Kauno apygardos teismo sprendimas

2024-11-28 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eAN2-311-397/2024

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. eII-159-482/2024Nutartis · 2024-10-01Marijampolės apylinkės teismas
  2. eAN2-311-397/20242024-11-28Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2024-11-28
Bylos Nr.
eAN2-311-397/2024
Teisminio proceso Nr.
4-28-3-00080-2024-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Gytis Večerskas
Kategorijos

Įžanginė dalis

Administracinio nusižengimo byla Nr. eAN2-311-397/2024Teisminio proceso Nr. 4-28-3-00080-2024-3Procesinio sprendimo kategorijos: 21.11.10; 21.11.11(S)Kauno apygardos teismasNutarTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. lapkričio 28 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal asmens kurio atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutraukta – A. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas, Apylinkės teismas) 2024 m. spalio 1 d. nutarties, kuria palikti galioti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – AVPK) Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos E. S. (toliau ir – Institucija) 2024 m. liepos 2 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_O-8096-2024, ir 2024 m. liepos 2 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_O-8099-2024,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Marijampolės AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausioji tyrėja E. S. 2024 m. liepos 2 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_O-8096-2024, kuriuo A. K. atžvilgiu buvo nutraukta administracinio nusižengimo teisena, kuri buvo pradėta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 dalies 7 punktu.

2. Taip pat Marijampolės AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausioji tyrėja E. S. 2024 m. liepos 2 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_O-8099-2024, kuriuo A. K. atžvilgiu buvo nutraukta administracinio nusižengimo teisena, kuri buvo pradėta pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 dalies 7 punktu.

3. Nesutikdamas su šiais Institucijos nutarimais nukentėjusysis L. R. kreipėsi su skundu į Marijampolės apylinkės teismą, kuris 2024 m. spalio 1 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą atmetė ir Institucijos tyrėjos E. S. 2024 m. liepos 2 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_O-8096-2024, ir 2024 m. liepos 2 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_O-8099-2024, paliko nepakeistus. Taip pat Apylinkės teismas netenkino asmens kurio atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutraukta – A. K. gynėjo prašymo priteisti iš nukentėjusiojo bylinėjimosi išlaidas.

3.1. Apeliaciniu skundu asmuo kurio atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutraukta – A. K. prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. spalio 1 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. ell-159-482/2024 dalyje dėl jo atstovo advokato padėjėjo M. M. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš nukentėjusiojo L. R. atmetimo ir minėtą prašymą tenkinti bei priteisti A. K. iš L. R. jo patirtas išlaidas, kurios sudaro 200,00 Eur advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti ir visas kitas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3.2. Skundo autorius nurodo, kad Marijampolės apylinkės teismas 2024 m. spalio 1 d. nutartimi pareiškėjo L. R. skundus pagrįstai atmetė ir Institucijos 2024 m. liepos 2 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_O-8096-2024, ir 2024 m. liepos 2 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_O-8099-2024, paliko nepakeistus, tačiau nepagrįstai atmetė A. K. atstovo advokato padėjėjo M. M. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš nukentėjusiojo L. R..

3.3. Skunde pažymima, kad nagrinėjamu atveju tikslinga remtis Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 13 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-324-1053/2022, ANK 666 straipsnio 2 dalimi, Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimu. Konstitucinis Teismas 2021 m. kovo 19 d. nutarime yra išaiškinęs, kad iš Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies, 31 straipsnio 6 dalies, konstitucinio teisinės valstybės principo įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį asmens teisė teisme ginti savo teises, naudojantis advokato teikiama teisine pagalba, būtų įgyvendinama realiai ir veiksmingai, be kita ko, numatyti atsižvelgiant į bylos aplinkybes būtinų ir pagrįstų išlaidų šiai teisei įgyvendinti atlyginimą asmeniui, kuriam nėra taikoma teisinė atsakomybė, nes nenustatyta, kad jis padarė teisės pažeidimą. Minėtame nutarime Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad teisiniu reguliavimu, kuomet jokiais atvejais asmeniui, kuriam nutraukta administracinio teisės pažeidimo byla nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ar sudėties, nebuvo atlyginamos bylos nagrinėjimo teisme metu patirtos išlaidos advokatui, buvo sudarytos prielaidos atsirasti situacijai, kai asmuo, kreipęsis į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo, teismui nutraukus administracinio teisės pažeidimo bylą nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ar sudėties, galėdavo atsidurti blogesnėje padėtyje dėl to, kad naudodavosi advokato pagalba savo pažeistoms teisėms apginti, nes jo patirtos išlaidos advokatui, kurios, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, būdavo būtinos ir pagrįstos, galėdavo būti didesnės nei nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje pasekmės (kaip antai administracinės nuobaudos dydis), tai yra buvo sudalytos prielaidos asmeniui, teisme apgynus savo teises, atsidurti blogesnėje padėtyje, nei būtų atsidūręs, jeigu nebūtų gynęs savo pažeistų teisių.

3.4. Apeliantas pažymi, kad nagrinėjama situacija yra identiška kaip ir Vilniaus apygardos teismo administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-324-1053/2022. Minėtoje nagrinėjamoje byloje Institucija priėmė nutarimą, kuriuo asmenį pripažino kaltu ir nubaudė už ANK 351 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą. Byloje iš esmės nebuvo ginčo, kaip ir šiuo atveju, kad minėtas nutarimas yra akivaizdžiai neteisėtas, kadangi jis buvo priimtas jau praleidus ANK 39 straipsnyje numatytą 2 metų terminą, per kurį gali būti paskirtas administracinė nuobauda. Asmuo su priimtu nutarimu nesutiko, todėl kreipėsi į advokatę, kuri suteikė teisinę pagalbą ir parengė skundą dėl minėto nutarimo. Už suteiktas teisines paslaugas asmuo advokatei sumokėjo 931,70 Eur. Gavusi asmens atstovės skundą, Institucija su juo sutiko ir administracinio nusižengimo teiseną dėl ANK 351 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo, nutraukė. Taigi, iš esmės susidarė situacija, kuomet asmeniui pasinaudojus advokato pagalba ir apgynus savo teises, jis atsidūrė blogesnėje padėtyje, nei būtų atsidūręs, jeigu nebūtų gynęs savo pažeistų teisių. Vilniaus apygardos teismas priimdamas nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-324-1053/2022, vadovaudamasis Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies, 31 straipsnio 6 dalies nuostatomis, teisingumo ir protingumo principais, taip pat pagal analogiją ANK 666 straipsnio 2 dalimi, padarė išvadą, kad yra pagrindas atlyginti asmens patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

3.5. Skunde pažymima, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidų atlyginimą reglamentuoja ANK 666 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti taikomos BPK. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 565¹ straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas. BPK 105 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad kai kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas, tačiau priimant skundžiamą nutartį visiškai nebuvo atsižvelgta į aukščiau paminėtą teismų praktiką. Šiuo atveju skundo autorius nurodo, kad turi teisę į išlaidų advokato paslaugoms atlyginimą, priteisiant jas iš L. R., kadangi L. R. skundai buvo nepagrįsti ir neteisėti, todėl jie ir nebuvo tenkinti.

4. 2024 m. spalio 17 d. Institucija pateikė atsiliepimą į asmens kurio atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutraukta – A. K. apeliacinį skundą, kuriame prašo Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. spalio 1 d. nutartį palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

4.1. Institucijos atstovas atsiliepime nurodo, kad pareiškėjo A. K. apeliacinio skundo reikalavimai nėra pagrįsti. Institucijos nuomone, Marijampolės apylinkės teismas, nagrinėjant A. K. prašymą, dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nustatė visas bylos aplinkybes, kurios buvo reikšmingos teisingam šio prašymo išsprendimui ir prašymą atmetė bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl pareiškėjo apeliacinio skundo tenkinti jame nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Pareiškėjo A. K. apeliacinis skundas atmestinas.

5. Apeliaciniame skunde nesutinkama su Apylinkės teismo nutarties dalimi, kuria asmens kurio atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutraukta – A. K. atstovo advokato padėjėjo M. M. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš nukentėjusiojo L. R. buvo atmestas. Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo minėtą prašymą tenkinti bei priteisti A. K. iš L. R. jo patirtas išlaidas, kurios sudaro 200,00 Eur advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti ir visas kitas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Likusiose dalyse pareiškėjas su Apylinkės teismo nutartimi sutinka. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą, neišeidamas už pateikto skundo ribų (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

6. Apeliacinį skundą A. K. iš esmės motyvuoja tuo, kad Administracinė teisena jo atžvilgiu buvo nutraukta nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, todėl jam privalo būti atlygintos bylos nagrinėjimo teisme metu patirtos išlaidos advokatui. Priešingu atveju būtų sudarytos prielaidos atsirasti situacijai, kai asmuo, kreipęsis į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo, teismui nutraukus administracinio teisės pažeidimo bylą nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ar sudėties, atsidurtų blogesnėje padėtyje dėl to, kad naudojosi advokato pagalba savo pažeistoms teisėms apginti. Savo poziciją pareiškėjas grindžia teismų praktika ir kaip pavyzdį nurodo Vilniaus apygardos teismo administracinio nusižengimo bylą Nr. AN2-324-1053/2022, kurioje teismas iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos priteisė asmeniui, kurio atžvilgiu administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukta, jo patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Skunde pažymima, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidų atlyginimą reglamentuoja ANK 666 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 5651 straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų taikant BPK nuostatas. Pareiškėjas nurodo, kad L. R. skundai jo atžvilgiu buvo nepagrįsti ir neteisėti, todėl jie ir nebuvo tenkinti. Su tokiais apelianto skundo argumentais aukštesniosios instancijos teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo sutikti.

7. ANK 579 straipsnis apibrėžia nukentėjusiojo teises ir pareigas administracinių nusižengimų procese. Pagal šio straipsnio 4 dalį pareiškėjas turi šio straipsnio 1 ir 2 dalyse bendrai įvardytas nukentėjusiojo teises ir pareigas, įskaitant teisę nustatyta tvarka skųsti priimtus procesinius sprendimus (2021 m. gruodžio 16 d. redakcija, įsigaliojusi nuo 2022 m. sausio 1 d.). Tai sudaro pagrindą manyti, kad pareiškėjas iš esmės prilyginamas nukentėjusiajam. Todėl, sprendžiant dėl galimybės priteisti išlaidų advokatui atlyginimą iš pareiškėjo, atitinkamai sistemiškai taikytinos ANK 666 straipsnio ir BPK VIII skyriaus nuostatos, susijusios su nukentėjusiojo statusu. Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidų atlyginimą reglamentuoja ANK 666 straipsnis (2022 m. balandžio 12 d. redakcija, galiojanti nuo nurodytų metų gegužės 1 d. ir taikytina nagrinėjamoje byloje). Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos BPK nuostatos. ANK 666 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 591 straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant BPK nuostatas. ANK 591 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

8. Vadovaujantis ANK 666 straipsnio 2 dalimi, asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos tik tais atvejais, kai asmeniui nutraukiama administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 565¹ straipsnio 1 punktą (padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių). Nagrinėjamu atveju administracinė teisena A. K. atžvilgiu buvo nutraukta ne dėl to, kad jo įvykdyta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, kaip savo skunde nurodo jis pats, o dėl to, nes pasibaigė įstatymu numatytas dvejų metų senaties terminas nuobaudai skirti, tai yra, vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 dalies, 7 punktu. Be to, byloje jokių duomenų, kad A. K. įvykdyta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, tai yra, jog fiksuoti A. K. veiksmai buvo kvalifikuoti netinkamai, byloje nėra ir Apylinkės teismui skundžiama nebuvo. Teikdamas skundą apygardos teismui pareiškėjas taip pat tik lakoniškai nurodo, kad jo veikoje nebuvo administracinio nusižengimo sudėties, tačiau aplinkybių nedetalizuoja, taigi nėra jokio pagrindo spręsti, kad A. K. atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena turėjo būti nutraukta pagal ANK 565¹ straipsnio 1 punktą. Atsižvelgiant į aukščiau paminėta, aukštesniojo teismo vertinimu, nėra jokio pagrindo tenkinti pareiškėjo A. K. prašymo dėl proceso išlaidų priteisimo jo naudai.

9. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašydamas priteisti savo turėtas bylinėjimosi išlaidas iš nukentėjusiojo remiasi Vilniaus apygardos teismo administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-324-1053/2022. Šiame kontekste aukštesnysis teismas pažymi, kad teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima pervertinti, juo labiau suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Precedentų konkurencijos atveju (tai yra kai yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai) turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu. Taip pat atsižvelgtina į precedento sukūrimo laiką ir į kitus turinčius reikšmės veiksnius, kaip antai: į tai, ar atitinkamas precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į sprendimo argumentacijos įtikinamumą; į sprendimą priėmusio teismo sudėtį (į tai, ar atitinkamą sprendimą priėmė vienas teisėjas, ar teisėjų kolegija, ar išplėstinė teisėjų kolegija, ar visa teismo (jo skyriaus) sudėtis); į tai, ar dėl ankstesnio teismo sprendimo buvo pareikšta teisėjų atskirųjų nuomonių; į galimus reikšmingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kita), įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą, ir kita.

10. Atsižvelgiant į aukščiau paminėta, pažymėtina, kad pareiškėjo aptariamoje Vilniaus apygardos teismo nutartyje asmeniui, kurio atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena buvo nutraukta, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos buvo priteistos ne iš fizinio asmens, o iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 15 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-23-976/2024 išplėstinė septynių teisėjų kolegija nurodė, kad jeigu ANK 666 straipsnio (2022 m. balandžio 12 d. redakcija) 2 dalyje, būtų buvęs nustatytas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį teismas turėtų teisę ANK 666 straipsnio (2022 m. balandžio 12 d. redakcija) 2 dalyje nurodytu atveju priteisti išlaidų atlyginimą advokato ar advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti iš administracinio nusižengimo teiseną inicijavusio asmens, būtų sudarytos prielaidos tokiems asmenims vengti kreiptis dėl galimai pažeistų savo teisių ar laisvių, taip pat ir viešojo intereso (visuomenei būti saugiai nuo administracinių nusižengimų) teisminės gynybos, taip kartu susilpninant, be kita ko, nukentėjusių nuo administracinių nusižengimų asmenų teisių apsaugą. Taigi taip būtų nepagrįstai pasunkinamas asmenų, turinčių duomenų apie galimai padarytus administracinius nusižengimus, teisės kreiptis į teismą dėl jų galimai pažeistų teisių arba kai tokie administraciniai nusižengimai galimai daro žalą viešajam interesui, sukelia grėsmę visuomenės gerovei, įgyvendinimas, o tokiems asmenims nesikreipiant į teismą dėl galimai pažeistų teisių teisminės gynybos, būtų užkirstas kelias teismui vykdyti teisingumą. ANK 666 straipsnio (2022 m. balandžio 12 d. redakcija) 2 dalyje įtvirtinus, kad joje nurodytu atveju išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų, buvo aiškiai nustatytas baigtinis tokių išlaidų atlyginimo šaltinių sąrašas, kuris reiškia, kad šių būtinų ir pagrįstų išlaidų negalima atlyginti iš administracinio nusižengimo teiseną inicijavusio asmens net ir atsižvelgiant į bylos aplinkybes taikant BPK 106 straipsnio (2022 m. balandžio 12 d. redakcija) 3 dalį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 15 d. atskirojoje nuomonėje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-23-976/2024 taip pat nurodyta, kad 666 straipsnio 2 dalyje pateiktas baigtinis sąrašas subjektų, iš kurių gali būti priteisiamas tokių išlaidų atlyginimas. Tai valstybė, savivaldybė ir iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomi subjektai. Aiškinant šią normą kalbiniu ir sisteminiu metodu, pareiškėjai ir nukentėjusieji paprastai negalėtų būti pripažinti ir iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomais subjektais šios normos prasme. Todėl manytina, kad teismų sprendimai, kuriais buvo priteisiamas išlaidų advokatui atlyginimas iš nukentėjusiojo (pareiškėjo), kurie buvo priimti iki 2021 m. kovo 19 d. Konstitucinio Teismo Nr. KT45-A-N3/2021 nutarimo, iki naujos redakcijos ANK 666 straipsnio 2 dalies ir BPK 106 straipsnio 3 dalies įsigaliojimo arba priimti nemotyvuotai nukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos dėl ANK 666 straipsnio ir BPK 106 straipsnio taikymo sprendžiant dėl išlaidų advokatui atlyginimo priteisimo, nelaikytini precedentais, sprendžiant šį klausimą. Taigi, net jei nagrinėjamu atveju A. K. turėtų teisę į išlaidų atlyginimą advokato ar advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti, nukentėjusysis L. R. nėra tinkamas subjektas iš kurio A. K. šio atlyginimo galėtų reikalauti. Be to, byloje nenustatyta, kad L. L. kreipėsi į policiją ir teismą melagingai, dirbtinai siekdamas apkaltinti A. K..

11. Įvertinęs aukščiau paminėta, aukštesnysis teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl keisti skundžiamos apylinkės teismo nutarties pareiškėjo A. K. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais pagrindo nėra. Be to, iš esmės jokių naujų argumentų, dėl kurių nebūtų pasisakęs Apylinkės teismas, nėra pateikta, todėl A. K. apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. spalio 1 d. nutartį palikti nepakeistą ir asmens kurio atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutraukta – A. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Gytis Večerskas