Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

trečiajam asmeniui nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje R. L.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. L. patikslintą ieškinį atsakovui E. B., trečiajam asmeniui nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje R. L. dėl nepagrįstai gautų piniginių sumų priteisimo ( nepagrįsto praturtėjimo).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas A. L. (toliau ieškovas) teismo prašo priteisti iš atsakovo E. B. (toliau atsakovo) 15 316,41 EUR nepagrįstai gautą sumą, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas..

Ieškovas patikslintame ieškinyje(toliau ieškinyje) nurodė faktines ir teisines aplinkybes, tai yra nurodė, kad ieškovas (duomenys neskelbtini) susituokė su R. L., a.k. (duomenys neskelbtini) turinčia du vaikus iš kitos santuokos E. B. (toliau – Atsakovas) ir S. B.. Pastebėtina, kad dar prieš sudarant santuoką su R. L. t.y. būnant santuokoje su pirmąja sutuoktine L. L., Ieškovas 1996-10-28 įsteigė individualią įmonę (duomenys neskelbtini), kur nuo pat įsteigimo buvo vieninteliu įmonės savininku, vėliau reorganizavus individualią įmonę į uždarąją akcinę bendrovę - vieninteliu akcininku ir direktoriumi, tad sudarius santuoką su R. L. individuali įmonė jau sėkmingai veikė. R. L., tuo metu neturėjusi pastovaus darbo, praktiškai neturėjusi pajamų (pastaba – R. L. I. įmonėje buvo įdarbinta tik 2007-07-02 kaip samdoma darbuotoja – laborantė ir dirbo vos dvi darbo valandas per mėnesį, tad šeimą praktiškai visą santuokos laikotarpį išlaikė būtent Ieškovas), pasinaudodama savo sutuoktinio, Ieškovo A. L., gerumu, meile jai, įtikino pastarąjį skolinti ženklias sumas iš Ieškovo asmeninių, sunkiu darbu uždirbtų lėšų, jos vaikams iš pirmos santuokos t.y. Atsakovui ir jo seseriai, tikindama Ieškovą, kad jos vaikai, paskolas grąžins pagerėjus jų finansinei padėčiai t.y. baigus mokslus, pradėjus dirbti ir kt.

Pasitikėdamas savo sutuoktine, Ieškovas nesudarydamas rašytinių paskolų sutarčių (pastarajam, tuo metu buvus geriems santykiams su sutuoktine net nekilo minčių, kad sutuoktinės vaikai ir/ar sutuoktinė galėtų jį apgauti, ar bandytų pasipelnyti jo sąskaita) nuo 2013 metų iki 2017 metų imtinai skolino asmenines lėšas iš savo sąskaitų: (duomenys neskelbtini) Atsakovui. Iki pat Ieškovo ir Atsakovo motinos bendro gyvenimo pabaigos (pastaba – 2020 m. spalį pradėtas santuokos nutraukimo procesas) Atsakovas vis žadėjo, kad netrukus grąžins pasiskolintus pinigus, tačiau Ieškovo sutuoktinei inicijavus santuokos nutraukimo bylą, Atsakovas „pamiršo“ apie skolą, pradėjo neigti ir/ar ignoruoti šį faktą.

Ieškovas pateikė ieškinį dėl skolos priteisimo iš Atsakovo. Atsakovas pateikė atsiliepimą į Ieškovo pateiktą ieškinį. Ieškovas įvertinęs Atsakovo nurodomas faktines aplinkybes ir teisinę argumentaciją teikia Teismui patikslintą ieškinį, kadangi Atsakomas kategoriškai neigia, jog Ieškovo atlikti bankiniai pavedimai buvo paskolos dalykas ir tvirtina jog jokie paskoliniai teisiniai santykiai tarp šalių neegzistavo.

Patikslintu ieškiniu įrodinėja atsakovo nepagrįstą praturtėjimą ir pasisako, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog tenkinant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo, turi būti nustatytos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos. Pirma, turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų. Antra, turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita). Nepagrįsto praturtėjimo priteisimas negalimas, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių. Trečia, turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo. Ketvirta, atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.). Penkta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį. Šešta, šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos. Septinta, ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo Toks ieškinio dėl nepagrįsto praturėjimo tenkinimo prielaidų (sąlygų) traktavimas atitinka tarptautinių teismų praktiką šiuo klausimu.

Ieškovas yra pateikęs neabejotinus rašytinius įrodymus mokėjimo pavedimus iš sąskaitų: (duomenys neskelbtini) (tą patvirtina su ieškiniu pateikti sąskaitų išrašai), pagal kuriuos Atsakovui buvo pervestos piniginės lėšos, kurias jis gavo į savo banko sąskaitą arba pavedimai buvo daromi už Atsakovą Atsakovo nurodytiems fiziniams/juridiniams asmenims pvz. į Atsakovo kreditorės sąskaitą, į (duomenys neskelbtini) sąskaitą ir kt., o būtent:

1.1. 2013-09-06 – 6 315 LT (1 845,94 Eur) studijų įmokai (Atsakovas tuo metu studijavo (duomenys neskelbtini), pinigai pervesti tiesiogiai (duomenys neskelbtini) );

1.2. 2014-09-06 - 6 315 LT (1 845,94 Eur) studijų įmokai (pinigai pervesti tiesiogiai (duomenys neskelbtini) );

1.3. 2014-09-22 – 1 056 LT (308,68 Eur) asmeninėms reikmėms (pinigai pervesti Atsakovui);

1.4. 2015-02-09 – 1 828,95 Eur studijų įmokai (pinigai pervesti tiesiogiai (duomenys neskelbtini) );

1.5. 2015-09-09 – 1 828,95 Eur studijų įmokai (pinigai pervesti tiesiogiai (duomenys neskelbtini) );

1.6. 2016-02-05 – 1 828,95 Eur studijų įmokai (pinigai pervesti tiesiogiai (duomenys neskelbtini) );

1.7. 2017-02-01 – 1 829 Eur studijų įmokai (pinigai pervesti tiesiogiai (duomenys neskelbtini));

1.8. 2017-02-06 – 2 000 Eur paskolos grąžinimui (pinigai pervesti tiesiogiai R. B.)

1.9. 2017-03-10 – 2 000 Eur paskolos grąžinimui (pinigus Ieškovas pervedė tiesiogiai R. B.).

Ieškovas 2017-02-06 ir 2017-03-10 mokėjimo pavedimais pinigus yra pervedęs Atsakovo prašymu jo sutuoktinei R. B. tarp jų kilus konfliktui už Atsakovo asmeninę skolą. Abiejuose mokėjimo pavedimuose yra nurodyta „Dalinis E. B. skolos grąžinimas“.

Atkreiptinas dėmesys, kad Ieškovas yra pervedęs Atsakovui daugiau piniginių lėšų, tačiau pretenzijų dėl 2014-05-21 pervestų 10 000 LT (2 923,11 Eur) ir 2017-01-23 pervestų 300 Eur nereiškia, kadangi šios piniginės lėšos buvo pervestos kaip vestuvių ir gimtadienio dovanos.

Antra, bendrai Ieškovas nuo 2014 metų Atsakovui yra pervedęs –15 316,41 Eur.

Pastebėtina, kad dokumentų, ar duomenų, kad Atsakovas yra grąžinęs Ieškovui 15 316,41 Eur sumą nėra, todėl privalo grąžinti Ieškovui be pagrindo įgytas lėšas, kurias Atsakovas buvo įsipareigojęs grąžinti, tačiau tokios savo prievolės vengia ir savo atsiliepime nurodo, kad jokių piniginių lėšų Atsakovas neskolino ir jokia forma neįsipareigojo Ieškovui grąžinti jo pervestas pinigines lėšas. Ieškovas dėl to, kad Atsakovas be jokio teisinio pagrindo 15 316,41 Eur sumą patyrė nuostolius, kuriuos privalo atlyginti Atsakovas.

Trečia, Atsakovas yra praturtėjęs dėl Ieškovo veiksmų – pinigų lėšų pervedimo, dėl to Ieškovas prarado 15 316,41 Eur, konstatuotinas priežastinis ryšys tarp Ieškovo turto sumažėjimo ir Atsakovo praturtėjimo. Atsakovas ne tik gavo iš Ieškovo pinigines lėšas į savo asmeninę banko sąskaitą, bet už Atsakovo asmenines prievoles gavo pinigines lėšas ir kiti fiziniai ir juridiniai asmenys, kuriems jokių faktinių prievolių Ieškovas neturėjo, tuo tarpu Ieškovo lėšomis buvo sumažinti Atsakovo įsipareigojimai tretiesiems asmenims. Tai patvirtina, kad Ieškovo atlikti mokėjimo pavedimai buvo daromi tik Atsakovui prašant, nes mokėti pinigines lėšas už Atsakovą Ieškovas tretiesiems asmenims turėjo būti nurodoma piniginių lėšų pervedimo paskirtis, mokėtina suma ir tokius duomenis Ieškovui pateikė tik pats Atsakovas asmeniškai.

Ketvirta, kaip nurodo Atsakovas savo pateiktame atsiliepime į Ieškovo pateiktą ieškinį, kuriame Ieškovas savo ieškinį grindė paskolų teisinių santykiu egzistavimu tarp šalių nebuvo sudarytos paskolos sutartys, taip pat atsiliepime į pateiktą ieškinį nurodoma, kad tai buvo Ieškovo savanoriškas įsipareigojimas ir apsisprendimas finansiškai remti Atsakovą. Ieškovas nebuvo įsipareigojęs ar kitaip numatęs finansiškai remti Atsakovo. Atsakovas pinigų pervedimo momentu buvo pilnametis, atskirą ūkį vedantis asmuo, nėra Ieškovo biologinis sūnus, todėl Ieškovui nekilo jokios pareigos jį išlaikyti ar remti. Nėra jokio teisinio pagrindo Atsakovo praturtėjimui t. y. pinigų gavimas nepateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu, nei įsiteisėjusiais teismo sprendimais, konstatuota, kad Atsakovas praturtėjo Ieškovo sąskaita. Ieškovas atitinkamai neturėjo jokio teisinio pagrindo kitų trečiųjų asmenų naudai pervesti pinigines lėšas už Atsakovo prievoles.

Penkta, nepagrįstas praturtėjimas egzistavo pareiškiant ieškinį, Ieškovas Atsakovui ar tretiesiems asmenims už Atsakovo prievoles yra pervedęs pinigines lėšas, tačiau kaip tikėjosi Ieškovas, jos nėra jam grąžintos. Tarp Ieškovo ir Atsakovo nėra jokių faktinių susitarimų dėl Atsakovo nepagrįstai gautų sumų negrąžinimo.

Šešta, Ieškovas nebuvo prisiėmęs jokių nuostolių atsiradimo rizikos ir pagrįstai tikėjosi, kad Atsakovas būdamas pilnametis ir suaugęs žmogus grąžins gautas pinigines sumas, kadangi jau šiuo metu yra išsilavinimą įgijęs, dirbantis asmuo, gaunantis pastovias pajamas.

Septinta, galiausiai Ieškovas negali apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nustatytos visos įstatymo reikalaujamos ir kasacinio teismo praktikos išplėtotos nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos. Atsakovas neigia, kad jam pervestos piniginės lėšos turi būti grąžintos Ieškovui, todėl Ieškovas niekaip negali kitaip apginti savo teisinių interesų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai byloje esančių įrodymų tyrimo ir įvertinimo pagrindu įsitikinama dėl tų aplinkybių egzistavimo.

Kvalifikuojant tarp šalių susiformavusius civilinius teisinius santykius ir vertinant jų pagrindu kylančias šalių teises bei pareigas, būtina įvertinti faktų, kurių pagrindu galima būtų spręsti apie santykių tarp šalių pobūdį, visumą. Sprendžiant šalių ginčą dėl teisinių santykių, atsiradusių pervedus pinigus, kvalifikavimo, būtina analizuoti ir vertinti visų byloje pateiktų įrodymų, surinktų duomenų visumą ir iš šios daryti išvadą, kokie teisiniai santykiai susiklostė dėl šalių atliktų veiksmų ir kokios materialiosios teisės normos reglamentuoja ginčo teisinius santykius.

Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas nurodė, kad ieškovas palaiko patikslintą ieškinį (DOK 45724, 2021-12-08) pagal jį prašo nagrinėti civilinę bylą ir jį tenkinti pilnai, patvirtino, kad pradinio ieškinio nepalaiko visa apimtimi.

Ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovas yra jo sutuoktinės R. L., trečiojo asmens byloje, sūnus iš kitos santuokos ir atsakovas 2013 m. įstojo mokytis antroje rezidentūroje, kurią baigė 2018 metais. Jis pats (ieškovas) yra (duomenys neskelbtini), atsakovas taip pat baigė (duomenys neskelbtini) studijas tame tarpe ir rezidentūrą, tačiau norėjo toliau studijuoti ir norėjo jog jis (ieškovas) apmokėtų už mokslą. Buvo tarp jų dviejų susitarimas, kad ieškovas apmoka ir už antrą rezidentūrą, o atsakovas kai pradės dirbti ir turės galimybę finansinę, grąžins pinigus ieškovo sumokėtus už antrą rezidentūrą. Atsakovo pinigus prašė grąžinti jau 2021 metais ir pradžioje E. B. žadėjo pinigus grąžinti, o po to nepripažino susitarimo ir neigė savo pažadą pinigus grąžinti.

Ieškovas taip pat teigė jog pinigai buvo asmeniniai, o ne bendri su R. L., nes juo persivesdavo iš individualios įmonės sąskaitos į savo asmeninę sąskaitą, o po to pervesdavo atsakovui.

Atsakovas E. B. patikslinto ieškinio nepripažino visiškai ir pateiktame atsiliepime į jį nurodė šias faktines ir teisines aplinkybes: pirmiausia ieškovas yra akivaizdžiai nenuoseklus. būtent, faktinis ieškinio pagrindas orientuotas į paskolinius teisinius santykius, o jau tuo tarpu teisinis į nepagrįsto praturtėjimo institutą.

Antra, pastebėtina, kad ieškovas, pareikšdamas šį patikslintą ieškinį, akivaizdžiai piktnaudžiauja teise, kadangi pirminiame ieškinyje buvo nurodęs, kad tariamai, anot ieškovo, mokėjimo pavedimais pervedami pinigai buvo paskolos sutarties dalykas, o ne kitokios rūšies prievolės dalykas (atsakovo pastaba: tarp ieškovo ir atsakovo ne tik kad nebuvo jokių paskolinių teisinių santykių, bet ir niekada neegzistavo ir neegzistuoja nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygų), o patikslintame ieškinyje jau nurodoma, kad tariamai pervestos sumos patenka į nepagrįsto praturtėjimo sritį. Šios aplinkybės (ieškovo akivaizdus nenuoseklumas ir dirbtinai kuriamo ieškinio pateikimas teismui liudija, kad tiek ieškinys, tiek patikslintas ieškinys akivaizdžiai pareikštas išimtinai tik kaip spaudimo priemonė atsakovo motinai R. L. (ieškovo sutuoktinei) per atsakovą dėl to, kad atsakovo motina inicijavo santuokos nutraukimo bylą su ieškovu, o ne dėl to, kad egzistuoja kokie nors ieškovo įsivaizduojami santykiai.

Trečia, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) praktikoje išaiškinta, kad įpareigojimas civilinių santykių subjektams, įgyvendinant savo teises ir atliekant pareigas, inter alia įgyvendinant teisę į teisminę gynybą, veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus nustatytas ir LR CK 1.5 straipsnio 1 dalyje bei LR CPK 7, 42, 95 straipsniuose. <...> kiekvienas asmuo turi ne tik teises, bet ir tų teisių nulemtas pareigas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnyje nustatyta, kad asmuo privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų asmenų teisių ir laisvių. Taigi, asmuo, kuriam įstatymo suteikiamos tam tikros teisės, kartu privalo vykdyti ir įstatymo jam nustatytus įpareigojimus, kurių būtina laikytis, kad, įgyvendinant šias teises, nebūtų pažeidžiamos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai (ir. LAT2008-04-01 nutartį c. b. Nr. 3K3203/2008).

Draudimas piktnaudžiauti savo teise yra įtvirtintas ir CPK 95 str. nuostatose. CPK 95 str. 1 d. numatyta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis inter alia gali pasireikšti, kai dalyvaujantis byloje asmuo nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį skundą ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. CPK 95 str. 2 d. nustatyta, jog teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5792 EUR baudą. LAT, aiškindamas CPK 95 str. nuostatas, taip pat pažymėjo, jog draudimas piktnaudžiauti savo teise yra taikytinas ir pareiškus nepagrįstą prašymą byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones (ir. LAT2006-12-15 nutartį c. b. Nr. 3K3589/2006).

Matant tikrąją ieškovo reikalavimų padėtį, remiantis paminėtomis CK, CPK nuostatomis ir kasacinio teismo praktika, akivaizdu, kad ieškovas pažeidė draudimą piktnaudžiauti savo teise: inter alia teise kreiptis į teismą su tokio pobūdžio patikslintu ieškiniu.

Ketvirta, atkreiptinas dėmesys, kad ieškovo nurodomos pervestos pinigų sumos bankiniais pavedimais buvo atliktos ieškovui ir atsakovo motinai būnant santuokoje, t. y. šeimos valdomos lėšos (preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė - CK 3.88 str.) buvo paskirstytos pagal ieškovo ir atsakovo motinos santuokinius poreikius, tenkinant šeimos (narių) bendro ūkio tikruosius poreikius. Nors ieškovas ir nėra biologinis atsakovo tėvas, tačiau tiek ieškovas, tiek atsakovo motina ir atsakovas kartu gyveno ir vedė ūkį šeimoje, tikrieji šeiminiai santykiai tuo metu atitiko būtent darnios šeimos santykiuose figūruojančius esminius elementus (moralines normas), ko pasėkoje šeimoje buvo bendrai nuspręsta, kad už atsakovo mokslus ir kt. iš šeimos (narių) bendro ūkio pavedimus atliks ieškovas, kas atsispindi ir ieškovo nurodytuose bankiniuose pavedimuose. Tačiau kategoriškai nesutiktina su tuo, kad ieškovo atlikti bankiniai pavedimai buvo arba paskolos sutarties dalykas, arba buvo pervesti nepagrįstai. Šiuo atveju įvertintina ir tai, kad reikalavimus dėl pervestų pinigų galėtų reikšti ir atsakovo motina, tačiau tokių reikalavimų iš jos pusės atsakovui nėra ir negali būti, nes akivaizdu, jog bankiniai pavedimai atitiko tuometinį šeimos modelį ir šeimos narių bendrą susitarimą dėl atsakovo mokslų ir kt. apmokėjimo, juo labiau, kad apmokėjimai/bankiniai pavedimai buvo atliekami tretiesiems asmenims, kas tik dar labiau patvirtina ieškovo tuometinį valinį savanorišką apsisprendimą ir kt.

Penkta, apibrėžiant šeimą esminiai kriterijai yra šeimos narių bendras gyvenimas, taip pat amžius, mokymasis, kurie siejami su ribota galimybe uždirbti pajamų ir poreikiu gauti išlaikymą. Šeimos samprata apima mažiausiai sutuoktinius (sugyventinius) ir jų nepilnamečius vaikus, sutuoktinių tėvus, pilnamečius vaikus ir vaikaičius, jei jie veda bendrą ūkį (žr. pvz. LR Konstitucinio Teismo 2011-09-28 nutarimą byloje Nr. 21/2008 dėl valstybinės šeimos politikos koncepcijos). Šiuo konkrečiu atveju akivaizdu, kad ieškovui ir atsakovo motinai gyvenant santuokoje, ieškovas priėmė atsakovą (ieškovo sutuoktinės sūnų iš pirmos santuokos) kaip šeimos narį, ko pasėkoje šeimoje buvo nuspręsta, kad už atsakovo mokslus ir kt. iš šeimos (narių) bendro ūkio pavedimus atliks ieškovas, tačiau ieškovo atlikti bankiniai pavedimai jokiu būdu nereiškė ir nebuvo nei paskolos sutarties dalykas, nei tai, kad pinigai buvo pervesti be pagrindo. Priešingai - egzistavo šeimos narių bendras susitarimas dėl atsakovo mokslų ir kt. finansavimo pagal gyvenimiškas tuo metu susiklosčiusias konkrečias aplinkybes, juo labiau įvertinant tai, kad atsakovas dirbo A. L. (duomenys neskelbtini) ir įgyvendino/prisidėjo prie (duomenys neskelbtini) tikslų įgyvendinimo bei papildomai ir prie L. gerovės kūrimo., šiuo konkrečiu atveju ieškovo atlikti bankiniai pavedimai buvo šeimos nario (kartu su sutuoktine/atsakovo motina) tuometis savanoriškas įsipareigojimas ir apsisprendimas prisiimti tam tikras teises ir pareigas, susijusias su kito šeimos nario (atsakovo) (sutuoktinės sūnaus iš pirmosios santuokos) mokslais ir kt.

Šešta, pastebėtina, kad civilinės teisės ir pareigos (CK 1.136 str.) atsiranda ir iš įstatymų nenumatytų, bet jiems neprieštaraujančių sandorių. Iš tokių sandorių atsirandantiems santykiams turi būti taikomi panašius santykius reglamentuojantys civiliniai įstatymai. Ieškovas privalo įrodyti, kad perduodamas turtą tretiesiems asmenims (nevienkartinio susitarimo pagrindu, o išlaikant sistemiškumą) suklydo arba kad šis perduotas dėl prieš jį pavartotos prievartos ar apgaulės. Turto, kurį ieškovas (be kita ko ne savo asmeninį, o šeimos, t. y. ieškovo ir atsakovo motinos, turtą) atsakovui perdavė savanoriškai, suvokdamas neturį jokios pareigos tą daryti, negalima išreikalauti. Tokie santykiai turėtų būti kvalifikuojami kaip dovanojimas (žr. pvz. LR civilinio kodekso komentarą, šeštoji knyga, prievolių teisė (I) 318 psl.). O dovanojimas tuo tarpu yra neatlygintinis turto ar turtinės teisės perdavimas kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybės teise ir kt. (CK 6.465 str. 1 d.).

CK 6.241 str. 1 d. 3 p. (turtas, kurio negalima išreikalauti) taikytinas, kai įvykdyta taip vadinama prigimtinė prievolė arba turtas, kurį perdavė asmuo, žinojęs, kad jis neprivalo vykdyti prievolės, arba asmuo, kuris nors ir neprivalėjo prievolės vykdyti, tačiau ją įvykdė ir jeigu tai atitiko geros moralės nuostatas. Pavyzdžiui, tėvai teikė išlaikymą savo pilnamečiams vaikams, kurių pagal įstatymą jie neprivalėjo išlaikyti, išlaikymas teikiamas posūniui ar podukrai, pilnamečiams broliui ar seseriai ir pan.

CK 6.242 str. 3 d. numatyta, kad praturtėjimas nelaikomas nepagrįstu ir nesąžiningu, jeigu jis atsirado dėl tokio prievolės įvykdymo, kai nuostolių patyrusi prievolės šalis dėl savo pačios kaltės nesugebėjo įgyvendinti teisių taip, kad būtų išvengta nuostolių, ir kitas asmuo praturtėjo dėl nuostolių patyrusios šalies veiksmų, kuriuos ši atliko išimtinai savo interesais ir savo rizika (žr. pvz. LR civilinio kodekso komentarą, šeštoji knyga, prievolių teisė (I) 324-325 psl.).

Šiuo gi konkrečiu atveju akivaizdžiai matyti, kad už mokslus ir kt. buvo mokama ne vieną kartą, o tai buvo sistemiškumas. Ieškovas puikiai suvokė ir žinojo atliktinų pavedimų sumas, sąskaitų numerius, sumokėjimo terminus ir pan., kas akivaizdžiai liudija, jog ieškovas veikė taip, kaip buvo sutarta šeimoje ir tai atitiko geros moralės nuostatas bei tuometį savanorišką įsipareigojimą ir apsisprendimą, ko pasėkoje akivaizdu, kad pareikštas patikslintas ieškinys pateiktas piktnaudžiaujant teise ir dirbtinai išgalvotų aplinkybių pagrindu.

Pagal CK 6.242 straipsnį, reglamentuojantį neteisėtą praturtėjimą, kai be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas. Pagal šias įstatymo nuostatas yra svarbus praturtėjimo ar turto gavimo būdas - turtas pas kitą asmenį neturi atsirasti įstatymo ar sutarties pagrindu. Jeigu kitas asmuo praturtėja ar turtą gauna pagal įstatymą ar sutartį, toks asmuo negali būti laikomas nepagrįstai praturtėjusiu ar gavusiu turtą be pagrindo. CK 1.2 str. 1 d. numatyta, kad civiliniai santykiai reglamentuojami vadovaujantis jų subjektų lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo, sutarties laisvės, nesikišimo į privačius santykius, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių, neleistinumo piktnaudžiauti teise ir visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos principais. Šiuo konkrečiu atveju ieškovo pareikštas ieškinys akivaizdžiai prieštarauja civilinių santykių teisinio reglamentavimo principams ir juos pamina, nes tik prasidėjus atsakovo motinos ir ieškovo skyrybų bylai, ieškovas staiga dirbtinai išgalvojo tariamus, niekada neegzistavusius skolinius įsipareigojimus, tokiu būdu nesąžiningai siekdamas aukščiau įvardintų ketinimų.

Atsakovas jokia forma ir niekada neįsipareigojo ieškovui grąžinti pervestus pinigus, kadangi, kaip ir minėta aukščiau, ieškovas/tuometis šeimos narys (kartu su sutuoktine/atsakovo motina) savanoriškai įsipareigojo ir apsisprendė prisiimti tam tikras teises ir pareigas, susijusias su kito šeimos nario (sutuoktinės sūnaus iš pirmosios santuokos) mokslais ir kt. Priešingu atveju, vertinant aplinkybes kitaip, būtų pažeisti ne tik teisėtų lūkesčių ir teisinio apibrėžtumo, bet ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai. Tam, kad būtų taikomas nepagrįsto praturtėjimo institutas, būtina konstatuoti kito asmens sąskaita praturtėjusio asmens nesąžiningumą (CK 6.242 straipsnio l dalis), kuris atsakovo atveju neegzistavo ir neegzistuoja, todėl ieškovas nepagrįstai patikslintame ieškinyje akcentuoja nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymą ginčo santykiams.

Kasacinio teismo praktika išskiria konkrečiai LR CK 6.242 straipsnio (o ne apskritai viso instituto) taikymo prielaidas. Pirma, atsakovas turi būti praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų. Atsakovo praturtėjimas gali pasireikšti tiesioginės turtinės naudos gavimu, pavyzdžiui pajamų, arba atsakovo turto sutaupymu, pavyzdžiui sutaupomos tam tikros išlaidos ar panaikinama skola. Svarbu pažymėti, kad šiuo atveju turi būti praturtėta būtent ieškovo sąskaita, nes kai praturtėta ne ieškovo sąskaita arba kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas kitas nepatyrė nuostolių ar praturtėta dėl to, kad ieškovas veikė savo rizika, tokiais atvejais ieškinys dėl nepagrįsto praturtėjimo neturėtų būti tenkinamas. Antra, turi būti atsakovo turto padidėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas, kuris taip pat gali pasireikšti tiek per tiesioginį turto sumažėjimą, tiek per atitinkamų pajamų negavimą, t.y. atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita. Trečia, turi būti priežastinis ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo ryšys. Priežastinio ryšio konstatavimui šiuo atveju pakanka nustatyti kito asmens teisių pažeidimo ir dėl to atsiradusio asmens praturtėjimo ryšį, tačiau nebūtina, kad pažeidėjo praturtėjimas tiksliai atitiktų nukentėjusiojo turto sumažėjimą, kadangi analizuojamo instituto tikslas yra pašalinti pažeidėjo nepagrįstą praturtėjimą, o ne kompensuoti nukentėjusiojo turtinius praradimus. Ketvirta, atsakovo praturtėjimas negali būti pateisinamas. Penkta, ieškovas negali apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais. Šešta, šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos. Septinta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį.

Sprendžiant dėl vieno asmens pripažinimo nepagrįstai praturtėjusiu kito asmens sąskaita kiekvienu konkrečiu atveju, reikia nustatyti, ar egzistuoja visi CK 6.242 straipsnio 1 dalyje išvardyti nepagrįstam praturtėjimui konstatuoti būtini požymiai. Pažymėtina, kad LR CK 6.242 straipsnio 3 dalyje išvardyti atvejai, kuriuos nustačius paneigiamas praturtėjimo nesąžiningumas ir nepagrįstumas. Kadangi praturtėjimo nesąžiningumas ir nepagrįstumas yra būtina sąlyga nepagrįsto praturtėjimo institutui taikyti, CK 6.242 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama sistemiškai su to paties straipsnio 3 dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Kirstnė“ v. UAB „Medicinos bankas“, Nr. 3K-3-308/2010). Pareikštas ieškinys atmestinas, neįrodžius visų reikalingų nepagrįsto praturtėjimo taikymo prielaidų.

Septinta, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje buvo ne kartą pabrėžta, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką - nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Teismas savo išvadas daro vadovaudamasis įrodymų tikėtinumo taisykle. Vadovaudamasis minėtais principais bei atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, į tai, kad byloje negalima daryti labiau tikėtinos išvados nei dėl paskolos teisinių santykių tarp ginčo šalių buvimo, t. y. paskolos sutarties sudarymo nei atsakovo tariamai nurodomo atsakovo nepagrįsto praturtėjimo (sutartinės prievolės pažeidimo), teismas turėtų atmesti ieškovo reikalavimą, kaip nepagrįstą.

Aštunta, sprendžiant klausimus dėl konkrečios sutarties (ar žodinio susitarimo) reikšmės, neturi būti remiamasi vien pažodiniu sutarties tekstu, bet turi būti aiškinami ir nagrinėjami tikrieji šalių ketinimai, sutarties esmė ir tikslai bei jos sudarymo aplinkybės, taip pat šalių elgesys tiek iki sutarties, tiek po sutarties sudarymo ir kt. (LR CK 6.193 str.). Vertinant tikrąją sandorio šalių valią jo sudarymo metu, reikia vertinti esančių įrodymų visumą, o ne pavienes faktines aplinkybes, taip pat sandorio šalių elgesį tiek sudarant ginčijamą sandorį, tiek po jo sudarymo .Valios išraiška yra svarbiausias sandorio elementas (šiuo konkrečiu atveju ieškovas akivaizdžiai veikė valingai ir veikdamas pagal tuometinį šeimos modelį/susitarimą, pagrįstą tinkamu ir moralės normas atitinkančiu elgesiu, būdingu darniai šeimai) - jeigu valios išraiška neatitinka jos tikrojo turinio, sandoris gali būti pripažįstamas negaliojančiu. Todėl nagrinėjant bylą teismas privalo aiškintis, ko buvo siekiama sudarant sandorį, t.y. kokia buvo tikroji šalių valia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 120/2001 m.).

Šiuo gi konkrečiu atveju reiktų analizuoti ir vertinti atliktų pavedimų panaudojimo paskirtį ir tikslą, ieškovo ir atsakovo tarpusavio statusą (tuometiniai šeimos nariai) ko pasėkoje bus akivaizdu, kad bankiniai pavedimai atlikti (šeimos) santykių (teisiškai leidžiamo susitarimo) pasėkoje.

Pagal kasacinio teismo jurisprudenciją, kai tos pačios šalys vienu metu arba per trumpą laikotarpį sudaro kelis sandorius, susijusius su jų teisėmis ir pareigomis, tuo pačiu dalyku, šie sandoriai aiškintini ne izoliuotai, o kartu, t. y. vadovaujantis sisteminio aiškinimo principu, nes tik taip gali būti atskleista tikroji šalių valia (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje. 3K-7-288/2009; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 7-409/2010; kt.). Taigi nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl ieškovo ieškinyje kildinamų savo reikalavimų atsakovui, galiojimo, tikrosios ginčo šalių valios, kartu turi būti tiriamos ir ieškovo/atsakovo motinos bei atsakovo tarpusavio šeiminiai santykiai, bendra buitis ir kt., ko pasėkoje pasidarys akivaizdžiai aišku, jog pareikštas ieškinys yra ne kas kita, o ieškovo išsigalvojimų vaisius.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, pasisakant dėl pinigų pervedimo veiksmo teisinio kvalifikavimo, nurodyta, kad pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą liudijantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos sutartinių teisinių, bet ir kitokių santykių pagrindu, pvz., bendro verslo ar partnerystės versle, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas ar pateiktas prekes ir t.t. Kvalifikuojant tarp šalių susiformavusius civilinius teisinius santykius, būtina įvertinti faktų, kurių pagrindu galima būtų spręsti apie santykių tarp šalių pobūdį, visumą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2009).

Pagal visuotinai žinomą teisės principą iš neteisėtų veiksmų negali kilti teisėtų pasekmių (ex injuria ius non oritur) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7- 4/2007). Taigi, akivaizdžiai nustačius ieškovo piktnaudžiavimą ir patikslinto ieškinio dirbtinumą - ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

Devinta, vadovaujantis Kasacinio teismo nuosekliai formuojamoje įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų (CPK 176, 185 straipsniai) aiškinimo ir taikymo praktikoje nurodyta, kad įrodinėjimo tikslas - teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

Dešimta, apibendrinant nurodytina, kad Šalis siejo šeimyniniai santykiai, todėl įvertinus visas nurodytas aplinkybes, teismas turėtų padaryti išvadą, kad pinigai bankiniais pavedimais pervesti kaip šeimos nario (bendro ūkio vedimo) teisių ir pareigų, savanoriško įsipareigojimo ir apsisprendimo prisiimti tam tikras teises ir pareigas, susijusias su kito šeimos nario (sutuoktinės sūnaus iš pirmosios santuokos) mokslais ir kt. vykdymu, kas tuomet atitiko geros moralės principus, kurie, deja, prasidėjus ieškovo ir atsakovo motinos skyrybų procesui įgavo gan kitokį - pakankamai neprognozuojamą ir nesąžiningą ieškovo elgesį.

Vienuolikta, ieškovo vertinimu, šioje byloje negali būti vadovaujamasi ieškovo cituojamomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėmis bylomis, nes jose nurodomos aplinkybės nesutampa su šios bylos nagrinėjamomis aplinkybėmis ratio decidendi. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog „teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas“ (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-58-697/2019). Būtent, nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės nėra tapačios toms aplinkybėms, kurios buvo nustatytos ieškovo nurodytose kasacinėse nutartyse, todėl jomis turėtų būti nesivadovaujama,

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, ieškovo pareikštas patikslintas ieškinys (ieškovo nenuoseklumas teismo turėtų būti įvertintas kritiškai) turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas, nes ieškovas puikiai žinojo sąskaitas ir mokėtinas sumas (kur mokėti, mokėjo sistemiškai), vadinasi tarp šalių (šeimoje) buvo susitarimas ir ieškovo savanoriška valia mokėti pinigus šeimos nario interesais (tiksliniai ir nevienkartiniai mokėjimai).

Teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovas patikslinto ieškinio nepripažino visiškai ir prašė jį atmesti motyvais bei argumentais išdėstytais atsiliepime į patikslintą ieškinį.

Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis nieko nesitarė su pačiu ieškovu, nes visą laiką buvo kalbama per jo motiną R. L.. Motina jam buvo sakiusi, kad eik paprašyk A. L. jog apmokėtų už mokslus ir pokalbis su A. L. apie tai buvo, tačiau jis (atsakovas) niekada nežadėjo ir neįsipareigojo grąžinti pinigus.

Atsakovas nurodė jog jis studijavo (duomenys neskelbtini) ir įgijo (duomenys neskelbtini) kvalifikaciją (specialybę), mokėsi rezidentūroje ir įgijo (duomenys neskelbtini) kvalifikaciją, o baigęs antrą rezidentūrą įgijo anesteziologo kvalifikaciją. Pats jis net ir nelabai norėjo mokytis antroje rezidentūroje, tačiau A. L. to norėjo ir jo (atsakovo) motina taip pat. Antrą rezidentūrą baigė 2017 metais. Jis nebuvo įsipareigojęs dirbti ieškovo(duomenys neskelbtini) už tai jog šis apmoka antrą rezidentūrą.

Atsakovas neneigė aplinkybės, kad ieškovas yra jo motinos sutuoktinis bei, kad jie gyveno kartu R. L. ištekėjus už A. L.. Nurodė jog gyveno kartu jis, ieškovas, trečiasis asmuo ir jo sesuo S. B.. Vėliau, tai yra nuo 2009 m. atsakovas gyveno nuomojamame bute (duomenys neskelbtini), taip pat gyveno paskutiniais studijų metais ir L. bute (duomenys neskelbtini).

A. L. ne tėvas, tačiau santykiai su juo buvo geri ir ieškovas jam tikrai daug padėjo tame tarpe ir finansiškai, tačiau nebuvo susitarimo jog atsakovas grąžins pinigus ieškovui sumokėtus už antrą rezidentūrą. Dėl pinigų įvardintų kaip paskolos grąžinimas R. B. atsakovas paaiškino jog tuo metu buvo pablogėję jo ir žmonos R. B. santykiai, kuri buvo įdėjusi savo asmeninių lėšų apie dešimt tūkstančių namo (duomenys neskelbtini) gatvėje statyboms ir galvodamas jog jo santuoka iširs jis paprašė motinos ir ieškovo, kurie statė minėtą namą jam su žmona, dalį pinigų R. B. grąžinti ir ieškovas juo pervedė R. B., sąskaitą ieškovui nurodė jis (atsakovas). Šiuo metu juridiškai ½ dalis minėto namo priklauso jam (atsakovui) ir ½ dalis priklauso R. B..

Trečiasis asmuo R. L. pateiktame atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad ieškovo ieškinys turi būti atmestas, nes jis nepagrįstas ir grindžiamas išgalvotomis aplinkybėmis. Tvirtina, kad ieškovas niekada nei skolino, nei tariamos apgaulės būdu nepervedė pinigų atsakovui ar kitiems asmenims, nes ji gyveno santuokoje su ieškovu ir gerai sutarė, buvo priėmę bendrą kaip sutuoktiniai sprendimą iš bendro turto ir lėšų, tai yra iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės remti ir išlaikyti tiek ieškovo, tiek jos vaikus iš pirmųjų santuokų, tai yra šeimoje buvo bendrai nuspręsta, kad už atsakovo mokslus ir kitus poreikius iš šeimos narių bendro ūkio (turto) pavedimus atliks ieškovas, kuris, veikdamas visos šeimos interesais, vykdydamas susitarimą, pagrįstai atliko bankinius pervedimus ir pervedė pinigus , kurių atsakovas tikrai nebuvo įsipareigojęs grąžinti ieškovui.

Tvirtina, kad ieškovo pareikštas ieškinys yra spaudimas jai santuokos nutraukimo byloje jos ir ieškovo, kuri neišnagrinėta, ieškovas dirbtinai užvedinėja kuo daugiau procesų įvairiose bylose. Prašo patikslintą ieškinį atmesti.

Teismo posėdžio metu R. L. paaiškino, kad palaiko savo atsiliepimą į patikslintą ieškinį, prašo ieškovo reikalavimus atmesti, nes jie nepagrėsti ir atsirado jau prasidėjus skyrybų procesui. Ji nesutinka, kad piniginės lėšos buvo pervedamos atsakovui iš vienam ieškovui priklausančios individualios įmonės, kadangi buvo pervedamos bendros šeimos lėšos ir jeigu šeimos turtas sumažėjo, tai tik savanoriškai, priėmus šeimai minėtą atsiliepime sprendimą. Ji pati dirbo ir jos pajamos buvo apie 300 eurų.

Teismo posėdžio metu liudytoja buvo apklausta atsakovo sutuoktinė R. B., kuri liudijo, kad gyveno su E. santuokoje. Nuolat buvo kalbama apie būstą, kuris bus skirtas jų šeimai, todėl nuolat buvo prašoma pinigų. Pavedimo neatlikdavo, visada duodavo grynais pinigais ir paduodavo L. Kadangi įvyko konfliktas, kalbėjosi su E., kad ji duoda pinigus ir neturi jokių „popierių“, tačiau ją patikino, kad tėvai tikrai grąžins. Jie tik pavadino E. B. skolos, tačiau tuos pinigus davė ji. Suma apie 10 000 Eur apie 2015 m. 2017 m. įvyko konfliktas. Tada pareiškė E., kad nori atgauti pinigus, nes jų šeima ėjo link skyrybų, o ji neturėjo jokių įrodymų, nes visada pinigus davė, kaip buvo prašoma grynais. Tėvai garbingi žmonės, todėl L. atliko du pavedimus 6 000 Eur sumai. Tokiu būdu grąžino ne pilną sumą. Kadangi vėliau su E. susitaikė, toliau skolos niekas negrąžino.

E. santykiai su L. buvo labai geri. Jis kiekvieną savaitgalį vykdavo į tą šeimą kažką padėti, gal dėl to net ir kildavo jų pačių (atsakovo ir liudytojos) šeimoje konfliktai. Tokie puikūs santykiai buvo nuo 2014 m. (nuo santuokos sudarymo) iki 2018 m., tais metais ( 2018 m.) įvyko tėvų (L.) konfliktas ir atšaldė visus kitus santykius.

E. B. dirbo ir gaudavo pinigines lėšas už dializių atlikimą apie 600 – 700 Eur per mėnesį. E. B. studijavo (duomenys neskelbtini) mokslus, kurie buvo mokami; už mokslus mokėjo A. L. iš šeimos lėšų. B. niekada nebuvo įsipareigojęs gautas už rezidentūros mokslus lėšas grąžinti. E. B. dirbdavo savaitgaliais A. L. individualioje įmonėje.

Ji pati (liudytoja) nedalyvavo nei viename pokalbyje E. B. ir L., kai buvo kalbama apie antrosios rezidentūros finansavimą.

Pinigines lėšas dėl jų namo statybos perduodavo E., o jis perduodavo tėvams (L.).

Motyvuojamoji dalis

Konstatuoja:

Ieškinys netenkinamas.

Teismas pirmiausia pasisako, kad kiekvieno asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK 5 str.).

Teismas bylas nagrinėja pagal pareikštus reikalavimus (CPK 135 str., 143 str.), kuriuos ieškovas palaiko bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu. Ieškovas pateikė teismui ieškinį (CBP 5717, 2021-10-19) dėl skolos 15 316,41 EUR priteisimo iš atsakovo ir reikalavimus kildino, faktiniu ieškinio pagrindu nurodė paskolos santykius. Atsakovui pateikus atsiliepimą į ieškinį (DOK 42316,2021-11-16)), ieškovas teikė procesinį dokumentą įvardintą patikslintu ieškiniu, kurį teismas priėmė ir vertina kaip pareiškimą dėl ieškinio pagrindo pakeitimo (CPK 141 str. 1 d.), nes juo ieškovas keitė faktinį ieškinio pagrindą ir prašė priteisti nepagrįstai gautą pinigų sumą 15.316,41 EUR ir šio reikalavimo pagrindu nurodė nepagrįsto praturtėjimo institutą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.237 str. -6.242 str.).

Ieškovas ir jo atstovas tiek parengiamojo, tiek teismo posėdžio metu patvirtino, kad prašo bylą nagrinėti pagal patikslintą ieškinį (pareiškimą dėl ieškinio pagrindo pakeitimo, DOK 45724, 2021-12-08) dėl nepagrįstai gautų piniginių sumų priteisimo, byla nagrinėjama rungimosi ir dispozityvumo principais vadovaujantis (CPK 12 str. ir 13 str.) ir teismas konstatuoja, kad byla nagrinėjama pagal ieškovo patikslintą ieškinį (pareiškimą dėl ieškinio pagrindo pakeitimo, DOK 45724, 2021-12-08) ir tik dėl jo pasisako šiuo teismo sprendimu, nes būtent tokius reikalavimus ieškovas palaiko.

Dėl faktinių aplinkybių

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas ir trečiasis asmuo susituokė (duomenys neskelbtini) (santuokos įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) ir R. L. ištekėjo už ieškovo būdama B. Byloje nekilo ginčo, kad atsakovas yra R. L. sūnus, bet ne ieškovo sūnus ir šią aplinkybę teismas laiko nustatyta (CPK) 187 straipsnis).

Yra iškelta ir nagrinėjama kitame teisme civilinė byla dėl ieškovo ir trečiojo asmens šioje byloje santuokos nutraukimo. Į nagrinėjamą bylą dėl nepagrįsto praturtėjimo pagal A. L. patikslintą ieškinį yra priimtas jo atsiliepimas byloje dėl santuokos nutraukimo, kuriame A. L. nurodo (10 p.) jog viso santuokinio gyvenimo metu rėmė ir išlaikė ieškovės vaikus iš pirmos santuokos, o būtent, skolindamasis pinigines lėšas iš savo įmonės, mokėjo už ieškovės (toje byloje) sūnaus E. B. mokslus (duomenys neskelbtini), išlaikė niekur nedirbančią ir (duomenys neskelbtini) gyvenančią ieškovės dukrą.

Trečiasis asmuo teikdamas atsiliepimą, pateikė kaip priedus procesinius dokumentus iš kitų išnagrinėtų arba nagrinėjamų bylų dėl kurių teismas nepasisako, nes jos nėra tiesiogiai susiję su nagrinėjama byla ir jose šalys yra ne fiziniai, o juridiniai asmenys.

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai (DOK 3069,2022-01-24) patvirtina, kad ieškovas už atsakovą laikotarpiu nuo 2013-09-06 iki 2017-02-01 per septynis kartus pervedė tiesiogiai (duomenys neskelbtini) kur studijavo atsakovas bendrą 11 007,73 EUR sumą, 2014-09-22 pervedė atsakovui 308,68 EUR asmeninėms reikmėms ir 201-02-06 bei 2017-03-10 pervedė po 2000 EUR paskolos grąžinimui, pervedant pinigus tiesiogiai atsakovo sutuoktinei R. B., tai yra viso pervedė 15 316,41 EUR sumą, kuri ir sudaro ginčo dalyką.

Dėl pervestų piniginių sumų paskirties ir kilmės (priklausymo iki pervedimo)

Dėl sumos dydžio, pervedimų laikotarpio ir sumų gavėjų ginčo byloje nekilo.

Dėl pervestų sumų (duomenys neskelbtini) paskirties, tai yra jog pervedama už atsakovo antros rezidentūros studijas ginčo byloje taip pat nekilo.

Atsakovas pasisakė jog jam nežinoma, jis neprisimena, kad būtų prašęs ieškovo pervesti 308,68 EUR asmeninėms reikmėms bei skirtingai nurodė paskutinių pervedimų dėl kurių kilęs ginčas, tai yra 2017-02-06 ir 2017-03-10 po 2000 EUR abu kartus, tai yra viso 4000 EUR, paskirtį ir aplinkybes.

Ieškovas aiškina, kad atsakovas prašė skirti jam pinigų paskolai grąžinti bei asmeninėms reikmėms, o atsakovas neigia jog prašė pinigų asmeninėms reikmėms ir tvirtina, kad paskolų neturėjo, o pinigus 4000 EUR bendroje sumoje ieškovas pervedė R. B. dėl to, kad ši buvo skyrusi savo pinigų namo statybai, tarp jos ir E. B. kilo šeimyninis konfliktas ir dalis pinigų buvo R. B. grąžinta.

Bylos šalys (toliau šalys – ieškovas ir atsakovas) skirtingai aiškina ir tai kieno pinigai buvo pervesti, tai yra ieškovas tvirtina jog tai buvo asmeniniai jo pinigai, o atsakovas tvirtina, kad tai buvo šeimos pinigai, o būtent jie priklausė ieškovui ir trečiajam asmeniui R. L. bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Esant ieškovo pareikštam reikalavimui dėl nepagrįsto praturtėjimo ir įrodinėjant, kad atsakovas praturtėjo vieno ieškovo sąskaita, atsakovui gi priešingai neigiant nepagrįstą praturtėjimą ir tvirtinant jog atsakovas buvo pinigine forma remiamas kaip šeimos narys bendrais ieškovo ir trečiojo asmens pinigais, jiems priklausančiais bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, teismas trumpai pasisako, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) nuostatas asmuo privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir teikti paramą (išlaikymą) esant pagrindams išvardintiems CK 3.192-1 str. 1 d.. Atsakovas nėra ieškovo sūnus, jis yra gimęs (duomenys neskelbtini), taigi pilnamečiu tapo (duomenys neskelbtini), dvidešimt ketverių metų tapo (duomenys neskelbtini), taigi ieškovas neturėjo pareigos pagal CK nuostatas išlaikyti atsakovą ar teikti jam paramą (išlaikymą) sulaukus pilnametystės, piniginės lėšos dėl kurių kilęs ginčas buvo pervedamos 2013-2017 m. laikotarpiu.

CK 3.1 str. komentare nurodoma, kad teisiniu požiūriu šeima yra fizinių asmenų grupė, kuriuos sieja turtiniai ir asmeniniai neturtiniai teisiniai santykiai, atsirandantys santuokos, bendro gyvenimo neįregistravus santuokos, kraujo giminystės, įvaikinimo ar kitokio vaikų priežiūros ir auklėjimo teisinės formos pagrindu.

Kaip jau minėta, atsakovas nėra ieškovo sūnus, jis nėra ir ieškovo įvaikintas, atsakovas yra ieškovo sutuoktinės sūnus. Ginčo laikotarpiu atsakovas buvo pilnametis ir vyresnis nei 24 metų amžiaus, taigi pareigos teikti jam piniginę paramą nebuvo ne tik ieškovui, bet ir trečiajam asmeniui, atsakovo motinai pagal CK nuostatas.

Teismas pasisako, kad tam jog atsirastų šeiminiai santykiai yra reikalingas juridinio fakto ar faktų buvimas. Ieškovo ir trečiojo asmens santuoka nėra pakankamas juridinis faktas, kad teisine prasme atsakovas taptų ir ieškovo šeimos nariu, tokiu jis taptų tik ieškovui įvaikinus atsakovą.

Teismas pasisako, kad ta aplinkybė jog galimai ir buvo sutuoktiniai priėmę bendrą sprendimą išlaikyti ir remti vienas kito vaikus teisine prasme tai reikšminga tol kol vaikai buvo nepilnamečiai ar ir po pilnametystės iki jie sukaks 24 metų amžiaus ir įgis pirmąją kvalifikaciją pagal CK 3.192-1 str. 1 d. nuostatas, ginčas kilo dėl sumų neturi reikšmės pervestų tuo metu kai atsakovas jau buvo įgijęs pirmąją kvalifikaciją, tai yra baigęs ir rezidentūrą (pirmąją) bei įgijęs (duomenys neskelbtini) kvalifikaciją.

Dėl nepagrįsto praturtėjimo

.

CK 6.237 str. reglamentuoja, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus CK nustatytas išimtis (CK 6.237 str. 1 d.).

CK 6.242 str. 1d. nustato, kad be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs asmuo kito asmens sąskaita, privalo pastarajam atlyginti tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas.

Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas savo prigimtimi yra subsidiarus kitų civilinių teisių gynybos būdų atžvilgiu, t. y. jis taikomas tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais civilinių teisių gynybos būdais arba jos ginamos nevisiškai. Vertinant ar šiuo atveju buvo susidarę prievoliniai teisiniai santykiai pasireiškiantys nepagrįstu praturtėjimu teismas atsižvelgia į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kurioje CK 6.237 straipsnio nuostatos aiškinamos taip, kad nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas yra tada, kai asmuo be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgyja tai, ko jis negalėjo (neturėjo) gauti. Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas yra kitais pagrindais atsirandanti prievolė. Sutinkamai su CK 6.1. straipsniu, prievolė – tai teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlyginti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veikimą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą. CK 6.3 straipsnio 1 dalis numato, kad prievolės dalyku gali būti bet kokie veiksmai (veikimas, neveikimas), kurių nedraudžia įstatymai ir kurie neprieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei. Norėdamas atgauti turtą, ieškovas privalo įrodyti, kad perduodamas turtą suklydo arba kad šis perduotas dėl prieš jį pavartotos prievartos ar apgaulės.

Kasacinio teismo praktikoje išskiriamos tokios nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos: 1. Turi būti nustatyta ar atsakovas praturtėjo dėl ieškovo veiksmų, 2. Turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas , tai yra atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita, 3. Turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo, 4. Atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kita), 5. Nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį teisme, 6. Šalis, kurios turtas sumažėjo neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos, 7 ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, tai yra nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-611/2016, 67 p.) įvardytos sąlygos yra kumuliatyvios, tai yra bent vienos sąlygos nebuvimas eliminuoja galimybę taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutą pažeistai subjektinei materialiajai subjektinei teisei apginti.

Byloje pareikštas reikalavimas priteisti be pagrindo įgytą turtą (pinigines sumas) iš atsakovo, todėl reikalinga nustatyti kokiu pagrindu turtas gautas ir ar kyla atsakovui pareiga (prievolė) turtą grąžinti ir kokiu pagrindu jeigu tokia prievolė kyla. Teismas pasisako, kad turtas yra ne tik daiktai turintys vertę, bet ir pinigai bei turtinė nauda.

Kasacinio teismo yra suformuota teismų praktika, kad, nepagrįsto praturtėjimo bylose, ieškovas turi įrodyti jog atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita, pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad <..> jeigu atsakovas mano jog turtą gavo esant teisiniam pagrindui, jis turi būti pajėgus įrodyti konkretaus pagrindo buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje e3K-3-30-1075/2018, 24 p.). Taigi ieškovas turi įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų, tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą turi įrodyti atsakovas, tokiu būdu aplinkybę, kad asmuo turtą įgyja be teisinio pagrindo turi įrodyti ieškovas. Jam pakanka įrodyti nepagrįsto turto įgijimo aplinkybes, o atsakovas priešingai, teigdamas, kad turtas įgytas pagrįstai, turi pateikti įrodymus, esančius tokio turto įgijimo pagrindu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 178 str., Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje 3K-3-389-687/2018, 27,28 p.).

Ieškovas ieškinyje nurodo ir dėl to nekilo ginčo, kad iš sąskaitų, kurių numeriai nurodyti procesiniame dokumente (patikslintame ieškinyje) ir kurios sutampa su sąskaitų išrašais pateiktais byloje (DOK atsakovui buvo pervesto piniginės lėšos į jo sąskaitą arba pavedimai buvo daromi už atsakovą jo nurodytiems fiziniams asmenims – R. B. ir juridiniams asmenims - (duomenys neskelbtini) ir iš viso buvo pervesta 15 316,41 EUR.

Ieškovas įrodinėja, kad buvo susitarimas jog šias lėšas atsakovas įsipareigojo grąžinti kai taps finansiškai nepriklausomas, tai yra užsidirbs pinigų ir „atsistos ant kojų „. Atsakovas tvirtina jog jokio susitarimo ir jo (atsakovo) įsipareigojimo grąžinti pinigus nebuvo, nes pats ieškovas norėjo jam mokėti už antros rezidentūros studijas ir tai darė iš bendrų ieškovo ir trečiojo asmens pinigų. Ieškovas tvirtina, kad pinigai 15 316,41 EUR yra jo asmeninė nuosavybė, tačiau šiai aplinkybei patvirtinti įrodymų nepateikė, o tik žodžiu įvardino jog jis pinigus iš individualios įmonės sąskaitos persivesdavo į savo asmeninę sąskaitą, o po to pervesdavo atsakovui ar jo nurodytam asmeniui.

Teismas pasisako, kad pagal Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo 8 straipsnis (toliau IĮ įstatymas) reglamentuoja individualios įmonės turtą ir šiame straipsnyje yra pasisakyta, kad turtas individualiai įmonei (toliau IĮ) priklauso nuosavybės teise. IĮ turtas yra individualios įmonės nuosavybėn perduotas individualios įmonės savininkui asmeninės nuosavybės teise priklausęs turtas, taip pat turtas įgytas IĮ vardu (IĮ įstatymo 8 str. 1 ir 2 d.). To paties įstatymo 4 d. nustatyta, kad individualios įmonės savininkui ir jo sutuoktiniui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas perduodamas individualiai įmonei patikėjimo teise, jeigu sutuoktiniai nesusitarė kitaip. Nei vienas byloje dalyvaujantis asmuo neteikė įrodymų, kad laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 6d. iki 2017 m. kovo 10 d., tai yra piniginių lėšų, dėl kurių kilęs ginčas, pervedimo laikotarpiu ieškovas buvo individualios įmonės savininkas ir kaip jau minėta jog buvo atlikti pervedimai atsakovui individualios įmonės pinigais. Šiai aplinkybei įrodyti įrodymus turėjo teikti ieškovas, nes jis šią aplinkybę teigia (CPK 178 str.) ir jeigu tokie veiksmai buvo atlikti įrodymus buvo galima pateikti, kadangi pagal IĮ įstatymo 8 str. 3 d. numato, kad perduodamas individualiai įmonei arba paimdamas iš jos pinigus ar kitą turtą individualios įmonės savininkas surašo ir pasirašo pinigų ar kito turto perdavimo ar paėmimo dokumentus. Pinigų įnešimo ir pinigų paėmimo dokumentai įforminami teisės aktų nustatyta tvarka. IĮ buhalterinė apskaita tvarkoma buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka (IĮ įstatymo 9 str. 1 d.).

Nors šalys skirtingai aiškina pinigų, kurie buvo pervesti ginčo laikotarpiu atsakovui ar jo nurodytiems asmenims, kilmę, tačiau šioje byloje svarbiausia nustatyti ar yra taikytinas ginčo sprendimui nepagrįsto praturtėjimo institutas, kadangi pagal suformuotą Teismų praktiką teismas negali išeiti už ieškinio ribų, tai yra ginčą dėl nepagrįsto praturtėjimo turi spręsti pagal ieškovo ieškinyje nurodytus ir teismo posėdžio metu išsakytus argumentus. Teismas jau pasisakė, kad nepagrįstas praturtėjimas yra savarankiškas teisių gynimo būdas. Bendra taisyklė yra ta jog apsisprendimo teisė dėl prašomo taikyti teisių gynimo būdo priklauso tik asmeniui, teigiančiam jog jo teisės yra pažeistos. Teismas negali už asmenį nuspręsti dėl galimo ir tinkamiausio jo pažeistų teisių gynimo būdo, tai yra teismas bylą nagrinėja ieškovo suformuluoto ieškinio dalyko ir pagrindo ribomis. Nėra ribojama skaičius civilinių teisių gynimo būdų, tai yra ieškovas gali reikšti ieškinį ir keliais pagrindais, tačiau pareikštus reikalavimus turi palaikyti bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Šioje byloje ieškovas buvo pareiškęs ieškinį nurodydamas pagrindu paskolos santykius, vėliau teikė patikslintą ieškinį (pareiškimą dėl ieškinio pagrindo pakeitimo), kurį palaikė tiek parengiamojo teismo posėdžio metu, tiek bylą nagrinėjant teismo posėdyje (iš esmės), tai yra prašė bylą nagrinėti pagal jo patikslintą ieškinį ir byla nagrinėjama rungimosi bei dispozityvumo principu ir teismas vertina jog ieškovas pats pasirinko šioje byloje ginti savo teises tik per nepagrįsto praturtėjimo institutą, tokią teisę ieškovas turi ir teismas ginčą sprendžia ir pasisako tik dėl tų aplinkybių kurios reikšmingos nustatinėjant nepagrįsto praturtėjimo buvimą/nebuvimą.

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad pasirinkdamas konkretų civilinių teisių gynimo būdą asmuo rizikuoja tam tikra prasme, nes gali atsitikti taip, kad jo pasirinktas teisių gynimo būdas ne visada užtikrina efektyvią jo teisių apsaugą ir teismas neturi teisės pasirinkto ieškovo teisių gynimo būdo pats pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-739/2012).

Teismas pasisako, kad nors nepagrįsto praturtėjimo institutas yra subsidiarus teisių gynimo būdas, tai nesudaro pagrindo teismui sprendžiant ginčą pagal ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo, taikyti ir kitus ieškovo teisių gynimo būdus dėl kurių nepareikšti reikalavimai. Teismas turi tik identifikuoti (nustatyti) tarp šalių susiklosčius santykius ir spręsti yra ar ne pagrindas taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutą ir tenkinti ieškinį.

Teismas jau pasisakė ir bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas neturėjo teisinės pareigos tame tarpe ir prievolės atlikti mokėjimus dėl kurių kilo ginčas.

Tarp ginčo šalių nebuvo sudaryta ir paskolos sutartis, kadangi teismas vertina jog ieškovas neįrodė, kad buvo ieškovo ir atsakovo susitarimas, kad atsakovas grąžins sumas, kurias ieškovas sumokėjo aptartais ir byloje esančiais pavedimais, o pagal CK 6.870 str. 1 d. paskolos sutarties būtina sąlyga yra ta, kad ne tik būtų perduoti paskolos davėjo pinigai paskolos gavėjo nuosavybėn, bet ir būtų paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pačią pinigų sumą. Atsakovas neigia jog įsipareigojo ieškovui grąžinti pinigų sumas gautas laikotarpiu nuo 2013-09-06 iki 2017-03-10, ieškovas be savo paties paaiškinimų, kitų įrodymų jog toks atsakovo įsipareigojimas buvo, nepateikė. Pats ieškovas aplinkybes aiškina ne visada vienodai net ir patikslinto ieškinio dėstomojoje dalyje (faktinės aplinkybės) nurodo, kad R. L. <...> pasinaudodama sutuoktinio gerumu įtikino jį skolinti ženklias sumas <...> jos vaikams iš pirmos santuokos, tai yra atsakovui ir jo seseriai, tikindama ieškovą, kad jos vaikai, paskolas grąžins pagerėjus jų finansinei padėčiai, tai yra baigus mokslus, pradėjus dirbti. Teismo posėdžio metu tiek ieškovas, tiek jo atstovas pasisakė, kad ginčą prašo spręsti ne per paskolos santykius, o pagal nepagrįsto praturtėjimo institutą. Ieškovas teismo posėdžio metu jau aiškino, kad susitarimas mokėti už atsakovo antrą rezidentūrą ir pastarojo pasižadėjimas, įsipareigojimas grąžinti pinigus vyko tik tarp ieškovo ir atsakovo, nedalyvaujant trečiajam asmeniui, kuris kaip ir atsakovas laikosi pozicijos jog būtent sutuoktiniai (ieškovas ir trečiasis asmuo) jau santuokos pradžioje buvo susitarę remti tiek vieno, tiek kito vaikus iš ankstesnių santuokų.

Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas neprivalėjo piniginių lėšų pervesti į atsakovo, (duomenys neskelbtini) ar R. B. sąskaitas, tačiau tai darė ir darė ne vieną kartą, o po kelis kartus, vadinasi tokie pervedimai atlikti ne spontaniškai ar suklydimo įtakoje, o apgalvotai, sąmoningai ir tikslingai, atliekant valinį veiksmą ir jam pasiruošus, nes ieškovui reikėjo sužinoti iš atsakovo ar kito asmens (duomenys neskelbtini), R. B. sąskaitų numerius ir banko duomenis (rekvizitus), ieškovas neįrodinėja jog pinigus jis pervedė apgaulės, spaudimo ar prievartos įtakoje. Tarp pervedimų, susijusių su (duomenys neskelbtini) yra dideli laiko tarpai, taigi ieškovas turėjo galimybę apsispręsti ir kitų mokėjimų neatlikti arba nutraukti mokėjimus, pasitikslinti sąlygas su atsakovu dėl jo įsipareigojimų, ieškovo tvirtinimu grąžinti pinigus ir pan. , tačiau to nepadarė. Ieškovas nereikalavo atsakovo grąžinti pinigus kol nepašlijo jo ir trečiojo asmens, sutuoktinės R. L. santykiai, nors antrą rezidentūrą atsakovas baigė 2018 metais ir buvo galimybė pareikalauti iš atsakovo pinigines sumas grąžinti, tačiau ieškovas to nedarė. Teismo posėdžio metu pats ieškovas patvirtino, kad pirmą kartą pinigus grąžinti paprašė 2020 metais ir atsakovas juo žadėjo grąžinti, o 2021 m. paprašius juos grąžinti jau nesutiko grąžinti ir slapstėsi. Atsakovas nesutinka jog buvo žadėjęs grąžinti pinigus ar jų dalį ieškovui ir tokios pozicijos laikosi viso bylos nagrinėjimo metu.

Bylos duomenys nepatvirtina, kad ieškovas reikalavo, o atsakovas žadėjo už antros rezidentūros apmokėjimą atidirbti ieškovo (duomenys neskelbtini), taigi tarp šalių nesusiformavo ir jungtinės veiklos santykiai (CK 6.969 str.) .

Sprendžiant klausimą kokie santykiai faktiškai susiklostė tarp bylos šalių, teismas pasisako, kad santykiai turi dovanojimo santykių požymių ir specialios normos, esančios skirsnyje reglamentuojančiame dovanojimą, tai yra numatytos CK 6.476 str. reglamentuojančios paramą požymių.

CK 6.465 str. 1 d. reglamentuoja, kad pagal dovanojimo sutartį viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui. CK 6.472 str. reglamentuoja dovanojimo panaikinimą, o CK 6.475 str. ir žalos atlyginimą.

Pagal CK 6.476 str. 1 d. parama gali būti laikoma turto ir turtinės teisės dovanojimas tam tikram naudingam tikslui. Paramai kaip ir aukai nereikalingas joks leidimas ar sutikimas ( CK 6.476 str. 2 d.) Tuo metu kai buvo atliekami pervedimai santykiai tarp bylos šalių ir trečiojo asmens buvo puikūs, tai patvirtino tiek ieškovas ieškinyje, nurodydamas, kad mylėjo sutuoktinę ir ja pasitikėjo, tiek atsakovas teigdamas jog su ieškovu gerai sutarė ir ieškovas jam (atsakovui) padarė daug gero ir padėjo, tai patvirtino ir liudytoja R. B. liudijusi, kad po jos ir atsakovo santuokos sudarymo, atsakovas dažnai vykdavo pas „tėvus‘ (A. L. ir R. L.) ten jiems padėdavo ūkio darbuose, dirbo atsakovas ir (duomenys neskelbtini) tam tikrą laiką, teismas pasisako, kad nėra pagrindo išvadai daryti jog pervesdamas pinigus 2013-2017 metais ieškovas tikėjosi turtinės naudos, o būtent jog tai buvo ieškovo ar jo ir trečiojo asmens investicija, tikintis turtinės grąžos iš atsakovo.

Bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad ieškovas savo teises gali ginti kitais būdais, reikšdamas ieškinį kitais pagrindais ir dėl to nėra pagrindo taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutą šioje byloje pagal pareikštą ieškovo patikslintą ieškinį (pareiškimą dėl ieškinio pagrindo pakeitimo.

Teismas taip pat pasisako, kad viena iš sąlygų, kuri turi būti nustatyta, kad asmuo galėtų savo teisiniu materialinius interesus apginti per nepagrįsto praturtėjimo institutą yra tai, kad šalis (ieškovas) neturi būti prisiėmus nuostolių atsiradimo rizikos. Teismas jau pasisakė, kad ieškovas neįrodo jog atsakovas buvo įsipareigojęs sumokėtas sumas grąžinti (CPK 178 str.). Ieškovas pinigus tiek už atsakovo studijas (rezidentūrą antrąją), tiek asmeninėms reikmėms (atsakovui pačiam ir R. B.) pervedė per kelis kartus, neakcentavo jog jas ar dalį jų reikės atsakovui grąžinti, neprašė jų grąžinti ir iš karto baigus rezidentūrą tok kol nepablogėjo jo ir sutuoktinės santykiai ir teismas vertina jog savo veiksmais prisiėmė nepagrįstai didelę riziką.

Įvertinęs visus įrodymus byloje, teismas daro išvadą, kad yra bent dvi sąlygos, kurios neleidžia taikyti nepagrįsto praturtėjimo instituto byloje, o būtent ieškovas prisiėmė nuostolių atsiradimo riziką ir jis gali ginti laikydamas jog jo teisės pažeistos dėl piniginių lėšų pervedimo atsakovui kitais pagrindais reikšdamas reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kad nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos yra kumuliatyvios, tai yra turi būti nustatytos visos, kad šį institutą būtų galima taikyti ir bent vienos sąlygos nebuvimas šalina galimybę taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutą, teismas ieškovo patikslinto ieškinio (pareiškimo dėl ieškinio pagrindo pakeitimo, DOK 45724, 2021-12-08) netenkina.

Teismas pasisako ir dėl to, kad Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas prievolės dalyką apibrėžia kaip bet kokius veiksmus, kurių nedraudžia įstatymas ir kurie neprieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei (CK 6.3 str. 1 d., 3 d.). Tai reiškia, kad asmuo jausdamas moralinę pareigą atlikti tam tikrus veiksmus kitam asmeniui ir juos atlikęs, nustačius jog jie neprieštarauja nei viešajai tvarkai, nei gerai moralei netenka teisės išreikalauti turto per nepagrįsto praturtėjimo institutą, kadangi CK 6.241 straipsnis reglamentuoja atvejus kai turto negalima išreikalauti kaip be pagrindo įgyto ir vienas jų nustatytas šio straipsnio trečioje dalyje nustatančioje jog negalima išreikalauti turto kaip be pagrindo įgyto jei turtą perdavė asmuo, žinojęs, kad jis neprivalo vykdyto prievolės arba asmuo , kuris nors ir neprivalėjo prievolės vykdyti, tačiau ją įvykdė ir jeigu tai atitiko geros moralės nuostatas.

Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas neprivalėjo pervesti piniginių lėšų (turto) atsakovui laikotarpiu nuo 2013 -09-06 iki 2017-03-10, tačiau šias lėšas pervedė. Teismas vertina jog tokie ieškovo veiksmai neprieštaravo ir neprieštarauja viešajai tvarkai ir atitinka geros moralės principus, neprieštarauja gerai moralei, nes ieškovas susituokė su atsakovo motina E. B. esant nepilnamečiu, jie gana ilgą laiką gyveno kartu ir nors teisine prasme ieškovo ir atsakovo nesiejo šeiminiai ir giminystės ryšiai, tačiau susiformavę ir nusistovėję faktiniai santykiai turėjo šeiminių santykių pobūdį, kadangi ieškovas mokėjo ir anksčiau pinigines sumas atsakovui, tą nurodo patikslintame ieškinyje pats ieškovas - 2014 m. pervedė 2 923,11 EUR, 2017-01-23 pervesdamas 300 EUR, kurių nereikalauja iš atsakovo.

Taigi nustačius jog ir laikotarpiu nuo 2013-09-06 iki 2017-03-10 atlikti pervedimai neprieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, patikslintas ieškinys netenkinamas ir šiuo pagrindu.

Dėl palūkanų

Ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 15 316,41 EUR nepagrįstai gautų sumų, todėl netenkinamas ir jo reikalavimas priteisti 5 procentų procesines palūkanas nuo ieškinio pateikimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, nes procesinės palūkanos priteisiamos už priteistą sumą, o šiuo atveju jokia suma ieškovui iš atsakovo nepriteisiama (CK 6.37 str., 6.210 str.).

Dėl CPK 95 str.

Atsakovas atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašo taikyti CPK 95 str. ir ieškovui už piktnaudžiavimą teise skirti baudą, kurios dydį palieka nustatyti teismui.

Dėl šio prašymo teismas pasisako, kad tam jog būtų galima būtų skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pagal CPK 95 str., turi būti nustatytas šalies nesąžiningumas ir ieškinio nepagrįstumas jį teikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtinais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį. CPK 5 str. reglamentuoja, kad kiekvienas asmuo įstatymų nustatyta tvarka turi teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos. CK nuostatos tai pat leidžia asmenims savo nuožiūra laisvai naudotis civilinėmis teisėmis (CK 1.137 str. 1d. ), taigi ir laisvai disponuoti savo teise kreiptis į teismą bei pasirinkti savo teisių gynimo būdą. Ieškovas kreipėsi į teismą ieškiniu laikydamasis nustatytos tvarkos ir to negalima laikyti piktnaudžiavimu teise, nes teismas nenustatė, kad jis siek ne CPK ir CK 137 str. 1 d. nustatytų tikslų, o kitokių tikslų, be to nėra ribojama jokia teisės norma kiek ieškinių dėl įvairių ginčų asmuo gali pareikšti teismui. Tai, kad ieškovas pakeitė ieškinio pagrindą taip pat nelaikoma piktnaudžiavimu teise, nes tokią galimybę numato ir leidžia ieškovui CPK 141 str. 1 d. ir ieškovas šia teise pasinaudojo laiku ir tinkamai, o tai, kad jo patikslintas ieškinys netenkinamas negali būti laikoma piktnaudžiavimu teise ir atsakovo prašymas skirti ieškovui baudą CPK 95 str. pagrindu netenkinamas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 str. reglamentuoja bylinėjimosi išlaidų paskirstymą tarp šalių. Šio straipsnio pirma dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Pagal CPK 98 straipsnio nuostatas, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas.

Teismas šioje byloje ieškinį atmeta (netenkina) atsakovas pateikė prašymą priteisti patirtas išlaidas ir įrodymus apie turėtas bylinėjimosi išlaidas ir teismas priteisia bylinėjimosi išlaidas atsakovui iš ieškovo, kadangi prašymas jas priteisti ir įrodymai dėl jų pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos i (CPK 98 str.1 d. ).

Trečiasis asmuo R. L. atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodžiusi, kad prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas jeigu tokių turės, įrodymų apie bylinėjimosi išlaidas ji nepateikė iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas jai nesprendžiamas laikant jog tokių išlaidų trečiasis asmuo nepatyrė.

Dėl užstato

Atsakovas yra sumokėjęs į teismo specialiąją sąskaitą 50 EUR užstatą (dėl liudytojos apklausos) mokėjimo nurodymu 2022-01-19, kuris nebuvo panaudotas pagal paskirtų ir grąžintinas atsakovui.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovo A. L. ieškinio (pareiškimo dėl ieškinio pagrindo pakeitimo) atsakovui E. B., trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų R. L. dėl nepagrįstai gautų piniginių sumų 15 316,41 EUR ir 5 procentų procesinių palūkanų priteisimo iš atsakovo E. B. netenkinti (atmesti).

Priteisti iš ieškovo A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3240 (tris tūkstančius du šimtus keturiasdešimt) eurų bylinėjimosi išlaidų atsakovui E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Grąžinti atsakovui E. B. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) sumokėtą ir nepanaudotą užstatą 50 EUR 2022 m. sausio 19 d. mokėjimo nurodymu į Marijampolės apylinkės teismo specialiąją sąskaitą.

Netenkinti atsakovo E. B. prašymo skirti ieškovui A. L. baudą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 95 straipsnio pagrindu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.