- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-24
- Bylos Nr.
- e2S-1791-565/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-37737-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Burdulienė
- Skolininkas
- R. D.
- Suinteresuotas asmuo
- D. D.
- Pareiškėjas
- J. O.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi skolininko R. D. ir suinteresuoto asmens D. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos J. O. pareiškimą dėl skolininko R. D. turto, esančio bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys D. D., antstolis Darius Bliznikas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėja (išieškotoja) kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti skolininko R. D. turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su jo sutuoktine D. D..Suinteresuotas asmuo antstolis Darius Bliznikas prašė pareiškimą tenkinti. Taip pat nurodė, kad pareiškėja pareiškime dėl skolininko turto dalies nustatymo neįtraukė vykdymo procese areštuotų 6800 vienetų (duomenys neskelbtini) vardinių paprastųjų akcijų, todėl būtų tikslinga nustatyti, jog skolininkui R. D. priklauso 1/2 dalis 6800 vienetų (duomenys neskelbtini) vardinių paprastųjų akcijų.Skolininkas R. D. ir suinteresuotas asmuo D. D. su pareiškimu nesutiko. Nurodė, kad antstolio areštuoto turto vertė viršija skolininko prievolės dydį. Pareiškėja prašė nustatyti skolininko dalį automobilyje, kuris yra seniai pavogtas ir duomenys apie tai antstoliui, policijai ir pareiškėjai pateikti, o pagal įstatymą dalintinas turtas yra tik tas turtas, į kurį realiai gali būti nukreiptas išieškojimas. Antstolis 2017-09-19 ir 2017-10-11 patvarkymais Nr. S-2017002498 ir S-2017002647, pripažindamas skolininko ir jo sutuoktinės jiems atskirai dovanotą turtą, kuris yra jų asmeninė nuosavybė, padarė klaidą konstatuodamas, kad šis turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir pasiūlydamas jį atidalinti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 8 d. nutartimi iš dalies tenkino pareiškėjos pareiškimą. Teismas nustatė, kad skolininkui R. D. priklauso 1/2 dalis bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyto turto: 6800 vnt. (duomenys neskelbtini) akcijų; 752/2574 dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kelių transporto priemonės MERCEDES (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); statinio, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pajamų, gaunamų iš D. D., vykdomos darbinės veiklos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini); piniginių lėšų, esančių D. D. asmeninėse banko sąskaitose. Teismas nurodė, kad žemės sklypas ir statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso R. D. 2012-09-21 dovanojimo sutarties pagrindu, o žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausančio D. D. 2007-02-26 dovanojimo sutarties pagrindu. Vykdomojoje byloje nėra duomenų, jog šis turtas būtų perduodas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn, dovanojimo sutartys būtų nuginčytos, o viešame registre nurodyti duomenys neteisingi, todėl teismas neturi pagrindo nustatyti skolininko dalį šio nekilnojamojo turto atžvilgiu ir pareiškėjos prašymą šioje dalyje atmetė. Teismas nurodė, kad pirmiausia ir turi būti išieškoma iš skolininkui asmenine nuosavybės teise priklausančio turto ir tik tuomet nukreipiamas išieškojimas į skolininko turto dalį bendrame turte. Teismas nustatė, kad asmeninės nuosavybės teise skolininkui priklausančio turto preliminari vertė pagal registruose nurodytą rinkos vertę žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), sudaro apie 31200 Lt (9036 EUR); statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 806 Lt (233 EUR); statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 21 Lt (6 EUR); statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 29200 Lt (8457 EUR). Šis turtas nėra įkeistas ar apsunkintas hipoteka. Skolininkas atsiliepime nurodė, kad neatlyginta apie 50 500 EUR skolos. Antstolis ar išieškotoja prieštaravimo dėl nurodytos negrąžintos sumos dydžio nenurodė. Iš vykdomosios bylos medžiagos skolininkas gauna darbines pajamas iš (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), jo vardu atidarytos penkios banko sąskaitos, kurių lėšos taip pat areštuotos. Teismas sprendė, kad nurodyto asmeninės nuosavybės teise skolininkui priklausančio turto rinkos vertė vykdymo procese CPK 681 str. tvarka nenustatyta, tačiau preliminariai iš viešuose registruose nurodomos vertės matyti, kad nurodomo asmeninės nuosavybės teise skolininkui priklausančio turto nepakaktų išieškomai priverstine tvarka skolai padengti. Dėl to teismas sprendė, jog yra pagrindas nustatyti skolininkui priklausančią dalį ir bendrame su sutuoktine turte.Pasisakydamas dėl skolininkas ir jo sutuoktinės argumentų, kad automobilis, kurio dalį prašoma nustatyti kaip priklausančią skolininkui, yra pavogtas, teismas nurodė, kad remiantis Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenimis kelių transporto priemonė MERCEDES (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso R. D. ir, kol šis juridinis faktas nėra pakeistas, teismas daro išvadą, kad nėra kliūčių nustatyti skolininko turto dalį, esančią bendroje su jo sutuoktine nuosavybėje. Išieškojimo realumas nėra šio teisminio proceso dalykas.Teismas konstatavo, kad skolininko paskaičiuota vien sutuoktinių bendrai turimų akcijų buhalterinė vertė nesudaro pagrindo nenustatyti skolininko dalies kitame bendrame turte, kadangi, tinkamai neįkainojus akcijų rinkos vertės, teismas preliminariai vertina, jog įmonės balanse nurodyta turto vertė nepatvirtina didelės ir pakankamos skolai padengti akcijos vieneto rinkos vertės, nes įmonės balanse matoma ir panašaus kaip turtas dydžio įsipareigojimų suma.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu skolininkas R. D. ir suinteresuotas asmuo D. D. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 8 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia argumentais: Suinteresuoti asmenys R. D. ir D. D. prašė bylą nagrinėti žodine tvarka, tačiau teismas į tai neatsižvelgė ir bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, nepranešęs apie posėdžio vietą ir laiką suinteresuotiems asmenims. Bylos išnagrinėjimas rašytinio proceso tvarka eliminavo suinteresuotų asmenų R. D. ir D. D. atsiliepime nurodytą galimybę sudaryti taikos sutartį, kurios projektas teismui yra pateiktas. Pagrindo nustatyti skolininko dalį bendrame turte nėra, nes skolininko asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pakanka kreditoriaus reikalavimams patenkinti, pareiškėja aplinkybės, kad skolininkui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto nepakaks, neįrodė. Sprendžiant asmeninio turto pakankamumo kreditoriniams reikalavimams patenkinti klausimą turėtų būti atsižvelgiama į skolos dydį, asmeninio turto rinkos kainą ir skolininko asmenines pajamas. Šiuo atveju skundžiamos teismo nutarties priėmimo dieną skolos dydis nėra nustatytas, skolininko asmeninio turto vertė nustatyta masinio turto vertinimo rinkos kainomis, o skolininko gaunamos pajamos nėra įvertintos.Teismas tenkino perteklinį reikalavimą ir neatsižvelgia į faktinį skolos likutį bei nustato skolininko turto dalį bendrame turte, kurio rinkos vertė 456 275 eurų, t. y. kelis kartus viršija 44 023,74 eurų skolos likutį. Nesutinka, kad teismas nustatė skolininko vardu turimų (duomenys neskelbtini) akcijų dalį, nors pareiškėja tokio prašymo teismui nepareiškė. Taip pat nesutinka su teismo nutarties dalimi, kuria nustatyta skolininko dalis automobilyje MERCEDES (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) t. y. turto, kurio skolininkas neturi, nes jis yra pavogtas.Teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, įskaitant ir tą, kad skolininko sutuoktinė pateikė antstoliui 2017-10-18 prašymą informuoti apie antstolio išieškotas iš skolininko ir skolininko sutuoktinio lėšas, grąžinti skolininko sutuoktinei (duomenys neskelbtini) išieškotą darbo užmokestį ir kitas sumas, kurios išieškotos iki skolininko dalies bendrame turte nustatymo. Tuo pačiu antstolis buvo informuotas apie 50 000 eurų skolos likutį bei areštuoto 456 275 eurų turto mastą. Nors antstolis turto arešto masto nesumažino, tačiau teismas, suinteresuotų asmenų nuomone, turėtų atsižvelgti į skolos ir areštuoto dalintino turto santykį ir netenkinti prašymo dėl suvaržyto perteklinio bendro turto atidalijimo.
Atsiliepime į atskirąjį skundą antstolis prašo skolininko R. D. ir suinteresuoto asmens D. D. atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-03-08 nutartį. Nurodo, kad dėl skolininkui R. D. asmenine nuosavybės teise priklausančio žemės sklypas su statiniais, esančio (duomenys neskelbtini), turto vertintojas antstolį informavo, kad negalimas ekspertizės atlikimas. Dėl nustatytų pažeidimų (savavališkai, neturint statybą leidžiančio dokumento minėtame žemės sklype) buvo surašytas savavališkos statybos aktas ir privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius ir privalomasis nurodymas nevykdyti jokių statinio ar statinio dalies statybos darbų. Nesutikdamas su apeliantų argumentais, kad antstolis reikalauja padalinti daugiau nei vieną nuosavybės teisės objektą, kai skolininko turto dalis turėtų būti nustatyta turte, kurio vertė bus pakankama kreditoriaus reikalavimui patenkinti, nurodo, kad CPK 667 str. 1 d., numatyta, jog jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Nenustačius skolininko dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, negalima tiksliai apibrėžti sutuoktinio asmeninio turto apimties ir jo vertės, dėl šios priežasties, negali būti nukreiptas išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, kol nėra nustatyta jam priklausanti dalis, ar padalytas santuokoje įgytas turtas.Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėja J. O. apeliacinės instancijos teismo prašo atmesti suinteresuotųjų asmenų R. D. ir D. D. atskirąjį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-03-08 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad pasikeitus pirmosios instancijos teismo sudėčiai, teismo pranešimu (2018-02-15) proceso šalys buvo informuojamos, kad bylos nagrinėjimas vyks rašytinio proceso tvarka. Po šio pranešimo išsiuntimo nei viena iš proceso šalių nepageidavo ir neteikė prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka. Nesutinka su atskirojo skundo argumentu, kad skolininko asmeninio turto pakanka skolai išieškoti bei pažymi, kad byloje esantys duomenys patvirtina faktą, kad skolininko asmeninės nuosavybės teise valdomo turto vertė yra gerokai mažesnė nei likusi išieškotina piniginio dydžio suma pareiškėjos naudai. Taip pat pažymi, kad antstolis, vykdydamas išieškojimo veiksmus, turi imtis visų įmanomų priemonių, kad išieškojimas būtų įvykdytas kiek galima operatyviau. Dėl šios priežasties antstolis areštavo visą skolininko turtą, o nesant galimybės patenkinti išieškojimą iš asmeninio turto, buvo pateiktas siūlymas išieškotojai kreiptis dėl skolininko turto dalies bendrame turte nustatymo. Vien tik išieškojimo nukreipimas į skolininkui priklausantį asmeninį turtą nepadengs įsiskolinimo sumos, todėl išieškojimas tik iš skolininko gaunamų pajamų pažeistų išieškotojo interesus. Pažymėtina, kad vykdomoji byla yra užvesta 2014 m., todėl praėjus ketveriems metams vis dar nėra įvykdytas išieškojimas iš skolininko R. D..
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 329 str.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmos instancijos teismo 2018 m. kovo 8 d. nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatė. Pareiškėja pateikė 2018-04-10 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos pažymą dėl informacijos suteikimo Nr. A33 (1) – 2502-(26-21) ir 2018-04-11 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento pažymą Nr. (23.17)-2D-4785 dėl informacijos pateikimo.CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgdamas į tai, kad duomenys yra reikšmingi teisingam bylos nagrinėjimui, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog proceso dalyvių teisės nebus pažeistos pasinaudojus CPK 314 straipsnyje numatyta išimtimi prijungti naujus įrodymus. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas iš dalies prašymas dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliantai atskirajame skunde nurodo, kad jie nebuvo informuoti apie šioje byloje pareiškimo dėl skolininko turto dalies nustatymo nagrinėjimo vietą ir laiką, todėl buvo pažeistos apeliantų teisės dalyvauti bylos nagrinėjime, pateikti savo paaiškinimus, o taip pat nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka eliminavo galimybę pasiekti šalims taikų susitarimą. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantų argumentais nesutinka.CPK 593 straipsnis numato, kad pareiškimus vykdymo procese teismas išnagrinėja ne vėliau kaip per septynias dienas nuo jų priėmimo dienos; pareiškimai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims. Nagrinėjamu atveju byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, suteikiant teisę šalims pateikti atsiliepimus į pareiškėjos pateiktą pareiškimą, o apie posėdžio vietą ir laiką teismas šalis informavo teismo pranešimu apie posėdį viešai paskelbiant specialiame internetiniame tinklapyje. Vadovaujantis CPK 593 str. 2 ir 3 dalimi, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo rašytinio proceso tvarka, nepažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių tokio prašymo nagrinėjimo tvarką. Taip pat rašytinis bylos nagrinėjimas, priešingai nei teigia apeliantai, neeliminavo šalims galimybės taikos sutartį sudaryti bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, nes šalims taikaus susitarimo galimybė išlieka iki pat vykdymo proceso užbaigimo (CPK 595 str.).Apeliantai atskirajame skunde nurodo, kad antstolis nepagrįstai areštavo visą sutuoktinių turtą, nors skolai išieškoti pakanka tik skolininko turto, taip pat nurodo, kad grąžinti skolininko sutuoktinei (duomenys neskelbtini) išieškotą darbo užmokestį ir kitas sumas. Pažymėtina, kad teismas bylą nagrinėja griežtai pareikštų reikalavimų ribose. Šioje byloje nagrinėjamas pareiškėjos pareiškimas dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, todėl apeliantų argumentai, kad teismas nevertino antstolio veiksmų, kuriais jis areštavo turtą bei išskaičiavo skolininko sutuoktinės lėšas iš darbo užmokesčio, nėra susiję su šios bylos nagrinėjimo dalyku. Patvarkymai dėl antstolio areštuoto turto masto bei kitų antstolio atliktų veiksmų skundžiami CPK 510 straipsnio nustatyta tvarka, todėl šioje byloje nenagrinėtini. Šiai bylai aktualus CPK 667 str. numato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju skolininkas per 20 dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos nepateikė Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto atsidalinimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtinta notarine tvarka, antstolis 2017-09-19 priėmė patvarkymą, kuriuo pasiūlė išieškotojai nustatyti skolininko turto dalį. Byloje nustatyta, kad neišieškotos skolos suma sudaro apie 50 500 EUR. Pirmosios instancijos teisme ginčo dėl skolos dydžio nebuvo. Atskirajame skunde apeliantai nurodo, kad skolos suma sudaro 44 023,74 EUR, tačiau šių savo teiginių jokiais įrodymai nepagrindė. Pirmosios instancijos teismo nutartimi žemės sklypas ir statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), pripažinti asmeninės R. D. nuosavybe. Dėl šios teismo nutarties ginčo nėra. Byloje taip pat nustatyta, kad asmeninės nuosavybės teise skolininkui priklausančio turto preliminari vertė pagal registruose nurodytą rinkos vertę sudaro: žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) - 9036 EUR; statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), - 233 EUR; statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), - 6 EUR; statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), - 8457 EUR. Antstolis, siekdamas nustatyti skolininko asmenine nuosavybės teise priklausančio turto vertę, paskyrė ekspertizę. Turto vertintojas antstolį informavo, kad negalimas ekspertizės atlikimas dėl nustatytų pažeidimų - savavališkos statybos ir pagal privalomąjį nurodymą turi būti pašalinti savavališkos statybos padariniai. Kad skolininkui priklausančioje žemėje yra savavališka statyba ir dėl jų yra priimti privalomieji nurodymai pašalinti savavališkos statybos statinius, patvirtina vykdomojoje byloje Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos raštas, tiek ir pareiškėjos su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikti rašytiniai įrodymai. Įvertinus skolininkui asmenine nuosavybės teise priklausančio turto rinkos vertę ir nustatytą savavališkos statybos faktą, spręstina, jog vien iš skolininkui asmenines nuosavybės teise priklausančio turto įsiskolinimo vykdomojoje byloje padengti nepavyks, nes neįteisinus statinių, ne tik realios turto vertės nustatyti negalima, bet ir išieškojimo veiksmai iš tokių pastatų nebus galimi. Įsiskolinimo dengimas iš skolininko darbo užmokesčio taip pat nebūtų pakankamas, kadangi antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, o vien išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio neatitiktų greito ir operatyvaus sprendimo įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, nepagrįstais laikytini apeliantų argumentai, kad pilnai pakanka skolininkui asmenine nuosavybės teise priklausančio turto skolai pagal vykdomąjį raštą padengti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kai sutuoktinių bendro turto teisinis režimas yra nustatytas įstatyme, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2005 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2005).Apeliantų atskirojo skundo argumentai, kad antstolio prašymas nustatyti (duomenys neskelbtini) skolininko akcijų dalį prieštarauja skolininko sutuoktinės interesams, nes nenori būti akcininke ir prisiimti atsakomybę už verslą atmestini, nes akcijos skolininko įgytos santuokos metu, todėl preziumuojama, kad pusė (6800 vnt.) šių akcijų priklauso sutuoktinei. Byloje nebuvo nustatyta, kad suinteresuoti asmenys R. D. ir D. D. būtų sudarę vedybų sutartį, kuria būtų pakeistas įstatyminis šio turto teisinis režimas, todėl šiam sutuoktinių turtui pagrįstai taikytos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą. Argumentai, kad teismas taip pat nepagrįstai nustatė transporto priemonės MERCEDES (duomenys neskelbtini) nes ji yra pavogta, neturi įtakos skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui. Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenimis kelių transporto priemonė MERCEDES (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso R. D.. Pažymėtina ir tai, kad nustačius turto, esančio bendroje jungtinėje nuosavybėje, dalį, nereiškia, jog išieškojimas į jį bus nukreiptas visa apimtimi ar bus vykdomas išieškojimas būtent iš šio turto. Turto dalies nustatymas iš esmės tik individualizuoja skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje ir apibrėžia jo turtinę padėtį, o išieškojimas iš nustatyto skolininko turto (tame tarpe ir turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje) bus vykdomas tik įstatymų nustatyta tvarka ir dydžiais. Taigi, išieškojimas bus vykdomas ne iš bendro sutuoktinių ar skolininko sutuoktinės turto, o iš skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo 2018 m. kovo 8 d. nutartis yra priimta nepažeidžiant proceso ir materialiosios teisės normų, todėl atskirojo skundo argumentais naikinti ją nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.). Pareiškėja prašo priteisti 150 EUR bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą. Pagal CPK 593 straipsnio 2 dalį teisme nagrinėjami pareiškimai dėl leidimo įeiti į skolininko būstą (šio Kodekso 615 straipsnis), dėl vykdomosios bylos nutraukimo, kai sudaroma taikos sutartis (šio Kodekso 595 straipsnis), dėl atsakomybės už perduoto saugoti turto praradimą (šio Kodekso 619 straipsnis), dėl baudų skyrimo šio Kodekso VI dalyje numatytais atvejais, taip pat kiti klausimai, kylantys iš vykdymo proceso. Straipsnio 6 dalyje, įtvirtinančioje teisę teismo nutartis apskųsti apeliacine tvarka, nurodytos ir nutartys, priimtos išsprendus klausimus dėl skolininko dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo. Pagal 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusios įstatymo redakcijos CPK 593 straipsnio 5 dalį, vykdymo proceso šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos nagrinėjant visus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 8 d. nutartį palikti nepakeistą.