Klaipėdos apygardos teismo nutartis, 1A-51-651/2024

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-05-02
Bylos Nr.: 1A-51-651/2024
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-18750-2020-8
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Dalius Jocys, Kristina Kakurinė, Dalia Kursevičienė
Nuteistasis: A. P., G. B. Valstybinei
Civilinis atsakovas: UAB „(duomenys neskelbtini)“, D. V.
Trečiasis asmuo: UAB „(duomenys neskelbtini)“
Nukentėjusysis: D. M.
Advokatai: Aivaras Raišutis, Kazys Bitaris, Sigitas Čepas, Mantas Liugas

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1A-51-651/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18750-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.13.1.1; 2.1.14; 2.1.15.3.1; 2.4.6.1; 2.4.6.4.4 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gegužės 2 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Kristinos Kakurinės ir Dalios Kursevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Vitai Diekontienei,dalyvaujant prokurorei Kristinai Prialgauskienei,

nuteistajam A. P., jo gynėjui ir civilinės atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Mantui Liugui,

atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės G. B. gynėjui advokatui Aivarui Raišučiui,trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Sigitui Čepui,civilinio atsakovo D. V. atstovui advokatui Kaziui Bitariui,

apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. gynėjo advokato Manto Liugo, civilinės atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo ir civilinės atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Sigito Čepo apeliacinius skundus dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2023 m. spalio 26 d. nuosprendžio, kuriuo

A. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 176 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – 75 MGL, tai yra 3 750 Eur, dydžio bauda. Nukentėjusiosios D. M. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista jai iš civilinės atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ subsidiariai su nuteistuoju A. P. 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kita ieškinio dalis atmesta. Priteista nukentėjusiajai D. M. iš nuteistojo A. P. 1 650 Eur išlaidų, turėtų advokato, dalyvavusio byloje, paslaugoms apmokėti. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš civilinės atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ subsidiariai su nuteistuoju A. P. ir G. B. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 17 216,26 Eur A. R. gydymo išlaidų, kita ieškinio dalis atmesta. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir D. V. prašymai priteisti turėtas proceso išlaidas atmesti.

Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės G. B. apeliacinio skundo nepateikė.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. G. B. atleistas pagal laidavimą nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, A. P. nuteistas ir už tai, kad dėl neatsargumo pažeidė Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, dėl ko žmogui įvyko mirtinas nelaimingas atsitikimas:

1.1. Kaltinamasis G. B. 2020 m. gegužės 15 d. apie 14.26 val. adresu (duomenys neskelbtini), dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekvalifikuotu statybos darbininku, pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinės statybos subrangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą su UAB „(duomenys neskelbtini)“, atlikdamas specialiuosius / atskiruosius ypatingo statinio statybos darbus, tai yra daugiabučio gyvenamojo namo fasado atnaujinimą (modernizavimą), gavęs įmonės direktoriaus ir darbų vadovo A. P. užduotį paruošti kitą darbo vietą – sunešti medžiagas ir įrankius, būdamas ant statybinių pastolių trečiojo aukšto, neįsitikinęs, jog neaptvertoje ir nepažymėtoje pavojingoje darbo zonoje pastolių apačioje gali atsirasti kitų statybvietėje dirbančių ar pašalinių asmenų, pastolių viršuje esančia sumontuota kėlimo gerve vienas kėlė į nenustatytą aukštį tiksliai nenustatytą, bet ne mažiau kaip 11,3 kg ir ne daugiau kaip 22,6 kg sveriantį metalinių kronšteinų krovinį plastikinio kibiro taroje ar popierinėje dėžėje, prikabintoje prie virvės su karabinu ir spyna, tuo pažeisdamas:

1. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau – DSSĮ) 20 straipsnio 3 dalies reikalavimus – darbuotojai privalo laikytis darbdaviui atstovaujančio asmens patvirtintų įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos vietinių (lokalinių) norminių teisės aktų (toliau – įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai dokumentai) ir darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų, su kuriais supažindinami pasirašytinai, reikalavimų;

DSSĮ 33 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų reikalavimus – kiekvieno darbuotojo pareiga yra vykdyti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos norminių dokumentų reikalavimus ir darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus, su kuriais jie supažindinti ir apmokyti juos vykdyti, ir kaip galima labiau rūpintis savo ir kitų darbuotojų sauga ir sveikata remiantis savo žiniomis ir vadovaujantis padalinio vadovo, darbdaviui atstovaujančio asmens duotais nurodymais. Darbuotojai, rūpindamiesi savo ir kitų darbuotojų sauga ir sveikata, privalo:

1) darbo priemones naudoti pagal darbo priemonių dokumentuose, darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijose nurodytus jų saugaus naudojimo reikalavimus;

2) tinkamai naudoti kolektyvines ir (ar) asmenines apsaugos priemones.

2. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 102 patvirtintų Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų 2 priedo 3 dalies „Atsargos priemonės, taikomos darbo įrenginiams, skirtiems kroviniams kelti“ reikalavimus: „<...> 3.1.3. Turi būti imtasi priemonių užtikrinti, kad po laikinai pakeltu kroviniu nebūtų darbuotojų, išskyrus tuos atvejus, kai to reikalauja būtina atliekamo darbo operacija. Krovinių negalima kelti virš neapsaugotų darbo vietų, kuriose paprastai būna darbuotojai. Jeigu krovinių negalima perkelti kitu būdu (ne virš neapsaugotų darbo vietų), privalo būti nustatomi ir taikomi atitinkami saugūs veikimo būdai <...>“.

3. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2017 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų Nekvalifikuoto darbininko pareiginių nuostatų Nr. 4 2.9, 2.10 punktų reikalavimus, kad nekvalifikuotas darbininkas privalo žinoti saugaus darbo aukštyje ir krovos darbams keliamus reikalavimus.

4. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2017 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos Saugos ir sveikatos instrukcijos atliekant darbus aukštyje Nr. 9 100, 102 punktų reikalavimus, kad dirbant su kėlimo gerve būtina naudoti pirštines. Leidžiant virve su kroviniu ar be krovinio slydimo būdu dėl trinties galima nusideginti rankas, todėl reikia mažinti leidimo greitį arba leisti krovinius perėminėjimo būdu. Dirbant reikia saugoti įrangą, nemėtyti karabinų, nekelti neapsaugotų aštrių krovinių, <...>.

Dėl nenustatytų priežasčių – virvės išslydimo, krovinio iškritimo ar netinkamo prikabinimo, keliamas kibiras ar dėžė su kronšteinais, metaline spyna ir karabinu krito žemyn ir pataikė į apačioje pro pastolius einančio savarankiškai dirbančio asmens D. V. samdomo darbuotojo A. R. galvą, dėl ko jis patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą – sunkią galvos smegenų traumą, tetraparezę ir komą ir 2020 m. lapkričio 3 d. mirė.

1.2. Kaltinamasis A. P. 2020 m. gegužės 15 d. apie 14.26 val. adresu (duomenys neskelbtini), būdamas darbdavės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas – direktorius, atestuotas dirbti saugos ir sveikatos klausimais (pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), ir veikdamas pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinės statybos subrangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), atlikdamas specialiuosius / atskiruosius ypatingo statinio statybos darbus, tai yra daugiabučio gyvenamojo namo fasado atnaujinimą (modernizavimą), tačiau neturėdamas ypatingo statinio statybos darbų vadovo kvalifikacijos, pats atlikdamas statybos darbų vadovo pareigas, elgdamasis nerūpestingai – iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ negavęs statybos darbų technologijos / vykdymo projekto, neparengęs savo įmonės atliekamų pagal rangos sutartį specialiųjų darbų (namo fasado rekonstrukcijos) technologinės kortelės, akto-leidimo ar paskyros-leidimo, nenumatęs konkrečių priemonių, užtikrinančių darbuotojų saugą ir sveikatą statinio statybos metu, galinčių atsirasti rizikos veiksnių ir apsaugos nuo jų būdų bei kolektyvinių ir asmeninių apsaugos priemonių, neparengęs įrenginio – savadarbės rankinės kėlimo gervės saugaus naudojimo tvarkos (instrukcijos) ir pagal juos neinstruktavęs darbuotojų, nesupažindinęs jų su gautu statybos techniniu projektu (projekto Nr. (duomenys neskelbtini), nesuderinęs su UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos darbų vadovu, pakeitė projekto sprendinius – prie namo galinio fasado atidengė dalį pastolių tinklo ir pastolių viršutiniame aukšte įrengė medžiagoms pakelti savadarbę rankinę kėlimo gervę (su skridiniu) dėl greitesnio virvės be krovinio nuleidimo žemyn, prie virvės galo prikabino karabiną bei spyną, tačiau šios pavojingos zonos neaptvėrė, nepažymėjo įspėjamaisiais ženklais, techninėmis, organizacinėmis ar kitomis priemonėmis neapribojo (neuždraudė) galimybės gervę naudoti vienam asmeniui, dėl saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų sudarymo nekoordinavo su kitais subrangovais, savarankiškai objekte dirbančiais asmenimis, neinformavo jų apie pavojingas vietas objekte, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekvalifikuotam statybos darbininkui G. B. davęs užduotį ten pat paruošti darbo vietą kronšteinams montuoti ant namo galinės sienos – sunešti darbo medžiagas ir įrankius, nekontroliavo, kad nepažymėtoje ir kolektyvinėmis apsaugos priemonėmis neapsaugotoje kitų statybvietėje dirbančių asmenų praėjimo vietoje nebūtų vykdomi medžiagų ir įrankių nesaugūs ir netinkami kėlimo darbai mechanine savadarbe kėlimo gerve, naudojamas netinkamas krovinio kėlimo ir aprišimo būdas, tuo pažeisdamas:

1. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau – DSSĮ) 11 straipsnio (Darbdavio pareigos) reikalavimus:

1. Darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais. Darbuotojų pareigos saugant savo ir kitų darbuotojų sveikatą bei gyvybę, nurodytos šio Įstatymo 33 straipsnyje, neatleidžia darbdavio nuo šioje dalyje nustatytos pareigos. Darbuotojų saugos ir sveikatos priemonės finansuojamos darbdavio lėšomis.

2. Darbdaviui atstovaujantis asmuo siekdamas įgyvendinti darbdavio pareigą organizuoja prevencinių priemonių (techninių, medicinos, teisinių, organizacinių ir kitų), skirtų nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencijai, įgyvendinimą, nustatydamas įmonėje šių priemonių įgyvendinimo ir kontrolės tvarką, paskirdamas darbdavio įgaliotus asmenis ir duodamas jiems konkrečius pavedimus įgyvendinti prevencines priemones.

DSSĮ 15 straipsnio 1 dalies reikalavimus – statybvietės turi atitikti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, nustatytus socialinės apsaugos ir darbo ministro ir aplinkos ministro patvirtintuose Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatuose. Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai konkrečiai statybvietei nustatomi statinio techniniame projekte, vadovaujantis Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatais ir atitinkamais statybos techniniais reglamentais. Statybos darbų technologijos projekte numatomos konkrečios priemonės, užtikrinančios darbuotojų saugą ir sveikatą statinio statybos metu. Jeigu statinį projektuojant arba statant dalyvauja daugiau negu vienas rangovas, Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatuose nustatyta tvarka privalo būti paskirtas vienas ar keli saugos ir sveikatos koordinatoriai, kurių pareigos ir teisės nustatytos Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatuose. Darbdaviai privalo atsižvelgti į saugos ir sveikatos koordinatorių nurodymus.

DSSĮ 20 straipsnio 2 dalies reikalavimus – darbdaviui atstovaujantis asmuo, vadovaudamasis darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo principais, numatytais šio Įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje, ir darbuotojų saugos ir sveikatos norminiais teisės aktais, technologinių procesų bei darbo priemonių dokumentais, įvertinęs profesinę riziką įmonėje, rengia įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos vietinius (lokalinius) norminius teisės aktus (darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas, saugaus darbų atlikimo taisykles ar instrukcijas ir kitus reikiamus įmonės vietinius (lokalinius) norminius teisės aktus).

DSSĮ 25 straipsnio („Darbdavio pareigos sudarant saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas“) 1 dalies reikalavimus – darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas:

1) imasi priemonių, kad įmonės statiniai, kuriuose įrengtos darbo vietos, pačios darbo vietos, darbo priemonės, darbo aplinka atitiktų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus;

2) organizuoja <...> profesinės rizikos vertinimą ir nustato faktinę darbuotojų saugos ir sveikatos būklę <...> atskirose darbo vietose. Nustačius, kad darbo priemonės ir (ar) darbo sąlygos įmonėje, padaliniuose ir (ar) darbo vietose neatitinka darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, kad darbo aplinkoje yra kenksmingų ir (ar) pavojingų veiksnių, darbdaviui atstovaujantis asmuo organizuoja reikiamų prevencijos priemonių parengimą ir įgyvendinimą;

3) atsižvelgęs į darbuotojų saugos ir sveikatos būklę įmonėje sprendžia, kokias kolektyvines saugos priemones naudoti, organizuoja kolektyvinių apsaugos priemonių įrengimą ir, jeigu jos nepakankamai apsaugo darbuotojus nuo rizikos, darbuotojus aprūpina asmeninėmis apsaugos priemonėmis, organizuoja tokių priemonių patikrinimus, aprūpina darbuotojus saugiomis darbo priemonėmis, diegia saugius darbo ir technologijos procesus, darboviečių vietose, kur galima rizika, įrengia saugos ženklus, <...>;

4) užtikrina, kad darbuotojai įsidarbindami ir darbo metu įmonėje gautų visapusę informaciją apie darbuotojų saugos ir sveikatos organizavimą įmonėje, esamą ar galimą profesinę riziką, parengtas priemones rizikai šalinti ir (ar) mažinti, <...>;

13) kontroliuoja, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, <...>.

2. Statybos įstatymo (galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu) 18 straipsnio 7 dalies 1 punkto, 3 punkto reikalavimus – rangovas privalo:

1) Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka paskirti (pasamdyti) statinio statybos vadovą;

3) vykdyti statybos darbus pagal statinio projektą, statybos taisykles (statybos taisyklės pateikiamos statytojui (užsakovui) prieš pradedant statybos darbus), taip pat aplinkos ministro nustatytais atvejais pagal rangovo parengtą statybos darbų technologijos projektą (jeigu randama statinio projekto ar statybos darbų technologijos projekto ir statybos taisyklių neatitikimų ar prieštaravimų, turi būti vadovaujamasi statinio projektu ar statybos darbų technologijos projektu), vadovautis teisės aktais, vykdyti <...> statinio projekto vykdymo priežiūros vadovų (šios priežiūros dalių vadovų) ir statinio statybos techninės (bendrosios ir specialiosios) priežiūros vadovų nurodymus.

3. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-848 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ (galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu) 25 punkto reikalavimus – Statybos darbų technologijos projektas privalomas statant, rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant ypatinguosius statinius, statinius saugomose teritorijose, statinius apsaugos zonose, nustatytose įstatymais ir Vyriausybės nutarimais, taip pat atliekant statybos darbus sudėtingomis sąlygomis, veikiančios įmonės [3.46] (kito objekto) ar veikiančių inžinerinių tinklų bei susisiekimo komunikacijų [3.1] teritorijose bei tretiesiems asmenims priklausančiuose sklypuose, taip pat atliekant žemės darbus greta esamų statinių, po vandeniu ir kitur. Statybos darbų technologijos projektą rengia rangovas arba paveda tai atlikti statinio statybos vadovui.

4. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1998 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 85/233 patvirtintų Darboviečių įrengimo bendrųjų nuostatų 15.1, 19.1 punktų reikalavimus:

15. Pavojingos zonos: 15.1. Kai darbovietėse yra pavojingų zonų, kuriose dėl darbo pobūdžio gali kilti pavojus nukristi darbuotojui ar daiktui, jose turi būti numatytos priemonės, kad į tas zonas nepatektų pašaliniai darbuotojai. Reikiamų priemonių šiose zonose turi būti imtasi ir darbuotojų saugai ir sveikatai. Pavojingos zonos turi būti aiškiai pažymėtos. <...>

19. Darbovietės lauke (specialūs reikalavimai). Darbo vietos lauke pagal galimybes turi būti įrengtos taip, kad darbuotojai: 19.1. būtų apsaugoti nuo atšiauraus klimato ir, jei reikia, nuo krentančių daiktų.

5. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 102 patvirtintų Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų 2 dalies ir 2 priedo 3 skirsnio reikalavimus:

19. Darbdavys privalo užtikrinti, kad darbuotojai gautų reikiamą informaciją apie darbo įrenginių saugų naudojimą ir turėtų galimybę susipažinti su rašytinėmis gamintojo ar darbdavio parengtomis darbo įrenginio naudojimo instrukcijomis. Rašytinės darbo įrenginio naudojimo instrukcijos laikomos darbdavio nustatyta forma (popierine ar elektronine) darbo vietoje arba kitoje darbuotojui žinomoje ir prieinamoje vietoje.

20. Informacija ir rašytinė instrukcija turi suteikti pakankamai žinių apie darbo įrenginio saugų naudojimą. Instrukcijoje privalo būti nurodyta: 20.1. saugios įrenginio naudojimo sąlygos; 20.2. galimos neįprastos įrenginio naudojimo situacijos ir šių situacijų galimos pasekmės darbuotojų saugai ir sveikatai; 20.3. praktiniai patarimai (jei tokių turima), kaip saugiai naudoti darbo įrenginius.

23.1. kiekvienas darbuotojas, gavęs užduotį naudotis darbo įrenginiu, būtų apmokytas ir supažindintas su galinčiais iškilti pavojais naudojant darbo įrenginį;

2 priedo 3 skirsnio „Atsargos priemonės, taikomos darbo įrenginiams, skirtiems kroviniams kelti“ reikalavimus: <...> 3.1.3. Turi būti imtasi priemonių užtikrinti, kad po laikinai pakeltu kroviniu nebūtų darbuotojų, išskyrus tuos atvejus, kai to reikalauja būtina atliekamo darbo operacija. Krovinių negalima kelti virš neapsaugotų darbo vietų, kuriose paprastai būna darbuotojų. Jeigu krovinių negalima perkelti kitu būdu (ne virš neapsaugotų darbo vietų), turi būti nustatomi ir taikomi atitinkami saugūs veikimo būdai.

6. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. A1-22/D1-34 patvirtintų Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų (galiojusių nusikalstamos veikos padarymo metu) 9 punkto, 4 priedo „Būtiniausi darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimai statybvietėse“ 13 punkto, „Specialiųjų būtiniausių statybviečių darbo vietų įrengimo lauke reikalavimų“ 36 punkto reikalavimus:

9. Statytojas (užsakovas) arba statinio statybos valdytojas užtikrina, kad, prieš pradedant statybvietės įrengimo darbus, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai konkrečiai statybvietei būtų nustatyti statinio techniniame projekte, konkrečios priemonės, užtikrinančios darbuotojų saugą ir sveikatą statinio statybos metu, būtų nustatytos statybos darbų technologijos projekte, vadovaujantis šių Nuostatų 13.2 papunkčio reikalavimais.

13. Judėjimo keliai – pavojingos zonos: 13.4. jei statybvietėje yra pavojingų zonų, į kurias įėjimas ribotas (darbuotojas gali būti traumuotas), jose turi būti įrenginiai, kliudantys darbuotojams, neturintiems teisės patekti į tokias zonas. Kai darbuotojai turi teisę įeiti į pavojingas zonas, turi būti parengtos reikiamos priemonės jų apsaugai ir, jei reikia, išduodamos asmeninės apsauginės priemonės. Pavojingos zonos turi būti aiškiai pažymėtos.

36. Krentantys daiktai:

36.1. darbuotojai turi būti apsaugoti nuo krentančių daiktų kolektyvinėmis saugos priemonėmis, taip pat darbuotojams turi būti išduotos reikiamos asmeninės apsauginės priemonės; <...>;

36.3. jeigu reikia, statybvietėje reikia uždengti perėjas arba užtikrinti, kad į pavojingas zonas nebūtų įmanoma patekti.

7. Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000-12-22 įsakymu Nr. 346 patvirtintų Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00 5, 6, 10, 11, 13, 25 punktų, 2 priedo, 5 priedo reikalavimus:

5. Prieš statybos darbų pradžią veikiančios įmonės teritorijoje statybos rangovas (-ai) ir įmonės vadovas privalo įforminti aktą-leidimą (1 priedas), kuriame turi būti numatytos priemonės, užtikrinančios darbų saugą.

6. Prieš statybos darbų pradžią ir darbų eigoje statybvietėje turi būti nustatytos (nustatomos) pavojingos zonos, kuriose nuolat veikia arba gali veikti (atsirasti) rizikos veiksniai.

10. Pavojingos zonos, kuriose gali veikti (atsirasti) pavojingi ir (arba) kenksmingi veiksniai, turi būti aptvertos signaliniais aptvarais ir paženklintos saugos ir sveikatos apsaugos ženklais arba kitaip aiškiai pažymėtos.

11. Darbų vykdymui pavojingose zonose, kuriose nuolat veikia ar gali veikti (atsirasti) rizikos veiksniai, nepriklausantys nuo atliekamų darbų pobūdžio, turi būti išduota paskyra-leidimas (3 priedas). Įmonėje, atsižvelgiant į veiklos profilį ir remiantis šių Taisyklių 4 priedu, turi būti sudarytas darbo vietų ir darbų, atliekamų tik pagal paskyrą-leidimą, sąrašas. Sąrašą tvirtina darbdavys. Paskyrą-leidimą darbų vadovui išduoda darbdavio paskirtas asmuo. Jis privalo kontroliuoti, kad būtų įgyvendintos paskyroje-leidime nurodytos darbuotojų saugos ir sveikatos priemonės. Darbų vadovas privalo supažindinti darbuotojus su būtinomis saugos ir sveikatos priemonėmis ir instruktavimą įforminti paskyroje-leidime.

13. Paskyra-leidimas išduodama darbų vykdymo laikotarpiui. Kai darbų vykdymo metu atsiranda paskyroj e-leidime nenumatyti pavojingi ar kenksmingi veiksniai, darbus būtina nutraukti. Atnaujinti darbus galima tik gavus naują paskyrą-leidimą ir įgyvendinus joje numatytas priemones darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti.

25. Transporto ir pėsčiųjų judėjimo keliai, priėjimai prie darbo vietų ir darbo vietos turi būti reikiamai prižiūrimi, valomi nuo šiukšlių ir sniego, neužkraunami sandėliuojamomis medžiagomis, konstrukcijomis.

2 priedo (Pavojingų zonų ribos, kuriose veikia pavojingi veiksniai): pavojingų zonų šalia statinių ribos nustatomos nuo statinio sienos atstumu, lygiu didžiausių montuojamų konstrukcijų ar įrenginių išorinių matmenų ir jų nuolėkio atstumo sumai (1 lentelė). 1 lentelė. Galimas krovinio kritimo aukštis – iki 10 m, mažiausias perkeliamo (krentančio) krovinio nuolėkio atstumas daiktų kritimo nuo statinio atveju – 3,5 m, <...>;

5 priedo (Pagrindiniai saugos sprendimai statybos darbų technologijos (vykdymo) projekte (technologinėse kortelėse)):

3 dalies reikalavimus – rengiant projektinius sprendimus būtina išsiaiškinti pavojingus ir kenksmingus veiksnius, susijusius su darbų technologija ir statybos sąlygomis, nurodyti jų veikimo zonas, nustatyti (įvertinti) riziką.

Statinio techniniame (statybos organizavimo) projekte turi būti nurodytos pavojingos zonos, kurios atsiranda naudojant kėlimo mašinas, o kitos pavojingos zonos – statybos darbų technologijos (vykdymo) projekte.

7 dalies reikalavimus – siekiant išvengti konstrukcijų, gaminių ir medžiagų kritimo iš aukščio pavojaus, statybos darbų technologijos (vykdymo) projekte turi būti nurodyta: konteineriai ir tara, naudojami vienetinėms ir birioms medžiagoms bei betonui ir skiediniui perkelti; krovinių kėlimo reikmenys (stropai, traversai ir montavimo griebtuvai); kabinimo būdai, užtikrinantys sandėliuojamų ir montuojamų elementų perkėlimą į nurodytą vietą; <...> statybinių medžiagų atliekų ir šiukšlių pašalinimo būdai; apsauginių perdengimų (paklotų) arba stogelių įrengimo vietos ir konstrukcija.

8. SĮ „(duomenys neskelbtini)“ ypatingo statinio – daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) techninio darbo projekto, numeris: (duomenys neskelbtini), „Pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo“ dalies „Statybos darbų eiliškumas“ reikalavimus:

<...> Rangovas statybos darbus vykdo pagal parengtą ir suderintą darbų technologijos / vykdymo / projektą, technologines korteles atskiriems statybos darbams. Vykdydamas statybos darbus rangovas privalo vadovautis visais LR įstatymais ir normatyviniais dokumentais statybos srityje, dalies „Darbų sauga“ reikalavimais: <...> Darbų vykdymui pavojingose zonose, kuriose nuolat veikia ar gali veikti (atsirasti) rizikos veiksniai, nepriklausantys nuo atliekamų darbų pobūdžio, turi būti išduota paskyra-leidimas. Turi būti sudarytas darbo vietų ir darbų, atliekamų tik pagal paskyrą-leidimą, sąrašas. Sąrašą tvirtina darbdavys.

Darbų saugos reikalavimai: <...> Įrengti laikiną apsauginį 1,0–1,5 m pločio apsauginį stogelį esamo parapeto lygyje, Inventoriniai pastoliai pastatyti aplink pastato perimetrą turi būti aptraukti tinklu. <...> Aplink statomą pastatą atsižvelgiant į aukštį, iš kurio gali kristi krūviai, nustatomos pavojingos zonos, jos aptveriamos signaliniais aptvarais, kurie turi perspėti žmones apie galimą pavojų aptvertoje teritorijoje.

9. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2017 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos Darbuotojų saugos ir sveikatos bendrosios instrukcijos Nr. l 16–19 dalių reikalavimus:

16. Prieš darbų pradžią ir darbų metu darbo vietoje turi būti nustatytos (nustatomos) pavojingos zonos, kuriuose nuolat veikia arba gali veikti (atsirasti) rizikos veiksniai. Jos turi būti aptvertos apsauginiais, signaliniais aptvarais ir paženklintos saugos ir sveikatos apsaugos ženklais arba kitaip aiškiai pažymėtos, kad kliudytų darbuotojams, neturintiems teisės patekti į tokias zonas.

17. Darbų vykdymui pavojingose zonose, kuriose nuolat veikia ar gali veikti (atsirasti) rizikos veiksniai, nepriklausantys nuo atliekamų darbų pobūdžio, turi būti išduota paskyra- leidimas.

18. Paskyrą-leidimą darbų vadovui išduoda darbdavio paskirtas asmuo. Jis privalo kontroliuoti, kad būtų įgyvendintos paskyroje-leidime nurodytos darbuotojų saugos ir sveikatos priemonės.

19. Paskyra-leidimas išduodama darbų vykdymo laikotarpiui. Kai darbų vykdymo metu atsiranda paskyroje-leidime nenumatyti pavojingi ar kenksmingi veiksniai, darbus būtina nutraukti. Atnaujinti darbus galima tik gavus naują paskyrą-leidimą ir įgyvendinus joje numatytas priemones darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti.

10. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2017 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos Saugos ir sveikatos instrukcijos atliekant darbus aukštyje Nr. 9 22–26 dalių reikalavimus:

22. Pavojingos zonos, kuriuose nuolat veikia (gali atsirasti) pavojingi ir (arba) kenksmingi veiksniai, turi būti aptvertos apsauginiais, signaliniais aptvarais ir paženklintos saugos ir sveikatos apsaugos ženklais arba kitaip aiškiai pažymėtos, kad kliudytų darbuotojams, neturintiems teisės patekti į tokias zonas.

23. Darbų vykdymui pavojingose zonose, kuriose nuolat veikia ar gali veikti (atsirasti) rizikos veiksniai, nepriklausantys nuo atliekamų darbų pobūdžio, turi būti išduota paskyra-leidimas.

24. Paskyrą-leidimą darbų vadovui išduoda darbdavio paskirtas asmuo. Jis privalo kontroliuoti, kad būtų įgyvendintos paskyroje-leidime nurodytos darbuotojų saugos ir sveikatos priemonės.

25. Paskyra-leidimas išduodama darbų vykdymo laikotarpiui. Kai darbų vykdymo metu atsiranda paskyroje-leidime nenumatyti pavojingi ar kenksmingi veiksniai, darbus būtina nutraukti. Atnaujinti darbus galima tik gavus naują paskyrą-leidimą ir įgyvendinus joje numatytas priemones darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti.

26. Darbuotojai, dirbantys pagal paskyras-leidimus, gali pradėti dirbti tik išklausę tikslinį instruktavimą ir pasirašę paskyroje-leidime, dėl to UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekvalifikuotas statybos darbininkas G. B., būdamas ant statybinių pastolių trečiojo aukšto, neįsitikinęs, jog neaptvertoje ir nepažymėtoje pavojingoje darbo zonoje pastolių apačioje gali atsirasti kitų statybvietėje dirbančių ar pašalinių asmenų, pastolių viršuje esančia sumontuota kėlimo gerve vienas kėlė į nenustatytą aukštį tiksliai nenustatytą, bet ne mažiau kaip 11,3 kg ir ne daugiau kaip 22,6 kg sveriantį metalinių kronšteinų krovinį plastikinio kibiro taroje ar popierinėje dėžėje, prikabintoje prie virvės su karabinu ir spyna, ir dėl nenustatytų priežasčių: virvės išslydimo, krovinio iškritimo ar netinkamo prikabinimo, keliamas kibiras ar dėžė su kronšteinais, metaline spyna ir karabinu krito žemyn ir pataikė į apačioje pro pastolius einančio savarankiškai dirbančio asmens – D. V. samdomo darbuotojo A. R. galvą, dėl to jis patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą – sunkią galvos smegenų traumą, tetraparezę ir komą ir 2020 m lapkričio 3 d. mirė.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistojo A. P. gynėjas advokatas Mantas Liugas prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2023 m. spalio 26 d. nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, civilinius ieškinius atmesti.

2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nagrinėjamu atveju, siekiant nustatyti, ar teisės aktuose nustatyti darbuotojų saugos ar sveikatos reikalavimai buvo pažeisti, būtina aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyti, kas buvo atsakingas už jų įgyvendinimą, t. y. kada, kam ir kokia apimtimi tokie įgaliojimai buvo suteikti ir kas yra atsakingas (šiuo atveju statybos objekte) už darbuotojų saugą ir sveikatą ir šių reikalavimų įgyvendinimo koordinavimą. Tokią praktiką nuosekliai formuoja kasacinis teismas, tačiau šiuo atveju šių reikalavimų pirmosios instancijos teismas nesilaikė. Bylos duomenys patvirtina, kad tiriamo nelaimingo atsitikimo priežastys buvo kelios. Pirmiausia, pažymėtina, kad darbas su rankine gerve vyko taip, jog buvo sudaryta techninė galimybė į aukštį pakeltam nenustatytam daiktui kristi iš aukščio ir traumuoti jo kritimo trajektorijoje buvusį / ėjusį A. R.. Kita priežastis yra tai, jog A. R. statybvietėje nedėvėjo saugos šalmo. Organizaciniu požiūriu nelaimingam atsitikimui turėjo įtakos, t. y. didino tikimybę įvykti įvykiui, tačiau jo nelėmė, tai, kad nelaimingo atsitikimo metu pavojinga zona, kuri buvo šalia rankinės gervės, nebuvo niekaip pažymėta. G. B. veiksmai, pasireiškę rankinės gervės valdymu taip, kad buvo sudaryta galimybė daiktams kristi iš aukščio, lėmė nelaimingo atsitikimo kilimą. A. R. veiksmai, pasireiškę saugos šalmo nedėvėjimu statybvietėje ir įžengimu į pavojingą zoną, kurioje buvo rizika būti traumuotam dėl daiktų kritimo iš aukščio, turėjo įtakos nelaimingam atsitikimui. Tokias aplinkybes patvirtino byloje apklaustas teismo ekspertas. Atsakomybė už darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimą tenka statinio statybos vadovui. Rašytiniai duomenys statybos darbų žurnaluose, sutartys ir kiti bylos duomenys patvirtina, jog tai yra ne apeliantas A. P., o generalinės rangovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskirtas statinio statybos vadovas M. T.. A. P. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskirtas darbų vadovas, tačiau tapatinti jo su statinio statybos vadovu nėra teisinio pagrindo, nes statinio statybos vadovas ir statybos rangos darbų vadovas yra skirtingos teisinės kategorijos, kurioms nustatytas skirtingas teisinis reguliavimas ir skirtingos teisės ir pareigos. Atsižvelgiant į teismo eksperto išvadas, reikėtų papildomai konstatuoti tai, kad D. V. veiksmai (neveikimas) taip pat buvo viena iš nelaimingo atsitikimo kilimo priežasčių ir buvo lemiama sąlyga, dėl kurios kilo nelaimingas atsitikimas. Nors tiesiogiai nėra nurodoma, kad nukentėjusysis buvo D. V. darbuotojas, tačiau pirmosios instancijos teismas motyvuojamojoje dalyje, spręsdamas civilinių ieškinių pagrįstumo klausimą, konstatavo nukentėjusio asmens, t. y. D. V. samdomo darbuotojo, neblaivumą ir nelegalaus darbo faktą. Tai reiškia, kad tiek tinkamas instruktavimas, tiek instrukcijų parengimas, rizikos įvertinimas, nustatymas, kaip nukentėjusysis turėjo saugiai dirbti ir elgtis statybvietėje, ar turėjo būti nušalintas nuo darbo dėl neblaivumo, ar turėjo pareigą statybvietėje dėvėti šalmą, yra jį samdančio asmens – D. V. atsakomybė, nes būtent jis, o ne apeliantas A. P., būdamas nukentėjusiojo darbdavys, turėjo pareigą kontroliuoti, kaip nukentėjusysis laikosi saugumo reikalavimų. Šios aplinkybės turėjo lemiamos įtakos teismo sprendimo priėmimui, tačiau liko visiškai neįvertintos baudžiamosios atsakomybės aspektu, t. y. nei kaip priežastis ir sąlyga, nei kaip aplinkybė, šalinanti kaltinamųjų baudžiamąją atsakomybę, nes tokie neteisėti D. V. veiksmai (neveikimas), kaip ir statinio statybos vadovo M. T. neveikimas yra akivaizdžiai susiję priežastiniu ryšiu su kilusiomis pasekmėmis. Teismas, netirdamas nelegalaus darbo aplinkybių, nevertindamas D. V. veiksmų, padarė procesinį pažeidimą, nes savo išvadoms priimti vadovavosi ne bylos visuma, o pavieniais faktais, dėl to padarė neteisingas išvadas dėl apelianto veiksmų vertinimo BK 176 straipsnio 1 dalies prasme.

2.2. Pažymima, kad saugią aplinką užtikrinti turėjo generalinis rangovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ per savo paskirtą statinio statybos vadovą. Nuteistasis A. P. dalyvavo tik kaip vienas iš subrangovų, jam visa statybvietė nebuvo perduota, o buvo perduota tik dalis rangos darbų. Tai nėra ypatingi specialieji / atskirieji ypatingo statinio statybos darbai, kuriems yra reikalingas atskiras technologijos projektas ar kvalifikuoto asmens atestatas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko darbų dalį, kuriems atskiras technologijos projektas nėra rengiamas. Šiems darbams atlikti darbų vadovams nėra keliamas atestacijos reikalavimas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ techninio projekto sprendinių nekeitė. Dėl to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas atsakingas asmuo A. P. savaime netapo statinio statybos vadovu, kaip tai apibrėžia Lietuvos Respublikos statybos įstatymas, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ netapo rangove, kuri būtų vienintelė atsakinga už darbų saugą ir sveikatą statybos objekte. Ši pareiga per visą statybos procesą išliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos įgaliotiems asmenims. Kai objekte dirba daugiau nei vienas darbdavys, kaip šiuo atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“, ji privalėjo savo veiksmais koordinuoti vienu metu darbus atliekančius subrangovus ar jų samdomus asmenis. Šita aplinkybė buvo skundžiamu nuosprendžiu neįvertinta.

2.3. Teigiama, kad A. P. negali būti laikomas atsakingu už trečiųjų asmenų, tokių kaip D. V., A. R., ir kitų dalyvavimą statybos procese ir (ar) kontroliuoti, kaip jie (jų samdomi darbuotojai) laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymų reikalavimų, nes jam tokios funkcijos nebuvo pavestos. Pagal Lietuvos Respublikos darbų saugos ir sveikatos įstatymą A. P., kaip darbdavys, privalo užtikrinti jo paties samdomų ir jam pavaldžių darbuotojų saugą ir sveikatą, ką A. P. buvo atlikęs. A. P. parengė vidaus aktus, instrukcijas, apmokė darbuotojus saugiai dirbti, nustatė konkrečias procedūras ir saugumo reikalavimus, kaip turi būti saugiai įrengiama krovos zona (jeigu toks darbas yra pradedamas arba pavedama jį atlikti), kaip saugiai dviese dirbti krovos darbus, nustatė, kad draudžiama dirbti krovos darbus vienam darbuotojui ir pan. Bylos duomenys patvirtina, kad šios funkcijos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pusės buvo atliktos tinkamai, o nelaimingas atsitikimas įvyko, inter alia, dėl neatsargaus G. B. veikimo, kai jis savarankiškai nusprendė atlikti veiksmus, kurių atlikti neturėjo, nes nebuvo gavęs tokio nurodymo, nors žinojo reikalavimus, kaip tokius darbus saugiai atlikti, buvo supažindintas su įmonėje priimta saugaus darbo instrukcija. Nėra objektyvaus pagrindo konstatuoti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtos instrukcijos, su kuriomis G. B. buvo pasirašytinai supažindintas, buvo nepakankamos arba neaiškios ir būtent dėl to G. B. atlikti neatsargūs veiksmai tapo nelaimingo atsitikimo kilimo sąlyga. Pagal statybas reglamentuojančių teisės aktų esmę ir prasmę ir šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, pareiga užtikrinti saugią aplinką statybvietėje teko statytojui ir generaliniam rangovui, o ne UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tokia išvada kyla iš to, kad tiek statybą tiesiogiai reglamentuojantys (Lietuvos Respublikos statybos įstatymas, Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatai, statybos techniniai reglamentai ir kt.), tiek kiti susiję teisės aktai (Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK), Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas ir kt.) nustato daug pareigų statybų procese dalyvaujantiems subjektams. Tinkamas šių nuostatų laikymasis yra viena pagrindinių sąlygų, užtikrinančių, kad statybos vyktų saugiai, nekeltų pavojaus tiesiogiai jose dalyvaujantiems asmenims ar aplinkiniams. Pažymima, kad byloje yra duomenų, patvirtinančių, jog objekte veikė keletas darbdavių, kurie buvo atsakingi už darbuotojų saugą ir sveikatą. Visų asmenų, atsakingų už darbuotojų saugą ir sveikatą, ir jų įtaka susidariusiai situacijai, atsakomybė už netinkamą funkcijų įgyvendinimą turi būti vertinama.

2.4. Nurodoma, kad nėra objektyvaus pagrindo teigti, kad A. P., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, sudaręs su UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinės subrangos sutartį, pats savarankiškai prisiėmė atsakingo asmens vaidmenį organizuojant ir vykdant specialiuosius / atskiruosius ypatingo statinio statybos darbus atnaujinant (modernizuojant) daugiabučio gyvenamojo namo fasadą, tačiau asmeniškai neturėdamas ypatingo statinio statybos darbų vadovo kvalifikacijos jau pradiniame darbų organizavimo ir įgyvendinimo etape nesiėmė jam teisės aktų deleguotos pareigos gauti ir parengti darbų vykdymo dokumentaciją, t. y., iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ negavęs statybos darbų technologijos / vykdymo projekto, neparengė jo įmonės atliekamų pagal rangos sutartį specialiųjų / atskirųjų darbų (namo fasado rekonstrukcijos) technologinės kortelės, akto-leidimo ar paskyros leidimo, jame nenumatė konkrečių priemonių, užtikrinančių darbuotojų saugą ir sveikatą statinio statybos metu, galinčių atsirasti rizikos veiksnių, apsaugos nuo jų būdų bei kolektyvinių ir asmeninių apsaugos priemonių. Skundžiamame nuosprendyje nenurodoma, kokių konkrečių įstatyme nurodytų funkcijų, kurias turėjo atlikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar D. V., ar paskirtas statinio statybos vadovas, neatlikimas neužkirto kelio pačiam A. P. įgyvendinti jam pavestas savarankiškas darbuotojų saugos užtikrinimo funkcijas, už kurias jis yra atsakingas pagal nacionalinius ir lokalius teisės aktus. Apeliantui negali būti perkeliama atsakomybė už jam tiesiogiai nepavestų darbuotojų saugos funkcijų neatlikimą ar netinkamą atlikimą. Bylos duomenys nesuteikia pagrindo daryti išvadą, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko specialiuosius / atskiruosius ypatingo statinio statybos darbus, todėl kaltinimas šiuo aspektu neturi faktinio pagrindo. Be to, kai pareigos užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą yra paskirstytos keliems asmenims, būtina nustatyti, kurio iš atsakingų asmenų savo pareigų neįvykdymas nulėmė nelaimingą atsitikimą darbe, avariją ar kitokių sunkių padarinių atsiradimą. Šios aplinkybės turi būti tiriamos tiek objektyviųjų požymių (veikos ar neveikimo) kontekste, tiek priežastinio ryšio nustatymo aspektu, tiek kaltės klausimo. To nepadarius, negalima pripažinti, jog byla ištirta visapusiškai ir objektyviai.

2.5. Teigiama, kad nors pirmosios instancijos teismas nurodė, jog A. P. veiksmai yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su kilusiomis pasekmėmis, t. y. nukentėjusiojo mirtimi, tačiau bylos medžiaga tokios išvados objektyviai nepatvirtina. Apelianto vertinimu, ne jo veiksmai, o kitų statybos proceso dalyvių veiksmai ir buvo būtina sunkių padarinių kilimo sąlyga. Bylos duomenys nesudaro pagrindo teigti, jog A. P. veiksmai (technologinės kortelės parengimas, paskyros leidimo patvirtinimas, atskiros instrukcijos dėl rankinės gervės naudojimo neparengimas ir kt.) esmingai padidino padarinių atsiradimo riziką, nes jis, būdamas darbų vadovas ir atsakingas už darbuotojų saugą ir sveikatą asmuo, būdamas statybvietėje ir pats organizuodamas darbus turėjo realią galimybę ir pareigą numatyti šių padarinių atsiradimą ir užkirsti jiems kelią. Tokia teismo išvada prieštarauja ir teismo eksperto išvadai, nes A. P. veiksmai yra priskirti prie organizacinių sąlygų, o ne būtinųjų sąlygų, pavyzdžiui, nukentėjusiojo asmens šalmo nedėvėjimas, neatsargus G. B. veiksmai atliekant jam nepavestus darbus ir kt., be kurių egzistavimo nelaimingas atsitikimas iš viso nebūtų įvykęs. A. P. veiksmai užtikrinant darbuotojų saugą ir sveikatą buvo tinkami ir tai patvirtina byloje esanti medžiaga. Nėra duomenų, kad A. P. būtų netinkamai ar ne laiku instruktavęs darbuotojų, priešingai, A. P. ėmėsi aktyvių veiksmų įspėdamas ir kitus statybos proceso dalyvius, kurie jam nebuvo pavaldūs, laikytis drausmės ir darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimo. Būtent šių A. P. pastabų nepaisymas ir buvo esminė sąlyga nelaimingam atsitikimui kilti. G. B. yra nekvalifikuotas statybos darbininkas, kuris atliko statybos darbų pagalbininko funkcijas. Bylos duomenys rodo, kad, atsižvelgiant į jo atliekamas funkcijas, įvykio dieną jam buvo nurodyta atlikti paprastus pagalbinius darbus ir palaukti, kol bus baigtas vienas darbų frontas ir bus pereinama prie kitos namo sienos, prie kurios ir įvyko nelaimingas atsitikimas. Atkreipiamas dėmesys, kad G. B. nebuvo duotas joks nurodymas atlikti krovos darbus. Vadinasi, nei krovos zona, nei rankinės gervės eksploatavimas neturėjo būti pradėtas, kol nebuvo atvykęs atsakingas asmuo, galintis atidaryti krovos zoną, ją aptverti ir tuomet leisti nustatyta tvarka atlikti krovos darbus. Būtent toks eiliškumas ir tvarka buvo nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ lokaliais aktais, kurių pažeidimo teismas nenustatė. Tokie krovos darbai būtų atliekami tik užbaigus ankstesnius darbus, visiems pagrindiniams darbuotojams perėjus dirbti prie kitos rekonstruojamo namo sienos. Ir tik tuomet, jeigu darbams būtų buvusi reikalinga krova, būtų buvusi įrengta krovos zona pagal jai visus keliamus reikalavimus. Tuo tarpu bylos medžiaga patvirtina, jog krovos vieta buvo neeksploatuojama, virvė buvo užkelta į saugų aukštį, todėl aptverti teritorijos nebuvo objektyvios priežasties. Numatyti to, kad G. B. viršydamas jam duotus nurodymus imsis vienas atlikti rizikingus veiksmus, darbų vadovui nebuvo jokios objektyvios galimybės, todėl kaltinti A. P. pažeidus pareigą kontroliuoti, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, nėra pagrindo. Juolab G. B. žinojo, kaip turi būti įrengta krovos zona, žinojo, kad krovos darbus galima atlikti tik dviese ir pan. Todėl konstatuotina, kad G. B. elgėsi itin neatsargiai, dėl ko ir buvo kaltinamas BK 132 straipsnio 3 dalyje numatytos veikos padarymu. Tačiau už G. B. veiksmus kartu baudžiamojon atsakomybėn traukiant ir A. P., kaip jo darbdavį, laikytina, jog tai yra baudimas antrą kartą už tą pačią nusikalstamą veiką, kas prieštarauja baudžiamojo proceso taisyklėms ir principams.

2.6. Be to, nurodoma, kad kadangi BK 176 straipsnio dispozicija yra blanketinė, todėl, nustatant nusikalstamos veikos sudėties požymio, t. y. darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimo, turinį, turi būti vadovaujamasi ne tik baudžiamuoju įstatymu, bet ir darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančiais teisės aktais. Šiais teisės aktais būtina remtis kvalifikuojant asmens veiką pagal BK 176 straipsnį. Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai pirmiausia yra nustatyti Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme, tačiau Lietuvos Respublikoje galioja ir kiti norminiai teisės aktai, įtvirtinantys darbuotojų saugos ir sveikatos nuostatas, pavyzdžiui, socialinės apsaugos ir darbo ministro, sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus patvirtinti darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai teisės aktai, įmonių vietiniai (lokaliniai) norminiai teisės aktai. Sprendžiant, ar darbdavys ar jo įgaliotas asmuo pažeidė šiuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus, kiekvienu atveju turi būti analizuojamas taikytinų teisės normų turinys. Taigi, sprendžiant, ar darbdavys ar jo įgaliotas atstovas pažeidė darbų saugos įstatyme ar kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus, kiekvienu atveju turi būti analizuojamas taikytinų teisės normų turinys. Įvertinus skundžiamame nuosprendyje minimų teisės aktų turinį, pažymima, kad jame nėra gretinami teisės aktų reikalavimai ir konkretūs A. P. veiksmai ir priežastinis ryšys. Iš skundžiamo nuosprendžio motyvų negalima suprasti, kokiu būdu skundžiamame nuosprendyje nurodomi teisės aktai buvo pažeisti, kokias pasekmes tai sukėlė. Svarbu yra ir tai, jog kitų statybos proceso subjektų veiksmai tų pačių teisės aktų prasme, jų įtaka pasekmių kilimui, įtaka apelianto pareigų vykdymui, pasekmių kilimui iš viso nebuvo vertinama. Todėl išvados yra padarytos neišsamiai ir nevisapusiškai įvertinus faktinius bylos duomenis. Apeliantas mano, jog prokurorė nesugebėjo pagrįsti, kad cituojamos teisės normos buvo pažeistos A. P. veiksmais ar neveikimu, ir nesugebėjo pagrįsti, kad A. P. veiksmai, pavyzdžiui, savarankiškos instrukcijos nebuvimas, paskyros nebuvimas ir pan., tiesiogiai nulėmė nelaimingo atsitikimo kilimą. Tikėtis, kad kaltinamas asmuo turi numatyti, kad krovos darbams yra reikalingas paskyrimas, kai tokių darbų niekam nepavedė ir neplanavo, yra neracionalu. Todėl padarytos išvados yra nelogiškos ir prieštarauja statybos darbų organizaciniam nuoseklumui. Laikyti, kad darbdavys privalo nuolat ir tiesiogiai kontroliuoti, kad darbuotojas, gavęs konkrečią užduotį, neatliktų kitų, jam nepavestų darbų, neatitinka darbų paskirstymo ar organizavimo prasmės ir paneigia darbdavio pasitikėjimo darbuotojo sąmoningumu galimybę. Darbuotojų veikimo kontrolės suabsoliutinimas, neatsižvelgiant į faktines aplinkybes, sukuria teisinę aplinką, jog darbuotojas netiesiogiai įgalinamas elgtis nepaisydamas nustatytos tvarkos, nes už tai atsakomybė bus ne paties darbuotojo, o darbdavio, kaip neva nekontroliuojančio savo darbuotojų. Be to, teismų praktikoje kasacinis teismas yra ne kartą pabrėžęs, kad priežastinio ryšio nepagrindžia tik formalūs darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimai, nes turi būti vertinami ne tik pažeidimai, bet ir kiti veiksniai, galintys turėti įtakos padarinių kilimui.

2.7. Pažymima, kad nagrinėjamu atveju svarbūs yra paties nukentėjusiojo veiksmai. Kaip matyti iš bylos medžiagos ir nustatytų aplinkybių, nuketėjusiojo kraujyje rasto etilo alkoholio koncentracija vienareikšmiškai galėjo turėti įtakos pusiausvyrai, suvokimui. Šis klausimas iš esmės vertintas tik civilinės atsakomybės aspektu, tačiau nukentėjusiojo asmens apsvaigimas nuo alkoholio, aplinkybės, kuriomis taip atsitiko, įtaka nukentėjusiojo sprendimams jo paties saugumo klausimu liko visiškai neįvertinta, Kaltės laipsnis neindividualizuotas.

2.8. Teigiama, kad byloje surinktų ir aptartų įrodymų turinys nesudarė pagrindo tinkamai įvertinti nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje susiklosčiusį priežastinį ryšį ir padaryti neginčijamą išvadą apie nelaimingo atsitikimo priežastį. Apelianto įsitikinimu, tam sutrukdė ignoravimas tam tikrų svarbių aplinkybių. Nukentėjusiojo veiksmai turi esminę reikšmę vertinant, ar A. P. visų byloje nustatytų aplinkybių kontekste atliko veiksmus, tiesiogiai nulėmusius nelaimingo atsitikimo faktą. Be to, sprendžiant klausimą dėl A. P. atsakomybės klausimo priežastinio ryšio aspektu svarbu taip pat įvertinti ir realias asmens galimybes atlikti veiksmus, užkertančius kelią nelaimingo atsitikimo kilimui. Nenustačius minėtų aplinkybių, neįmanoma ne tik nustatyti tikslios įvykių eigos, bet ir objektyviai įvertinti kiekvieno iš su šiuo įvykiu susisijusių asmenų elgesio motyvų ir jų veiksmų eigos, priežastinio ryšio tarp vieno po kito ėjusio veiksmo ir galutinio rezultato, susijusio su sveikatos netekimu. Manoma, kad, tik tinkamai nustačius su įvykiu susijusias svarbias aplinkybes, būtų galima tinkamai įvertinti kiekvienos su įvykiu susijusios šalies dalyvavimo laipsnį ir tiksliai nustatyti nuteistojo bei nukentėjusiojo elgesio paskatas, jų atliktus veiksmus ir priežastinę sąsają su įvykiu. Visas kilusias abejones dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo aplinkybių, turinčių įtakos A. P. atsakomybės klausimo išsprendimui, privalėjo pašalinti pirmosios instancijos teismas, tačiau to nepadarė. Skundžiamo nuosprendžio išvada nepagrįsta objektyviais duomenimis ir prieštarauja liudytojų duotiems parodymams ir faktinei bylos medžiagai. Dėl išdėstytų priežasčių, nesant galimybių tinkamai įvertinti nagrinėjamoje byloje susiklosčiusį priežastinį ryšį, kuris yra esminis BK 176 straipsnio 1 dalyje aprašyto nusikaltimo sudėties požymis, darytina išvada, kad esminės bylos aplinkybės ištirtos neišsamiai, todėl yra pažeista BPK 20 straipsnio 5 dalis. Pirmosios instancijos teismo išvada dėl priežastinio ryšio nėra tinkamai motyvuota, ji nepagrįsta išsamiu visų bylos aplinkybių išanalizavimu, todėl jos teisingumas kelia abejonių. Padaryti pažeidimai yra esminiai BPK pažeidimai, nes sutrukdė pirmosios instancijos teismui priimti teisingą sprendimą byloje. Darbuotojo G. B. didelis neatsargumas ir paties nukentėjusiojo A. R. didelis neatsargumas buvo tiesioginė nelaimingo atsitikimo priežastis. Organizacinės priežastys (kiek už tai gali būti laikomas atsakingu A. P.) galėjo turėti įtakos nelaimingam atsitikimui įvykti, tačiau nebuvo lemiamos. Daug svarbesnės yra kitos organizacinės priemonės, t. y. statinio statybos vadovo veiksmai. Tai patvirtino ir byloje apklaustas ekspertas. Teismas nepagrįstai laikė A. P. statinio vadovu. Jis turėjo atlikti tik dalį statybos darbų, o ne vykdyti atskirus ypatingo statinio darbus. Organizacinės darbų saugos priemonės, kurios buvo A. P. atsakomybė, yra skirtos rizikai mažinti gamybos procese, tačiau jos negali pašalinti rizikos veiksnių tais atvejais, kai nesilaikoma elementarios saugos reikalavimų. Bylos duomenys aiškiai patvirtina, jog instruktavimas ir darbuotojų sauga buvo tinkamai ir pakankamai sureglamentuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ viduje, priešingai negu UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ ar D. V. individualios veiklos atveju.

2.9. Teigiama, kad šiuo atveju A. P., nors ir turėdamas kontroliuoti darbuotojų elgesį, tačiau negalėjo suprasti daromos veikos rizikingo ar pavojingo pobūdžio ir numatyti nelaimingo atsitikimo darbe, avarijos ar kitokių sunkių padarinių kilimo, todėl nusikalstamas nerūpestingumas negali būti inkriminuojamas. Todėl, apelianto įsitikinimu, nepagrįsta išvada, jog jeigu atsakingas už darbuotojų saugą ir sveikatą darbo vietoje A. P. būtų ėmęsis kaltinamajame akte išvardintuose norminiuose dokumentuose numatytų būtinų priemonių darbų saugai ir sveikatos apsaugai darbe užtikrinti, nelaimingo atsitikimo, kurio metu buvo sužalotas A. R., būtų buvę galima išvengti. Daroma išvada, jog A. P. nėra kaltas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 176 straipsnio 1 dalyje, padarymo dėl neatsargumo, pasireiškusio nusikalstamu nerūpestingumu. Pagal veikos aplinkybes A. P. objektyviai negalėjo numatyti, kad gali kilti pavojingi Baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, nes jo suvokimą apie saugą nutraukė atsitiktiniai veiksniai, kurių kontroliuoti jis nei galėjo, nei turėjo. Apkaltinamasis nuosprendis A. P. panaikintinas ir priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis, kadangi nepadaryta veika, turinti BK 176 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas., 329 straipsnio 1 punktas).

2.10. Prašoma civilinius ieškinius A. P. atmesti, kadangi jis nepadarė nusikalstamos veikos. Vadovaujantis BPK 115 straipsniu, civilinio ieškinio reikalavimas turi būti atmestas. Be to, atkreipiamas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai sprendė ir civilinės atsakomybės paskirstymo klausimą, neindividualizavo apelianto veikos ir kilusių pasekmių, priežastinio ryšio, neatsižvelgė į kitų statybos proceso subjektų veiksmus ir paties nukentėjusiojo įtaką kilusioms pasekmėms. Tiek generalinio rangovo, tiek kitų subrangovų veiksmai (neveikimas) turėjo įtakos žalos atsiradimui, ir tai yra dalinės atsakomybės klausimas. Taigi, neteisingai pritaikytos CK nuostatos dėl deliktinės atsakomybės, todėl netinkamai išspręstas civilinės atsakomybės klausimas. Nustatęs pagrindus svarstyti civilinės atsakomybės klausimą, teismas turėjo perduoti ginčą spręsti civiline tvarka, o ne visą atsakomybę perkelti apeliantui.

3. Apeliaciniu skundu civilinės atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas Mantas Liugas prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2023 m. spalio 26 d. nuosprendžio dalį, kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinta atsakinga už kaltintų asmenų padarytą žalą, ir ieškinius atmesti arba juos palikti nenagrinėtus.

Šalies argumentai

3.1. Nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė ginčą ir netinkamai pritaikė deliktinės atsakomybės nuostatas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra atsakinga kaip darbuotojus samdantis subjektas. Pagal CK 6.264 straipsnio 3 dalį, jeigu įstatymų numatytais atvejais samdantis darbuotojus asmuo ir darbuotojas už žalą atsako kartu, tai darbuotojas atsako jį nusamdžiusiam asmeniui tik tuo atveju, kai yra darbuotojo tyčia ar neatsargumas. Minėta CK norma yra blanketinė, pati savaime ji nesudaro pagrindo solidariajai atsakomybei, o tik sukuria įstatymų leidėjui pareigą tokius atvejus numatyti kituose įstatymuose. Ši straipsnio dalis iš esmės reglamentuoja asmens, samdančio darbuotoją, ir darbuotojų tarpusavio santykius. Pabrėžiama, jog civilinei atsakomybei kilti turi būti nustatytos visos jos sąlygos. Be to, deliktinės atsakomybės klausimas sprendžiamas atsižvelgiant ir į kitas sąlygas, kurios gali turėti įtakos civilinės atsakomybės apimčiai.

3.2. Skunde teigiama, kad nustatytos faktinės bylos aplinkybės, pavyzdžiui, civilinių atsakovų darbuotojų, įskaitant ir nukentėjusįjį, pažeidimai, liudija apie kitų byloje įtrauktų civilinių atsakovų kaltės egzistavimą, tačiau priimtas sprendimas nepagrįstai perkelia visą atsakomybę už įvykusį nelaimingą atsitikimą atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys ginant Valstybinės ligonių kasos interesus yra pagrįstas į bylą pateiktais gydymo paslaugų išrašais, Valstybinė ligonių kasa sumokėjo VšĮ (duomenys neskelbtini) ir VšĮ (duomenys neskelbtini) už A. R. gydymą 17 216,27 Eur, todėl ieškinys tenkintas iš dalies žalos atlyginimą priteisiant iš civilinės atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ subsidiariai su A. P. ir G. B.. Taigi pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas Valstybinės ligonių kasos ieškinį, pasisakė lakoniškai, todėl apeliantei yra sudėtinga suprasti, kokiais motyvais remdamasis teismas nusprendė, jog visa apimtimi turi atsakyti būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“.

3.3. Be to, nurodoma, kad nors prokurorė nurodė, jog atsakomybė yra dalinė, tačiau skundžiamo nuosprendžio turinys rodo, jog teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė, t. y. teismas nenustatė ir neindividualizavo visų statybos procese dalyvavusių asmenų veiksmų, jų pobūdžio, įtakos pasekmių kilimui. Teismas nustatė, kad A. R. dirbo nelegaliai, buvo apsvaigęs nuo alkoholio, nesilaikė darbo drausmės ir darbų saugos reikalavimų, tuo pagrindu sumažino civilinės atsakomybės apimtį neturtinės žalos kontekste, tačiau turtinės žalos aspektu visiškai šiais faktiniai duomenimis nebesivadovavo. Pažymima, kad A. R. buvo neįdarbintas teisės aktų nustatyta tvarka, dėl to jis neteko tiek socialinio draudimo, tiek draudimo išmokos už nelaimingą atsitikimą. Todėl D. V. neteisėti veiksmai, t. y. teismui konstatavus nelegalų darbą, taip pat sukėlė atitinkamas neigiamas pasekmes, todėl teismas turėjo į tai atsižvelgti spręsdamas, kokia dalimi yra atsakingas ir šis subjektas. Nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat pažeidė teisės aktų reikalavimus. Paskirtas statinio statybos vadovas neatliko savo pareigų, neužtikrino darbų saugos statybvietėje, jos koordinavimo, neužtikrino tinkamų statybvietės sąlygų dėl saugumo, užtvėrimų, drausmės laikymosi, tinkamų sanitarinių zonų įrengimo, kad praėjimas nebūtų užkrautas statybinėmis medžiagomis, būtų saugu praeiti statybininkams ir pan. Nepaisant to, kad dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakomybės baudžiamosios atsakomybės prasme nesprendžiama, tai neeliminuoja teismo pareigos atitinkamai nuspręsti, kokia dalimi šis asmuo yra atsakingas už neigiamų padarinių kilimą. Apeliantės vertinimu, civilinis reikalavimas turi būti individualizuotas atsižvelgiant į visas atsakomybės sąlygas, kreipiant dėmesį į priežastinį ryšį, kas atsakingas už veiksmus ir (ar) neveikimą, tiesiogiai sukėlusius neigiamas pasekmes, ir kas ir kokia apimtimi turėtų prisiimti civilinę atsakomybę.

3.4. Taip pat pažymima, kad nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo atsakinga už statybvietės valdymą ir joje veikiančių kitų subjektų darbų saugą ir sveikatą, darbų saugos koordinavimą, tačiau pretenzijas savo lėšomis turi reikšti kitiems asmenims civilinio proceso tvarka. Tokia išvada neparemta konkrečia teisės norma. Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi galimybės išsireikalauti žalos atlyginimo ta apimtimi, kuria pats nukentėjusysis savo neatsargiais veiksmais sukėlė. Byloje yra duomenys apie tam tikras aplinkybes, mažinančias civilinės atsakomybės ribas, t. y. nukentėjusiojo didelis neatsargumas, tačiau galimybė atgauti žalą iš kalto asmens yra neįmanoma, todėl pirmosios instancijos teismo išvada yra deklaratyvi ir neįgyvendinama.

4. Apeliaciniu skundu trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas Sigitas Čepas prašo pakeisti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2023 m. spalio 26 d. nuosprendžio dalį, kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymas priteisti turėtas proceso išlaidas atmestas, ir išieškoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai iš G. B. ir A. P. ir (ar) valstybės 2 210 Eur proceso išlaidų.

4.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ šioje byloje buvo trečiuoju asmeniu atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pusėje, nes BPK nenumato tokios procesinės padėties kaip trečiasis asmuo. Nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašė teismo panaikinti 2020 m. gruodžio 9 d. nutarimą įtraukti į bylą civiline atsakove UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pašalinti civilinę atsakovę UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš bylos, tačiau prašymas buvo netenkintas. Plungės apylinkės teismas 2021 m. gegužės 20 d. nutartyje nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu ir yra civilinė atsakovė. Tačiau neaišku, kodėl skundžiamame nuosprendyje UAB „(duomenys neskelbtini)“ procesinė padėtis nurodyta kaip trečiasis asmuo. Pažymima, kad ir pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksą (toliau – CPK) asmuo vienoje byloje negali būti ir atsakovu, ir trečiuoju asmeniu. Jei asmeniui yra pareikšti turtiniai reikalavimai (materialinis suinteresuotumas), jis procese yra atsakovas, o jei asmeniui turtiniai reikalavimai nepareikšti, bet byla gali turėti įtakos šio asmens teisėms ir pareigoms (procesinis suinteresuotumas), jis traukiamas trečiuoju asmeniu. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pusėje, nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokios pusės nesirinko. Pažymima, kad pagal CPK 47 straipsnio 3 dalį būtent trečiajam asmeniui yra nustatyta teisė pasirinkti, kurios šalies pusėje jis yra. Taigi skundžiamo nuosprendžio motyvas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ šioje byloje buvo trečiuoju asmeniu atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pusėje, yra iš esmės neteisėtas ir prieštarauja pirmosios instancijos teismo tarpinėms nutartims dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisinės padėties.

4.2. Skunde teigiama, jog kadangi iš civilinės atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ žalos atlyginimas nebuvo priteistas, todėl patirtos proceso išlaidos turėjo būti atlygintos iš kaltų asmenų. Pirmosios instancijos teismo motyvas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ gali reikšti turtines pretenzijas tretiesiems asmenims, nesudaro pagrindo nepriteisti proceso išlaidų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ negavus atskiro reikalavimo civiline tvarka, proceso išlaidų klausimas liktų neišspręstas. Todėl akivaizdu, kad proceso išlaidų klausimas turi būti išspęstas būtent toje byloje, kurioje išlaidos buvo patirtos.

4.3. Skunde pažymima, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo pareikšti jokie turtiniai reikalavimai, dėl to daroma išvada, jog civiliniai ieškovai nemano, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra atsakinga už padarytas veikas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar jos darbuotojai nebuvo teisiami, o baudžiamojoje byloje negali būti sprendžiama dėl su byloje pareikštais kaltinimais nesusijusių asmenų civilinės atsakomybės. Nesant turtinių reikalavimų UAB „(duomenys neskelbtini)“ negali būti atsakove byloje, nes neturi nuo ko gintis, t. y. negali naudotis teise duoti paaiškinimus dėl civilinio ieškinio esmės, nes civilinis ieškinys pareikštas ne jai (BPK 110 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

4.4. Be to, nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ civiline atsakove pripažinta prokuroro nutarimu, tačiau nutarime nėra motyvų, kodėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažįstama civiline atsakove. Todėl bylos nagrinėjimo iš esmės metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo aišku, nuo ko gintis, koks ieškinio faktinis pagrindas, koks teisinis pagrindas ir koks dalykas. Pažymima, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ šioje byloje net tris kartus – 2020 m. gruodžio 15 d. skundu, 2021 m. balandžio 22 d. prašymu ir 2023 m. gegužės 12 d. prašymu – prašė pašalinti ją iš bylos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ į bylą civiline atsakove buvo įtraukta prokuroro iniciatyva, civiliniams ieškovams nereiškiant reikalavimų, todėl išlaidas turėtų atlyginti valstybė ir (ar) nuteistieji.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimu į apeliacinius skundus civilinio atsakovo D. V. atstovas advokatas Kazys Bitaris prašo nuteistojo A. P. ir civilinės atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinius skundus atmesti, trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą tenkinti, priteisti civiliniam atsakovui D. V. jo patirtas bylinėjimosi išlaidas – 1 500 Eur.

5.1. Nesutinkama su apelianto A. P. pozicija, jog, atsižvelgiant į teismo eksperto išvadas, reikėtų papildomai konstatuoti tai, kad D. V. veiksmai (neveikimas) taip pat buvo viena iš nelaimingo atsitikimo kilimo priežasčių ir buvo lemiama sąlyga, dėl kurios kilo nelaimingas atsitikimas. Priešingai, tinkamas instruktavimas, instrukcijų parengimas, rizikos įvertinimas, nustatymas, kaip nukentėjusysis turėjo saugiai dirbti ir elgtis statybvietėje, ar turėjo būti nušalintas nuo darbo dėl neblaivumo, ar turėjo pareigą statybvietėje dėvėti šalmą, nebuvo D. V. atsakomybė, kadangi, kaip byloje ir buvo nustatyta, D. V. ir A. R. buvo pasirašę tik bendradarbiavimo sutartį, pagal kurią buvo sutarta, jog D. V. neatsako už A. R. veiksmus, kuriais pažeidžiamos saugos taisyklės, vykdant statybos darbus. Bendradarbiavimo sutartis buvo sudaryta atsižvelgiant į tai, kad A. R. dirbo pagal individualios veikos liudijimą. Tarp D. V. ir A. R. nebuvo susiformavę darbo teisiniai santykiai. Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvados matyti, kad jei A. R. buvo savarankiškai dirbantis darbuotojas, jo mokymas ir instruktavimas priskirtinas jo paties kompetencijai, o D. V. pareigos A. R. atžvilgiu surašytos jų Bendradarbiavimo sutarties 2 punkte. Taigi A. R. dirbdamas savarankiškai pats turėjo rūpintus saugiu darbu. Pažymėtina, jog skundžiamame nuosprendyje nebuvo konstatuota, jog A. R. buvo D. V. darbuotojas. Pirmosios instancijos teismas tik konstatavo, jog A. R. buvo neblaivus, vaikščiojo statybvietėje be apsauginio šalmo, kas turėjo įtakos sprendžiant dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio.

Šalies argumentai

5.2. Pažymima, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nustatė, jog būtent A. P. veiksmai yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su kilusiomis pasekmėmis, o būtent tai, kad A. P. jam paskirtas UAB .(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovo bei įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas vykdė neatsakingai, nerūpestingai, pažeisdamas kaltinime nurodytus teisės aktų ir kitų lokalių aktų reikalavimus, nepasirūpino, kad statybvietėje krovos zona būtų tinkamai aptverta ir pažymėta, apsaugota apsauginiu tinklu, kad krovinys būtų keliamas pagal nustatytas krovinio kėlimo taisykles ir darbuotojai pavojingų krovos darbų neatliktų pažeisdami krovinio kėlimo taisykles, dėl ko UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininkas G. B. kėlė tyrimo metu nenustatytą krovinį, kuris dėl netinkamo prikabinimo ar virvės išslydimo krito iš aukščio žemyn ir sužalojo apačioje buvusį nukentėjusįjį, kuris nuo patirtų sužalojimų ligoninėje mirė, tokie A. P. veiksmai yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su kilusiomis pasekmėmis, t. y. nukentėjusiojo mirtimi. A. P. turėjo realią galimybę ir pareigą numatyti šių padarinių atsiradimą ir užkirsti jiems kelią. Nors A. P. siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės, tačiau surinkti duomenys ir įrodymai byloje patvirtina, jog būtent jo neveikimas yra priežastiniu ryšiu susijęs su kilusiais padariniais.

5.3. Pažymima, kad A. R. buvo savarankiškai dirbantis asmuo ir tik jis pats turėjo rūpintis saugiu darbu, ką patvirtino ir atlikta ekspertizė. D. V. nebuvo įdarbinęs šio asmens, jų nesiejo darbo teisiniai santykiai, todėl ir atsakomybė D. V. už reikalavimų nesilaikymą negali kilti. Pabrėžiama, kad bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad Statybos generalinės subrangos sutarties specialiųjų sąlygų 19 punkte yra nurodyta, kad M. T. yra rangovo paskirtas darbų vadovas, o 20 punkte yra nurodyta, kad A. P. yra subrangovo paskirtas darbų vadovas, kuris 2020 m. sausio 2 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymu sau pasiliko įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijų vykdymą. Taigi, A. P., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, sudaręs su UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinės subrangos sutartį, pats savarankiškai prisiėmė atsakingo asmens vaidmenį organizuojant ir vykdant specialiuosius / atskiruosius ypatingo statinio statybos darbus – daugiabučio gyvenamojo namo fasado atnaujinimą (modernizavimą), tačiau, asmeniškai neturėdamas ypatingo statinio darbų vadovo kvalifikacijos, jau pradiniame darbų organizavimo ir įgyvendinimo etape nesiėmė jam teisės aktų deleguotos pareigos gauti ir parengti darbų vykdymo dokumentaciją, t. y., iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ negavęs statybos darbų technologijos / vykdymo projekto, neparengė jo įmonės atliekamų pagal rangos sutartį specialiųjų / atskirųjų darbų (namo fasado rekonstrukcijos) technologinės kortelės, akto-leidimo ar paskyros-leidimo, jame nenumatė konkrečių priemonių, užtikrinančių darbuotojų saugą ir sveikatą statinio statybos metu, galinčių atsirasti rizikos veiksnių, apsaugos nuo jų būdų bei kolektyvinių ir asmeninių apsaugos priemonių. Darbų saugos ekspertizę atlikęs ekspertas T. D. patvirtino, kad statybos darbų technologijos / vykdymo projektą privalėjo parengti generalinis rangovas, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat turėjo įgyvendinti šį reikalavimą, išreikalaudama ir (ar) parengdama tokį projektą ar technologinę kortelę konkrečiai savo atliekamiems darbams. Kadangi A. P. darbus atliko negavęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengto projekto ir pats nesiėmė priemonių parengti savo vykdomų namo renovacijos dalies darbų technologinio aprašymo, todėl netinkamai įvertino darbo aplinką ir saugos reikalavimus, ypatingai dėl to, kad pakeitė projektinėje dokumentacijoje numatytą tvarką atidengiant dalį pastolių ir įrengiant krovinių kėlimo gerves, o specialieji / atskirieji darbai nėra detalizuoti ir įvertinti, krovos darbai buvo atliekami pažeidžiant darbų saugos ir sveikatos darbe, krovos darbų atlikimą reglamentuojančius teisės aktus.

5.4. Be to, nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, jog organizacinės darbų saugos priemonės, kurios buvo A. P. atsakomybė, yra skirtos rizikai mažinti gamybiniame procese, tačiau jos negali pašalinti rizikos veiksnių tais atvejais, kai nesilaikoma elementarios saugos reikalavimų. Taip pat nepagrįstai teigiama, kad bylos duomenys aiškiai patvirtina, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ tinkamai ir pakankamai reglamentavo instruktavimą ir darbuotojų saugą, priešingai negu UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar D. V. individualios veiklos atveju. Pažymima, kad nei UAB .(duomenys neskelbtini)“ buvo tinkamai reglamentuota, nei paties A. P., atsakingo už saugos reikalavimų laikymąsi, veiksmai buvo pakankami išvengti kilusių padarinių.

5.5. Nurodoma, kad civilinis atsakovas D. V. visiškai sutinka su UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimu priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme, remdamasis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.

5.6. Taip pat teigiama, kad reikalavimas priteisti civilinio atsakovo D. V. patirtas bylinėjimosi išlaidas buvo atmestas nepagrįstai. Pažymima, jog D. V. civiliniu atsakovu buvo įtrauktas į bylą vyresniosios tyrėjos 2020 m. gruodžio 9 d. nutarimu, kuriame nebuvo nurodyta jokių motyvų. Prokurorė D. V. skundo netenkino. Kaip ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip ir D. V. visos bylos nagrinėjimo metu nesuprato, kokiu pagrindu jis yra įtrauktas į bylą civiliniu atsakovu. Tarp D. V. ir A. R. buvo sudaryta tik bendradarbiavimo sutartis, kuria buvo susitarta dėl bendradarbiavimo atliekant statybos ir remonto darbus (Bendradarbiavimo sutarties 1.1 punktas). Taip pat Bendradarbiavimo sutarties 4.1 punktu buvo susitarta, jog D. V. neatsako už A. R. veiksmus, kuriais pažeidžiamos Saugos taisyklės vykdant statybos darbus. Bendradarbiavimo sutartis buvo sudaryta atsižvelgiant į tai, kad A. R. dirbo pagal individualios veiklos liudijimą ir galėjo D. V. suteikti subrangos paslaugas. Taigi D. V. nepagrįstai buvo įtrauktas į bylą, todėl turėjo kreiptis dėl teisinės pagalbos suteikimo į advokatą, kuris atstovavo jo interesams atliekant ikiteisminį tyrimą ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Patirtos bylinėjimosi išlaidos sudarė 1 500 Eur, tačiau, atmetus jam pareikštą civilinį ieškinį, bylinėjimosi išlaidos priteistos jam taip pat nebuvo.

6. Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės G. B. gynėjas advokatas Aivaras Raišutis pateikė prašymą dėl 750 Eur dydžio išlaidų gynėjo pagalbai apmokėti atlyginimo.

7. Teismo posėdyje nuteistasis A. P. ir jo gynėjas bei civilinės atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas Mantas Liugas prašė panaikinti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2023 m. spalio 26 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – išteisinti A. P. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 176 straipsnio 1 dalyje, padarymo, civilinius ieškinius atmesti.

8. Teismo posėdyje trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas Sigitas Čepas prašė apeliacinį skundą tenkinti ir priteisti patirtas procesines išlaidas.

9. Teismo posėdyje atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės G. B. gynėjas advokatas Aivaras Raišutis prašė apeliacinius skundus atmesti.

10. Teismo posėdyje civilinio atsakovo D. V. atstovas advokatas Kazys Bitaris prašė apeliacinius skundus atmesti ir priteisti D. V. bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

11. Teismo posėdyje prokurorė Kristina Prialgauskienė prašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Sigito Čepo apeliacinį skundą palikti nenagrinėtą be pateisinamų priežasčių praleidus apskundimo terminą, iš dalies tenkinti civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Manto Liugo apeliacinį skundą pakeičiant Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2023 m. spalio 26 d. nuosprendį dalyje dėl žalos atlyginimo. Taip pat prašė iš dalies tenkinti nuteistojo A. P. gynėjo advokato Manto Liugo apeliacinį skundą ir pakeisti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2023 m. spalio 26 d. nuosprendį, t. y. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteisti 7 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo D. M., 8 608,14 Eur turtinės žalos atlyginimo Klaipėdos teritorinei ligonių kasai, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir D. V. priteisti po 3 750 Eur iš kiekvieno neturtinės žalos atlyginimo D. M., po 4 304,06 Eur turtinės žalos atlyginimo Klaipėdos teritorinei ligonių kasai. likusios nuosprendžio dalies nekeisti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo A. P. gynėjo ir civilinės atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Manto Liugo apeliaciniai skundai atmestini, trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Sigito Čepo apeliacinis skundas tenkintinas.

12. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniu skundu nuteistojo A. P. gynėjas ginčija veikos kvalifikavimą, įrodymų vertinimą, prašo nuteistąjį išteisinti. Civilinės atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas nurodo, jog netinkamai taikytos deliktinės atsakomybės nuostatos, nepagrįstai priteistas turtinės žalos atlyginimas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ subsidiariai su A. P. ir G. B. ir neturtinės žalos atlyginimas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ subsidiariai su A. P.. Trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas Sigitas Čepas apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė nepriteisti bendrovės patirtų teisinės pagalbos išlaidų, kadangi iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ žalos atlyginimas nebuvo priteistas, todėl patirtos proceso išlaidos turėjo būti atlygintos iš kaltų asmenų.

13. Apeliaciniuose skunduose, ypač nuteistojo A. P., yra dėstomi išsamūs nesutikimo su skundžiamo nuosprendžio atitinkamomis išvadomis argumentai. Kasacinėje praktikoje išaiškinta, jog BPK 332 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas reikalavimas apeliacinės instancijos teismui nutarties aprašomojoje dalyje išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo reiškia, kad apeliacinės instancijos teismo sprendime turi būti aiškiai pasisakyta dėl reikšmingų bylai išspręsti klausimų. Toks reikalavimas neturi būti suprantamas kaip įpareigojimas pateikti išsamų atsakymą į kiekvieną apelianto teiginį, tai yra nebūtina atsakyti į argumentus, kurie yra nereikšmingi, nepagrįsti ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-60/2014, 2K-202/2014, 2K-240/2014, 2K-72-746/2015, 2K-418-699/2015, 2K-572-139/2015, 2K-20-746/2016 ir kt.). Tad atitinkamai apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinius skundus, nedėstys atskirų motyvų dėl kiekvieno skundų argumento, teisėjų kolegija analizuos esminius skunduose keliamus klausimus ir vertins, ar apeliantų išsakyti argumentai yra reikšmingi darant galutines išvadas dėl skundžiamo nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl A. P. nuteisimo pagal BK 176 straipsnio 1 dalį

14. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Aptartos BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

15. Įvertinus bylos medžiagą, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentus, darytina išvada, kad apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas A. P. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 176 straipsnio 1 dalyje, padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai nusprendė dėl jo kaltės. Baudžiamojoje byloje taip pat nėra pagrindo daryti kitokias išvadas dėl faktinių aplinkybių, atskleidžiančių A. P. kaltę. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė šias aplinkybes ir motyvuotas išvadas pagrindė įrodymais, kurių turinys papildo vienas kitą, susijungia į nuoseklią logišką grandinę. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nustatė visus būtinus BK 176 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius.

16. Pagal BK 176 straipsnio 1 dalį atsako darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, pažeidęs darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių. Pagal šį BK 176 straipsnį atsako tik specialieji subjektai – darbdaviai ir kiti asmenys, kurie dėl savo tarnybinės padėties ar specialiųjų įgaliojimų yra atsakingi už saugą darbe, saugos darbe norminių aktų laikymąsi. Paprastai BK 176 straipsnyje nustatyto nusikaltimo subjektas yra darbdavys ar jo įgaliotas asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-485/2011, 2K-597/2011, 2K-154/2012, 2K-341/2012, 2K-236/2014). BK 176 straipsnio 1 dalies dispozicija yra blanketinė, todėl aiškinant sąvokas „darbdavys“ ir „jo įgaliotas asmuo“ ir nagrinėjant bylą kiekvienu konkrečiu atveju turi būti analizuojami tie įstatymai, įstatymų įgyvendinamieji ir įmonių vietiniai (lokalūs) norminiai teisės aktai, kuriuose įtvirtintos konkrečios darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui nustatytos pareigos darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų įgyvendinimo srityje, ir sprendžiama, ar tų pareigų buvo laikomasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-154/2012, 2K-572/2013, 2K-355-788/2016).

17. Pripažįstant, kad teisės aktuose nustatyti darbuotojų saugos ar sveikatos reikalavimai buvo pažeisti, būtina nustatyti, kas buvo atsakingas už jų įgyvendinimą, t. y. kada, kam ir kokia apimtimi tokie įgaliojimai buvo suteikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-461/2008). Darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais. Šias darbdavio pareigas įgyvendina darbdaviui atstovaujantis asmuo. Pareigos, kylančios darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos srityje, darbdaviui atstovaujančio asmens gali būti perleistos paskirtiems kitiems įgaliotiems asmenims (Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11, 32 straipsniai). Tokiais atvejais šie asmenys laikytini BK 176 straipsnyje nustatyto nusikaltimo subjektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-140/2013). Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje darbdavio įgaliotas asmuo apibrėžiamas kaip padalinio vadovas ar kitas administracijos pareigūnas, kuriam darbdavys ar darbdaviui atstovaujantis asmuo pavedė įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus įmonėje ir (ar) įmonės struktūriniame padalinyje. Teismų praktikoje darbdavio įgaliotas asmuo apibūdinamas kaip asmuo, dėl savo tarnybinės padėties ar specialiųjų įgaliojimų atsakingas už saugą darbe, saugos darbe norminių aktų laikymąsi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-154/2012, 2K-182-677/2016 ir kt.).

18. BK 176 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, t. y. pripažįstant, kad asmuo padarė darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimą, būtina nustatyti ne tik padarytą veiką, bet ir atsiradusius padarinius bei priežastinį ryšį tarp veikos ir šių padarinių. Nustatant priežastinį ryšį tarp veikos ir atsiradusių padarinių būtina įvertinti, dėl kokių konkrečių darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų pažeidimų atsirado BK 176 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai. Taikant už darbų saugą ar sveikatos apsaugą darbe atsakingam asmeniui baudžiamąją atsakomybę, be padarytų konkrečių norminių aktų reikalavimų pažeidimų nustatymo, turi būti konstatuota, kad šie pažeidimai ir tapo būtina sąlyga bei pagrindinė priežastis sunkiems padariniams kilti, taip pat turi būti įvertintos ir to asmens realios galimybės numatyti šių padarinių atsiradimą ir užkirsti jiems kelią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-355-788/2016, 2K-321-303/2019). Pagal aktualų teisinį reguliavimą baudžiamoji atsakomybė pagal BK 176 straipsnį galima tik esant neatsargiai kaltės formai. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad darbuotojų sauga ir sveikata – visos prevencinės priemonės, skirtos darbuotojų darbingumui, sveikatai ir gyvybei darbe išsaugoti, kurios naudojamos ar planuojamos visuose įmonės veiklos etapuose, kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo profesinės rizikos arba ji būtų kiek įmanoma sumažinta. Vadovaujantis teismų praktika, sprendžiant, ar darbdavys ar jo įgaliotas atstovas pažeidė darbų saugos įstatyme ar kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus, kiekvienu atveju turi būti analizuojamas taikytinų teisės normų turinys.

19. Nagrinėjamu atveju A. R. mirtį lėmė dviejų nuteistųjų neatsargi veika, būtent: A. P. nuteistas pagal BK 176 straipsnio 1 dalį už tai, kad, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, atsakingas už darbdavį, pažeidė Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, dėl to įvyko mirtinas nelaimingas atsitikimas darbe; o G. B. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą pagal BK 132 straipsnio 3 dalį už tai, kad, pažeisdamas specialias elgesio saugumo taisykles, dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui.

20. Pirmosios instancijos nustatė, kad A. P. 2020 m. gegužės 15 d. apie 14.26 val. adresu (duomenys neskelbtini), būdamas darbdavės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas – direktorius, atestuotas dirbti saugos ir sveikatos klausimais, ir veikdamas pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinės statybos subrangos sutartį, atlikdamas specialiuosius / atskiruosius ypatingo statinio statybos darbus – daugiabučio gyvenamojo namo fasado atnaujinimą (modernizavimą), tačiau neturėdamas ypatingo statinio statybos darbų vadovo kvalifikacijos, pats atlikdamas statybos darbų vadovo pareigas, elgdamasis nerūpestingai: iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ negavęs statybos darbų technologijos / vykdymo projekto, neparengęs jo įmonės atliekamų pagal rangos sutartį specialiųjų / atskirųjų darbų (namo fasado rekonstrukcijos) technologinės kortelės, akto-leidimo ar paskyros-leidimo, nenumatęs konkrečių priemonių, užtikrinančių darbuotojų saugą ir sveikatą statinio statybos metu, galinčių atsirasti rizikos veiksnių ir apsaugos nuo jų būdų bei kolektyvinių ir asmeninių apsaugos priemonių, neparengęs įrenginio – savadarbės rankinės kėlimo gervės saugaus naudojimo tvarkos (instrukcijos) ir pagal juos neinstruktavęs darbuotojų, nesupažindinęs jų su gautu statybos techniniu projektu, nesuderinęs su UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos darbų vadovu, pakeitė projekto sprendinius – prie namo galinio fasado atidengė dalį pastolių tinklo ir pastolių viršutiniame aukšte įrengė medžiagoms pakelti savadarbę rankinę kėlimo gervę (su skridiniu) dėl greitesnio virvės be krovinio nuleidimo žemyn, prie virvės galo prikabino karabiną bei spyną, tačiau šios pavojingos zonos neaptvėrė, nepažymėjo įspėjamaisiais ženklais, techninėmis, organizacinėmis ar kitomis priemonėmis neapribojo (neuždraudė) galimybės gervę naudoti vienam asmeniui, dėl saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų sudarymo nekoordinavo su kitais subrangovais, savarankiškai objekte dirbančiais asmenimis, neinformavo jų apie pavojingas vietas objekte, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekvalifikuotam statybos darbininkui G. B. davęs užduotį ten pat paruošti darbo vietą kronšteinams montuoti ant namo galinės sienos – sunešti darbo medžiagas ir įrankius, nekontroliavo, jog nepažymėtoje ir kolektyvinėmis apsaugos priemonėmis neapsaugotoje kitų statybvietėje dirbančių asmenų praėjimo vietoje nebus vykdomi medžiagų ir įrankių nesaugūs ir netinkami kėlimo darbai mechanine savadarbe kėlimo gerve, naudojamas netinkamas krovinio kėlimo ir aprišimo būdas, tuo pažeisdamas kaltinime nurodytus Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme ir kituose teisės aktuose numatytus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, dėl ko UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekvalifikuotas statybos darbininkas G. B., būdamas ant statybinių pastolių trečiojo aukšto, neįsitikinęs, jog neaptvertoje ir nepažymėtoje pavojingoje darbo zonoje pastolių apačioje neatsiras kitų statybvietėje dirbančių ar pašalinių asmenų, pastolių viršuje esančia sumontuota kėlimo gerve vienas kėlė į nenustatytą aukštį tiksliai nenustatytą, bet ne mažiau kaip 11,3 kg ir ne daugiau kaip 22,6 kg sveriantį metalinių kronšteinų krovinį plastikinio kibiro taroje ar popierinėje dėžėje, prikabintoje prie virvės su karabinu ir spyna, ir dėl nenustatytų priežasčių: virvės išslydimo, krovinio iškritimo ar netinkamo prikabinimo, keliamas kibiras ar dėžė su kronšteinais, metaline spyna ir karabinu krito žemyn ir pataikė į apačioje pro pastolius einančio savarankiškai dirbančio asmens – D. V., samdomo darbuotojo A. R., galvą, dėl ko jis patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą – sunkią galvos smegenų traumą, tetraparezę ir komą, ir 2020 m lapkričio 3 d. mirė.

21. Tokiais savo veiksmais A. P. pažeidė DSSĮ 11 straipsnio, 15 straipsnio 1 dalies, 20 straipsnio 2 dalies, 25 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4, 13 punktų reikalavimus, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu) 18 straipsnio 7 dalies 1 ir 3 punktų, reikalavimus, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-848 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ (galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu) 25 punkto reikalavimus, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1998 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 85/233 patvirtintų Darboviečių įrengimo bendrųjų nuostatų 15.1, 19.1 punktų reikalavimus, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 102 patvirtintų Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų 2 dalies ir 2 priedo 3 skirsnio reikalavimus, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. A1-22/D1-34 patvirtintų Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų (galiojusių nusikalstamos veikos padarymo metu) 9 punkto, 4 priedo „Būtiniausi darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimai statybvietėse“ 13 punkto, „Specialiųjų būtiniausių statybviečių darbo vietų įrengimo lauke reikalavimų“ 36 punkto reikalavimus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000-12-22 įsakymu Nr. 346 patvirtintų Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00 5, 6, 10, 11, 13, 25 punktų, 2 priedo, 5 priedo reikalavimus, SĮ „(duomenys neskelbtini)“ ypatingo statinio – daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) techninio darbo projekto, numeris: (duomenys neskelbtini), „Pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo“ dalies „Statybos darbų eiliškumas“ reikalavimus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2017 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos Darbuotojų saugos ir sveikatos bendrosios instrukcijos Nr. l 16–19 dalių reikalavimus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2017 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos Saugos ir sveikatos instrukcijos atliekant darbus aukštyje Nr. 9 22–26 dalių reikalavimus.

22. Apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuteistasis A. P. savo veiksmais pažeidė 21 punkte minėtų darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Kaip matyti kaltinime A. P. labai detaliai dėstomi inkriminuotų darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai, bet teisėjų kolegija, analizuodama apeliacinio skundo argumentus, tikslingai pasisakys tik dėl teisės aktų reikalavimų pažeidimų nulėmusių nelaimingą atsitikimą.

23. Pirmiausia pažymėtina, kad iš Valstybinės darbo inspekcijos prie SADM Klaipėdos teritorinio skyriaus 2020 m. birželio 30 d. nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo akte ir medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, kad Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius A. D., išnagrinėjęs įvykio aplinkybes, kai statybvietėje, adresu (duomenys neskelbtini), sunkią traumą patyrė A. R., nustatė, kad nelaimingas atsitikimas įvyko dėl nesaugiai metamos virvės su prikabintais karabinu ir spyna, o traumos sunkumui įtakos turėjo tai, kad nukentėjusysis A. R. statybvietėje nedėvėjo apsauginio šalmo. Nedėvint šalmo buvo pažeistas Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00 18 p. („Visi asmenys, esantys statybvietėje, privalo dėvėti apsauginius šalmus“). Nesaugų virvės su prikabintais karabinu ir spyna metimą sąlygojo tai, kad ją metęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas G. B. nebuvo pasirašytinai supažindintas, kaip, kilnojant krovinius skridiniu, saugiai nuleisti virvę. G. B. buvo instruktuotas saugos ir sveikatos klausimais, tačiau instrukcijose nebuvo nurodytas pavojus, kad metant virvę su karabinu (ir svoriu) galima sužaloti apačioje esančius žmones. UAB „(duomenys neskelbtini)“ Saugos ir sveikatos instrukcijos atliekant darbus aukštyje Nr. 9 102 p. buvo nurodytas reikalavimas „<...> saugoti įrangą nemėtyti karabinų <...>“, tačiau čia akcentuojamas tik įrangos tausojimas. Buvo pažeista DSSĮ 20 straipsnio 2 dalis, kuri numato, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo, vadovaudamasis darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo principais, numatytais šio Įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje, ir darbuotojų saugos ir sveikatos norminiais teisės aktais, technologinių procesų bei darbo priemonių dokumentais, įvertinęs profesinę riziką įmonėje, rengia įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos vietinius (lokalinius) norminius teisės aktus (darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas, saugaus darbų atlikimo taisykles ar instrukcijas ir kitus reikiamus įmonės vietinius (lokalinius) norminius teisės aktus), DSSĮ straipsnio 3 dalis, kuri numato, kad darbuotojai privalo laikytis darbdaviui atstovaujančio asmens patvirtintų įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos vietinių (lokalinių) norminių teisės aktų (t. 1, b. l. 193, t. 2, b. l. 1–72).

24. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, patenkinus gynybos prašymą, nuspręsta atlikti dalinį įrodymų tyrimą, papildomai apklausiant A. D. ir S. J..

25. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apklaustas specialistas A. D. parodė, kad įvykis nepripažįstamas nelaimingu atsitikimu darbe, nes nukentėjusysis neturėjo jokių darbo santykių ir buvo pasibaigęs jo verslo liudijimo galiojimas. Taip pat nurodė, kad pagal formuluotę, atsižvelgiant į instrukciją, akcentuojamas įrangos tausojimas, tačiau tai nereiškia nemėtyti, kad gali ant ko nors užkristi. Tuo metu galiojo darbų, kuriems turi būti išrašomos paskyros, leidimai sąrašas, tačiau krovinių kėlimas – tai kasdienė veikla. Taip pat nurodė, kad koordinavimas reikalingas, kai dirba keletas rangovų, koordinatoriumi pasirūpinti yra užsakovo, statybos valdytojo pareiga. Taigi specialistas A. D. iš esmės patvirtino nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo akte užfiksuotus duomenis, jog nors G. B. buvo instruktuotas saugos ir sveikatos klausimais, tačiau instrukcijoje buvo akcentuotas įrangos tausojimas, ir G. B. nebuvo instruktuotas apie pavojų, jog metant virvę su karabinu (ir svoriu) galima sužaloti apačioje esančius asmenis.

26. Liudytojas S. J., kuris atliko objekto Plungės mieste techninę priežiūrą, parodė, kad statinio statybos vadovas buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovas, gali būti, kad buvo daugiau darbų vadovų, bet jie visi pavaldūs statinio darbų vadovui. Oficialių UAB „(duomenys neskelbtini)“ rangovų nebuvo, apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ sužinojo, kai gavo kvietimą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo informavusi, kad bus daugiau savarankiškai dirbančių asmenų objekte, pagal statybos reglamentą užsakovui jokių rangovų nepateikė, jokių sutarčių nepateikė. Nurodė, jog jei yra keli rangovai, turi nusamdyti koordinatorių. Jei dirba savarankiškai dirbantys asmenys, jie visi pavaldūs statinio statybos darbų vadovui. Kontroliuoti tai, jog dėvėtų šalmus, turėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovas. Nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebūtinai turėjo turėti ypatingo statinio statybos darbų vadovo kvalifikaciją, nes ji šiame objekte nebuvo subrangovė. Darbų technologijos projektas nebūtinas, nes yra tipinis, renovacijai nebūtinai rengiamas. Statybvietėje turi būti zonos, kur reikalingos paskyros, kol vykdomi pakrovimo / iškrovimo darbai, o kai tokie darbai baigiami, tos zonos nelieka. Pasisakydamas dėl kasdieninio krovimo nurodė, jog ta vieta turi būti aptverta. Taip pat S. J. pažymėjo, jog nėra atestuotas darbų saugos klausimais.

27. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog, pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymo Nr. D1-713 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01-03:2017 „Statinių klasifikavimas“ patvirtinimo“ V skyriaus antro skirsnio 1 lentelės 1 punktą, gyvenamosios paskirties pastatas, kurio bendras plotas yra didesnis kaip 2000 kv. m, priskiriamas ypatingų statinių kategorijai. Kaip pagrįstai pažymėjo apylinkės teismas, pagal (duomenys neskelbtini) esančio daugiabučio gyvenamojo namo techninio darbo projekto bendruosius rodiklius, šio gyvenamojo namo bendras plotas yra 2998,91 kv. m, todėl jis priskiriamas ypatingų statinių kategorijai. Techninio darbo projekto skyriuje „Statybos aikštelės įrengimas“ yra nurodyta, kad statybos aikštelė įrengiama vadovaujantis: Darboviečių įrengimo statybvietėje nuostatais; Saugos ir sveikatos taisyklės statyboje, DT 5-00; kitais norminiais dokumentais, reglamentuojančiais šiuos darbus. <...> Inventoriniai pastoliai, pastatyti aplink pastato perimetrą, turi būti aptraukti tinklu. Kaip minėta, liudytojas S. J., kuris atliko objekto techninę priežiūrą, patvirtino, jog statybvietėje turi būti zonos, kurioms reikalingos paskyros, kol vykdomi pakrovimo / iškrovimo darbai. Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvados matyti, kad nelaimingo atsitikimo atveju pavojinga zona, kuri buvo šalia rankinės gervės, nebuvo niekaip pažymėta. Minėta aplinkybė didino nelaimingo atsitikimo tikimybę ir organizaciniu požiūriu turėjo įtakos nelaimingam atsitikimui. G. B. veiksmai, pasireiškę rankinės gervės valdymu taip, kad buvo sudaryta galimybė daiktams kristi iš aukščio, lėmė nelaimingo atsitikimo kilimą (t. 9, b. l. 67–75). Apygardos teismo vertinimu, aplinkybė, jog zona niekaip nebuvo pažymėta ir aptverta, kėlė riziką ne tik statybvietėje dirbantiems darbuotojams, bet ir bet kuriam pašaliniam asmeniui.

28. Taigi, A. P., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas asmuo dėl darbuotojų saugos ir sveikatos, pažeidė tiek bendro pobūdžio atitinkamus norminių aktų, skirtų darbuotojų saugai ir sveikatai, reikalavimus, susijusius su darbuotojų instruktavimu, mokymu, aprūpinimu saugos ir sveikatos priemonėmis, taip pat darboviečių įrengimo reikalavimus, įskaitant darbovietes statybvietėse.

29. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad mirtino nelaimingo atsitikimo darbe priežastis ir pagrindinė sąlyga buvo ta, kad, vykdant darbus, nebuvo naudojamos privalomos techninės priemonės (kolektyvinės ir (ar) asmeninės), vykdyti darbai neatitiko norminių aktų reikalavimų, skirtų darbuotojų saugai ir sveikatai, taip pat reikalavimų, keliamų darbo vietai statybvietėje. A. P., kaip atsakingo už darbuotojų saugą ir sveikatą asmens, neveikimas priežastiniu ryšiu susijęs A. R. mirtimi. Be to, aplinkybė, jog asmuo, kuris žuvo, nebuvo įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“, nepaneigia A. P., kaip įmonės direktoriaus, atsakomybės.

30. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistasis A. P. neatitinka specialaus BK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo subjekto požymių, kadangi atsakomybė už darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimą tenka statinio statybos vadovui, t. y. už darbų saugą ir sveikatos apsaugą statybvietėje buvo atsakingas generalinės rangovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingas asmuo M. T.. Tačiau su šiuo vertinimu apygardos teismas sutikti negali.

31. Apygardos teismo vertinimu, nuteistasis A. P. atitinka BK 176 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos specialiojo subjekto reikalavimus. Pažymėtina, kad darbų saugos ekspertizę atlikęs ekspertas T. D. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad statybos darbų technologijos / vykdymo projektą privalėjo parengti generalinis rangovas, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat turėjo įgyvendinti šį reikalavimą, išreikalaudama ir (ar) parengdama tokį projektą ar technologinę kortelę dėl konkrečiai savo atliekamų darbų. Iš Generalinės statybos subrangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog generalinė rangovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutarė dėl daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), atnaujinimo darbų: šiltinimo, konsolių ir karkaso montavimo, plytelių montavimo ant fasado, atlikimo (t. 3, b. l. 22–39). Pagal Generalinės sutarties 2.7 punktą, 5.1.21 punktą ir 7.14 punktą subrangovas pats rūpinasi savo darbuotojų darbo saugos, higienos ir gaisrine sauga. Taigi pagal sutartį matyti, jog buvo sutarta, jog subrangovas, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“, rūpinasi darbuotojų sauga ir sveikata. Iš Statybos generalinės subrangos sutarties specialiųjų sąlygų 20 punkto matyti, kad A. P. yra subrangovo paskirtas darbų vadovas, kuris 2020 m. sausio 2 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymu sau pasiliko įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijų vykdymą, todėl A. P. buvo ne tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, bet ir įgaliotas asmuo dėl darbuotojų saugos ir sveikatos. A. P. pagal tvarką, nustatytą norminiuose aktuose, jokiam kitam asmeniui nepavedė įmonėje įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų. Darytina išvada, kad A. P. atitinka specialaus BK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo subjekto požymius.

32. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad A. P., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, sudaręs su UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinės subrangos sutartį, pats savarankiškai prisiėmė atsakingo asmens vaidmenį organizuojant ir vykdant specialiuosius / atskiruosius ypatingo statinio statybos darbus – daugiabučio gyvenamojo namo fasado atnaujinimą (modernizavimą), tačiau, asmeniškai neturėdamas ypatingo statinio statybos darbų vadovo kvalifikacijos, jau pradiniame darbų organizavimo ir įgyvendinimo etape nesiėmė jam teisės aktų deleguotos pareigos gauti ir parengti darbų vykdymo dokumentaciją, t. y., iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ negavęs statybos darbų technologijos / vykdymo projekto, neparengė jo įmonės atliekamų pagal rangos sutartį specialiųjų / atskirųjų darbų (namo fasado rekonstrukcijos) technologinės kortelės, akto-leidimo ar paskyros-leidimo, jame nenumatė konkrečių priemonių, užtikrinančių darbuotojų saugą ir sveikatą statinio statybos metu, galinčių atsirasti rizikos veiksnių, apsaugos nuo jų būdų bei kolektyvinių ir asmeninių apsaugos priemonių.

33. Nepagrįsti ir atmestini argumentai, jog nelaimingo atsitikimo darbe padariniai būtinuoju priežastiniu ryšiu yra susiję ne su A. P. netinkamu pareigų atlikimu darbų saugos srityje, o su paties nukentėjusiojo A. R. veiksmais – jo dideliu neatsargumu. Pažymėtina, kad tuo atveju, kai iš asmens reikalaujama tam tikro elgesio modelio, asmuo turi iš anksto aiškiai ir konkrečiai žinoti, kokių elgesio taisyklių jam privalu laikytis. Priežastinis ryšys yra objektyvusis nusikalstamos veikos požymis, tačiau jo teisinė reikšmė nustatoma tik kompleksiškai nagrinėjant ir atskleidžiant veikos ir padarinių santykį kartu su subjektyviaisiais veikos požymiais. Nagrinėjamu atveju padaryta pagrįsta išvada, jog būtent dėl darbdavio, kuris turi pareigą užtikrinti darbuotojui saugias darbo sąlygas, neveikimo, netinkamo pareigų atlikimo, pasireiškusio A. P. neatsargia kalte, įvyko nelaimingas atsitikimas darbe. Teisėjų kolegija kitaip vertinti anksčiau aptartas aplinkybes ir daryti priešingas išvadas neturi jokio teisinio pagrindo, nes tarp kilusių padarinių ir darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų pažeidimo yra teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys.

34. Darytina bendra išvada, kad tarp abiejų nuteistųjų veikų ir kilusių padarinių yra teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys, nes tai, kad A. P. nesilaikė reikalavimų, kuriuos turi realizuoti darbdavys arba darbdavio įgaliotasis atstovas darbuotojų saugos ir sveikatos srityje, nesilaikė darboviečių įrengimo reikalavimų, įskaitant darbovietes statybvietėse, ir tai, kad G. B. kėlė krovinį pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias saugumo taisykles, kartu sukėlė A. P. mirtį.

35. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai dėl nepagrįsto A. P. nuteisimo pagal BK 176 straipsnio 1 dalį yra nepagrįsti, todėl atmetami.

Dėl žalos atlyginimo

36. Civilinės atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas apeliaciniame skunde nurodo, jog nepagrįstai visa atsakomybė už nelaimingą atsitikimą perkelta UAB „(duomenys neskelbtini)“, neįvertinus civilinių atsakovų darbuotojų, įskaitant ir nukentėjusįjį, padarytų pažeidimų. Nuteistojo A. P. gynėjas taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė civilinės atsakomybės paskirstymo klausimą, neatsižvelgė į kitų statybos proceso subjektų veiksmus ir paties nukentėjusiojo įtaką kilusioms pasekmėms. Prokurorė baigiamojoje kalboje prašė taikyti dalinę atsakomybę ir iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir D. V. priteisti žalos atlyginimą vadovaujantis proporcingumo principu.

37. Pagal BPK 109 straipsnį, BPK 111 straipsnio 1 dalį, civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai dėl nusikalstamos veikos turtinės ir (ar) neturtinės žalos patyrusio asmens baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka reiškiamas reikalavimas ne tik įtariamajam, kaltinamajam, tačiau ir už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims, kurie gali būti įtraukti į bylą kaip civiliniai atsakovai. Teismai, baudžiamojoje byloje nustatydami žalą ir priimdami sprendimą dėl jos atlyginimo, vadovaujasi ne tik BPK normomis, bet ir atitinkamomis Civilinio kodekso nuostatomis, t. y. civilinės atsakomybės bendrosiomis nuostatomis (CK 6.245–6.254 straipsniai), deliktinės atsakomybės taisyklėmis (CK 6.263–6.291 straipsniai) ir kt.

38. Visų pirma pažymėtina, kad, pagal teismų praktiką, žalos samprata baudžiamojoje ir baudžiamojo proceso teisėje pirmiausia susijusi su nusikalstamos veikos, aprašytos BK specialiosios dalies straipsnyje, požymiais, kurių buvimas įrodinėjamas konkrečioje byloje. Tenkinant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali būti priteisiama atlyginti tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos padarinys. Tarp nusikalstamos veikos ir žalos turi būti tiesioginis priežastinis ryšys, reiškiantis, kad atitinkamą žalą (padarinius) sukėlė būtent BK specialiosios dalies straipsniu uždrausta nusikalstama veika, kuri yra konkrečios bylos nagrinėjimo dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-511/2017).

39. Taikant samdančio darbuotojus asmens civilinę atsakomybę už darbuotojo veiksmais padarytą žalą pagal CK 6.264 straipsnį, be bendrųjų civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų, kaltės, žalos bei priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos), reikia nustatyti ir papildomas sąlygas: turi egzistuoti darbdavio ir darbuotojo darbo ar civilinė sutartis, kurios pagrindu veikiama atitinkamo asmens nurodymu ir jam kontroliuojant, taip pat žala turi būti padaryta einant darbo (tarnybines) pareigas (CK 6.264 straipsnio 1, 2 dalys). Pagal besiformuojančią teismų praktiką baudžiamosiose bylose, kai nelegalaus darbo metu pažeidus teisės aktų nustatytas specialias elgesio taisykles dėl neatsargumo padaroma žala dirbusiam asmeniui, žalos atlyginimo pagrindu taikytina deliktinė atsakomybė, nustatyta būtent CK 6.264 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-146-895/2020, 2K-68-489/2020).

40. CK 6.264 straipsnio 1 dalis numato, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad pagal šį straipsnį darbuotojais laikomi asmenys, atliekantys darbą darbo sutarties arba civilinės sutarties pagrindu, jeigu jie veikia atitinkamo juridinio ar fizinio asmens nurodymu ir jo kontroliuojami.

41. Teismų praktikoje nustatyta ir tai, kad samdančio darbuotojus asmens atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų kaltės, atveju priežastinis ryšys yra dvejopo pobūdžio – jis turi būti nustatytas tarp darbuotojo veiksmų ir žalos, taip pat tarp samdančio darbuotojus asmens ir žalos padariusio asmens veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2011).

42. Atsižvelgdamas į šioje nutartyje nustatytas aplinkybes, apygardos teismas nusprendžia, kad tokios samdančio darbuotojus asmens – civilinės atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinės atsakomybės sąlygos už jos darbuotojų A. P. ir G. B. neatsargiais nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam A. R., Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos padarytą žalą nagrinėjamoje byloje yra nustatytos. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog G. B. ir A. P. neatsargiais veiksmais padarytą žalą turi atlyginti juos pasamdęs juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl turtinės žalos atlyginimas pagrįstai priteistas iš civilinės atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ subsidiariai su nuteistuoju A. P. ir G. B. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (17 216,26 Eur A. R. gydymo išlaidų). Taip pat, kadangi G. B. atlygino žalą ir nukentėjusioji nurodė, kad iš G. B. neturtinės žalos atlyginimo priteisti neprašo, nes jis žalą atlygino, neturtinės žalos atlyginimas pagrįstai priteistas iš civilinės atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ subsidiariai su nuteistuoju A. P.. Nors nagrinėjamu atveju prokurorė prašė pakeisti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2023 m. spalio 26 d. nuosprendį ir taikyti dalinę atsakomybę, teisėjų kolegija nusprendžia, kad šiuo atveju negali būti taikoma dalinė atsakomybė, kadangi svarbu užtikrinti, kad nebūtų pažeisti nukentėjusiosios interesai ir ji realiai gautų žalos atlyginimą.

43. Taigi nagrinėjamu atveju konstatuojama, kad nėra pagrindo pakeisti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl proceso išlaidų

44. Apeliaciniu skundu UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašo priteisti 2 210 Eur proceso išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nurodo, jog nepagrįstai buvo įtraukta į baudžiamąją bylą civiline atsakove, nors nukentėjusioji neprašė priteisti žalos atlyginimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“.

45. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatas civilinis ieškovas pats pasirenka, ką jis laiko atsakingu už jam padarytą žalą ir ką procesiniame dokumente nurodyti atsakovu. BK 111 straipsnio 1 dalis numato, kad civiliniais atsakovais gali būti tėvai, globėjai, rūpintojai ar kiti asmenys, taip pat įmonės, įstaigos ir organizacijos, kurie pagal įstatymus materialiai atsako už nusikalstama įtariamojo arba kaltinamojo veika padarytą žalą. Asmuo įtraukiamas į bylą kaip civilinis atsakovas ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu, teisėjo ar teismo nutartimi.

46. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pusėje, kadangi bylos išsprendimas gali turėti įtakos jos teisėms arba pareigoms, nes, teismo vertinimu, pagal byloje pateiktas subrangos sutartis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė subrangos sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir D. V., kurie statybos darbus turėjo atlikti pagal suderintą statybos projektinę dokumentaciją, laikydamiesi Statybos įstatymo, vadovaudamiesi normatyviniais statybos dokumentas, Lietuvos Respublikoje galiojančiais norminiais aktais, kas nebuvo užtikrinta modernizuojant pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), ir įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu žuvo A. R..

47. Pažymėtina, kad BPK nenumato tokio baudžiamojo proceso dalyvio kaip trečiasis asmuo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltinimai nebuvo pareikšti ir ji nėra nuteista, ši bendrovė nėra materialiai atsakinga už nuteistojo A. P. ir atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės G. B. padarytus neteisėtus veiksmus (BPK 111 straipsnio 1 dalis). Iš baudžiamosios bylos medžiagos nustatyta, kad 2020 m. gruodžio 9 d. nutarimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ įtraukta į bylą kaip civilinė atsakovė (t. 1, b. l. 126–128), tačiau, kaip pagrįstai nurodyta apeliaciniame skunde, civilinis ieškinys UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo pareikštas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas prašė pašalinti įmonę iš proceso kaip civilinę atsakovę ir trečiąjį asmenį, nes jai ieškiniai nėra pareikšti. Be to, skundžiamame nuosprendyje nurodyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra trečiasis asmuo, todėl manytina, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog nėra pagrindo UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikyti civiline atsakove.

48. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ patirtos proceso išlaidos turi būti priteistos iš valstybės.

49. Atsiliepimu į apeliacinius skundus civilinio atsakovo D. V. atstovas advokatas Kazys Bitaris prašė priteisti civiliniam atsakovui D. V. jo patirtas bylinėjimosi išlaidas – 1 500 Eur už teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

50. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje, tačiau, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-351/2009, 2K-272/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015).

51. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog pagal BPK 367 straipsnio 2 dalį civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai turi teisę apskųsti nuosprendį ar nutartį tik dėl civilinio ieškinio. Šiuo atveju pažymėtina, kad civilinis atsakovas D. V. neskundė pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, o pateikė atsiliepimą į apeliacinius skundus. Bylos duomenimis, civilinis atsakovas D. V. advokatui Kaziui Bitariui pagal 2023 m. sausio 8 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėjo 1 500 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir atstovavimą apeliacinės instancijos teisme (t. 10, b. l. 152–153). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo A. P. ir civilinės atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinius skundus, kurie yra atmetami, trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą dėl proceso išlaidų, kuris yra tenkinamas, į tai, kad civilinis atsakovas D. V. neskundė pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, nusprendžia, jog civilinio atsakovo D. V. atstovo advokato Kazio Bitario prašymas dėl patirtų išlaidų advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti netenkintinas.

52. Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės G. B. gynėjas advokatas Aivaras Raišutis pateikė prašymą dėl 750 Eur dydžio išlaidų gynėjo pagalbai apmokėti atlyginimo priklausomai nuo skundų nagrinėjimo rezultato (t. 10, b. l. 175–178). Apygardos teismas nusprendžia, jog kadangi nuteistojo A. P. gynėjo ir civilinės atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato apeliaciniai skundai dėl kaltės ir žalos atlyginimo atmetami, todėl nėra pagrindo priteisti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės G. B. proceso išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. P. gynėjo ir civilinės atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Manto Liugo apeliacinius skundus atmesti, civilinės atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Sigito Čepo apeliacinį skundą tenkinti.

Pakeisti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2023 m. spalio 26 d. nuosprendžio dalį, kuria buvo atmestas UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymas priteisti turėtas proceso išlaidas, priteisiant UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2 210 Eur proceso išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, jas atlyginant iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

Nepriteisti civiliniam atsakovui D. V. jo turėtų 1 500 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

Nepriteisti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės G. B. jo turėtų 750 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Dalius Jocys Kristina Kakurinė Dalia Kursevičienė