje nepateikta jokių objektyvių duomenų, kad P. gyvenimas kartu su motina kaip nors pažeistų mergaitės interesus ar kitaip suvaržytų jos teises, o dukters gyvenamosios vietos keitimas vykstant teisminiam procesui gali neigiamai įtakoti jos psichologinę būklę bei tolesnę raidą.
Atsakovas D. Š. skundžia abi Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 6 nutartis, prašydamas tenkinti jo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir laikinai, iki įsiteisės šioje byloje priimtas sprendimas, nustatyti nepilnametės dukros P. gyvenamąją vietą su juo; teismui netenkinus prašymo ir palikus laikinai P. nustatytą gyvenamąją vietą su mama, prašo nustatyti nepilnametės dukros P. bendravimo tvarką, pagal kurią jis pasiima dukrą kiekvieną mamos I. Š. laisvą nuo darbo penktadienį iš jos namų iki 19.00 val., jei penktadienis yra I. Š. darbo diena, jis dukrą pasiima iš jos namų ketvirtadienį iki 19.00 val., D. Š. grąžina I. Š. į namus dukrytę kiekvieną I. Š. laisvą nuo darbo sekmadienį iki 19.00 val., o tuo atveju, jei sekmadienis yra I. Š. darbo diena, dukrytė grąžinama pirmadienį iki 19.00 val. Skundą apeliantas grindžia aplinkybėmis, jog būtent D. Š. gyvenamoji vieta yra nusistovėjusi ir įprasta šalių dukros gyvenamoji vieta, kad nuo pat gimimo dukra gyveno ir su tėvu, ir su mergaitės seneliais, kad dukros gyvenamoji vieta nustatytina su atsakovu atsižvelgus į nepilnametės pageidavimą ir prisirišimą prie tėvo, kad dukrai persikėlus gyventi į kitą vietą, ji kenčia psichologiškai, kad ieškovė dirba paromis, todėl dukra pakankamai ilgą laiką yra prižiūrima kitų asmenų.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog dabartinėje proceso stadijoje yra išspręstas klausimas tik dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tai yra dėl laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymo iki bylos išnagrinėjimo iš esmės, t. y. teismo sprendimo priėmimo (CK 3.65 str.). Trejų metų amžiaus P. gyvenamoji vieta laikinai nustatyta su mama, nes nuo gimimo mergaitė gyveno su mama ir tėčiu, tačiau, šalims pradėjus santuokos nutraukimo procesą, šalims konfliktuojant ir ieškovei išsikrausčius iš šeimos gyvenamųjų patalpų, mažametės laikina gyvenamoji vieta nustatyta su motina. Nuolatinė nepilnametės gyvenamoji vieta bus nustatyta tik išsprendus ginčą iš esmės. Apelianto nurodyta aplinkybė, jog būtent D. Š. gyvenamoji vieta yra nusistovėjusi ir įprasta, šalių dukros gyvenamoji vieta bei sąlygos yra geresnės, nėra pakankama taikyti laikinąją apsaugos priemonę dėl laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su atsakovu. Sutiktina, jog mergaitei aplinka, kurioje gyveno šeima iki 2013-11-09, yra artima ir žinoma, tačiau nepilnamečių gyvenamoji vieta nustatoma su asmeniu – konkrečiai su vienu iš skyrium gyvenančiu tėvų, o ne konkrečioje vietoje (aplinkoje). Nesutiktina su apelianto nurodyta aplinkybe, jog nepilnametė yra labiau prisirišusi prie tėvo. Norint nustatyti, prie kurio iš tėvų yra labiau prisirišusi nepilnametė, būtina įvertinti visą eilę aplinkybių, kas gali būti atlikta tiktai išsprendus ginčą iš esmės.
Kasacinis teismas formuodamas teismų praktiką dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo yra nurodęs, kad, aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų – tai yra svarbi sąlyga, nes būtent prisirišimo pagrindas (natūralus ar nulemtas netinkamo vieno iš tėvų elgesio ar nuomonės) nulemia vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius. Sprendžiant apie vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, būtina įvertinti, su kuriuo iš tėvų ir kiek laiko vaikas gyveno nuo gimimo, su kuriuo iš tėvų vaikas gyvena bylos nagrinėjimo metu. Taip pat įvertintinas vaiko prisirišimas prie brolių, seserų (ir kitų giminaičių), kiekvieno tėvo doroviniai ir kitokie asmenybės bruožai, tėvų požiūris į vaiko auklėjimą, vystymąsi, dalyvavimas vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, kiekvieno iš tėvų galimybės sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, materialinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes), tėvo (motinos) sugyventinio ar sutuoktinio požiūris į vaiką ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-03-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005; 2008-09-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008; 2010-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; kt.).
Kaip matyti iš byloje pateiktų įrodymų, nepilnametės gyvenamoji vieta yra su motina (duomenys neskelbtini), ieškovei priklausančiame bute, nepilnametė nuo 2014-01-02 lanko Kaišiadorių r. lopšelį-darželį „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 138, civilinės bylos Nr. 2-117-548/2014 dalis). Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2014-01-03 rašte nurodyta, kad butas, kuriame šiuo metu gyvena mama su dukra, yra mažo gyvenamojo ploto, tačiau buitinės-sanitarinės sąlygos augti mažamečiui vaikui yra sudarytos tinkamos. Jokios neigiamos informacijos apie šeimą Vaiko teisių apsaugos skyrius neturi (b. l. 69, civilinės bylos Nr. 2-117-548/2014 dalis). Ieškovės prašymu jai sudarytas darbo grafikas, laisvos dienos – sekmadienis ir pirmadienis. Nurodytos aplinkybės patvirtina, jog ieškovė tinkamai rūpinasi nepilnametės priežiūra ir ugdymu, todėl nepagrįsti apelianto argumentai, jog dėl ieškovės darbo pobūdžio ji negalėtų nepertraukiamai rūpintis dukra. Pažymėtina, jog ir apeliantas nurodo dirbantis penkias dienas per savaitę. O apelianto argumentai, jog ieškovė vartoja alkoholį, nepagrįsti jokiais leistinais įrodymais.
CK 3.177 straipsnyje numatyta, jog teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus. CK 3.164 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kai sprendžiamas bet koks su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą ir priimant sprendimą į jo norus turi būti atsižvelgta, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams.
Apeliantas nurodo, kad VšĮ „Psichologinės paramos ir konsultavimo centras“ psichologai pateikė pirminę informaciją, kurioje nurodė, jog abiejų susitikimų metu P. išsakė didelį prisirišimą prie tėtės, taip pat didelį norą kartu su juo būti, kad „nenoriu eiti pas mamą“, „mama labai dažnai pikta“, „mama muša per galvą“ (paprašyta rodo tai ant lėlės), „ji kartą mane varė iš namų“. Psichologai taip pat nurodė, jog galutinėms išvadoms pateikti reikia pabendrauti kur kas daugiau, apie 10 kartų. Akivaizdu, jog trejų metų P. dar nesugeba išreikti savo nuomonės, ji gali būti įtakojama šalių. Taip pat akivaizdu, jog mergaitė prisirišusi prie abiejų tėvų, nes iki 2013-11-09 kartu gyveno su tėčiu ir mama. Ieškovės pateiktoje 2014-03-10 psichologo išvadoje dėl P. nurodyta, jog susitikimo metu buvo stebimas mergaitės elgesys nepažįstamoje aplinkoje žaidžiant su mama ir, motinai atsitraukus, atliktas piešimo užduočių psichologinis įvertinimas. Pateikta išvada, jog motinos ir dukros tarpusavio ryšys atitinka P. amžiaus tarpsnio vaiko raidos ypatumus, psichologinės krizės požymių nestebima, motinos ir dukros tarpusavio bendravimo tonas pozityvus. Rekomenduojama apsaugoti P. nuo skyrybų procesui būdingo sutuoktinių noro kerštauti tarpusavyje, pasinaudojant vaiko bejėgyste ir emocinio artumo kiekvienam iš tėvų poreikiu (b. l. 153–154, civilinės bylos Nr. 2-117-548/2014 dalis).
Bylos duomenys patvirtina, jog abi šalys kreipėsi psichologo pagalbos bei įvertinimo, su kuriuo iš tėvų labiau prisirišusi P. Atkreiptinas dėmesys į sausio mėnesio įvykį, kuomet D. Š., remdamasis teismo nustatyta laikina bendravimo tvarka, 2014-01-18 pasiėmė iš ieškovės P., kurią motinai turėjo grąžinti 2014-01-19, tačiau mergaitė buvo grąžinta 2013-01-29 dalyvaujant policijos pareigūnui. Atsakovas paaiškino, jog jis norėjo parvežti dukrą mamai, tačiau dukra atsisakė važiuoti. Šias aplinkybes atsakovas grindžia garso įrašu bei nepilnametės paaiškinimais psichologams. Atsakovo teigimu, P. mamai buvo perduota tik įkalbėjus mergaitę. Šios aplinkybės tik patvirtina, jog trejų metų P. negali išreikšti savo nuomonės, ji gali būti įtakojama šalių. Tiek atsakovo, tiek ieškovės pateiktos psichologo išvados skirtingos, išvados pateiktos 2014-01-27, 2014-03-10, 2014-03-20, t. y. laikotarpiu, kuomet mergaitė 10 dienų gyveno pas tėtį, bei po sugrąžinimo motinai (b. l. 168, 174, 153–154, civilinės bylos Nr. 2-117-548/2014 dalis). 2014-03-20 išvadoje, t. y. po penkių susitikimų su mergaite, nurodyta, kad mergaitė nurodo mylinti ir tėtį, ir mamą, tačiau visų susitikimų metu mergaitė išsako norą gyventi su tėčiu, stebimas didelis prisirišimas prie jo (b. l. 174, civilinės bylos Nr. 2-117-548/2014 dalis). Teismo vertinimu, remtis atsakovo pateiktomis psichologo išvadomis ir konstatuoti mergaitės prisirišimą prie atsakovo šioje proceso stadijoje nėra galimybės neįvertinus visų aplinkybių visumos. Be to, pažymėtina, jog paskutinė išvada pateikta tik po penkių individualių susitikimų su mergaite, kai tuo tarpu galutinėms išvadoms pateikti rekomenduojama apie 10 susitikimų (b. l. 168, civilinės bylos Nr. 2-117-548/2014 dalis). Dėl nurodytų aplinkybių atsakovo naudai nevertintinas ir jo pateiktas garso įrašas.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog, kilus ginčams tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką (CK 3.175 str. 2 d.). Nagrinėjamuoju atveju D. Š. laikina bendravimo su nepilnamete tvarka buvo nustatyta Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-117-548/2014. Pagal apylinkės teismo nustatytą laikiną bendravimo su nepilnamete tvarką atsakovas su nepilnamete dukra P. bendrautų tik kas antrą mėnesio savaitgalį ne vaiko gyvenamojoje vietoje (I ir III arba II ir IV), pasiimant vaiką šeštadienį nuo 11.00 val. ir grąžinant pagal gyvenamąją vietą iki sekmadienio 17.00 val. Akivaizdu, jog pagal tokią nustatytą bendravimo tvarką D. Š. galės matyti savo dukrą per mėnesį viso tik dvi paras ir 12 valandų. Pritartina apeliantui, jog toks bendravimas tikrai nėra pakankamas ir neatitinka įstatyme įtvirtinto maksimalaus dalyvavimo (CK 3.175 str. 2 d.). Be to, sutiktina su apeliantu, jog nustatyta tvarka nėra pakankamai aiški, kadangi nurodyta arba pirmą ir trečią, arba antrą ir ketvirtą savaitgalius, tačiau nenurodant pagal kurios šalies pasirinkimą. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog mėnesyje kartais būna ir penki savaitgaliai.
Įvertinus tai, kad D. Š. pagal jo pateiktus duomenis dirba penkias dienas per savaitę nuo 8.00 iki 17.00 val., todėl nuo 7.30 val. iki 17.30 val. nebūna namuose, o namuose būna savaitgaliais ne darbo dienomis ir švenčių dienomis, taip pat įvertinus šiuo metu pasikeitusį ieškovės darbo grafiką, pagal kurį ji dirba ne paromis, o kiekvieną darbo dieną, turėdama laisvadienius sekmadienį ir pirmadienį, siekiant sudaryti didesnes galimybes atsakovui dalyvauti dukters auklėjime, nustatytina, jog atsakovas su nepilnamete dukra P. Š. ne vaiko gyvenamojoje vietoje bendraus kas antrą mėnesio savaitgalį (pradedant nuo 2014-04-04), pasiimant vaiką iš ieškovės namų penktadienį nuo 18.00 iki 19.00 val. (arba šalių sutarimu paimant vaiką iš ugdymo įstaigos) ir grąžinant pagal gyvenamąją vietą iki sekmadienio 19.00 val. Tokia bendravimo tvarka, apeliacinės instancijos teismo nuomone, netrukdys dukrai lankyti ugdymo įstaigos bei nepažeis dukters dienos režimo. Netenkintinas atsakovo prašymas dėl bendravimo su dukra visus savaitgalius iš eilės, kadangi tuo būtų aiškiai pažeistas lygiateisiškumo principas – ieškovė taip pat turi turėti galimybę savaitgalių metu leisti laiką su savo vaiku, kaip ir atsakovas, kadangi savaitės dienomis yra dienos ritmas ir režimas ir jokio laisvalaikio suplanuoti nėra galimybės.
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2014 m. sausio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. N2-113-548/2014, tinkamai taikė teisės normas, dėl ko nutartis paliktina nepakeista. Tačiau konstatuotina, jog teismas, priimdamas 2014 m. sausio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. N2-117-548/2014, pažeidė materialinės teisės normas, reglamentuojančias bendravimo tvarkos nustatymą, dėl ko ši nutartis keistina.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. N2-113-548/2014 palikti nepakeistą.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. N2-117-548/2014 pakeisti, patikslinant jos dalį, kuria nustatyta laikina bendravimo su nepilnamete tvarka, ir nustatyti, jog atsakovas D. Š. su nepilnamete dukra P. Š. bendraus ne vaiko gyvenamojoje vietoje kas antrą mėnesio savaitgalį (pradedant nuo 2014-04-04), pasiimant vaiką iš ieškovės namų penktadienį nuo 18.00 iki 19.00 val. (arba šalių sutarimu paimant vaiką iš ugdymo įstaigos) ir grąžinant pagal gyvenamąją vietą iki sekmadienio 19.00 val..