Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

1.2. Kaltinamasis A. P., 2020 m. gegužės 15 d. apie 14:26 val. adresu (duomenys neskelbtini), būdamas darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu - direktoriumi, atestuotas dirbti saugos ir sveikatos klausimais (pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)), bei veikdamas pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinės statybos subrangos sutartį Nr. 2019-07-22, atlikdamas specialiuosius/atskiruosius ypatingo statinio statybos darbus - tai yra daugiabučio gyvenamojo namo fasado atnaujinimą (modernizavimą), tačiau neturėdamas ypatingo statinio statybos darbų vadovo kvalifikacijos, pats atlikdamas statybos darbų vadovo pareigas, elgdamasis nerūpestingai: iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ negavęs statybos darbų technologijos/vykdymo projekto, neparengęs jo įmonės atliekamų pagal rangos sutartį specialiųjų darbų (namo fasado rekonstrukcijos) technologinės kortelės, akto-leidimo ar paskyros-leidimo, nenumatęs konkrečių priemonių, užtikrinančių darbuotojų saugą ir sveikatą statinio statybos metu, galinčių atsirasti rizikos veiksnių ir apsaugos nuo jų būdų bei kolektyvinių ir asmeninių apsaugos priemonių, neparengęs įrenginio - savadarbės rankinės kėlimo gervės, saugaus naudojimo tvarkos (instrukcijos), ir pagal juos neinstruktavęs darbuotojų, nesupažindinęs pastarųjų su gautu statybos techniniu projektu (projekto Nr. (duomenys neskelbtini)), nesuderinęs su UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos darbų vadovu, pakeitė projekto sprendinius - prie namo galinio fasado atidengė dalį pastolių tinklo ir pastolių viršutiniame aukšte įrengė medžiagų pakėlimui savadarbę rankinę kėlimo gervę (su skridiniu), greitesniam virvės be krovinio nuleidimui žemyn, prie virvės galo prikabino karabiną bei spyną, tačiau šios pavojingos zonos neaptvėrė, nepažymėjo įspėjamaisiais ženklais, techninėmis, organizacinėmis ar kitomis priemonėmis neapribojo (neuždraudė) gervės naudoti vienam asmeniui, dėl saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų sudarymo nekoordinavo su kitais subrangovais, savarankiškai objekte dirbančiais asmenimis, neinformavo jų apie pavojingas vietas objekte, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekvalifikuotam statybos darbininkui G. B. davęs užduotį ten pat paruošti darbo vietą kronšteinų montavimui ant namo galinės sienos - sunešti darbo medžiagas ir įrankius, nekontroliavo, jog nepažymėtoje ir kolektyvinėmis apsaugos priemonėmis neapsaugotoje kitų statybvietėje dirbančių asmenų praėjimo vietoje nebus vykdomi medžiagų ir įrankių nesaugūs ir netinkami kėlimo darbai mechanine savadarbe kėlimo gerve, naudojamas netinkamas krovinio kėlimo ir aprišimo būdas, tuo pažeisdamas:

1. LR Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau - DSSĮ) 11 straipsnio (Darbdavio pareigai reikalavimus:

1. Darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais. Darbuotojų pareigos saugant savo ir kitų darbuotojų sveikatą bei gyvybę, nurodytos šio Įstatymo 33 straipsnyje, neatleidžia darbdavio nuo šioje dalyje nustatytos pareigos. Darbuotojų saugos ir sveikatos priemonės finansuojamos darbdavio lėšomis.

2. Darbdaviui atstovaujantis asmuo siekdamas įgyvendinti darbdavio pareigą organizuoja prevencinių priemonių (techninių, medicinos, teisinių, organizacinių ir kitų), skirtų nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencijai, įgyvendinimą, nustatydamas įmonėje šių priemonių įgyvendinimo ir kontrolės tvarką, paskirdamas darbdavio įgaliotus asmenis ir duodamas jiems konkrečius pavedimus įgyvendinti prevencines priemones.

DSSĮ 15 straipsnio 1 dalies reikalavimus-Statybvietės turi atitikti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, nustatytus socialinės apsaugos ir darbo ministro ir aplinkos ministro patvirtintuose Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatuose. Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai konkrečiai statybvietei nustatomi statinio techniniame projekte, vadovaujantis Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatais ir atitinkamais statybos techniniais reglamentais. Statybos darbų technologijos projekte numatomos konkrečios priemonės, užtikrinančios darbuotojų saugą ir sveikatą statinio statybos metu. Jeigu statinį projektuojant arba statant dalyvauja daugiau negu vienas rangovas, Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatuose nustatyta tvarka privalo būti paskirtas vienas ar keli saugos ir sveikatos koordinatoriai, kurių pareigos ir teisės nustatytos Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatuose. Darbdaviai privalo atsižvelgti į saugos ir sveikatos koordinatorių nurodymus.

DSSĮ 20 straipsnio 2 dalies reikalavimus- Darbdaviui atstovaujantis asmuo, vadovaudamasis darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo principais, numatytais šio Įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje, ir darbuotojų saugos ir sveikatos norminiais teisės aktais, technologinių procesų bei darbo priemonių dokumentais, įvertinęs profesinę riziką įmonėje, rengia įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos vietinius (lokalinius) norminius teisės aktus (darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas, saugaus darbų atlikimo taisykles ar instrukcijas ir kitus reikiamus įmonės vietinius (lokalinius) norminius teisės aktus).

DSSĮ 25 straipsnio (Darbdavio pareigos sudarant saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas) 1 dalies reikalavimus-Darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas:

1) imasi priemonių, kad įmonės statiniai, kuriuose įrengtos darbo vietos, pačios darbo vietos, darbo priemonės, darbo aplinka atitiktų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus;

2) organizuoja <...> profesinės rizikos vertinimą ir nustato faktinę darbuotojų saugos ir sveikatos būklę <...> atskirose darbo vietose. Nustačius, kad darbo priemonės ir (ar) darbo sąlygos įmonėje, padaliniuose ir (ar) darbi vietose neatitinka darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, kad darbo aplinkoje yra kenksmingų ir (ar) pavojingų veiksnių, darbdaviui atstovaujantis asmuo organizuoja reikiamų prevencijos priemonių parengimą ir įgyvendinimą;

3) atsižvelgęs į darbuotojų saugos ir sveikatos būklę įmonėje sprendžia, kokias kolektyvines saugos priemones naudoti, organizuoja kolektyvinių apsaugos priemonių įrengimą ir, jeigu jos nepakankamai apsaugo darbuotojus nuo rizikos, darbuotojus aprūpina asmeninėmis apsaugos priemonėmis, organizuoja tokių priemonių patikrinimus, aprūpina darbuotojus saugiomis darbo priemonėmis, diegia saugius darbo ir technologijos procesus, darboviečių vietose, kur galima rizika, įrengia saugos ženklus, <...>;

4) užtikrina, kad darbuotojai įsidarbindami ir darbo metu įmonėje gautų visapusę informaciją apie darbuotojų saugos ir sveikatos organizavimą įmonėje, esamą ar galimą profesinę riziką, parengtas priemones rizikai šalinti ir (ar) mažinti, <...>;

13) kontroliuoja, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, <...>;

2. Statybos įstatymo (galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu) 18 straipsnio 7 dalies 1 punkto, 3 punkto reikalavimus-Rangovas privalo:

1) Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka paskirti (pasamdyti) statinio statybos vadovą;

3) vykdyti statybos darbus pagal statinio projektą, statybos taisykles (statybos taisyklės pateikiamos statytojui (užsakovui) prieš pradedant statybos darbus), taip pat aplinkos ministro nustatytais atvejais pagal rangovo parengtą statybos darbų technologijos projektą (jeigu randama statinio projekto ar statybos darbų technologijos projekto ir statybos taisyklių neatitikimų ar prieštaravimų, turi būti vadovaujamasi statinio projektu ar statybos darbų technologijos projektu), vadovautis teisės aktais, vykdyti <...> statinio projekto vykdymo priežiūros vadovų (šios priežiūros dalių vadovų) ir statinio statybos techninės (bendrosios ir specialiosios) priežiūros vadovų nurodymus;

3. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. Dl-848 patvirtintų „Statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ (galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu) 25 punkto reikalavimus-Statybos darbų technologijos projektas privalomas statant, rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant ypatinguosius statinius, statinius saugomose teritorijose, statinius apsaugos zonose, nustatytose įstatymais ir Vyriausybės nutarimais, taip pat atliekant statybos darbus sudėtingomis sąlygomis, veikiančios įmonės [3.46] (kito objekto) ar veikiančių inžinerinių tinklų bei susisiekimo komunikacijų [3.1] teritorijose bei tretiesiems asmenims priklausančiuose sklypuose, taip pat atliekant žemės darbus greta esamų statinių, po vandeniu ir kitur. Statybos darbų technologijos projektą rengia rangovas, arba paveda tai atlikti statinio statybos vadovui.

4. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1998 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 85/233 patvirtintų Darboviečių įrengimo bendrųjų nuostatu 15.1., 19.1. punktų reikalavimus:

15. Pavojingos zonos: 15.1. Kai darbovietėse yra pavojingų zonų, kuriose dėl darbo pobūdžio gali kilti pavojus nukristi darbuotojui ar daiktui, jose turi būti numatytos priemonės, kad į tas zonas nepatektų pašaliniai darbuotojai. Reikiamų priemonių šiose zonose turi būti imtasi ir darbuotojų saugai ir sveikatai. Pavojingos zonos turi būti aiškiai pažymėtos. <...>

19. Darbovietės lauke (specialūs reikalavimai). Darbo vietos lauke pagal galimybes turi būti įrengtos taip, kad darbuotojai: 19.1. būtų apsaugoti nuo atšiauraus klimato ir, jei reikia, nuo krentančių daiktų;

5. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 102 patvirtintų Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų 2 dalies ir 2 priedo 3 skirsnio, reikalavimus:

19. Darbdavys privalo užtikrinti, kad darbuotojai gautų reikiamą informaciją apie darbo įrenginių saugų naudojimą ir turėtų galimybę susipažinti su rašytinėmis gamintojo ar darbdavio parengtomis darbo įrenginio naudojimo instrukcijomis. Rašytinės darbo įrenginio naudojimo instrukcijos laikomos darbdavio nustatyta forma (popierine ar elektronine) darbo vietoje arba kitoje darbuotojui žinomoje ir prieinamoje vietoje.

20. Informacija ir rašytinė instrukcija turi suteikti pakankamai žinių apie darbo įrenginio saugų naudojimą. Instrukcijoje privalo būti nurodyta: 20.1. saugios įrenginio naudojimo sąlygos; 20.2. galimos neįprastos įrenginio naudojimo situacijos ir šių situacijų galimos pasekmės darbuotojų saugai ir sveikatai; 20.3. praktiniai patarimai (jei tokių turima), kaip saugiai naudoti darbo įrenginius.

23.1. kiekvienas darbuotojas, gavęs užduotį naudotis darbo įrenginiu, būtų apmokytas ir supažindintas su galinčiais iškilti pavojais naudojant darbo įrenginį;

2 priedo 3 skirsnio „Atsargos priemonės, taikomos darbo įrenginiams, skirtiems kroviniams kelti“ reikalavimus: <...> 3.1.3. Turi būti imtasi priemonių užtikrinti, kad po laikinai pakeltu kroviniu nebūtų darbuotojų, išskyrus tuos atvejus, kai to reikalauja būtina atliekamo darbo operacija. Krovinių negalima kelti virš neapsaugotų darbo vietų, kuriose paprastai būna darbuotojai. Jeigu krovinių negalima perkelti kitu būdu (ne virš neapsaugotų darbo vietų), turi būti nustatomi ir taikomi atitinkami saugūs veikimo būdai.

6. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. A1-22/D1-34 patvirtintų Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų (galiojusiu nusikalstamos veikos padarymo metu) 9 punkto, 4 priedo „Būtiniausi darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimai statybvietėse“ 13 punkto, „Specialieji būtiniausi statybviečių darbo vietų įrengimo lauke reikalavai“ 36 punkto reikalavimus:

9. Statytojas (užsakovas) arba statinio statybos valdytojas užtikrina, kad, prieš pradedant statybvietės įrengimo darbus, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai konkrečiai statybvietei būtų nustatyti statinio techniniame projekte, konkrečios priemonės, užtikrinančios darbuotojų saugą ir sveikatą statinio statybos metu, būtų nustatytos statybos darbų technologijos projekte, vadovaujantis šių Nuostatų 13.2 papunkčio reikalavimais.

13. Judėjimo keliai - pavojingos zonos: 13.4. jei statybvietėje yra pavojingų zonų, į kurias įėjimas ribotas (darbuotojas gali būti traumuotas), jose turi būti įrenginiai, kliudantys darbuotojams, neturintiems teisės patekti į tokias zonas. Kai darbuotojai turi teisę įeiti į pavojingas zonas, turi būti parengtos reikiamos priemonės jų apsaugai ir, jei reikia, išduodamos asmeninės apsauginės priemonės. Pavojingos zonos turi būti aiškiai pažymėtos.

36. Krentantys daiktai:

36.1. darbuotojai turi būti apsaugoti nuo krentančių daiktų kolektyvinėmis saugos priemonėmis, taip pat darbuotojams turi būti išduotos reikiamos asmeninės apsauginės priemonės; <...>

36.3. jeigu reikia, statybvietėje reikia uždengti perėjas arba užtikrinti, kad į pavojingas zonas nebūtų įmanoma patekti.

7. Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000-12-22 įsakymu Nr. 346 patvirtinai „Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00“ 5, 6, 10, 11, 13, 25 punktų, 2 priedo, 5 priedo reikalavimus:

5. Prieš statybos darbų pradžią veikiančios įmonės teritorijoje statybos rangovas (-ai) ir įmonės vadovas privalo įforminti aktą-leidimą (1 priedas), kuriame turi būti numatytos priemonės, užtikrinančios darbų saugą.

6. Prieš statybos darbų pradžią ir darbų eigoje statybvietėje turi būti nustatytos (nustatomos) pavojingos zonos, kuriose nuolat veikia arba gali veikti (atsirasti) rizikos veiksniai.

10. Pavojingos zonos, kuriose gali veikti (atsirasti) pavojingi ir/arba kenksmingi veiksniai, turi būti aptvertos signaliniais aptvarais ir paženklintos saugos ir sveikatos apsaugos ženklais arba kitaip aiškiai pažymėtos.

11. Darbų vykdymui pavojingose zonose, kuriose nuolat veikia ar gali veikti (atsirasti) rizikos veiksniai, nepriklausantys nuo atliekamų darbų pobūdžio, turi būti išduota paskyra-leidimas (3 priedas). Įmonėje, atsižvelgiant į veiklos profilį ir remiantis šių Taisyklių 4 priedu, turi būti sudarytas darbo vietų ir darbų, atliekamų tik pagal paskyrą-leidimą, sąrašas. Sąrašą tvirtina darbdavys. Paskyrą-leidimą darbų vadovui išduoda darbdavio paskirtas asmuo. Jis privalo kontroliuoti, kad būtų įgyvendintos paskyroje-leidime nurodytos darbuotojų saugos ir sveikatos priemonės. Darbų vadovas privalo supažindinti darbuotojus su būtinomis saugos ir sveikatos priemonėmis ir instruktavimą įforminti paskyroj e-leidime.

13. Paskyra-leidimas išduodama darbų vykdymo laikotarpiui. Kai darbų vykdymo metu atsiranda paskyroj e-leidime nenumatyti pavojingi ar kenksmingi veiksniai, darbus būtina nutraukti. Atnaujinti darbus galima tik gavus naują paskyrą-leidimą ir įgyvendinus joje numatytas priemones darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti.

25. Transporto ir pėsčiųjų judėjimo keliai, priėjimai prie darbo vietų ir darbo vietos turi būti reikiamai prižiūrimi, valomi nuo šiukšlių ir sniego, neužkraunami sandėliuojamomis medžiagomis, konstrukcijomis.

2 priedo (Pavojingų zonų ribos, kuriose veikia pavojingi veiksniai). Pavojingų zonų šalia statinių ribos nustatomos nuo statinio sienos atstumu, lygiu didžiausių montuojamų konstrukcijų ar įrenginių išorinių matmenų ir jų nuolėkio atstumo sumai (1 lentelė). 1 lentelė. Galimas krovinio kritimo aukštis - iki 10 m, mažiausias perkeliamo (krentančio) krovinio nuolėkio atstumas daiktų kritimo nuo statinio atveju - 3,5 m, <...>

5 priedo (Pagrindiniai saugos sprendimai statybos darbų technologijos (vykdymo) projekte (technologinėse kortelėse)):

3 dalies reikalavimus-Rengiant projektinius sprendimus būtina išsiaiškinti pavojingus ir kenksmingus veiksnius, susijusius su darbų technologija ir statybos sąlygomis, nurodyti jų veikimo zonas, nustatyti (įvertinti) riziką.

Statinio techniniame (statybos organizavimo) projekte turi būti nurodytos pavojingos zonos, kurios atsiranda naudojant kėlimo mašinas, o kitos pavojingos zonos - statybos darbų technologijos (vykdymo) projekte.

7 dalies reikalavimus-Siekiant išvengti konstrukcijų, gaminių ir medžiagų kritimo iš aukščio pavojaus, statybos darbų technologijos (vykdymo) projekte turi būti nurodyta: - konteineriai ir tara, naudojami vienetinėms ir birioms medžiagoms bei betonui ir skiediniui perkelti; - krovinių kėlimo reikmenys (stropai, traversai ir montavimo griebtuvai); - kabinimo būdai, užtikrinantys sandėliuojamų ir montuojamų elementų perkėlimą į nurodytą vietą; <...> - statybinių medžiagų atliekų ir šiukšlių pašalinimo būdai; - apsauginių perdengimų (paklotų) arba stogelių įrengimo vietos ir konstrukcija.

8. SĮ „(duomenys neskelbtini)“ ypatingo statinio - Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) techninio darbo projekto, numeris: (duomenys neskelbtini), „Pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo“ dalies „Statybos darbų eiliškumas“ reikalavimus:

<...> Rangovas statybos darbus vykdo pagal parengtą ir suderintą darbų technologijos/vykdymo/ projektą, technologines korteles atskiriems statybos darbams. Vykdydamas statybos darbus rangovas privalo vadovautis visais LR įstatymais ir normatyviniais dokumentais statybos srityje, dalies „Darbų sauga“ reikalavimus: <...> Darbų vykdymui pavojingose zonose, kuriose nuolat veikia ar gali veikti (atsirasti) rizikos veiksniai, nepriklausantys nuo atliekamų darbų pobūdžio, turi būti išduota paskyra-leidimas. Turi būti sudarytas darbo vietų ir darbų, atliekamų tik pagal paskyrą-leidimą, sąrašas. Sąrašą tvirtina darbdavys.

Darbų saugos reikalavimai: <...> - Įrengti laikiną apsauginį 1,0-1,5 m pločio apsauginį stogelį esamo parapeto lygyje, Inventoriniai pastoliai pastatyti aplink pastato perimetrą turi būti aptraukti tinklu. <...> Aplink statomą pastatą atsižvelgiant į aukštį, iš kurio gali kristi krūviai, nustatomos pavojingos zonos, Jos aptveriamos signaliniais aptvarais, kurie turi perspėti žmones apie galimą pavojų aptvertoje teritorijoje.

9. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2017 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos „Darbuotojų saugos ir sveikatos bendrosios instrukcijos Nr. l“ 16-19 dalies reikalavimus:

16. Prieš darbų pradžią ir darbų eigoje darbo vietoje turi būti nustatytos (nustatomos) pavojingos zonos, kuriuose nuolat veikia arba gali veikti (atsirasti) rizikos veiksniai. Jos turi būti aptvertos apsauginiais, signaliniais aptvarais ir paženklintos saugos ir sveikatos apsaugos ženklais arba kitaip aiškiai pažymėtos, kad kliudytų darbuotojams, neturintiems teisės patekti į tokias zonas.

17. Darbų vykdymui pavojingose zonose, kuriose nuolat veikia ar gali veikti (atsirasti) rizikos veiksniai, nepriklausantys nuo atliekamų darbų pobūdžio, turi būti išduota paskyra- leidimas.

18. Paskyrą - leidimą darbų vadovui išduoda darbdavio paskirtas asmuo. Jis privalo kontroliuoti, kad būtų įgyvendintos paskyroje-leidime nurodytos darbuotojų saugos ir sveikatos priemonės.

19. Paskyra - leidimas išduodama darbų vykdymo laikotarpiui. Kai darbų vykdymo metu atsiranda paskyroje - leidime nenumatyti pavojingi ar kenksmingi veiksniai, darbus būtina nutraukti. Atnaujinti darbus galima tik gavus naują paskyrą - leidimą ir įgyvendinus joje numatytas priemones darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti.

10. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2017 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos „Saugos ir sveikatos instrukcijos atliekant darbus aukštyje Nr. 9“ 22-26 dalies reikalavimus:

22. Pavojingos zonos, kuriuose nuolat veikia (gali atsirasti) pavojingi ir/arba kenksmingi veiksniai, turi būti aptvertos apsauginiais, signaliniais aptvarais ir paženklintos saugos ir sveikatos apsaugos ženklais arba kitaip aiškiai pažymėtos, kad kliudytų darbuotojams, neturintiems teisės patekti į tokias zonas.

23. Darbų vykdymui pavojingose zonose, kuriose nuolat veikia ar gali veikti (atsirasti) rizikos veiksniai, nepriklausantys nuo atliekamų darbų pobūdžio, turi būti išduota paskyra - leidimas.

24. Paskyrą - leidimą darbų vadovui išduoda darbdavio paskirtas asmuo. Jis privalo kontroliuoti, kad būtų įgyvendintos paskyroje -leidime nurodytos darbuotojų saugos ir sveikatos priemonės.

25. Paskyra - leidimas išduodama darbų vykdymo laikotarpiui. Kai darbų vykdymo metu atsiranda paskyroje - leidime nenumatyti pavojingi ar kenksmingi veiksniai, darbus būtina nutraukti. Atnaujinti darbus galima tik gavus naują paskyrą - leidimą ir įgyvendinus joje numatytas priemones darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti.

26. Darbuotojai, dirbantys pagal paskyras - leidimus, gali pradėti dirbti tik išklausę tikslinį instruktavimą ir pasirašę paskyroje - leidime, dėl ko UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekvalifikuotas statybos darbininkas G. B., būdamas ant statybinių pastolių trečiojo aukšto, neįsitikinęs, jog neaptvertoje ir nepažymėtoje pavojingoje darbo zonoje pastolių apačioje gali atsirasti kitų statybvietėje dirbančių ar pašalinių asmenų, pastolių viršuje esančios sumontuotos kėlimo gervės pagalba vienas kėlė į nenustatytą aukštį tiksliai nenustatytą, bet ne mažiau kaip 11,3 kg ir ne daugiau kaip 22,6 kg sveriantį metalinių kronšteinų krovinį plastikinio kibiro taroje ar popierinėje dėžėje, prikabintoje prie virvės su karabinu ir spyna, ir dėl nenustatytų priežasčių: virvės išslydimo, krovinio iškritimo ar netinkamo prikabinimo, keliamas kibiras ar dėžė su kronšteinais, metaline spyna ir karabinu krito žemyn ir pataikė į apačioje pro pastolius einančio savarankiškai dirbančio asmens - D. V., samdomo darbuotojo A. R. galvą, dėl ko pastarasis patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą - sunkią galvos smegenų traumą, tetraparezę ir komą, ir (duomenys neskelbtini) mirė.

2. Duomenys, kuriais grindžiamos teismo išvados.

2.1. Kaltinamasis G. B. kaltu prisipažino ir parodė, kad viskas įvyko po pietų, baigęs ankstesnį darbą, jis nuėjo pasiruošti kitą darbo vietą, susidėti įrankius. Norėjo susikelti medžiagas, kad kolegoms atėjus, būtų viskas paruošta, nes jie atlyginimą gaudavo už padarytą darbą. Kažkiek įrankių susinešė laiptais. Prisinešė medžiagas, jas norėjo susikelti, tik nepamena, ar su virve, ar su kibiru kėlė metalines konsoles. Jam atrodo, kad kėlė 25 vnt. konsolių su virve, tik neatsimena, kaip buvo užkabinęs, vietoje buvo ir kibiras. Palipo į viršų į trečią aukštą ir nežino kaip atsitiko, kaip krovinys užkrito ant nukentėjusiojo, jis nematė ir nepajautė kokiu momentu iškrito krovinys. Kai krovinys iškrito, jam atrodo, kad jis virvę laikė, jos nepaleido, bet to tiksliai negali pasakyti. Kai išgirdo riksmą, nubėgo į apačią, kviesti greitosios med. pagalbos. Po pastoliais niekas nevaikščiodavo.

Įvykus įvykiui, atvažiavo D. V. ir pasiūlė ar liepė surinkti konsoles, ir pasakyti, kad įvykis įvyko dėl to karabino. Jie surinko konsoles. Neatsimena, ar jam kas padėjo konsoles surinkti, įvykio vietoje buvo D. V. ir D. V., ar buvo A. P., negali pasakyti. Apie įvykį jis iš karto pranešė A. P., nubėgęs pasakė, kad iškviestų greitąją med. pagalbą. Nežino, ar A. P. matė įvykį. Jis mano, kad A. P. girdėjo, kaip D. V. pasiūlė surinkti konsoles. Taip nusprendė, nes manė, kad jam bus lengviau, bus mažiau problemų. Jis nepagalvojo, kad nukentėjusysis neišgyvens. Kad nukentėjusysis dirba nelegaliai, sakė D. V..

Jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo apie dvejus metus ir dabar tebedirba. Instruktažą pravedė, apie tai jis pasirašė žurnale kai įsidarbino, pasakojo, kaip atlikti darbus, į ką atkreipti dėmesį. Instruktažą A. P. pravesdavo kiekvieną dieną, apie tai nepasirašydavo. Jis skaitė instrukcijas. Objekto technologinio projekto jiems niekas nerodė. A. P. papasakojo apie konstrukcijas. A. P. kiekviename objekte supažindina su darbų sauga ir duoda pasirašyti, kokį dokumentą, jis nežino. Jiems asmeniškai būdavo išduodamos apsaugos priemonės ir darbo rūbai, jais naudojosi.

Tame pačiame objekte dirbo ir kitų įmonių darbuotojai, šiltino pamatus, jie šalmų nedėvėdavo, nors A. P. jiems apie tai sakydavo. Jie šalmus išsidalino ir užsidėjo tik po įvykio. Pastoliai buvo ne apie visą objektą, o tvora buvo prie įėjimų į laiptines. Apsauginiu tinklu buvo uždengti tik galinės sienos pastoliai. Tinklą uždengė pastolininkai, kurie yra ne jų įmonės darbuotojai, juos samdydavo darbų vadovas. Be A. P. objekte dar buvo darbų vadovas M., jį matydavo kartą per savaitę.

Krovos zonos objekte buvo trys, dvi jų įmonės. Ten kur kėlė profilius, buvo ne jų krovos zona. Krovos zoną rengia A. P.. Virvė ir skriemulys buvo uždėtas ir paliktas iš anksčiau. Krovinius į viršų jis kėlė retai, dažniausiai dirbdavo ant pastolių. Tokių atvejų, kad krovinius keltų vienas iki to laiko nebuvo, čia buvo pirmas kartas. Per instruktavimą buvo paaiškinta kaip kelti krovinius, turėjo būti paaiškinta. Nežino, ar su A. P. kalbėjo apie įrankių darbui susinešimą

Teisiamoji posėdžio metu jis nurodė tikrąsias įvykio aplinkybes. Tuoj po įvykio jis buvo išsigandęs, pasimetęs, bijojo, nežinojo ką daryti, jam sakė, kad taip bus geriau ir jam ir D. V., kaip sakė pirminiuose parodymuose. Iki teismo posėdžio niekam tikrųjų įvykio aplinkybių nepasakojo.

Su nukentėjusiąja D. M. jis buvo susitikęs, jos atsiprašė, atlygino 6000 Eur už nukentėjusiojo gydymą. Prašo atleisti jį nuo atsakomybės pagal brolio J. B. laidavimą.

2.2. Kaltinamasis A. P. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis pasirašė generalinę sutartį dėl darbų vykdymo, paskui kiekvienam objektui buvo išrašoma dėl kainų, dėl darbų specialieji priedai prie sutarties, bendrovė vykdė pirmą objektą per tarpininkus. Objektas pradėtas 2020 metų sausio 1 d. Darbus vykdė su vėlavimais dėl medžiagų tiekimo. Jis instrukcijas duodavo darbuotojams paskaityti, jas turi, kiekvienais metais darbuotojai papildomi instruktuojami ir pasirašo žurnaluose, o praktiškai darbuotojus jis instruktuoja kasdien. Tą dieną buvo duotas nurodymas dėl kėlimo, du kartu apsukti virvę patempiant, pakėlus truputį ir patikrinti ar laikosi. Kadangi G. B. buvo paskirtas pjaustyti kampuočius, jis tą ir darė- kilnojo, į viršutinius aukštus kelti naudojo specialias kėlimo priemones, t. y. rankines gerves. Jų įmonė turi dvi rankines gerves, bet to įvykio metu buvo dar viena, kuri nepriklauso jų įmonei. Buvo nurodyta vieną gervę persikelti, bet jie nepersikėlė, kadangi buvo kitos įmonės gervė, ja naudojosi. Ta įmonė nefigūruoja, nes jie tą dieną nedirbo.

Krovos zonų įrengimą numato jis, jas įrenginėja jo paskirti darbuotojai, kurie susipažinę su gervės tvirtinimo taisyklėmis. Po to jis patikrina tvirtinimo darbus ir duoda leidimą atlikti kilnojimo darbus. Su gerve gali dirbti praktiškai visi darbuotojai, jie yra apmokyti. G. B. buvo apmokytas, jis ir dirbo su gerve įvykio dieną, jis nėra nurodęs, jog nežino kaip saugiai dirbti. Kokių tai mokymo dokumentų kaip dirbti su gerve, nerašė. Pats parodė, paaiškino kaip viskas daroma, instrukcijos buvo perskaitytos, ten gana plačiai aprašyta, jis viską parodė ir kai žmonės pradėjo dirbti, stebėjo ir davė pastabas jei ką ne taip daro.

Kaip statybinės medžiagos turi būti keliamos ant pastolių, įmonėje tokios patvirtintos tvarkos nėra, minimaliai instrukcija ir viskas. Nebuvo testai daromi. Tvarkos dokumentų dėl stropavimo nebuvo, bet buvo sakoma kaip tai turi būti daroma.

Jei tas keliamas daiktas nestandartinis, jis neleidžia kelti, nusprendžia kaip tai turi būti daroma, jei stambesnis daiktas, be jo negalima kelti, pats nusprendžia kaip pristropuoti ir kaip kelti. Kronšteinus darbuotojai patys kilnodavosi, dažniausiai juos išpakuodavo, su dėžėmis niekas nekelia.

Dėl pamatus šiltinančios įmonės, jis buvo ne kartą perspėjęs darbuotojus, kad užsidėtų šalmus, tą daro ne tik tame objekte, nes jie dirba aukštai, netikėjo, kad toks krovinys nukris, yra neįmanoma sukontroliuoti, kad niekas nenukris, būna varžtai, replės nukrenta. Jo įmonės darbuotojai visą laiką dirba su šalmais, nes ant pastolių dirbant, galvą trenkiesi pastoviai.

Kurie šalmų nedėvi, kuriame pavaldume dirba, jis nežino, atvažiavo iš ryto D. V., atvežė žmones, iškrovė įrankius, pasiliko dirbti, D. V. išvažiavo. Kiek pamena, A. R. dirbo tą dieną, jie ardė plyteles, dėjo ant palečių. Su D. V. nebendravo. A. R. buvo su darbiniais rūbais, energingai dirbo, jis buvo ne kaip pašalinis žmogus.

Kai jis įvykio dieną atvažiavo į darbą, instrukcijas davė, jie trise dirbo prie sienos- montavo plyteles, kadangi prie galinės sienos trūko kronšteinų. Po pietų tiekėjas „(duomenys neskelbtini)“ atvežė tas medžiagas, jie medžiagas priiminėjo patys, ant krovinio važtaraščio pasirašė, jiems UAB „(duomenys neskelbtini)“ tokią teisę suteikė. Jis pats tas medžiagas priėmė, dalį nuvežė į metalinį konteinerį, o dalį paliko prie kampo, kad galima būtų pasikelti. Jis nuėjo pas G. B., pasakė, kad yra atvažiavusios kitos medžiagos, sakė, kad pereitų ten dirbti, nes tuo metu neturėjo kito darbo. Jis pasakė, kad toje vietoje, kur dirbo, darbus baigs po 10 minučių, sakė nepalikti medžiagų ant pastolių. G. B. klausė ką daryti, jis pasakė, kad susiruoštų vietą, susineštų įrankius, apie jokius krovinių kėlimus negalėjo duoti nurodymų, nes taip nedaroma, buvo pasakyta palaukti, kol kiti baigs darbus. Jis pats nuėjo prie savo darbų. Jo manymu taip įvyko dėl to, kad G. B. norėjo padaryti daugiau nei buvo prašomas, buvau pastebėjęs, kad jis stengiasi daugiau padaryti. Tame pačiame objekte G. B. bandė visą kampukų dėžę rišti ir kelti, jis pasakė, kad taip negalima, popierinių dėžių kelti negalima, tam jie naudoja kibirus, kad nebūtų sunku. Konsolės buvo 270 mm ilgio 70 mm pločio ir kur užlenkta- 40 mm pločio, pakuotėje buvo po 70 vnt., svėrė apie 20 kg, panešti galima, bet kelti ne,- juk popierius yra slidus. Visos dėžės- 70 vnt. viename pastolių aukšte nesunaudosi, reikės nukelti, tai dar pavojingiau- gali išbarstyti visas tas konsoles. Įvykio vietoje jis pakuotės nematė, nežino, kada galėjo tuos kronšteinus surinkti, kibiro, juolab sudužusio taip pat nematė.

Prie jo atėjo G. B. ir pasakė, kad užmetė žmogui, buvo labai susikrimtęs, pasimetęs, išsigandęs. Jis nuėjo pažiūrėti, ten gulėjo žmogus, jo galva buvo prakirsta, galva buvo link balkono pusės lygiagrečiau pastoliams, ant betono buvo keli kraujo lašai ir žaizda ant viršugalvio, žmogus buvo be kepurės, be šalmo, bandė kažką kalbėti, bet negalėjo suprasti ką. Tada jis kvietė greitąją med. pagalbą išėjęs nuo įvykio vietos link kiemo pusės. Bekalbant su greitąją jo klausė kas užkrito, jis negalėjo pasakyti, nes nebuvo išsiaiškinęs. Iškvietęs greitąją, nuėjo prie tų kitų darbuotojų, kurie šiltino pamatus ir jiems pasakė, kad jų darbuotojas sužalotas ir, kad tai padarė jo įmonės darbuotojas. Du pamatus šiltinusios įmonės darbuotojai priėjo prie A. R., nukentėjusysis norėjo atsikelti, jie to daryti neleido, bet jį pasodino ant pastolių dalių. Tada jo darbuotojai pradėjo kalbinti A. R., jis pasakė, kad yra iškvietęs GMP, kad čia įvykis darbe, todėl atvažiuos ir policija. Tada netrukus atsirado šalmas,-kažkas jį padėjo ant pastolių, berods mėlynos spalvos. Po kelių minučių atvažiavo pamatus šiltinusių darbuotojų viršininkas D. V., jis pasakė, kad tai padarė jo įmonės darbuotojas. D. V. priėjo prie A. R., kalbino jį, bet A. R. jam neatsakinėjo, sėdėjo ant pastolių, D. V. pasakė, kad „jeigu ką, tu dirbi antrą dieną pas mane“. Tada D. V. išvažiavo, o jis išėjo, nes išgirdo greitosios sirenas, į gatvę, jog parodyti grietajai, kad greičiau privažiuotų. Jis parodė GMP kur pasukti, įvažiavo greitoji, bandė kalbinti A. R.. Atvažiavus policijai, jis nuėjo bendrauti su pareigūnais, parodė G. B., kad jis kaltas dėl įvykio. Pareigūnai tikrino blaivumą, prašė dokumentų. Po viso to įvykio su G. B. jis nekalbėjo, sakė tą dieną nebedribti, eiti pailsėti, kiti darbuotojai irgi prie tos sienos nebesidarbavo, o jie toliau vykdė kitus darbus. G. B. buvo nušalintas nuo darbo, nes buvo sunkios psichologinės būsenos. Visas detales kaip įvyko įvykis, jis sužinojo iš darbų saugos tarnybos medžiagos. Dabar, kai pasikeitė G. B. parodymai, nėra tikras, kad tai galutiniai jo parodymai, nes niekas įvykio, kaip paaiškėjo, nematė. Instruktažas po įvykio nebuvo atliktas, nes jis laukė inspektoriaus išvadų ir jo galimų nurodymų arba reikalavimų dėl darbų saugos. To nesulaukė, sulaukė apklausos kaip liudytojas, ten sužinojo, kad nelaimingo atsitikimo darbe aktas nebus surašomas, nes nukentėjusysis nebuvo dirbantis. Pasiklausė, kaip jam dabar elgtis, buvo atsakyta, kad nieko nereikia daryti. Kad nukentėjusysis dirbo nelegaliai, suprato dar įvykio vietoje, kai D. V. kalbėjosi su savo darbuotojais.

Dėl jam surašyto kaltinimo nesutinka. Kiek pamena techninis projektas su darbų sauga nieko bendro neturi, jis prieš metus buvo pradėtas siuntinėti el. paštu jam, kad matyti kaip būtų šiltinamas stogas, langai, kaip kažkokie darbai bus daromi. Ką darbuotojas matys tame techniniame projekte, jei jis nėra inžinerinio išsilavinimo. Jis techninį projektą gavo, su juo buvo susipažinęs. Perskaitė tai, kas lietė jį, viso neskaitė, jam nereikia gilintis į stogo konstrukcijas ar į pamatų šiltinimą, tik kas liečia šalia jo darbų esančius darbus. Nepamena, kad projekte būtų nurodyta kažkas dėl apsauginių tinklų.

Statybvietėje tinklus montavo jo įmonės darbuotojai, juos davė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tinklais pastolius dengė tose vietose, kur dirbo, buvo padengta 20 procentų ploto. Prie laiptinių buvo sudėtos tvoros, pasilikdavo tarpus susimontuoti gerves. Kai reikėdavo kelti, vieną tvoros segmentą ryte išimdavo, o po darbo sustumdavo atgal. Aptvėrimų įrengimai buvo ne visada, įrengdavo natūralias kliūtis ar juostas, bet STOP juosta nepasiteisino, nes vėjas susuka, ar nuverčia, todėl dažnai aptvėrimui naudodavo tvoras ar kitas fizines kliūtis, kad negalima būtų praeiti, blokuodavo iš dviejų šonų, bet ne iš priekio, kad darbuotojas, kuris dirba su gerve, turėtų saugią galimybę atsitraukti. Toje vietoje, kur įvyko nelaimingas atsitikimas, jis buvo įsitikinęs, kad gervės nėra sumontuotos, kadangi buvo liepęs perkelti į kitą vietą, bet darbuotojai nusprendė, kad jiems užteks pasinaudoti kitos įmonės gerve, o jis nepatikrino fakto, kad neperkėlė, net negalvojo, kad ten krovos zona. Ta gerve nebuvo naudotasi apie savaitę laiko.

Jis neleidžia stovėti darbuotojams arčiau kaip 3 m nuo keliamo krovinio ašies. Namo gyventojus taip pat buvo instruktavęs, kaip reikia vaikščioti. Darbuotojams prie tualeto buvo galima prieiti iš abiejų namo pusių. Medžiagas prie namo įvairiose vietose sandėliuodavo ir kitos įmonės.

Su darbų sauga yra susipažinęs technikume ir visą gyvenimą tas lydi. Kaip įmonės vadovas saugos klausimais buvo atestuotas, buvo klausimai, kaip rengtis statyboms.

Įmonės profesinė rizika buvo įvertinta ir atskirai jos objekte nevertino. Profesinę riziką vertino jo pasamdyta įmonė.

Dėl paskyros leidimo išdavimo,-pagal jų vykdomus darbus galima, bet nebūtina leidimo paskyrą išduoti. Jų vykdytiems darbams leidimas nebuvo reikalingas.

Darbo techninį projektą parengia projektuotojas arba darbų vadovas. Techniniame projekte jokių saugos priemonių nenurodyta, išskyrus stogeliai virš laiptinių, bet visus tuos darbus ne jų įmonė vykdė. Dėl apsauginių tinklų įrengimo buvo žodinis iš „(duomenys neskelbtini)“ pasakymas, kad užsidegti, turimą tinklo kiekį jie uždengė, dengė tose zonose, kur dirbo.

Technologinę darbų kortelę turėjo rengti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Technologinė kortelė ne vien darbų sauga, visa kita- kaip įrengti, kaip dirbti, kaip montuoti, kokias medžiagas naudoti,- tos informacijos jo įmonė neturi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ neperdavė jokios kortelės.

Negali tvirtinti ar projektiniuose dokumentuose buvo nurodymas, kad apdengti apsauginiu tinklu. Jei nebuvo brėžinių, kad viskas būtų uždengta, kaip galima pakeisti.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo pareigos koordinuoti darbus su kitais asmenimis, tokių darbų koordinatorius yra darbų vadovas, nebent jei susikerta darbų zonos, tada informuoji apie vykdomus darbus, kad nedirbti toje pačioje zonoje, vykdant darbus, kad nedirbti šalia.

Objekte ar buvo paskirtas koordinatorius, to nežino, kas savaitę atvažiuodavo statybų darbų vadovas. Techniniai prižiūrėtojai kas buvo, negali jų įvardinti, jam jų nepristatydavo. Jie nedavė aiškių nurodymų kaip dirbti su kitais objekte dirbančiais darbuotojais. Kai jie atvyko į objektą, jau dvi brigados dirbo.

Kad nepatektų pašaliniai asmenys į darbų zoną, jie saugodavo patys.

Informacinį stendą įrengė statybos darbų vadovas.

Darbų fronto perdavimas vyko taip, kad dokumentų nebuvo, buvo nurodytos sienos, kurias daryti, tuos darbus darė tik jo įmonė, buvo nurodyta, kur pradės, kada bus medžiagos, o dokumentų pasirašyta nebuvo.

Statybvietė jo įmonei negalėjo būti perduota, nes kai jie pradėjo dirbti, jau dirbo objekte santechnikai, dirbo ir stogus.

D. V. pradėjo dirbti nuo gegužės 11 d. M. T. neinformavo, kad samdo kitus asmenis, jis žinojo, kad turi būti kiti darbuotojai, kad ateis, bet kas konkrečiai, nežinojo. M. T. įvardino kokia dalis fronto priklausys tiems kitiems darbuotojams. Buvo nuardyti pastoliai toje vietoje.

2.3. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė D. M. parodė, kad 2020-05-15 sulaukė skambučio, kad jos tėvas išvežtas į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Pradžioje nelabai kas jai sakė apie įvykį. Pirmadienį nuvažiavo į įvykio vietą ir kalbėjosi su A. P. ir G. B., G. B. klausė, kas jos tėvui blogai.

Jos tėvui buvo pagrinde sužalota galva.

Po dviejų savaičių tėvas buvo parvežtas į (duomenys neskelbtini) ligoninės slaugos skyrių, kur (duomenys neskelbtini) mirė.

Apie įvykį ji nieko nežinojo, niekas nepasakojo, tik iš nuogirdų.

Jos tėvas dirbo pas D. V., jis buvo darbdavys, kiek pamena, pagal individualios veiklos pažymą, bet įvykio metu pažymos išsiėmęs nebuvo, nelabai mokėjo elgtis su kompiuteriu, o buvo karantinas ir mokesčių inspekcija nedirbo. Kiek laiko pas D. V. dirbo, negali pasakyti, nežino ir kokius darbus dirbo, tik žino, kad darbai susiję su statyba. Tą dieną jis šiltino pamatus. Ji kalbėjosi su D. V. apie įvykį, jis papasakojo, kad metė spyną su karabinu, o jos tėvas tuo tarpu ėjo. Kad tarp D. V. ir jos tėvo buvo pasirašyta sutartis, sakė tėvo draugė A. S..

2.4. Tretysis asmuo D. V. parodė, kad jis abejoja, jog krisdamas kaltinime nurodytas daiktas galėjo padaryti tokį poveikį nukentėjusiajam. Prisimena, kad įvykio vietoje buvo suplyšusi popierinė dėžė su metalo kampuočiais, jie buvo iš įvykio vietos renkami. Iki kol atvyko policija, kampuočiai buvo surinkti ir pareigūnai jų nematė.

Objekte jis buvo iš ryto, davė savo kolegoms nurodymus, A. R. sakė atvalyti vamzdžius, visi buvo blaivūs, paskui jis išvažiavo. Jam paskambino D. V. ir pranešė apie įvykį. Kai jis atvažiavo į įvykio vietą, A. R. sėdėjo ir buvo renkami metaliniai kampuočiai, juos rinko G. B., niekas nieko neaiškino dėl kampuočių surinkimo. Buvo kėlimo įrenginys paprasta virvė ir kablys, o ar dar buvo kas, nepastebėjo. Jo darbuotojai įvykio nematė.

Su A. R. jis kartu dirbo. Jis buvo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaręs sutartį, jis dirbo pagal individualią veiklą. Buvo numatyta atlikti pamatų šiltinimą. Subrangovų samdymo klausimo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesprendė. Nukentėjusysis ten dirbo pagal bendradarbiavimo su juo sutartį. Bendradarbiavimo sutartyje buvo numatyta, kad darbuotojai patys atsako už saugą. A. R. dirbo pagal individualios veiklos pažymą, tos pažymos jis nematė, A. R. turėjo pats pažymą susitvarkyti.

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis gavo sutartį prieš darbų vykdymą ir medžiagas su kuriomis reikia dirbti. Darbų vykdymo dokumentų negavo, techninio projekto negavo. Žino, kaip turi būti daromi pamatai. Jis nesupažindino darbuotojų su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktu darbų vykdymo projektu. Su darbuotojais buvo perkalbėjęs dėl darbų saugos, bet jie tai turi žinoti patys. Darbuotojams šalmus buvo išdavęs. Jis nėra atestuotas sveikatos ir darbų saugos srityje, nėra lankęs kursų, jo partneriai nėra atestuoti darbų saugos srityje, bent jis to nežino. Savo darbo zonoje jis užtikrino darbų saugą. Darbų vietoje profesinės rizikos nevertino, specialisto nesamdė, neklausė darbuotojų dėl gyvybės draudimo. Jis turi tik vidurinį išsilavinimą, statybos darbus dirba kaip savamokslis.

Jų darbo vieta buvo ten, kur nėra pastolių. Jam niekas nenurodė kur jo darbo zona, darbo zonos nebuvo suskirstytos. Jis darbus turėjo derinti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ suprato, kad su juo bendraus kaip su atsakingu už darbų vykdymą. Nebuvo draudžiama darbuotojams eiti ten, kur tualetas, o pastoliai buvo ten, kur tualetas. Vieta, kur atsidūrė A. R., buvo pakeliui į tualetą. Pakeliui į tualetą vienoje vietoje buvo nesaugu, ten buvo šiukšlynas. Jam atrodo, kad tinklo ant pastolių nebuvo, kėlimo zona aptverta nebuvo. Statybvietę užtverdavo metaline tvora baigę darbus, o kai dirbdavo, dalį tvoros nuardydavo, kad galėtų prieiti prie pamatų.

Po A. R. sužalojimo jis buvo susitikęs su jo dukra, įdavė A. R. atlyginimą- 400 Eur, pasirašė, kad pinigai perduoti.

2.5. Liudytojas D. V. parodė, kad jis dirbo su D. V. pagal verslo liudijimą, jie buvo partneriai, bet jis statybos rangos sutarties sudaręs nėra, jį dirbti pakvietė D. V., jis ir mokėjo už padarytus darbus, bei pristatydavo medžiagas. Ar turėjo bendradarbiavimo sutartį su D. V., nepamena. Kas buvo rangovas ir subrangovas, jis nežino. Buvo darbo diena, jie buvo objekte, kiekvienas dirbo savo darbą. Nebuvo pasakyta, kur dirbti, o kur vaikščioti. Kažkas pasakė, kad jo kolegai įvyko nelaimė. Nuskubėjęs į įvykio vietą jis pamatė ant žemės gulintį nukentėjusįjį, šalmo nepastebėjo, buvo iškviesta GMP, paties įvykio nematė. Jis paskambino D. V. ir pranešė apie įvykį. Neatkreipė dėmesio, kas buvo aplinkui, kad kas nors rinktų ką nors iš įvykio vietos, aplinkos nestebėjo. Žino, kad įvykio vietoje buvo G. B..

D. V. dėl darbo saugos jo neinstruktavo, jis pats viską žinojo. Neturi kvalifikacijos darbų saugos ir sveikatos klausimais, turi patirties iš kitų darboviečių, specialių kursų nėra lankęs. Nepamena, ar pasirašė kokias nors rašytines instrukcijas, instrukcijos buvo D. V. žodinės, bet jeigu žurnaluose yra pasirašęs, tai yra jo parašas. Jis patas objekte yra atsakingas už savo saugą, asmenines saugos priemones jis turėjo. D. V. davė mėlynos spalvos šalmus prieš darbo pradžią visiems keturiems objekte dirbusiems darbuotojams, nukentėjusysis dirbo su šalmu, taip pat D. V. vizualiai patikrino, ar jie nėra neblaivūs. Kitų objekte dirbusių įmonių atstovai instruktažo jam nepravedė. D. V. jo su statybos techniniu projektu nesupažindino, tokio projekto jis nematė. Įvykio rytą su A. R. jis kalbėjosi, aptarė darbus, A. R. nesakė, kad jo individualios veiklos pažymėjimas yra pasibaigęs ir negirdėjo, kad apie tai jų klaustų D. V..

Jie dirbo prie daugiabučio gyvenamojo namo, negali pasakyti, ar visas namas buvo aptvertas apsaugine tvora, jis visur nevaikščiojo, dirbo, kur buvo parodyta. Toje pusėje kur jis dirbo, pastolių nebuvo, o kur įvyko nelaimingas atsitikimas, pastoliai buvo. Toje pusėje, kur buvo įvyko nelaimingas atsitikimas, buvo ir tualetas, į jį buvo galima patekti iš bet kurios pusės. Jis nevaikščiojo po statybvietę ir nežino, ar kur buvo STOP juostos, kad tai pavojinga zona, jam niekas apie pavojingas zonas nesakė, įspėjamųjų ženklų apie kėlimo įrenginį nebuvo. Patekimas į statybvietę nebuvo užrakintas, ten galėjo patekti ir gyventojai.

Po įvykusio įvykio jis nebedirbo, išvažiavo namo, nes nebenorėjo tą dieną dirbti, nežino, ar pats taip nusprendė, ar liepė D. V..

2.6. Liudytojas M. T. parodė, kad jis dirbo darbų vadovu objekte (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“. Apie įvykį nieko negali pasakyti, nes tą dieną objekte nebuvo.

Jis nedalyvavo dokumentų rengime. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartis sudarė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir su D. V., sudarant sutartis, jis nedalyvavo. Už darbų saugą atsako kiekvienas rangovas, jis nekontroliavo, kiek subrangovų yra objekte ir kaip jie užtikrina darbų saugą. Negali pasakyti, ar buvo aptarę kokią atsakomybę prisiima D. V. už savo subrangovus. Darbų saugos koordinatorius skiria užsakovas, užsakovas buvo (duomenys neskelbtini).

Dėl pastolių įrengimo ir perdavimo samdė įmonę, kuri pastatė pastolius, kito asmens žinion pastolių jis neperdavė. Didžioji dalis pastolių buvo uždengti tinkleliu. Kur buvo vykdomi darbai, pastoliai buvo uždengti. Negali atsakyti, kas nuėmė uždengimą nuo pastolių. Teritorija visa buvo aptverta segmentais. Buvo įspėjamieji ženklai, kad pašaliniams draudžiama įeiti, kad dėvėti šalmus. Sąmatoje nebuvo numatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi aptverti teritoriją, ją aptverti buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiga. Gali būti, kad tvoros segmentai ryte galėjo būti pernešti.

Kėlimo įrangą montavo subrangovė, įprastai vieta, kur buvo kėlimo įrenginys, būdavo aptverta signalinėmis juostomis ir apsauginiais stogeliais. Apsauginis tinklas darbo vieta, kur reikia pakelti, negali būti uždengta, bet turi būti apsauginės juostos, jas turi uždėti tinklą nuėmęs subrangovas. Subrangovai jo neinformavo apie tinklo nuėmimą.

Profesinę riziką objekte vertino kiekvienas darbdavys su savo darbuotojais. Tuo metu nei vienas jo darbuotojas to neatliko, kokiu mėnesiu vėliau po įvykio jis siuntė savo darbuotoją į objektą.

Rangovams, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir D. V. buvo pateiktas statybos projektas, daugiau nieko. Rangovas ruošiasi statybines korteles. D. V. neprašė, kad jis perengtų tokias korteles. Darbų atlikimo technologijas ruošiasi rangovas. D. V. jų suderinti nedavė, bet esant reikalui galima paprašyti.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ asmuo įgaliotas darbų saugai ir sveikatai yra jis. Negali atsakyti, kodėl nebuvo įrašytas. Jis porą kartų per savaitę būdavo objekte, tikrindavo darbų vykdymo kokybę. Kas buvo paskirtas darbų saugos koordinatoriumi, nežino. Su darbų saugos laikymosi statybvietėje taisyklės kur buvo supažindintas negali atsakyti. Kiek dažnai turi kontroliuoti, statybų kontrolė nėra apibrėžta, jis pats tai nusistatė, nes reikia apsiskaičiuoti medžiagas. Bendrauti su techniniu prižiūrėtoju buvo jo funkcija. Su subrangovais pasitarimų nebuvo. Darbų saugos ir sveikatos specialistu nėra atestuotas, kvalifikacijos atestaciją turi. Darbdavio atstovo pažymėjimo neturi.

2.7. Liudytojas V. J. parodė, kad įvykio dieną visi dirbo savo darbus. Jis įvykio nematė, kiti pasakė, kad jų darbininkas sužalotas.

Jis bendradarbiavo pas D. V., su juo pasirašė sutartį, kurios neskaitė. Jis dirbo pagal individualios veiklos pažymą, kurią rodė D. V. prieš įsidarbinant. Įvykio dieną dirbo prie pamatų šiltinimo, jis ir A. R. buvo pagalbiniai darbininkai. D. V. su jais nedirbo, jis tiekdavo medžiagas, aprūpindavo įrankiais ir juos prižiūrėjo, jiems davė šalmus, batus, aprangą. Buvo, kad D. V. juos supažindino kaip elgtis statybvietėje, kad nestovėti po kroviniu, šalmus turėti. Instrukcijų jis neskaitė, žurnaluose nesirašė, pasirašė kažkokį dokumentą, kurio neskaitė. Dėl darbų saugos kursų nėra lankęs, turi 8 klasių išsilavinimą, statybos srityje išsilavinimo neturi.

2.8. Liudytojas A. B. parodė, kad įvykio dieną jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kartu su G. B.. G. B. apačioje pjaustė profilius, paskui išėjo darbuotis prie namo galo. Maždaug po 1-2 valandų sužinojo, kad įvyko įvykis.

Buvo pastatyti prie namo pastoliai, ar pastoliai buvo uždengti apsauginiu tinklu, nežino.

Toje vietoje, kur įvyko įvykis, buvo sumontuotas skriemulys. Keliant krovinį, naudojama virvė, karabinas su užsegimu. Jie krovinių kėlimui turi plastikinę dėžę, kuri užkabinama apvyniojus aplink ją virvę. G. B. tokiu pat skriemuliu keldavo profilius. Profilių popierinėse pakuočių dėžėse jie nekeldavo, dėžę išsiardydavo ir keldavo plastikinėje dėžėje vienetais. Kronšteinų pabirusių įvykio vietoje jis nematė.

Po įvykio jie kalbėjosi apie įvykį, jiems buvo naujai pravestas instruktažas. Šiaip apie darbų saugą jie kalbėdavosi kiekvieną rytą.

G. B. po įvykio buvo susijaudinęs, nieko jo neklausinėjo.

Vieta, kur jie dirbdavo, būdavo aptverta, gal įvykio dieną aptvėrimų nebuvo.

2.9. Liudytojų V. Š. ir Ž. L. parodymai iš esmės atitinka liudytojo A. B. parodymus. Tik papildomai parodė, kad įvykio dieną objekte jis matė įmonės, kuri šiltino pamatus, darbuotojus, jie pastoviai vaikščiodavo be šalmų.

2.10. Liudytojas A. V. parodė, kad jis įvykio metu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kartu su G. B. ir A. B.. Vėliau G. B. nuėjo ruoštis kitam darbui, o jie sužinojo, kad įvyko nelaimingas atsitikimas.

Apie darbų saugą juos instruktuodavo A. P. kiekvieną rytą, jie pasirašydavo, jis įsidarbindamas pasirašė už darbų saugą, kad yra supažindintas. Po įvykio dėl darbo saugos buvo pravestas papildomas instruktažas.

Dirbdami objekte (duomenys neskelbtini) jie naudojo skriemulius, kur jie buvo sumontuoti, nebepamena, jų įmonė turėjo lyg tai du skriemulius. Be skriemulių dar buvo paprasti 20 l kibirai įrangai susikelti ir dėžė plytelėms kelti, bet dėžės jie tuo metu nenaudojo, profilius, varžtus, konsoles keldavo susidėję į kibirus. Zonos, kur buvo skriemuliai, kai vyko darbai, stovėdavo žmogus ir nieko neprileisdavo. Aptvėrimų nebuvo, būdavo tik žmogus apačioje. Juostas turėdavo, jeigu reikėdavo, teritoriją pasižymėdavo.

Jis matė, kad teritorijoje vaikščiodavo kitų įmonių darbuotojai, vieni vaikščiodavo su spec. rūbais ir šalmais, kiti kaip pašaliniai asmenys be spec. rūbų ir be šalmų, nors ne kartą buvo perspėti šalmus dėvėti, kas buvo už juos atsakingas, jis nežino. Žino, kad buvo namo renovacijos darbų vadovas, bet apie ji sužinojo tik po įvykio.

G. B. turėjo susinešti įrankius ir medžiagas kitam jų darbui. Apie įvykį su G. B. nekalbėjo.

2.11. Liudytojas E. M. parodė, kad jis į įvykio vietą atvažiavo kai jau buvo atvykusi GMP, atvažiavo pasiimti įrankių. Jam sakė, kad žmogui kažkas užkrito ant galvos. Įvykio vietoje iš jo pažįstamų buvo be nukentėjusiojo D. V. ir D. V..

2.12. Liudytoja A. S. parodė, kad ji yra buvusi nukentėjusiojo A. R. draugė. Nelabai gali ką pasakyti dėl įvykio, tik žino, kad rudenį A. R. dirbo, turėjo veiklos pažymą, žiemą nedirbo, o pavasarį paskambino viršininkas ir pakvietė ateiti į darbą. A. R. sakė, kad nežino kaip reikia išsiimti pažymą darbui. Žino, kad viršininkas buvo vardu D., o apie darbo apsaugos priemones nieko nežino.

Kai A. R. gulėjo ligoninėje, juo visą laiką rūpinosi dukra D. M., ji labai sunkiai išgyveno įvykį ir tėvo netekti, sirgo depresija, jų santykiai su tėvu buvo labai glaudūs, jie dažnai bendravo.

2.13. Iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau AVPK) vyriausiojo patrulio Sigito Raudžio 2020-05-15 tarnybiniame pranešime užfiksuotų duomenų matyti, kad 2020-05-15 apie 14 val. 29 min., iš operatyvaus valdymo skyriaus pareigūno gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), darbo metu darbuotojui užkrito keliamas krovinys ir praskėlė galvą. Praneša UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės savininkas. Informuota GMP vyrui sužeista galva, bėga kraujas. Apie 14 val. 39 min. atvykus nurodytu adresu, pastebėjo, kad minėtas namas yra renovuojamas, aplink namą sustatyti pastoliai. Aiškinantis įvykio aplinkybes, UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas G. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., paaiškino, kad pasilipęs ant pastolių trečio aukšto, naudodamas virvę su skriemuliu, nuo žemės užsikėlė kibirą su varžtais. Po to atkabinęs kibirą, apsižiūrėjęs ar ant žemės nėra žmonių, metė virvės galą, prie kurios buvo pritvirtinta metalinė spyna ir karabinas, ant žemės. Tada išgirdo žmogaus dejones ir suprato, kad virvė, ant kurios buvo prikabinta metalinė spyna ir karabinas, pataikė A. R. į galvos sritį. Pasak G. B., nukentėjusysis nedėvėjo šalmo. G. B. nustatytas 0,00 prom. girtumas. GMP iškvietė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. P., kuris nurodė, kad nukentėjęs asmuo dirba prie minėto namo pamatų šiltinimo. Su nukentėjusiuoju A. R. susikalbėti nepavyko, galimai dėl patirtų sužalojimų. Įvykio vietoje buvusi GMP A. R. išsivežė į (duomenys neskelbtini) rajono ligoninės priėmimo skyrių, kuriame jam diagnozuota galvos kaukolės momenkaulio lūžis, intrakrajininė hematoma ir pakaušio mušta žaizda. Vyras išvežtas į (duomenys neskelbtini)ligonine. Surašytas siuntimas atlikti medicininę apžiūrą dėl alkoholio nustatymo kraujyje. Telefonu susisiekus su minėto namo darbų vadovu M. T., UAB „(duomenys neskelbtini)“, pastarasis nurodė, kad namo pamatų šiltinimo darbus, pagal individualią veiklą (individualios veiklos Nr. (duomenys neskelbtini)) atlieka D. V., gim. (duomenys neskelbtini) m. Apie įvykį, el. paštu, informuota Valstybės darbo inspekcija, Telšių skyrius (VDI el. paštas telsiai@vdi.lt) (1 t. b. l. 8-15).

2.14. Iš įvykio vietos apžiūros protokoluose ir fotolentelėse užfiksuotų duomenų matyti, kad įvykis yra (duomenys neskelbtini), daugiabučio šiaurės rytų pusėje šalia sienos sustatyti septynių aukštų pastoliai. Pastolių viršuje, prie pastolių strypo horizontaliai pritvirtintas metalinis strypas, prie kurio galo pritvirtintas metalinis skriemulys. Kuris yra perjuostas virve. Abu virvės galai siekia žemę. Vienas virvės galas surištas mazgu, kuris laiko metalinę spyną ir metalinį karabiną. Šalia sienos esanti statybinė teritorija yra aptverta metaline tvora (1 t., b. l. 38-50).

2.15. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto 2020-05-28 išvadoje Nr. T-A 2705/2020 (01) konstatuota, kad A. R. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 0,29 ‰ (promilės) etilo alkoholio (1 t., b. l. 65).

2.16. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto 2020-06-19 išvados Nr. G. 965/2020 (03) matyti, kad A. R. nustatyti sužalojimai: viršugalvio kairės pusės muštinė žaizda, atviras kaukolės pusrutulio subdurinė ir intracerebrinė hematoma (kraujosruva po kietuoju smegenų dangalu ir smegenyse), suspaudusi galvos smegenis ir prasiveržusi į smegenų skilvelius, galvos smegenų sumušimas bei subarachnoidinė hemaragija. Dėl sužalojimo išsivystė cerebrinė koma, ūmus kvėpavimo funkcijos nepakankamumas, kairio plaučio uždegimas, taikyta ilgalaikė dirbtinė plaučių ventiliacija, 2020-05-22 atlikta tracheostomija. A. R. patirta galvos trauma atitinka užduotyje nurodytą įvykio laiką ir aplinkybes, galėjo gautis ant nukentėjusiojo galvos iš aukščio nukritus karabinui su spyna - vienu poveikiu. A. R. padaryti galvos sužalojimai: atviras kaukolės skliauto kaulų lūžis, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu ir smegenyse, suspaudęs galvos smegenis bei kt. sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą (sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių punktai - 6.6.1, 6.6.2, 6.6.4, 6.6.15). Vertinti kiekvieno sužalojimo sveikatos sutrikdymo mastą atskirai netikslinga, nes visi galvos sužalojimai padaryti to paties įvykio metu vienu poveikiu į galvą (1 t., b. l. 82-83).

2.17. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2020-10-28 specialisto išvados Nr. pG. 1847/2020 (03) matyti, kad statybinio karabino su spyna ir kitais tvirtinimo elementais masė bei dydis pakankami padaryti tokį galvos sužalojimą, koks nustatytas A. R.. Iš turimų medicininių duomenų negalima spręsti, ar A. R. galvos sužalojimas tikrai padarytas ant viršugalvio iš aukščio užkritus statybiniam karabinui su spyna, ar kitam sunkesniam įrankiui (1 t., b. l. 89-90).

2.18. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2020-11-187 specialisto išvados Nr. pG. 1952/2020 (03) matyti, kad A. R. mirė nuo 2020-05-15 patirtos sunkios galvos smegenų traumos, išsivysčius dėsningoms komplikacijoms. Tarp (duomenys neskelbtini) konstatuotos A. R. mirties ir darbe 2020-05-15 patirto galvos sužalojimo, sukėlusio sunkų sveikatos sutrikdymą, yra tiesioginis priežastinis (būtinasis) ryšys. Tikėtina, kad dėvėdamas apsauginį šalmą A. R. būtų išvengęs sunkių galvos sužalojimų (1 t., b. l. 102-104).

2.19. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus ekspertizės akto Nr. EG 608/2022(03) išvados matyti, kad: 1360 g svorio statybinis karabinas yra priskiriamas prie kietų bukų daiktų, todėl jis, krisdamas iš aukščio galėjo padaryti A. R. galvos sužalojimus, dėl kurių (duomenys neskelbtini) pastarasis mirė; Pateiktuose medicininiuose dokumentuose (VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės ambulatorinėje asmens sveikatos istorijoje ir VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės gydymo stacionare ligos istorijoje Nr. (duomenys neskelbtini)) apart galvos žaizdos dydžio (8 cm) yra nurodyti žaizdos požymiai, priskirtini plačiai grupinei priklausomybei, nurodančiai į kieto buko daikto poveikį, todėl konkretizuoti žalojusį daiktą ar įrankį nėra galimybės. Konkretaus žalojusio daikto ar įrankio nustatymui rekomenduojama tirti konkretaus žalojusio daikto ar įrankio galimus kontaktinius paviršius; Kadangi pateiktuose medicininiuose dokumentuose esančiuose sužalojimų aprašymuose yra nurodyti požymiai, priskirtini plačiai grupinei priklausomybei, nurodančiai į kieto buko daikto poveikį, todėl pateiktuose medicininiuose dokumentuose esantys sužalojimų aprašymai neįgalina nustatyti konkretų sužalojimo mechanizmą, padarytą kietu buku daiktu (statybiniu karabinu ar kroviniu). VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės ambulatorinėje asmens sveikatos istorijoje nurodytas galvos žaizdos dydis - 8 cm nurodo į kieto buko neapibrėžto dydžio ir svorio daikto tiesioginį poveikį, kuris kontaktavo ne didesniu kaip 8 cm dydžio kontaktiniu paviršiumi (8 t., b. l. 175-179).

2.20. Iš Valstybinės darbo inspekcijos prie SADM Klaipėdos teritorinio skyriaus 2020 m. birželio 30 d. nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo akte ir medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, kad Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius A. D., išnagrinėjęs įvykio aplinkybes, kai statybvietėje adresu (duomenys neskelbtini), sunkią traumą patyrė A. R., nustatė, kad:

1. A. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). Įvykio metu darbo santykių ar individualios veiklos įforminęs nebuvo. Statybvietėje adresu (duomenys neskelbtini), dirbo prie pamatų šiltinimo darbų. Darbus vykdė pagal bendradarbiavimo sutartį, sudarytą su D. V., gim. (duomenys neskelbtini), veikiančiu pagal veiklos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini). Sutartis sudaryta dar 2019-11-04 ir jos sudarymo metu A. R. turėjo galiojantį verslo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau įvykio metu galiojančio verslo liudijimo neturėjo.

2. D. V. statybvietėje adresu (duomenys neskelbtini) dirbo pagal statybos subrangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą 2020-05-11 su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Statybvietėje dirbo ir kitas rangovas - UAB „(duomenys neskelbtini)“.

3. A. R. apie 14 val. 20 min. einant statybvietės teritorija į jo galvą pataikė iš aukščio mesta virvė su prie jos pritvirtintu karabinu ir metaline spyna. Virvę nuo pastolių trečio aukšto metė UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas G. B.. Prieš tai jis šios virvės ir skriemulio, pritvirtinto prie pastolių, pagalba užkėlė kibirą su varžtais. G. B. teigimu, prieš mesdamas virvę jis pažiūrėjo ar ant žemės nėra žmonių. Po įvykio GMP iškvietė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. P.. Nukentėjusysis A. R. buvo išvežtas į ligoninę.

4. Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritoriniame skyriuje 2020-05-25 gauta VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pažyma apie pakenkimo sveikatai sunkumą Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodyta diagnozė: Galvos trauma. Kairės pusės kaukolės skliauto lūžis. Galvos smegenų sumušimas. Kairės pusės subdūrinė hematoma su kraujavimu į skilvelius. Cerebrinė koma. Kvėpavimo funkcijos nepakankamumas. Pohemoraginė anemija. Hipovolemija. Pakenkimas sveikatai priskiriamas prie sunkių. Kraujyje etanolio koncentracija netirta.

5. Tiriant įvykį nustatyta, kad nelaimingas atsitikimas įvyko dėl nesaugiai metamos virvės su prikabintais karabinu ir spyna, o traumos sunkumą įtakojo tai, kad nukentėjusysis A. R. statybvietėje nedėvėjo apsauginio šalmo.

2.21. Iš Kitų objektų apžiūros protokole ir fotolentelėje užfiksuotų duomenų matyti, kad metalinė spyna su karabinu sveria 1,36 kg (2 t., b. l. 73-78).

2.22. Iš Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotų duomenų matyti, kad 2020-05-15 14 val. 26 min. BPC informacinėje sistemoje užfiksuotas pranešimas telefonu nuo A. P., kuris praneša apie (duomenys neskelbtini) nukentėjusį žmogų statyboje, nurodo, jog sutrenkta galva, darbo metu užkrito keliamas krovinys (2 t., b. l. 90-92).

2.23. Iš Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotų duomenų matyti, kad apžiūrint policijos BODY kamerų 2020-05-15 vaizdo-garso įrašus, failo „2020_0515_144002_004“ įraše nustatyta, kad policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą, vaizdo įrašo dešinėje stebimi šalia daugiabučio esantys pastoliai. Šalia pastolių ant statybinių medžiagų aptvarstyta galva sėdi vyras vilkintis mėlynos spalvos džemperį. Vaizdo įrašo kairėje, pareigūnui priėjus prie dviejų vyrų aiškinasi įvykio aplinkybes. Vyras dėvintis mėlynos spalvos apsauginį šalmą pareigūnui paaiškina, kad nukentėjusysis ėjo pro šalį ir tuo metu nukrito virvė su metalu, pačio įvykio nematė. Toliau vyras dėvintis baltos spalvos apsauginį šalmą paaiškina, kad įvykio metu buvo vyras dėvintis geltonos spalvos apsauginį šalmą vardu G.. Prie policijos pareigūnų prieina vyras dėvintis geltonos spalvos šalmą, kuris paaiškino, kad būdamas ant pastolių, trečiame aukšte, virve užsikėlė kibirą, atkabino kablį, pasižiūrėjo, kad nieko nėra ir paleido virvę, o nukentėjusysis parėjo iš už kampo. Anot G. prieš paleisdamas virvę nukentėjusio nematė. Failo „2020_0515_144304_005“ įraše nustatyta, kad vyriškis dėvintis geltonos spalvos šalmą pareigūnui paaiškina, kad jis buvo pastolių trečiame aukšte. Failo „2020_0515_144604_006“ įraše nustatyta, kad vyras dėvintis geltonos spalvos apsauginį šalmą pareigūnui paaiškina, jog kibirą pakėlė pats. Kibiro viduje buvo: varžtai, plastmasės, „pakištukai“. Atsikabinęs kibirą, virvę paleido, apačioje nieko nebuvo. Failo „2020_0515_144904_007“ įraše nustatyta, kad vyras dėvintis geltonos spalvos apsauginį šalpa policijos pareigūnui paaiškina, jog atkabinęs kibirą pasižiūrėjo, kad nieko nėra ir paleidęs virvę nuėjo. Tada išgirdęs žmogaus dejavimą, nusileido pastoliais žemyn. Vyras dėvintis baltos spalvos apsauginį šalmą, paaiškina, kad jis iškvietė greitąją pagalbą, nes žmogus gulėjo (2 t., b. l. 94-95).

2.24. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktuose dokumentuose užfiksuota, kad G. B. įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2019-10-14 nekvalifikuotu statybos darbininku, instruktuotas įmonėje pagal instrukcijas Nr. 1 (Darbuotojo saugos ir sveikatos bendroji instrukcija), Nr. 2 (Pirmosios pagalbos suteikimo instrukcija), Nr. 4 (Nekvalifikuoto darbininko saugos ir sveikatos instrukcija), Nr. 7 (Saugos ir sveikatos instrukcija dirbant su cheminėmis medžiagomis), Nr. 8 (Saugos ir sveikatos instrukcija atliekant krovos darbus rankomis), Nr. 9 (Saugos ir sveikatos instrukcija atliekant darbus aukštyje), supažindintas su Darbo tvarkos taisyklėmis (2 t., b. l. 97-110, 113-194, 3 t., b. l. 1-21).

2.25. Iš Generalinės statybos subrangos sutarties Nr. 2019 07 22 - (duomenys neskelbtini) matyti, jog generalinis rangovas - UAB „(duomenys neskelbtini)“ su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (subrangovu) sutarė dėl daugiabučio namo, (duomenys neskelbtini), atnaujinimo darbų: apšiltinimo, konsolių ir karkaso montavimo, plytelių montavimo ant fasado atlikimo (3 t., b. l. 22-39).

2.26. Pažymėjime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. P. 2016-12-21 atestuotas pagal Darbdavio, darbdaviui atstovaujančio asmens mokymo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais mokymo programą (3 t., b. l. 42).

2.27. Iš 2020-01-02 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. P. paskyrė save vykdyti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas (3 t., b. l. 43).

2.28 2020-11-12 UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašte nurodyta, kad įmonė nėra išsaugojusi skriemulio naudojimo instrukcijos, taipogi neturi darbų vykdymo paskyros-leidimo/technologinės kortelės (3 t., b. l. 50).

2.29. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal reikalavimą į bylą yra pateikusi subrangos sutarčių su UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei D. V. kopijas, taipogi SĮ „(duomenys neskelbtini)“ sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“ kopiją, Pastolių perdavimo-priėmimo akto Nr. 20, montavimo schemos, už darbų saugą atsakingo asmens paskyrimo kopijas (3 t., b. l. 57-159, 163-177).

2.30. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020-06-05 rašte nurodyta, kad rangos sutartys, su spec. sąlygomis, buvo pateiktos elektroniniu paštu 2020-05-20 dieną. Pagal Generalinės sutarties 2.7. punktą, 5.1.21 punktą ir 7.14 punktą subrangovas pats rūpinasi savo darbuotojų darbo saugos higienos ir gaisrine sauga. UAB „(duomenys neskelbtini)“ objekte adresu (duomenys neskelbtini), dirba subrangovai ir pagal teisės aktus, kiekvienas subrangovas technologines korteles ruošiasi pats ir supažindina savo darbuotojus. Taip pat, pagal generalinės sutarties sąlygas, subrangovas pats papildomai apsitveria pavojingas darbo zonas. Technologinis projektas pridedamas, kaip priedas. Su pastoviais (daugiau nei vienam atliktam objektui) UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašosi Generalinės rangos sutartis ir kiekvienam naujam objektui pasirašomos tik spec. sutarties sąlygos. Vienkartiniams subrangovams yra pasirašoma tipinė sutartis, konkretiems darbams ar objektui (3 t., b. l. 162-177)

2.31. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktame daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) techniniame darbo projekte nurodyti pasiregimo statybai ir statybos darbų organizavimo reikalavimai, nurodyta statinio kategorija-Ypatingas statinys (3 t., b. l. 178-192, 4 tomo b. l. 1-10).

2.32. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020-06-09 rašte nurodyta, kad subrangovai yra supažindinami su projektu, pasirašant sutartį, tai nurodoma Statybos generalinės subrangos sutarties specialiųjų sąlygų (SS) 3. Punkte, Statybos objektas - techninis projektas ir darbo projektas. Kitų atveju, kaip Subrangovas atliks darbus, jei neturi projekto ar su juo nesupažindintas. Dėl statybvietėje paskirto statinio statybos saugos ir sveikatos koordinatorius atsakyti negali, kadangi, vadovaujantis Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008- 01-15 įsakymu Nr. Al -22/D1 -34, 6 punktu, saugos ir sveikatos koordinatorių turi paskirti statytojas arba statinio statybos valdytojas. Statytojas (užsakovas) arba statinio projekto valdytojas, statinio statybos valdytojas, kai statinį projektuojant arba statant dalyvauja daugiau negu vienas rangovas, paskiria vieną ar kelis saugos ir sveikatos koordinatorius, kurie turi užtikrinti, kad statinio projekte būtų numatyti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai, ir statybos metu privalo koordinuoti ir kontroliuoti norminiuose teisės aktuose nustatytą darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų įgyvendinimą bei vykdyti šią Nuostatą 13 ir 14 punktuose nurodytas pareigas) (4 t., b. l. 14).

2.33. D. V. 2020-05-26, 2020-06-15 raštais pateikė Bendradarbiavimo su A. R. sutarties bei subrangos sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“ kopijas, darbuotojų įvadinio, darbo vietoje instruktavimo žurnalų kopijas (4 t., b. l. 17-38, 41-49).

2.34. 2020-07-01 D. V. pateikė bendradarbiavimo sutarčių kopijas asmenų, kurie įvykio metu dirbo (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 50-54).

2.35. 2020-06-12 Valstybinė mokesčių inspekcija pateikė A. R. nuo 2019-11-05 iki 2019-11-29 išduoto verslo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą. Nurodė, kad Individualios veiklos pagal pažymą nuo 2019-11- 05 nėra / nebuvo įregistravęs. D. V. nuo 2018-06-18 iki dabar išduotos Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymos Nr. (duomenys neskelbtini). Verslo liudijimų nuo 2019-11-05 nėra / nebuvo įsigijęs (4 t., b. l. 57-59).

2.36. SĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2020-12-22 raštu Nr.D2-1077 pateikė daugiabučio gyvenamo namo (duomenys neskelbtini), statybos darbų žurnalo Nr. 1 kopiją (5 t., b. l. 25-59).

2.37. UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroniniu paštu pateikė daugiabučio gyvenamo namo (duomenys neskelbtini), statybos darbų žurnalo Nr. 2 kopiją (5 t., b. l. 60-71).

2.38. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020-12-21 raštu pateikti dokumentai dėl atsakingo asmens už darbų saugą paskyrimo, darbų vykdytojo pareiginių nuostatų, pastolių priėmimo-perdavimo eksploatacijai akto, pavojingų veiksnių objekte identifikavimo ir prevencinių priemonių bei iš VĮ „(duomenys neskelbtini)“ gauto techninio darbo projekto kopijas (5 t., b. l. 75-121).

2.39. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašto ir priedų matyti, kad pateikti į bylą kronšteinų įsigijimo dokumentai (7 t., b. l. 83-86).

2.40. Iš kronšteinų pakuotės ir kronšteinų apžiūros protokolo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), apžiūrėtos kronšteinų pakuotės ir patys kronšteinai (7 t., b. l. 171-179).

2.41. Iš kaltinamojo A. P. pateiktų įvykio vietos darbų atlikimo brėžinių matyti A. P. išdėstytų aplinkybių vizualizacija (7 t., b. l. 180-181).

2.42. Iš eksperimento atlikimo protokolo matyti, kad (duomenys neskelbtini) progimnazijos statybvietės teritorijoje nedalyvaujant kaltinamiesiems ir gynėjams buvo atliktas krovinio kėlimo eksperimentas naudojant UAB „(duomenys neskelbtini)“ įrangą ir įrankius (8 t., b. l. 63-70).

2.43. Iš papildomo eksperimento atlikimo protokolo matyti, kad adresu (duomenys neskelbtini), dalyvaujant kaltinamajam A. P., naudojant UAB „(duomenys neskelbtini)“ įrangą ir įrankius, buvo atliekami bandymai su gerve ir skriemuliu bandant pakelti krovinius.

1 bandymas. Skriemulio pagalba (būnant pastolių trečiame aukšte) pakėlus tokio pačio diametro ir ilgio virvės galą (kitam virvės galui esant laisvai ant grindinio pastolių apačioje) su prikabinta tais pačiais spyna ir karabinu iki pirmo aukšto pastolių pakloto (nuo žemės iki pirmo pastolių pakloto aukštis apie 3.57 m) paleidžiama virvė, pastarieji nusileidžia savaime. Fiksuotas kritimo laikas apie 4.73 sekundes. Tęsiant eksperimentą skriemulio pagalba (būnant pastolių trečiame aukšte) pakėlus tokio pačio diametro ir ilgio virvės galą (kitam virvės galui esant laisvai ant grindinio pastolių apačioje) su prikabinta tais pačiais spyna ir karabinu iki antro aukšto pastolių pakloto (nuo žemės iki antro pastolių pakloto aukštis apie 5.58 m) paleidžiama virvė, pastarieji nusileidžia savaime. Kritimo laikas fiksuotas apie 6.30 sekundes. Tęsiant eksperimentą skriemulio pagalba (būnant pastolių trečiame aukšte) pakėlus tokio pačio diametro ir ilgio virvės galą (kitam virvės galui esant laisvai ant grindinio pastolių apačioje) su prikabinta tais pačiais spyna ir karabinu iki trečio aukšto pastolių pakloto (nuo žemės iki antro pastolių pakloto aukštis apie 7.68 m) paleidžiama virvė, pastarieji nenusileidžia savaime.

2 bandymas. Skriemulio pagalba (būnant pastolių trečiame aukšte) panaudojus asmens raumenų jėgą - metant lengvai, vidutiniškai bei stipriau paleidžiant spyną su karabinu trajektorija žemyn, objektas savaime nusileidžia žemyn nekeisdamas savo amplitudės. Kritimo laikas nefiksuojamas.

3 bandymas. Skriemulio pagalba (būnant ant grindinio) prie karabino su spyna prikabinamas kibiras su kronkšteinais, kurių svoris apie 22,35 kg. ir pakeliamas iki trečio aukšto pastolių pakloto. Po duoto signalo paleidžiama virvė, pastarasis krenta žemyn nekeisdamas savo amplitudės. Kritimo laikas fiksuotas apie 2.96 sekundes (8 t., b. l. 141-145).

2.44. Iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto išvados matyti, kad atskleisti tiesą ikiteisminio tyrimo metu apie nukentėjusiojo sužalojimo mechanizmą G. B. trukdė individualūs psichologiniai ypatumai ir tolimesnė jo emocinės būsenos dinamika, pasireiškiant adapacijos sutrikimo, o vėliau potrauminio streso sutrikimo išsivystymo rizikai.

G. B. būdingi šie individualūs psichologiniai pažintininės sferos ir asmenybės ypatumai: ribinis intelekto lygis ir jį atitinkančios silpnesnės betarpiško įsiminimo ir atgaminimo po pertraukos galimybės; mažesnis atsparumas autoritetingo asmens įtaigai ir įtakai situacijose, kuriose susvyruoja pasitikėjimas savimi; paklusnumo, iniciatyvumo bei hiperaktyvumu deriniu pasižymintis veiklos stilius; darbštumas, stropumas, pareigingumas, uolus produktyvumo siekimas ir atsakomybės už bendrą reikalą prisiėmimas, nevengiant viršyti savo kompetencijos ir veikti neapgalvotai; intraversija, polinkis slopinti emocijas, slėpti savo silpnumą bei vengti prašyti pagalbos. Duomenų apie padidintą polinkį meluoti ar apsimestinį elgesį, apgaulės būdu siekiant savanaudiškų tikslų, nenustatyta. Pažymėtina, kad G. B. elgesiui įvykio metu turėjo ir jo tuometinio jauno amžiaus ypatumai, asmenybės nebrandumas, naivumas, patiklumas bei gyvenimiškos patirties stoka (8 t., b. l. 186-198).

2.45. Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akto Nr. 11-166 (23) išvados matyti, kad:

1. Nelaimingo atsitikimo dalinis mechanizmas yra toks: rankine gerve keliant vienareikšmiškai nenustatytą daiktą, kuris turėjo techninę galimybę kristi iš aukščio, jis krito iš aukščio dėl priežasčių, kurių negalima nustatyti pagal ekspertizei pateiktą medžiagą, ir traumavo jo kritimo trajektorijoje ėjusio/buvusio darbuotojo galvą.

2. Statybvietėje (duomenys neskelbtini) vykdyti statybos darbai neatitiko Taisyklių [3] 18 p. reikalavimo apie privalomą saugos šalmų dėvėjimą statybvietėje ir Taisyklių [3] 10 p. nuostatos, kad pavojingos zonos turi būti aiškiai pažymėtos.

Jei nebuvo parengtas statybos darbų technologijos, tai minėta aplinkybė neatitiko Reglamento [5] 25 p. ir „Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo)“ techninio darbo projekto nuostatų apie privalomą statybos darbų projekto parengimą.

3. Pagal ekspertizei pateiktą medžiagą negalima nustatyti, ar G. B. instruktavimas atitiko įmonėje nustatytą tvarką, ir negalima spręsti, ar jis buvo darbdavio nuožiūra mokytas atlikti kokius nors statybos darbus.

Jei A. R. buvo savarankiškai dirbantis darbuotojas, tai jo mokymas ir instruktavimas priskirtinas jo paties kompetencijai, o D. V. pareigos A. R. atžvilgiu surašytos jų Bendradarbiavimo sutarties 2 punkte.

4. Tiriamo nelaimingo atsitikimo priežastis ir pagrindinė sąlyga yra tai, kad darbas su rankine gerve vyko taip, jog buvo sudaryta techninė galimybė į aukštį pakeltam nenustatytam daiktui kristi iš aukščio ir traumuoti jo kritimo trajektorijoje buvusį/ėjusį A. R..

Tai, jog A. R. statybvietėje (duomenys neskelbtini) nedėvėjo saugos šalmo taip pat yra tiriamo nelaimingo atsitikimo priežastis.

Nelaimingo atsitikimo atveju pavojinga zona, kuri buvo šalia rankinės gervės, nebuvo niekaip pažymėta. Minėta aplinkybė didino nelaimingo atsitikimo tikimybę ir organizaciniu požiūriu turėjo įtakos nelaimingam atsitikimui.

G. B. veiksmai, pasireiškę rankinės gervės valdymu taip, kad buvo sudaryta galimybė daiktams kristi iš aukščio, lėmė nelaimingo atsitikimo kilimą.

A. R. veiksmai, pasireiškę saugos šalmo nedėvėjimu statybvietėje ir įžengimu į pavojingą zoną, kurioje buvo rizika būti traumuotam dėl daiktų kritimo iš aukščio, turėjo įtakos nelaimingam atsitikimui.

5. Nėra pagrindo teigti, jog techninio darbo projekto (19.02.14-TDP) ekspertizei pateiktoje dalyje nėra reglamentuoti/nurodyti saugos darbe reikalavimai.

6. Pagal Įstatymo, [2] 15 str., Įstatymo [6] 18 str. 7 d. 3 p., Reglamento [5] 25 p. ir TDP 19.02.14-TDP nuostatas buvo privalu parengti statybos darbų technologijos, o tokį projektą rengia rangovas, arba paveda tai atlikti statybos vadovui.

7. Statytojas (užsakovas) arba statinio projekto valdytojas, statinio statybos valdytojas, kai statinį projektuojant arba statant dalyvauja daugiau negu vienas rangovas, paskiria vieną ar kelis saugos ir sveikatos koordinatorius.

9. Tiriamuoju atveju užtikrinti saugų darbą yra rangovo, statinio statybos vadovo ir darbdavio pareiga.

Jei A. R. buvo savarankiškai dirbantis darbuotojas, tai jis pats turėjo rūpintis saugiu darbu.

10. Tiriamuoju atveju saugų darbą reglamentuoja galiojantys darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai teisės aktai, dalis jų nurodyta skirsnyje „Taikyti norminiai aktai“ (9 t., b. l. 67-75).

2.46. Apklaustas teisiamajame posėdyje ekspertas T. D. patvirtino ekspertizės išvadą.

2.47. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašto matyti, kad SĮ „(duomenys neskelbtini)“ perdavė statybvietę rangovui UAB „(duomenys neskelbtini)“, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ negali pateikti statybvietės perdavimo aktų, sudarytų su visais subrangovais, nes tokių aktų nebūna. „Darbų fronto“ perdavimo aktai yra statybinis žargonas, kurio teisės aktai nereglamentuoja. Jie praktikoje įprastai sudaromi statybos proceso eigoje, kuoment dėl statybos darbų eiliškumo vienas rangovas darbus pradėti gali tik po to, kai atitinkamus darbus būna atlikęs kitas rangovas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi išsaugojusi „Darbų fronto“ pavadinimo aktų, nes šių organizacinių dokumentų saugoti neprivalo, jų galimai nebuvo (9 t., b. l. 188).

2.48. Nagrinėjant bylą teisme prie bylos teismo reikalavimu SĮ „(duomenys neskelbtini)“ pateikė 2019-12-16 Statybvietės priėmimo perdavimo aktą, Statybos darbų keturi žurnalai ir Statybos darbų žurnalo Nr. 3 priedas Nr. 1.

3.1. Visų anksčiau aptartų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais atitinkančiais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 20 straipsnio reikalavimus, visuma patvirtina, kad kaltinamasis G. B., 2020 m. gegužės 15 d. apie 14:26 val., adresu (duomenys neskelbtini), dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui-A. R. pažeisdamas kaltinime nurodytas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, todėl jo veika yra įrodyta ir atitinka BK 132 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinamasis G. B., kaip ir nurodyta kaltinime, dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekvalifikuotu statybos darbininku, pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinės statybos subrangos sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, atlikdamas specialiuosius/atskiruosius ypatingo statinio statybos darbus - tai yra daugiabučio gyvenamojo namo fasado atnaujinimą (modernizavimą), gavęs nuo įmonės direktoriaus ir darbų vadovo A. P. užduotį paruošti kitą darbo vietą - sunešti medžiagas ir įrankius, būdamas ant statybinių pastolių trečiojo aukšto, neįsitikinęs, jog neaptvertoje ir nepažymėtoje pavojingoje darbo zonoje pastolių apačioje gali atsirasti kitų statybvietėje dirbančių ar pašalinių asmenų, pastolių viršuje esančios sumontuotos kėlimo gervės pagalba vienas kėlė į nenustatytą aukštį tiksliai nenustatytą, bet ne mažiau kaip 11,3 kg ir ne daugiau kaip 22,6 kg sveriantį metalinių kronšteinų krovinį plastikinio kibiro taroje ar popierinėje dėžėje, prikabintoje prie virvės su karabinu ir spyna, tuo pažeisdamas:

1. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau - DSSĮ) 20 straipsnio 3 dalies reikalavimus-Darbuotojai privalo laikytis darbdaviui atstovaujančio asmens patvirtintų įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos vietinių (lokalinių) norminių teisės aktų (toliau - įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai dokumentai) bei darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų, su kuriais supažindinami pasirašytinai, reikalavimų;

DSSĮ 33 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų reikalavimus-Kiekvieno darbuotojo pareiga yra vykdyti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos norminių dokumentų reikalavimus ir darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus, su kuriais jie supažindinti ir apmokyti juos vykdyti, ir kaip galima labiau rūpintis savo ir kitų darbuotojų sauga ir sveikata remiantis savo žiniomis ir vadovaujantis padalinio vadovo, darbdaviui atstovaujančio asmens duotais nurodymais. Darbuotojai, rūpindamiesi savo ir kitų darbuotojų sauga ir sveikata, privalo:

1) darbo priemones naudoti pagal darbo priemonių dokumentuose, darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijose nurodytus jų saugaus naudojimo reikalavimus;

2. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 102 patvirtintų Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų 2 priedo 3 dalies „Atsargos priemonės, taikomos darbo įrenginiams, skirtiems kroviniams kelti“ reikalavimus: <...> 3.1.3. Turi būti imtasi priemonių užtikrinti, kad po laikinai pakeltu kroviniu nebūtų darbuotojų, išskyrus tuos atvejus, kai to reikalauja būtina atliekamo darbo operacija. Krovinių negalima kelti virš neapsaugotų darbo vietų, kuriose paprastai būna darbuotojai. Jeigu krovinių negalima perkelti kitu būdu (ne virš neapsaugotų darbo vietų), privalo būti nustatomi ir taikomi atitinkami saugūs veikimo būdai.<...>

3. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2017 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini)patvirtintų „Nekvalifikuoto darbininko pareiginių nuostatų Nr. 4“ 2.9., 2.10. punktų reikalavimus, kad nekvalifikuotas darbininkas privalo žinoti saugaus darbo aukštyje ir krovos darbams keliamus reikalavimus;

4. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2017 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos „Saugos ir sveikatos instrukcijos atliekant darbus aukštyje Nr. 9“ 100, 102 punktų reikalavimus, kad dirbant su kėlimo gerve būtina naudoti pirštines. Leidžiant virve su kroviniu ar be krovinio slydimu būdu dėl trinties galima nusideginti rankas, todėl reikia mažinti leidimo greitį arba leisti krovinius perėminėjimo būdu. Dirbant reikia saugoti įrangą nemėtyti karabinų, nekelti neapsaugotų aštrių krovinių, <...>.

dėl ko, dėl nenustatytų priežasčių: virvės išslydimo, krovinio iškritimo ar netinkamo prikabinimo, keliamas kibiras ar dėžė su kronšteinais, metaline spyna ir karabinu krito žemyn ir pataikė į apačioje pro pastolius einančio savarankiškai dirbančio asmens - D. V., samdomo darbuotojo A. R. galvą, dėl ko pastarasis patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą - sunkią galvos smegenų traumą, tetraparezę ir komą, ir (duomenys neskelbtini) mirė.

A. R. mirė nuo neatsargių G. B. veiksmų, jo keliamo krovinio nukritimo ant A. R. galvos, pažeidus aukščiau nurodytas taisykles.

Tarp G. B. veiksmų ir A. R. mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys, nes, kaip nurodyta ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2020-11-187 specialisto išvadoje, A. R. mirė nuo 2020-05-15 patirtos sunkios galvos smegenų traumos, išsivysčius dėsningoms komplikacijoms. Tarp (duomenys neskelbtini) konstatuotos A. R. mirties ir darbe 2020-05-15 patirto galvos sužalojimo, sukėlusio sunkų sveikatos sutrikdymą, yra tiesioginis priežastinis (būtinasis) ryšys.

Nors teismo medicinos ekspertas specialisto išvadoje duoda ir tikėtiną išvadą, kad dėvėdamas apsauginį šalmą A. R. būtų išvengęs sunkių galvos sužalojimų, tačiau kaltinamasis G. B., keldamas krovinį vienas specialiai nepažymėtoje, neaptvertoje krovimo zonos teritorijoje turėjo ir galėjo suprasti, kad jo keliamas krovinys gali iškristi ir sužaloti teritorijoje vaikščiojančius kitus darbuotojus, tuo labiau, kad jis žinojo, jog statybvietėje dirba ir kitų įmonių darbuotojai, ir kad jie nedėvėdavo šalmų. Kaip nurodė tiek kaltinamieji, tiek matyti iš rašytinių bylos duomenų, G. B. buvo supažindintas su jo darbo atlikimą apibrėžiančiais teisės aktais, nustatančiais specialias elgesio taisykles. Taigi, G. B. nusikalstamą veiką padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo, nes nenumatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti Baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.

3.2. Taip pat, aptartų duomenų visuma patvirtina, kad kaltinamasis A. P., 2020 m. gegužės 15 d. apie 14:26 val. adresu (duomenys neskelbtini), būdamas darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu - direktoriumi, atestuotas dirbti saugos ir sveikatos klausimais, bei veikdamas pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinės statybos subrangos sutartį, atlikdamas specialiuosius/atskiruosius ypatingo statinio statybos darbus - tai yra daugiabučio gyvenamojo namo fasado atnaujinimą (modernizavimą), tačiau neturėdamas ypatingo statinio statybos darbų vadovo kvalifikacijos, pats atlikdamas statybos darbų vadovo pareigas, elgdamasis nerūpestingai: iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ negavęs statybos darbų technologijos/vykdymo projekto, neparengęs jo įmonės atliekamų pagal rangos sutartį specialiųjų/atskirųjų darbų (namo fasado rekonstrukcijos) technologinės kortelės, akto-leidimo ar paskyros-leidimo, nenumatęs konkrečių priemonių, užtikrinančių darbuotojų saugą ir sveikatą statinio statybos metu, galinčių atsirasti rizikos veiksnių ir apsaugos nuo jų būdų bei kolektyvinių ir asmeninių apsaugos priemonių, neparengęs įrenginio - savadarbės rankinės kėlimo gervės, saugaus naudojimo tvarkos (instrukcijos), ir pagal juos neinstruktavęs darbuotojų, nesupažindinęs pastarųjų su gautu statybos techniniu projektu, nesuderinęs su UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos darbų vadovu, pakeitė projekto sprendinius - prie namo galinio fasado atidengė dalį pastolių tinklo ir pastolių viršutiniame aukšte įrengė medžiagų pakėlimui savadarbę rankinę kėlimo gervę (su skridiniu), greitesniam virvės be krovinio nuleidimui žemyn, prie virvės galo prikabino karabiną bei spyną, tačiau šios pavojingos zonos neaptvėrė, nepažymėjo įspėjamaisiais ženklais, techninėmis, organizacinėmis ar kitomis priemonėmis neapribojo (neuždraudė) gervės naudoti vienam asmeniui, dėl saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų sudarymo nekoordinavo su kitais subrangovais, savarankiškai objekte dirbančiais asmenimis, neinformavo jų apie pavojingas vietas objekte, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekvalifikuotam statybos darbininkui G. B. davęs užduotį ten pat paruošti darbo vietą kronšteinų montavimui ant namo galinės sienos - sunešti darbo medžiagas ir įrankius, nekontroliavo, jog nepažymėtoje ir kolektyvinėmis apsaugos priemonėmis neapsaugotoje kitų statybvietėje dirbančių asmenų praėjimo vietoje nebus vykdomi medžiagų ir įrankių nesaugūs ir netinkami kėlimo darbai mechanine savadarbe kėlimo gerve, naudojamas netinkamas krovinio kėlimo ir aprišimo būdas, tuo pažeisdamas kaltinime nurodytus Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme ir kituose teisės aktuose numatytus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, dėl ko UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekvalifikuotas statybos darbininkas G. B., būdamas ant statybinių pastolių trečiojo aukšto, neįsitikinęs, jog neaptvertoje ir nepažymėtoje pavojingoje darbo zonoje pastolių apačioje gali atsirasti kitų statybvietėje dirbančių ar pašalinių asmenų, pastolių viršuje esančios sumontuotos kėlimo gervės pagalba vienas kėlė į nenustatytą aukštį tiksliai nenustatytą, bet ne mažiau kaip 11,3 kg ir ne daugiau kaip 22,6 kg sveriantį metalinių kronšteinų krovinį plastikinio kibiro taroje ar popierinėje dėžėje, prikabintoje prie virvės su karabinu ir spyna, ir dėl nenustatytų priežasčių: virvės išslydimo, krovinio iškritimo ar netinkamo prikabinimo, keliamas kibiras ar dėžė su kronšteinais, metaline spyna ir karabinu krito žemyn ir pataikė į apačioje pro pastolius einančio savarankiškai dirbančio asmens - D. V., samdomo darbuotojo A. R. galvą, dėl ko pastarasis patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą - sunkią galvos smegenų traumą, tetraparezę ir komą, ir (duomenys neskelbtini) mirė.

Pagal BK 176 straipsnio 1 dalį (2015 m. birželio 25 d. įstatymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2017 m. sausio 1 d.) atsako darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, pažeidęs Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme ar kituose teisės aktuose nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių. Pagal šį BK straipsnį atsako tik specialieji subjektai – darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, nusikalstamos veikos objektas-saugios darbo sąlygos, užtikrinančios darbuotojų gyvybės ir sveikatos apsaugą.

BK 176 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, t. y. pripažįstant, kad asmuo padarė darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimą, būtina nustatyti ne tik padarytą veiką, bet ir atsiradusius padarinius bei priežastinį ryšį tarp veikos ir šių padarinių. Nustatant priežastinį ryšį tarp veikos ir atsiradusių padarinių būtina įvertinti, dėl kokių konkrečių darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų pažeidimų atsirado BK 176 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai. Taikant už darbų saugą ar sveikatos apsaugą darbe atsakingam asmeniui baudžiamąją atsakomybę, be padarytų konkrečių norminių aktų reikalavimų pažeidimų nustatymo, turi būti konstatuota, kad šie pažeidimai ir buvo būtina sunkių padarinių kilimo sąlyga ir pagrindinė jų priežastis, taip pat turi būti įvertintos ir to asmens realios galimybės numatyti šių padarinių atsiradimą ir užkirsti jiems kelią. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 176 straipsnį galima esant tiek tyčinei, tiek neatsargiai kaltei (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-104-648/2017). Neatsargi kaltė gali pasireikšti nusikalstamu pasitikėjimu arba nusikalstamu nerūpestingumu (BK 16 straipsnio 1 dalis). Nusikalstamas nerūpestingumas konstatuojamas tais atvejais, kai nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Baudžiamajame kodekse nustatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 straipsnio 3 dalis).

Teismų praktikoje nuosekliai formuojama taisyklė, kad teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių gali būti konstatuotas, kai veika buvo būtina padarinių kilimo sąlyga (be jos ši nebūtų kilusi), taip pat kai ji lėmė padarinių atsiradimą (buvo esminė ir veikianti padarinių kilimo priežastis). Tais atvejais, kai padariniai nulemti ne vienos, bet kelių priežasčių, būtina įvertinti, kokią įtaką padariniams atsirasti turėjo kaltininko veika, palyginti su kitais veiksniais, prisidėjusiais prie padarinių kilimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-597/2007, 2K-381/2011, 2K-386/2012, 2K-322-511/2016, 2K-7-74-788/2019 ir kt.). Tokiais atvejais svarbus argumentas konstatuoti priežastinį ryšį yra tai, kad, atsižvelgiant į visumą nustatytų aplinkybių, vertinama veika išsiskiria iš kitų priežasčių, nes būtent ji esmingai padidino padarinių atsiradimo riziką, suaktyvino kitas priežastingumo grandinėje esančias aplinkybes ir taip žalingų padarinių atsiradimo tikimybę pavertė tikrove. Ši teorija yra ypač aktuali sprendžiant nerūpestingos veikos nulemtus padarinius ir (ar) tais atvejais, kai reikia vertinti ir išskirti iš kelių priežasčių tą pagrindinę, nulėmusią žalingus padarinius priežastį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-390-1073/2017, 2K-7-74-788/2019, 2K-70-788/2023). Baudžiamajai atsakomybei kilti būtinas priežastinis ryšys savo apimtimi bei griežtumu (esmingumu) gali skirtis nuo priežastinio ryšio, kaip jis suprantamas, pavyzdžiui, administracine, darbų saugos pažeidimų prasme.

Nors kaltinamasis A. P. neigia kaltę ir nurodo, kad neteisingai yra suformuluotas kaltinimas, kad modernizuojamas gyvenamasis namas nebuvo ypatingas statinys, kad darbus tarp atskirų subrangovų turėjo organizuoti ir kontroliuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskirtas atstovas, kuris ir yra atsakingas už atsiradusias pasekmes, teismas kaltinamojo A. P. parodymus vertina kaip duotus siekiant išvengti atsakomybės.

Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini). Atnaujinimo (modernizavimo) techninio darbo projekte yra nurodyta statinio kategorija-ypatingas statinys. Kaip nurodė pats kaltinamasis A. P., jis techninį projektą gavo, su juo susipažino, perskaitė tai, kas lietė jį, viso neskaitė, jam nereikia gilintis į stogo konstrukcijas ar į pamatų šiltinimą, tik kas liečia šalia jo darbų esančius darbus, nepamena, kad projekte būtų nurodyta kažkas dėl apsauginių tinklų. Tai rodo, kad A. P. su projektu nesusipažinęs, jog modernizuojamas ypatingas statinys, modernizavimo darbus gali vykdyti LR įregistruota įmonė, turinti LR Aplinkos ministerijos atestatą ypatingiems statiniams statyti bei įregistruotas statybos taisykles šių darbų vykdymui, neturėdamas ypatingo statinio statybos darbų vadovo kvalifikacijos, pats atlikdamas statybos darbų vadovo pareigas, kas yra nurodyta ir generalinės subrangos sutarties specialiųjų sąlygų 20 punkte, 2019-07-22 pasirašė su UAB „(duomenys neskelbtini) generalinės subrangos sutartį, kurios 1.2. punkte yra nurodyta, kad kiekviename objekte darbus Subrangovas atlieka pagal Generalinio rangovo pateiktą projektinę-techninę dokumentaciją ir Šalių suderintas lokalines sąmatas. Jei tarp nurodytos dokumentacijos yra neatitikimų, turi būti vadovaujamasi dokumentais pagal nurodytą viršenybę: 1. Techninė specifikacija, 2. Aiškinamasis raštas, 3. Brėžiniai, 4. Žiniaraščiai, 5 Sąmatos. Pagal tos pačios sutarties 1.3 punktą <....>tikslus Objekto projekto įgyvendinimas yra esminiai reikalavimai, keliami Subrangovui.

Techninio darbo projekto skyriuje „Statybos aikštelės įrengimas“ yra nurodyta, kad statybos aikštelė įrengiama vadovaujantis: Darboviečių įrengimo statybvietėje nuostatais; DT 5-00 „Saugos ir sveikatos taisyklės statyboje“; kitais norminiais dokumentais reglamentuojančiais šiuos darbus <...>Inventoriniai pastoliai pastatyti aplink pastato perimetrą turi būti aptraukti tinklu.

Nors kaltinamojo A. P. gynėjas nurodo, kad statybos vadovas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingas asmuo M. T. ir jis vienintelis pagal esančius duomenis buvo statybos objekte atsakingas už darbų organizavimą ir koordinavimą, tačiau Statybos generalinės subrangos sutarties specialiųjų sąlygų 19 punkte yra nurodyta, kad M. T. yra rangovo paskirtas darbų vadovas, o 20 punkte yra nurodyta, kad A. P. yra subrangovo paskirtas darbų vadovas, kuris 2020 m. sausio 2 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymu sau pasiliko įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijų vykdymą.

Taigi, kaltinamasis A. P., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, sudaręs su UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinės subrangos sutartį, pats savarankiškai prisiėmė atsakingo asmens vaidmenį organizuojant ir vykdant specialiuosius/atskiruosius ypatingo statinio statybos darbus-daugiabučio gyvenamojo namo fasado atnaujinimą (modernizavimą), tačiau asmeniškai neturėdamas ypatingo statinio statybos darbų vadovo kvalifikacijos, jau pradiniame darbų organizavimo ir įgyvendinimo etape nesiėmė jam teisės aktų deleguotos pareigos gauti ir parengti darbų vykdymo dokumentaciją, t. y. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ negavęs statybos darbų technologijos/vykdymo projekto, neparengė jo įmonės atliekamų pagal rangos sutartį specialiųjų/atskirųjų darbų (namo fasado rekonstrukcijos) technologinės kortelės, akto-leidimo ar paskyros leidimo, jame nenumatė konkrečių priemonių, užtikrinančių darbuotojų saugą ir sveikatą statinio statybos metu, galinčių atsirasti rizikos veiksnių, apsaugos nuo jų būdų bei kolektyvinių ir asmeninių apsaugos priemonių.

Darbų saugos ekspertizę atlikęs ekspertas T. D. patvirtino, kad statybos darbų technologijos/vykdymo projektą privalėjo parengti generalinis rangovas, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ taipogi turėjo įgyvendinti šį reikalavimą, išreikalaudama ir/ar parengdama tokį projektą ar technologinę kortelę konkrečiai savo atliekamų darbų apimtyje. Šis reikalavimas įtvirtintas ir SĮ „(duomenys neskelbtini)“ ypatingo statinio - Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) techninio darbo projekto „Pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo“ dalies „Statybų darbų eiliškumas“ - „Rangovas statybos darbus vykdo pagal parengtą ir suderintą darbų technologijos/vykdymo/ projektą, technologines korteles atskiriems statybos darbams. <...>“. Kadangi A. P. darbus atliko negavęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengto projekto ir pats nesiėmė priemonių parengti savo vykdomų namo renovacijos dalies darbų technologinio aprašymo, todėl netinkamai įvertino darbo aplinką ir saugos reikalavimus, ypatingai dėl to, kad pakeitė projektinėje dokumentacijoje numatytą tvarką atidengiant dalį pastolių ir įrengiant krovinių kėlimo gerves, o specialieji/atskirieji darbai nėra detalizuoti ir įvertinti.

Ekspertas T. D. tiek ekspertizės akte, tiek apklausoje nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vidaus instrukcijoje nebuvo numatyti konkretūs reikalavimai kaip saugiai dirbti ir kelti krovinį su gerve (nesilaikyta DSSĮ 20 straipsnio 2 dalies reikalavimų vykdant darbus be technologinių procesų bei darbo priemonių dokumentų, neįvertinus profesinės rizikos įmonėje, neparengus įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos vietinių (lokalinius) norminių teisės aktų (instrukcijų, taisyklių, kortelių ir pan.), taipogi Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 102 patvirtintų Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų 2 dalies ir 2 priedo 3 dalies reikalavimų darbuotojams nesuteikus visos reikiamos informacijos apie darbo įrenginių saugų naudojimą, galimas neįprastas įrenginio naudojimo situacijas ir šių situacijų galimos pasekmės darbuotojų saugai ir sveikatai, praktinius patarimus, darbuotojų neapmokius dirbti įrenginiu (gerve) ir nesupažindintas su galinčiais iškilti pavojais naudojant jį. Apklausiamas pats kaltinamasis A. P. pripažino, kad krovos zonų įrengimą numato jis, jas įrenginėja jo paskirti darbuotojai, kurie susipažinę su gervės tvirtinimo taisyklėmis. Po to jis patikrina tvirtinimo darbus ir duoda leidimą atlikti kilnojimo darbus. Visi darbuotojai žodiškai yra supažindinti su gervės tvirtinimo ir naudojimosi taisyklėmis ir visi gali atlikti krovos darbus, tame tarpe ir kaltinamasis G. B.. Tačiau pagal įvykusio nelaimingo atsitikimo faktą galima daryti išvadą, kad šios A. P. naudotos organizacinės priemonės nebuvo pakankamos saugiam darbui užtikrinti, krovos darbai buvo atliekami pažeidžiant darbų saugos ir sveikatos darbe, krovos darbų atlikimą reglamentuojančius teisės aktus.

Kadangi kaltinamasis A. P. jam priskirtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovo bei įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas vykdė neatsakingai, nerūpestingai, pažeisdamas kaltinime nurodytus teisės aktų ir kitų lokalių aktų reikalavimus, nepasirūpino, kad statybvietėje krovos zona būtų tinkamai aptverta ir pažymėta, apsaugota apsauginiu tinklu, kad krovinys būtų keliamas pagal nustatytas krovinio kėlimo taisykles ir jo darbuotojai pavojingų krovos darbų neatliktų pažeidžiant krovinio kėlimo taisykles, dėl ko kaltinamasis UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininkas kaltinamasis G. B. kėlė tyrimo metu nenustatytą krovinį, kuris dėl netinkamo prikabinimo ar virvės išslydimo krito iš aukščio žemyn ir sužalojo apačioje buvusį nukentėjusįjį, kuris nuo patirtų sužalojimų ligoninėje mirė, tokie kaltinamojo A. P. veiksmai yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis-nukentėjusiojo mirtimi. Kaltinamojo A. P. padaryti kaltinime nurodyti pažeidimai buvo būtina sunkių padarinių kilimo sąlyga, kadangi esmingai padidino padarinių atsiradimo riziką, nes jis, būdamas darbų vadovu ir atsakingu asmeniu už darbuotojų saugą ir sveikatą, būdamas statybvietėje ir pats organizuodamas darbus turėjo realią galimybę ir pareigą numatyti šių padarinių atsiradimą ir užkirsti jiems kelią.

Neparengdamas reikiamų teisės aktų arba neišreikalaudamas, kad tokius teisės aktus parengtų rangovas, jo vadovaujamos įmonės atliekamų darbų apimtyje, atidengdamas pastolių apsauginį tinklą ir nekontroliuodamas kaltinamojo G. B. veiksmų keliant krovinį vienam specialiai nepažymėtoje, neaptvertoje krovimo zonos teritorijoje, taip sudarydamas sąlygas pašaliniams asmenims patekti į jo įmonės darbo zoną bei kelti krovinį pažeidžiant krovinio kėlimo taisykles, kaltinamasis A. P. turėjo ir galėjo suprasti, kad jo vadovaujamoje darbų zonoje keliamas krovinys gali iškristi ir sužaloti teritorijoje vaikščiojančius kitus darbuotojus, tuo labiau, kad jis žinojo, jog statybvietėje dirba ir kitų įmonių darbuotojai, ir kad jie nedėvėdavo šalmų, apie ką pats ne kartą darbuotojus buvo perspėjęs. Taigi, A. P. nusikalstamą veiką padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo, nes nenumatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti Baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Jeigu A. P., būdamas darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu - direktoriumi, atestuotas dirbti saugos ir sveikatos klausimais bei pats pasiskyręs save būti atsakingu už darbų saugos ir sveikatos reikalavimų vykdymą UAB „(duomenys neskelbtini)“, būtų tinkamai laikęsis kaltinime nurodytų teisės aktų reikalavimų, darbus atlikęs pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtą projektą ar pats parengęs savo vykdomų namo renovacijos dalies darbų technologinį aprašymą, ir tinkamai įvertinęs darbo aplinką bei saugos reikalavimus, pasirūpinęs, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ samdomas darbuotojas G. B. nebūtų kėlęs krovinio pažeisdamas krovinių kėlimo taisykles, nebūtų keliamas krovinys iškritęs ir mirtinai sužalojęs nuketėjusiojo. Taigi, kaltinamojo A. P. veiksmai yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis.

4. Dėl G. B. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Liudytoju apklaustas kaltinamojo G. B. brolis J. B. parodė, kad su G. jis bendrauja dažnai, gyvena netoliese, santykiai yra šeimyniški, susitinka tiek praleisti kartu laisvalaikį, tiek atlikti darbus, G. gyvena su tėvais. Nelabai seniai jis sužinojo apie įvykį, nori broliui padėti, su juo kalbėsis. G. apie įvykį daug nepasakojo, mano, kad jam yra gėda, bijo pasmerkimo, bet šeima jo nesmerkia, nori padėti. Mano, kad bendromis jėgomis kaip nors gali atlyginti ligonių kasos turėtas nukentėjusiojo gydymo išlaidas. Prašo atleisti brolį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jo laidavimą.

Darbovietėje J. B. charakterizuojamas teigiamai, neteistas.

Darbdavys A. P. G. B. charakterizuoja teigiamai, kaip, pareigingą, kruopštų ir sąžiningą darbuotoją, brolis J. B. taip pat G. B. charakterizuoja teigiamai, kaip ramų, nekonfliktišką, darbštų, nuolat besimokantį ir tobulėjantį žmogų, iš teismo psichologijos ekspertizės akto matyti, kad G. B. būdingas savikritiškumas, savo silpnųjų pusių suvokimas, pastanga apsaugoti artimuosius nuo jo turimų rūpesčių, atvirumas, sąžiningumas, nuoširdumas.

Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamasis G. B. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, visiškai atlygino turtinę žalą nukentėjusiajai

Yra kaltinamojo G. B. brolio, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.

7.3. Apklausta teisiamajame posėdyje D. M. ieškinį palaikė ir parodė, kad po dviejų savaičių nuo įvykio jos tėvas buvo parvežtas į (duomenys neskelbtini) ligoninės slaugos skyrių, kur jį reikėjo nuolat prižiūrėti, tris kartus per dieną važiuodavo į ligoninę, vežė šiltą maistą, tai truko pusę metų. Tėvelis su ja nebendravo. (duomenys neskelbtini) dieną jai paskambino ir iškvietė į ligoninę, kad vakare atvyktų atsisveikinti, o (duomenys neskelbtini) dienos ryte paskambino ir pasakė, kad tėvelio nebėra.

Su G. B. buvo susitikę dėl žalos atlyginimo, jis atlygino 6000 Eur turtinės žalos, sakė, kad labai gailisi dėl įvykio, mano, kad įvykis įvyko per neapsižiūrėjimą.

G. B. jai atlygino turtinę žalą, bet neturtinė žala nėra atlyginta, netektį išgyveno sunkiai, išgyvenimus dėl tėvo netekties tebejaučia ir dabar, trūksta jo per šventes, ypač per tėvo dieną. Su tėvu bendraudavo dažnai, kartu švęsdavo šventes, vienu tarpu tėvas pas ją ir gyveno. Po įvykio ji lankėsi pas psichologą, psichiatrą, vartojo vaistus, buvo nustatyta labai stipri depresija, vaistus ir dabar dar vartoja, tik mažiau.

Savo neturtinę žalą ji įvertino 15000 Eur ir prašo ją priteisti iš A. P. ir įmonės. Iš G. B. neturtinės žalos priteisti neprašo, mano, kad jis žalą atlygino, jam atleido. Ieškinį reiškia tik UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pretenzijų neturi. Taip pat prašo priteisti 1650 Eur advokato atstovavimo išlaidų.

D. V. jai sumokėjo tik tėvo uždirbtus pinigus 400 Eur.

7.4. Kaltinamasis A. P. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas ieškinį prašė palikti nenagrinėtą.

7.6. D. V. atstovas nurodė, kad 2019-11-04 tarp D. V. ir A. R. buvo sudaryta bendradarbiavimo sutartis, kurios 1.1 punktu buvo susitarta bendradarbiauti atliekant statybos remonto darbus, taip pat sutarties 4.1 punktu buvo sutarta, jog D. V. neatsako už A. R. veiksmus, kuriais pažeidžiamos saugos taisyklės, vykdant statybos darbus. Bendradarbiavimo sutartis buvo sudaryta atsižvelgiant į tai, jog A. R. dirbo pagal individualios veiklos liudijimą ir galėjo D. V. suteikti bendradarbiavimo paslaugas. 2020-05-11 D. V. sudarė statybos subrangos sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal kurią jis įsipareigojo atlikti fasado šiltinimo ir apdailos darbus objekte (duomenys neskelbtini). D. V. vykdant subrangos sutartį, objekte darbus pagal bendradarbiavimo sutartį taip pat atliko A. R.. Tarp D. V. ir A. R. nesusiformavo darbo teisiniai santykiai, A. R. nurodė, jog turi išsiėmęs individualios veiklos liudijimą. Nelaimingo atsitikimo metu D. V. objekte nebuvo, bet kiek D. V. žinoma, A. R. nuėjo į kitą subrangovo atliekamų darbų pusę ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas nepastebėjęs A. R. paleido pakėlimo virvę, ant kurios buvo metalinis svarmuo, kuris ir užkrito ant A. R.. Tarp D. V. ir A. R. nesusiformavo darbo teisiniai santykiai ir A. R. pagal bendradarbiavimo sutartį teikė D. V. subrangos paslaugas. A. R. pats turėjo užtikrinti saugos norminių aktų laikymąsi bei apsirūpinti individualiomis saugos priemonėmis. Nors tarp D. V. ir A. R. susiformavo subrangos teisiniai santykiai, A. R. jis išdavė individualias saugos priemones, taip pat supažindino su saugos norminių teisės aktų reikalavimais. Nelaimingas atsitikimas įvyko kito subrangovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekamų darbų pusėje dėl galimai UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo kaltės. Kai darbuotojas nusikalstama veika padaro žalos eidamas darbines tarnybines pareigas, žalą nukentėjusiajam atlygina darbdavys, G. B. ir A. P. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl už šių darbuotojų padarytą žalą materialiai turi atsakyti būtent ši įmonė, o ne D. V.. Su kaltinamaisiais D. V. nesieja nei civilinės sutartys, nei darbo teisiniai santykiai, tokiu atveju D. V. negali būti įtrauktas į bylą ir kaip civilinis atsakovas materialiai atsakingas už kaltinamųjų padarytą žalą. Prašo priteisti D. V. turėtas išlaidas už atstovavimą ikiteisminiame tyrime ir teisme 1500 Eur.

7.7. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas nurodė, kad kaltinimai pareikšti G. B. ir A. P., tai yra ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai. Civilinis ieškinys gali būti pareikštas iki įrodymų tyrimo, šioje stadijoje yra ieškiniai, kuriuose nėra UAB „(duomenys neskelbtini)“ įtraukta. Iš civilinio ieškovo tokio naujo prašymo, kad įtraukti UAB „(duomenys neskelbtini)“ civiliniu atsakovu į bylą iki šiol nėra.

Iš esmės nuo ko gintis UAB „(duomenys neskelbtini)“, nežino kuo galimai pasireiškia jos kaltė, kokius klausimus užduoti, kaip vesti bylą? Atstovo įsitikinimu tai yra išėjimas už šio ginčo ribos. Prašo priteisti iš valstybės ir kaltinamųjų 2210 Eur proceso išlaidų.

7.8. AB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ į minėtą procesą yra įtrauktas, nes UAB (duomenys neskelbtini)“ yra sudariusi Statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (poliso Nr. 572907341) su AB „(duomenys neskelbtini)“.

Taisyklių 104 punktas su papunkčiais apibrėžia minėtos draudimo sutarties civilinės atsakomybės draudimo dalies nedraudžiamuosius įvykius (t. y. nuo ko nedraudžiama ir nemokama išmokų).

Taisyklių papunktis 104.1 numato, kad šia sutartimi nedraudžiama nuo reikalavimų atlyginti neturtinę žalą ir minėtoje draudimo sutartyje jokių išimčių dėl to nėra padaryta.

Taisyklių papunktis 104.11 taip pat numato, kad šia sutartimi nedraudžiama nuo reikalavimų atlyginti žalą dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga pagal darbuotojų saugą reguliuojančius Lietuvos Respublikos teisės aktus.

Kaltinamiesiems ir civ. atsakovams kaltinimai bei reikalavimai yra reiškiami būtent dėl nelaimingo atsitikimo darbe, todėl akivaizdu kad šios bylos išsprendimas tikrai neturės įtakos draudimo santykiams, susiklosčiusiems dėl minėtos draudimo sutarties.

Kaip matyti iš nukentėjusiosios D. M. bei liudytojos A. S. parodymų, nukentėjusiosios D. M. ir žuvusiojo A. R. santykiai buvo labai artimi, jie nuolat bendravo, vienas kitą palaikė ir vienas kitam padėjo, A. R. yra nukentėjusiosios tėvas, vienas iš artimiausių žmonių, nes mama yra mirusi. Dėl A. R. mirties nukentėjusioji labai pergyvena iki šiol, ką patvirtina į bylą pateikti medicininiai dokumentai.