- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-29
- Bylos Nr.
- e2S-1325-260/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-02379-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimondas Buzelis
- Pareiškėjas
- P. R., I. R.
- Suinteresuotas asmuo
- K. C., G. C.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų P. R. ir I. R. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 22 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2VP-5383-1116/2020 pagal pareiškėjų I. R. ir P. R. prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys – K. C., G. C., antstolis A. Š., kuria atmestas pareiškėjų prašymas dėl skolininko turto dalies nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai P. R. ir I. R. 2020 m. sausio 29 d. kreipėsi į teismą su prašymu dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo, kuriame prašė nustatyti K. C. ir G. C. dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatant, kad: 1) K. C. asmeninės nuosavybės teise priklauso: ½ dalis 1683/1891 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalis statinio (inžinerinio įrenginio), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalis pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalis 1040/1299 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); transporto priemonė (duomenys neskelbtini) (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2) G. C. asmeninės nuosavybės teise priklauso: ½ dalis 1683/1891 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalis statinio (inžinerinio įrenginio), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalis pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalis 1040/1299 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalis sumos, kuri bus gauta pardavus transporto priemonę (duomenys neskelbtini) (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)
2. Pareiškėjai prašyme nurodė, kad antstolio A. Š. kontoroje yra vykdomas skolos išieškojimas iš skolininko K. C. pagal Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų pareiškėjams I. R. ir P. R. 2019 m. spalio 1 d. išduotus vykdomuosius raštus dėl 17 000 Eur skolos, 5 procentų metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 804,50 Eur bylinėjimosi išlaidų bei 726,00 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų išieškojimo. Kadangi vykdant išieškojimą, skolininkas nepateikė antstoliui susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto padalijimo, todėl antstolis 2019 m. gruodžio 23 d. patvarkymu pasiūlė pareiškėjams kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo.
Atsiliepimas
3. Suinteresuoti asmenys K. C. ir G. C. 2020 m. vasario 17 d. pateikė teismui atsiliepimą į pareiškėjų P. R. ir I. R. prašymą, kuriame prašė netenkinti pareiškėjų prašymo dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo, netenkinus šio prašymo, prašė nustatyti skolininko dalį tik į dalį turto – į žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
4. Suinteresuoti asmenys atsiliepime į prašymą nurodė, kad pareiškėjų prašymas yra nepagrįstas, kadangi pareiškėjai prašymu iš esmės prašo ne nustatyti turto dalį, bet padalinti turtą. Nėra galimybės nustatyti skolininko turto dalies, kol antstolis nėra atlikęs turto vertinimo. Nurodė, jog pareiškėjų prašomas turto dalies nustatymas yra neproporcinga priemonė, nes viso turto rinkos vertė yra kur kas didesnė negu pareiškėjų piniginis reikalavimas, ką patvirtina 2019 m. kovo 5 d. mainų sutartis.
5. Suinteresuotas asmuo antstolis A. Š. 2020 m. liepos 17 d. pateikė teismui atsiliepimą į pareiškėjų P. R. ir I. R. prašymą, kuriame prašė pareiškėjų pareiškimą tenkinti.
6. Suinteresuotas asmuo antstolis A. Š. atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjų prašymu sutinka bei palaiko teisėtus pareiškėjų reikalavimus, kadangi juos tenkinus, būtų galima įvykdyti vykdomuosius dokumentus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Kauno apylinkės teismas 2020 m. birželio 22 d. nutartimi pareiškėjų prašymą atmetė, priteisė iš pareiškėjų P. R. ir I. R. lygiomis dalimis iš kiekvieno po 249,57 Eur bylinėjimosi išlaidų suinteresuotų asmenų K. C. ir G. C. naudai.
8. Teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai 2012 m. sausio 19 d. civilinėje byloje Nr. e2-1574-736/2019 pagal ieškovų P. R. ir I. R. ieškinį atsakovui K. C. dėl skolos priteisimo ir pagal atsakovo K. C. priešieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, 2019 m. balandžio 8 d. priėmė sprendimą ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti ieškovams P. R. ir I. R. iš K. C. 17 000 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. lapkričio 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 804,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kauno apygardos teismui 2019 m. rugsėjo 26 d. išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų sprendimas buvo paliktas nepakeistu, priteisiant ieškovams P. R. ir I. R. iš atsakovo K. C. papildomai po 363 Eur apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų. Vykdant šiuos teismų sprendimus išieškotojams P. R. ir I. R. buvo išduoti du vykdomieji raštai ir jų pagrindu užvestos dvi vykdomosios bylos: Nr. (duomenys neskelbtini) (išieškotoja I. R.) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (išieškotojas P. R.). Vykdydamas išieškojimą minėtose bylose antstolis A. Š. 2019 m. lapkričio 26 d. surašė turto arešto aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo areštavo: 1683/1891 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); statinį (inžinerinį įrenginį), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 1040/1299 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); transporto priemonę (duomenys neskelbtini) (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Turto arešto akte nurodyta, kad turto arešto mastas yra 22 127,07 Eur. Antstolis A. Š. 2019 m. gruodžio 23 d. priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) pasiūlyti išieškotojams P. R. ir I. R. skolininkui K. C. ir jo sutuoktinei G. C. per vieną mėnesį nuo patvarkymo gavimo dienos kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Išieškotojai 2020 m. sausio 29 d. kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Teismas nustatė, kad vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga (2019 m. lapkričio 26 d. transporto priemonės duomenys, 2019 m. lapkričio 26 d. nekilnojamojo turto registro išrašai, 2019 m. lapkričio 26 d. Vedybų sutarčių registro išrašas) patvirtina, jog turtas, į kurį prašoma nustatyti skolininko K. C. dalį, priklauso sutuoktiniams K. C. ir G. C. bendrosios nuosavybės teise. Iš vykdomųjų bylų medžiagos teismas nustatė, kad turtas į kurį prašoma nustatyti skolininko turto dalį buvo areštuotas antstolio 2019 m. lapkričio 26 d. surašytu turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini). Antstolis A. Š. 2020 m. birželio 10 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“ informavo teismą, kad areštuoto turto vertė nėra nustatyta ir turtas nėra įkainotas, kadangi nebuvo atlikta areštuoto turto ekspertizė; turto arešto aktas surašytas be įkainojimo. Tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar sprendžiant klausimą dėl skolininko turto dalies nustatymo turi būti vertinamas antstolio atlikto turto arešto teisėtumas tuo aspektu, kad neišlaikytas areštuoto turto vertės ir išieškotinos skolos balansas.
9. Teismas nurodė, kad sprendžiant dėl skolininko turto dalies nustatymo, turi būti vertinama aplinkybė, susijusi su turto arešto proporcingumu. Iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos teismas nustatė, kad antstolis A. Š. areštuodamas turtą 2019 m. lapkričio 26 d. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini), prieš tai šio turto neaprašė. Turto arešto akte antstolis nurodė turto arešto mastą 22 127,07 Eur. Suinteresuoti asmenys K. C. ir G. C. 2019 m. gruodžio 3 d. su prašymais kreipėsi į antstolį A. Š. dėl pritaikyto arešto, nurodydami, kad pakaktų, jog būtų areštuotas ne visas turtas bet du sklypai (duomenys neskelbtini), kurių vertė yra apie 25 000 Eur (0,197 a sklypo) ir apie 60 000 Eur (1683/1891 dalių iš 1,35 ha sklypo). Suinteresuoti asmenys K. ir G. C. 2019 m. gruodžio 6 d. kreipėsi į antstolį su prašymu panaikinti turto areštą viršijus išieškojimo sumą. Antstolis A. Š. į 2019 m. gruodžio 3 d. ir 2019 m. gruodžio 6 d. prašymus 2019 m. gruodžio 12 d. pateikė atsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad atsisako tenkinti prašymą dėl turto arešto akto panaikinimo viršijus išieškojimo sumą, kadangi VĮ Registrų centras duomenimis bei www.autogidas.lt duomenimis viso areštuoto turto vertė sudaro 30 016 Eur, kas yra proporcinga reikalavimui įvykdyti reikiamai sumai. Šiame atsakyme antstolis A. Š. nurodė kiekvieno areštuoto turtinio vieneto vertes. Antstolis A. Š. teikdamas informaciją teismui, nurodė, kad areštuoto turto vertė nėra nustatyta ir turtas nėra įkainotas, kadangi nebuvo atlikta areštuoto turto ekspertizė, turto arešto aktas surašytas be įkainojimo (2020 m. birželio 10 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini)). Remdamasis vykdomosios bylos medžiaga teismas nustatė, kad K. C. 2019 m. gruodžio 16 d. su prašymu pakartotinai kreipėsi į antstolį A. Š., prašydamas tinkamai įkainoti skolininko turtą bei panaikinti areštą skolininko ir jo sutuoktinės turtui, kuris viršija reikalavimų išieškotojų naudai sumą. K. C. šiam prašymui pagrįsti pateikė antstoliui antstolės R. M. 2018 m. lapkričio 26 d. turto aprašą Nr. e2-30642-736/2018, kuriame buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertė nurodyta 30 000 Eur. Į K. C. 2019 m. gruodžio 16 d. pakartotinį prašymą antstolis A. Š. 2020 m. sausio 3 d. pateikė atsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, jog turto aprašą 2018 m. lapkričio 26 d. sudarė antstolė R. M. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nėra žinoma, kuo remdamasi antstolė šį turtą įkainojo. Atsakyme nurodė, kad antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, taip pat nurodė, kad antstolio nuomone, skolininko K. C. turtas bendrąja sutuoktinių nuosavybės teise su sutuoktine G. C. pirmiausiai turi būti padalintas ir tik tuo atveju jis bus tinkamai įvertintas. Atsakyme taip pat nurodė, kad turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areštuotas turtas nėra įkainotas, nėra paruoštas patvarkymas dėl areštuoto turto įkainojimo ir nėra skirta ekspertizė turto vertei nustatyti, šie antstolio procesiniai veiksmai bus atlikti po turto dalies nustatymo.
10. Iš vykdomosios bylos medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini) teismas nustatė, kad skolininkams K. C. ir G. C. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas buvo areštuotas jo neaprašius. Pats antstolis A. Š. atsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad jam kyla abejonių dėl turto vertės, tačiau nepaisant šių abejonių turto įkainojimo neatliko ir turto vertės ekspertizės neskyrė. Turtas nebuvo įkainotas ir ekspertizė nebuvo skirta nepaisant K. C. 2019 m. gruodžio 16 d. prašymo antstoliui tinkamai įkainoti skolininko turtą. Vykdymo procese K. C. nuosekliai laikėsi pozicijos, kad antstolis 2019 m. lapkričio 26 d. turto arešto aktu areštavo daugiau turto negu reikia išieškojimui ir teikė prašymus panaikinti turto arešto aktą. K. C. teikė antstoliui dokumentus, kurie jo manymu pagrindžia turto arešto neproporcingumą. Vienas iš tokių dokumentų yra 2018 m. lapkričio 26 d. turto aprašas, kuriame buto, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė antstolės R. M. buvo nurodyta 30 000 Eur. Antstolis A. Š. jokių priemonių abejonėms dėl turto arešto masto pašalinti vykdymo procese nesiėmė ir laikėsi pozicijos, kad turto vertė gali būti nustatyta po skolininko turto dalies nustatymo.
11. Skolininkai teismui teikė įrodymus susijusius su turto arešto neproporcingumu. Vienas tokių įrodymų yra 2019 m. kovo 5 d. mainų sutartis, kuri buvo sudaryta dėl to paties žemės sklypo, į kurį prašoma nustatyti skolininko dalį, kitų dalių, t. y. dėl žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 208/1891 dalių. Teismas laikė atmestinais pareiškėjų argumentus dėl šio sandorio įvykdymo realumo, kadangi juos paneigia 2019 m. lapkričio 26 d. Nekilnojamojo turto registro išrašas, kuriame matyti, kad nurodytos mainų sutarties pagrindu mainų sutarties šaliai UAB „Judex spauda“ buvo įregistruota nuosavybės teisė į mainų sutartimi įgytas žemės sklypo dalis. Įrodymų, kurie paneigtų suinteresuotų asmenų paaiškinimus dėl automobilio, gauto šios mainų sutarties pagrindu, pardavimo, nei byloje, nei vykdomųjų bylų medžiagoje teismas nenustatė. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, darė išvadą, kad byloje kyla pagrįstų abejonių dėl areštuoto turto ir išieškotinos skolos ir vykdymo išlaidų balanso, kurios nebuvo pašalintos antstolio vykdymo proceso metu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Atskiruoju skundu pareiškėjai P. R. ir I. R. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2VP-5383-1116/2020 ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjų I. R. ir P. R. prašymą dėl skolininko K. C. turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais :
1.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, atsižvelgdamas tik į tą aplinkybę, jog apeliantų naudai išieškojimą vykdantis antstolis areštuodamas skolininkui kartu su kitu asmeniu priklausantį turtą privalėjo jį įkainoti, to nepadaręs antstolis atliko neteisėtus veiksmus, todėl tokiu atveju skolininko turto dalies nustatymas negalimas, atmetė apeliantų prašymą dėl skolininko turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo.
1.2. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatuodamas antstolio veiksmų neteisėtumą išėjo už bylos nagrinėjimo ribų. Teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad antstolis atliko neteisėtus veiksmus, kadangi areštuodamas skolininkui kartu su kitu asmeniu priklausantį turtą neatliko areštuoto turto įkainojimo, todėl skolininko turto nustatymas yra negalimas. Tačiau teismas visiškai nepasisakė dėl šios bylos nagrinėjimo dalyko, t. y. dėl skolininko turto dalies nustatymo.
Žemesnės instancijos teismas
1.3. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodė, kad nėra pagrindo vadovautis Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-1791-565/2018 pateiktais išaiškinimais, kadangi abiejų bylų faktinės aplinkybės nėra identiškos, aukštesnės instancijos teismo nutartyje pateikti išaiškinimai jam nėra privalomi. Tačiau tiek šioje civilinėje byloje, tiek ir Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2S-1791-565/2018 buvo sprendžiamas klausimas dėl skolininko turto dalies nustatymo, abiejuose bylose skolininkų nesutikimas su pareikštais prašymais buvo grindžiamas antstolio veiklos neteisėtumu, todėl mano, kad esminės aplinkybės, kurių pagrindu Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2S-1791-565/2018, suformulavo atitinkamą taisyklę, yra tapačios. Todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo vadovautis aukštesnės instancijos teismo išaiškinimais, padarytais iš esmės analogiškoje byloje. Tačiau net, jeigu ir apeliacinės instancijos teismas vertintu, kad pirmosios instancijos teismui Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-1791-565/2018 pateikti išaiškinimai yra neprivalomi, mano, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl ieškinio (prašymo) dalyko ir bylos nagrinėjimo ribų yra gausi, nuosekli ir, be jokios abejonės, privaloma pirmosios instancijos teismui, kuria jis privalėjo vadovautis ir bylą nagrinėti pagal pareikštą reikalavimą. Todėl mano, jog egzistuoja pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas, tokiu būdu nukrypdamas nuo aukštesnės instancijos teismų suformuotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių.
1.4. Nepagrįstas pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodytas argumentas, kad antstolis, areštuodamas skolininko turtą, privalėjo jį įkainoti, o to nepadaręs antstolis atliko neteisėtus veiksmus, todėl skolininko turto dalis negali būti nustatyta. Nei įstatyme, nei teismų praktikoje nėra nurodyta, kad būtina kreipimosi į teismą dėl skolininko turto, esančio bendra su kitais asmenimis nuosavybe, dalies nustatymo sąlyga, tai areštuoto turto įkainojimas. Skolininkui kartu su kitu asmeniu priklausantis turtas buvo areštuotas ir aprašytas, kaip to reikalauja įstatymas.
Šalies argumentai
1.5. Apeliantai taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vykdomojoje byloje nėra duomenų apie areštuoto turto vertę, todėl nėra galimybės tenkinti apeliantų prašymo dėl skolininko turto dalies nustatymo. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino vykdomosiose bylose esančių įrodymų, kurie patvirtina areštuoto turto vertę ir padarė neteisėtą ir nepagrįstą išvadą, kad antstolis, areštuodamas turtą visiškai neatsižvelgė į jo vertę. Aplinkybė, kad turto vertei nustatyti nebuvo skirta ekspertizė, nesudaro teisinio pagrindo atmesti jų prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo.
Žemesnės instancijos teismas
1.6. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad skolininko į byla pateikta 2019 m. kovo 5 d. mainų sutartis kelia pagrįstų abejonių dėl areštuoto turto, išieškotinos skolos bei vykdymo išlaidų balanso, kurios nebuvo pašalintos antstolio vykdymo proceso metu. Tačiau skolininko į bylą pateikta 2019 m. kovo 5 d. mainų sutartis jokiu būdu nepagrindžia areštuoto turto vertės. Be to, kaip teisingai nurodė išieškojimą vykdantis antstolis skolininko turto įkainojimas, skiriant ekspertizę, bus atliekamas vėlesnėje vykdymo proceso stadijoje, nustačius skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, todėl akivaizdu, kad nebus realizuota daugiau skolininko turto, negu yra būtina skolai ir vykdymo išlaidoms padengti.
1.7. Pirmosios instancijos teismas, priteisęs iš apeliantų suinteresuotų asmenų naudai jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Apeliantai į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo kreipėsi vykdydami antstolio įpareigojimą, o ne savo iniciatyva. Apeliantai neturėjo diskrecijos teisės spręsti ar jiems kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo, ar nesikreipti. Apeliantų kreipimąsi į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo sąlygojo ir pačių suinteresuotų asmenų neveikimas, kadangi jie per antstolio nustatytą terminą nepateikė antstoliui susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto padalijimo, todėl, vadovaujantis įstatymo nuostatomis, antstolis įpareigojo apeliantus kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo, ką apeliantai ir padarė. Be to, apeliantų prašymas dėl skolininko turto dalies nustatymo buvo atmestas iš esmės konstatavus antstolio veiklos neteisėtumą, o ne apeliantų nesąžiningumą ir prašymo nepagrįstumą, t. y. prašymas buvo atmestas dėl priežasčių, už kurias apeliantai nėra ir negali būti atsakingi.
Atsiliepimas
13. Suinteresuoti asmenys K. C. ir G. C. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti pareiškėjų I. R. ir P. R. atskirąjį skundą ir palikti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2020-06-22 nutartį civilinėje byloje Nr. e2VP-5383- 1116/2020 nepakeistą; priteisti iš pareiškėjų I. R. ir P. R. suinteresuotų asmenų K. C. ir I. C. naudai jų patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal bylos eigoje pateiktus išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Pirmosios instancijos teismas vertindamas antstolio veiksmus, ko pasėkoje konstatuodamas tokių veiksmų dėl turto neįkainojimo neteisėtumą, vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 594 straipsnis, kuris įpareigoja teismą kontroliuoti antstolio procesinę veiklą. Antstolio neteisėtų veiksmų įvertinimas ir konstatavimas nėra ir negali būti laikomas bylos nagrinėjimo ribų peržengimu, o yra teisėtos ir pagrįstos nutarties priėmimo pagrindas.
2.2. Pareiškėjų pateikti argumentai atskirajame skunde prieštarauja ne tik Lietuvos Respublikos teisės aktams, teismų praktikai, bet ir patys sau. Pareiškėjai teigia, jog turto vertė ir įkainojimas neva nėra privalomi, norint nustatyti skolininko turto dalį bendroje su kitais asmenimis nuosavybėje bei norint turtą areštuoti, tačiau jau atskirojo skundo 20 punkte nurodo priešingai - pripažįsta faktą, kad norint areštuoti turtą, yra būtina nustatyti areštuojamo turto vertę, o tada jau galimas procesinis veiksmas - turto dalies nustatymas. Suinteresuotų asmenų pateikti įrodymai pagrindžia, jog iš esmės pareiškėjų piniginiams reikalavimams patenkinti užtektų, kad būtų atliktas vienintelio nekilnojamojo turto - žemės sklypo, kurio unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), skolininko dalies nustatymas, kadangi jo vertė, grindžiama notariniu sandoriu – 2019 m. kovo 5 d. mainų sutartimi, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), yra pakankamai didelė (vien 208/1891 dalis šio žemės sklypo buvo perleista už 30 000 Eur). Vadinasi, galima preziumuoti, kad 1683/1891 dalis sklypo yra verta ne mažiau nei 242 740,40 Eur (208/1891 dalis sudaro 0,109995 Sklypo, 1683/1891 dalis sudaro 0,890005 sklypo (0,890005 x 30 000 Eur / 0,109995 = 242 740.40 Eur). Tačiau pareiga įvertinti šį žemės sklypą teko ir tenka antstoliui, o jis šios imperatyvios pareigos nėra įvykdęs. Antstolis privalėjo įkainoti suinteresuotų asmenų bendrojoje jungtinėje nuosavybėje esantį turtą, prieš jį areštuodamas ir tik žinant turto vertę, nustatyti skolininko turto dalį.
2.3. Atskirasis skundas savarankišku pagrindu atmestinas dėl pareiškėjų prašyme ir atskirajame skunde suformuoto dalyko ydingumo. Turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymas nėra ir negali būti tapatinamas su atidalijimu iš bendrosios jungtinės nuosavybės. Toks pareiškėjų prašymas vykdymo procese reikalauti pakeisti suinteresuotų asmenų turto teisinį režimą yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl ir negali būti tenkinamas. Pareiškėjams nepakeitus pateikto prašymo dalyko ir atskiruoju skundu vėl prašant išspręsti prašymą jų naudai, atskirasis skundas turėtų būti atmestas pilna apimtimi, nes to nepadarius, bus pažeisti suinteresuotų asmenų lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principai.
2.4. Pareiškėjų pozicija, kad į teismą jie kreipėsi, vykdydami antstolio įpareigojimą, o ne savo iniciatyva, nepagrįsta. Antstolis ne įpareigojo išieškotojus, o 2019 m. gruodžio 23 d. patvarkymu pasiūlyti išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo Nr. (duomenys neskelbtini) pasiūlė kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Nėra galimybės teigti buvus pareiškėjų sąžiningumą, kai neįvertinę visų privalomų atlikti antstolio veiksmų, kreipėsi su prašymu į teismą, inicijuodami procesą byloje, dėl ko suinteresuoti asmenys patyrė išlaidų, kurios, jų įsitikinimu, turi būti atlygintos. Todėl laikytina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą, priteisdamas suinteresuotiems asmenims jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu (atskiruoju) skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė.
15. Atskirojo skundo objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjų prašymas dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
16. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pareiškėjų atskiruoju skundu.
17. Nagrinėjamu atveju teismas sprendė dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, remiantis CPK 667 straipsnio 1 dalimi. Pareiškėjai (išieškotojai) kreipėsi į teismą su prašymu dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo, todėl šio prašymo nagrinėjimui aktualus CPK 667 straipsnis, kuriame numatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 1 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.87 straipsnio 1 dalį, turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o CK 3.117 straipsnis įtvirtina sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją, pagal kurią pripažįstama, jog turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kuris turtas ir pajamos įstatymo pripažįstami bendrąja jungtine nuosavybe. Bendrąja jungtine nuosavybe laikomos ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), taip pat iš kiekvieno sutuoktinio darbo užmokesčio ar intelektinės veiklos gautos pajamos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Pagal CK 3.112 straipsnio 1 dalį, asmeninės prievolės, visų pirma, privalėtų būti tenkinamos iš asmeninio sutuoktinio turto. Jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė skolininko nuosavybė, išieškojimą galima būtų nukreipti į skolininkui priklausančią dalį bendrojoje nuosavybėje. Bendrojoje jungtinėje nuosavybėje bendraturčių (sutuoktinių) nuosavybės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 straipsnio 1 dalis).
18. Nustatyta, kad antstolio A. Š. kontoroje vykdomos vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), užvestos pagal Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 1 d. išduotus vykdomuosius raštus dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 8 d. civilinėje byloje Nr. e2-1574-736/2019 priimto sprendimo vykdymo, kuriuo, patenkinus ieškinį, priteista ieškovams P. R. ir I. R. iš atsakovo K. C. 17 000 Eur skola, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. lapkričio 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 804,50 Eur bylinėjimosi išlaidos. Kauno apygardos teismui 2019 m. rugsėjo 26 d. išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, Kauno apylinkės teismo sprendimas buvo paliktas nepakeistu, priteisiant ieškovams iš atsakovo po 363 Eur apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų. Vykdymo proceso metu antstolis nustatęs, kad skolininkas yra sudaręs santuoką su G. C. ir bendrosios jungtinės nuosavybės teise jiems priklauso turtas, atsižvelgdamas į tai, kad skolininkui ir jo sutuoktinei 2019 m. lapkričio 27 d. įteikta sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, forma, tačiau iki nustatyto termino dokumentai pateikti nebuvo, pasiūlė išieškotojams per vieną mėnesį nuo patvarkymo gavimo dienos kreiptis į teismą su prašymu dėl turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo.
19. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi apeliantų prašymą dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo atmetė nustatęs, kad skolininkui K. C. ir jo sutuoktinei G. C. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio areštuoto turto vertė nėra nustatyta ir turtas nėra įkainotas, kadangi nebuvo atlikta šio areštuoto turto ekspertizė, o turto arešto aktas buvo surašytas be įkainojimo. Teismas nurodė, jog apeliantų naudai išieškojimą vykdantis antstolis areštuodamas skolininkui kartu su kitu asmeniu priklausantį turtą privalėjo jį įkainoti, to nepadaręs antstolis atliko neteisėtus veiksmus, o tokiu atveju skolininko turto dalies nustatymas negalimas. Su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis apeliacinės instancijos teismas nesutinka, kadangi mano, jog šios bylos nagrinėjimo dalyką sudarė skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymas, o ne antstolio, vykdančio skolos išieškojimą, veiklos teisėtumo ar neteisėtumo įvertinimas. Patvarkymai dėl antstolio atliktų veiksmų skundžiami CPK 510 straipsnio nustatyta tvarka, todėl šioje byloje nenagrinėtini. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, visiškai nevertino išieškotojų interesų vykdymo procese bei skolininkų veiksmų siekiant teisiškai operatyviai išspręsti šį klausimą, to, kad skolininkai nepateikė antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka.
20. Nagrinėjamu atveju, išieškotojai P. R. ir I. R. pagrįstai kreipėsi į teismą, prašydami nustatyti K. C. ir G. C. dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatant, kad K. C. asmeninės nuosavybės teise priklauso: ½ dalis 1683/1891 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalis statinio (inžinerinio įrenginio), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalis pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalis 1040/1299 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); transporto priemonė (duomenys neskelbtini) (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) G. C. asmeninės nuosavybės teise priklauso: ½ dalis 1683/1891 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalis statinio (inžinerinio įrenginio), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalis pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalis 1040/1299 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalis sumos, kuri bus gauta pardavus transporto priemonę (duomenys neskelbtini) (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) netenkinti tokį prašymą pagrindo nėra.
21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegija 2014 m. birželio 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014, pasisakydama dėl CPK 667 straipsnyje įtvirtintos skolininkui priklausančios dalies bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomame turte nustatymo vykdymo proceso metu ypatumų, yra išaiškinęs, kad išieškojimo tikslu kreditorius, vadovaudamasis CK 4.90 straipsnio 3 dalimi ir CPK 667 straipsnio 1, 4 dalimis, gali reikalauti atidalyti skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, teismas, vykdymo procese nustatydamas skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, vadovaujasi Civilinio kodekso trečiosios knygos normomis. Vykdymo procese yra nustatoma areštuotame bendrosios jungtinės nuosavybės turte skolininkui priklausanti turto dalis ir nėra dalijamas sutuoktiniams priklausantis turtas.
22. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti pareiškėjų prašymą, netinkamai įvertino nagrinėjamos bylos faktinę situaciją, civilinio proceso kodekso nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, jog CK 3.88 straipsnyje ir CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos prezumpcijos nuginčytos. Nėra duomenų, jog teismas galėtų nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.123 straipsnio 1 dalis), taip pat nenustatyta, jog skolininkas su sutuoktine yra sudarę vedybinę sutartį ar nutraukę santuoką. Spręstina, jog skolininkui priklauso ½ turto dalis bendrojoje nuosavybėje (CPK 666 – 667 straipsniai).
23. Pirmosios instancijos teismui nepagrįstai atmetus prašymą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, apeliacinės instancijos teismas tenkina pareiškėjų atskirąjį skundą, skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 22 d. nutartį panaikina ir išsprendžia klausimą iš esmės – pareiškėjų prašymą tenkina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 22 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti pareiškėjų P. R. ir I. R. prašymą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo, nustatant, kad: 1) K. C. asmeninės nuosavybės teise priklauso: ½ dalis 1683/1891 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalis statinio (inžinerinio įrenginio), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalis pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalis 1040/1299 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); transporto priemonė (duomenys neskelbtini) (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2) G. C. asmeninės nuosavybės teise priklauso: ½ dalis 1683/1891 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalis statinio (inžinerinio įrenginio), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalis pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalis 1040/1299 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalis sumos, kuri bus gauta pardavus transporto priemonę (duomenys neskelbtini) (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.